LegalizeLietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 82-3248, i. k. 1061010ISTA000X-745
Nauja redakcija nuo 2019-01-13:
Nr. XIII-1852, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00017
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO
ĮSTATYMAS
2006 m. liepos 4 d. Nr. X-745
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
Šis įstatymas reglamentuoja profesinių pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje.
Šiuo įstatymu siekiama suderinti profesinių pensijų kaupimo reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Šis įstatymas taikomas visoms asociacijoms, veikiančioms kaip profesinių pensijų asociacijos Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas profesinių pensijų asociacijoms taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Gyvybės draudimo įmonių profesinių pensijų kaupimo veiklai taikomas šio įstatymo septintasis skirsnis.
Bet koks finansuojančio subjekto įsipareigojimas dėl profesinių pensijų kaupimo savo darbuotojams gali būti įgyvendinamas:
1) per profesinių pensijų asociaciją, veikiančią pagal šį įstatymą, arba kitoje valstybėje narėje įsteigtą profesinių pensijų asociacijai analogišką subjektą;
2) sudarant gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią profesinės pensijos kaupiamos gyvybės draudimo įmonėje.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi finansuojančio subjekto įsipareigojimams, įgyvendinamiems mokant įmokas į pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, ir finansuojančio subjekto įsipareigojimams, kylantiems iš draudimo sutarčių, kurių nereglamentuoja šis įstatymas.
Kai Lietuvos Respublikoje įsteigta profesinių pensijų asociacija ar gyvybės draudimo įmonė, vykdanti profesinių pensijų kaupimą, priima įmokas iš kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausančio finansuojančio subjekto, ji turi laikytis tos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų, taikomų profesinių pensijų srityje, ir, jeigu nustatyta, investavimo taisyklių, taikomų toje valstybėje narėje kitų valstybių profesinių pensijų asociacijų ir profesinių pensijų asociacijai analogiškų subjektų profesinių pensijų fondams.
Šis įstatymas netaikomas pensijų fondams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.
Pagal šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apibrėžtų įmokų profesinių pensijų fondas (toliau – apibrėžtų įmokų pensijų fondas) – profesinių pensijų fondas, kurio dalyviams priklausančių profesinių pensijų išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų nustatyto dydžio įmokų ir turto vertės pokyčio ir nėra garantuojamas.
Apibrėžtų išmokų profesinių pensijų fondas (toliau – apibrėžtų išmokų pensijų fondas) – profesinių pensijų fondas, pagal kurio taisykles dalyviams garantuojama tam tikro dydžio investicijų grąža arba tam tikro dydžio profesinių pensijų išmokos, tiesiogiai nepriklausančios nuo sumokėtų profesinių pensijų įmokų ir turto vertės pokyčio.
Biometrinė rizika – rizika, susijusi su profesinių pensijų fondo dalyvio mirtimi, žala sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo, darbingumo netekimu, liga ar ilgaamžiškumu.
Buveinės valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra profesinių pensijų asociacijos ar jai analogiško subjekto buveinė ir jo pagrindinė administracija arba, jeigu šis subjektas neturi buveinės, jo pagrindinė administracija.
Daugiašalė prekybos sistema – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48), įsteigta institucija.
Finansuojantis subjektas – įmonė, įstaiga ar organizacija arba kaip darbdavys veikiantis ar savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, mokantys profesinių pensijų įmokas į profesinių pensijų asociacijos profesinių pensijų fondą (fondus) arba sudarę gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos.
Gyvybės draudimo įmonė – įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi gyvybės draudimo veiklos licenciją, kitos valstybės narės gyvybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ir veikiantis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos – gyvybės draudimo įmonės, turinčios teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, ir finansuojančio subjekto (draudėjo) sudaryta gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią finansuojantis subjektas (draudėjas) įsipareigoja mokėti joje nustatytą profesinių pensijų įmoką, o finansuojančio subjekto darbuotojai (ar savarankiškai dirbantis asmuo, kai jis pats moka profesinės pensijos įmokas) draudimo sutarties ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę į profesinių pensijų išmokas.
Grynieji aktyvai – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Išvestinės finansinės priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Komandiruotas darbuotojas – asmuo, kuris išsiųstas laikinai dirbti į kitą valstybę narę ir kuriam pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35), II dalies sąlygas toliau taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai.
Minimalus dalyvavimo profesinių pensijų fonde laikotarpis (toliau – minimalus dalyvavimo laikotarpis) – profesinių pensijų asociacijos įstatuose ar profesinių pensijų fondo (fondų) taisyklėse nustatytas ne ilgesnis kaip 2 metų dalyvavimo profesinių pensijų fonde (fonduose) laikotarpis, kurio neišbuvus, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis, laikoma, kad profesinių pensijų fondo dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu profesinių pensijų fonde sukauptą profesinės pensijos turto dalį. Sudarius gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, minimaliu dalyvavimo laikotarpiu laikomas ne ilgesnis kaip 2 metų draudimo taisyklėse nustatytas nuo profesinių pensijų fondo dalyvio apdraudimo dienos skaičiuojamas laikotarpis, kuriam pasibaigus finansuojantis subjektas praranda teisę būti naudos gavėju to dalyvio atžvilgiu ar atgauti išperkamąją sumą, sukauptą iš dalyvio vardu mokėtų profesinės pensijos įmokų.
Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Organizuotos prekybos sistema – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Patvarioji laikmena – priemonė, kuria sudaroma galimybė profesinių pensijų fondo dalyviui ar profesinės pensijos išmokų gavėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama, prireikus atgaminama nepakitusi ir tokią galimybę jis turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį.
Pensijų fondo vienetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Perimančioji profesinių pensijų asociacija (toliau – perimančioji pensijų asociacija) – profesinių pensijų asociacija ar jai analogiškas subjektas, visus profesinių pensijų fondo įsipareigojimus, techninius atidėjinius ir kitas pareigas bei teises, taip pat juos atitinkantį turtą ar jo grynųjų pinigų ekvivalentą arba jų dalį perimantys iš kitoje valstybėje narėje registruotos ar leidimą gavusios profesinių pensijų asociacijos ar jai analogiško subjekto.
Periodinė ataskaita – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Perleidžiančioji profesinių pensijų asociacija (toliau – perleidžiančioji pensijų asociacija) – profesinių pensijų asociacija ar jai analogiškas subjektas, visus profesinių pensijų fondo įsipareigojimus, techninius atidėjinius ir kitas pareigas bei teises, taip pat juos atitinkantį turtą ar jo grynųjų pinigų ekvivalentą arba jų dalį perleidžiantys kitoje valstybėje narėje registruotai ar leidimą gavusiai profesinių pensijų asociacijai ar jai analogiškam subjektui.
Pinigų rinkos priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis profesinių pensijų asociacijų registravimo ir veiklos priežiūros funkcijas, taip pat draudimo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.
Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurios socialinės apsaugos ir darbo teisės normos, reglamentuojančios profesinių pensijų kaupimą, taikomos finansuojančio subjekto ir profesinių pensijų fondo dalyvių santykiams.
Profesinė pensija – profesinių pensijų fondo dalyvio pensija, teisė į kurią įgyjama dėl profesinių pensijų fondo dalyvio profesinės veiklos ir kuri bent iš dalies buvo kaupiama iš finansuojančio subjekto įmokų.
Profesinės pensijos išmoka (toliau – pensijos išmoka) – išmoka, mokama profesinių pensijų fondo dalyviui sukakus šio fondo taisyklėse nustatytą senatvės pensijos amžių ar atitinkančiam kitas jose nustatytas sąlygas gauti pensijos išmoką. Pensijų išmokomis nelaikomi priedai ir išmokos, nustatyti šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje.
Profesinės pensijos išmokų ataskaita (toliau – pensijos išmokų ataskaita) – dokumentas, kuriame profesinių pensijų fondo dalyviui glaustai pateikiama šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalyje nurodyta pagrindinė informacija, atsižvelgiant į to pensijų fondo ir nacionalinės socialinės apsaugos, darbo ir mokesčių teisės ypatumus.
Profesinės pensijos išmokų gavėjas (toliau – išmokų gavėjas) – asmuo, gaunantis pensijos išmokas.
Profesinių pensijų asociacija (toliau – pensijų asociacija) – atskirai nuo finansuojančio subjekto (darbdavio) ar savarankiškai dirbančių asmenų interesams atstovaujančios organizacijos steigiama šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis vienijanti asociacija, kuri pagal savo steigimo sutartį kaupia profesines pensijas ir moka pensijų išmokas jai priklausančių profesinių pensijų fondų dalyviams.
Profesinių pensijų asociacijai analogiškas subjektas (toliau – analogiškas subjektas) – profesinių pensijų asociacijai prilyginamas subjektas, tuo pačiu tikslu įsteigtas kitoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jo teisinę formą ir į tai, kaip jis vadinamas buveinės valstybėje narėje.
Profesinių pensijų fondas (toliau – pensijų fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka kaupiamas fondą sudarantis turtas, pagal šį įstatymą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis to fondo dalyviams ir finansuojantiems subjektams.
Profesinių pensijų fondo dalyvis (toliau – pensijų fondo dalyvis) – pensijų asociacijos pensijų fondą pasirinkęs šios asociacijos narys, kurio profesinė veikla jam suteikia ar suteiks teisę gauti pensijos išmokas pagal pasirinkto pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo dalyviu nelaikomas išmokų gavėjas ar potencialus pensijų fondo dalyvis – asmuo, galintis tapti pensijų fondo dalyviu.
Profesinių pensijų fondo taisyklės (toliau – pensijų fondo taisyklės) – pagal šį įstatymą tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatoma profesinių pensijų įmokų mokėjimo, profesinių pensijų turto investavimo tvarka ir kokios pensijų išmokos, kokiomis sąlygomis, kokia tvarka suteikiamos ir mokamos pensijų fondo dalyviams, taip pat kitos šio įstatymo reikalaujamos nuostatos.
Profesinių pensijų fondo valdymas (toliau – pensijų fondo valdymas) – pensijų fondo:
1) investicijų valdymas;
2) administravimas, t. y. buhalterinės apskaitos tvarkymas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, grynųjų aktyvų skaičiavimas, pensijų fondo dalyvių sąrašo tvarkymas, profesinių pensijų sąskaitų atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, profesinių pensijų įmokų priėmimas ir pensijų išmokų mokėjimas bei su tuo susijusių operacijų (išskyrus atliekamas pensijų fondo saugotojo) vykdymas, pinigų konvertavimas į pensijų fondo vienetus ir pensijų fondo vienetų konvertavimas į pinigus, pajamų paskirstymas, pensijų fondo vieneto vertės nustatymas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;
3) rinkodara, informacijos teikimas pensijų fondo valdymo sutartyse nustatyta tvarka;
4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta veikla.
Profesinių pensijų turtas – už profesinių pensijų įmokas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) ir investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma.
Reguliuojama rinka – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Savarankiškai dirbantys asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
Tarpvalstybinė profesinių pensijų asociacijos veikla (toliau – tarpvalstybinė veikla) – pensijų asociacijos pensijų fondo, kurio finansuojančio subjekto ir konkrečių pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų santykiai reglamentuojami kitos valstybės narės negu buveinės valstybė narė pensijų fondų srityje taikomos socialinės apsaugos ir darbo teisės, valdymas.
Techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojama turto suma, atitinkanti finansinius pagal pensijų fondo taisykles atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams.
Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
PENSIJŲ ASOCIACIJOS VEIKLOS NUOSTATOS
3 straipsnis. Pensijų asociacijos steigimas
Pensijų asociacija veikia pagal savo steigimo dokumentus, laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pensijų asociacijų veiklą.
Pensijų asociacija steigiama sudarant pensijų asociacijos steigimo sutartį:
1) tarp darbdavio (darbdavių) ir darbuotojų ar jų įgaliotų atstovų arba
2) tarp savarankiškai dirbančių asmenų, laikantis buveinės ir priimančiosios valstybės narės teisės aktų.
Pensijų asociacijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai; steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar pavadinimai, asmens kodai (kodai);
2) steigiamos pensijų asociacijos pavadinimas;
3) asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamajai asociacijai, jų teisės ir įgaliojimai;
4) steigimo sutarties sudarymo data.
Pensijų asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:
1) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;
2) steigimo išlaidų padengimo tvarka;
3) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
4) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka;
5) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.
Pensijų asociacijos steigėjai iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre ir įtraukimo į Profesinių pensijų asociacijų, kurios turi teisę veikti Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Pensijų asociacijų sąrašas) parengia įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigiamajame susirinkime priimami pensijų asociacijos įstatai ir sudaromi valdymo organai.
Pensijų asociacijos steigėjai, kurių vardu finansuojantis subjektas įsipareigoja mokėti ir (ar) kurie patys už save mokės profesinių pensijų įmokas, ir finansuojantys subjektai nuo steigimo sutarties sudarymo momento tampa pensijų asociacijos nariais. Pensijų asociacijos nariais gali būti finansuojantys subjektai ir 16 metų sukakę veiksnūs fiziniai asmenys, kuriuos vienija profesiniai ar ūkio šakos, kurioje jie vykdo profesinę veiklą, požymiai ir kurie yra šios pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) dalyviai. Pensijų asociacijos steigėjų fizinių asmenų narystė pensijų asociacijoje pasibaigia, jeigu jie per 12 mėnesių nuo narystės pradžios netampa pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) dalyviais.
4 straipsnis. Pensijų asociacijos registravimas ir veiklos pradžia
Pensijų asociacija gali pradėti veiklą tik tada, kai priežiūros institucija savo nustatyta tvarka pritaria pensijų asociacijos valdymo organų narių kandidatūroms, pensijų fondo taisyklėms, pensijų fondo valdymo, profesinių pensijų turto saugojimo sutarčių projektams ir įtraukia pensijų asociaciją į Pensijų asociacijų sąrašą.
Pensijų asociacija turi teisę pradėti vykdyti veiklą pagal pensijų fondo taisykles tik tada, kai joms pritaria priežiūros institucija ir (ar) kai šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka gaunamas išankstinis priežiūros institucijos leidimas priimti įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio subjekto pagal pensijų fondo taisykles, sudarytas laikantis pensijų fondams taikomų kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktuose pensijų fondams nustatomi kitokie reikalavimai, įmokas pagal tokių pensijų fondų taisykles priimanti pensijų asociacija turi laikytis tiems pensijų fondams kitoje valstybėje narėje nustatytų socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimų.
Pensijų asociacijos veiklą pageidaujantis vykdyti subjektas, pateikdamas priežiūros institucijai prašymą įtraukti jį į Pensijų asociacijų sąrašą, kartu pateikia steigimo sutartį, įstatus, pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) taisykles, informaciją apie valdymo organų narius, pasirinktą pensijų fondo valdytoją, profesinių pensijų turto saugotoją, pensijų fondo valdymo ir profesinių pensijų turto saugojimo sutarčių projektus, kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo finansavimo planą, kuriame nurodoma įmokų apskaičiavimo tvarka ir jų mokėjimo periodiškumas, finansuojančio subjekto prisiimti įsipareigojimai, pensijų fondo turto plėtros prognozė 5 metams, atsižvelgiant į numatomus pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų skaičiaus pokyčius ir į numatomas pelningumo prognozes, taip pat kitus dokumentus ir duomenis, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija savo taisyklėse.
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti įtraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą subjektą į Pensijų asociacijų sąrašą, jeigu:
1) pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių pensijų asociacijų veiklą, reikalavimų arba pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) valdymo organų nariai, pasirinktas pensijų fondo valdytojas ar profesinių pensijų turto saugotojas, numatomos pensijų asociacijos veiklos sąlygos neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų asociacijų veiklą, nustatytų reikalavimų ar pensijų asociacijos narių interesų.
Priežiūros institucija turi raštu pranešti šio straipsnio 3 dalyje nurodytam subjektui apie savo sprendimą per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas tenkinti prašymą turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Žodžių junginys „profesinių pensijų asociacija“, kitos šio žodžių junginio gramatinės formos arba kiti žodžių junginiai su šiuo žodžių junginiu gali būti vartojami tik tokių subjektų, kurie yra įtraukti į Pensijų asociacijų sąrašą, pavadinime ar reklamoje.
pensijų asociacija turi turėti bent vieną pensijų fondą.
Kai į Pensijų asociacijų sąrašą įrašomas jau įsteigtas pensijų asociacijos veiklą pageidaujantis vykdyti subjektas, Juridinių asmenų registre atitinkami įstatų pakeitimai daromi po to, kai priežiūros institucija jį įrašo į Pensijų asociacijų sąrašą.
5 straipsnis. Pensijų asociacijų sąrašas
Pensijų asociacijų sąrašą tvarko priežiūros institucija. Duomenis apie pensijų asociacijas, kurios įtrauktos į Pensijų asociacijų sąrašą ar iš šio sąrašo išbrauktos, priežiūros institucija skelbia savo interneto svetainėje.
Į Pensijų asociacijų sąrašą įtraukiami šie duomenys:
1) pensijų asociacijos pavadinimas, kodas, buveinė ir veiklos pradžios data;
2) informacija apie pensijų asociacijų valdymo organus ir jų narius;
3) informacija apie pensijų asociacijos pensijų fondą (fondus);
4) informacija apie pensijų fondo valdytoją;
5) informacija apie profesinių pensijų turto saugotoją;
6) valstybių narių, kurių jurisdikcijai priklausančių finansuojančių subjektų pensijų asociacija turi teisę priimti įmokas šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka, sąrašas ir susijusi informacija;
7) kiti priežiūros institucijos patvirtintose taisyklėse nustatyti duomenys.
Priežiūros institucija turi teisę išbraukti pensijų asociaciją iš Pensijų asociacijų sąrašo, jeigu:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma poveikio priemonė – uždrausti pensijų asociacijos veiklą ir išbraukti pensijų asociaciją iš Pensijų asociacijų sąrašo;
2) pensijų asociacija per 12 mėnesių nuo jos įtraukimo į Pensijų asociacijų sąrašą dienos nepradeda veiklos;
3) pensijų asociacijos prašymu, jeigu ji įvykdo visus įsipareigojimus pensijų fondo (fondų) dalyviams arba visi pensijų fondo (fondų) dalyviai pereina į kitų pensijų asociacijų pensijų fondus ar gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimo pagal gyvybės draudimo sutartį ar nutraukia dalyvavimą pensijų asociacijos pensijų fonduose;
4) pensijų asociacija likviduojama, reorganizuojama arba pertvarkoma.
Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie pensijų asociacijas, įtrauktas į Pensijų asociacijų sąrašą, ir valstybes nares, kurių jurisdikcijai priklausančių finansuojančių subjektų pensijų asociacija turi teisę priimti įmokas šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Pensijų asociacijos įstatai
Pensijų asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo pensijų asociacija vadovaujasi savo veikloje.
Pensijų asociacijos įstatuose turi būti nurodyta:
1) pensijų asociacijos pavadinimas (pavadinime turi būti žodžių junginys „profesinių pensijų asociacija“ ar kitos šio žodžių junginio gramatinės formos arba kiti žodžių junginiai su šiuo žodžių junginiu);
2) pensijų asociacijos teisinė forma (asociacija);
3) pensijų asociacijos buveinė;
4) aiškiai ir išsamiai apibūdinti asociacijos veiklos tikslai ir veiklos rūšis;
5) bendrosios narystės pensijų asociacijoje ir dalyvavimo jos pensijų fonduose sąlygos;
6) perėjimo iš vieno pensijų asociacijos pensijų fondo į kitą jos pensijų fondą tvarka;
7) pensijų fondų steigimo ir panaikinimo sąlygos bei tvarka;
8) bendros pensijų fondo (fondų) dalyvių teisės ir pareigos;
9) visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo, sprendimų priėmimo tvarka;
10) kiti pensijų asociacijos organai, jų kompetencija, sudarymo, narių rinkimo, atšaukimo tvarka ir terminai, teisės, pareigos ir atsakomybė;
11) pensijų asociacijos dokumentų ir kitos informacijos pateikimo pensijų fondo (fondų) dalyviams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus nustatyta pensijų fondo taisyklėse;
12) pensijų asociacijos pranešimų skelbimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus nustatyta pensijų fondo taisyklėse;
13) pensijų asociacijos įstatų keitimo ir pensijų fondų taisyklių tvirtinimo ir keitimo tvarka;
14) pensijų asociacijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
15) pensijų asociacijos lėšų naudojimo, taip pat pensijų asociacijos veiklos kontrolės tvarka;
16) pensijų asociacijos pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) tvarka;
17) pensijų asociacijos finansiniai metai, kurie turi sutapti su kalendoriniais metais;
18) įstatų pasirašymo data.
Pensijų asociacijos įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems pensijų asociacijų veiklą.
7 straipsnis. Pensijų asociacijos veikla ir pareigos
Pensijų asociacija negali verstis veikla, nesusijusia su profesinėmis pensijomis. Pensijų asociacija veikia vadovaudamasi narių solidarumo ir lygiateisiškumo principais.
Asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų nuostatos, gali dalyvauti tik apibrėžtų įmokų pensijų fonduose.
Vykdydama veiklą, pensijų asociacija privalo:
1) sąžiningai veikti narių ir rinkos patikimumo interesais;
2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;
3) turėti ir taikyti reikiamas priemones ir procedūras;
4) pensijų fondo dalyviams pakankamai ir tinkamai atskleisti su jų naryste pensijų asociacijoje, dalyvavimu pensijų fonde susijusią informaciją;
5) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su pensijų fondo dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;
6) užtikrinti, kad pensijų asociacijos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, finansuojančius subjektus, įmokų dydžius, įmokų dalies pasiskirstymą tarp finansuojančio subjekto ir pensijų fondo dalyvio, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis pensijų fondo taisyklėse, šiame įstatyme ir kituose profesinių pensijų turto investavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
7) turėti veiklą atitinkančius vidaus kontrolės mechanizmus;
8) atliktų operacijų dokumentus saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimą, nenustatytas ilgesnis terminas;
9) užtikrinti, kad vadovaujamas pareigas einantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, jų visų bendra kvalifikacija ir patirtis būtų pakankama tam, kad jie galėtų užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą pensijų asociacijos valdymą. Vadovaujamas pareigas einančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinama atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai;
10) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėti pensijų fondo dalyvių skundus.
9 straipsnis. Pensijų asociacijos bankroto proceso ypatumai
Pensijų asociacijos bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.
Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos pensijų asociacijai iškėlimo. Tokiu atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.
Jeigu įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl bankroto bylos pensijų asociacijai iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl pensijų asociacijos nemokumo.
Pensijų asociacijos bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija.
10 straipsnis. Pensijų asociacijos likvidavimo proceso ypatumai
Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimu pensijų asociacija gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visus savo turimus pensijų fondus ir pagal visų pensijų fondų taisykles atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus yra perdavusi kitoms pensijų asociacijoms ir pensijų fondų dalyviai tampa tų pensijų asociacijų nariais arba jeigu visi pensijų fondai yra panaikinti dėl ketinimo likviduoti pensijų asociaciją ir yra gautas priežiūros institucijos sutikimas likviduoti pensijų asociaciją bei jos pritarimas likvidatoriaus kandidatūrai.
Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti pensijų asociaciją ir pritarimo likvidatoriaus kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Priežiūros institucijai pateikiamas atitinkamas prašymas, dokumentai, kuriais patvirtinamas visų pensijų fondų ir pagal visų pensijų fondų taisykles atsirandančių pensijų asociacijos įsipareigojimų perdavimas kitoms pensijų asociacijoms arba visų pensijų fondų panaikinimas dėl ketinimo likviduoti pensijų asociaciją, numatomo likvidatoriaus duomenys ir kiti priežiūros institucijos nustatyti dokumentai.
Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimo likviduoti pensijų asociaciją apie tai turi būti raštu pranešta priežiūros institucijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys.
Apie likvidavimą pensijų asociacija privalo paskelbti priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie pensijų asociacijos likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam pensijų asociacijos nariui ir pensijų fondo dalyviui.
Priverstine tvarka pensijų asociacija likviduojama teismo sprendimu, gavus priežiūros institucijos išvadą dėl pensijų asociacijos likvidavimo. Likvidatoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija.
Likviduojamos pensijų asociacijos likvidatorius yra atsakingas už kitoms pensijų asociacijoms neperduotus pensijų fondus (kai pagal pensijų fondų taisykles atsirandantys pensijų asociacijos įsipareigojimai nebuvo perduoti kitoms pensijų asociacijoms) sudarančio turto padalijimą.
Likviduota pensijų asociacija išbraukiama iš Pensijų asociacijų sąrašo ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro tik baigus profesinių pensijų turto padalijimą.
Priežiūros institucija turi teisę gauti visus duomenis ir paaiškinimus apie pensijų asociacijos likvidavimo eigą.
TREČIASIS SKIRSNIS
PENSIJŲ ASOCIACIJOS VALDYMO SISTEMA
11 straipsnis. Pensijų asociacijos organai
Pensijų asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus.
Pensijų asociacijoje turi būti šie organai: visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas ir valdymo organai – pensijų asociacijos valdyba (toliau – valdyba) ir pensijų asociacijos vadovas. Pensijų asociacijoje gali būti vienas valdymo organas, atsižvelgiant į jos narių vaidmenį bendrame pensijų asociacijos valdymo procese, taip pat į pensijų asociacijos dydį, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija.
Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti pensijų asociacijos valdymo organams spręsti jo išimtinei kompetencijai priskirtų klausimų.
Pensijų asociacijos valdymo organai privalo veikti pensijų asociacijos ir jos pensijų fondų dalyvių bei išmokų gavėjų interesais, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų asociacijų veiklą, pensijų asociacijos įstatų ir pensijų fondų taisyklių.
Visuotiniai pensijų asociacijos narių susirinkimai ir valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.
Pensijų asociacijos vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4, 6, 8 dalyse ir 14 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalyse nustatyti reikalavimai.
12 straipsnis. Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas
Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti pensijų asociacijos įstatus;
2) rinkti ir atšaukti valdymo organų narius;
3) steigti pensijų fondus ir priimti sprendimus dėl pensijų fondų (fondo) panaikinimo, jeigu pensijų asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip;
4) tvirtinti pensijų asociacijos metinę finansinę ataskaitą ir pensijų asociacijos veiklos ataskaitą;
5) priimti sprendimus dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
6) tvirtinti ir keisti pensijų fondų taisykles, jeigu pensijų asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip;
7) atlikti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, gali būti priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių.
Eilinis visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas turi įvykti kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba ir 1/10 pensijų asociacijos narių.
Visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šiame įstatyme ir įstatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi priežiūros institucija.
pensijų asociacijos valdymo organų nariai, jeigu jie nėra pensijų asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame pensijų asociacijos narių susirinkime be balso teisės.
13 straipsnis. Valdyba ir jos sudarymas
Valdyba yra kolegialus pensijų asociacijos valdymo organas.
Valdyba turi būti sudaroma taip, kad tinkamai ir proporcingai atstovautų finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesams.
Valdybos nariai, veikdami pensijų asociacijos vardu ir interesais, turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, savo veikloje vadovautis šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, pensijų asociacijos įstatais, pensijų fondų taisyklėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vengti interesų konfliktų.
Tuo atveju, kai pensijų asociacija priima įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio subjekto, valdyba turi užtikrinti, kad pensijų asociacija savo veikloje laikytųsi atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų, taikomų profesinių pensijų srityje.
Valdybos narių skaičius nustatomas pensijų asociacijos įstatuose, tačiau valdybos narių turi būti ne mažiau kaip 3.
Valdybos nariais gali būti renkami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, išmanantys pensijų asociacijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir susipažinę su pagrindiniais investavimo principais. Pensijų asociacijos įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai asmenims, renkamiems valdybos nariais. Valdybos narių kandidatūroms turi iš anksto pritarti priežiūros institucija.
Ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti renkami iš pensijų fondų dalyvių ar jų atstovų, kiti – iš finansuojančio subjekto (finansuojančių subjektų) pasiūlytų asmenų. Renkant valdybos narius iš pensijų fondų dalyvių ar jų atstovų, balsavime turi teisę dalyvauti tik pensijų fondų dalyviai (jų įgalioti atstovai). Renkant valdybos narius iš finansuojančio subjekto (finansuojančių subjektų) pasiūlytų asmenų, balso teisę turi tik finansuojantis subjektas (finansuojantys subjektai).
Valdybos narių kadencijos terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai, nustatomas pensijų asociacijos įstatuose. Pensijų asociacijos įstatuose gali būti nustatyta, kiek kadencijų iš eilės tas pats asmuo gali būti valdybos nariu. Valdybos narys gali būti atšauktas prieš terminą tokia tvarka, kokia jis buvo išrinktas. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti atšaukti valdybos narį, pažeidusį pareigą veikti geriausiais pensijų asociacijos ir jos pensijų fondų dalyvių interesais.
Valdyba iš savo narių renka pirmininką. Pirmininkas veikia valdybos vardu.
14 straipsnis. Valdybos kompetencija ir darbo tvarka
Valdyba:
1) steigia pensijų fondą (fondus) ir priima sprendimus dėl pensijų fondų (fondo) panaikinimo, jeigu tokia teisė numatyta pensijų asociacijos įstatuose;
2) tvirtina ir keičia pensijų fondo (fondų) taisykles, jeigu tokia teisė numatyta pensijų asociacijos įstatuose;
3) reguliariai peržiūri pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) investavimo politikos principus ir prireikus inicijuoja jų pakeitimus, kad šie principai atitiktų pensijų asociacijos veiklos tikslus;
4) suderinusi su priežiūros institucija, parenka pensijų fondo valdytoją ir sudaro su juo pensijų fondo valdymo sutartį;
5) suderinusi su priežiūros institucija, parenka profesinių pensijų turto saugotoją ir sudaro su juo profesinių pensijų turto saugojimo sutartį;
6) parenka audito įmonę pensijų asociacijos metinei ataskaitai audituoti ir sudaro su ja sutartį;
7) užtikrina šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą, numatytą informacijos teikimą pensijų fondo dalyviams;
8) skiria ir atleidžia administratorių, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje;
9) atlieka kitas jai įstatuose ar visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimais pavestas funkcijas.
Valdyba atsako, kad visuotinis narių susirinkimas būtų sušauktas ir surengtas laiku, taip pat pagal savo kompetenciją – už kitų šio įstatymo nuostatų laikymąsi.
Valdyba turi užtikrinti, kad pensijų asociacijos buveinėje būtų abėcėlės tvarka sudarytas pensijų fondo dalyvių sąrašas pagal kiekvieną pensijų asociacijos pensijų fondą. Šis sąrašas turi būti pateikiamas visiems pensijų fondo dalyviams jų prašymu.
Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas. Posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 valdybos narių sprendimu.
Valdyba gali priimti sprendimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių. Valdybos nariai turi lygias teises. Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl pensijų fondo taisyklių pakeitimų, kai tokia teisė valdybai nustatyta pensijų asociacijos įstatuose, norint sumažinti pensijų fondo dalyvių teises arba padidinti jų pareigas, sprendimas turi būti priimtas visais balsais.
Išsami valdybos sudarymo, jos darbo tvarka, reikalavimai valdybos nariams turi būti nustatyti pensijų asociacijos įstatuose.
15 straipsnis. Bendrosios valdymo nuostatos
Pensijų asociacijos valdymo organai atsako už teisės aktų, reglamentuojančių pensijų asociacijų veiklą, laikymąsi.
Pensijų asociacijoje turi būti įgyvendinta veiksminga valdymo sistema, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas. Valdymo sistemą turi sudaryti tinkama ir skaidri vidaus organizacinė struktūra, pagal kurią turi būti aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos asmenų pareigos, įdiegta veiksminga informacijos perdavimo sistema. Įgyvendinant valdymo sistemą turi būti atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kai priimami sprendimai dėl turto investavimo. Ši sistema turi būti reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus, peržiūrima ir prireikus tobulinama atliekant vidaus peržiūrą. Valdymo sistema turi būti proporcinga pensijų asociacijos veiklos dydžiui, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.
Pensijų asociacija privalo turėti rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai vykdoma, aktuarinės ir veiklos rangos sričių politikos aprašus. Šių sričių politikos aprašai turi būti patvirtinti pensijų asociacijos vadovo arba valdybos pirmininko, jeigu pensijų asociacijai vadovauja valdyba, ir keičiami atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar tam tikros srities pokyčius. Šioje dalyje nurodytų sričių politikos aprašai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 3 metus ir prireikus patikslinami. Pensijų asociacija turi užtikrinti šių sričių politikos įgyvendinimą.
Pensijų asociacija turi taikyti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, kurią sudaro administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės tvarka ir tinkama ataskaitų teikimo tvarka, taikoma visais pensijų asociacijos lygmenimis.
Pensijų asociacija, naudodama tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir taikydama procedūras, privalo užtikrinti nepertraukiamą veiklą, tam tikslui ji turi būti parengusi ir patvirtinusi veiklos tęstinumo planą bei užtikrinusi jo įgyvendinimą.
Pensijų asociacijos valdymo sistema privalo apimti šias pagrindines funkcijas: rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai pensijų asociacija valdo apibrėžtų išmokų pensijų fondą, aktuarinę. Pensijų asociacija turi sudaryti sąlygas, kad už pagrindines funkcijas atsakingi asmenys galėtų savo pareigas vykdyti veiksmingai, objektyviai, sąžiningai ir nepriklausomai.
Pensijų asociacija privalo užtikrinti, kad pagrindines funkcijas atliekantys asmenys nuolat būtų nepriekaištingos reputacijos ir kompetentingi (profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis būtų pakankamos, kad būtų užtikrintas tinkamas funkcijų atlikimas).
Pensijų asociacija informuoja priežiūros instituciją jos nustatyta tvarka apie asmenų, atliekančių pensijų asociacijoje pagrindines funkcijas, pasikeitimus, taip pat teikia visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar nauji paskirti asmenys atitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus.
Nepriekaištingos reputacijos, kompetencijos (kvalifikacijos ir patirties) reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pensijų asociacija gali leisti vienam asmeniui arba organizaciniam padaliniui vykdyti daugiau negu vieną pagrindinę funkciją, išskyrus vidaus audito funkciją, kuri turi būti vykdoma nepriklausomai nuo kitų pagrindinių funkcijų.
Pensijų asociacijoje pagrindinę funkciją turi atlikti kitas asmuo arba organizacinis padalinys negu tas, kuris atlieka panašią pagrindinę funkciją finansuojančiame subjekte. Atsižvelgiant į pensijų asociacijos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, pensijų asociacijoje pagrindines funkcijas gali atlikti tas pats asmuo arba organizacinis padalinys kaip ir finansuojančiame subjekte, jeigu pensijų asociacija priežiūros institucijai paaiškina, kaip ji užkerta kelią interesų konfliktams su finansuojančiu subjektu arba kaip juos valdo.
Atsakingi už pagrindines funkcijas asmenys savo srities išvadas ir rekomendacijas teikia pensijų asociacijos valdymo organams, o šie nustato, kokių veiksmų reikia imtis toje srityje.
Atsakingas už pagrindines funkcijas asmuo informuoja priežiūros instituciją, jeigu pensijų asociacijos valdymo organai laiku nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, kai:
1) pagrindinę funkciją atliekantis asmuo ar organizacinis padalinys nustato, kad yra didelė rizika, kad pensijų asociacija neatitiks jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyto reikalavimo, bei apie tai praneša pensijų asociacijos valdymo organams ir kai tai gali turėti didelį poveikį pensijų fondų dalyvių ir išmokų gavėjų interesams;
2) pagrindinę funkciją atliekantis asmuo ar organizacinis padalinys, vykdydamas pagrindinę funkciją, pastebi didelį esminį pensijų asociacijai ir jos veiklai taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą ir apie tai praneša pensijų asociacijos valdymo organams.
Asmuo, kuris priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijai praneša šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją, negali būti laikomas pažeidusiu šiame įstatyme ar sutartyje nustatytus tokios informacijos atskleidimą ribojančius reikalavimus ir jam negali būti taikoma jokia su tokios informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.
16 straipsnis. Rizikos valdymo funkcija
Pensijų asociacija privalo vykdyti rizikos valdymo funkciją, proporcingą pensijų asociacijos dydžiui ir vidaus organizacinei struktūrai, taip pat pensijų asociacijos veiklos dydžiui, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Rizikos valdymo funkcijos vykdymas pensijų asociacijoje organizuojamas taip, kad rizikos valdymo sistema būtų tinkamai įgyvendinta. Rizikos valdymo sistemą sudaro strategijos, procesai ir ataskaitų pensijų asociacijoje teikimo tvarka, būtini nuolatiniam kylančių ar galinčių kilti rizikų (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir šių rizikų sąveikos nustatymui, vertinimui, stebėjimui, valdymui ir pranešimui apie jas.
Rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai įtraukta į pensijų asociacijos vidaus organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus bei aprašyta rizikos valdymo politikos apraše.
Proporcingai pensijų asociacijos dydžiui ir vidaus organizacinei struktūrai, taip pat pensijų asociacijos veiklos dydžiui, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui rizikos valdymo sistema privalo apimti rizikas, galinčias kilti pensijų asociacijai arba jos veiklai ar funkcijoms vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims. Šios rizikos turi būti apibūdintos rizikos valdymo politikos apraše aprašant šias sritis:
1) įsipareigojimų prisiėmimą ir atidėjinių sudarymą;
2) turto ir įsipareigojimų valdymą;
3) investicijų, išvestinių, pakeitimo vertybiniais popieriais ir panašių finansinių priemonių naudojimą;
4) likvidumo ir rizikos koncentracijos valdymą;
5) operacinės rizikos valdymą;
6) perdraudimą ir kitų rizikos mažinimo priemonių taikymą;
7) poveikio aplinkai, socialinės ir valdymo rizikos, susijusios su investicijų portfeliu ir jo valdymu, valdymą.
Jeigu pagal pensijų fondų taisykles riziką prisiima pensijų fondų dalyviai ir išmokų gavėjai, įgyvendinant rizikos valdymo sistemą rizika vertinama pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų atžvilgiu.
Pensijų asociacija turi atlikti ir dokumentais įforminti savo rizikos vertinimą, proporcingą savo dydžiui ir vidaus organizacinei struktūrai, taip pat veiklos dydžiui, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Pensijų asociacija, priimdama strateginius sprendimus, privalo atsižvelgti į savo rizikos vertinimo rezultatus.
Pensijų asociacija savo rizikos vertinimą turi atlikti ne rečiau kaip kartą per 3 metus, o nustačiusi reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – nedelsdama. Tuo atveju, kai pasikeičia konkretaus pensijų fondo rizikos pobūdis, gali būti atliekamas tik to pensijų fondo rizikos vertinimas.
Atsižvelgiant į pensijų asociacijos dydį ir vidaus organizacinę struktūrą, taip pat į jos veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą, savo rizikos vertinimas turi apimti:
1) įvertinimo, kaip savo rizikos vertinimas integruojamas į pensijų asociacijos valdymo ir sprendimų priėmimo procesus, aprašymą;
2) rizikos valdymo sistemos veiksmingumo įvertinimą;
3) įvertinimo, kaip pensijų asociacija užkerta kelią interesų konfliktams su finansuojančiu subjektu, kai pensijų asociacijoje pagrindines funkcijas atlieka tas pats asmuo arba organizacinis padalinys kaip ir finansuojančiame subjekte pagal šio įstatymo 15 straipsnio 11 dalį, aprašymą;
4) visų pensijų asociacijos finansavimo poreikių ir finansinės būklės atkūrimo plano, kai jis yra parengtas, aprašymą;
5) pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų rizikos, susijusios su pensijų išmokų mokėjimu, ir taisomųjų veiksmų efektyvumo įvertinimą, atsižvelgiant į indeksavimo mechanizmus ir (arba) pensijų išmokų mažinimo mechanizmus, kai jie taikomi, įskaitant tai, kokiu mastu sukauptos pensijų išmokos gali būti sumažintos, kokiomis sąlygomis ir kas tai gali padaryti;
6) pensijų išmokų apsaugos mechanizmų ir, kai taikoma, finansuojančio subjekto teikiamų garantijų, susitarimų sąlygų ar kitos rūšies finansinės paramos, gyvybės draudimo įmonės teikiamo draudimo ar perdraudimo bei teikiamos apsaugos pagal profesinių pensijų apsaugos sistemą kokybinį įvertinimą;
7) kokybinį operacinės rizikos įvertinimą;
8) kai priimant sprendimus dėl investicijų atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, naujos ar kylančios rizikos, įskaitant su klimato kaita, išteklių naudojimu ir aplinka susijusią riziką, socialinę riziką ir reguliavimo pokyčių nulemiamo turto nuvertėjimo riziką, įvertinimą.
Pensijų asociacija, nustatydama ir įvertindama riziką, kuri jai kyla ar gali kilti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais ir kuri gali turėti poveikį pensijų asociacijos gebėjimui vykdyti pareigas, taiko metodus, proporcingus savo veiklai būdingos rizikos dydžiui, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Šie metodai turi būti aprašyti savo rizikos vertinimo dokumente.
17 straipsnis. Vidaus audito funkcija
Pensijų asociacija privalo vykdyti veiksmingą vidaus audito funkciją, proporcingą savo dydžiui ir vidaus organizacinei struktūrai, taip pat veiklos dydžiui, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Vykdant vidaus audito funkciją turi būti įvertinamas vidaus kontrolės sistemos ir kitų valdymo sistemos elementų, įskaitant veiklai ar funkcijoms vykdyti pasitelktų trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas, jeigu jos teikiamos, tinkamumas ir veiksmingumas.
18 straipsnis. Aktuarinė funkcija
Apibrėžtų išmokų pensijų fondą valdančioje pensijų asociacijoje turi būti atliekama aktuarinė funkcija, apimanti:
1) techninių atidėjinių skaičiavimo priežiūrą ir koordinavimą;
2) metodikos ir modelių bei tinkamų prielaidų, taikomų techniniams atidėjiniams skaičiuoti, tinkamumo įvertinimą;
3) duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, pakankamumo ir kokybės vertinimą;
4) techninių atidėjinių skaičiavimo prielaidų ir patirties palyginimą;
5) pensijų asociacijos valdymo organų informavimą apie techninių atidėjinių skaičiavimo patikimumą ir tinkamumą;
6) bendros įsipareigojimų prisiėmimo politikos, kai pensijų asociacija turi tokią politiką, vertinimą ir nuomonės pateikimą;
7) draudimo sutarčių tinkamumo, kai pensijų asociacija turi tokių susitarimų, vertinimą ir nuomonės pateikimą;
8) prisidėjimą prie veiksmingo rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo.
Pensijų asociacija iš pensijų asociacijos ar išorės asmenų turi paskirti bent vieną nepriklausomą (atskaitingą tik valdybai, o jeigu valdyba nesudaroma, – visuotiniam pensijų asociacijos narių susirinkimui) asmenį, kuris būtų atsakingas už aktuarinę funkciją.
19 straipsnis. Atlyginimų politika
Pensijų asociacija vadovaujamas pareigas einantiems asmenims, asmenims, atliekantiems pagrindines funkcijas, ir kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi didelį poveikį pensijų asociacijos rizikos pobūdžiui, turi nustatyti ir taikyti atlyginimų politiką, proporcingą pensijų asociacijos dydžiui ir vidaus organizacinei struktūrai, taip pat pensijų asociacijos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Atlyginimų politikos aprašas turi būti patvirtintas visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo.
Atlyginimų politika turi atitikti šiuos principus:
1) turi būti nustatoma, įgyvendinama ir jos turi būti laikomasi atsižvelgiant į pensijų asociacijos veiklą, rizikos pobūdį, tikslus, ilgalaikius interesus, finansinį stabilumą ir veiklos rezultatus, siekiant patikimai, remiantis rizikos ribojimo principu, ir efektyviai valdyti pensijų asociaciją;
2) turi atitikti pensijų asociacijos administruojamų pensijų fondų dalyvių ir išmokų gavėjų ilgalaikius interesus;
3) turi apimti priemones, kuriomis siekiama išvengti interesų konfliktų;
4) turi būti suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir turi neskatinti prisiimti rizikos, kuri būtų nesuderinama su pensijų asociacijos rizikos pobūdžiu ir taisyklėmis;
5) atlyginimų politikos aprašas turi būti peržiūrimas ne rečiau kaip kartą per 3 metus ir prireikus patikslinamas;
6) atlyginimai turi būti nustatomi ir jų priežiūra turi būti vykdoma aiškiai, skaidriai ir veiksmingai.
Pensijų asociacija viešai atskleidžia, kaip jos atlyginimų politikoje įgyvendinami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti principai, jeigu asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Atlyginimų politikos principai taip pat taikomi pensijų asociacijos veiklai valdyti ir kitoms funkcijoms vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims.
21 straipsnis. Pensijų fondo taisyklės
Pensijų asociacija profesinių pensijų kaupimo veiklą savo pensijų fonde (fonduose) vykdo remdamasi pensijų fondo taisyklėmis.
Pensijų fondo taisyklės gali būti keičiamos tik tuo atveju, jeigu dėl pensijų fondo taisyklių pakeitimų yra gautas išankstinis priežiūros institucijos pritarimas jos nustatyta tvarka.
Pensijų fondo taisyklėse turi būti nurodyta:
1) asmenų, kurie turi teisę tapti išmokų gavėjais, grupė (pensijų fondo dalyviai);
2) finansuojantis subjektas (finansuojantys subjektai);
3) dalyvavimo pensijų fonde pradžios ir pabaigos sąlygos bei tvarka, minimalus dalyvavimo laikotarpis, jeigu tai taikoma;
4) finansuojančio subjekto (finansuojančių subjektų) teisės ir pareigos;
5) pensijų asociacijos įstatuose nenurodytos specifinės pensijų fondo dalyvių, išmokų gavėjų teisės;
6) pensijų išmokų rūšys, mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės, pensijų išmokų mokėjimo tvarka, įskaitant amžių, nuo kurio įgyjama teisė į pensijos išmoką, pensijų fondo dalyvių teisė atidėti pensijų išmokų mokėjimo terminą;
7) pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo, pensijų fondo vieneto vertės apskaičiavimo taisyklės ir dažnumas, vertės skelbimo tvarka;
8) profesinių pensijų įmokų ir į kitą tos pačios ar kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimą pagal gyvybės draudimo sutartį pervedamų pensijų fondo dalyviui priklausančių lėšų konvertavimo į pensijų fondo vienetus, taip pat pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus tvarka;
9) pensijų fondo investavimo politika;
10) perėjimo į kitą tos pačios ar kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimo pagal gyvybės draudimo sutartį tvarka; pensijų fondo dalyviui, pereinančiam į kitą pensijų fondą, priklausančių lėšų pervedimo į tą pensijų fondą ar į gyvybės draudimo įmonę tęsti profesinių pensijų kaupimo pagal gyvybės draudimo sutartį tvarka;
11) priemonės, kurių imamasi, jeigu finansuojantis subjektas negali įvykdyti savo įsipareigojimų;
12) pensijų fondo valdytojo, profesinių pensijų turto saugotojo parinkimo kriterijai, jų pasirinkimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka;
13) atlyginimo pensijų fondo valdytojui ir profesinių pensijų turto saugotojui apskaičiavimo metodika, maksimalus dydis ir mokėjimo tvarka, kitų išlaidų, dengiamų iš pensijų fondo turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika, taip pat maksimalūs dydžiai;
14) ataskaitų pateikimo pensijų fondo dalyviams šio įstatymo nustatytais atvejais tvarka, taip pat kitų pranešimų pateikimo pensijų fondo dalyviams formos ir tvarka bei mokestis (kai šis mokestis imamas iš pensijų fondo dalyvio šiame įstatyme numatytais atvejais);
15) pensijų fondo taisyklių keitimo tvarka;
16) pensijų fondo panaikinimo sąlygos ir tvarka, panaikinto pensijų fondo turto padalijimo tvarka;
17) informacijos skelbimo tvarka;
18) kita priežiūros institucijos nustatyta informacija.
Pensijų fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam bei kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
Draudžiama pensijų fondo taisyklėse numatyti ribojimus pensijų fondo dalyviams nutraukti dalyvavimą pensijų fonde, riboti pensijų fondo dalyvio galimybę pervesti lėšas į kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai pensijų fondo taisyklėse yra nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis. Draudžiama riboti pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisių į įmokų, sumokėtų atskaitant jas iš dalyvio, dalį ir joms tenkančio investicijų prieaugio (nuostolio) dalį.
Prieš pasirenkant pensijų fondą asmeniui turi būti pateiktos pensijų asociacijos įstatų ir visų jos pensijų fondų taisyklių kopijos.
Pensijų fondų dalyviams bet kuriuo metu turi būti sudarytos galimybės susipažinti su pensijų asociacijos įstatais, pensijų fondo (fondų) taisyklėmis ir jų pakeitimais.
Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti raštu pranešta apie pensijų fondo, kurio dalyvis jis yra, taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų pasikeitimo dienos. Jeigu per 2 mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dienos pensijų fondo dalyvis nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad jis sutinka su pakeitimais. Pensijų fondo dalyvis, nesutinkantis su pensijų fondo taisyklių pakeitimais, turi teisę nutraukti savo mokamų įmokų mokėjimą, tačiau jo dalyvavimas pensijų fonde tęsiasi.
23 straipsnis. Pensijų fondo vienetai ir jų konvertavimas
Kiekvienas pensijų fondas turi turėti savo pensijų fondo vienetus.
Pensijų fondo vienetais išreiškiama pensijų fondo dalyviui apskaičiuoto pensijų fondo turto dalis.
Profesinių pensijų įmokos, taip pat iš kito pensijų fondo pervedamos lėšos konvertuojamos į pensijų fondo vienetus, o šie įrašomi į profesinių pensijų sąskaitą. Konvertuojama ne vėliau kaip kitą dieną nuo lėšų gavimo į pensijų fondo sąskaitą dienos pensijų fondo vieneto verte, kuri yra lėšų gavimo dieną.
Pensijų fondo vienetai (jų dalys) nominaliosios vertės neturi. Pensijų fondo vieneto vertė išreiškiama eurais. Pensijų fondo vieneto vertė nustatoma padalijus pensijų fondo grynųjų aktyvų vertę iš bendro pensijų fondo vienetų skaičiaus. Bendra visų pensijų fondo vienetų vertė visada lygi to pensijų fondo grynųjų aktyvų vertei. Pensijų fondo vienetų vertė nustatoma keturių skaitmenų po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles.
Kai šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijos išmokų ar kitų išmokų mokėjimą, nustatytais atvejais turi būti išmokamos pensijų fondo dalyviui apskaičiuotos lėšos ar jų dalis, pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigus. Jie išmokami ar pervedami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento, pagal kurį pinigai turi būti išmokami, gavimo ar teisinio pagrindo juos išmokėti atsiradimo. Konvertuojama pensijų fondo vienetų verte, apskaičiuota pensijų fondo vienetų konvertavimo dieną.
24 straipsnis. Profesinių pensijų turtas
Profesinių pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų bendroji dalinė nuosavybė, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis ir dėl to pensijų fondo dalyvis neįgijo nuosavybės teisių į jo vardu pensijų fonde sukauptą profesinių pensijų turto dalį. Kol nėra pasibaigęs minimalus dalyvavimo laikotarpis, finansuojančio subjekto įmokomis pensijų fondo dalyvio vardu sukaupta profesinių pensijų turto dalis nuosavybės teise priklauso finansuojančiam subjektui, išskyrus šio įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį.
Pensijų fondo dalyvio ar išmokų gavėjo bendrosios nuosavybės dalis nustatoma pagal pensijų fondo vienetais išreikšto turto dalį.
Pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) valdymas turi būti patikėtas šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytam fondo valdytojui, kuris pensijų fondą (fondus) valdo, naudoja ir juo (jais) disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais.
Kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo profesinių pensijų turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo kitų pensijų asociacijos pensijų fondų profesinių pensijų turto ir pensijų asociacijos turto.
Į profesinių pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų fondo valdytojo, profesinių pensijų turto saugotojo, finansuojančio subjekto, pensijų asociacijos ir pensijų fondo dalyvių prievoles.
Pensijų fonde sukauptas profesinių pensijų turtas gali būti naudojamas tik įsipareigojimams to pensijų fondo dalyviams dengti. Tuo atveju, kai pensijų asociacija priima įmokas iš kitoje valstybėje narėje esančio finansuojančio subjekto, šių įmokų pagrindu sukauptas turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai.
Po pensijų fondo dalyvio mirties jam nuosavybės teise priklausanti profesinių pensijų turto dalis paveldima paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl profesinių pensijų turto gali būti sudaromi tik šiame įstatyme nustatyti sandoriai.
Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė turi būti reguliariai apskaičiuojama, kad būtų galima nustatyti pensijų fondo vieneto vertę kiekvieną kartą, kai mokamos profesinių pensijų įmokos ar atliekami mokėjimai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka.
Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo tvarką, principus ir periodiškumą nustato priežiūros institucija.
Profesinių pensijų turtas negali būti perleistas pensijų asociacijos valdymo organų nariams, pensijų fondo valdytojui, finansuojančiam subjektui, pensijų fondo valdytojo ir finansuojančio subjekto vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar pensijų asociacijos darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Taip pat draudžiama iš šioje dalyje nurodytų asmenų įsigyti turtą pensijų fondų lėšomis.
25 straipsnis. Atskaitymai iš profesinių pensijų turto
Atlyginimas už pensijų fondo valdymą, profesinių pensijų turto saugojimą ir kitos su pensijų fondo valdymu susijusios išlaidos gali būti dengiami iš profesinių pensijų turto.
Iš profesinių pensijų turto galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su pensijų fondo valdymu ir profesinių pensijų turto saugojimu ir kurių baigtinis sąrašas yra nustatytas pensijų fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti pensijų fondo taisyklėse nustatytų maksimalių dydžių.
26 straipsnis. Pagal kitų valstybių narių socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatas valdomų pensijų fondų ypatumai
Pagal kitos valstybės narės (priimančiosios valstybės narės) socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus Lietuvos Respublikoje įsteigtos pensijų asociacijos valdomiems pensijų fondams šio įstatymo ketvirtasis ir penktasis skirsniai netaikomi, jeigu šių skirsnių reikalavimų laikymasis reikštų priimančiosios valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų nuostatų pažeidimą. Bet kuriuo atveju apie tokių pensijų fondų taisyklių ar joms analogiškų dokumentų pasikeitimus pensijų asociacija turi nedelsdama informuoti priežiūros instituciją.
27 straipsnis. Pensijų fondo panaikinimas
Pensijų fondas gali būti panaikinamas įgalioto pensijų asociacijos organo arba teismo sprendimu, jeigu:
1) finansuojantis subjektas (finansuojantys subjektai) nebegali toliau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų;
2) pensijų fondo dalyvių skaičius sumažėjo tiek, kad tolesnis jo valdymas neatitinka likusių pensijų fondo dalyvių interesų;
3) yra kitų rimtų priežasčių, dėl kurių tolesnis pensijų fondo valdymas neatitinka jo dalyvių interesų.
Pensijų fondui panaikinti turi būti gautas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Kreiptis į teismą dėl pensijų fondo panaikinimo turi teisę priežiūros institucija.
Subjektas, priėmęs sprendimą panaikinti pensijų fondą, paskiria už panaikinto pensijų fondo profesinių pensijų turto realizavimą ir atsiskaitymą su pensijų fondo dalyviais atsakingą administratorių.
Ne vėliau kaip per 3 dienas po teismo ar įgalioto pensijų asociacijos organo sprendimo panaikinti pensijų fondą dienos apie tai turi būti raštu pranešta šios asociacijos pensijų fondo dalyviams, finansuojantiems subjektams ir priežiūros institucijai.
Kai priimamas sprendimas panaikinti pensijų fondą, nustatoma pensijų fondo panaikinimo data. Ji gali būti ne ankstesnė kaip praėjus 3 mėnesiams po tokio sprendimo priėmimo. Priėmus sprendimą dėl pensijų fondo panaikinimo, finansuojančio subjekto pareiga mokėti įmokas baigiasi nuo sprendimo įsigaliojimo (įsiteisėjimo) dienos.
Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pensijų fondo panaikinimo naikinamo pensijų fondo dalyviams turi būti apie tai pranešta ir suteikta išsami informacija apie dalyvavimo kituose tos pačios ar kitų pensijų asociacijų pensijų fonduose ir profesinių pensijų kaupimo gyvybės draudimo įmonėse galimybes. Iki pensijų fondo panaikinimo dienos pensijų fondo dalyvis turi teisę pereiti į kitą pagal šį įstatymą įsteigtą pensijų fondą, pervedant jam priklausančią profesinių pensijų turto dalį, ar pervesti šias lėšas gyvybės draudimo įmonei ir toliau kaupti profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį.
Naikinamo pensijų fondo turtas padalijamas pensijų fondo dalyviams proporcingai jiems apskaičiuoto turto vertei pagal pensijų fondo panaikinimo dienos duomenis. Pensijų fondo profesinių pensijų turtas turi būti realizuotas ir su pensijų fondo dalyviais atsiskaityta pinigais. Naikinamo pensijų fondo profesinių pensijų turtas turi būti parduodamas reguliuojamoje rinkoje ar aukcione, siekiant pensijų fondo dalyviams geriausio rezultato pagal priežiūros institucijos nustatytas taisykles.
Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pensijų fondo panaikinimo dienos administratorius turi pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatytų pareigų atlikimo ataskaitą.
Tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas, priimant sprendimą dėl pensijų fondo panaikinimo kartu turi būti sprendžiamas ir pensijų asociacijos pertvarkymo arba pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) klausimas.
PENKTASIS SKIRSNIS
NARYSTĖ PENSIJŲ ASOCIACIJOJE IR DALYVAVIMAS PENSIJŲ FONDE
28 straipsnis. Narystės pensijų asociacijoje ir dalyvavimo pensijų fonde pradžia
Narystė pensijų asociacijoje ir dalyvavimas pensijų fonde prasideda įstojus į pensijų asociaciją ir, kaip tai nustatyta pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondo taisyklėse, pasirinkus šios pensijų asociacijos pensijų fondą. Asmuo gali tapti pensijų asociacijos pensijų fondo dalyviu tik tuo atveju, jeigu jis tampa šios pensijų asociacijos nariu.
pensijų asociacija yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo pensijų fonduose veiklą ir (ar) sudarančių sutartis su pensijų fondų dalyviais, parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos.
Jeigu informacijos apie pensijų kaupimo pensijų fonduose veiklą teikimas ir (ar) sutarčių su pensijų fondų dalyviais sudarymas pensijų asociacijos vardu yra pavestas pensijų fondo valdytojui, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai taikomi taip pat ir pensijų fondo valdytojui. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo pensijų fonduose veiklą ir (ar) sudarančių sutartis su pensijų fondų dalyviais pensijų asociacijos vardu, kvalifikacinius reikalavimus.
Pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse gali būti nustatytas minimalus darbo santykių su finansuojančiu asmeniu laikotarpis, kuriam pasibaigus asmuo įgyja teisę tapti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.
Pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse gali būti nustatytas minimalus amžius, kurio nesukakęs asmuo negali tapti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu. Šis amžius negali būti didesnis kaip 21 metai.
29 straipsnis. Pensijų fondų dalyvių teisių ir interesų apsauga
Pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondo taisyklėse draudžiama nustatyti vyrų ir moterų lygiateisiškumo principui prieštaraujančias dalyvavimo sąlygas. Vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo pažeidimu laikoma, kai atsižvelgiant į lytį:
1) nustatomi asmenys, galintys dalyvauti pensijų fonde;
2) nustatomas privalomas ar neprivalomas dalyvavimas pensijų fonde;
3) nustatomos skirtingos taisyklės dėl amžiaus, nuo kurio leidžiama tapti pensijų fondo dalyviu, ar dėl minimalaus dalyvavimo laikotarpio;
4) nustatomos skirtingos taisyklės dėl profesinių pensijų turto grąžinimo ar teisių į išmoką išlaikymo, kai darbuotojas nutraukia dalyvavimą pensijų fonde, išskyrus šios dalies 8 ir 10 punktuose nurodytus atvejus;
5) nustatomos skirtingos pensijų išmokų skyrimo, jų gavimo apribojimo sąlygos;
6) nustatomas skirtingas senatvės pensijos amžius;
7) skirtingai nustatomos teisės (jų įgijimas) į pensijų fondo dalyvių vardu sukaupto profesinių pensijų turto dalį už tėvystės atostogų arba kitų tikslinių atostogų, susijusių su šeiminėmis priežastimis, laikotarpius, kai atostogos suteikiamos pagal įstatymus arba sutartį ir įmokas tuo laikotarpiu moka darbdavys;
8) nustatomi skirtingi išmokų dydžiai, nebent būtina atsižvelgti į aktuarinio apskaičiavimo veiksnius, kurie atsižvelgiant į lytį skiriasi apibrėžtų įmokų pensijų fonde;
9) nustatomi skirtingi pensijų fondo dalyvių įmokų dydžiai, išskyrus įmokas už biometrinių rizikų draudimą, kai būtina atsižvelgti į aktuarinio apskaičiavimo veiksnius, kurie skiriasi atsižvelgiant į lytį;
10) nustatomi skirtingi finansuojančio subjekto įmokų dydžiai, išskyrus atvejus, kai siekiama kuo labiau suvienodinti galutinių išmokų sumą abiejų lyčių apibrėžtų įmokų pensijų fondo dalyviams arba kai finansuojančio subjekto įmokos į apibrėžtų išmokų pensijų fondą yra skirtos lėšų, reikalingų garantuotų išmokų sąnaudoms padengti, pakankamumui užtikrinti.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas pensijų fondų, kuriuose profesinės pensijos kaupiamos tik iš pačių pensijų fondų dalyvių savanoriškai mokamų įmokų, taisyklėms ir pensijų asociacijos įstatams.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netrukdo finansuojančiam subjektui skirti priedo prie pensijos išmokos asmenims, kurie jau sukako pensijų fondo taisyklėse nustatytą senatvės pensijos amžių, tačiau dar nesukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, suteikiančio teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto. Jeigu pensijų asociacijos įstatuose ir (ar) pensijų fondo taisyklėse nustatyta, kad vyrai ir moterys, tomis pačiomis sąlygomis dalyvaujantys tame pačiame pensijų fonde, turi teisę pasirinkti, nuo kokio amžiaus gauti pensijų išmokas iš sukauptų lėšų, tai nelaikoma prieštaravimu šio straipsnio 1 dalies imperatyviosioms nuostatoms.
pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondo taisyklėse draudžiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias finansuojantį subjektą pakeitęs ir kitoje valstybėje narėje pradėjęs dirbti darbuotojas, kuris (ar jo buvęs darbdavys) dėl to nustojo mokėti įmokas į pensijų fondą, prarastų tame pensijų fonde jam priklausančio profesinių pensijų turto dalį. pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondo taisyklėse negali būti numatyta apribojimų iš pensijų fondo pasitraukiančiam pensijų fondo dalyviui perkelti jam priklausančio profesinių pensijų turto dalį į kitą kitos valstybės narės teritorijoje įregistruoto analogiško subjekto valdomą pensijų fondą.
Už pensijų fondo dalyvį, finansuojančio asmens komandiruotą dirbti į kitą valstybę narę, per laikotarpį, neviršijantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatyto maksimalaus komandiravimo termino, turi būti tęsiamas profesinės pensijos įmokų mokėjimas ir pensijų fondo dalyviui turi būti suteikta teisė mokėti įmokas į pensijų fondą, jeigu jis jas mokėjo iki komandiruotės.
Draudžiama Lietuvos Respublikoje valdomo pensijų fondo taisyklėse numatyti nuostatas, reikalaujančias, kad kitos valstybės narės į Lietuvą dirbti komandiruotas darbuotojas dalyvautų Lietuvos Respublikoje įregistruotos pensijų asociacijos pensijų fonde, jeigu komandiravimo Lietuvos Respublikoje trukmė neviršija Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatyto maksimalaus komandiravimo termino.
Finansuojančiam subjektui tapus nemokiam arba jam iškėlus bankroto bylą, pensijų fondo dalyviai įgyja teises į jų vardu sukaupto profesinių pensijų turto dalį, net jeigu minimalus dalyvavimo laikotarpis nėra pasibaigęs.
30 straipsnis. Slapta informacija ir jos saugojimas
Informacija apie įmokas, išmokas, pensijų fondo dalyvio profesinių pensijų sąskaitos būklę ir kita su dalyviu susijusi informacija, kurios atskleidimas gali padaryti žalą šiam asmeniui, yra slapta. Ši informacija gali būti teikiama tik pensijų fondo dalyviui, jo įgaliotam asmeniui ir valstybės institucijoms, kurioms ji reikalinga funkcijoms atlikti ir kurių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyta galimybė tokią informaciją gauti.
31 straipsnis. Profesinių pensijų įmokos
Finansuojančio subjekto įsipareigojimas dėl profesinių pensijų įmokų mokėjimo turi būti įformintas raštu.
Profesinių pensijų įmokos pensijų fondo dalyvių vardu gali būti mokamos tik pinigais.
Finansuojančio subjekto mokamos įmokos tampa pensijų fondo dalyvio nuosavybe nuo to momento, kai jos konvertuojamos į pensijų fondo vienetus ir įrašomos į profesinių pensijų sąskaitą, išskyrus atvejus, kai pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondo taisyklėse yra nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis.
32 straipsnis. Pensijų išmokos
Teisė į pensijų išmokas įgyjama pensijų fondo dalyviui sukakus pensijų fondo taisyklėse nustatytą senatvės pensijos amžių. Šis amžius negali būti mažesnis kaip 5 metai iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus.
Pensijų fondo dalyvis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas asmeniu, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar asmeniu, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, įgyja teisę į pensijų išmokas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar minimalus dalyvavimo laikotarpis yra pasibaigęs.
Pensijų fondo dalyvis turi teisę nukelti pensijų išmokų mokėjimą, jeigu tai leidžiama pensijų fondo taisyklėse. Jeigu pensijų fondo dalyvis nesikreipia raštu dėl išmokų išmokėjimo, laikoma, kad jis pasinaudojo teise nukelti išmokų mokėjimą. Pensijų fondo dalyvis turi teisę raštu atšaukti pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą.
Pensijų išmokos turi būti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, kuriais patvirtinama pensijų fondo dalyvio teisė į pensijų išmokas (asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta šio asmens gimimo data, ar darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), ir rašytinio prašymo atšaukti pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą (jeigu pensijų išmokų mokėjimas buvo atidėtas) pateikimo pensijų asociacijai.
Draudžiama bet kokia išmokų gavėjų diskriminacija dėl jų gyvenamosios vietos konkrečioje valstybėje narėje. Pensijų fondo taisyklėse draudžiama nustatyti kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam išmokų gavėjui papildomus atskaitymus už pensijų išmokų jam mokėjimą, išskyrus atskaitymus, susijusius su Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įgyvendinimu, ir faktinius atskaitymus už finansines pensijų išmokų pervedimo išmokų gavėjui operacijas.
33 straipsnis. Pensijų išmokų mokėjimo būdai
Pensijų išmokos gali būti mokamos šiais būdais, numatytais pensijų fondo taisyklėse:
1) nuperkant pensijų anuitetą gyvybės draudimo įmonėje;
2) išmokant vienkartinę ar periodinę pensijos išmoką.
34 straipsnis. Kitos išmokos
Pensijų fondo taisyklėse gali būti numatytos kitos laikino pobūdžio išmokos, kaip parama ligos ar skurdo atveju, tačiau jos negali sudaryti daugiau kaip pusės pensijų fondo dalyvio vardu sukaupto profesinių pensijų turto kreipimosi dėl tokios išmokos dieną.
35 straipsnis. Dalyvavimo pensijų fonde pabaiga
Pensijų fondo dalyvis turi teisę išstoti iš pensijų asociacijos ir nutraukti dalyvavimą pensijų fonde.
pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, kartu baigiasi asmens narystė pensijų asociacijoje, išskyrus atvejus, kai dėl pensijų asociacijos pertvarkymo pensijų fondas panaikinamas ir asmuo nusprendžia neišstoti iš pensijų asociacijos.
Dalyvavimas pensijų fonde pasibaigia, kai:
1) įvykdomi visi pagal pensijų fondo taisykles atsirandantys pensijų asociacijos įsipareigojimai pensijų fondo dalyviui;
2) pensijų fondo dalyvis išstoja iš pensijų fondo nepereidamas į kitą pensijų fondą;
3) pensijų fondo dalyvis pereina (pervedant jo vardu sukauptą profesinių pensijų turtą) į kitą tos pačios arba kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesinės pensijos pagal gyvybės draudimo sutartį;
4) pasibaigia pensijų fondo dalyvio narystė pensijų asociacijoje;
5) pensijų fondo dalyvis miršta;
6) pensijų fondo dalyvis tampa išmokų gavėju;
7) pensijų fondas panaikinamas.
Pensijų fondo dalyvis, nutraukęs darbo teisinius santykius su finansuojančiu subjektu (darbdaviu), turi teisę pasirinkti:
1) išstoti iš pensijų asociacijos ir nutraukti dalyvavimą pensijų fonde bei pervesti jo vardu pensijų fonde sukauptas lėšas į kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesinę pensiją pagal gyvybės draudimo sutartį;
2) likti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu ir pensijų fonde jo vardu sukauptas lėšas laikyti, kol sukaks to pensijų fondo taisyklėse nustatytas senatvės pensijos amžius arba iki dienos, kurią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažins jį asmeniu, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar asmeniu, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba toliau kaupti profesinę pensiją savarankiškai mokant įmokas. Pensijų fondo taisyklėse negali būti pensijų fondo dalyviui nustatytas reikalavimas tokiais atvejais tęsti profesinės pensijos įmokų mokėjimą ar ribojimas keisti pensijų fondą šioje pensijų asociacijoje.
Prieš dalyvavimo pensijų fonde nutraukimą pensijų asociacija pensijų fondo dalyvį turi raštu informuoti apie:
1) teisių į jo vardu sukaupto profesinių pensijų turto dalį įgijimo sąlygas ir darbo santykių bei dalyvavimo pensijų fonde nutraukimo (ir išstojimo iš pensijų asociacijos) įtaką šioms teisėms;
2) įgytų teisių į jo vardu sukaupto profesinių pensijų turto dalį išsaugojimo sąlygas;
3) įgytų teisių į jo vardu sukaupto profesinių pensijų turto dalį perkėlimo sąlygas;
4) pensijų išmokų gavimo sąlygas ir tvarką.
Pasibaigus dalyvavimui pensijų fonde, pensijų fondo dalyvio vardu sukaupta profesinių pensijų turto suma, gauta konvertavus jo profesinių pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, išmokama arba pervedama į kito pensijų fondo sąskaitą, išskyrus atvejus, kai yra nepasibaigęs pensijų fondo taisyklėse nustatytas minimalus dalyvavimo laikotarpis ir pensijų fondo dalyviui išmokama investicijų iš įmokų, kurias į pensijų fondą už pensijų fondo dalyvį sumokėjo finansuojantis subjektas, vertė.
Tuo atveju, kai pensijų fondo dalyvis pereina į kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesinės pensijos pagal gyvybės draudimo sutartį, pensijų fondo dalyviui priklausančios lėšos pervedamos tik tada, kai jis pensijų asociacijai pateikia narystės kitoje pensijų asociacijoje ar gyvybės draudimo sutartį arba rašytinį patvirtinimą, kad yra prisijungęs prie gyvybės draudimo sutarties, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos.
Finansuojančiam subjektui, kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti pensijų fondo dalyvio teisę nutraukti dalyvavimą pensijų fonde (ir narystę pensijų asociacijoje) ar pereiti į kitą tos pačios arba kitos pensijų asociacijos pensijų fondą ar gyvybės draudimo įmonę toliau kaupti profesinės pensijos pagal gyvybės draudimo sutartį, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).