Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas

Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 9,31 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Jeigu sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių, ir (ar) organų funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau dėl to nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, arba liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau karys neįgijo teisės į šiame straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, kariui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija, neviršijanti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu išmokama per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

Pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat asmenys su negalia.

Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais.

Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.

Iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, atlikusiems privalomąją karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams, kurie tapo laikinai nedarbingi (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) dalyvaudami pratybose, mokymuose arba vykdydami kitas tarnybos užduotis ir įgijo teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su tarnybos grafiku, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka.

Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydžius ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių šeimos narių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

Komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarką siunčiamam į užsienio valstybę profesinės karo tarnybos kariui nustato Vyriausybė.

Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:

Pratęsus kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį papildomam 4 metų terminui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti.

Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai skirstomi į:

Civilinė krašto apsaugos tarnyba nustatyta tvarka atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose arba užsienio valstybių institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai santykiai.

Atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies sąlygas ir būtinumą užtikrinti krašto apsaugos sistemos civilinio personalo aukštą kvalifikaciją bei stabilumą, Vyriausybė gali nustatyti apribojimus, kokiai daliai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų gali būti taikomos civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties sąlygos. Laikydamasis šių apribojimų, krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos statutinių valstybės tarnautojų pareigybes.

Kitų krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų tarnybos santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą:

Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 68 straipsnio 4 ir 8 dalyse. Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.

Asmenis, įstojusius į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu tokius asmenis draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

Asmenys, stojantys ar įstoję į civilinę krašto apsaugos tarnybą, krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Šie duomenys tikrinami. Nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingus duomenis asmuo traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą. Su nuslėpusiuoju ar sąmoningai pateikusiuoju neteisingus duomenis gali būti nutraukta civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jis atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje.

Neteko galios nuo 2015-07-01

Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį su asmenimis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti pareigūnai.

Stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą asmuo priima Civilinės krašto apsaugos tarnybos statute nustatyto turinio priesaiką.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Neteko galios nuo 2015-01-01

Neteko galios nuo 2015-01-01

Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti su valstybės tarnyba nesuderinama Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6, 8, 9 ir 11 dalyse numatyti karių tarnybai taikomi apribojimai.

Asmenims, dirbantiems darbo sutarčių pagrindu ir stojantiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, netaikomas reikalavimas nutraukti darbo teisinius santykius su darbdaviu. Šie asmenys tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete metu negali vykdyti darbdavio darbo užduočių ir gauti už tai darbo užmokesčio.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų kvalifikacijai ir patirčiai žymėti nustatoma kvalifikacinių kategorijų sistema.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas. Šio statuto nustatyta tvarka kvalifikacines kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras.

Kvalifikacinės kategorijos pavaldumo nežymi.

Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika

Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės

Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.

Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai).

Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, krašto apsaugos ministrui gavus Nacionalinio saugumo komisijos arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremaliosios situacijos židinys, mero rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir civilinės saugos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir civilinės saugos pajėgų vadovų iš anksto patvirtintus sąveikos planus, išskyrus atvejus, kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas. Kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir kai šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, karinių vienetų ir šių civilinės saugos pajėgų veiksmus koordinuoja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.

Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas teroro išpuolio likvidavimo operacijos vadovas.

Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.

Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą, suderintą su krašto apsaugos ministru. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos tarnybai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos tarnybai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.

Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama kariuomenės vado nustatyta tvarka, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno prašymą.

Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų suderintą sąveikos planą.

Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Kariui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms viršijo tarnybinės rizikos ribas ir tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tikrosios karo tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis:

Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių bei kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.

Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.

Vyriausiasis krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų finansinė veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.

Kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos juridinių asmenų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, sandorių sudarymui gali būti taikomi apribojimai, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras.

Karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus.

Niekas negali kariui ar kariuomenės vienetui duoti įsakymo, verčiančio karį sulaužyti priesaiką, aiškiai neteisėto įsakymo (už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė) bei įsakymo, pažeidžiančio visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Vadas (karinis viršininkas), davęs tokį įsakymą, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą.

Jeigu akivaizdžiai neteisėtas įsakymas būtų duotas, karys neturi jo vykdyti, bet turi apie tai pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui.

Nė vienas kariuomenėje tarnaujantis asmuo negali būti verčiamas tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

Priimant asmenį į profesinę karo tarnybą, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Asmenims, priimamiems į profesinę karo tarnybą koviniuose vienetuose, kuriuose keliami ypatingi fizinės, psichologinės ištvermės ir kitokie kario pasirengimo reikalavimai, gali būti nustatytas ilgesnis kaip 6 mėnesių, bet ne ilgesnis kaip 1 metų bandomasis laikotarpis, jeigu tai numatyta krašto apsaugos ministro patvirtintuose šio kovinio vieneto nuostatuose.

Bandomasis laikotarpis netaikomas kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.

Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų.

Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Pažeidęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir savavališkai nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau termino karys laikomas savavališkai pasišalinusiu iš tarnybos ir atsako pagal įstatymus. Iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai), gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją.

Profesinės karo tarnybos sutarties 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 12 punktuose nustatytais atvejais negalima nutraukti ir kario iš karo tarnybos atleisti jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sirgimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai.

Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.

Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:

Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Karys krašto apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijoje. Karys į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Profesinės karo tarnybos karininkas Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado ar iki 3 metų – į jo pavaduotojo pareigas. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos šaulių sąjungos vadu, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pritarimu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vado ar Lietuvos šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko pareigas. Perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas, vadovaujantis šioje dalyje nustatyta tvarka, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 4 metams.

Kai yra tarnybinė būtinybė valstybės institucijose ar įstaigose vykdyti funkcijas, kurioms atlikti reikia specialių karybos žinių, ir kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, krašto apsaugos ministro įsakymu profesinės karo tarnybos karys, išskyrus profesinės karo tarnybos karį, turintį žvalgybos pareigūno statusą, gali būti laikinai, iki 3 metų, perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu profesinės karo tarnybos karys atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tarnybinio būtinumo atveju profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas terminas, valstybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis įskaitomas į profesinės karo tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija ar įstaiga, į kurią profesinės karo tarnybos karys perkeltas, moka šiam kariui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą tarnybinį atlyginimą, taiko profesinės karo tarnybos kariams nustatytą aprūpinimą (išskyrus aprūpinimą apranga), kitas garantijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam profesinės karo tarnybos kariui taikomi karių tarnybai nustatyti apribojimai, o pažeidęs drausmę karys atsako Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka. Profesinės karo tarnybos karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, perkėlimą į kitas valstybės institucijas ar įstaigas nustato Žvalgybos įstatymas.

Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos kariai gali būti laikinai pasitelkti Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti.

Jeigu kario dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.

Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

Kai kariui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo metu uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad karys negali vykdyti nustatytų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jis patikrinimo laikotarpiui perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas.

Kai karys netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija bei ja naudotis ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jeigu iki pasibaigiant šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

Gynybos štabo viršininkas, kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus.

Kiti vadai, štabų vadovaujantys karininkai, taip pat departamentų, tarnybų ir skyrių vadovai kariai, kiti kariniai pareigūnai eina pareigas paprastai ne ilgiau kaip 3 metus nuo paskyrimo. Šiam terminui pasibaigus, rotacijos būdu jie perkeliami į kitas pareigas, išskyrus atvejus, kai krašto apsaugos ministras pripažįsta, jog dėl kario išskirtinės specialybės, tarnybos būtinumo ar sąlygų toks perkėlimas negalimas ar netikslingas.

Vykdant išskirtinę specialybę turinčių karių rotaciją, paprastai atsižvelgiama į jų turimą specialybę.

Rotacijos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Karių aprūpinimo apranga sąlygas ir normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Aprūpinimo gyvenamąja patalpa kareivinėse tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai ir rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).

Profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys ar jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys ar jų šeimos nariai kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Neteko galios nuo 2016-07-01

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinti maistu.

Profesinės karo tarnybos kariai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose. Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams, kurie neatlygintinai pasimaitino krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose, maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama profesinės karo tarnybos kario neatlygintinam pasimaitinimui sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų kaina. Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, kariams, užsienio valstybėje aprūpintiems maistu arba kai jiems užsienio valstybė moka maitinimuisi skirtas išmokas, kariams, tarnaujantiems ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje, kariams, išleistiems vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, taip pat kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai ir rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose. Iš dalies maistu aprūpintiems ir neaprūpintiems maistu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams, kurie neatlygintinai pasimaitino krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose, maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, rezervo kario neatlygintinam pasimaitinimui sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų kaina.

Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydį nustato Vyriausybė. Karių aprūpinimo maistu sąlygas, atvejus ir tvarką, taip pat maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos ir jos dalies apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Krašto apsaugos sistemos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.

Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.

Asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai, kuriems pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigų sąrašą priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.

Kariuomenė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, ir teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis.

Kariuomenė jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, vykdo ypatingas priemones (paskandina laivą, pašalina pavojingą objektą ar kt.), jeigu teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas tokias priemones vykdyti, siekiant išvengti, sumažinti ar likviduoti incidentą, kuris kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę žmonėms, aplinkai ir su tuo susijusiems interesams.