← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-06-24

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996 Nr.1-1

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Nr.

I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5  IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja

nuo 1998 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1995 m. gruodžio 21 d. Nr.I-1152

Vilnius

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis    Šio įstatymo  paskirtis - nustatyti

gyventojų  indėlių, laikomų Lietuvos bankuose, privalomojo draudimo tvarką ir

šių indėlių kompensavimą Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.

2

straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame

įstatyme vartojamos sąvokos:

gyventojai

Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės;

draudimo

kompensacija  - draudiminio  užtikrinimo suma, išmokėtina gyventojui

draudiminio įvykio atveju;

draudimo

įmoka - draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta tvarka;

draudėjas

draudimo įmoką ir mokantis kitas įmokas;

draudiminis

įvykis - Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo nustatyta tvarka

bankroto bylos iškėlimas draudėjui;

indėlis

gyventojui;

draudimo

suma - draudžiamo indėlio suma.

II SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMAS

3

straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo suma

[3

straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

Draudimo

objektas yra Lietuvos bankuose laikomi gyventojų indėliai litais ir užsienio

valiuta - Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais ir Vokietijos Federacinės

Respublikos markėmis (toliau - užsienio valiuta).

Neapdraudžiami

gyventojų  indėliai  Lietuvos  bankų dukteriniuose bankuose ar šių bankų

teritoriniuose padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

Draudimo

suma yra lygi indėlio dydžiui, tačiau ji negali būti didesnė kaip 5000 litų

ir(arba) už šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Atsižvelgdama

į  metų infliaciją,  Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus indeksuoja

šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą indėlio draudimo sumą litais.

[3

straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Draudimo objektas yra Lietuvos bankuose

laikomi gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos

Valstijų doleriais ir Europos Sąjungos šalių valiutomis (toliau - užsienio

valiuta).

Neapdraudžiami gyventojų indėliai Lietuvos

bankų dukteriniuose bankuose ar šių bankų padaliniuose, veikiančiuose ne

Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Draudimo suma yra lygi indėlio likučiui

litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke draudiminio įvykio dieną,

tačiau ji negali būti didesnė kaip:

1) 25000 litų nuo 1998 m. sausio 1 d.;

2) 45000 litų nuo 1999 m. sausio 1 d.;

3) 65000 litų nuo 2000 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354

Nr.

VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)

4

straipsnis. Draudimo kompensacija

[4

straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

Draudimo kompensacijos dydis - 80 procentų indėlio draudimo sumos.  Gyventojas

įgyja teisę į draudimo kompensaciją nuo draudiminio įvykio dienos.

Draudimo

kompensacijos pradedamos mokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo

draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau

kaip trim mėnesiais.

Draudimo

kompensacijos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5

straipsnyje nurodytus atvejus.

Draudimo

kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia "Valstybės

žiniose".

[4

straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Gyventojas įgyja teisę į draudimo

kompensaciją nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo kompensacijų dydžiai:

1) nuo 1998 m. sausio 1 d. :

a)

100 procentų indėlio litais iki 5000 litų

draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais nuo 5000 iki

10000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais nuo 10000 iki

25000 litų draudimo sumos;

d)

90 procentų indėlio užsienio valiuta iki

5000 litų draudimo sumos;

e)

80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo

5000 iki 10000 litų draudimo sumos;

f)

60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo

10000 iki 25000 litų draudimo sumos;

2) nuo 1999 m. sausio 1 d. :

a)

100 procentų indėlio litais iki 10000 litų

draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais nuo 10000 iki

25000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais nuo 25000 iki

45000 litų draudimo sumos;

d)

90 procentų indėlio užsienio valiuta iki

10000 litų draudimo sumos;

e)

80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo

10000 iki 25000 litų draudimo sumos;

f)

60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo

25000 iki 45000 litų draudimo sumos;

3) nuo 2000 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų indėlio litais iki 25000 litų

draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais nuo 25000 iki

45000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais nuo 45000 iki

65000 litų draudimo sumos;

d)

90 procentų indėlio užsienio valiuta iki

25000 litų draudimo sumos;

e)

80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo

25000 iki 45000 litų draudimo sumos;

f)

60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo

45000 iki 65000 litų draudimo sumos.

Draudimo kompensacijos išmokamos per tris

mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą

ne daugiau kaip trim mėnesiais.

Draudimo kompensacijos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio

įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

Draudimo

kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia "Valstybės

žiniose".

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)

5

straipsnis. Draudimo kompensacijų apribojimai

Fondas

draudimo kompensacijų nemoka už:

1)

palūkanas už indėlių lėšas;

2)

indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

3)

su banku susijusių asmenų indėlius;

4)

banko paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija jo negrąžintų paskolų

su palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio

gavėjo negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir

paskolų su palūkanomis skirtumas,  bet ne didesnis negu nurodytas šio įstatymo 4

straipsnio pirmojoje dalyje;

5)

anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6)

indėlius iki 10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta;

7)

indėlius,  laikomus  bankuose,  kuriuose  valstybei nuosavybės teise priklauso

ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo.

Gyventojams,

dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos

institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas,  Fondo  taryba  sustabdo

draudimo  kompensacijų išmokėjimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354

6

straipsnis. Draudimo įmoka

[6 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

Metinė

draudimo įmoka sudaro 1,5 procento banke laikomų gyventojų visų indėlių litais

ir užsienio valiuta sumos. Įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus

nustato Fondo taryba.

[6 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Metinė draudimo įmoka sudaro 1,5 procento banke laikomų gyventojų visų indėlių

litais ir užsienio valiuta sumos. Nuo 2000 m. sausio 1 d. metinė draudimo įmoka

sudaro 1 procentą banke laikomų gyventojų visų indėlių litais ir užsienio

valiuta sumos. Įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo

taryba.

Lietuvos

bankai,  išskyrus šio  įstatymo 3  straipsnio antrojoje dalyje bei 25

straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir

mokėti šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas metines draudimo įmokas.

Jeigu

draudėjas per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo metinės draudimo įmokos

ar jos dalies, į Fondo sąskaitą už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,2

procento delspinigiai nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354

Nr.

VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)

7

straipsnis. Draudimo nutraukimas

Jeigu

Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui leidimą atlikti

vieną ar visas operacijas, sustabdo banko  tarybos  įgaliojimus,  nušalina

banko  valdybą, administracijos  vadovą  ir  paskiria  banko  laikinąjį

administratorių, apriboja  disponavimą draudėjo  sąskaitomis, esančiomis

Lietuvos banke, ir kitais atvejais, kai draudėjo rizikinga veikla kelia pavojų

Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai priimamų

indėlių draudimą.

Fondas

įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 6

mėnesius. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų,  Fondo tarybos

sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų  indėlių draudimas.  Jeigu bankas,

kuriam nutraukiamas indėlių  draudimas, bankrutuoja,  Fondas išmoka draudimo

kompensacijas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi banke iki

sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo "Valstybės žiniose".

III SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8

straipsnis. Fondo statusas

Fondas

yra Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio

asmens teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu "Indėlių draudimo fondas".

Fondo

steigėjas  yra  Lietuvos  Respublikos  finansų ministerija. Fondas

registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

Fondas

savo  veikloje vadovaujasi  Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės

įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato kitaip,

taip pat savo įstatais.

Fondas

neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šiame įstatyme

nustatytas draudimines Fondo prievoles.

9

straipsnis. Fondo įstatai

Fondo

įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos

teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės  ir savivaldybės

įmonių  įstatymo  6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10

straipsnis. Fondo funkcijos

Įgyvendindamas

šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:

1)

kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis

disponuoja;

2)

išmoka gyventojams draudimo kompensacijas;

3)

tikrina, ar draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;

4)

atlieka kitas fondo įstatuose numatytas funkcijas.

11

straipsnis. Fondo veikla

Fondas

draudžia gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą veiklą,

kuri numatyta Fondo įstatuose.

12

straipsnis. Fondo teisės

Fondas,

atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1)

turėti sąskaitą Lietuvos banke;

2)

sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3)

disponuoti Fondo lėšomis ir turtu;

4)

nutraukti indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais;

5)

tikrinti draudimo įmokų mokėjimo teisingumą;

6)

gauti  iš draudėjo  ir Lietuvos banko informaciją, reikalingą Fondo funkcijoms

atlikti;

7)

Fondo įsipareigojimams vykdyti imti paskolas, kurias garantuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

8)

gauti banko, likviduojamo Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo

nustatyta tvarka, turto dalį;

9)

ne ginčo tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas įmokas ;

10)

užsiimti kita Fondo įstatuose numatyta veikla.

13

straipsnis. Fondo valdymas

Fondo

valdymo organai yra Fondo taryba ir administracija.

14

straipsnis. Fondo taryba

Taryba

sudaroma  iš 5  narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų

ministerija ir Lietuvos bankas teikia po du kandidatus, o Seimo Biudžeto ir

finansų komitetas - vieną kandidatą. Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip ketverių

metų laikotarpiui. Tarybos  sudėtis atnaujinama  kas dveji metai pakeičiant ne

mažiau kaip du narius.

Tarybos

nariais  gali būti  tik  Lietuvos  Respublikos piliečiai.

Fondo

tarybai vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria Lietuvos Respublikos

Vyriausybė iš Fondo tarybos narių.

Fondo

taryba:

1)

skiria  pareigoms ir  atleidžia iš  pareigų  Fondo administracijos vadovą ir

vyriausiąjį finansininką;

2)

teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Fondo įstatų pakeitimo;

3)

nustato Fondo pakankamo kapitalo dydį;

4)

nustato draudimo įnašų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus;

5)

nustato draudimo kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

6)

nustato Fondo lėšų investavimo tvarką;

7)

priima sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

8)

tvirtina metinę Fondo ataskaitą;

9)

tvirtina išlaidų, nesusijusių su kompensacijų išmokėjimu, sąmatą;

10)

nustato gyventojų pretenzijų dėl draudimo kompensacijos išmokėjimo patenkinimo

tvarką;

11)

nustato, kas yra Fondo paslaptis;

12)

nustato Fondo administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko atlyginimus;

13)

nagrinėja gyventojų pareiškimus dėl administracijos veiksmų.

15

straipsnis. Fondo administracija

Administracija

valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

Administracijos

veiklai vadovauja administracijos vadovas, kuris atskaitingas tarybai.

Administracijos

vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Fondo

darbuotojais. Administracijos vadovas, vadovaudamasis Fondo įstatais, turi

teisę Fondo vardu sudaryti sandorius,  atstovauti Fondui  valdžios ir valdymo

institucijose, teisme, palaikant ryšius su kitais asmenimis bei gali turėti

kitas Fondo įstatuose nurodytas teises.

Administracijos

vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo

atlyginti Fondui nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

16

straipsnis. Fondo paslapčių saugojimas

Žinios,

laikomos Fondo paslaptimi, gali būti teikiamos tik įstatymų nustatytoms

institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka. Kitų valstybių atitinkamoms

institucijoms Fondo paslaptis gali būti atskleista tik tada, jei tokios

informacijos slaptumą garantuoja tų valstybių įstatymai.

žinių,  laikomų Fondo paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos nariai ir

darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17

straipsnis. Fondo kapitalas

Fondo

kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

Fondo

įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

Fondo

įstatinis kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.

Fondo

įstatinis kapitalas per 1997 ir 1998 metus turi būti padidintas iki 50 mln.

litų.

Jeigu

Fondo aktyvai tampa mažesni už jo įsipareigojimus, lėšos jiems  padidinti iki

Fondo įstatinio kapitalo dydžio numatomos tvirtinant ateinančių metų valstybės

biudžetą.

Atsargos

kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.

18

straipsnis. Fondo pajamos

Fondo

pajamas sudaro:

1)

draudimo įmokos;

2)

delspinigiai ir baudos;

3)

pajamos iš Fondo lėšų investavimo;

4)

lėšos,  įstatymų  nustatyta  tvarka  išieškotos  iš likviduojamo banko;

5)

lėšos, gautos iš kitos veiklos, numatytos šiame įstatyme ir Fondo įstatuose.

19

straipsnis. Fondo išlaidos

Fondo

išlaidas sudaro:

1)

draudimo kompensacijos;

2)

personalo išlaikymo išlaidos;

3)

išlaidos dėl operacijų su vertybiniais popieriais;

4)

palūkanos už Fondo imamas paskolas;

5)

kitos išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios neprieštarauja

Lietuvos Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.

20

straipsnis. Fondo veiklos rezultatas

Finansinių

metų  rezultatas  (pelnas  arba  nuostolis) apskaičiuojamas iš Fondo pajamų

atskaičius jo išlaidas.

Visas

Fondo pelnas naudojamas Fondo atsargos kapitalui didinti.

Finansiniai

metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

21

straipsnis. Fondo lėšų investavimas

Fondo

lėšos  gali būti  investuojamos tik  į Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  bei

kitų  valstybių  vyriausybių vertybinius popierius.

22

straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė

Metinė

Fondo  finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo audito ir paskelbta

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

23

straipsnis. Fondo atleidimas nuo mokesčių

Fondas

atleidžiamas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio bei palūkanų už kapitalo

naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

24

straipsnis. Fondo sprendimų apskundimas

Fondo

veiksmai per vieną mėnesį nuo skundžiamo Fondo veiksmo atlikimo dienos gali

būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

IV SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25

straipsnis. Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo draudimo

sistemoje

Indėlių privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:

1)

bankai, kurie nepriima indėlių iš gyventojų;

2)

bankai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena  iš

Lietuvos  Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies

3, 7, 8 ir 9 punktuose numatytų poveikio priemonių arba iškelta bankroto byla.

Fondo

taryba gali leisti dalyvauti indėlių privalomojo draudimo sistemoje bankui,

kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio

pirmosios dalies 3 punkte nurodyta poveikio priemonė, atsižvelgdama į banko

finansinę būklę ar jo veiklos pažeidimo pobūdį.

Lietuvos

bankui  atšaukus šiame  straipsnyje  nustatytų poveikio priemonių taikymą,

bankai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka drausti gyventojų indėlius.

Nustatyti,

kad šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7 punktas netenka galios nuo

1997 m. sausio 1 dienos.

26

straipsnis. Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas

Teisę

į draudimo kompensaciją, nustatytą šio įstatymo 4 straipsnio antrojoje dalyje,

gyventojai įgyja, kai bankas yra įmokėjęs visą metinę draudimo įmoką.

27

straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms

Pasiūlyti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1996 m. sausio 10 d. parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Seimui su Lietuvos banku suderintus šalies komercinių

bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų papildymo ir

pakeitimo projektus, kuriuose būtų numatyta griežta ir efektyvi šių bankų ir

kitų kredito įstaigų priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų sistemos

stabilumą, gyventojų indėlių saugumą ir šiuo įstatymu įsteigto Indėlių draudimo

fondo lėšų išsaugojimą.

Pasiūlyti

Finansų ministerijai iki 1996 m. balandžio 1 d. šio įstatymo nustatyta tvarka

įsteigti valstybės įmonę "Indėlių draudimo fondas".

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                           ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio  įstatymo

paskirtis  -  nustatyti  gyventojų   indėlių,

laikomų Lietuvos

bankuose, privalomojo  draudimo tvarką  ir  šių

indėlių

kompensavimą  Indėlių draudimo  fondo (toliau  -  Fondas)

lėšomis.

2 straipsnis.

Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme

vartojamos sąvokos:

gyventojai -

Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, nuolat

gyvenantys arba

gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių

piliečiai ir asmenys

be pilietybės;

draudimo

kompensacija   -  draudiminio   užtikrinimo  suma,

išmokėtina

gyventojui draudiminio įvykio atveju;

draudimo įmoka

nustatyta tvarka;

draudėjas -

komercinis bankas,  nustatyta  tvarka  į  Fondą

sumokėjęs visą

pirmąją metinę  draudimo įmoką  ir mokantis kitas

įmokas;

draudiminis

įvykis  - Lietuvos  Respublikos komercinių bankų

įstatymo nustatyta

tvarka bankroto bylos iškėlimas draudėjui;

indėlis -

vienas ar  keli vardiniai  indėliai tame  pačiame

banke, priklausantys

vienam gyventojui;

draudimo suma -

draudžiamo indėlio suma.

II

SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMAS

3 straipsnis.

Draudimo objektas ir draudimo suma

Draudimo

objektas  yra Lietuvos  bankuose laikomi  gyventojų

indėliai litais ir

užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos Valstijų

doleriais ir

Vokietijos Federacinės Respublikos markėmis (toliau

Neapdraudžiami    gyventojų    indėliai    Lietuvos    bankų

dukteriniuose

bankuose  ar šių bankų teritoriniuose padaliniuose,

veikiančiuose ne

Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Draudimo suma

yra lygi  indėlio dydžiui,  tačiau ji  negali

būti didesnė  kaip

5000  litų ir(arba)  už šią  sumą atitinkančią

sumą užsienio

valiuta.

Atsižvelgdama

į   metų  infliaciją,   Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė kartą

per metus  indeksuoja šio straipsnio trečiojoje

dalyje nurodytą

indėlio draudimo sumą litais.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos 1996 002 01

Įstatymas Nr.

1-1189

Žin., 1996,

Nr.14-354

4 straipsnis.

Draudimo kompensacija

Draudimo

kompensacijos  dydis - 80 procentų indėlio  draudimo

sumos.   Gyventojas

įgyja  teisę  į  draudimo  kompensaciją  nuo

draudiminio įvykio

dienos.

Draudimo

kompensacijos  pradedamos mokėti ne vėliau kaip per

tris mėnesius  nuo

draudiminio  įvykio dienos.  Fondo taryba gali

pratęsti šį terminą

ne daugiau kaip trim mėnesiais.

Draudimo

kompensacijos  gyventojams išmokamos be apribojimų,

išskyrus šio

įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

Draudimo

kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia

"Valstybės

žiniose".

5 straipsnis.

Draudimo kompensacijų apribojimai

Fondas draudimo

kompensacijų nemoka už:

1) palūkanas už

indėlių lėšas;

2)  indėlius,  kurie

teismo  sprendimu  pripažinti  įgytais

neteisėtu būdu;

3) su banku

susijusių asmenų indėlius;

4) banko

paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija

jo negrąžintų

paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos

gavėjo indėlis  yra

didesnis  už šio  gavėjo negrąžintas paskolas

kartu  su

palūkanomis,  kompensuojamas  indėlio  ir  paskolų  su

palūkanomis

skirtumas,   bet  ne  didesnis  negu  nurodytas  šio

įstatymo 4

straipsnio pirmojoje dalyje;

5) anoniminėse

ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius

iki 10  litų arba  šią sumą  atitinkančią  sumą

užsienio valiuta;

7)

indėlius,   laikomus   bankuose,   kuriuose   valstybei

nuosavybės teise

priklauso ne  mažiau kaip  51 procentas akcinio

kapitalo.

Gyventojams,

dėl  kurių  indėlių  lėšų  įsigijimo  teisėtumo

kreiptasi  į

teisėsaugos  institucijas,  tačiau  dar  nepriimtas

sprendimas,

Fondo   taryba   sustabdo   draudimo   kompensacijų

išmokėjimą.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos 1996 002 01

Įstatymas Nr.

1-1189

Žin., 1996,

Nr.14-354

6 straipsnis.

Draudimo įmoka

Metinė

draudimo  įmoka  sudaro  1,5 procento  banke  laikomų

gyventojų visų

indėlių litais  ir užsienio valiuta sumos. Įmokos

apskaičiavimo,

mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo taryba.

Lietuvos

bankai,   išskyrus  šio   įstatymo  3   straipsnio

antrojoje dalyje

bei 25  straipsnyje nurodytus  atvejus, privalo

apdrausti Fonde

gyventojų  indėlius  ir  mokėti  šio  straipsnio

pirmojoje dalyje

nurodytas metines draudimo įmokas.

Jeigu draudėjas

per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo

metinės draudimo

įmokos ar  jos  dalies,  į  Fondo  sąskaitą  už

kiekvieną pavėluotą

dieną skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai

nuo nustatytu laiku

nesumokėtos draudimo įmokos sumos.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos 1996 002 01

Įstatymas Nr.

1-1189

Žin., 1996,

Nr.14-354

7 straipsnis.

Draudimo nutraukimas

Jeigu Lietuvos

bankas laikinai  ar  visam  laikui  atšaukia

draudėjui leidimą

atlikti vieną  ar visas  operacijas,  sustabdo

banko    tarybos

įgaliojimus,    nušalina    banko    valdybą,

administracijos

vadovą    ir    paskiria    banko    laikinąjį

administratorių,

apriboja   disponavimą  draudėjo   sąskaitomis,

esančiomis Lietuvos

banke,  ir  kitais  atvejais,  kai  draudėjo

rizikinga veikla

kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi

teisę nutraukti

draudėjo naujai priimamų indėlių draudimą.

Fondas įspėja

draudėją apie  indėlių draudimo nutraukimą ne

vėliau kaip  prieš

6  mėnesius. Jei  per šį  laikotarpį draudėjas

nepašalina

pažeidimų,   Fondo  tarybos   sprendimu  nutraukiamas

draudėjo  priimamų

indėlių  draudimas.   Jeigu  bankas,  kuriam

nutraukiamas

indėlių   draudimas,  bankrutuoja,   Fondas  išmoka

draudimo

kompensacijas  tiems gyventojams,  kurių  indėliai  buvo

laikomi banke  iki

sprendimo  apie draudimo nutraukimą paskelbimo

"Valstybės

žiniose".

III

SKIRSNIS. INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8 straipsnis.

Fondo statusas

Fondas  yra

Lietuvos  Respublikoje  įregistruota  valstybės

įmonė, turinti

juridinio asmens  teises, savarankišką balansą ir

sąskaitą Lietuvos

banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir

pavadinimu

"Indėlių draudimo fondas".

Fondo

steigėjas    yra   Lietuvos    Respublikos   finansų

ministerija. Fondas

registruojamas Lietuvos  Respublikos  įmonių

rejestro įstatymo

nustatyta tvarka.

Fondas  savo

veikloje  vadovaujasi   Lietuvos  Respublikos

valstybės  ir

savivaldybės  įmonių  įstatymu  ir  kitais  teisės

aktais,  jei  šis

įstatymas  nenustato  kitaip,  taip  pat  savo

įstatais.

Fondas

neatsako  už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik

už šiame įstatyme

nustatytas draudimines Fondo prievoles.

9 straipsnis.

Fondo įstatai

Fondo įstatuose

turi būti  nurodytos  Fondo  funkcijos,  jo

tarybos ir

administracijos teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos

Respublikos

valstybės   ir  savivaldybės   įmonių   įstatymo   6

straipsnyje

nustatyti  kiti reikalavimai.  Fondo įstatus tvirtina

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

10 straipsnis.

Fondo funkcijos

Įgyvendindamas

šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:

1) kaupia,

valdo šio  įstatymo nustatyta  tvarka  surinktas

lėšas ir jomis

disponuoja;

2) išmoka

gyventojams draudimo kompensacijas;

3) tikrina,

ar  draudėjai  nepažeidžia  nustatytos  indėlių

draudimo tvarkos;

4) atlieka

kitas fondo įstatuose numatytas funkcijas.

11 straipsnis.

Fondo veikla

Fondas

draudžia  gyventojų indėlius,  investuoja Fondo lėšas

ir atlieka kitą

veiklą, kuri numatyta Fondo įstatuose.

12 straipsnis.

Fondo teisės

Fondas,

atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1) turėti

sąskaitą Lietuvos banke;

2) sudaryti

sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3) disponuoti

Fondo lėšomis ir turtu;

4) nutraukti

indėlių draudimą  šio įstatymo  7  straipsnyje

numatytais atvejais;

5) tikrinti

draudimo įmokų mokėjimo teisingumą;

6)  gauti   iš

draudėjo   ir  Lietuvos  banko  informaciją,

reikalingą Fondo

funkcijoms atlikti;

7) Fondo

įsipareigojimams  vykdyti  imti  paskolas,  kurias

garantuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

8) gauti banko,

likviduojamo Lietuvos Respublikos komercinių

bankų įstatymo

nustatyta tvarka, turto dalį;

9) ne  ginčo

tvarka  išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas

įmokas ;

10) užsiimti

kita Fondo įstatuose numatyta veikla.

13 straipsnis.

Fondo valdymas

Fondo valdymo

organai yra Fondo taryba ir administracija.

14 straipsnis.

Fondo taryba

Taryba

sudaroma   iš  5   narių,  kuriuos  skiria  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.  Finansų ministerija  ir Lietuvos  bankas

teikia po  du

kandidatus, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas -

vieną kandidatą.

Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip ketverių metų

laikotarpiui.

Tarybos   sudėtis  atnaujinama   kas  dveji  metai

pakeičiant ne mažiau

kaip du narius.

Tarybos

nariais   gali  būti   tik   Lietuvos   Respublikos

piliečiai.

Fondo  tarybai

vadovauja  tarybos  pirmininkas.  Jį  skiria

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė iš Fondo tarybos narių.

Fondo taryba:

1)  skiria

pareigoms  ir   atleidžia  iš   pareigų   Fondo

administracijos

vadovą ir vyriausiąjį finansininką;

2) teikia

pasiūlymus Lietuvos  Respublikos Vyriausybei  dėl

Fondo įstatų

pakeitimo;

3) nustato

Fondo pakankamo kapitalo dydį;

4) nustato

draudimo įnašų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir

terminus;

5) nustato

draudimo kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo

tvarką;

6) nustato

Fondo lėšų investavimo tvarką;

7) priima

sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

8) tvirtina

metinę Fondo ataskaitą;

9) tvirtina

išlaidų, nesusijusių su kompensacijų išmokėjimu,

sąmatą;

10) nustato

gyventojų pretenzijų dėl draudimo kompensacijos

išmokėjimo

patenkinimo tvarką;

11) nustato,

kas yra Fondo paslaptis;

12) nustato

Fondo  administracijos  vadovo  ir  vyriausiojo

finansininko

atlyginimus;

13)  nagrinėja

gyventojų  pareiškimus  dėl  administracijos

veiksmų.

15 straipsnis.

Fondo administracija

Administracija

valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

Administracijos

veiklai  vadovauja administracijos  vadovas,

kuris atskaitingas

tarybai.

Administracijos

vadovas  įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir

nutraukia darbo

sutartis su  Fondo darbuotojais. Administracijos

vadovas,

vadovaudamasis  Fondo įstatais,  turi teisę  Fondo vardu

sudaryti

sandorius,   atstovauti  Fondui   valdžios  ir  valdymo

institucijose,

teisme,  palaikant ryšius  su kitais asmenimis bei

gali turėti kitas

Fondo įstatuose nurodytas teises.

Administracijos

vadovas  ir darbuotojai Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta

tvarka privalo  atlyginti Fondui  nuostolius,

padarytus dėl jų

kaltės.

16 straipsnis.

Fondo paslapčių saugojimas

Žinios,

laikomos  Fondo paslaptimi,  gali būti teikiamos tik

įstatymų

nustatytoms  institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka.

Kitų valstybių

atitinkamoms institucijoms  Fondo paslaptis  gali

būti  atskleista

tik  tada,  jei  tokios  informacijos  slaptumą

garantuoja tų

valstybių įstatymai.

Už  žinių,

laikomų  Fondo  paslaptimi,  paskleidimą  Fondo

tarybos nariai ir

darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis.

Fondo kapitalas

Fondo kapitalą

sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

Fondo

įstatinis  kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto

lėšų.

Fondo įstatinis

kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.

Fondo

įstatinis  kapitalas per  1997 ir 1998 metus turi būti

padidintas iki 50

mln. litų.

Jeigu Fondo

aktyvai tampa  mažesni už  jo  įsipareigojimus,

lėšos  jiems

padidinti  iki  Fondo  įstatinio  kapitalo  dydžio

numatomos tvirtinant

ateinančių metų valstybės biudžetą.

Atsargos

kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.

18 straipsnis.

Fondo pajamos

Fondo pajamas

sudaro:

1) draudimo

įmokos;

2) delspinigiai

ir baudos;

3) pajamos iš

Fondo lėšų investavimo;

4)  lėšos,

įstatymų   nustatyta   tvarka   išieškotos   iš

likviduojamo banko;

5) lėšos,

gautos iš kitos veiklos, numatytos šiame įstatyme

ir Fondo įstatuose.

19 straipsnis.

Fondo išlaidos

Fondo išlaidas

sudaro:

1) draudimo

kompensacijos;

2) personalo

išlaikymo išlaidos;

3) išlaidos dėl

operacijų su vertybiniais popieriais;

4) palūkanos už

Fondo imamas paskolas;

5) kitos

išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios

neprieštarauja

Lietuvos Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.

20 straipsnis.

Fondo veiklos rezultatas

Finansinių

metų   rezultatas   (pelnas   arba   nuostolis)

apskaičiuojamas iš

Fondo pajamų atskaičius jo išlaidas.

Visas  Fondo

pelnas  naudojamas  Fondo  atsargos  kapitalui

didinti.

Finansiniai

metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio

31 dieną.

21 straipsnis.

Fondo lėšų investavimas

Fondo  lėšos

gali  būti   investuojamos  tik   į  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės    bei   kitų   valstybių   vyriausybių

vertybinius

popierius.

22 straipsnis.

Finansinės veiklos kontrolė

Metinė  Fondo

finansinė  ataskaita  turi  būti  patikrinta

nepriklausomo

audito  ir paskelbta  ne vėliau kaip per 3 mėnesius

nuo finansinių metų

pabaigos.

23 straipsnis.

Fondo atleidimas nuo mokesčių

Fondas

atleidžiamas  nuo juridinių asmenų pelno mokesčio bei

palūkanų už kapitalo

naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

24 straipsnis.

Fondo sprendimų apskundimas

Fondo veiksmai

per vieną mėnesį nuo skundžiamo Fondo veiksmo

atlikimo dienos

gali būti  apskųsti teismui  įstatymų  nustatyta

tvarka.

IV

SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis.

Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo

draudimo  sistemoje

Indėlių

privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:

1) bankai,

kurie nepriima indėlių iš gyventojų;

2) bankai,

kuriems  šio  įstatymo  įsigaliojimo  metu  buvo

pritaikyta  viena

iš  Lietuvos   Respublikos  komercinių  bankų

įstatymo 37

straipsnio pirmosios  dalies 3,  7, 8 ir 9 punktuose

numatytų poveikio

priemonių arba iškelta bankroto byla.

Fondo  taryba

gali  leisti  dalyvauti  indėlių  privalomojo

draudimo sistemoje

bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos

komercinių bankų

įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte

nurodyta poveikio

priemonė, atsižvelgdama į banko finansinę būklę

ar jo veiklos

pažeidimo pobūdį.

Lietuvos

bankui   atšaukus  šiame   straipsnyje   nustatytų

poveikio priemonių

taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta

tvarka drausti

gyventojų indėlius.

Nustatyti, kad

šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7

punktas netenka

galios nuo 1997 m. sausio 1 dienos.

26 straipsnis.

Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas

Teisę į

draudimo kompensaciją,  nustatytą  šio  įstatymo  4

straipsnio

antrojoje  dalyje, gyventojai  įgyja, kai  bankas  yra

įmokėjęs visą metinę

draudimo įmoką.

27 straipsnis.

Pasiūlymai Lietuvos Respublikos

valstybės institucijoms

Pasiūlyti

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei  iki  1996  m.

sausio 10  d.

parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su

Lietuvos banku

suderintus šalies komercinių bankų ir kitų kredito

įstaigų veiklą

reglamentuojančių įstatymų papildymo ir pakeitimo

projektus, kuriuose

būtų numatyta  griežta ir efektyvi šių bankų

ir kitų  kredito įstaigų

priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų

sistemos stabilumą,

gyventojų indėlių  saugumą ir  šiuo įstatymu

įsteigto Indėlių

draudimo fondo lėšų išsaugojimą.

Pasiūlyti

Finansų  ministerijai iki  1996 m.  balandžio 1 d.

šio įstatymo

nustatyta tvarka  įsteigti valstybės įmonę "Indėlių

draudimo

fondas".

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_