LegalizeLietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymas
Apie priimtą sprendimą jį priėmę Auditorių rūmai ar Audito ir apskaitos tarnyba privalo per 10 darbo dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti auditoriui ir (arba) audito įmonei, o jei nuobaudos buvo skirtos viešojo intereso įmones audituojantiems auditoriams ir (arba) audito įmonėms, – ir Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai arba Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai (toliau – priežiūros institucijos). Informacija apie paskirtas nuobaudas paskelbiama auditorių ir audito įmonių sąrašuose pasibaigus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytam terminui.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus.
40 straipsnis. Auditorių rūmų ir Audito ir apskaitos tarnybos sprendimų apskundimo tvarka
Įgyvendinant audito kokybės užtikrinimą, Auditorių rūmų priimti sprendimai ir Audito ir apskaitos tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.
41 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo ir tyrimo rezultatų skelbimas
Audito ir apskaitos tarnyba kiekvienais metais iki kovo 1 dienos savo interneto svetainėje skelbia apibendrintus auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo rezultatus – nurodo atliktų audito kokybės peržiūrų ir audito tyrimų skaičių, jų rezultatus, paskirtas drausmines nuobaudas ir duotus nurodymus.
Auditorių rūmai nedelsdami teikia Audito ir apskaitos tarnybai jos prašomą informaciją, susijusią su auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimu ir tyrimu.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ AUDITO VIEŠOJI PRIEŽIŪRA
42 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių audito viešoji priežiūra
Auditorių ir audito įmonių audito viešąją priežiūrą (toliau – audito viešoji priežiūra) atlieka Audito ir apskaitos tarnyba.
Audito ir apskaitos tarnyba – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta viešoji įstaiga, veikianti pagal jos teisinę formą reglamentuojantį Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, jei šis įstatymas nenustato ko kita, ir savo įstatus. Audito ir apskaitos tarnybos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
43 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnyba
Audito ir apskaitos tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir savo įstatais. Audito ir apskaitos tarnybai pavestą funkciją – audito viešąją priežiūrą – atlieka vienas jos struktūrinis padalinys, nurodytas jos įstatuose.
Audito ir apskaitos tarnybos įstatus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Audito ir apskaitos tarnybai vadovauja direktorius. Audito ir apskaitos tarnybos direktorius ir struktūrinio padalinio, atliekančio audito viešąją priežiūrą (toliau – padalinys), vadovas privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito, apskaitos, teisės ir (arba) finansų srityse.
Konkursą Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus (toliau – direktorius) pareigoms organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Padalinio vadovą skiria direktorius, prieš tai vadovo kandidatūrą suderinęs su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos įgaliota institucija.
Daugiau kaip pusė padalinio darbuotojų turi būti nepraktikuojantys asmenys. Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojų kvalifikacija turi būti nuolat keliama Audito ir apskaitos tarnybos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos įgaliota institucija.
Auditorius, prieš pradėdamas darbą padalinyje arba pradėdamas eiti direktoriaus pareigas, privalo sustabdyti savo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir narystę Auditorių rūmuose.
Audito ir apskaitos tarnyboje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas. Šis komitetas pataria direktoriui ir padaliniui audito viešosios priežiūros klausimais.
Audito priežiūros komitetą sudaro ne mažiau kaip 7 nariai. Daugiau kaip pusė šio komiteto narių privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito, apskaitos, teisės ir (arba) finansų srityse. Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Finansų ministerija, Auditorių rūmai ir kitos auditorius vienijančios profesinės organizacijos. Kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų skiriamas (skiriami) narys (nariai) atrenkamas (atrenkami) Finansų ministerijos sprendimu ir turi būti atliekantis (atliekantys) auditus auditorius (auditoriai).
Audito priežiūros komiteto pritarimas būtinas, kai tvirtinami Audito ir apskaitos tarnybos sprendimai:
1) dėl tvarkų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, dėl šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytos tvarkos, 2 punkte nustatytos metodikos, 4 punkte nustatytos tvarkos ir 5 punkte nustatytų reikalavimų;
2) dėl atlikto šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto tyrimo rezultatų, dėl peržiūros rezultatų, kaip nurodyta šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, įskaitant susijusius nurodymus ir (arba) drausmines nuobaudas;
3) kiti sprendimai, kuriuos nurodo savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Audito ir apskaitos tarnyboje gali būti sudaromi kiti kolegialūs organai šios tarnybos funkcijoms atlikti.
44 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnybos uždaviniai, funkcijos ir teisės
Audito ir apskaitos tarnybos uždaviniai yra:
1) įgyvendinti audito viešąją priežiūrą;
2) bendradarbiauti su valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis;
3) įgyvendinti kitus šiame ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius.
Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, Audito ir apskaitos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri sprendimų dėl auditoriaus vardo suteikimo, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą priėmimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įtraukimo į auditorių sąrašą procesą;
2) tvirtina sritis, iš kurių laikomi kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, nagrinėja asmenų, neišlaikiusių ir nesutikusių su kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimu, apeliacijas;
3) stebi, kaip organizuojami auditorių kvalifikacijos kėlimo kursai, ir prireikus teikia pastabas dėl jų organizavimo tobulinimo, dalyvauja derinant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytas programas, priima sprendimus dėl auditorių, išklausiusių kitus, negu nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, kursus, ir auditorių, išėjusių lygiaverčius profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, skundų dėl Auditorių rūmų atsisakymo įskaityti šių kursų laiką į šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų kursų valandų skaičių;
4) stebi, kaip verčiami Buhalterių profesionalų etikos kodeksas, tarptautiniai audito standartai ir Tarptautinis kokybės kontrolės standartas į lietuvių kalbą, ir prireikus imasi veiksmų, kad būtų garantuotas jų tinkamos kokybės vertimas laiku;
5) kartu su Auditorių rūmais įgyvendina auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą, atlieka tyrimus, skiria šio įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas nuobaudas ir duoda šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus nurodymus, įvertina Auditorių rūmų siūlomus sprendimus dėl šių nuobaudų ar nurodymų skyrimo arba neskyrimo šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
6) nedelsdama perduoda priežiūros institucijoms, Finansų ministerijai, valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms informaciją, taip pat konfidencialią, reikalingą jų priežiūros funkcijoms atlikti. Iš valstybių narių ir valstybių ne narių atitinkamų institucijų gautą informaciją, taip pat konfidencialią, naudoja tik audito viešajai priežiūrai atlikti;
7) bendradarbiauja su valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis atliekant tyrimus;
8) bendradarbiauja, keičiasi informacija su priežiūros institucijomis, Finansų ministerija, valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis;
9) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos Komisijos sudarytų komitetų ir darbo grupių veikloje;
10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Audito ir apskaitos tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, sudaryti sutartis su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
2) dalyvauti valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų atliekamuose auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimuose;
3) leisti dalyvauti valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms atlikto audito tyrimuose, kuriuos atlieka Audito ir apskaitos tarnyba;
4) gauti informaciją, taip pat konfidencialią, reikalingą šio straipsnio 1 dalyje numatytiems uždaviniams įgyvendinti;
5) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
6) dalyvauti Auditorių rūmų ir kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų visuotiniuose narių susirinkimuose, valdymo ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;
7) tikrinti, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu, Buhalterių profesionalų etikos kodekso, tarptautinių audito standartų ir Tarptautinio kokybės kontrolės standarto vertimu, ir teikti privalomus nurodymus Auditorių rūmams dėl šių funkcijų atlikimo tobulinimo;
8) tikrinti, kaip Auditorių rūmai atlieka auditorių vardo suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo, taip pat auditorių ir audito įmonių sąrašų tvarkymo funkcijas, ir teikti privalomus nurodymus Auditorių rūmams dėl šių funkcijų atlikimo tobulinimo;
9) tikrinti, kaip Auditorių rūmai atlieka su atlikto audito kokybės užtikrinimu susijusias funkcijas, ir teikti privalomus nurodymus Auditorių rūmams dėl šių funkcijų atlikimo tobulinimo;
10) gavusi priežiūros institucijos motyvuotą reikalavimą atšaukti viešojo intereso įmonės auditą atliekantį auditorių ir (arba) nutraukti audito sutartį su audito įmone, duoti privalomą vykdyti nurodymą atšaukti viešojo intereso įmonės auditą atliekantį auditorių ir (arba) nutraukti audito sutartį su audito įmone;
11) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar auditorius ir (arba) audito įmonė laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso, ir priimti atitinkami sprendimai;
12) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar audito įmonių užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos teiktos laikantis Auditorių rūmų nustatytos metodikos dėl tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržvalgos užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo, ir priimti atitinkami sprendimai;
13) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
Finansų ministerija kontroliuoja, kaip Audito ir apskaitos tarnyba atlieka jai pavestas funkcijas. Audito ir apskaitos tarnyba, kalendoriniams metams pasibaigus, per 30 kalendorinių dienų pateikia Finansų ministerijai jai pavestų funkcijų atlikimo ataskaitą. Finansų ministerijos prašymu Audito ir apskaitos tarnyba privalo teikti kitą papildomą informaciją susijusią su audito viešąja priežiūra arba su kituose teisės aktuose nustatytomis funkcijomis.
Audito ir apskaitos tarnyba, kalendoriniams metams pasibaigus, per 20 kalendorinių dienų savo interneto svetainėje paskelbia ataskaitinių metų darbo programą ir pateikia praėjusių metų veiklos ataskaitą.
45 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojų ir jos kolegialių organų narių pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojai ir jos kolegialių organų nariai privalo laikyti paslaptyje duomenis arba informaciją, kuriuos sužinojo naudodamiesi savo teisėmis, atlikdami funkcijas, jeigu tokie duomenys arba informacija sudaro įstatymų saugomą paslaptį arba buvo gauti iš šio įstatymo 32 straipsnyje nurodytų darbo dokumentų, ir laikytis konfidencialumo ir profesinės paslapties tvarkos, nustatytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Audito ir apskaitos tarnybos darbuotojai ir jos kolegialių organų nariai neturi teisės pasinaudoti konfidencialia informacija kitais tikslais, negu nustatyta šiame įstatyme.
46 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnybos lėšos viešosios priežiūros funkcijai atlikti
Audito ir apskaitos tarnybos lėšos audito viešajai priežiūrai atlikti:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) kitos lėšos.
47 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnybos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas
Audito ir apskaitos tarnyba reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.
DEVINTASIS SKIRSNIS
AUDITO IR APSKAITOS TARNYBOS BENDRADARBIAVIMAS SU KOMPETENTINGOMIS INSTITUCIJOMIS
48 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnybos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis
Audito ir apskaitos tarnyba, atlikdama šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas funkcijas, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis.
Bendradarbiavimas grindžiamas pasitikėjimu valstybės narės, suteikusios auditoriui arba audito įmonei teisę atlikti auditą, audito viešąja priežiūra.
Bendradarbiavimas grindžiamas nuostata, kad valstybės narės kompetentingų institucijų darbuotojai laikosi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šio principo laikymasis negali trukdyti kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija.
Tais atvejais, kai Audito ir apskaitos tarnyba nutaria, kad kitoje valstybėje narėje buvo vykdoma ir (arba) vykdoma audito veikla prieštarauja šiame įstatyme nustatytiems audito atlikimo principams, apie tokį sprendimą turi pranešti tos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju Audito ir apskaitos tarnybai tokį sprendimą praneša kitos valstybės narės kompetentinga institucija, Audito ir apskaitos tarnyba turi imtis atitinkamų veiksmų ir apie tai informuoti pranešusią kitos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Jeigu įmonių grupei priklausančių dukterinių įmonių finansinių ataskaitų auditą atliko kitų valstybių narių auditoriai arba audito įmonės, o patronuojanti įmonė yra įsteigta Lietuvos Respublikoje, yra pripažįstamas valstybių narių auditorių atliktas auditas, nekeliant papildomų reikalavimų dėl tų auditorių arba audito įmonių nepriklausomumo, Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatų laikymosi, taikytų audito standartų, teisės atlikti auditą suteikimo ir atlikto audito kokybės užtikrinimo.
Jeigu valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais yra prekiaujama Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, auditą atliko valstybės narės auditorius arba audito įmonė, yra pripažįstamas valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių atliktas auditas, nekeliant papildomų reikalavimų dėl tų auditorių ir (arba) audito įmonių nepriklausomumo, Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatų laikymosi, taikytų audito standartų, teisės atlikti auditą suteikimo ir atlikto audito kokybės užtikrinimo.
49 straipsnis. Audito ir apskaitos tarnybos bendradarbiavimas su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis
Audito ir apskaitos tarnyba, atlikdama šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas funkcijas, jos nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis tada, kai auditorių ir (arba) audito įmonių darbo ir kiti dokumentai yra susiję su valstybių ne narių reguliuojamose rinkose savo vertybiniais popieriais prekiaujančiomis įmonėmis, jų dukterinėmis įmonėmis ir (arba) kai valstybių ne narių auditorių ir (arba) audito įmonių darbo ir kiti dokumentai yra susiję su Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje savo vertybiniais popieriais prekiaujančiomis valstybėje ne narėje registruotomis įmonėmis.
Audito ir apskaitos tarnyba, atlikdama audito viešąją priežiūrą, turi teisę pasirašyti bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus, jei valstybės ne narės kompetentingų institucijų darbuotojai laikosi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kai Audito ir apskaitos tarnyba pasirašo bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus, apie tai informuojama Europos Komisija.
Asmens duomenys gali būti perduodami valstybės ne narės kompetentingai institucijai tik laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
50 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Audito ir apskaitos tarnyba turi teisę atsisakyti bendradarbiauti arba teikti informaciją, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms tuo atveju, jeigu:
1) informacijos perdavimas, bendradarbiavimas ar šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto tyrimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.
Jeigu Audito ir apskaitos tarnyba pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai, pateikusiai prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija priežastis.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ AUDITAS
51 straipsnis. Papildomi reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems viešojo intereso įmonių auditą
Viešojo intereso įmonių auditą gali atlikti auditorius, kuris, be kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, turi ne mažesnę kaip 3 metų auditoriaus darbo patirtį ir kuris audito atlikimo laikotarpiu neturi galiojančių drausminių nuobaudų.
Audito įmonės, kurios atliko viešojo intereso įmonių auditą, per 3 mėnesius nuo savo finansinių metų pabaigos savo interneto svetainėse paskelbia metinį pranešimą apie audito įmonės veiklos skaidrumą, kuriame pateikiama:
1) įmonės sandaros ir dalyvių aprašymas;
2) jei įmonė priklauso audito tinklui, – jo aprašymas ir teisinių bei struktūrinių susitarimų, esančių šiame tinkle, aprašymas;
3) įmonės valdymo formos aprašymas;
4) įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos aprašymas ir įmonės administracijos arba valdybos pareiškimas apie šios sistemos funkcionavimo veiksmingumą;
5) informacija, kada įmonėje paskutinį kartą buvo atlikta jos atlikto audito kokybės peržiūra;
6) viešojo intereso įmonių, kurių auditą įmonė atliko praėjusiais finansiniais metais, sąrašas;
7) informacija apie įmonėje taikomą nepriklausomumo principo laikymosi praktiką, įskaitant ir patvirtinimą, kad buvo atliktas įmonėje dirbančių auditorių nepriklausomumo vidaus patikrinimas;
8) informacija apie įmonėje dirbančių auditorių kvalifikacijos kėlimą;
9) informacija apie įmonės praėjusių finansinių metų pardavimo grynąsias pajamas – atskirai nurodomos pajamos iš kiekvienos įmonės veiklos;
10) atlyginimų partneriams skyrimo pagrindas.
Pranešimą apie audito įmonės veiklos skaidrumą pasirašo audito įmonės vadovas.
Už pranešimo apie audito įmonės veiklos skaidrumą parengimą, paskelbimą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, ir saugojimą Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas.
Pranešimas parengiamas lietuvių kalba, o jei buvo audituota valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje registruota įmonė, kuri laikoma viešojo intereso įmone, – ir anglų kalba.
52 straipsnis. Audito komitetas
Viešojo intereso įmonėse, nustatytose šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 ir 2 punktuose, sudaromas Audito komitetas.
Reikalavimus Audito komitetui nustato atitinkamos priežiūros institucijos.
Audito komiteto pareigos:
1) stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą;
2) stebėti įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis įmonėje veikia, sistemų veiksmingumą;
3) stebėti audito atlikimo procesą;
4) stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.
Visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę, atsižvelgdamas į valdymo organo arba priežiūros organo pasiūlymą dėl audito įmonės, kuris turi būti pagrįstas atsižvelgiant į Audito komiteto rekomendaciją dėl audito įmonės.
Audito įmonė informuoja Audito komitetą apie su auditu susijusius probleminius klausimus, ypač kai nustatomi reikšmingi vidaus kontrolės, susiję su finansinėmis atskaitomis, trūkumai.
Viešojo intereso įmonė, kuri yra dukterinė įmonė ir kurios finansinės ataskaitos yra konsoliduojamosios, gali nesilaikyti šio straipsnio reikalavimų, jeigu jos patronuojanti įmonė yra registruota Lietuvos Respublikoje arba kurioje nors valstybėje narėje ir sudaro Audito komitetą.
53 straipsnis. Reikalavimai audito įmonės nepriklausomumui atliekant viešojo intereso įmonių auditą
Viešojo intereso įmones audituojantiems auditoriams ir audito įmonėms nepriklausomumo nuo ketinamos audituoti įmonės reikalavimai keliami ir laikotarpiu iki audito sutarties sudarymo.
Be nepriklausomumo principų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnyje, audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonių auditą, turi:
1) kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos pateikti Audito ir apskaitos tarnybai ir audituojamos įmonės Audito komitetui, kai jis sudaromas šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, raštą, patvirtinantį, kad ji yra nepriklausoma nuo audituojamų viešojo intereso įmonių;
2) kiekvienais metais informuoti audituojamos įmonės Audito komitetą, kai jis sudaromas šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, apie tai įmonei suteiktas ne audito paslaugas;
3) su Audito komitetu, kai jis sudaromas šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, aptarti audito įmonės nepriklausomumo principų laikymuisi kylančias grėsmes ir priemones, kurių buvo imtasi, siekiant jas sumažinti, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje.
54 straipsnis. Audito ataskaitos rengimas ir teikimas atliekant viešojo intereso įmonių auditą
Audito įmonė, įformindama audito rezultatus viešojo intereso įmonėje, kartu su auditoriaus išvada parengia viešojo intereso įmonės audito ataskaitą. Viešojo intereso įmonės audito ataskaita turi būti pateikta audituojamai įmonei ir jos priežiūros institucijai.
Viešojo intereso įmonių audito ataskaitos reikalavimus, atsižvelgdami į viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, nustato Auditorių rūmai, suderinę su Audito ir apskaitos tarnyba ir su atitinkama priežiūros institucija.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ RŪMAI
55 straipsnis. Auditorių rūmai
Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir įgyvendinantis auditorių profesinę savivaldą.
Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.
56 straipsnis. Auditorių rūmų nariai
Asmenys, turintys auditoriaus pažymėjimą ir įtraukti į auditorių sąrašą, yra Auditorių rūmų nariai. Ši nuostata netaikoma valstybių narių ir valstybių ne narių auditoriams, kuriems auditoriaus vardas suteiktas šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nustatyta tvarka.
Auditorių rūmų narių teises nustato Auditorių rūmų statutas.
Auditorius iš Auditorių rūmų narių gali būti pašalintas Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Auditorių rūmų teisės
Auditorių rūmai turi teisę:
1) valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;
2) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
3) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie auditorius ir audito įmones;
4) teikti paslaugas Auditorių rūmų statuto nustatyta tvarka;
5) teikti nariams paramą Auditorių rūmų statuto nustatyta tvarka;
6) steigti visuomenės informavimo priemones, verstis leidyba;
7) stoti į tarptautines organizacijas;
8) gauti iš valstybės institucijų, Audito ir apskaitos tarnybos, auditorių ir audito įmonių savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie auditorius ir audito įmones.
58 straipsnis. Auditorių rūmų pareigos
Be šiame įstatyme nustatytų pareigų, Auditorių rūmų pareigos yra šios:
1) kontroliuoti, kaip auditoriai ir audito įmonės laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso, ir dėl laikymosi pažeidimų taikyti šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudas;
2) versti į lietuvių kalbą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus ir Tarptautinį kokybės kontrolės standartą ir juos paskelbti;
3) organizuoti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje, sudaryti sąlygas Egzaminų komisijai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas;
4) organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnyje;
5) koordinuoti auditorių padėjėjų praktiką, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje;
6) spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
7) rengti atlikto audito kokybės peržiūros metodikos projektą ir teikti Audito ir apskaitos tarnybai tvirtinti;
8) nustatyti metodiką dėl tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržvalgos užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, kontroliuoti atliktų užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę ir esant pažeidimų taikyti šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudas;
9) Auditorių rūmų statuto nustatyta tvarka šio straipsnio 8 punkte nurodytai kontrolei atlikti nustatyti užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų teikimo kontrolės tvarką, skundų dėl netinkamai suteiktų kitų užtikrinimo ir susijusių paslaugų nagrinėjimo tvarką;
10) nedelsiant teikti informaciją Audito ir apskaitos tarnybai apie šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka taikytas poveikio priemones;
11) gavus informaciją apie netinkamai atliktą auditą, nedelsiant pradėti auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūrą ar kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą su prašymu dėl audito tyrimo;
12) sudaryti sąlygas Auditorių garbės teismui tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas, atstovauti jam ginčus nagrinėjant institucijose;
13) teikti informaciją Audito ir apskaitos tarnybai, valstybės institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
14) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metines finansines ataskaitas.
59 straipsnis. Auditorių garbės teismas
Auditorių rūmuose sudaromas Auditorių garbės teismas. Auditorių garbės teismą sudaro 7 nariai:
1) 2 narius, turinčius ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus darbo patirtį, skiria Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas;
2) po 1 narį skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Finansų ministerija;
3) 1 narį, gavusios Auditorių rūmų kreipimąsi, tarpusavio susitarimu skiria verslininkus vienijančios organizacijos;
4) 1 narį, gavusios Auditorių rūmų kreipimąsi, tarpusavio susitarimu skiria mokslininkus vienijančios organizacijos.
Auditorių garbės teismas turi teisę iškelti auditoriui drausmės bylą Auditorių rūmų siūlymu ir, ją išnagrinėjęs, skirti nuobaudas už Buhalterių profesionalų etikos kodekso ir šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, ir šio įstatymo 58 straipsnio 8 punkte nurodytos metodikos nesilaikymą. Auditorių garbės teismas turi teisę skirti tokias nuobaudas:
1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama auditorių sąraše.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nuobaudos galioja vienus metus.
Auditorių garbės teismas, nustatęs Buhalterių profesionalų etikos kodekso pažeidimų, turi teisę siūlyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
Priėmus sprendimą skirti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudas, apie tai Auditorių rūmai informuoja Audito ir apskaitos tarnybą su ja suderinta tvarka. Auditorių rūmai, atsižvelgdami į Auditorių garbės teismo sprendimus, gali atlikti auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūrą arba kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą su prašymu atlikti tyrimą.
Auditorių garbės teismas veikia vadovaudamasis Auditorių garbės teismo nuostatais. Šiuos nuostatus tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.
60 straipsnis. Auditorių rūmų lėšos
Auditorių rūmų lėšos yra:
1) Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis;
2) audito įmonių atskaitymai už šiame įstatyme Auditorių rūmams nustatytas atliktas funkcijas ir už audito kokybės peržiūras;
3) pajamos už auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų ir kvalifikacinių auditoriaus egzaminų organizavimą, suteiktas mokymo paslaugas;
4) negrąžintinai gautos lėšos;
5) kitos lėšos.
Audito įmonės už šiame įstatyme nustatytas funkcijas kiekvienais metais iki birželio 30 dienos sumoka Auditorių rūmams atskaitymus, kurie sudaro 0,2 procento pajamų, gautų už atliktą auditą, bet ne mažiau kaip 0,5 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios tų metų sausio 1 dieną. Jeigu audito įmonė negavo pajamų iš audito, jos atskaitymai Auditorių rūmams yra 0,5 MMA. Į audito įmonių sąrašą įrašytos valstybės narės audito įmonės moka tik gautų pajamų už Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atliktą auditą atskaitymus Auditorių rūmams. Informaciją, reikalingą audito įmonių atskaitymams apskaičiuoti, Auditorių rūmai gauna iš audito įmonių.
Atlikus audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūrą, audito įmonė per 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatyto pranešimo gavimo dienos sumoka atskaitymus Auditorių rūmams – 3 MMA už vieno auditoriaus atlikto audito kokybės peržiūrą Auditorių rūmų nustatyta tvarka.
Jeigu audito įmonė atskaitymų nesumoka laiku, skaičiuojami delspinigiai teisės aktų nustatyta tvarka.
61 straipsnis. Auditorių rūmų sprendimų apskundimas
Auditorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.
62 straipsnis. Auditorių rūmų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas
Auditorių rūmai reorganizuojami, pertvarkomi ir likviduojami teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos audito įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 21).
1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58).
2002 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos rekomendacija 2002/590/EB dėl įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo ES: pagrindinių principų rinkinys.
2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB, dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).
2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL 2006 L 157, p. 87).“
2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Auditorių rūmai, Lietuvos Respublikos apskaitos institutas iki 2008 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina pagal jų kompetenciją priskirtus tvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir suderina kitus teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, kurią parengia ir patvirtina iki 2009 m. gruodžio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo 30 straipsnio 6 punkte nustatytą teikti Auditorių rūmams informaciją 2008 metais audito įmonės pateikia per 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Atliekant iki 2009 m. sausio 1 d. prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą, taikomi Auditorių rūmų parengti ir Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo patvirtinti nacionaliniai audito standartai arba tarptautiniai audito standartai, taip pat galioja Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo patvirtintas Auditorių profesinės etikos kodeksas ir jų laikymosi priežiūra pagal šį įstatymą atliekama taip pat kaip ir tarptautinių audito standartų ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso. Atliekant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą, taikomi tarptautiniai audito standartai ir Buhalterių profesionalų etikos kodeksas.
Auditorių rūmai iki 2009 m. sausio 1 d. išverčia į lietuvių kalbą ir paskelbia Buhalterių profesionalų etikos kodeksą ir tarptautinius audito standartus.
Auditorių rūmai iki 2008 m. rugsėjo 1 d. išverčia į lietuvių kalbą ir paskelbia Tarptautinį kokybės kontrolės standartą.
Rengiant 2008 m. kvalifikacinių auditoriaus egzaminų sesiją, kuri baigiasi iki 2008 m. gruodžio 31 d., veikia iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta Egzaminų komisija, kuriai Auditorių rūmai sudaro sąlygas tinkamai atlikti pavestas funkcijas, ir galioja iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytos disciplinos, iš kurių laikomi kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, egzaminų laikymo taisyklės ir mokesčio už juos dydis. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. patvirtinama nauja Egzaminų komisijos, kuri savo kadenciją pradeda 2009 m. sausio 1 d., sudėtis. Kadencija po šio patvirtinimo laikoma pirmąja Egzaminų komisijos narių kadencija.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinama atlikto audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimo Auditorių rūmuose tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo septintajame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenų, išskyrus asmenis, kuriems buvo panaikintas auditoriaus vardas, išlaikyti kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai yra įskaitomi. Iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikti ir nepanaikinti auditoriaus vardai yra galiojantys.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata taikoma audito įmonėms, atliekančioms viešojo intereso įmonių auditą. Atliekant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą, ši nuostata taikoma visoms audito įmonėms.
Į laikotarpius, nurodytus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, įskaičiuojami iki šio įstatymo įsigaliojimo prasidėję finansiniai metai, dėl kurių audito yra sudaryta finansinių ataskaitų audito sutartis.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).