Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1991-06-26

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS VALSTYBINĖS VĖLIAVOS

1 straipsnis

Lietuvos valstybinė vėliava yra tautinė vėliava audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.

Iškeliant Lietuvos valstybinę vėliavą vertikaliai, kairėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje raudona.

2 straipsnis

Lietuvos valstybinė vėliava turi būti 1 metro pločio ir 2 metrų ilgio, o vėliavos kotas – 3,4 metro ilgio. Vėliava ar jos atvaizdas gali būti ir kitokių matmenų, tačiau visada vėliavos pločio ir ilgio santykis turi būti 1:2, o vėliavos ilgio ir vėliavos koto ilgio santykis – 1:1,7.

Vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą.

3 straipsnis

Lietuvos valstybinė vėliava iškeliama:

1) prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių tarybų pastatų, taip pat ant Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir ant savivaldybių tarybų sprendimuose nurodytų pastatų – nuolat.

Prie Lietuvos Respublikos valdžios įstaigų nuolat iškeliama tik Lietuvos valstybinė vėliava. Naudoti kitų valstybių vėliavas prie Lietuvos Respublikos valdžios įstaigų, taip pat jų pastatų viduje neleidžiama, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus;

2) prie valstybinės valdžios ar valdymo organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų – Vasario 16-ąją, o kitomis dienomis – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nutarus;

3) prie Lietuvos Respublikos diplomatinių, prekybinių atstovybių, konsulinių įstaigų pastatų – pagal diplomatinio protokolo reikalavimus;

4) laivuose ar ant kitų transporto priemonių, kur yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ar kiti asmenys, oficialiai atstovaujantys Lietuvos Respublikai, nurodytiems asmenims sutikus;

5) laivuose, įregistruotuose Lietuvos Respublikoje;

6) laivuose, įplaukusiuose į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis, uostus;

7) prie balsavimo patalpų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir savivaldybių tarybų deputatų rinkimų, referendumo, visuotinės gyventojų apklausos (plebiscito) dienomis;

8) prie pastatų, kuriuose vyksta savivaldybių tarybų sesijos, – tarybos posėdžių dienomis;

9) sporto arenose – per Lietuvos Respublikos čempionatus ir pirmenybes, tarptautines sporto varžybas, kuriose dalyvauja nacionalinės rinktinės, ir per tarptautinių varžybų nugalėtojų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos sporto rinktinėms, apdovanojimo ceremonijas;

10) krašto apsaugos daliniuose – vadovaujantis krašto apsaugos tarnybos statutais.

4 straipsnis

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais Lietuvos valstybinė vėliava iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą, o 3 straipsnio 7 punkte numatytais atvejais – balsavimo laiku.

5 straipsnis

Miestų arba apskričių istorinių ar naujo pavyzdžio vėliavų tvirtinimo ir naudojimo tvarką nustato įstatymai.

Užsienio valstybių vėliavos prie Lietuvos Respublikos valdžios įstaigų, taip pat kitų pastatų gali būti iškeltos tik oficialių vizitų, oficialių ceremonijų ir tarptautinių renginių metu diplomatinio protokolo bei tarptautinių dokumentų nustatyta tvarka.

Užsienio valstybių vėliavos gali būti iškeltos tik prie Lietuvos Respublikoje teisėtai įsteigtų užsienio valstybių įstaigų.

6 straipsnis

Iškeliant Lietuvos valstybinę vėliavą kartu su kitos valstybės vėliava, Lietuvos valstybinė vėliava turi būti iškelta, žiūrint į pastato fasadą, dešinėje pusėje, kitos valstybės vėliava – kairėje pusėje. Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliamos kelių valstybių vėliavos, tai jos iškeliamos į kairę ir į dešinę nuo Lietuvos valstybinės vėliavos. Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliama lyginis skaičius kitų valstybių vėliavų, jos iškeliamos abėcėlės tvarka po lygiai abiejose Lietuvos valstybinės vėliavos pusėse.

Lietuvos valstybinė vėliava turi būti viename aukštyje su kitų valstybių vėliavomis.

Iškeliant Lietuvos valstybinę vėliavą ant transporto priemonės (išskyrus laivus), kairėje pusėje pagal judėjimo kryptį turi būti Lietuvos valstybinė vėliava, dešinėje kitos valstybės vėliava.

7 straipsnis

Pažymint gedulą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nutarus gali būti iškeliama Lietuvos valstybinė vėliava su gedulo ženklu – prie vėliavos koto arba stiebo prisegus 10 cm pločio juodą kaspiną, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Jeigu pažymint gedulą valstybinė vėliava iškelta ant stiebo, ji nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio.

8 straipsnis

Lietuvos valstybinė vėliava gali būti keliama kitomis švenčių ir atmintinomis dienomis bei viešųjų renginių proga.

Lietuvos piliečiai gali iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių metu, o Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai – valstybės, kurios piliečiais jie yra, vėliavą.

9 straipsnis

Iškeliamos Lietuvos valstybinės vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios. Iškeliant vėliavas prie pastatų, jos įstatomos į laikiklius, kurie tvirtinami prie pastato fasado taip, kad vėliavos kotas su fasadu sudarytų ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą. Laikiklių apatinė dalis tvirtinama prie fasado ne žemiau kaip 2 metrai nuo žemės.

Valstybinės vėliavos taip pat gali būti iškeliamos ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą.

10 straipsnis

Lietuvos valstybinės vėliavos atvaizdas yra ant oro laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikoje.

11 straipsnis

Lietuvos valstybinės vėliavos atvaizdą galima naudoti dekoratyviniais tikslais kaip valstybinį ir tautinį simbolį tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba valstybinei vėliavai.

12 straipsnis

Atsakomybė už šių nuostatų vykdymą iškeliant Lietuvos valstybinę vėliavą prie valstybinės valdžios ir valdymo organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų tenka jų administracijos vadovams, o iškeliant vėliavą prie gyvenamųjų namų – jų savininkams arba pareigūnams, kuriems pavesta organizuoti namų eksploatavimą.

13 straipsnis

Prižiūrėti, kad tiksliai būtų vykdomas šis įstatymas, pavedama savivaldybių valdyboms.

Prižiūrėti, kad tiksliai būtų vykdomas šis įstatymas krašto apsaugos daliniuose, pavedama Krašto apsaugos departamentui, savaeigiuose laivuose – kapitonams, nesavaeigiuose laivuose – škiperiams, Lietuvos Respublikos uostuose ir prieplaukose – jų viršininkams, o diplomatinėse, prekybinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose – jų vadovams.

14 straipsnis

Lietuvos valstybinės vėliavos gamybos ir prekybos priežiūra vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

15 straipsnis

Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvoje esantys kiti asmenys privalo gerbti Lietuvos valstybinę vėliavą.

Lietuvos valstybinės vėliavos išniekinimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS B. KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. birželio 26 d.

Nr. I-1497

16 straipsnis. Gamintojų pareigos

Vėliavos gali būti gaminamos tik iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų medžiagų ir turi atitikti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Valstybės institucijos, pagal kompetenciją kontroliuojančios vėliavų gamybą, reikalavimu gamintojai privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti reikalaujamą informaciją, susijusią su licencijuojama veikla ar licencijos išdavimą lemiančiomis sąlygomis.

17 straipsnis. Valstybės institucijų, pagal kompetenciją kontroliuojančių vėliavų gamybą ir prekybą jomis, teisės

Valstybės institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, susiję su vėliavų gamyba, prekyba jomis, atitinka galiojančias teisės normas.

Vėliavų gamybą, prekybą jomis kontroliuojančių valstybės institucijų valstybės tarnautojai turi teisę:

1) tikrinti, kaip laikomasi galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių vėliavų gamybą, prekybą jomis;

2) įstatymų nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir patalpas, kuriose vėliavos gaminamos, prekiaujama jomis, ir ten atlikti patikrinimus;

3) gauti iš gamintojų ar iš kitos kontroliuojančios institucijos informaciją, susijusią su licencijuojama vėliavų gamybos veikla ar licencijos išdavimą lemiančiomis sąlygomis;

4) pagal kompetenciją teikti privalomus vykdyti nurodymus vėliavų gamintojams, jomis prekiaujantiems asmenims ir įpareigoti pašalinti nustatytus pažeidimus;

5) nustatę gamintojų, prekybos vėliavomis vietų ar asmenų padarytus pažeidimus, siūlyti licenciją išdavusiai institucijai sustabdyti jos galiojimą ar ją panaikinti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūra

Už Lietuvos valstybės vėliavos, Lietuvos valstybės istorinės vėliavos, Respublikos Prezidento vėliavos, užsienio valstybių vėliavų, Europos Sąjungos vėliavos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavų, taip pat stalo ir automobilio vėliavėlių naudojimą valstybės institucijose yra atsakingi šių institucijų veiklą užtikrinančių valstybės įstaigų vadovai, t. y.:

1) Lietuvos Respublikos Seime – Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas (kancleris);

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Vyriausybės kancleris;

4) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris, kituose teismuose – teismo pirmininkas;

5) kitose valstybės įstaigose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose – jų vadovai.

Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Lietuvos heraldikos komisija, savivaldybių administracijos, krašto apsaugos sistemos kariniuose vienetuose – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, savaeigiuose laivuose – kapitonai, nesavaeigiuose laivuose – škiperiai, Lietuvos Respublikos uostuose ir prieplaukose – jų viršininkai.

Medžiagas, iš kurių gali būti gaminamos vėliavos, vėliavų matmenis, prekybos jomis vietas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vėliavų gamybą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais norminiais teisės aktais.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS B. KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. birželio 26 d.

Nr. I-1497

Pakeitimai: