Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2000.04.13)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr.1-1
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Nr.
I-1189, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-296, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1004, 98.12.22, Žin., 1998, Nr.115-3247 (98.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1300, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.65-2087 (99.07.28)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1582, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.29-802
(00.04.07)
GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 6, 14 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ
INDĖLIŲ DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1995 m. gruodžio
21 d. Nr.I-1152
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr.
VIII-1300, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.65-2087 (99.07.28)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo
paskirtis - nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos
teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose
(skyriuose), draudimo tvarką ir šių indėlių kompensavimą valstybės įmonės
Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Gyventojai -
Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be
pilietybės, laikantys indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
įsteigtuose bankuose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir
Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose).
Draudėjas -
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas bankas, veikiantis
Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigęs filialą
(skyrių) užsienio bankas, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis draudimo
įmokas.
Draudimo išmoka - šiame įstatyme nustatyta draudiminio užtikrinimo
suma, į kurią gyventojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.
Draudimo įmoka - draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo
nustatyta tvarka.
Draudiminis
įvykis - bankroto bylos iškėlimas draudėjui arba sprendimo dėl draudėjo
bankinės veiklos nutraukimo priėmimas pagal užsienio valstybių įstatymus, kai
draudėjas negali atsiskaityti su kreditoriais.
Indėlis - gyventojui priklausanti pagal indėlio ir (arba) banko
sąskaitos sutartis draudėjo atidarytų sąskaitų teigiamų likučių ir (arba) kitų
piniginių lėšų, į kurias gyventojas turi reikalavimo teises (išskyrus
reikalavimo teises pagal indėlio pasaugos sutartis), kylančias iš Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigto banko, veikiančio Lietuvos
Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio banko
filialo (skyriaus) atliekamų banko operacijų, suma. Tuo atveju, kai reikalavimo
teises į indėlį turi gyventojų grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų
lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių kyla jų reikalavimo teisės,
ar teismų sprendimuose nenustatyta ko kita.
Draudimo suma - draudžiamo indėlio
suma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1582, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.29-802
(00.04.07)
ANTRASIS SKIRSNIS
INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
3 straipsnis. Draudimo objektas ir
draudimo suma
Draudimo
objektas yra gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos
Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis
(toliau - užsienio valiuta). Šie indėliai laikomi:
1)
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose,
veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2)
Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose),
kuriuose esantys indėliai yra draudžiami šio įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Gyventojų indėliai neapdraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka įsteigtų bankų padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta
kitaip.
Draudimo suma
yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke
draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:
1) 25 000 litų
nuo 1998 m. sausio 1 d.;
2) 45 000 litų
nuo 1999 m. sausio 1 d.;
3) 65 000 litų
nuo 2001 m. sausio 1 d.
4 straipsnis.
Draudimo išmoka
Gyventojas
įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmoką
apskaičiuoja Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis
apie indėlius ir indėlininkus. Draudimo išmokų dydžiai:
1) nuo 1998 m. sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais iki 5 000 litų draudimo sumos;
90 procentų
indėlio litais nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;
70 procentų
indėlio litais nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;
90 procentų
indėlio užsienio valiuta iki 5 000 litų draudimo sumos;
80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo
sumos;
60 procentų
indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;
2) nuo 1999 m. sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 10 000 litų
draudimo sumos;
90 procentų
indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25
000 litų draudimo sumos;
70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio
valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;
3) nuo 2001 m. sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 25 000 litų
draudimo sumos;
90 procentų
indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45
000 litų draudimo sumos;
70 procentų
indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 45 000 iki 65
000 litų draudimo sumos;
4) nuo 2002 m.
sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;
90 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta nuo 25 000 iki
65 000 litų draudimo sumos.
Draudimo
išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo
taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne
ilgiau kaip 3 mėnesiais. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja
gyventojo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo išmokos gyventojams išmokamos
be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.
Draudimo
išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės
žiniose“.
4.
Kai Fondas išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams, draudėjas Fondo
nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus gyventojams Fondo nurodytomis
draudimo išmokų sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.
Gyventojas
nuo tos dienos, kai Fondas išmokėjo jam draudimo išmoką, netenka teisių
reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.
5 straipsnis. Draudimo išmokų
apribojimai
Fondas
draudimo išmokų nemoka už:
1) indėlius,
kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;
2) indėlius, į
kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;
3) banko
administracijos ir jo filialų (skyrių) vadovų, bankų tarybos ir valdybos narių
indėlius; asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo
dalį, indėlius; banko revizijų tarybos narių (revizorių) ir asmenų, atliekančių
nepriklausomą banko auditą, indėlius; asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus
banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų
kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte nurodytų asmenų vaikų (įvaikių),
sutuoktinių ir tėvų (įtėvių) indėlius;
4) banko
paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija jo negrąžintų paskolų su
palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio
gavėjo negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir
paskolų su palūkanomis skirtumas, bet ne didesnis negu nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 1 dalyje;
5) anoniminėse
ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;
6) indėlius iki
10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Gyventojams,
dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos
institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo
išmokų išmokėjimą.
6 straipsnis. Draudimo įmoka
Draudimo įmoka yra apskaičiuojama taikant 1 procento metinę draudimo
įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir
(arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumos, laikomos
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke, veikiančiame
Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respub1ikoje įsteigtame užsienio
banko filiale (skyriuje), kuriame laikomi indėliai nėra apdrausti arba kitaip
nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai
priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus. Draudimo įmoka turi
būti mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį. Draudimo įmokos apskaičiavimo,
mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo taryba. Įsteigti nauji Lietuvos
Respublikoje įregistruoti bankai ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais
atvejais užsienio bankų filialai (skyriai), pradėję veiklą, pirmą (avansinę)
įmoką, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Fondo taryba, moka neatsižvelgdami
į gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio
sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumą.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigti bankai,
veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti
Fonde gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo
įmokas.
Užsienio bankas privalo Fonde apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame
šio užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų indėlius ir mokėti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas, jeigu šiame filiale (skyriuje)
laikomi indėliai nėra apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal
užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs
bankas, teisės aktus.
Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigtame
užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai yra apdrausti arba kitaip
užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau Fondo
taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (saugumo užtikrinimo) sąlygos yra
blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai užsienio bankas privalo Fondo
tarybos nustatyta tvarka papildomai apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame
užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų indėlius. Šiuo atveju nuo
papildomai draudžiamos sumos draudimo įmoka apskaičiuojama taikant 1 procento
metinę draudimo įmokos normą ir mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.
Jeigu draudėjas per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo
draudimo įmokos ar jos dalies į Fondo sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną
skaičiuojami delspinigiai nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos
sumos. Delspinigių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos
mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1582, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.29-802
(00.04.07)
7 straipsnis. Draudimo nutraukimas
Jeigu
Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui leidimą atlikti
vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos įgaliojimus, nušalina banko
valdybą, administracijos vadovą ir paskiria banko laikinąjį administratorių,
apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke, arba
atitinkamas priemones užsienio bankui pritaiko užsienio valstybės, kurios
jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje įsteigęs bankas,
bankų priežiūros institucija, ir kai draudėjo rizikinga veikla kelia pavojų
Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai priimamų
indėlių draudimą.
Fondas
įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12
mėnesių. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos
sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Apie indėlių
draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede. Jeigu draudėjas,
kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja, Fondas išmoka draudimo
išmokas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi pas draudėją iki
sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede.
TREČIASIS SKIRSNIS
INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS
8 straipsnis.
Fondo statusas
Fondas yra
Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens
teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos
valstybės herbu ir pavadinimu Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.
Fondą steigia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paveda Finansų ministerijai vykdyti Fondo
steigėjo funkcijas. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro
įstatymo nustatyta tvarka.
Fondas savo
veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato
ko kita, taip pat savo įstatais.
Fondas
neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šiame įstatyme
nustatytas draudimines Fondo prievoles.
9 straipsnis.
Fondo įstatai
Fondo
įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos
teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės
įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10 straipsnis. Fondo funkcijos
Įgyvendindamas
šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:
1)
kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis
disponuoja;
2) apskaičiuoja
ir išmoka gyventojams draudimo išmokas;
3) tikrina, ar
draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;
4) įvertina
draudimo riziką;
5) atlieka kitas
Fondo įstatuose numatytas funkcijas.
11 straipsnis.
Fondo veikla
Fondas draudžia
gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą Fondo įstatuose
numatytą veiklą.
12 straipsnis.
Fondo teisės
Fondas,
atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
1) turėti
atsiskaitomąsias nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos sąskaitas Lietuvos
banke;
2) sudaryti
sutartis, prisiimti įsipareigojimus;
3) įstatymų ir
Fondo įstatų nustatyta tvarka disponuoti Fondo lėšomis ir turtu;
4) nutraukti
indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais;
5) tikrinti
draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą;
6) gauti iš
draudėjo ir Lietuvos banko informaciją, reikalingą Fondo funkcijoms atlikti;
7) Fondo
įsipareigojimams vykdyti imti paskolas su valstybės garantija;
8) gauti
likviduojamo banko, kuriame gyventojų indėliai buvo apdrausti pagal šį
įstatymą, turto dalį;
9) ne ginčo
tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas įmokas;
10) užsiimti kita
Fondo įstatuose numatyta veikla.
13 straipsnis. Fondo valdymas
Fondo valdymo organai yra
Fondo taryba ir administracija.
14 straipsnis.
Fondo taryba
Taryba
sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų
ministerija ir Lietuvos bankas teikia po du kandidatus, o Seimo Biudžeto ir
finansų komitetas bei Lietuvos bankų asociacija - po vieną kandidatą. Taryba
sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Tarybos sudėtis atnaujinama kas
2 metai pakeičiant ne mažiau kaip 2 narius.
Tarybos
nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Fondo tarybai
vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš
Fondo tarybos narių.
Fondo taryba:
1) skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Fondo administracijos vadovą ir
vyriausiąjį finansininką;
2) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Fondo įstatų
pakeitimo;
3) nustato
draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus;
4) nustato
draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;
5) nustato Fondo
lėšų investavimo tvarką;
6) priima
sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;
7) tvirtina
metinę Fondo ataskaitą;
8) tvirtina
išlaidų, nesusijusių su draudimo išmokų išmokėjimu, sąmatą;
9) nustato
gyventojų pretenzijų dėl draudimo išmokos išmokėjimo patenkinimo tvarką;
10) nustato, kas
yra Fondo komercinė paslaptis;
11) nagrinėja
gyventojų pareiškimus dėl administracijos veiksmų;
12)
nustato užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtame filiale (skyriuje)
laikomų indėlių papildomo draudimo tvarką;
13) tvirtina
Fondo administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo bei skatinimo tvarką;
14) nustato
Fondo administracijos vadovo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo finansininko
atlyginimus;
15) paskirsto
Fondo pelną;
16) atlieka
kitas funkcijas, nustatytas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose,
taip pat kituose teisės aktuose bei Fondo įstatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1582, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.29-802
(00.04.07)
15 straipsnis.
Fondo administracija
Administracija
valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.
2.
Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas, kuris atskaitingas
tarybai.
3.
Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo
sutartis su Fondo darbuotojais. Administracijos vadovas, vadovaudamasis Fondo
įstatais, turi teisę Fondo vardu sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios
ir valdymo institucijose, teisme bei gali turėti kitas Fondo įstatuose
nurodytas teises.
4.
Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka privalo atlyginti Fondui nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.
16 straipsnis.
Fondo komercinių paslapčių saugojimas
Informacija,
laikoma Fondo komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms
institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka. Kitų valstybių atitinkamoms
institucijoms Fondo komercinė paslaptis gali būti atskleista tik tada, jei
tokios informacijos slaptumą garantuoja tų valstybių įstatymai.
Už
informacijos, laikomos Fondo komercine paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos
nariai ir darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis.
Fondo kapitalas
Fondo
kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.
Fondo
įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Fondo
įstatinis kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.
Fondo
įstatinis kapitalas iki 2002 m. turi būti padidintas iki 60 mln. litų.
Jeigu Fondo
turtas tampa mažesnis už jo įsipareigojimus, lėšos jam padidinti iki Fondo
įstatinio kapitalo dydžio numatomos valstybės biudžete.
Atsargos
kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.
18 straipsnis.
Fondo pajamos
Fondo pajamas
sudaro:
1) draudėjo
draudimo įmokos;
2) delspinigiai;
3) pajamos iš
Fondo lėšų investavimo;
4) lėšos,
įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko;
5) lėšos, gautos
iš kitos Fondo įstatuose numatytos veiklos.
19 straipsnis.
Fondo išlaidos
Fondo išlaidas
sudaro:
1) draudimo
išmokos;
2) Fondo
administracijos ir Fondo darbuotojų išlaikymo išlaidos;
3) išlaidos dėl
operacijų su vertybiniais popieriais;
4) palūkanos už
Fondo imamas paskolas;
5) kitos
išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios neprieštarauja Lietuvos
Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.
20 straipsnis.
Fondo veiklos rezultatas
Finansinių
metų rezultatas yra Fondo pelnas (nuostolis). Fondo pelnas turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Fondo pelnas
gali būti naudojamas:
1) Fondo
nuostoliams ir įsiskolinimams padengti;
2) atskaitymams
į atsargos kapitalą.
Finansiniai
metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
21 straipsnis.
Fondo lėšų investavimas
Fondo lėšos gali
būti investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybių
vyriausybių vertybinius popierius.
22 straipsnis.
Finansinės veiklos kontrolė
Metinė Fondo
finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo audito ir paskelbta ne
vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
23 straipsnis.
Fondo atleidimas nuo mokesčių
Fondas
atleidžiamas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio bei palūkanų už kapitalo
naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24
straipsnis. Veikiančių bankų dalyvavimas šiame įstatyme reglamentuojamoje
draudimo sistemoje
Šiame
įstatyme reglamentuojamoje indėlių draudimo sistemoje nedalyvauja:
1) bankai, kurie
nepriima indėlių iš gyventojų;
2) bankai,
kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš Lietuvos
Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 9
punktuose numatytų poveikio priemonių arba iškelta bankroto byla.
Fondo taryba
gali leisti dalyvauti indėlių draudimo sistemoje bankui, kuriam pritaikyta
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodyta poveikio priemonė, atsižvelgdama į banko finansinę būklę ar jo veiklos
pažeidimo pobūdį.
Lietuvos bankui atšaukus šiame straipsnyje nustatytų poveikio
priemonių taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka drausti
gyventojų indėlius.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
24 straipsnis. Veikiančių
bankų dalyvavimas šiame įstatyme reglamentuojamoje draudimo sistemoje
Šiame įstatyme reglamentuojamoje indėlių
draudimo sistemoje nedalyvauja:
1) bankai, kurie nepriima indėlių iš
gyventojų;
2) bankai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo
metu buvo pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37
straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 9 punktuose numatytų poveikio priemonių arba
iškelta bankroto byla.
Fondo taryba gali leisti dalyvauti indėlių
draudimo sistemoje bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos komercinių
bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta poveikio priemonė, atsižvelgdama
į banko finansinę būklę ar jo veiklos pažeidimo pobūdį.
Lietuvos bankui atšaukus šiame straipsnyje
nustatytų poveikio priemonių taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta
tvarka drausti gyventojų indėlius.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
25 straipsnis.
Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo
draudimo sistemoje
Indėlių
privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:
1) bankai,
kurie nepriima indėlių iš gyventojų;
2) bankai,
kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo
pritaikyta viena
iš Lietuvos Respublikos komercinių bankų
įstatymo 37
straipsnio pirmosios dalies 3, 7, 8 ir 9 punktuose
numatytų poveikio
priemonių arba iškelta bankroto byla.
Fondo taryba
gali leisti dalyvauti indėlių privalomojo
draudimo sistemoje
bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos
komercinių bankų
įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte
nurodyta poveikio
priemonė, atsižvelgdama į banko finansinę būklę
ar jo veiklos
pažeidimo pobūdį.
Lietuvos
bankui atšaukus šiame straipsnyje nustatytų
poveikio priemonių
taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta
tvarka drausti
gyventojų indėlius.
Nustatyti, kad
šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7
punktas netenka
galios nuo 1997 m. sausio 1 dienos.
26 straipsnis.
Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas
Teisę į
draudimo kompensaciją, nustatytą šio įstatymo 4
straipsnio
antrojoje dalyje, gyventojai įgyja, kai bankas yra
įmokėjęs visą metinę
draudimo įmoką.
27 straipsnis.
Pasiūlymai Lietuvos Respublikos
valstybės institucijoms
Pasiūlyti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1996 m.
sausio 10 d.
parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su
Lietuvos banku
suderintus šalies komercinių bankų ir kitų kredito
įstaigų veiklą
reglamentuojančių įstatymų papildymo ir pakeitimo
projektus, kuriuose
būtų numatyta griežta ir efektyvi šių bankų
ir kitų kredito įstaigų
priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų
sistemos stabilumą,
gyventojų indėlių saugumą ir šiuo įstatymu
įsteigto Indėlių
draudimo fondo lėšų išsaugojimą.
Pasiūlyti
Finansų ministerijai iki 1996 m. balandžio 1 d.
šio įstatymo
nustatyta tvarka įsteigti valstybės įmonę "Indėlių
draudimo
fondas".
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_