LegalizeLietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas
PENSIJŲ FONDO VALDYMAS IR PROFESINIŲ PENSIJŲ TURTO SAUGOJIMAS
50 straipsnis. Techniniai atidėjiniai ir jų finansavimas
Pensijų asociacija turi užtikrinti, kad visiems jos valdomiems apibrėžtų įmokų pensijų fondams visada būtų suformuoti reikiami techniniai atidėjiniai, atitinkantys finansinius įsipareigojimus, atsirandančius pagal pensijų asociacijos apibrėžtų įmokų pensijų fondų taisykles.
Techniniai atidėjiniai visada turi būti visiškai padengti turtu ir apimti visus pagal apibrėžtų įmokų pensijų fondo taisykles atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams.
Jeigu tarpvalstybinę veiklą vykdanti pensijų asociacija netenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, priežiūros institucija imasi reikiamų priemonių pagal šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
INVESTAVIMO TAISYKLĖS
40 straipsnis. Pensijų fondo valdytojo ir profesinių pensijų turto saugotojo pakeitimas
Pensijų fondo valdytojas ir (ar) profesinių pensijų turto saugotojas gali būti pakeistas tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą jos nustatyta tvarka.
Jeigu pensijų fondo valdytojas ir (ar) profesinių pensijų turto saugotojas nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama apsaugoti pensijų fondo dalyvių interesus, turi teisę nurodyti pensijų asociacijai pakeisti pensijų fondo valdytoją ir (ar) profesinių pensijų turto saugotoją.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI
41 straipsnis. Gyvybės draudimo įmonių teisė vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą
Gyvybės draudimo įmonei teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą suteikia draudimo veiklos licencija, išduota gyvybės draudimo šakos profesinių pensijų kaupimo draudimo grupės veiklai.
Profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms taikomas Draudimo įstatymas, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
Gyvybės draudimo įmonės, vykdančios profesinių pensijų kaupimo veiklą, turtas ir įsipareigojimai, susiję su šia veikla, turi būti atskirti ir administruojami atskirai nuo kitos gyvybės draudimo įmonės veiklos. Turto ir įsipareigojimų, susijusių su profesinių pensijų kaupimo veikla, atskiro administravimo taisykles nustato priežiūros institucija.
Profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms ir jų priežiūrai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 15–20 straipsniai, 21 straipsnio 4–8 dalys, išskyrus reikalavimą pateikti įstatus, 22, 23, 29–34 straipsniai, 36, 37 ir 38 straipsniai, 46 straipsnio 3 dalis, 47–50 straipsniai, dešimtasis, vienuoliktasis, dvyliktasis ir tryliktasis skirsniai.
42 straipsnis. Gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos
Gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, draudimo taisyklėse turi būti nurodyta Draudimo įstatyme numatyta informacija ir tiek, kiek Draudimo įstatyme nenumatyta ar skiriasi, mutatis mutandis šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitą informaciją, kuri turi būti nurodyta gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, draudimo taisyklėse.
Gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, įtraukiamos į priežiūros institucijos administruojamą tokių sutarčių sąrašą. Šiame sąraše tvarkomus duomenis priežiūros institucija teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai.
Gyvybės draudimo sutartyse, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jam mirus draudimo išmoka paveldima paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus minimalų dalyvavimo laikotarpį, jeigu toks yra nustatytas draudimo taisyklėse.
Gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos atsižvelgiant į susitarimą, sudarytą tarp finansuojančio subjekto darbuotojų ir finansuojančio asmens (darbdavio). Finansuojančiam subjektui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, minimaliu dalyvavimo laikotarpiu, jeigu toks nustatytas draudimo taisyklėse, išmokama išperkamoji suma. Finansuojančiam subjektui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, pasibaigus minimaliam dalyvavimo laikotarpiui, kiekvienam apdraustajam priklausanti techninio atidėjinio dalis:
1) pervedama į kito ūkio subjekto, turinčio teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, nurodytą sąskaitą, jeigu sudaryta nauja gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, arba asmuo tapo pensijų asociacijos nariu, arba
2) išmokama apdraustiesiems.
Gyvybės draudimo įmonė neturi teisės vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos. Finansuojančiam subjektui ar apdraustajam, jeigu įmokas ar jų dalį moka pats apdraustasis, gyvybės draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus įmokos ar jos dalies už biometrines rizikas, gyvybės draudimo įmonė apie tai privalo raštu pranešti finansuojančiam subjektui ar apdraustajam, jeigu įmokas ar jų dalį moka pats apdraustasis, nurodydama, kad, per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus įmokos ar jos dalies už biometrines rizikas, draudimo apsauga dėl biometrinių rizikų bus sustabdyta ir atnaujinta tik sumokėjus įmoką ar jos dalį. Draudimo sutartyje, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos, gali būti nustatytas ilgesnis, negu šioje dalyje nurodytas, terminas.
Žodžių junginiai „profesinės pensijos“, „profesinių pensijų kaupimas pagal gyvybės draudimo sutartį“ ar kitos šių žodžių junginių gramatinės formos arba kiti žodžių junginiai su šiais žodžių junginiais gali būti vartojami tik tokių gyvybės draudimo sutarčių, kurios yra įtrauktos į šiame straipsnyje nurodytą sąrašą, pavadinime ar reklamoje.
43 straipsnis. Draudimo išmokos
Gyvybės draudimo sutartyse, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, gali būti numatytas kitų, negu šio įstatymo 33 ir 34 straipsniuose nurodytų išmokų, draudimo išmokų mokėjimas. Tokioms draudimo išmokoms taikomos Draudimo įstatymo penktojo skyriaus nuostatos.
44 straipsnis. Techniniai atidėjiniai
Profesinių pensijų kaupimo techniniai atidėjiniai skaičiuojami vadovaujantis Draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalies nuostatomis.
45 straipsnis. Gyvybės draudimo įmonių, vykdančių profesinių pensijų kaupimo veiklą, priežiūra
Gyvybės draudimo įmonių, vykdančių profesinių pensijų kaupimo veiklą, priežiūrą atlieka priežiūros institucija Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvybės draudimo įmonių, vykdančių profesinių pensijų kaupimo veiklą, nustatyta tvarka.
Be kitų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų, priežiūros institucija patvirtina šiuos teisės aktus:
1) Gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, įtraukimo į priežiūros institucijos administruojamą tokių sutarčių sąrašą ir išbraukimo iš sąrašo tvarkos aprašą;
2) Gyvybės draudimo įmonių teisių ir pareigų, atsirandančių pagal gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos, perleidimo kitiems subjektams, turintiems teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, tvarkos aprašą.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
APIBRĖŽTŲ IŠMOKŲ PENSIJŲ FONDŲ VALDYMO YPATUMAI
46 straipsnis. Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas Lietuvoje įsteigtoms pensijų asociacijoms (kai buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika), šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka gavusioms priežiūros institucijos leidimą priimti įmokas iš kitų valstybių narių teritorijose esančių finansuojančių subjektų į apibrėžtų išmokų pensijų fondus, kuriems taikomi kitos valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimai.
Šis skirsnis taikomas apibrėžtų išmokų pensijų fondų valdymui.
Kai pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų fondo taisykles garantuoja finansuojantis subjektas, leidimas priimti įmokas į tokį pensijų fondą gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai finansuojantis subjektas yra įsipareigojęs reguliariai mokėti įmokas ir yra nustatytos išsamios tokio garantavimo taisyklės.
Apibrėžtų išmokų pensijų fondų valdymas ir administravimas turi būti atskirtas nuo kitų pensijų fondų valdymo ir administravimo.
Šio įstatymo ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos apibrėžtų išmokų pensijų fondų valdymui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja valstybės narės, pagal kurios socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatas valdomas pensijų fondas, teisės reikalavimams ir apibrėžtų išmokų pensijų fondų esmei.
47 straipsnis. Techniniai atidėjiniai
Pensijų asociacija turi užtikrinti, kad visiems jos valdomiems apibrėžtų išmokų pensijų fondams visada būtų suformuota reikiama turto suma, atitinkanti finansinius įsipareigojimus, atsirandančius pagal pensijų asociacijos apibrėžtų išmokų pensijų fondų taisykles.
Pensijų asociacija, valdanti apibrėžtų išmokų pensijų fondą, turi suformuoti pakankamus techninius atidėjinius visiems savo valdomiems apibrėžtų išmokų pensijų fondams.
Techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kiekvienais metais. Techniniai atidėjiniai gali būti apskaičiuojami kartą per 3 metus, jeigu priežiūros institucijai pateikiamos tarpinių metų perskaičiavimų pažymos arba ataskaitos. Pažyma arba ataskaita turi rodyti patikslintą techninių atidėjinių pokytį ir padengtų rizikų pasikeitimus.
Techninių atidėjinių apskaičiavimą turi atlikti ir patvirtinti aktuarinę funkciją atliekantis asmuo arba kitas šios srities specialistas, įskaitant auditorių, remdamasis priežiūros institucijos pripažintais aktuariniais metodais ir vadovaudamasis šiais principais:
1) būtina techninių atidėjinių suma apskaičiuojama pagal pakankamai riziką ribojantį aktuarinį vertinimą, atsižvelgiant į visus pagal apibrėžtų išmokų pensijų fondų taisykles atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus. Techninių atidėjinių suma turi būti pakankama jau mokamoms pensijų išmokoms išmokų gavėjams toliau mokėti ir turi atitikti įsipareigojimus, atsirandančius dėl pensijų fondo dalyvių sukauptų teisių gauti pensijų išmokas. Ekonominės ir aktuarinės prielaidos, taikomos įsipareigojimams vertinti, turi būti parenkamos ribojant riziką, atsižvelgiant į atitinkamą nepalankaus prielaidų nukrypimo, jeigu jis taikomas, dydį;
2) parenkamos didžiausios riziką ribojančios palūkanų normos nustatomos pagal visus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Šios riziką ribojančios palūkanų normos nustatomos atsižvelgiant į profesinių pensijų turto investicijų pelningumą ir būsimą investicijų grąžą, taip pat (arba) aukštos kokybės obligacijų ar Vyriausybės obligacijų rinkos pelningumą:
profesinių pensijų turto investicijų pelningumą ir būsimą investicijų grąžą;
aukštos kokybės obligacijų ar Vyriausybės obligacijų, Europos stabilumo mechanizmo obligacijų, Europos investicijų banko obligacijų arba Europos finansinio stabilumo fondo obligacijų rinkos pelningumą arba
šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytų rodiklių derinį;
3) techniniams atidėjiniams apskaičiuoti naudojamos biometrinės lentelės yra pagrįstos riziką ribojančiais principais, atsižvelgiant į pagrindines pensijų fondo dalyvių grupės ir apibrėžtų išmokų pensijų fondų charakteristikas, ypač į numatomus atitinkamos rizikos pasikeitimus;
4) techninių atidėjinių apskaičiavimo metodas ir pagrindas kiekvienais finansiniais metais dažniausiai išlieka toks pat, tačiau pakeitimai gali būti pagrįsti, jeigu pasikeičia pagrindinių prielaidų teisinės, demografinės arba ekonominės aplinkybės.
Priežiūros institucija techniniams atidėjiniams apskaičiuoti gali nustatyti papildomus ir išsamesnius reikalavimus, kad būtų užtikrinta pakankama pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesų apsauga.
48 straipsnis. Techninių atidėjinių padengimas
Techniniai atidėjiniai visada turi būti visiškai padengti turtu ir apimti visus pagal apibrėžtų išmokų pensijų fondo taisykles atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netenkinamas, priežiūros institucija imasi reikiamų priemonių pagal šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas.
Turto ir įsipareigojimų dalis, susijusi su kiekvienu apibrėžtų išmokų pensijų fondu, turi būti atskirta ir apskaitoje nurodoma atskirai.
49 straipsnis. Reguliuojamos nuosavos lėšos
apibrėžtų išmokų pensijų fondą valdanti pensijų asociacija, jeigu ji pati, o ne finansuojantis subjektas, prisiima įsipareigojimus dėl apsaugos nuo biometrinės rizikos arba garantuoja tam tikrus investavimo rezultatus ar tam tikrą išmokų dydį, visada turi turėti papildomo techninius atidėjinius viršijančio turto, kuris gali būti panaudojamas kaip rezervas. Jo dydis turi atitikti visų pensijų asociacijos apibrėžtų išmokų pensijų fondų rizikos tipą ir turto pagrindą. Šis turtas turi būti be jokių iš anksto numatomų įsipareigojimų ir naudojamas kaip apsaugos kapitalas numatytų ir faktinių išlaidų bei pelno neatitikimams padengti.
Būtinas papildomo turto dydis apskaičiuojamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
DEVINTASIS SKIRSNIS
APIBRĖŽTŲ ĮMOKŲ PENSIJŲ FONDŲ VALDYMO YPATUMAI
51 straipsnis. Investavimo politikos principai
Kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo investavimo politikos principai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 3 metus ir prireikus patikslinami. Taip pat principai turi būti nedelsiant patikslinami, jeigu atsiranda esminių investavimo politikos pokyčių. Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo patvirtintas investavimo politikos principų aprašas skelbiamas viešai.
Investavimo politikos principai turi apimti šiuos dalykus:
1) profesinių pensijų turto investavimo tvarką ir sritis;
2) rizikos vertinimo metodus;
3) taikomas rizikos valdymo procedūras ir būdus;
4) strateginį profesinių pensijų turto paskirstymą pagal įsipareigojimų, atsirandančių pagal pensijų fondo taisykles, pobūdį ir trukmę;
5) informaciją, kaip atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius.
52 straipsnis. Pagrindinės investavimo taisyklės
Profesinių pensijų turtas turi būti investuojamas vadovaujantis rizikos ribojimo principu, ypač laikantis šių reikalavimų:
1) turtas turi būti investuojamas geriausiais ilgalaikiais visų pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesais. Kai gali kilti interesų konfliktas, pensijų fondo valdytojas turi užtikrinti, kad būtų investuojama išimtinai pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesais;
2) turtas turi būti investuojamas taip, kad būtų užtikrintas investicijų portfelio, kaip visumos, saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Pensijų asociacijos turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, investuojamas atsižvelgiant į numatomų būsimų pensijų išmokų pobūdį ir trukmę;
3) turtas daugiausia turi būti investuojamas reguliuojamose rinkose. Investicijos į turtą, kuriuo negalima prekiauti reguliuojamoje finansų rinkoje, niekada neturi viršyti atsargumo ribų;
4) investicijos į išvestines finansines priemones galimos tada, jeigu jos padeda sumažinti investavimo riziką arba padeda veiksmingai valdyti investicijų portfelį. Jos turi būti įvertinamos laikantis rizikos ribojimo principo atsižvelgus į pagrindinį turtą ir įtraukiamos į profesinių pensijų turto vertinimą. Turi būti vengiama didesnės rizikos tikimybės taikant vienos sandorio šalies ir kitų sandorių išvestines finansines priemones;
5) turtas turi būti pakankamai diversifikuojamas, kad būtų išvengta priklausomybės nuo vieno konkretaus turto, emitento arba įmonių grupės ir rizikos susikaupimo investicijų portfelyje kaip visumoje. Investicijos į turtą, kurį išleido tas pats emitentas arba tai pačiai grupei priklausantys emitentai, neturi padidinti pensijų fondo rizikos koncentracijos;
6) investicijos į finansuojantį subjektą negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus viso investicijų portfelio ir, jeigu finansuojantis subjektas priklauso grupei, investicijos į įmones, priklausančias tai pačiai grupei kaip ir finansuojantis subjektas, negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų investicijų portfelio. Jeigu pensijų asociacijoje yra keli finansuojantys subjektai, į šiuos finansuojančius subjektus gali būti investuojama ribojant riziką ir atsižvelgiant į tinkamo diversifikavimo poreikį.
Taikant rizikos ribojimo principą, leidžiama atsižvelgti į galimą sprendimų dėl investicijų poveikį aplinkos, socialiniams ir valdymo veiksniams ilguoju laikotarpiu.
Priežiūros institucija turi teisę tvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rizikos ribojimo principo taikymo rekomendacijas.
Šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi investicijoms į perleidžiamuosius Vyriausybės vertybinius popierius.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į pensijų asociacijos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip jos apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, investavimo politikoje naudojimo vertinimą. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.
Pensijų asociacijos vardu draudžiama skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolai užtikrinti paskolos davėjui duodama ne mažesnė suma kita valiuta.
Profesinių pensijų turtą taip pat draudžiama įkeisti, juo garantuoti arba laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymą.
Pensijų fondo lėšomis taip pat negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių, kurių jis neturi, perleidimo.
53 straipsnis. Investavimo apribojimai
Iki 70 procentų turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, arba viso pensijų fondo, kurio dalyviai prisiima investicijų riziką (apibrėžtų įmokų pensijų fondo), portfelio gali būti investuojama į akcijas, perleidžiamuosius vertybinius popierius, lygiaverčius bendrovių akcijoms, ir įmonių obligacijas, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose arba organizuotos prekybos sistemose. Pensijų asociacija turi teisę nuspręsti dėl šių vertybinių popierių santykinės dalies investicijų portfelyje.
Iki 30 procentų turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, gali būti investuojama į turtą, išreikštą kitomis valiutomis negu tos, kuriomis išreikšti įsipareigojimai.
Draudžiama investuoti daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų į akcijas, kitus perleidžiamuosius vertybinius popierius, lygiaverčius bendrovių akcijoms, ir į skolos vertybinius popierius, kuriais neleidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėse prekybos sistemose arba organizuotos prekybos sistemose, arba investuojama ne mažiau kaip 70 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų į akcijas, kitus perleidžiamuosius vertybinius popierius, kurie laikomi akcijomis, ir į skolos vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėse prekybos sistemose arba organizuotos prekybos sistemose.
Ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų gali būti investuojama į akcijas ir kitus perleidžiamuosius vertybinius popierius, lygiaverčius bendrovių akcijoms, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitas pinigines bei kapitalo rinkos priemones, išleistas to paties subjekto, taip pat ne daugiau kaip 10 procentų – į akcijas ir kitus perleidžiamuosius vertybinius popierius, laikomus akcijomis, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitas pinigines bei kapitalo rinkos priemones, kurias išleido vienai grupei priklausantys subjektai.
Į turtą, išreikštą kitomis valiutomis, negu išreikšti įsipareigojimai, gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.
Profesinių pensijų turtas gali būti investuojamas į rizikos kapitalo rinkas.
Profesinių pensijų turtas gali būti investuojamas į priemones, kurioms būdinga ilgalaikio investavimo perspektyva ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose arba organizuotos prekybos sistemose.
Profesinių pensijų turtas gali būti investuojamas į priemones, kurias išleidžia ir dėl kurių garantijas teikia Europos investicijų bankas, įgyvendindamas Europos strateginių investicijų fondo, Europos ilgalaikių investicijų fondo, Europos socialinio verslumo fondų ir Europos rizikos kapitalo fondų priemones.
Priežiūros institucija turi teisę nustatyti griežtesnes investavimo taisykles, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu, ypač atsižvelgiant į pensijų asociacijos prisiimtus įsipareigojimus.
Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikoje įsteigta pensijų asociacija vykdo tarpvalstybinę veiklą šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka ir priimančiosios valstybės narės teisės aktais nustatytos specialios investavimo taisyklės, taikomos vykdant tarpvalstybinę veiklą, pensijų asociacija savo veikloje tokių taisyklių privalo laikytis investuodama tą turto dalį, kuri atitinka tarpvalstybinės veiklos mastą. Tokiu atveju turtas, kuriam taikomos specialios taisyklės, turi būti atskirtas nuo kito turto.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
54 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinės veiklos ataskaitos
Pensijų asociacija turi parengti ir ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos savo arba finansuojančio subjekto interneto svetainėje paskelbti visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinę veiklos ataskaitą, atsižvelgdama į kiekvieną pensijų asociacijos pensijų fondą, ir kiekvieno pensijų fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metines veiklos ataskaitas.
Pensijų asociacijos turto ir profesinių pensijų turto apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą bei finansinių ataskaitų sudarymą, nustatyta tvarka.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinės veiklos ataskaitos turi būti parengti taip, kad rodytų tikrąją ir teisingą profesinių pensijų turto, pensijų asociacijos įsipareigojimų ir finansinę padėtį, juose taip pat turi būti pateikiama informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinyje ir metinėse veiklos ataskaitose pateikiama informacija turi būti nuosekli, suprantama, teisingai pateikta ir pasirašyta pensijų asociacijos vadovo arba valdybos pirmininko, jeigu pensijų asociacijai vadovauja valdyba.
Metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas Finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka. Finansinių ataskaitų audito ataskaita turi būti pateikiama kaip auditoriaus išvados priedas. Finansinių ataskaitų audito ataskaitoje turi būti nurodyta, ar tinkamai vykdomas grynųjų aktyvų vertės skaičiavimas, ar profesinių pensijų turtas investuotas pagal nustatytas taisykles, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai. Priežiūros institucijos reikalavimu pensijų asociacija ir (ar) auditorius privalo pateikti visą finansinių ataskaitų audito ataskaitą ir paaiškinimus dėl pensijų asociacijos turto ir pensijų fondo finansinių ataskaitų.
55 straipsnis. Pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams teikiama informacija
Pensijų asociacija užtikrina, kad pensijų fondo dalyviai ir išmokų gavėjai būtų informuoti apie:
1) pensijų asociaciją, valstybę narę, kurioje pensijų asociacija registruota ar jai išduotas leidimas, ir kompetentingą priežiūros instituciją (nurodomi jų pavadinimai);
2) pensijų fondo taisyklėse nustatytų subjektų ar gyvybės draudimo sutarties šalių teises ir pareigas;
3) investavimo profilį;
4) finansinės rizikos, kurią prisiima pensijų fondo dalyviai ir išmokų gavėjai, pobūdį;
5) sąlygas, susijusias su visiškomis ar dalinėmis garantijomis pagal pensijų fondo taisykles, arba tam tikrą išmokų lygį, arba, jeigu pagal pensijų fondo taisykles nesuteikiama garantija, tai patvirtinančią deklaraciją;
6) sukauptos profesinės pensijos apsaugos mechanizmus arba išmokų mažinimo mechanizmus, jeigu tokie nustatyti;
7) ankstesnius bent 5 metų laikotarpio arba visų metų, jeigu pensijų fondas veikia trumpiau negu 5 metus, su pensijų fondu susijusių investicijų rezultatus, jeigu pensijų fondo dalyviai prisiima investicijų riziką arba gali priimti investavimo sprendimus;
8) pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų dengiamų sąnaudų struktūrą, jeigu pagal pensijų fondo taisykles neteikiamos nustatyto lygio išmokos;
9) pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams suteikiamas pasirinkimo galimybes, susijusias su pensijų išmokų gavimu;
10) teisių į profesinę pensiją perkėlimo tvarką, jeigu pensijų fondo dalyvis turi teisę perkelti teises į profesinę pensiją.
Pensijų fondų, kurių dalyviai prisiima investavimo riziką ir kurių taisyklėse numatyta daugiau kaip viena skirtingų investavimo profilių pasirinkimo galimybė, dalyviai informuojami apie sąlygas, susijusias su investavimo galimybėmis, kuriomis galima pasinaudoti, ir, kai nustatyta, apie numatytą pagrindinę investavimo galimybę ir pensijų fondo taisyklę, pagal kurią konkrečiam pensijų fondo dalyviui gali būti suteikiama tam tikra investavimo galimybė.
Pensijų fondo dalyviai ir išmokų gavėjai arba jų atstovai turi gauti visą reikalingą informaciją apie pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų pakeitimo dienos. Be to, pensijų asociacija užtikrina, kad jiems būtų prieinama informacija apie tai, kokį poveikį reikšmingas techninių atidėjinių pakeitimas padarys pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams.
Pensijų asociacija užtikrina, kad pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams būtų prieinama šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta bendroji informacija apie pensijų fondą.
Pensijų asociacija turi parengti pensijos išmokų ataskaitą. Ataskaitos pavadinime turi būti žodžiai „pensijos išmokų ataskaita“.
Pensijos išmokų ataskaitoje nurodoma tiksli joje pateikiamos informacijos data.
Pensijos išmokų ataskaitoje turi būti pateikta tiksli atnaujinta informacija, kuri kiekvienam pensijų fondo dalyviui būtų prieinama nemokamai bent kartą per metus elektroninėmis priemonėmis, įskaitant patvariąsias laikmenas, arba interneto svetainėje, arba išduodamoje popierinėje ataskaitos kopijoje. Popierinė ataskaitos kopija pateikiama pensijų fondo dalyviams jų prašymu papildomai kartu su elektroninėmis priemonėmis pateikiama informacija.
Turi būti aiškiai nurodytas bet koks reikšmingas pensijos išmokų ataskaitoje pateiktos informacijos pokytis, palyginti su ankstesniais metais.
Pensijos išmokų ataskaitoje pensijų fondo dalyviui pateikiama ši pagrindinė informacija:
1) pensijų fondo dalyvio duomenys, įskaitant aiškiai nurodytą teisės aktais nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių arba pensijų fondo taisyklėse nustatytą senatvės pensijos amžių, arba pensijų fondo dalyvio nustatytą senatvės pensijos amžių, jeigu toks nustatomas;
2) pensijų asociacijos pavadinimas ir kontaktinis adresas, taip pat pensijų fondo dalyvio pensijų fondo identifikavimo duomenys;
3) informacija apie visiškas arba dalines garantijas pagal pensijų fondo taisykles, jeigu tokios garantijos taikomos, ir, jeigu aktualu, nuoroda, kur galima rasti daugiau informacijos;
4) informacija apie pensijos išmokų prognozes, atsižvelgiant į šios dalies 1 punkte nurodytą pasirinktą senatvės pensijos amžių, ir atsakomybės ribojimo pareiškimas, kuriame paaiškinama, kad tos prognozės gali skirtis nuo gaunamų išmokų galutinės vertės. Jeigu pensijos išmokų prognozės grindžiamos ekonominiais scenarijais, ta informacija taip pat apima geriausią numatomą scenarijų ir nepalankų scenarijų, atsižvelgiant į konkretaus pensijų fondo pobūdį;
5) informacija apie sukauptą profesinę pensiją ar sukauptą kapitalą, atsižvelgiant į konkretaus pensijų fondo pobūdį;
6) informacija apie įmokas, kurias finansuojantis subjektas ir pensijų fondo dalyvis įmokėjo į pensijų fondą per paskutinius mažiausiai 12 mėnesių, atsižvelgiant į specifinį pensijų fondo pobūdį;
7) pensijų asociacijos išskaičiuotos pagal paskirtį suskirstytos sąnaudos per paskutinius mažiausiai 12 mėnesių;
8) informacija apie viso pensijų fondo finansavimo lygį.
Pensijos išmokų ataskaitoje nurodoma, kur ir kaip gauti papildomos informacijos, įskaitant:
1) išsamesnę praktinę informaciją apie pensijų fondo dalyvio pasirinkimo galimybes, suteikiamas pagal pensijų fondo taisykles;
2) šio įstatymo 51 straipsnyje nurodytą informaciją, metinę finansinę ataskaitą ir metinę veiklos ataskaitą;
3) informaciją apie prielaidas, kuriomis remtasi anuitetu išreikštoms sumoms nustatyti, visų pirma susijusią su anuiteto dydžiu, anuiteto teikėjo tipu ir trukme, jeigu tokių prielaidų yra;
4) informaciją apie išmokų netekus darbo dydį.
Pensijų fondų dalyviams, kurie prisiima investavimo riziką ir kuriems pagal pensijų fondo taisykles investavimo pasirinkimo galimybė priskiriama pagal specialiąją pensijų fondo taisyklėse nurodytą taisyklę, pensijos išmokų ataskaitoje nurodoma, kur galima gauti papildomos informacijos.
Be pensijos išmokų ataskaitos, pensijų asociacija kiekvienam pensijų fondo dalyviui laiku, prieš sukankant šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytam pasirinktam senatvės pensijos amžiui, arba pensijų fondo dalyvio prašymu pateikia informaciją apie jam prieinamas pensijos išmokų išmokėjimo pasirinkimo galimybes ir informaciją, kaip gauti savo pensijos išmokas.
Pensijų asociacija išmokų gavėjams ne rečiau kaip kartą per metus turi teikti informaciją apie jiems išmokėtinas išmokas ir atitinkamas išmokėjimo pasirinkimo galimybes.
Pensijų asociacija turi nedelsdama informuoti apibrėžtų išmokų pensijų fondo išmokų gavėjus, kai tik priimamas galutinis sprendimas, dėl kurio sumažinamas išmokėtinų išmokų lygis, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to sprendimo įgyvendinimo dienos.
Kai išmokant išmokas reikšmingą investavimo rizikos dalį prisiima išmokų gavėjai, pensijų asociacija užtikrina, kad išmokų gavėjai reguliariai gautų informaciją apie tai.
Pensijų fondo dalyvio, išmokų gavėjo ar jų atstovų prašymu pensijų asociacija teikia šią papildomą informaciją:
1) metinę finansinę ataskaitą ir metinę veiklos ataskaitą arba, jeigu pensijų asociacija valdo daugiau negu vieną pensijų fondą, – ataskaitas, susijusias su konkrečiu pensijų fondu;
2) investavimo politikos principų aprašą, nurodytą šio įstatymo 51 straipsnyje;
3) bet kokią papildomą informaciją apie prielaidas, kuriomis remtasi rengiant šio straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytas prognozes.
Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytų prognozių prielaidų nustatymo taisykles. Pensijų asociacija taiko šias taisykles, kad nustatytų metinį nominaliosios investicijų grąžos procentą, metinį infliacijos procentą ir būsimo darbo užmokesčio tendenciją.
Priežiūros institucija keičiasi gerąja patirtimi, susijusia su pensijos išmokų ataskaitos forma ir turiniu, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis priežiūros institucijomis.
57 straipsnis. Informacijos teikimo sąlygos
Šio įstatymo 55 ir 56 straipsniuose nurodyta informacija turi būti:
1) reguliariai atnaujinama;
2) surašyta aiškiai, tikslia ir suprantama kalba, vengiant žargono ir techninių terminų, kai tai įmanoma;
3) neklaidinanti, turi būti užtikrinamas žodyno ir turinio nuoseklumas;
4) pateikiama taip, kad dokumentą būtų lengva skaityti;
5) prieinama valstybės narės, kurios socialinės apsaugos ir darbo teisė, susijusi su profesinių pensijų fondais, taikoma atitinkamam pensijų fondui, valstybine kalba;
6) pensijų fondo dalyviams, potencialiems pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams nemokamai prieinama elektroninėmis priemonėmis, įskaitant patvariąsias laikmenas, arba interneto svetainėje ar pateikiama popierine forma.
56 straipsnis. Potencialiems pensijų fondo dalyviams teikiama informacija
Pensijų asociacija turi užtikrinti, kad potencialūs pensijų fondo dalyviai, kurie nėra automatiškai priskiriami prie pensijų fondo dalyvių, kaip nustatyta pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondo taisyklėse, prieš tapdami pensijų fondo dalyviais, ir potencialūs pensijų fondo dalyviai, kurie yra automatiškai priskiriami prie pensijų fondo dalyvių, iš karto juos priskyrus, būtų informuoti apie:
1) visas jiems prieinamas aktualias pasirinkimo galimybes, įskaitant investavimo pasirinkimo galimybes;
2) aktualias pensijų fondo ypatybes, įskaitant išmokų rūšį;
3) tai, ar taikant investavimo metodą atsižvelgiama į aplinkos, klimato kaitos, socialinius ir organizacijos valdymo veiksnius ir kaip tai daroma, bei tai, kaip įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniai, ir
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-805, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27383
4) tai, kur galima gauti daugiau informacijos apie pensijų fondą.
Jeigu pensijų fondo dalyviai prisiima investicijų riziką arba gali priimti investavimo sprendimus, potencialiems pensijų fondo dalyviams pateikiama informacija apie ankstesnius bent penkerių metų laikotarpio arba visų metų, jeigu pensijų fondas veikia trumpiau negu 5 metus, su pensijų fondu susijusių investicijų rezultatus ir informacija apie sąnaudų, kurias padengia pensijų fondo dalyviai ir išmokų gavėjai, struktūrą.
8 straipsnis. Pensijų asociacijos reorganizavimo, pertvarkymo proceso ypatumai
Pensijų asociacija gali būti reorganizuojama arba pertvarkoma, jeigu tai nepažeidžia esamo (esamų) pensijų fondo (fondų) dalyvių ir išmokų gavėjų interesų.
Visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo sprendimu pensijų asociacija gali būti pertvarkoma tik tuo atveju, jeigu ji visus savo turimus pensijų fondus ir pagal visų pensijų fondų taisykles atsirandančius pensijų asociacijos įsipareigojimus yra perdavusi kitoms pensijų asociacijoms ir atitinkamai pensijų fondų dalyviai tampa tų pensijų asociacijų nariais arba jeigu visi pensijų fondai yra panaikinti dėl ketinimo pertvarkyti pensijų asociaciją ir yra gautas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos leidimas.
Prieš priimant sprendimą reorganizuoti arba pertvarkyti pensijų asociaciją turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas. Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo reorganizuoti arba pertvarkyti pensijų asociaciją priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Priežiūros institucijai pateikiamas atitinkamas prašymas, pensijų asociacijos reorganizavimo sąlygos ir po reorganizavimo veiksiančių pensijų asociacijų įstatų projektai (kai pensijų asociacija reorganizuojama); dokumentai, kuriais patvirtinamas visų pensijų fondų ir pagal visų pensijų fondų taisykles atsirandančių pensijų asociacijos įsipareigojimų perdavimas kitoms pensijų asociacijoms arba visų pensijų fondų panaikinimas dėl ketinimo pertvarkyti pensijų asociaciją; naujos teisinės formos juridinio asmens, į kurį bus pertvarkoma pensijų asociacija, steigimo dokumentų projektas (kai pensijų asociacija pertvarkoma) ir kiti priežiūros institucijos nustatyti dokumentai.
Pensijų asociacijos reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus pensijų fondus ir juos sudarantį profesinių pensijų turtą, pensijų fondo valdytojas ir profesinių pensijų turto saugotojas, taip pat pensijų asociacijos prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondo (fondų) dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo sąlygos ir terminai. Reorganizavimo sąlygoms turi pritarti visuotinis pensijų asociacijos narių susirinkimas ir priežiūros institucija.
Apie reorganizavimą arba pertvarkymą pensijų asociacija privalo paskelbti priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Informacija apie reorganizavimo arba pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam pensijų asociacijos nariui, pensijų fondo dalyviui, priežiūros institucijai.
20 straipsnis. Pensijų asociacijos veiklos valdymo ir funkcijų vykdymo perdavimas trečiajam asmeniui
Pensijų asociacija savo veiklai valdyti, visoms funkcijoms, įskaitant pagrindines funkcijas, ar jų daliai vykdyti gali pasitelkti trečiąjį asmenį, veikiantį pensijų asociacijos vardu, tam tikslui sudarydama rašytinę sutartį, kurioje būtų nustatytos pensijų asociacijos ir pasitelkto trečiojo asmens teisės ir pareigos.
Pensijų asociacija atsako už jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, neatsižvelgdama į sudarytas sutartis, pagal kurias perduotas veiklos valdymo ar pagrindinės funkcijos vykdymas.
Pensijų asociacija negali perduoti veiklos valdymo ar pagrindinių funkcijų vykdyti trečiajam asmeniui, jeigu dėl to:
1) pablogėtų pensijų asociacijos valdymo sistemos kokybė;
2) nepagrįstai padidėtų operacinė rizika;
3) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti pensijų asociacijos priežiūrą;
4) nukentėtų pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumas ir kokybė.
Tinkamą perduotų veiklos valdymo ir kitų funkcijų vykdymą pensijų asociacija užtikrina vykdydama trečiojo asmens atranką ir nuolatinę pasitelkto trečiojo asmens veiklos stebėseną.
Pensijų asociacija prieš 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties sudarymo ar keitimo praneša apie tai priežiūros institucijai. Pensijų asociacija gali sudaryti ar keisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį, jeigu per 30 dienų negauna iš priežiūros institucijos informacijos apie prieštaravimą. Priežiūros institucija bet kuriuo metu turi teisę iš pensijų asociacijos ir jos pasitelktų trečiųjų asmenų gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su jų pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį vykdoma veikla.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PENSIJŲ FONDAS
22 straipsnis. Profesinių pensijų sąskaitos
Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti atidaroma profesinių pensijų sąskaita. Sąskaitoje fiksuojami pensijų fondo dalyviui tenkantys pensijų fondo, kurio dalyvis jis yra, vienetai.
36 straipsnis. Pensijų fondo valdymas ir pensijų fondo valdymo sutartis
Pensijų fondo valdymas turi būti perduotas vienam pensijų fondo valdytojui pagal pensijų fondo valdymo sutartį, suderintą su priežiūros institucija. Tokiu pensijų asociacijos pensijų fondų valdytoju gali būti investicijų valdytojai, įsteigti ir veikiantys bet kurioje valstybėje narėje ir tinkamai įgalioti veikti, kaip tai numatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES (OL 2009 L 302, p. 32), 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1), 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL 2011 L 174, p. 1), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), ir analogiški subjektai.
Pensijų fondo valdytoju negali būti profesinių pensijų turto saugotojas, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnyje numatytą atvejį.
Pensijų fondo valdymo sutartyje turi būti nurodyta:
1) pensijų fondo valdytojo pavadinimas, buveinė, pensijų asociacijos pavadinimas, jos atstovo (atstovų) vardas (vardai), pavardė (pavardės), įgaliojimų pagrindas;
2) investicinės veiklos tikslai ir būdai, maksimali rizika;
3) pensijų fondo valdytojo teisės ir pareigos;
4) atlyginimo pensijų fondo valdytojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;
5) kitų pensijų fondo valdymo išlaidų baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;
6) pensijų fondo valdytojo įgaliojimai palaikant santykius su profesinių pensijų turto saugotoju ir kitomis institucijomis;
7) keitimosi informacija tvarka ir terminai;
8) pavedamo valdyti profesinių pensijų turto dydis, investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;
9) atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
10) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Pensijų fondo valdymo sutartis gali būti pakeista tik tuo atveju, kai tam iš anksto pritaria priežiūros institucija savo nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Profesinių pensijų turto saugojimas
Profesinių pensijų turto saugojimas privalo būti perduotas vienam profesinių pensijų turto saugotojui.
Profesinių pensijų turto saugotojas turi teisę savo funkcijas ar jų dalį perduoti kitiems profesinių pensijų turto saugotojams, turintiems teisę teikti atitinkamas paslaugas, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.
Profesinių pensijų turto saugotojais gali būti valstybėje narėje įsteigti ir tinkamai įgalioti veikti subjektai, kaip numatyta Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje 2014/65/ES, arba veikiantys kaip depozitoriumai Direktyvoje 2009/65/EB ir Direktyvoje 2011/61/ES nustatytiems tikslams pasiekti.
Šio įstatymo pagrindu priimtas priežiūros institucijos sprendimas apriboti arba uždrausti disponavimą profesinių pensijų turtu yra privalomas ir to profesinių pensijų turto saugotojui. Tuo atveju, kai profesinių pensijų turto saugotojas yra kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą apriboti ar uždrausti disponavimą profesinių pensijų turtu, privalo kreiptis į kitos valstybės narės, kurioje veikia profesinių pensijų turto saugotojas, priežiūros instituciją su prašymu, kad ši nurodytų profesinių pensijų turto saugotojui vykdyti tokį priežiūros institucijos reikalavimą.
Priežiūros institucija turi teisę nurodyti Lietuvos Respublikoje veikiantiems profesinių pensijų turto saugotojams, kuriems perduotas analogiškų subjektų turto saugojimas, vykdyti valstybės narės, kurioje veikia analogiškas subjektas, priežiūros institucijos reikalavimą dėl ribojimo ar draudimo disponuoti analogiško subjekto turtu.
Profesinių pensijų turto saugojimo sutartis gali būti pakeista tik tuo atveju, kai tam iš anksto pritaria priežiūros institucija savo nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Profesinių pensijų turto saugotojo pareigos
Profesinių pensijų turto saugotojas privalo veikti sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, pensijų fondo dalyvių bei išmokų gavėjų naudai ir:
1) užtikrinti, kad įmokų konvertavimas į pensijų fondo vienetus ir pensijų fondo vienetų konvertavimas į lėšas vyktų pagal šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
2) užtikrinti, kad pensijų fondų vienetų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų fondo grynųjų aktyvų ir pensijų fondo vienetų verčių apskaičiavimą, ir pensijų fondo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
3) vykdyti pensijų fondo valdytojo nurodymus, jeigu jie neprieštarauja šiame įstatyme, pensijų asociacijos įstatuose ir pensijų fondo taisyklėse nustatytiems reikalavimams;
4) užtikrinti, kad įplaukos už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestos į pensijų fondo sąskaitą;
5) užtikrinti, kad pensijų fondų įplaukos būtų naudojamos pagal šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Profesinių pensijų turto saugotojas privalo pranešti priežiūros institucijai ir valdybai apie visus pastebėtus jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar pensijų asociacijos įstatų, pensijų fondų taisyklių pažeidimus.
Profesinių pensijų turto saugotojas atsako už žalą, padarytą pensijų fondų dalyvių ar išmokų gavėjų interesams dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.
Profesinių pensijų turto saugotojas neturi teisės vykdyti su pensijų asociacija susijusios veiklos, dėl kurios gali kilti pensijų asociacijos, pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų bei jo paties interesų konfliktų, nebent profesinių pensijų turto saugotojas funkciškai ir hierarchiškai yra atskyręs turto saugojimo užduočių atlikimą nuo kitų galinčių sukelti konfliktą savo užduočių ir galimi interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams, taip pat pensijų asociacijos valdymo organams.
Profesinių pensijų turto saugotojas saugo visas finansines priemones, kurios gali būti fiziškai perduotos profesinių pensijų turto saugotojui, ir visas profesinių pensijų turtą sudarančias finansines priemones, kurios gali būti fiksuojamos darant įrašus finansinių priemonių sąskaitose. Profesinių pensijų turto saugotojas užtikrina, kad šios finansinių priemonių sąskaitos būtų atidaromos pensijų asociacijos vardu Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka, kad visada būtų galima nustatyti, jog finansinės priemonės priklauso pensijų asociacijai arba pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams.
Kai profesinių pensijų turtą sudaro kitas, negu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas, turtas, profesinių pensijų turto saugotojas patikrina, ar turtas yra pensijų asociacijos nuosavybė, remdamasis pensijų asociacijos pateikta informacija ar dokumentais ir, jeigu esama, kitais įrodymais, ir tvarko to turto apskaitą. Profesinių pensijų turto saugotojas turi nuolat atnaujinti apskaitos duomenis.
39 straipsnis. Pensijų fondo valdymo perdavimas pensijų turto saugotojui
Jeigu pensijų fondo valdytojo teisė valdyti pensijų fondą pasibaigia, o kitam pensijų fondo valdytojui pensijų fondo valdymas neperduotas, jį laikinai perima profesinių pensijų turto saugotojas. Pensijų fondo valdytojas privalo raštu pranešti profesinių pensijų turto saugotojui apie teisės valdyti pensijų fondą pasibaigimą. Tokiu atveju profesinių pensijų turto saugotojas turi visas pensijų fondo valdytojo teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba pensijų asociacijos įstatuose ar pensijų fondo taisyklėse nenustatyta kitaip. Profesinių pensijų turto saugotojas privalo perduoti valdymą kitam pensijų fondo valdytojui per 3 mėnesius nuo pensijų fondo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitam pensijų fondo valdytojui neperdavus valdyti profesinių pensijų turto, pensijų asociacija turi būti likviduota priverstine tvarka. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio pensijų asociacijos likvidavimo.
58 straipsnis. Priežiūros institucijai teikiama informacija
Pensijų asociacija privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka pateikti šias periodines savo veiklos ir finansinės būklės ataskaitas ir kitą informaciją:
1) kiekvienų finansinių metų finansinę ataskaitą ir metinę veiklos ataskaitą – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;
2) kiekvienų finansinių metų pirmųjų 6 mėnesių (pusmečio) finansinę ataskaitą ir veiklos ataskaitą – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos;
3) vidines tarpines ataskaitas;
4) aktuarinius vertinimus ir išsamias prielaidas;
5) turto ir įsipareigojimų tyrimų ataskaitas;
6) investavimo politikos principų laikymosi įrodymus;
7) įrodymus, kad įmokos buvo mokamos, kaip planuota;
8) finansinių ataskaitų audito ataskaitą.
Priežiūros institucijos reikalavimu pensijų asociacija privalo parengti nurodyto laikotarpio finansines ataskaitas.
Priežiūros institucija nustato periodinių ataskaitų ir kitų ataskaitų turinio reikalavimus ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką, taip pat turi teisę nustatyti kitas būtinas pateikti periodines ataskaitas ir dokumentus, nustatyti išsamią šių dokumentų teikimo tvarką.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
PENSIJŲ ASOCIACIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
521 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijos, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugai taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1240, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09851
59 straipsnis. Priežiūros institucija ir bendrosios rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros nuostatos
Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtų pensijų asociacijų ir pensijų fondo valdytojų veiklą prižiūri ir už šio įstatymo 65 straipsnyje numatytą tarpvalstybinę veiklą yra atsakinga priežiūros institucija, kuri laiku ir proporcingai vykdo priežiūrą, atsižvelgdama į konkrečios pensijų asociacijos dydį, jos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai. Taip pat priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir užtikrina atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.
Priežiūros institucija pasitelkia tinkamos kvalifikacijos specialistus ir suteikia jiems reikiamas priemones ir įgaliojimus, kad būtų pasiektas pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų teises ir užtikrinti pensijų asociacijų stabilumą ir patikimumą.
Pensijų asociacijų veiklos valstybinė priežiūra, vykdoma analizuojant pensijų asociacijų priežiūros institucijai teikiamą informaciją ir atliekant patikrinimus pensijų asociacijų, jų veiklai ar funkcijoms vykdyti pasitelktų trečiųjų asmenų patalpose, grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu.
Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
1) įtraukia pensijų asociacijas į Pensijų asociacijų sąrašą ir išbraukia jas iš šio sąrašo;
2) išduoda šiame įstatyme nustatytus leidimus (pritarimus), juos atšaukia ar panaikina jų galiojimą;
3) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri pensijų asociacijų veiklą, taip pat kaip laikomasi reikalavimų, taikomų techniniams atidėjiniams ir jų finansavimui, reguliuojamoms nuosavoms lėšoms, turimai mokumo atsargai, būtinajai mokumo atsargai, investavimui, investicijų valdymui, valdymo sistemai ir pensijų fondo dalyviams bei išmokų gavėjams teiktinai informacijai;
4) atlieka Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamente (ES) 2020/852 kompetentingai institucijai nustatytas funkcijas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-805, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27383
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-805, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27383
5) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-805, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27383
Priežiūros institucija, atlikdama pensijų asociacijų veiklos priežiūrą, be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, turi teisę:
1) prižiūrėti pensijų asociacijos ir kitų asmenų tarpusavio ryšius, kai tam tikros pensijų asociacijos funkcijos yra perduotos šiems asmenims, jeigu tai turi įtakos pensijų asociacijos finansinei būklei arba iš esmės yra susiję su veiksminga priežiūra;
2) periodiškai gauti iš pensijų asociacijos ir pensijų fondo valdytojo informaciją apie savo rizikos vertinimą, pensijų fondo investavimo politikos principus, metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metines veiklos ataskaitas bei visus kitus priežiūrai būtinus dokumentus ir ataskaitas.
Taip pat priežiūros institucija, atsižvelgdama į pensijų asociacijų dydį, jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei aplinkybes, kuriomis veikia pensijų asociacijos ir jų veiklai ar funkcijoms vykdyti pasitelkti tretieji asmenys, tikrina ir vertina strategijas, procesus ir atskaitomybės procedūras, kurias pensijų asociacijos nustatė vykdydamos šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atliekant šį tikrinimą įvertinama, kaip laikomasi valdymo sistemos kokybinių reikalavimų, pensijų asociacijos patiriama rizika ir pensijų asociacijos gebėjimas įvertinti ir valdyti riziką.
Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas stebėsenos priemones, įskaitant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis blogėjančiai pensijų asociacijų finansinei būklei nustatyti, ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma. Priežiūros institucijos reikalavimu pensijų asociacijos privalo ištaisyti atliekant jų priežiūrą nustatytus trūkumus ar neatitikimus.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į konkrečios pensijų asociacijos veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir mastą.
Priežiūros institucija privalo įvertinti galimą savo sprendimų, ypač priimamų esant kritinėms situacijoms, poveikį Europos ekonominės erdvės valstybių finansų sistemos stabilumui.
Priežiūros institucija turi užtikrinti, kad jos interneto svetainėje būtų viešai prieinama ir periodiškai atnaujinama ši informacija:
1) profesinių pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų projektai, rekomendacijos ir informacija, kaip Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Direktyvos (ES) 2016/2341 4 ir 5 straipsnių nuostatos;
2) informacija apie šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytą tikrinimo ir vertinimo procesą;
3) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus;
4) pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas ir informacija apie pagrindines priežiūros institucijos funkcijas ir veiklą;
5) poveikio priemonių už profesinių pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikymo tvarka.
Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo 65 straipsnyje nustatytas funkcijas ir teikdama informaciją apie Lietuvos Respublikoje galiojančius socialinės apsaugos ir darbo teisės aktus, taikomus profesinių pensijų srityje, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia informaciją apie socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimus, kurių laikymasis yra privalomas kitose valstybėse narėse veikiantiems analogiškiems subjektams, priimantiems įmokas iš Lietuvos Respublikoje esančių finansuojančių subjektų, ir apie tai praneša priežiūros institucijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat turi informuoti priežiūros instituciją apie visus reikšmingus socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatų pasikeitimus profesinių pensijų srityje.
Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir teikia jai visą jos užduotims vykdyti būtiną informaciją.
Priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis pensijų asociacijų priežiūros klausimais, reguliariai keičiasi informacija ir patirtimi, siekdama užtikrinti vienodą profesinių pensijų srities teisės aktų taikymą ir plėtoti geriausią šios srities praktiką.
Priežiūros institucija privalo informuoti Europos Komisiją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie esminius sunkumus, kurie kyla taikant Direktyvos (ES) 2016/2341 pagrindu priimtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, ir kartu su Europos Komisija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir kitomis Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis analizuoti susidariusias problemas, kad būtų rastas tinkamas šių problemų sprendimo būdas.
60 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijos, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugai taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
61 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant pensijų asociacijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, kaip pensijų asociacijos ir kiti asmenys, kuriems taikomi profesinių pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, organizuoja ir atlieka patikrinimus.
Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.
Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba pensijų asociacijos veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė pensijų asociacijos veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, pensijų fondo dalyvių ir (arba) išmokų gavėjų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka pensijų asociacijai duoda šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
3) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai.
Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba pensijų asociacijos veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė pensijų asociacijos veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, pensijų fondo dalyvių ir (arba) išmokų gavėjų interesams, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1604, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25183
Pensijų asociacija privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
62 straipsnis. Poveikio priemonės
Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo numatytas pinigines baudas;
4) apriboja pensijų asociacijos veiklą;
5) uždraudžia pensijų asociacijos veiklą ir išbraukia ją iš Pensijų asociacijų sąrašo;
6) apriboja ar uždraudžia disponavimą profesinių pensijų turtu;
7) įpareigoja pakeisti pensijų fondo valdytoją ir (ar) profesinių pensijų turto saugotoją;
8) siekdama apsaugoti pensijų fondų dalyvių ir išmokų gavėjų interesus, apriboja vadovaujamas pareigas einančių asmenų visus pagal šį įstatymą jų turimus įgaliojimus ar dalį įgaliojimų, paveda šiuos įgaliojimus vykdyti turinčiam teisę tą daryti specialiam atstovui;
9) reikalauja pensijų asociacijos veiklos valdymą, visų funkcijų, įskaitant pagrindines funkcijas, ar jų dalies vykdymą perduoti tretiesiems asmenims, veikiantiems pensijų asociacijos vardu.
63 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) verčiamasi profesinių pensijų kaupimo veikla, jeigu nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) šiame įstatyme nurodytas leidimas (pritarimas) gautas priežiūros institucijai pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis buvo suteiktas leidimas veikti;
5) padaromi kiti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai;
6) pensijų asociacija nesugeba tinkamai apsaugoti pensijų fondų dalyvių ir išmokų gavėjų interesų;
7) nesilaikoma pensijų asociacijos veiklos sąlygų;
8) pensijų asociacija šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;
9) pensijų asociacija, vykdydama tarpvalstybinę veiklą, nesilaiko priimančiosios valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų srityje;
10) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 61 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
11) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, Reglamente (ES) 2019/2088 ar Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-805, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27383
12) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
13) pensijų asociacija nesuformavo pakankamų visos veiklos techninių atidėjinių arba neturi pakankamai turto techniniams atidėjiniams padengti, arba neturi pakankamų reguliuojamų nuosavų lėšų.
Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio priemonės taikymo padarinius pensijų asociacijai, pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesams, finansų sistemos saugumui bei kitus Lietuvos banko įstatyme nustatytus kriterijus.
Jeigu pritaikoma poveikio priemonė uždrausti pensijų asociacijos veiklą ir išbraukti ją iš Pensijų asociacijų sąrašo, priežiūros institucija apie tai informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją.
64 straipsnis. Baudos
Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovaujamas pareigas einantiems asmenims ir kitiems fiziniams asmenims - iki 50 000 eurų.
Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą.
Jeigu dėl šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
Šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
Baudos apskaičiuojamos Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPVALSTYBINĖ VEIKLA IR BENDRADARBIAVIMAS
65 straipsnis. Tarpvalstybinė veikla
Lietuvos Respublikos finansuojantys subjektai turi teisę mokėti įmokas į analogiškus subjektus, kuriems išduotas leidimas veikti kitoje valstybėje narėje, laikydamiesi šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikoje galiojančių socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų.
Lietuvos Respublikoje įsteigta pensijų asociacija turi teisę priimti įmokas iš finansuojančių subjektų, esančių kitų valstybių narių teritorijose, jeigu tam yra suteiktas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Kreipiantis dėl išankstinio leidimo priimti įmokas iš kitų valstybių narių teritorijose esančių finansuojančių subjektų, priežiūros institucijai turi būti pateikiamas pranešimas, kuriame nurodoma tokia informacija:
1) valstybė (valstybės) narė (narės), iš kurios (kurių) teritorijoje (teritorijose) esančių subjektų ketinama priimti įmokas (finansavimą), – priimančioji valstybė narė;
2) finansuojančio subjekto pavadinimas ir buveinės adresas;
3) pagrindinės pensijų fondo, į kurį finansuojantis subjektas mokės įmokas, ypatybės.
Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, jeigu nepriima pagrįsto sprendimo, kad pensijų asociacijos vidaus organizacinė struktūra arba finansinė padėtis ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų nepriekaištinga reputacija, profesinė kvalifikacija arba patirtis yra nesuderinama su priimančiojoje valstybėje narėje siūloma veikla, per 3 mėnesius nuo visos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos perduoda ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai ir apie tai praneša pensijų asociacijai ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai.
Jeigu priimamas pagrįstas sprendimas, kad pensijų asociacijos vidaus organizacinė struktūra arba finansinė padėtis ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų nepriekaištinga reputacija, profesinė kvalifikacija arba patirtis yra nesuderinama su priimančiojoje valstybėje narėje siūloma veikla, jis turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo visos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.
Jeigu priežiūros institucija neperduoda šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos priimančiosios valstybės kompetentingai priežiūros institucijai, ji per 3 mėnesius nuo visos šios informacijos gavimo dienos informuoja pensijų asociaciją apie atsisakymo perduoti informaciją priežastis.
Priežiūros institucija tvarko Pensijų asociacijų sąrašą, kuriame kaupiama informacija apie valstybes nares, kuriose leidžiama tarpvalstybinė veikla.
Jeigu kitos valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, per šešias savaites nuo pranešimo gavimo dienos praneša priežiūros institucijai apie toje valstybėje narėje galiojančius socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus, kurie yra taikomi profesinių pensijų srityje ir pagal kuriuos toje valstybėje narėje turi būti valdomas pensijų fondas, į kurį įmokas moka tos valstybės narės teritorijoje esantys finansuojantys subjektai, investavimo taisykles, kurios taikomos toje valstybėje narėje kitų valstybių narių pensijų asociacijų ar analogiškų subjektų pensijų fondams, informacijos pateikimo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams reikalavimus, priežiūros institucija tokią informaciją nedelsdama perduoda pensijų asociacijos atstovams.
Pensijų asociacija, gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytą pranešimą arba jeigu pasibaigus šio straipsnio 8 dalyje nurodytam laikotarpiui iš priežiūros institucijos negaunamas joks pranešimas, gali pradėti valdyti priimančiojoje valstybėje narėje finansuojančio subjekto finansuojamą pensijų fondą pagal priimančiosios valstybės narės socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus, taikomus profesinių pensijų srityje, ir visas taisykles, kurios taikomos toje valstybėje narėje kitų valstybių narių pensijų asociacijų ar analogiškų subjektų pensijų fondų investavimui, taip pat informacijos teikimui pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams.
Tuo atveju, kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos pranešimą apie kitoje valstybėje narėje įregistruoto analogiško subjekto ketinimą priimti įmokas iš Lietuvos Respublikos finansuojančio subjekto, ji per šešias savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos praneša tos valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai apie profesinių pensijų srityje taikomus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikoje turi būti valdomas pensijų fondas, į kurį įmokas moka Lietuvos Respublikos finansuojantys subjektai, investavimo taisykles, taikomas analogiškų subjektų Lietuvos Respublikoje pensijų fondams, jeigu tokios yra nustatytos, ir informacijos pateikimo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams reikalavimus.
Priežiūros institucija privalo pranešti analogiško subjekto buveinės valstybės narės kompetentingoms priežiūros institucijoms apie visus esminius socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimų, taikomų profesinių pensijų srityje, pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos pensijų fondų charakteristikoms, kiek tai susiję su pensijų fondų, kuriuos finansuoja Lietuvos Respublikos finansuojantis subjektas, valdymu, ir apie visų investavimo bei informacijos pateikimo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams taisyklių pasikeitimus.
Priežiūros institucija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuolat prižiūri, ar analogiškų subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos finansuojančių subjektų finansuojamus pensijų fondus, veikla atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo teisės reikalavimus, taip pat informacijos pateikimo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams reikalavimus.
Jeigu priežiūros institucija, atlikdama šio straipsnio 12 dalyje nurodytą priežiūrą, nustato pažeidimų, apie tai ji nedelsdama praneša analogiško subjekto buveinės valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai, o ši, derindama veiksmus su priežiūros institucija, imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad analogiškas subjektas nutrauktų nustatytą socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų pažeidimą.
Priežiūros institucija, derindama veiksmus su priimančiosios valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija, taip pat nedelsdama imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje įregistruota pensijų asociacija, valdanti pensijų fondą, priimdama įmokas iš kitos valstybės narės teritorijoje esančio finansuojančio subjekto, nutrauktų pažeidimus, apie kuriuos priežiūros instituciją informavo tos valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija.
Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija ėmėsi priemonių arba buveinės valstybėje narėje trūksta atitinkamų priemonių, o analogiškas subjektas ir toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus, taikomus profesinių pensijų srityje, priežiūros institucija, apie tai pranešusi buveinės valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai, gali imtis reikiamų priemonių, kurios užkirstų kelią tolesniems pažeidimams arba kuriomis būtų už juos baudžiama, tarp jų, jeigu būtina, užkirsti kelią Lietuvos Respublikoje veikti analogiškam subjektui.
Priežiūros institucija praneša Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai apie nacionalines rizikos ribojimą reglamentuojančias nuostatas, kurios taikomos profesinių pensijų sistemos srityje ir kurios nenustatytos socialinės apsaugos ir darbo teisės aktuose. Priežiūros institucija šią informaciją atnaujina reguliariai bent kas 2 metus.
66 straipsnis. Pensijų asociacijos teisių ir pareigų tarpvalstybinis perleidimas
Šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą įvykdžiusi Lietuvos Respublikoje įsteigta perleidžiančioji pensijų asociacija turi teisę, kai yra gautas perimančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos leidimas, perleisti visus ar dalį pensijų fondų įsipareigojimų, techninių atidėjinių ir kitų teisių bei pareigų, taip pat juos atitinkančio turto ar jo grynųjų pinigų ekvivalento (toliau šiame straipsnyje – teisės ir pareigos) perimančiajai pensijų asociacijai. Perleidžiančiosios pensijų asociacijos likę pensijų fondo dalyviai ir išmokų gavėjai ir esami perimančiosios pensijų asociacijos pensijų fondo dalyviai ir išmokų gavėjai neturi patirti perleidimo išlaidų.
Prieš kitos valstybės narės perimančiajai pensijų asociacijai pateikiant savo buveinės valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai prašymą dėl leidimo atlikti teisių ir pareigų perleidimą išdavimo, perleidžiančioji pensijų asociacija perleidžiamo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams turi iš anksto pateikti informaciją apie teisių ir pareigų perleidimo sąlygas ir gauti daugiau kaip pusės perleidžiamo pensijų fondo dalyvių, daugiau kaip pusės perleidžiamo pensijų fondo išmokų gavėjų ir finansuojančio subjekto pritarimus.
Priežiūros institucija, gavusi perimančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos persiųstą prašymą dėl leidimo atlikti teisių ir pareigų perleidimą išdavimo, įvertina, ar:
1) perleidžiant dalį teisių ir pareigų tinkamai apsaugomi ilgalaikiai likusios pensijų fondų dalies dalyvių ir išmokų gavėjų interesai;
2) pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų pensijų išmokos po teisių ir pareigų perleidimo išliks bent tokių pačių dydžių;
3) perleidžiamas pensijų fondo turtas tinkamas ir jo pakanka įsipareigojimams, techniniams atidėjiniams ar kitoms perleidžiamoms prievolėms ir teisėms padengti.
Priežiūros institucija per aštuonias savaites nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto persiųsto prašymo gavimo dienos praneša šio straipsnio 3 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus perimančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai, kad ši galėtų priimti sprendimą dėl leidimo atlikti teisių ir pareigų perleidimą išdavimo, ir informuoja, ar sutinka dėl teisių ir pareigų perleidimo.
Jeigu dėl teisių ir pareigų perleidimo bus vykdoma tarpvalstybinė veikla, priežiūros institucija per keturias savaites nuo perimančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos sprendimo dėl leidimo atlikti teisių ir pareigų perleidimą gavimo dienos praneša perimančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai šio įstatymo 65 straipsnio 8 dalyje arba 65 straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją.
Lietuvos Respublikoje įsteigta pensijų asociacija turi teisę perimti teises ir pareigas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos pensijų asociacijos. Lietuvos Respublikoje įsteigta perimančioji pensijų asociacija pateikia priežiūros institucijai prašymą dėl leidimo perleisti teises ir pareigas išdavimo. Kartu su šiuo prašymu pateikiama:
1) perleidžiančiosios ir perimančiosios pensijų asociacijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos teisių ir pareigų perleidimo sąlygos;
2) pagrindinių pensijų fondo ypatybių apibūdinimas;
3) perleidžiamų teisių ir pareigų apibūdinimas;
4) perleidžiančiosios ir perimančiosios pensijų asociacijų pavadinimai ir buveinių adresai, taip pat valstybių narių, kuriose pensijų asociacijos yra įsteigtos, pavadinimai;
5) finansuojančio subjekto pavadinimas ir jo buveinės adresas;
6) dokumentai, kuriais įrodoma, kad yra gauti perleidžiančiosios pensijų asociacijos daugumos perleidžiamo pensijų fondo dalyvių, daugumos perleidžiamo pensijų fondo išmokų gavėjų ir finansuojančio subjekto pritarimai;
7) valstybių narių, kurių socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimai taikomi atitinkamam pensijų fondui, pavadinimai.
Priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, persiunčia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą prašymą ir informaciją perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai, kad ši per aštuonias savaites galėtų pateikti savo vertinimo rezultatus, ir informuotų, ar sutinka dėl teisių ir pareigų perleidimo.
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl leidimo perleisti teises ir pareigas išdavimo, atsižvelgia į perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos pateiktus vertinimo rezultatus, taip pat įvertina, ar:
1) perimančioji pensijų asociacija pateikė visą šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją;
2) perimančiosios pensijų asociacijos administracinė struktūra, finansinė būklė ir vadovaujamas pareigas einančių asmenų nepriekaištinga reputacija, profesinė kvalifikacija ar patirtis yra suderinama su siūlomu teisių ir pareigų perleidimu;
3) vykdant teisių ir pareigų perleidimą ir jį įvykdžius tinkamai apsaugomi ilgalaikiai perimančiosios pensijų asociacijos pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesai ir perleista pensijų fondų dalis;
4) perimančiosios pensijų asociacijos techniniai atidėjiniai teisių ir pareigų perleidimo dieną bus visiškai padengti turtu, jeigu dėl perleidimo vykdoma tarpvalstybinė veikla;
5) perleidžiamas turtas yra tinkamas ir jo pakanka įsipareigojimams, techniniams atidėjiniams ar kitoms perleidžiamoms prievolėms ir teisėms padengti.
Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo ir informacijos gavimo dienos priima sprendimą išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas arba atsisakyti išduoti leidimą ir apie priimtą sprendimą praneša perimančiajai pensijų asociacijai. Priežiūros institucija taip pat apie priimtą sprendimą per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingą priežiūros instituciją, kuri, jeigu dėl teisių ir pareigų perleidimo bus vykdoma tarpvalstybinė veikla, per keturias savaites nuo šios informacijos gavimo dienos praneša priežiūros institucijai galiojančius socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus, kurie yra taikomi profesinių pensijų srityje ir pagal kuriuos turi būti valdomas pensijų fondas, investavimo taisykles, kurios taikomos kitų valstybių narių pensijų asociacijų ar analogiškų subjektų pensijų fondams, informacijos pateikimo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams reikalavimus. Priežiūros institucija negali išduoti leidimo perleisti teises ir pareigas, jeigu nėra gautas perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos sutikimas dėl teisių ir pareigų perleidimo.
Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas, ji taip pat nurodo atsisakymo priežastis.
Jeigu perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją, priežiūros institucija šią informaciją per vieną savaitę nuo jos gavimo dienos perduoda perimančiajai pensijų asociacijai.
Perimančioji pensijų asociacija gali pradėti valdyti pensijų fondą gavusi šio straipsnio 9 dalyje nurodytą sprendimą išduoti leidimą arba, jeigu negauna iš priežiūros institucijos informacijos apie sprendimą, pasibaigus šio straipsnio 11 dalyje nustatytam terminui.
Priežiūros institucija, jeigu yra nesutarimų su perleidžiančiosios ar perimančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija dėl veiksmų tvarkos, informacijos turinio, veikimo ar neveikimo, įskaitant leidimo perleisti teises ir pareigas suteikimą ar nesuteikimą, gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją dėl tarpininkavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 straipsnio antrosios pastraipos c punktą.
Jeigu kitos valstybės narės perimančioji pensijų asociacija vykdo tarpvalstybinę veiklą Lietuvos Respublikoje, taikomos šio įstatymo 65 straipsnio 11–15 dalių nuostatos.
67 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Biudžetinės įstaigos įsipareigojimus dėl šiuo įstatymu reglamentuojamo profesinių pensijų kaupimo savo darbuotojams gali prisiimti tik turėdamos šiam tikslui skirtus asignavimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
profesinių pensijų kaupimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo.
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).