Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996 Nr.1-1
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Nr.
I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja
nuo 1998 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1995 m. gruodžio 21 d. Nr.I-1152
Vilnius
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis Šio įstatymo paskirtis - nustatyti
gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos bankuose, privalomojo draudimo tvarką ir
šių indėlių kompensavimą Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.
2
straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame
įstatyme vartojamos sąvokos:
gyventojai
- Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, nuolat gyvenantys arba gyvenantys
Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės;
draudimo
kompensacija - draudiminio užtikrinimo suma, išmokėtina gyventojui
draudiminio įvykio atveju;
draudimo
įmoka - draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta tvarka;
draudėjas
- komercinis bankas, nustatyta tvarka į Fondą sumokėjęs visą pirmąją metinę
draudimo įmoką ir mokantis kitas įmokas;
draudiminis
įvykis - Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo nustatyta tvarka
bankroto bylos iškėlimas draudėjui;
indėlis
- vienas ar keli vardiniai indėliai tame pačiame banke, priklausantys vienam
gyventojui;
draudimo
suma - draudžiamo indėlio suma.
II SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMAS
3
straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo suma
[3
straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Draudimo
objektas yra Lietuvos bankuose laikomi gyventojų indėliai litais ir užsienio
valiuta - Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais ir Vokietijos Federacinės
Respublikos markėmis (toliau - užsienio valiuta).
Neapdraudžiami
gyventojų indėliai Lietuvos bankų dukteriniuose bankuose ar šių bankų
teritoriniuose padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
Draudimo
suma yra lygi indėlio dydžiui, tačiau ji negali būti didesnė kaip 5000 litų
ir(arba) už šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Atsižvelgdama
į metų infliaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus indeksuoja
šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą indėlio draudimo sumą litais.
[3
straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Draudimo objektas yra Lietuvos bankuose
laikomi gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos
Valstijų doleriais ir Europos Sąjungos šalių valiutomis (toliau - užsienio
valiuta).
Neapdraudžiami gyventojų indėliai Lietuvos
bankų dukteriniuose bankuose ar šių bankų padaliniuose, veikiančiuose ne
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Draudimo suma yra lygi indėlio likučiui
litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke draudiminio įvykio dieną,
tačiau ji negali būti didesnė kaip:
1) 25000 litų nuo 1998 m. sausio 1 d.;
2) 45000 litų nuo 1999 m. sausio 1 d.;
3) 65000 litų nuo 2000 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354
Nr.
VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)
4
straipsnis. Draudimo kompensacija
[4
straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Draudimo kompensacijos dydis - 80 procentų indėlio draudimo sumos. Gyventojas
įgyja teisę į draudimo kompensaciją nuo draudiminio įvykio dienos.
Draudimo
kompensacijos pradedamos mokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo
draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau
kaip trim mėnesiais.
Draudimo
kompensacijos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5
straipsnyje nurodytus atvejus.
Draudimo
kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia "Valstybės
žiniose".
[4
straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Gyventojas įgyja teisę į draudimo
kompensaciją nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo kompensacijų dydžiai:
1) nuo 1998 m. sausio 1 d. :
100 procentų indėlio litais iki 5000 litų
draudimo sumos;
90 procentų indėlio litais nuo 5000 iki
10000 litų draudimo sumos;
70 procentų indėlio litais nuo 10000 iki
25000 litų draudimo sumos;
90 procentų indėlio užsienio valiuta iki
5000 litų draudimo sumos;
80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo
5000 iki 10000 litų draudimo sumos;
60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo
10000 iki 25000 litų draudimo sumos;
2) nuo 1999 m. sausio 1 d. :
100 procentų indėlio litais iki 10000 litų
draudimo sumos;
90 procentų indėlio litais nuo 10000 iki
25000 litų draudimo sumos;
70 procentų indėlio litais nuo 25000 iki
45000 litų draudimo sumos;
90 procentų indėlio užsienio valiuta iki
10000 litų draudimo sumos;
80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo
10000 iki 25000 litų draudimo sumos;
60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo
25000 iki 45000 litų draudimo sumos;
3) nuo 2000 m. sausio 1 d.:
100 procentų indėlio litais iki 25000 litų
draudimo sumos;
90 procentų indėlio litais nuo 25000 iki
45000 litų draudimo sumos;
70 procentų indėlio litais nuo 45000 iki
65000 litų draudimo sumos;
90 procentų indėlio užsienio valiuta iki
25000 litų draudimo sumos;
80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo
25000 iki 45000 litų draudimo sumos;
60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo
45000 iki 65000 litų draudimo sumos.
Draudimo kompensacijos išmokamos per tris
mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą
ne daugiau kaip trim mėnesiais.
Draudimo kompensacijos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio
įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.
Draudimo
kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia "Valstybės
žiniose".
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)
5
straipsnis. Draudimo kompensacijų apribojimai
Fondas
draudimo kompensacijų nemoka už:
1)
palūkanas už indėlių lėšas;
2)
indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;
3)
su banku susijusių asmenų indėlius;
4)
banko paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija jo negrąžintų paskolų
su palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio
gavėjo negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir
paskolų su palūkanomis skirtumas, bet ne didesnis negu nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio pirmojoje dalyje;
5)
anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;
6)
indėlius iki 10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta;
7)
indėlius, laikomus bankuose, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso
ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo.
Gyventojams,
dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos
institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo
draudimo kompensacijų išmokėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354
6
straipsnis. Draudimo įmoka
[6 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Metinė
draudimo įmoka sudaro 1,5 procento banke laikomų gyventojų visų indėlių litais
ir užsienio valiuta sumos. Įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus
nustato Fondo taryba.
[6 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Metinė draudimo įmoka sudaro 1,5 procento banke laikomų gyventojų visų indėlių
litais ir užsienio valiuta sumos. Nuo 2000 m. sausio 1 d. metinė draudimo įmoka
sudaro 1 procentą banke laikomų gyventojų visų indėlių litais ir užsienio
valiuta sumos. Įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo
taryba.
Lietuvos
bankai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio antrojoje dalyje bei 25
straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir
mokėti šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas metines draudimo įmokas.
Jeigu
draudėjas per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo metinės draudimo įmokos
ar jos dalies, į Fondo sąskaitą už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,2
procento delspinigiai nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354
Nr.
VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)
7
straipsnis. Draudimo nutraukimas
Jeigu
Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui leidimą atlikti
vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos įgaliojimus, nušalina
banko valdybą, administracijos vadovą ir paskiria banko laikinąjį
administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis
Lietuvos banke, ir kitais atvejais, kai draudėjo rizikinga veikla kelia pavojų
Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai priimamų
indėlių draudimą.
Fondas
įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 6
mėnesius. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos
sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Jeigu bankas,
kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja, Fondas išmoka draudimo
kompensacijas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi banke iki
sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo "Valstybės žiniose".
III SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS
8
straipsnis. Fondo statusas
Fondas
yra Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio
asmens teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu "Indėlių draudimo fondas".
Fondo
steigėjas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Fondas
registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
Fondas
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės
įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato kitaip,
taip pat savo įstatais.
Fondas
neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šiame įstatyme
nustatytas draudimines Fondo prievoles.
9
straipsnis. Fondo įstatai
Fondo
įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos
teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės
įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10
straipsnis. Fondo funkcijos
Įgyvendindamas
šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:
1)
kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis
disponuoja;
2)
išmoka gyventojams draudimo kompensacijas;
3)
tikrina, ar draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;
4)
atlieka kitas fondo įstatuose numatytas funkcijas.
11
straipsnis. Fondo veikla
Fondas
draudžia gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą veiklą,
kuri numatyta Fondo įstatuose.
12
straipsnis. Fondo teisės
Fondas,
atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
1)
turėti sąskaitą Lietuvos banke;
2)
sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;
3)
disponuoti Fondo lėšomis ir turtu;
4)
nutraukti indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais;
5)
tikrinti draudimo įmokų mokėjimo teisingumą;
6)
gauti iš draudėjo ir Lietuvos banko informaciją, reikalingą Fondo funkcijoms
atlikti;
7)
Fondo įsipareigojimams vykdyti imti paskolas, kurias garantuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybė;
8)
gauti banko, likviduojamo Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo
nustatyta tvarka, turto dalį;
9)
ne ginčo tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas įmokas ;
10)
užsiimti kita Fondo įstatuose numatyta veikla.
13
straipsnis. Fondo valdymas
Fondo
valdymo organai yra Fondo taryba ir administracija.
14
straipsnis. Fondo taryba
Taryba
sudaroma iš 5 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų
ministerija ir Lietuvos bankas teikia po du kandidatus, o Seimo Biudžeto ir
finansų komitetas - vieną kandidatą. Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip ketverių
metų laikotarpiui. Tarybos sudėtis atnaujinama kas dveji metai pakeičiant ne
mažiau kaip du narius.
Tarybos
nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Fondo
tarybai vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria Lietuvos Respublikos
Vyriausybė iš Fondo tarybos narių.
Fondo
taryba:
1)
skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Fondo administracijos vadovą ir
vyriausiąjį finansininką;
2)
teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Fondo įstatų pakeitimo;
3)
nustato Fondo pakankamo kapitalo dydį;
4)
nustato draudimo įnašų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus;
5)
nustato draudimo kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;
6)
nustato Fondo lėšų investavimo tvarką;
7)
priima sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;
8)
tvirtina metinę Fondo ataskaitą;
9)
tvirtina išlaidų, nesusijusių su kompensacijų išmokėjimu, sąmatą;
10)
nustato gyventojų pretenzijų dėl draudimo kompensacijos išmokėjimo patenkinimo
tvarką;
11)
nustato, kas yra Fondo paslaptis;
12)
nustato Fondo administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko atlyginimus;
13)
nagrinėja gyventojų pareiškimus dėl administracijos veiksmų.
15
straipsnis. Fondo administracija
Administracija
valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.
Administracijos
veiklai vadovauja administracijos vadovas, kuris atskaitingas tarybai.
Administracijos
vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Fondo
darbuotojais. Administracijos vadovas, vadovaudamasis Fondo įstatais, turi
teisę Fondo vardu sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios ir valdymo
institucijose, teisme, palaikant ryšius su kitais asmenimis bei gali turėti
kitas Fondo įstatuose nurodytas teises.
Administracijos
vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo
atlyginti Fondui nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.
16
straipsnis. Fondo paslapčių saugojimas
Žinios,
laikomos Fondo paslaptimi, gali būti teikiamos tik įstatymų nustatytoms
institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka. Kitų valstybių atitinkamoms
institucijoms Fondo paslaptis gali būti atskleista tik tada, jei tokios
informacijos slaptumą garantuoja tų valstybių įstatymai.
Už
žinių, laikomų Fondo paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos nariai ir
darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
17
straipsnis. Fondo kapitalas
Fondo
kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.
Fondo
įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Fondo
įstatinis kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.
Fondo
įstatinis kapitalas per 1997 ir 1998 metus turi būti padidintas iki 50 mln.
litų.
Jeigu
Fondo aktyvai tampa mažesni už jo įsipareigojimus, lėšos jiems padidinti iki
Fondo įstatinio kapitalo dydžio numatomos tvirtinant ateinančių metų valstybės
biudžetą.
Atsargos
kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.
18
straipsnis. Fondo pajamos
Fondo
pajamas sudaro:
1)
draudimo įmokos;
2)
delspinigiai ir baudos;
3)
pajamos iš Fondo lėšų investavimo;
4)
lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko;
5)
lėšos, gautos iš kitos veiklos, numatytos šiame įstatyme ir Fondo įstatuose.
19
straipsnis. Fondo išlaidos
Fondo
išlaidas sudaro:
1)
draudimo kompensacijos;
2)
personalo išlaikymo išlaidos;
3)
išlaidos dėl operacijų su vertybiniais popieriais;
4)
palūkanos už Fondo imamas paskolas;
5)
kitos išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios neprieštarauja
Lietuvos Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.
20
straipsnis. Fondo veiklos rezultatas
Finansinių
metų rezultatas (pelnas arba nuostolis) apskaičiuojamas iš Fondo pajamų
atskaičius jo išlaidas.
Visas
Fondo pelnas naudojamas Fondo atsargos kapitalui didinti.
Finansiniai
metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
21
straipsnis. Fondo lėšų investavimas
Fondo
lėšos gali būti investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei
kitų valstybių vyriausybių vertybinius popierius.
22
straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė
Metinė
Fondo finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo audito ir paskelbta
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
23
straipsnis. Fondo atleidimas nuo mokesčių
Fondas
atleidžiamas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio bei palūkanų už kapitalo
naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.
24
straipsnis. Fondo sprendimų apskundimas
Fondo
veiksmai per vieną mėnesį nuo skundžiamo Fondo veiksmo atlikimo dienos gali
būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.
IV SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25
straipsnis. Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo draudimo
sistemoje
Indėlių privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:
1)
bankai, kurie nepriima indėlių iš gyventojų;
2)
bankai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies
3, 7, 8 ir 9 punktuose numatytų poveikio priemonių arba iškelta bankroto byla.
Fondo
taryba gali leisti dalyvauti indėlių privalomojo draudimo sistemoje bankui,
kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio
pirmosios dalies 3 punkte nurodyta poveikio priemonė, atsižvelgdama į banko
finansinę būklę ar jo veiklos pažeidimo pobūdį.
Lietuvos
bankui atšaukus šiame straipsnyje nustatytų poveikio priemonių taikymą,
bankai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka drausti gyventojų indėlius.
Nustatyti,
kad šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7 punktas netenka galios nuo
1997 m. sausio 1 dienos.
26
straipsnis. Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas
Teisę
į draudimo kompensaciją, nustatytą šio įstatymo 4 straipsnio antrojoje dalyje,
gyventojai įgyja, kai bankas yra įmokėjęs visą metinę draudimo įmoką.
27
straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms
Pasiūlyti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1996 m. sausio 10 d. parengti ir pateikti
Lietuvos Respublikos Seimui su Lietuvos banku suderintus šalies komercinių
bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų papildymo ir
pakeitimo projektus, kuriuose būtų numatyta griežta ir efektyvi šių bankų ir
kitų kredito įstaigų priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų sistemos
stabilumą, gyventojų indėlių saugumą ir šiuo įstatymu įsteigto Indėlių draudimo
fondo lėšų išsaugojimą.
Pasiūlyti
Finansų ministerijai iki 1996 m. balandžio 1 d. šio įstatymo nustatyta tvarka
įsteigti valstybės įmonę "Indėlių draudimo fondas".
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo
paskirtis - nustatyti gyventojų indėlių,
laikomų Lietuvos
bankuose, privalomojo draudimo tvarką ir šių
indėlių
kompensavimą Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas)
lėšomis.
2 straipsnis.
Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme
vartojamos sąvokos:
gyventojai -
Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, nuolat
gyvenantys arba
gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių
piliečiai ir asmenys
be pilietybės;
draudimo
kompensacija - draudiminio užtikrinimo suma,
išmokėtina
gyventojui draudiminio įvykio atveju;
draudimo įmoka
- draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo
nustatyta tvarka;
draudėjas -
komercinis bankas, nustatyta tvarka į Fondą
sumokėjęs visą
pirmąją metinę draudimo įmoką ir mokantis kitas
įmokas;
draudiminis
įvykis - Lietuvos Respublikos komercinių bankų
įstatymo nustatyta
tvarka bankroto bylos iškėlimas draudėjui;
indėlis -
vienas ar keli vardiniai indėliai tame pačiame
banke, priklausantys
vienam gyventojui;
draudimo suma -
draudžiamo indėlio suma.
II
SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMAS
3 straipsnis.
Draudimo objektas ir draudimo suma
Draudimo
objektas yra Lietuvos bankuose laikomi gyventojų
indėliai litais ir
užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos Valstijų
doleriais ir
Vokietijos Federacinės Respublikos markėmis (toliau
- užsienio valiuta).
Neapdraudžiami gyventojų indėliai Lietuvos bankų
dukteriniuose
bankuose ar šių bankų teritoriniuose padaliniuose,
veikiančiuose ne
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Draudimo suma
yra lygi indėlio dydžiui, tačiau ji negali
būti didesnė kaip
5000 litų ir(arba) už šią sumą atitinkančią
sumą užsienio
valiuta.
Atsižvelgdama
į metų infliaciją, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė kartą
per metus indeksuoja šio straipsnio trečiojoje
dalyje nurodytą
indėlio draudimo sumą litais.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos 1996 002 01
Įstatymas Nr.
1-1189
Žin., 1996,
Nr.14-354
4 straipsnis.
Draudimo kompensacija
Draudimo
kompensacijos dydis - 80 procentų indėlio draudimo
sumos. Gyventojas
įgyja teisę į draudimo kompensaciją nuo
draudiminio įvykio
dienos.
Draudimo
kompensacijos pradedamos mokėti ne vėliau kaip per
tris mėnesius nuo
draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali
pratęsti šį terminą
ne daugiau kaip trim mėnesiais.
Draudimo
kompensacijos gyventojams išmokamos be apribojimų,
išskyrus šio
įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.
Draudimo
kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia
"Valstybės
žiniose".
5 straipsnis.
Draudimo kompensacijų apribojimai
Fondas draudimo
kompensacijų nemoka už:
1) palūkanas už
indėlių lėšas;
2) indėlius, kurie
teismo sprendimu pripažinti įgytais
neteisėtu būdu;
3) su banku
susijusių asmenų indėlius;
4) banko
paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija
jo negrąžintų
paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos
gavėjo indėlis yra
didesnis už šio gavėjo negrąžintas paskolas
kartu su
palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su
palūkanomis
skirtumas, bet ne didesnis negu nurodytas šio
įstatymo 4
straipsnio pirmojoje dalyje;
5) anoniminėse
ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;
6) indėlius
iki 10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą
užsienio valiuta;
7)
indėlius, laikomus bankuose, kuriuose valstybei
nuosavybės teise
priklauso ne mažiau kaip 51 procentas akcinio
kapitalo.
Gyventojams,
dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo
kreiptasi į
teisėsaugos institucijas, tačiau dar nepriimtas
sprendimas,
Fondo taryba sustabdo draudimo kompensacijų
išmokėjimą.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos 1996 002 01
Įstatymas Nr.
1-1189
Žin., 1996,
Nr.14-354
6 straipsnis.
Draudimo įmoka
Metinė
draudimo įmoka sudaro 1,5 procento banke laikomų
gyventojų visų
indėlių litais ir užsienio valiuta sumos. Įmokos
apskaičiavimo,
mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo taryba.
Lietuvos
bankai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio
antrojoje dalyje
bei 25 straipsnyje nurodytus atvejus, privalo
apdrausti Fonde
gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio
pirmojoje dalyje
nurodytas metines draudimo įmokas.
Jeigu draudėjas
per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo
metinės draudimo
įmokos ar jos dalies, į Fondo sąskaitą už
kiekvieną pavėluotą
dieną skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai
nuo nustatytu laiku
nesumokėtos draudimo įmokos sumos.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos 1996 002 01
Įstatymas Nr.
1-1189
Žin., 1996,
Nr.14-354
7 straipsnis.
Draudimo nutraukimas
Jeigu Lietuvos
bankas laikinai ar visam laikui atšaukia
draudėjui leidimą
atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo
banko tarybos
įgaliojimus, nušalina banko valdybą,
administracijos
vadovą ir paskiria banko laikinąjį
administratorių,
apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis,
esančiomis Lietuvos
banke, ir kitais atvejais, kai draudėjo
rizikinga veikla
kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi
teisę nutraukti
draudėjo naujai priimamų indėlių draudimą.
Fondas įspėja
draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne
vėliau kaip prieš
6 mėnesius. Jei per šį laikotarpį draudėjas
nepašalina
pažeidimų, Fondo tarybos sprendimu nutraukiamas
draudėjo priimamų
indėlių draudimas. Jeigu bankas, kuriam
nutraukiamas
indėlių draudimas, bankrutuoja, Fondas išmoka
draudimo
kompensacijas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo
laikomi banke iki
sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo
"Valstybės
žiniose".
III
SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS
8 straipsnis.
Fondo statusas
Fondas yra
Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės
įmonė, turinti
juridinio asmens teises, savarankišką balansą ir
sąskaitą Lietuvos
banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir
pavadinimu
"Indėlių draudimo fondas".
Fondo
steigėjas yra Lietuvos Respublikos finansų
ministerija. Fondas
registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių
rejestro įstatymo
nustatyta tvarka.
Fondas savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
valstybės ir
savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės
aktais, jei šis
įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo
įstatais.
Fondas
neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik
už šiame įstatyme
nustatytas draudimines Fondo prievoles.
9 straipsnis.
Fondo įstatai
Fondo įstatuose
turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo
tarybos ir
administracijos teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos
Respublikos
valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6
straipsnyje
nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus tvirtina
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
10 straipsnis.
Fondo funkcijos
Įgyvendindamas
šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:
1) kaupia,
valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas
lėšas ir jomis
disponuoja;
2) išmoka
gyventojams draudimo kompensacijas;
3) tikrina,
ar draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių
draudimo tvarkos;
4) atlieka
kitas fondo įstatuose numatytas funkcijas.
11 straipsnis.
Fondo veikla
Fondas
draudžia gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas
ir atlieka kitą
veiklą, kuri numatyta Fondo įstatuose.
12 straipsnis.
Fondo teisės
Fondas,
atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
1) turėti
sąskaitą Lietuvos banke;
2) sudaryti
sutartis, prisiimti įsipareigojimus;
3) disponuoti
Fondo lėšomis ir turtu;
4) nutraukti
indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje
numatytais atvejais;
5) tikrinti
draudimo įmokų mokėjimo teisingumą;
6) gauti iš
draudėjo ir Lietuvos banko informaciją,
reikalingą Fondo
funkcijoms atlikti;
7) Fondo
įsipareigojimams vykdyti imti paskolas, kurias
garantuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybė;
8) gauti banko,
likviduojamo Lietuvos Respublikos komercinių
bankų įstatymo
nustatyta tvarka, turto dalį;
9) ne ginčo
tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas
įmokas ;
10) užsiimti
kita Fondo įstatuose numatyta veikla.
13 straipsnis.
Fondo valdymas
Fondo valdymo
organai yra Fondo taryba ir administracija.
14 straipsnis.
Fondo taryba
Taryba
sudaroma iš 5 narių, kuriuos skiria Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas
teikia po du
kandidatus, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas -
vieną kandidatą.
Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip ketverių metų
laikotarpiui.
Tarybos sudėtis atnaujinama kas dveji metai
pakeičiant ne mažiau
kaip du narius.
Tarybos
nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos
piliečiai.
Fondo tarybai
vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė iš Fondo tarybos narių.
Fondo taryba:
1) skiria
pareigoms ir atleidžia iš pareigų Fondo
administracijos
vadovą ir vyriausiąjį finansininką;
2) teikia
pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl
Fondo įstatų
pakeitimo;
3) nustato
Fondo pakankamo kapitalo dydį;
4) nustato
draudimo įnašų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir
terminus;
5) nustato
draudimo kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo
tvarką;
6) nustato
Fondo lėšų investavimo tvarką;
7) priima
sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;
8) tvirtina
metinę Fondo ataskaitą;
9) tvirtina
išlaidų, nesusijusių su kompensacijų išmokėjimu,
sąmatą;
10) nustato
gyventojų pretenzijų dėl draudimo kompensacijos
išmokėjimo
patenkinimo tvarką;
11) nustato,
kas yra Fondo paslaptis;
12) nustato
Fondo administracijos vadovo ir vyriausiojo
finansininko
atlyginimus;
13) nagrinėja
gyventojų pareiškimus dėl administracijos
veiksmų.
15 straipsnis.
Fondo administracija
Administracija
valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.
Administracijos
veiklai vadovauja administracijos vadovas,
kuris atskaitingas
tarybai.
Administracijos
vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir
nutraukia darbo
sutartis su Fondo darbuotojais. Administracijos
vadovas,
vadovaudamasis Fondo įstatais, turi teisę Fondo vardu
sudaryti
sandorius, atstovauti Fondui valdžios ir valdymo
institucijose,
teisme, palaikant ryšius su kitais asmenimis bei
gali turėti kitas
Fondo įstatuose nurodytas teises.
Administracijos
vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta
tvarka privalo atlyginti Fondui nuostolius,
padarytus dėl jų
kaltės.
16 straipsnis.
Fondo paslapčių saugojimas
Žinios,
laikomos Fondo paslaptimi, gali būti teikiamos tik
įstatymų
nustatytoms institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka.
Kitų valstybių
atitinkamoms institucijoms Fondo paslaptis gali
būti atskleista
tik tada, jei tokios informacijos slaptumą
garantuoja tų
valstybių įstatymai.
Už žinių,
laikomų Fondo paslaptimi, paskleidimą Fondo
tarybos nariai ir
darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis.
Fondo kapitalas
Fondo kapitalą
sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.
Fondo
įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto
lėšų.
Fondo įstatinis
kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.
Fondo
įstatinis kapitalas per 1997 ir 1998 metus turi būti
padidintas iki 50
mln. litų.
Jeigu Fondo
aktyvai tampa mažesni už jo įsipareigojimus,
lėšos jiems
padidinti iki Fondo įstatinio kapitalo dydžio
numatomos tvirtinant
ateinančių metų valstybės biudžetą.
Atsargos
kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.
18 straipsnis.
Fondo pajamos
Fondo pajamas
sudaro:
1) draudimo
įmokos;
2) delspinigiai
ir baudos;
3) pajamos iš
Fondo lėšų investavimo;
4) lėšos,
įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš
likviduojamo banko;
5) lėšos,
gautos iš kitos veiklos, numatytos šiame įstatyme
ir Fondo įstatuose.
19 straipsnis.
Fondo išlaidos
Fondo išlaidas
sudaro:
1) draudimo
kompensacijos;
2) personalo
išlaikymo išlaidos;
3) išlaidos dėl
operacijų su vertybiniais popieriais;
4) palūkanos už
Fondo imamas paskolas;
5) kitos
išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios
neprieštarauja
Lietuvos Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.
20 straipsnis.
Fondo veiklos rezultatas
Finansinių
metų rezultatas (pelnas arba nuostolis)
apskaičiuojamas iš
Fondo pajamų atskaičius jo išlaidas.
Visas Fondo
pelnas naudojamas Fondo atsargos kapitalui
didinti.
Finansiniai
metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio
31 dieną.
21 straipsnis.
Fondo lėšų investavimas
Fondo lėšos
gali būti investuojamos tik į Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės bei kitų valstybių vyriausybių
vertybinius
popierius.
22 straipsnis.
Finansinės veiklos kontrolė
Metinė Fondo
finansinė ataskaita turi būti patikrinta
nepriklausomo
audito ir paskelbta ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo finansinių metų
pabaigos.
23 straipsnis.
Fondo atleidimas nuo mokesčių
Fondas
atleidžiamas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio bei
palūkanų už kapitalo
naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.
24 straipsnis.
Fondo sprendimų apskundimas
Fondo veiksmai
per vieną mėnesį nuo skundžiamo Fondo veiksmo
atlikimo dienos
gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta
tvarka.
IV
SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis.
Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo
draudimo sistemoje
Indėlių
privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:
1) bankai,
kurie nepriima indėlių iš gyventojų;
2) bankai,
kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo
pritaikyta viena
iš Lietuvos Respublikos komercinių bankų
įstatymo 37
straipsnio pirmosios dalies 3, 7, 8 ir 9 punktuose
numatytų poveikio
priemonių arba iškelta bankroto byla.
Fondo taryba
gali leisti dalyvauti indėlių privalomojo
draudimo sistemoje
bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos
komercinių bankų
įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte
nurodyta poveikio
priemonė, atsižvelgdama į banko finansinę būklę
ar jo veiklos
pažeidimo pobūdį.
Lietuvos
bankui atšaukus šiame straipsnyje nustatytų
poveikio priemonių
taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta
tvarka drausti
gyventojų indėlius.
Nustatyti, kad
šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7
punktas netenka
galios nuo 1997 m. sausio 1 dienos.
26 straipsnis.
Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas
Teisę į
draudimo kompensaciją, nustatytą šio įstatymo 4
straipsnio
antrojoje dalyje, gyventojai įgyja, kai bankas yra
įmokėjęs visą metinę
draudimo įmoką.
27 straipsnis.
Pasiūlymai Lietuvos Respublikos
valstybės institucijoms
Pasiūlyti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1996 m.
sausio 10 d.
parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su
Lietuvos banku
suderintus šalies komercinių bankų ir kitų kredito
įstaigų veiklą
reglamentuojančių įstatymų papildymo ir pakeitimo
projektus, kuriuose
būtų numatyta griežta ir efektyvi šių bankų
ir kitų kredito įstaigų
priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų
sistemos stabilumą,
gyventojų indėlių saugumą ir šiuo įstatymu
įsteigto Indėlių
draudimo fondo lėšų išsaugojimą.
Pasiūlyti
Finansų ministerijai iki 1996 m. balandžio 1 d.
šio įstatymo
nustatyta tvarka įsteigti valstybės įmonę "Indėlių
draudimo
fondas".
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_