Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas

Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies ir šios dalies sąlygų.

Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.

Vyresniųjų karininkų, generolų (admirolų) laipsniai suteikiami kariams, turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsilavinimą bei mokantiems bent vieną iš NATO oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų).

Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, turinčiam ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ištarnavusiam dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus. Reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę.

(Neteko galios nuo 2008 m. balandžio 3 d.)

Generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui), ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau kaip 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 4 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį į brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

Generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas generolui majorui (kontradmirolui), ištarnavusiam generolu majoru (kontradmirolu) ne mažiau kaip 2 metus ir paskirtam į generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

Karininką paskyrus kariuomenės vadu, jam suteikiamas generolo (admirolo) laipsnis.

Neteko galios nuo 2017-07-01.

Karo metu, atsižvelgdamas į to meto aplinkybes, krašto apsaugos ministras turi teisę nustatyti ginkluotosiose pajėgose kovojantiems kariams kitokias aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygas.

Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu, suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos valstybių narių kariuomenės atsargos karinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).

Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus tarnybos sistemos ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.

Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.

Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.

Pirmąjį karininko laipsnį kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.

Pulkininko (jūrų kapitono), generolų ir admirolų laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas.

Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių kareivių ir jūreivių bei puskarininkių limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:

Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams aukštesnius karininkų laipsnius iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras.

Šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.

Karo kapelionams laipsnius visais atvejais (įskaitant ir nurodytą 53 straipsnio 5 dalyje) suteikia krašto apsaugos ministras, gavęs valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, paskyrusios karo kapelioną, vadovybės pritarimą.

Darbo įstatymų nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Profesinės karo tarnybos kario prašymu arba tiesioginio jo vado (viršininko) sprendimu atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

Profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems profesinėje karo tarnyboje 5 metus, už kiekvienus paskesnius 3 profesinės karo tarnybos metus suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.

Profesinės karo tarnybos karių tikslinės atostogos yra šios:

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Darbo įstatymų nustatytos trukmės tėvystės atostogos vyrams profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, tėvystės atostogų suteikti negalima, jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka.

Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.

Neteko galios nuo 2018-07-01

Profesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, pasibaigus šių pareigų ar tarnybos terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, taip pat pasibaigus tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.

Profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Šios atostogos profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po jų grįžimo. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų profesinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.

Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje 6 mėnesius, suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, tačiau bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų per metus. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujančiam kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šių atostogų suteikti negalima, už nesuteiktų atostogų dienas jam išmokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai nesuteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.

Atliekantiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.

Neteko galios nuo 2016-09-01.

Karo prievolininkams, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 3 mėnesius, suteikiamos 5 kalendorinių dienų atostogos, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 6 mėnesius, suteikiamos 9 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas.

Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių.

Atostogų, nurodytų šio straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse, dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

Kariūnų, studijuojančių Akademijoje ir išsiųstų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Kariūnų, išsiųstų studijuoti užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, atostogų trukmė nustatoma pagal švietimo įstaigos, kurioje mokosi kariūnai, mokymo ir (ar) studijų programas.

Atostogų laikas įskaitomas į kario tarnybos laiką.

Esant tarnybiniam būtinumui, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atostogas suteikęs vadas (viršininkas) gali atšaukti karį iš atostogų. Karys negali būti atšauktas iš nėštumo ir gimdymo atostogų.

Paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba mobilizaciją, atostogaujantys kariai, išskyrus tuos, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, privalo nedelsdami grįžti į savo tarnybos vietą.

Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.

Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.

Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Šis straipsnis netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas.

Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,02 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,03 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.

Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas ir ne mažiau kaip 6 mėnesius ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio šventinės premijos. Šventinės premijos Kalėdų ir Velykų progomis nemokamos, jeigu profesinės karo tarnybos karys yra perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir jam nemokamas tarnybinis atlyginimas.

Profesinės karo tarnybos kariams už pavyzdingą tarnybą gali būti skiriamos premijos, jeigu kario tarnyba vertinama puikiai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, labai gerai – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.

Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ir rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio, ir priedas už tarnybą kareivinių režimu, kurio koeficientas 0,21 bazinio dydžio. Priedas apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai buvo atliekama tarnyba kareivinių režimu. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario ar rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ar rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis 2 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.

Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio premijomis ar vardinėmis dovanomis.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį mokama šio įstatymo 3 priede nustatyto dydžio išmoka, priklausanti nuo ištarnautų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį metų ir paskutinių 5 paeiliui einančių metų tarnybos vertinimo aritmetinio vidurkio, išskyrus atvejus, kai jų tarnybos įvertinimo vidurkis yra patenkinamas arba nepatenkinamas. Tarnybos vertinimo aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai – 5 balai, labai gerai – 4 balai, gerai – 3 balai, patenkinamai – 2 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys įgyja teisę gauti šią išmoką.

Neteko galios nuo 2022-08-01

Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

Neteko galios nuo 2022-08-01

Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 81 ir 10 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.

Išmokos, numatytos šio straipsnio 81 ir 10 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po teisės į šias išmokas įgijimo.

Šis straipsnis taikomas kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje, ir profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.

Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.

Profesinės karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.

Profesinės karo tarnybos kariui ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą (reziduoja), kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.

Profesinės karo tarnybos kariams už šeimos narius, kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.

Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui. Ši kompensacija nemokama, jeigu sutuoktinis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena kiti, negu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti, išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o krašto apsaugos ministras – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų mokymosi išlaidos, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams paprastai sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamąją dalį, o krašto apsaugos ministras – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

Kai šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais toje pačioje ar skirtingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose atlikti tarnybos paskirti kartu gyvenantys sutuoktiniai, šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių pasirinkimu vienam iš jų.

Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų taikant gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo karinį laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat apmokamos arba kompensuojamos krašto apsaugos ministro nustatytos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Be to, apmokamos arba kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos ir išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje išmoka, kurią apskaičiuojant taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti dydžius ir jų skyrimo tvarką, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusių išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Karininkui, skiriamam atlikti karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje į ne žemesnes kaip generolo leitenanto laipsnio pareigas, suteikiamos gyvenamosios patalpos – rezidencija. Tokiu atveju šio straipsnio 13 dalyje nurodyta išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti nemokama. Rezidencijos nuomos metų išlaidų normą nustato Vyriausybė, rezidencijos nuomos tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Rezidencijos nuomos metų išlaidų norma apskaičiuojama rezidencijos nuomos metų išlaidų normą dauginant iš Vyriausybės nustatyto gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento. Užsienio valstybėse, kurių gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 1,2. Į rezidencijos nuomos metų išlaidų normą įskaičiuojamos ir apmokamos rezidencijos apsaugos, draudimo, baldų nuomos išlaidos, automobilio statymo vietos mokestis, valymo ir aplinkos priežiūros paslaugų, komunalinės (įskaitant garažo ir automobilio statymo vietų nuomą) ir ryšių išlaidos (abonentinis telefono, interneto, kabelinės, palydovinės televizijos, radijo mokestis).

Šio straipsnio 13 dalyje nurodyta išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti apskaičiuojama taikant gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 1,2. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.

Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos arba kompensuojamos, jeigu profesinės karo tarnybos karys pasibaigus šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų ar tarnybos terminui persikėlė į Lietuvos Respubliką per šio įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, o jo šeimos nariai – per 2 mėnesius nuo paskutinės profesinės karo tarnybos kario tarnybos (rezidavimo) užsienio valstybėje dienos.

Profesinės karo tarnybos kariui apmokama patalpų nuoma Lietuvos Respublikos atstovybėse ar kituose biuruose, sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kiti mokesčiai, susiję su nuomojamos patalpos išlaikymu. Patalpų nuomos, mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kitų mokesčių, susijusių su nuomojamos patalpos išlaikymu, išlaidų metams dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Profesinės karo tarnybos kariui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariui kompensuojamos ar atlyginamos šio straipsnio 17 dalyje nurodytos išlaidos.

Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, specialiąją misiją, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę arba gynybos instituciją, profesinės karo tarnybos kariui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai yra paskirti atlikti tarnybos į skirtingas užsienio valstybes arba skirtingus tos pačios užsienio valstybės miestus, vieno iš jų pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą užsienio valstybę ar kitą tos pačios užsienio valstybės miestą, kuriame paskirtas atlikti tarnybos kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam profesinės karo tarnybos kario prašymui, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai profesinės karo tarnybos kario sutuoktinis yra diplomatas, kitas valstybės tarnautojas ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su profesinės karo tarnybos kariu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15 ir 25 dalyse ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybinio atlyginimo ir priemokos ir 3 dalyje nustatytos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos taikomas šio įstatymo 611 straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į miesto, kuriame profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą).

Neteko galios nuo 2022-09-01

Krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos kartu su profesinės karo tarnybos kariu užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl profesinės karo tarnybos kario atšaukimo iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą į Lietuvos Respubliką grįžusių šio straipsnio 5 dalyje nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat nepilnamečių išlaikytinių ar kitų išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos bendrojo ugdymo programos. Mokymosi išlaidų apmokama ar kompensuojama dalis, jos apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarka nustatoma šio straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą atšauktas iš pareigų profesinės karo tarnybos karys yra skiriamas į kitas šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, šioje dalyje nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.

Profesinės karo tarnybos kario mirties ar žūties atveju apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio asmens asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos, jeigu mirusio ar žuvusio profesinės karo tarnybos kario šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo profesinės karo tarnybos kario mirties ar žūties dienos. Be to, kartu su mirusiu ar žuvusiu profesinės karo tarnybos kariu gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo profesinės karo tarnybos kario mirties ar žūties dienos, taikomos šio straipsnio 6–14 ir 19 dalyse, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje ar atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje tarnybą atliekantiems profesinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo profesinės karo tarnybos kario komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio straipsnio 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19 ir 25 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, taip pat šio straipsnio 17 dalyje nustatyta automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo garantija.

Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.

Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, kario prašymu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, suteikia jam teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.

Atsargos kariai, kurie iki perkėlimo į dimisiją turėjo teisę iškilmingomis progomis dėvėti uniformą, tomis pat progomis gali ją dėvėti ir būdami dimisijoje, tačiau tik su krašto apsaugos ministro nustatytais dimisijos kario skiriamaisiais ženklais.

Atsargos ir dimisijos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato kariuomenės vadas. Drausmės statuto nustatytais atvejais atsargos ar dimisijos kario teisė dėvėti uniformą už drausmės pažeidimą gali būti atimta.

Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus, atsako pagal įstatymus.

Karinius ir kitus krašto apsaugos sistemos ženklus bei atributiką gaminti ne pagal Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės užsakymus draudžiama. Krašto apsaugos ministerijai priklauso išimtinė šių ženklų ir atributikos realizavimo teisė.

Neteko galios nuo 2015-04-21

Perkeliamiems į kitą vietovę profesinės karo tarnybos kariams Vyriausybės nustatyta tvarka neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.

Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)).

Profesinės karo tarnybos kariams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 41 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

Kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos neatlyginamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietos savivaldybėje yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose ar į tarnybos vietą ir atgal vyksta tarnybiniu transportu arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio įstatymo 631 straipsnyje numatyta garantija.

Profesinės karo tarnybos kariams, kurie apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba kuriems kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, kartą per savaitę atlyginamos kelionės Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tarnybos vietos į šeimos nario faktinę gyvenamąją vietą, kuri nesutampa su nurodyto profesinės karo tarnybos kario faktine gyvenamąja vieta, ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu.

Profesinės karo tarnybos karį atšaukus iš atostogų, apmokamos jo kelionės iš atostogų vietos Lietuvos teritorijoje į tarnybos vietą išlaidos ir išlaidos atgal į atostogų vietą.

Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Neteko galios nuo 2015-04-21

Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.

Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 15,63 bazinio dydžio išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:

Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.

Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.

Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.

Kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, taip pat sutrikus kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 12 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.

Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 46,55 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 46,55 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 37,24 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 37,24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 27,93 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.