Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 1997-11-06

Paskutinį kartą atnaujinta 2027-01-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 35

Pakeitimų istorija JSON API

1) jeigu Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, kad yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei;

2) jeigu ketinama introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių gyvūnų rūšis, kurių paplitimo natūralioje aplinkoje poveikis vietinėms rūšims yra žalingas, nenustatytas, nežinomas ar neprognozuojamas;

3) jeigu ketinama introdukuoti sąmoningai ar nesąmoningai kontroliuojamoje (ne gamtinėje) aplinkoje išaugintas invazines rūšis, sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodyto prašymo, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, gavimo dienos. Prašyme pateikiama informacija, nurodyta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

Reikalavimai, taikomi laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, nustatomi šiame įstatyme ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše. Laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte turi būti:

1) pateikiama informacija apie vietovę, kurioje numatoma vykdyti introdukciją ar reintrodukciją, ir informacija apie šios vietovės biologinę įvairovę;

2) pateikiama informacija apie numatomų introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių gyvūnų kilmę, genetiką, skaičių, amžių;

3) pateikiama informacija apie numatomų introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių gyvūnų vyriškos ir moteriškos lyties individų santykį;

4) pateikiama informacija apie tinkamiausią introdukcijos ar reintrodukcijos laiką (sezoną);

5) pateikiama informacija apie numatomą aklimatizacijos ir natūralizacijos laiką;

6) įvertinami biotiniai ir abiotiniai veiksniai, lemiantys laukinio gyvūno rūšies egzistavimą;

7) įvertinamas galimas introdukuojamos ar reintrodukuojamos laukinio gyvūno rūšies poveikis ekosistemai;

8) introdukuojamos ar reintrodukuojamos laukinio gyvūno rūšies stebėsenos programa pateikiama kaip sudedamoji rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto dalis. Stebėsenos atlikimo dažnumas ir terminas nustatomi laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte atsižvelgiant į rūšies biologines savybes.

Priimdama sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įvertina laukinio gyvūno rūšies biologines savybes ir šios rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos galimą poveikį aplinkos komponentams, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu, ir konsultuojasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Invazinių rūšių kontrolės taryba pritaria, pritaria su pastabomis arba nepritaria parengtam laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus aspektus ir į šiame įstatyme, ir į Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl pritarimo laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui ir išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytoją dėl projekto patikslinimo pagal pateiktas pastabas (dėl introdukcijos ar reintrodukcijos vietos, laiko, rūšių kilmės, skaičiaus, amžiaus, stebėsenos programos), arba pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl nepritarimo laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo siūlymo patikslinti laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikslintą projektą.

10.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pataisyto pagal pateiktas pastabas laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia jam atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo.

11.

Jeigu ketinama introdukuoti natūraliai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose nepaplitusių rūšių paukščius, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, prieš priimdama galutinį sprendimą, privalo gauti Europos Komisijos pritarimą introdukcijai. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, gavimo dienos, neįskaičiuojant termino nuo kreipimosi į Europos Komisiją iki atsakymo dėl Europos Komisijos pritarimo (nepritarimo) introdukcijai gavimo dienos.

12.

Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai sprendimui dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) priimti būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar laukinio gyvūno rūšis nekels grėsmės vietinėms laukinių gyvūnų rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši laukinio gyvūno rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms, pernešėja, ir dėl numatomos laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) terminas gali būti pratęsiamas vieną kartą iki 30 kalendorinių dienų. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Į šį terminą neįskaičiuojamas terminas, per kurį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas pateikia patikslintą laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, ir terminas, per kurį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija po patikslinto pagal pateiktas pastabas laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo neišdavimo.

13.

Prašymas išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti nebenagrinėjamas, jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas:

1) per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir (ar) informacijos, nurodytų Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše ir reikalingos leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti;

2) per 90 kalendorinių dienų nuo siūlymo patikslinti laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos nepateikia pagal pateiktas pastabas patikslinto laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto.

14.

Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti dėl šio straipsnio 13 dalyje nurodytų priežasčių, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai, duomenys ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

15.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą sustabdo, jeigu:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nesilaiko išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nustatytų sąlygų dėl introdukcijos ar reintrodukcijos, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto ir pažeidžia šio įstatymo reikalavimus;

2) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nevykdo pareigų, nustatytų šio įstatymo 20 straipsnyje;

3) gaunama ir įvertinama nauja informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos ar reintrodukcijos galimą grėsmę arba galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

4) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikia rašytinį prašymą sustabdyti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą.

16.

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

17.

Prieš sustabdydama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas sustabdomas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

18.

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos.

19.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą panaikina, jeigu:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą nuo sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas;

2) Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir remdamasi turima informacija, įvertina, kad planuojama ar vykdoma introdukcija ar reintrodukcija nekelia grėsmės arba nedaro neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

3) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikė prašymą panaikinti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą, jeigu prieš tai buvo pateikęs prašymą sustabdyti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą.

20.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą;

2) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nurodytą veiklą;

3) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas miršta;

4) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą nuo sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas;

5) pažeidimas dėl tos pačios sąlygos, nustatytos išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti ar laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte, dėl to paties šio įstatymo reikalavimo, reglamentuojančio introdukciją ar reintrodukciją, padaromas antrą kartą per 2 metų laikotarpį;

6) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 3 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo dienos nepradeda vykdyti veiklos;

7) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas buvo sustabdytas dėl šio straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytos priežasties ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo dienos negaunama naujos informacijos ir nenustatoma, kad planuota ar vykdyta introdukcija ar reintrodukcija nekelia grėsmės arba nedaro neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

8) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas, pateikęs prašymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, per 2 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo nepateikia prašymo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo panaikinimo;

9) leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

21.

Prieš panaikindama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 20 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 10 darbo dienų įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją apie leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo panaikinimą. Jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 10 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalina šio straipsnio 20 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytas priežastis, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas nenaikinamas.

22.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją.

23.

Leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, vykdantis introdukciją ar reintrodukciją, arba kai išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti sąlygos nesikeičia. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti.

20 straipsnis. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo pareigos

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo pareigos:

1) atlikti introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies išgyvenimo ir sveikatingumo stebėseną, nustatytą laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte;

2) vykdydamas introdukciją ar reintrodukciją, laikytis leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nustatytų sąlygų dėl introdukcijos ar reintrodukcijos ir sąlygų, nustatytų laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte;

3) teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitas apie laukinio gyvūno rūšies įveisimo rezultatus, vadovaujantis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu;

4) užtikrinti priemones, kuriomis galima greitai ir veiksmingai sunaikinti ar kontroliuoti introdukuotų ar reintrodukuotų laukinių gyvūnų rūšių plitimą, jeigu jos pradeda kenkti ekosistemai.

21 straipsnis. Laukinių gyvūnų perkėlimas ir išleidimas į laisvę

Draudžiama laukinius gyvūnus perkelti, išleisti į laisvę, jeigu Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, kad yra hibridizacijos, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Nelaisvėje laikyti ir tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę laukiniai gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą.

Draudžiama išleisti į laisvę ar perkelti invazinių ir svetimžemių rūšių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) gyvūnus, sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus. Nelaisvėje laikyti ir tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę hibridai, svetimžemių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir invazinių rūšių gyvūnai privalo būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis: hibridai ir svetimžemės gyvūnų rūšys – per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, invazinės rūšys – per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

Leidžiama išleisti į laisvę arba perkelti sveikus Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenančių rūšių laukinius gyvūnus ir svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, į jiems būdingas buveines, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai išgyvens, ir įsitikinus, kad laukinių gyvūnų perkėlimas arba išleidimas į laisvę nekels grėsmės ekosistemų stabilumui, buveinių pakitimui, nedarys neigiamo poveikio vietinei tos rūšies populiacijai ir nekels grėsmės žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Svetimžemių gyvūnų rūšys įtraukiamos į leidžiamų išleisti į laisvę arba perkelti svetimžemių gyvūnų rūšių sąrašą, nurodytą Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus.

Asmuo, planuojantis perkelti arba išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus gyvūnus (taikoma tik žinduoliams ir paukščiams), apie numatomą laukinių gyvūnų perkėlimą arba išleidimą į laisvę privalo pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir gauti jos pritarimą. Asmuo pranešime turi pateikti informaciją apie planuojamus perkelti ar išleisti į laisvę laukinius gyvūnus, jų skaičių, perkėlimo ar išleidimo į laisvę vietą, laiką ir pateikti visą informaciją ir dokumentus, nurodytus Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo ir visos informacijos, nurodytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše, gavimo dienos priima sprendimą pritarti be pastabų ar su pastabomis (dėl vietos, laiko, gyvūnų skaičiaus) laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę arba pateikia atsisakymą pritarti laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę šiais atvejais, kai:

1) laukinių gyvūnų perkėlimas arba išleidimas gali kelti grėsmę ekosistemų stabilumui ir (ar) buveinių pakitimui ir (ar) būtų neigiamas poveikis vietinei tos rūšies populiacijai;

2) planuojama laukinius gyvūnus perkelti ar išleisti į jiems nebūdingas buveines;

3) planuojama perkelti ar išleisti į laisvę invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšis (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse), sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus;

4) laukiniai gyvūnai nesveiki ir (ar) gali kilti epidemijų išplitimo pavojus;

5) gali kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, priimdama sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) laukinių gyvūnų perkėlimui ar išleidimui į laisvę, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba, Aplinkos ministerija ar kitomis institucijomis, nurodytomis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

Asmenys, perkeldami ar išleisdami į laisvę laukinius gyvūnus, turi laikytis pateiktame pranešime ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pateiktose pastabose nustatytų sąlygų.

Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešti ir gauti jos pritarimą nereikia šiais atvejais (taikoma dėl visų laukinių gyvūnų), kai:

1) globos ir gydymo tikslais paimti išgiję laukiniai gyvūnai išleidžiami į jiems būdingas buveines;

2) laukiniai gyvūnai perkeliami arba išleidžiami į laisvę įgyvendinant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ar veiksmų planus, vykdomas saugomų rūšių išsaugojimo programas ir priemones.

10.

Kai laukiniams gyvūnams (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis ir invazines rūšis, hibridus) gresia neišvengiama žūtis ar sunaikinimas dėl stichinių nelaimių, laukinius gyvūnus perkelti ar išleisti į laisvę į jiems būdingas buveines leidžiama pranešus Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir negavus jos pritarimo.

11.

Žuvų perkėlimas vykdomas vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu.

22 straipsnis. Laukinių gyvūnų globa, paėmimas iš aplinkos globoti ir gydyti

Paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Globos tikslais paimtų iš aplinkos ir nuolat nelaisvėje laikomų laukinių rūšių žinduolių ir paukščių laikytojas privalo turėti privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa.

Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas. Nelaisvėje globos tikslais laikomi paimti iš aplinkos laukiniai gyvūnai turi būti laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

23 straipsnis. Laukinių gyvūnų gausos reguliavimas

Atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliuojama siekiant apsaugoti laukinius augalus, grybus, laukinę gyvūniją ir natūralias jų buveines, apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, ūkinius gyvūnus, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitą nuosavybę, atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio svarbias ir palankias pasekmes aplinkai, švietimo ir mokslo tikslais. Laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines žmonių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos vykdymo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato ir kartu su Aplinkos ministerija ar jos įgaliotomis institucijomis įgyvendina gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo laukinių gyvūnų populiacijoje priemones.

Privalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamų savivaldybių administracijų direktoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių padalinių ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais.

Laukinių gyvūnų gausa reguliuojama humaniškais būdais, išsaugant jų buveines ir nedarant žalos kitų rūšių laukiniams gyvūnams.

Laukinių gyvūnų gausos reguliavimo būdus ir priemones nustato Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas, aplinkos ministro tvirtinami laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo tvarkos aprašai, programos, planai ir metodikos.

Saugomų laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo sąlygas ir būdus nustato Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

Žuvų, nėgių, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų rūšių vandens bestuburių gausa reguliuojama vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu, Mėgėjų žvejybos įstatymu.

24 straipsnis. Invazinių rūšių naudojimas, valdymas, gausos reguliavimas ir plitimo prevencija

Invazinių rūšių valdymas ir naikinimas, gausos reguliavimo ir naikinimo būdai nustatomi Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše.

Invazines rūšis draudžiama tyčia paleisti į laisvę, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje.

Kai remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais nustatoma, kad tam tikrų svetimžemių rūšių gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų laikymas, veisimas, platinimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimas rinkai, mainymas, prekiavimas jomis ir kitoks naudojimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Invazinių rūšių naudojimo ribojimai ir draudimai bei draudimams taikomos išimtys nurodytos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše. Šias rūšis veisti, laikyti, platinti, pateikti rinkai, prekiauti jomis ir naudoti leidžiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Visuomenės ir atskirų subjektų informavimą apie tam tikrų svetimžemių gyvūnų rūšių laikymo, veisimo, platinimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimo rinkai, mainymo, prekiavimo jomis ir kitokio naudojimo ribojimus ar draudimus organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.

Jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, ir į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas), taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos sąrašą įtrauktų invazinių rūšių naudojimą.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

Naudoti invazines rūšis (gyvus gyvūnus), kurios įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir neįtrauktos į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, leidžiama:

1) kai jos laikomos turint leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą šio įstatymo 17 straipsnyje;

2) laikant jas mokslo ir studijų institucijose mokslo tikslais ir turint leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytą šio įstatymo 8 straipsnyje;

3) laikant jas švietimo įstaigose švietimo tikslais ir turint leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytą šio įstatymo 8 straipsnyje. Šie gyvūnai turi būti laikomi uždaroje valdoje ir imtasi visų priemonių, kad jie nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę;

4) Neteko galios nuo 2027-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-2172, 2023-09-21, paskelbta TAR 2023-09-27, i. k. 2023-18814

5) kai gyvūnai, kurių rūšys nurodytos Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše, įgyti iki 2014 m. liepos 1 d. arba įgyti iki šių rūšių įrašymo į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Šiuos gyvūnus dauginti draudžiama ir turi būti užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę.

Invazinių rūšių gyvūnai, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse priskirti medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir Medžioklės įstatymu.

Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos praneša Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms apie rūšių, įtrauktų į Sąjungos sąrašą, ankstyvą aptikimą ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, ir organizuoja šių rūšių likvidavimo priemonių taikymą Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

10.

Uždaroje valdoje laikyti ir paplitę aplinkoje invazinių rūšių gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

25 straipsnis. Leidimo naudoti invazines rūšis išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šiuos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytus leidimus naudoti invazines rūšis, įrašytas į Sąjungos sąrašą (taip pat sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina jų galiojimą) (toliau – leidimas naudoti invazines rūšis):

1) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnyje nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje;

2) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus.

Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir šio straipsnio nuostatomis.

Vyriausybės įgaliota institucija prie išduotų Leidimų naudoti invazines rūšis prideda 2016 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2016/145, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 patvirtinamas formatas dokumento, laikomo įrodymu, kad kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos išdavė leidimą įstaigoms vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis, nurodytą dokumentą (toliau – leidimo įrodymas). Leidimo įrodymas visais atvejais pridedamas prie leidimo naudoti invazines rūšis ir prie šiame leidime naudoti invazines rūšis, nurodytas Sąjungos sąraše, egzempliorių ir yra neatsiejamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis.

Vyriausybės įgaliota institucija prireikus kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ar jos įgaliotas institucijas ar į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šios pagal kompetenciją įvertintų leidimo naudoti invazines rūšis prašytojo pateiktą informaciją ir teiktų kitą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti žemės ūkio veiklos subjektams leidimą naudoti invazines rūšis žemės ūkyje su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais susijusiais tikslais.

Kartu su prašymu gauti leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Kartu su prašymu gauti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingais teikti paraišką Europos Komisijai.

Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išduodamas arba atsisakymas jį išduoti leidimo prašytojui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingų leidimui išduoti, gavimo dienos.

Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus dokumentus ar informaciją, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingus išduoti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Vyriausybės įgaliota institucija per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos išduoda leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, arba leidimo prašytojui pateikia rašytinį atsisakymą išduoti šį leidimą.

Prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti invazines rūšis ir (ar) pateikti paraišką Europos Komisijai.

Nutraukus prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimą, leidimo naudoti invazines rūšis prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

10.

Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą, ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo termino pratęsimo ar leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, prašytojui atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai pateikimo termino pratęsimo.

11.

Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis išdavimo (neišdavimo), jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba.

12.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas:

1) nesilaiko išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014;

2) pažeidžia Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus;

3) dėl kitų priežasčių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

4) pateikia rašytinį prašymą sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

13.

Jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nesilaikė išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų ir pažeidė šio įstatymo ar Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 reikalavimus, prieš sustabdydama leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie nustatytus pažeidimus gavimo dienos įspėja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas ir draudžiama vykdyti visas leidime naudoti invazines rūšis nurodytas veiklas, išskyrus laikymą ir auginimą, užtikrinant, kad invazinės rūšys nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę.

14.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą dienos arba nuo šio straipsnio 12 dalies 4 punkte nurodytame prašyme pateiktos datos.

15.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymas panaikinamas:

1) jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos;

2) per vienus metus nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos pašalinamos kitos priežastys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

3) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas pateikė prašymą panaikinti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymą, jeigu prieš tai buvo pateikęs prašymą sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą.

16.

Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą;

2) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti invazines rūšis nurodytą veiklą;

3) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas miršta;

4) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas;

5) per vienus metus nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalinamos kitos priežastys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

6) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepateikė prašymo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo panaikinimo tol, kol baigėsi prašyme dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo nurodyto leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas;

7) leidimui naudoti invazines rūšis išduoti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

17.

Vyriausybės įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją.

18.

Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, galiojimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmę.

19.

Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, arba kai šiame leidime įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo sąlygos nesikeičia. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje.

26 straipsnis. Prekyba laukiniais gyvūnais

Prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuoja šis įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės.

Atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių gyvūnų paimti iš aplinkos, arba jeigu kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais gyvūnais. Ribojamų ir draudžiamų prekiauti laukinių gyvūnų rūšys ir draudimams taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

Aplinkos ministerijai uždraudus prekiauti tam tikrų rūšių gyvais laukiniais gyvūnais, asmenims, įsigijusiems šiuos laukinius gyvūnus iki draudimo prekiauti įsigaliojimo, leidžiama šiuos gyvūnus laikyti ir viešai eksponuoti iki jų natūralios mirties, laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ir užtikrinant, kad šie gyvūnai toliau nesiveistų ir būtų užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę. Asmenims, turintiems leidimą prekiauti šiais laukiniais gyvūnais (jeigu toks leidimas buvo reikalingas), leidimo galiojimas nenaikinamas.

Prekiauti laukinių gyvūnų rūšių, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir (ar) išveisusiems nelaisvėje laukinius gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims, jeigu tam neprieštarauja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys ar konvencijos.

27 straipsnis. Leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas

Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinių gyvūnų rūšis, kurioms taikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo, keitimo sąlygos, galiojimo terminai nustatomi vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97, Reglamentu (EB) Nr. 865/2006, kitais Reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir šiuo įstatymu.

Atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant, kad kuo mažiau laukinių gyvūnų būtų paimta iš aplinkos, arba, jeigu kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams, dėl kitų priežasčių, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš jos. Ribojamų ir draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos laukinių gyvūnų rūšys ir draudimams taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

Įvežant Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nurodytų rūšių laukinius gyvūnus ir (ar) jų dalis ir gaminius iš jų į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis ar juos išvežant iš jų, reikalingi teisėtą jų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai nurodomi Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar iš jos išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis laukinių gyvūnų rūšis, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97 (toliau – leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus), reikalingas šiais atvejais:

1) kai ketinama įvežti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nurodytų saugomų rūšių laukinius gyvūnus ir (ar) jų dalis ir gaminius iš jų į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis ar kai ketinama juos išvežti iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių;

2) kai ketinama į Lietuvos Respubliką įvežti medžioklės trofėjus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar kai ketinama medžioklės trofėjus išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis.

Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nereikalingas, kai į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis įvežami ar iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių išvežami saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas.

Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į numatomą įvežimo ar išvežimo datą. Leidimo galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimo dienos.

Kartu su prašymu išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus pateikiama informacija apie leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytoją ir teisėtą laukinių gyvūnų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus pateikia leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus gauti, gavimo dienos.

Prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus.

Nutraukus prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nagrinėjimą, leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

10.

Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimą;

2) leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą;

3) leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtojas miršta;

4) laukinis gyvas gyvūnas, kurį vežti išduotas leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus, žuvo arba negyvas jo egzempliorius buvo sunaikintas;

5) leidimui įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus gauti pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

11.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtoją.

12.

Jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimas panaikintas dėl priežasties, nurodytos šio straipsnio 10 dalies 5 punkte, naujas leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo dienos.

28 straipsnis. Ūkinė veikla ir laukinių gyvūnų, jų buveinių, veisimosi, maitinimosi ir žiemojimo sąlygų, migracijos kelių apsauga

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriai ir asmenys, kurie verčiasi ūkine veikla, privalo laikytis miškotvarkos, žemėtvarkos ir vandentvarkos projektų reikalavimų ir užtikrinti, kad dėl jų plėtojamos ūkinės veiklos, galinčios neigiamai veikti laukinius gyvūnus, jų buveines, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygas ar migracijos kelius, nebus neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis bus minimalus.

Ar planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį laukiniams gyvūnams, jų buveinėms, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygoms ar migracijos keliams, vertinama Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti laukinę gyvūniją, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose turi būti numatytos priemonės neigiamam poveikiui išvengti, jam sumažinti ar kompensuoti.

29 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių apsaugos, atkūrimo ir laukinių gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių finansavimas

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais laukinės gyvūnijos išteklių apsaugos, atkūrimo, laukinių gyvūnų daromos žalos prevencijos, invazinių rūšių plitimo prevencijos, valdymo ir naikinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžetų lėšų, Europos Sąjungos fondų ir programų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, tarptautinių programų ir kitų finansavimo šaltinių, kuriuos nustato įstatymai.

TREČIASIS SKIRSNIS

LAUKINĖS GYVŪNIJOS TYRIMAI IR STEBĖSENA. DUOMENŲ KAUPIMAS IR TVARKYMAS. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

30 straipsnis. Duomenų apie laukinę gyvūniją kaupimas ir tvarkymas

Laukinės gyvūnijos, jos išteklių apskaitai ir racionaliam naudojimui užtikrinti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos organizuoja duomenų apie laukinę gyvūniją kaupimą ir tvarkymą.

Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia ir tvarko duomenis ir informaciją apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus, laukinių gyvūnų introdukciją ir reintrodukciją, laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, gausą ir būklę, jiems gyventi reikalingas buveines ir jų būklę, invazinių rūšių paplitimą ir plitimo kelius, laukinės gyvūnijos stebėseną, laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą ir pokyčius, kitus su laukine gyvūnija ir jos ištekliais susijusius duomenis.

Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje.

31 straipsnis. Laukinės gyvūnijos stebėsena

Siekiant nustatyti laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, pokyčius ir nustatyti invazinių rūšių plitimą ir gausą, atliekama laukinių gyvūnų rūšių ir invazinių rūšių stebėsena. Stebėseną atlieka valstybės, savivaldybių, mokslo ir studijų institucijos, ūkio subjektai ir kiti asmenys, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių stebėsenos vykdymą, nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir analizuojantys duomenis ir informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę.

32 straipsnis. Laukinės gyvūnijos moksliniai tyrimai ir visuomenės švietimas

Siekiant surinkti kuo daugiau informacijos, užtikrinti laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimo kontrolę, ištyrinėti laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, populiacijų būklę ir gausą, nustatyti invazinių rūšių paplitimą, plitimo kelius, gausos reguliavimo priemones ir atlikti jų rizikos vertinimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, atliekami moksliniai tyrimai, kuriuos organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

Saugomų laukinių gyvūnų rūšių moksliniai tyrimai atliekami vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.

Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie mokslinius tyrimus, laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, institucijoms.

Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, savivaldybių administracijos ir kitos institucijos skatina visuomenės švietimą ir informuoja apie poreikį saugoti laukinių gyvūnų rūšis ir jų buveines, apie invazinių laukinių gyvūnų rūšių daromą žalą, apie jų valdymą, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAUKINĖS GYVŪNIJOS APSAUGOS IR LAUKINĖS GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

33 straipsnis. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinė kontrolė

Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugos ir jų išteklių naudojimo kontrolę, nustatyta tvarka.

Laukinių gyvūnų rūšims nustatyti aplinkos ministras sudaro ekspertų komisiją rūšims nustatyti. Ekspertų komisija rūšims nustatyti, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos patvirtintais ekspertų komisijos rūšims nustatyti veiklos nuostatais, konsultuoja Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas ir prireikus teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl laukinių gyvūnų rūšies nustatymo.

Ekspertų komisiją rūšims nustatyti sudaro Aplinkos ministerijos ir (ar) jos įgaliotų institucijų atstovai, Žemės ūkio ministerijos įgaliotų institucijų atstovai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, biologijos specialistai.

PENKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ LAUKINĖS GYVŪNIJOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR ŽALOS ATLYGINIMAS

34 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Žalos atlyginimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šiais atvejais:

1) medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo bei vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka;

2) eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšių, hibridų, taip pat natūraliai Lietuvoje paplitusių nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų, kai jie priklauso laukinės gyvūnijos išteklių naudotojui, padarytą žalą atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę:

1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala;

2) Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms.

Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika.

Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatomi baziniai tarifai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus valstybei nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvėje gyvenančią laukinę gyvūniją ar jos buveines.

Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo. Seniūnas, gavęs rašytinį prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną šį faktą registruoti ir apie jį pateikti duomenis savivaldybės administracijos direktoriui.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą. Iškilus būtinybei, žalai apskaičiuoti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje nuostolių skaičiavimo komisijoje dalyvaujantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teikia šiai komisijai išvadas.

Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatoma, kaip apskaičiuojama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams ar gyvuliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams piniginė išraiška.

10.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos apskaičiavimo dienos informuoja žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus apie apskaičiuotą laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydį.

11.

Jeigu žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai sutinka su savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotu laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydžiu, jie pateikia seniūnui prašymą, adresuotą Aplinkos ministerijai, atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Aplinkos ministerijai pateikia žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų prašymą atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos dydį. Aplinkos ministerija už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą atlygina iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

12.

Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos. Ginčo šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos, padarytos laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, dydžiu, turi teisę nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti Administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

laukinės gyvūnijos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.

1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.

Pakeitimai: