Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas

Laukinė gyvūnija – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.

Gyvūnijos ištekliai – laukiniai gyvūnai, jų dalys, jų veiklos produktai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams.

Gyvūnijos išteklių limitavimas – gyvūnijos išteklių naudojimo normų nustatymas atsižvelgiant į turimas žinias apie gyvūnijos išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą ateičiai.

Ūkinė veikla – veikla, kuri turi poveikio laukinei gyvūnijai.

Introdukcija – Lietuvos gamtai svetimos gyvūnų rūšies įvežimas į Lietuvą turint tikslą ją įkurdinti gamtoje.

Reintrodukcija – gyvūnų rūšies, kuri Lietuvoje yra išnykusi ar išnaikinta, pakartotinis įvežimas į Lietuvą ir išplatinimas turint tikslą ją vėl įkurdinti gamtoje.

Šis įstatymas reguliuoja laukinių gyvūnų apsaugos ir naudojimo santykius, kad būtų išsaugotos natūralios laukinių gyvūnų bendrijos ir jų rūšių įvairovė; išsaugota laukiniams gyvūnams būtina gyvenamoji aplinka, veisimosi sąlygos ir migracijos keliai; užtikrintas racionalus laukinių gyvūnų naudojimas.

Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitokias gyvūnijos apsaugos ir naudojimo taisykles, negu įtvirtina šis įstatymas, yra taikomos tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Laukinės gyvūnijos įstatymas reguliuoja sausumoje, vandenyje, ore ir dirvoje laisvai gyvenančių laukinių gyvūnų, nuolat ar laikinai esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat priskirtų jos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje gamtos turtams, apsaugą ir naudojimą.

Naminių gyvūnų, taip pat nelaisvėje ar pusiau laisvėje aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų apsaugą ir naudojimą reguliuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Aptvaruose laikomi laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso savininkui.

Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų apsaugą ir naudojimą nustato šis įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos teisiniai aktai.

Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai negali nuosavybės teise priklausyti fiziniams ar juridiniams asmenims.

Laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą pagal savo kompetenciją valdo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Planuojant, projektuojant ir statant (rekonstruojant, plečiant) gyvenamąsias vietoves, ūkinės veiklos objektus, tobulinant esamas ir diegiant naujas technologijas, jei tai turi poveikio laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, veisimosi sąlygoms ar migracijos keliams, privalo būti numatomos ir įgyvendinamos priemonės laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, veisimosi sąlygoms ir migracijos keliams išsaugoti.

Ūkinė veikla planuojama, projektuojama ir ja verčiamasi, ūkinės veiklos objektai statomi (rekonstruojami, plečiami) ir naudojami pagal Aplinkos apsaugos, šio ir kitų įstatymų reikalavimus.

Žemės, miško ir vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai pagal savo kompetenciją turi užtikrinti, kad jų valdose būtų įgyvendinamos laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, veisimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos priemonės. Laukinių gyvūnų padaryti nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Turėdama tikslą išsaugoti retų ir nykstančių rūšių laukinius gyvūnus, kurie natūraliomis sąlygomis veisiasi ribotai, Aplinkos apsaugos ministerija organizuoja, kad būtų parengtos ir įgyvendintos būtinos priemonės.

Retos ir nykstančios laukinių gyvūnų rūšys, kurios natūraliai gyvena ir dauginasi Lietuvos Respublikos teritorijoje ar yra priskirtos jos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje turtams, įrašomos į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonąją knygą sudaro ir tikslina, jos nuostatus tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija.

Retų ir nykstančių rūšių laukiniams gyvūnams apsaugoti ir gausinti steigiami rezervatai, draustiniai ir kitos saugomos teritorijos. Laukinių gyvūnų apsaugos ir naudojimo tvarką šiose teritorijose nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir šių teritorijų nuostatai.

Veikla, dėl kurios gali žūti retų ir nykstančių rūšių laukiniai gyvūnai, sumažėti jų individų ar populiacijų skaičius, taip pat dėl kurios gali būti pažeista jų gyvenamoji aplinka, veisimosi sąlygos ar migracijos keliai, turi būti verčiamasi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Gaudyti ir laikyti nelaisvėje retų ir nykstančių rūšių gyvūnus, juos veisti ir išleisti į laisvę leidžiama tik nustatyta tvarka gavus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą.

Keisti laukinių gyvūnų genofondus ir po to gyvūnus paleisti į laisvę draudžiama.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais gyvūnijos apsaugos priemones finansuoja valstybė, savivaldybės, žemės, miško, vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai.

Papildomi gyvūnijos apsaugos priemonių finansavimo šaltiniai gali būti gamtos apsaugos fondai, taip pat kiti fondai ir lėšos.

Gyvūnijos naudotojais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys.

Gyvūnijos naudotojai gyvūniją naudoja naudojimo teisės pagrindu.

Žemės, miškų, vandens telkinių savininkas turi teisę naudoti laukinę laisvėje gyvenančią gyvūniją.

Žemės, miškų, vandens telkinių savininkas laukinę gyvūniją nustatyta tvarka gali naudoti pats, Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka perleisti teisę ją naudoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba jos nenaudoti.

Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę naudoti laukinę gyvūniją laikydamiesi laukinės gyvūnijos apsaugos ir naudojimo tvarkos bei normų ir kitų gyvūnijos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Gyvūnijos naudojimo teisę saugo Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeistos gyvūnijos naudotojų teisės turi būti atkurtos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gyvūnijos apsaugos ir kitiems tikslams gyvūnijos naudojimas gali būti apribotas arba nutrauktas.

Gyvūnijos naudojimo rūšys yra šios:

Laukinių gyvūnų rūšis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, naudoti leidžiama Vyriausybės ir kitų įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Kai kurių laukinių gyvūnų rūšių naudojimas yra ribojamas atsižvelgiant į jų ekologinę būklę.

Laukinių gyvūnų naudojimo terminus, būdus, įrankius ir limitus nustato Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės bei normos.

Mokesčius už laukinės gyvūnijos naudojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Medžioklė yra laukinių gyvūnų, priskirtų medžioklės objektui, tykojimas, sekimas, persekiojimas turint tikslą sugauti arba nušauti, taip pat laukinių gyvūnų gaudymas ir šaudymas.

Medžioklės rūšis, jų organizavimo tvarką, medžioklės būdus, įrankius, terminus, saugaus elgesio, veterinarinės priežiūros reikalavimus medžioklėje bei kitas medžioklių organizavimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai ir Medžioklės taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Medžioti galima tik medžioklės plotuose, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Medžioklės plotų nuomos ir naudojimo medžioklei tvarką nustato Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai.

Žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos ir verslinės žūklės įrankiais.

Vandens telkinių nuomos ir naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei tvarką nustato Vyriausybė.

Privaloma laikytis verslinei ir mėgėjiškai žūklei Vyriausybės arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos.

Žuvys, auginamos tvenkiniuose, nuosavybės teise priklauso savininkui.

Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę gaudyti ir rinkti laukinius gyvūnus, kurie nėra priskirti medžioklės ar žūklės objektams. Šiuos laukinius gyvūnus gaudyti ir rinkti verslo tikslams yra leidžiama nepažeidžiant žemės, miško ir vandens telkinių savininkų teisių, tačiau turi būti gautas Aplinkos apsaugos ministerijos leidimas.

Vyriausybės įgaliota institucija sudaro laukinių gyvūnų, kuriuos gaudyti ir rinkti leidžiama, rūšių sąrašus.

Laukinių gyvūnų, nepriklausančių medžioklės ar žūklės objektams, gaudymo ir rinkimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija.

Naudoti laukinius gyvūnus mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams (stebėti, žymėti, filmuoti ir pan.), nepaimant jų iš gamtinės aplinkos, leidžiama, jeigu tai nedaro žalos laukiniams gyvūnams ir jų gyvenamajai aplinkai ir nepažeidžia kitų gyvūnijos naudotojų, taip pat žemės, miško ir vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių, išskyrus atvejus, kai naudoti yra draudžiama.

Naudoti laukinius gyvūnus mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, paimti juos iš gamtinės aplinkos leidžiama tik nustatyta tvarka gavus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir suderinus su žemės, miško bei vandens telkinio savininkais, valdytojais ir naudotojais.

Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija.

Juridiniai ir fiziniai asmenys gali sudaryti ir papildyti zoologines kolekcijas (gyvas zoologijos sodų, okeanariumų ir kitas, taip pat gyvūnų iškamšų, lizdų ir kiaušinių, preparatų ir dalių rinkinius). Laukinius gyvūnus iš gamtinės aplinkos specialiai šiems tikslams galima imti tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Leidimų nereikia kolekcijoms, kurias sudaro medžioklės, žūklės ir kitokie trofėjai, kai gyvūnija naudojama pagal nustatytus reikalavimus.

Laukinių gyvūnų paėmimo iš gamtinės aplinkos zoologinėms kolekcijoms sudaryti ir papildyti tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija.

Mokslo, kultūros, švietimo, mokymo ir auklėjimo ar estetinę vertę turinčios zoologinės kolekcijos yra įtraukiamos į valstybinę apskaitą.

Atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausumas yra reguliuojamas norint užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, apsaugoti nuo susirgimų naminius ar laukinius gyvūnus, išvengti laukinių gyvūnų daromos žalos žemės ūkiui, miškams ir kitiems aplinkos komponentams.

Laukinių gyvūnų gausumas reguliuojamas humaniškais būdais, išsaugant jų gyvenamąją aplinką ir nedarant žalos kitų rūšių laukiniams gyvūnams.

Laukinių gyvūnų rūšių, kurių gausumas turi būti reguliuojamas, tankumo ir naudojimo normas nustato Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su Žemės ir miškų ūkio ministerija.

Juridiniai ir fiziniai asmenys gali prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ir trofėjais tik gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimą. Teisėtai įgytiems trofėjams šis reikalavimas netaikomas.

Laukiniai gyvūnai įvežami į Lietuvos Respubliką ir išvežami iš jos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Siekiant surinkti kuo daugiau informacijos, užtikrinti laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimo kontrolę, ištyrinėti laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, populiacijų būklę ir gausą, nustatyti invazinių rūšių paplitimą, plitimo kelius, gausos reguliavimo priemones ir atlikti jų rizikos vertinimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, atliekami moksliniai tyrimai, kuriuos organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

Saugomų laukinių gyvūnų rūšių moksliniai tyrimai atliekami vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.

Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie mokslinius tyrimus, laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, institucijoms.

Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, savivaldybių administracijos ir kitos institucijos skatina visuomenės švietimą ir informuoja apie poreikį saugoti laukinių gyvūnų rūšis ir jų buveines, apie invazinių laukinių gyvūnų rūšių daromą žalą, apie jų valdymą, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones.

Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugos ir jų išteklių naudojimo kontrolę, nustatyta tvarka.

Laukinių gyvūnų rūšims nustatyti aplinkos ministras sudaro ekspertų komisiją rūšims nustatyti. Ekspertų komisija rūšims nustatyti, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos patvirtintais ekspertų komisijos rūšims nustatyti veiklos nuostatais, konsultuoja Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas ir prireikus teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl laukinių gyvūnų rūšies nustatymo.

Ekspertų komisiją rūšims nustatyti sudaro Aplinkos ministerijos ir (ar) jos įgaliotų institucijų atstovai, Žemės ūkio ministerijos įgaliotų institucijų atstovai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, biologijos specialistai.

Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šiais atvejais:

Nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšių, hibridų, taip pat natūraliai Lietuvoje paplitusių nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų, kai jie priklauso laukinės gyvūnijos išteklių naudotojui, padarytą žalą atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę:

Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika.

Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatomi baziniai tarifai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus valstybei nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvėje gyvenančią laukinę gyvūniją ar jos buveines.

Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo. Seniūnas, gavęs rašytinį prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną šį faktą registruoti ir apie jį pateikti duomenis savivaldybės administracijos direktoriui.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą. Iškilus būtinybei, žalai apskaičiuoti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje nuostolių skaičiavimo komisijoje dalyvaujantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teikia šiai komisijai išvadas.

Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatoma, kaip apskaičiuojama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams ar gyvuliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams piniginė išraiška.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos apskaičiavimo dienos informuoja žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus apie apskaičiuotą laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydį.

Jeigu žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai sutinka su savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotu laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydžiu, jie pateikia seniūnui prašymą, adresuotą Aplinkos ministerijai, atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Aplinkos ministerijai pateikia žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų prašymą atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos dydį. Aplinkos ministerija už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą atlygina iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos. Ginčo šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos, padarytos laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, dydžiu, turi teisę nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti Administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.

1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.