Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas

Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

Kandidatą kompromituojančia medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie kandidatą asmeniškai; apie kandidatą paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas, arba išsikėlęs kandidatas; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

Jeigu kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta šio įstatymo uždraustu laiku, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kai kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios nuomonės.

Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių) pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

Kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių) neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija (jos skyrius) jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

Jeigu kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta šio įstatymo uždraustu laiku, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose ir kartu yra kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbias žinias, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.

Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas rinkimų biuletenis.

Rinkimų biuletenyje turi būti:

Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios.

Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu laiku.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenį, ir partijų kandidatų sąrašai, partijų jungtiniai kandidatų sąrašai, išsikėlusių kandidatų sąrašai, išsikėlusių kandidatų jungtiniai sąrašai su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

Už rinkimų apylinkės balsavimo patalpos parengimą atsako apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai parinkti ir tinkamam inventoriui įsigyti pagal šio įstatymo 9 straipsnį.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Partijos, išsikėlę kandidatai, taip pat atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojo statusą patvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimas. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

Rinkimų stebėtojo pažymėjimus išduoda rinkimų komisijos pirmininkas arba jo pavedimu kitas rinkimų komisijos narys. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Jeigu rinkimų stebėtojas pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti nedelsiant pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai, atitinkamai partijai, išsikėlusiam kandidatui ir atitinkamam atstovui rinkimams.

Prasidėjus balsavimui, prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas apylinkės rinkimų komisijos nariui pateikia pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą atvykimo lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar pirmininko pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas. Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.

Išduoti rinkėjui kitam rinkėjui skirtą rinkimų biuletenį, išskyrus šio įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, draudžiama. Šį reikalavimą pažeidęs rinkimų komisijos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų biuletenį.

Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, išsikėlusį kandidatą, už kurį jis balsuoja „už“. Jeigu rinkėjas balsuoja už kandidatų sąrašą, jis specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose rinkimų biuletenio laukeliuose įrašo pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius, jeigu balsuoja už išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, – pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius ar numerį (jei sąraše yra mažiau kaip šeši kandidatai, reikia pasirinkti bent vienu kandidatu mažiau, negu sąraše įrašyta kandidatų), o jeigu balsuoja už išsikėlusį kandidatą, neįeinantį į jungtinį sąrašą, – pirmumo balsų nenurodo. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas. Pirmumo balsai kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą, neskaičiuojami.

Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenį užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenį užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.

Sugadinti rinkimų biuleteniai į apskaitą įtraukiami ir laikomi atskirai.

Balsuoti paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Už balsavimo paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.

Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.

Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:

Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

Rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose.

Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.

Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 10 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys.

Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.

Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip 2 savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalių nuostatos.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

Komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių nuostatos.

Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai.

Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.

Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai ar jų įgalioti asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų priėmimo kvitai, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

Balsų skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

Visi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl rinkimų biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti naujais rinkimų biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus rinkimų biuletenius išdavė teisėtai.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Jeigu komisija ne mažiau kaip 3/5 jos narių priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo.

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Skaičiuodama komisija visus rinkimų biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus, išsikėlusius kandidatus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.) rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, išsikėlę kandidatai gavo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

Rinkimų biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą ar išsikėlusį kandidatą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas daugiau negu vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą tuo atveju, kai kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatai nurodomi kitoje to rinkimų biuletenio pusėje.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys rinkimų stebėtojai (stebėtojas), visuomenės informavimo priemonių atstovai ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.

Konkrečią rinkimų biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti iš rinkėjų, balsavusių ne rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti rinkimų biuleteniai:

Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

Po to, kai yra suskaičiuoti balsavimo patalpoje, paštu ir namuose už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, rinkimų biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių sprendimų:

Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja rinkimų biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų rinkimų biuletenių skaičių.

Jeigu balsadėžėje randama rinkimų biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek rinkimų biuletenių buvo rasta daugiau.

Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Protokolo pirmosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

Jeigu savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad yra padaryta klaida nurodant duomenis balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis, rinkimų biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima savivaldybės rinkimų komisija.

Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja, paketus supakuoja (toliau – pakuotė), padaro pakuočių aprašus ir jas antspauduoja. Šios pakuotės kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašais, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolais savivaldybės rinkimų komisijai pristatomos ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip. Apylinkės rinkimų komisijos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai pristatomi savivaldybės rinkimų komisijai per 2 darbo dienas po balsavimo pabaigos.

Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

Savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

Savivaldybės rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atplėšiami tik savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų biuleteniais savivaldybės rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo, bet negali kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę raštu pareikšti protestą apylinkės rinkimų komisijai ar savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestai apylinkės rinkimų komisijai pridedami prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestai savivaldybės rinkimų komisijai pridedami prie balsų skaičiavimo protokolų. Rinkėjų protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.

Išankstinius rinkimų rezultatus gali paskelbti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas nedelsiant skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.

Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.

Savivaldybės rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo.

Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą negaliojančiu.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, asmenys, įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus, savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų.

Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą įrašo:

Pagal už kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminėje kandidatų sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu kandidatai pirmumo balsų yra gavę po lygiai arba mažiau, negu renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių dokumentų eilėje.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolus pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.

Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

Mandatai kandidatų sąrašams ir išsikėlusiems kandidatams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, kiekvienas išsikėlęs kandidatas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį kandidatų sąrašą ir išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, ir išsikėlę kandidatai, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

Išsikėlęs kandidatas, neįeinantis į jungtinį sąrašą, gauna mandatą, jeigu už jį paduotų balsų skaičius lygus arba didesnis už mandatų skirstymo kvotą. Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems išsikėlusiems kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą, ir kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu.

Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Savivaldybės rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės tarybos narių pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7 dienų ir baigia išduoti ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar atitinkamo sprendimo paskelbimo.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

Pakartotiniai rinkimai rengiami rinkimų apygardoje, kurioje rinkimai į savivaldybės tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo, šios komisijos sudėties pakeitimo arba komisijos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių partijų, išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinių sąrašų, kurie buvo užsiregistravę dalyvauti ankstesniuose rinkimuose šioje savivaldybėje, rinkimų užstatai įskaitomi.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:

Savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba šį pareiškimą, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 88 straipsnio nustatyta tvarka.

Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.

Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmas kandidatas, negavęs savivaldybės tarybos nario mandato. Jeigu kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, arba jeigu savivaldybės tarybos nario, kuris buvo išsikėlęs kandidatu ir nebuvo įrašytas į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūko prieš terminą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.

Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinktas savivaldybės tarybos narys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio įstatymo 90 straipsnį, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario vieta.

Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės tarybos nario mandatas, neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba jų neatitiktų tapęs savivaldybės tarybos nariu, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama priima sprendimą pagal šio įstatymo 87 straipsnį ir šis asmuo iš kandidatų sąrašo eilės išbraukiamas.

Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

Jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai netaikomi ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

Savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos savivaldybės viešosios įstaigos, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.