← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2013-01-01

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 82-2478

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GARANTINIO FONDO

ĮSTATYMAS

2000 m. rugsėjo 12 d. Nr. VIII-1926

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2013-01-01:

Nr.

XI-2079,

2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4017 (2012-07-04)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šio įstatymo

paskirtis – nustatyti Garantinio fondo sudarymo ir administravimo pagrindus,

išmokų iš Garantinio fondo rūšis, dydžius ir skyrimo tvarką ir šio įstatymo

nustatyta tvarka užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui

tapus nemokiam.

2.

Šiuo įstatymu

įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.

2

straipsnis. Garantinio fondo samprata ir paskirtis

1.

Garantinis fondas yra valstybės išteklių fondas.

2.

Garantinį fondą administruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –

Vyriausybė) įgaliota institucija, vadovaudamasi Garantinio fondo nuostatais.

Garantinio fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3.

Garantinis fondas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais

teisės aktais.

4.

Išmokos iš

Garantinio fondo skiriamos:

*1) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų,

išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas,

religines bendruomenes ir bendrijas, taip pat fizinių asmenų, ūkininkų ir kitų

fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurių pagrindinių turtinių

interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis asmuo), dėl kurių

pradėtas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas bankroto procesas,

darbuotojams;

2) kitų Europos

Sąjungos valstybių narių arba kitų Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau

– valstybės narės) juridinių asmenų ar kitų organizacijų, dėl kurių pradėti

Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytam bankroto procesui tolygūs nemokumo

procesai, padalinių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, darbuotojams;

3) Lietuvos

Respublikoje neįsisteigusių valstybių narių juridinių asmenų, kitų organizacijų

ir jų padalinių, fizinių asmenų, kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra

kitoje valstybėje narėje, kurie atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip

dviejų valstybių narių teritorijose ir dėl kurių pradėti Lietuvos Respublikos

įstatymuose numatytam bankroto procesui tolygūs nemokumo procesai,

darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos Respublikoje.

5.

Jeigu šio

straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti juridiniai asmenys, valstybių

narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, fiziniai asmenys

atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijose,

šis įstatymas taikomas jų darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos

Respublikoje.

6.

Juridinių asmenų,

kitų organizacijų ir jų padalinių, fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4

dalyje (toliau – darbdaviai), kurie atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip

dviejų valstybių narių teritorijose, darbuotojai laikomi nuolat dirbančiais

Lietuvos Respublikoje, jeigu jie Lietuvos Respublikoje faktiškai vykdo

pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui. Jeigu neįmanoma nustatyti, ar

darbuotojas nuolat dirba Lietuvos Respublikoje, laikoma, kad darbuotojas dirba

valstybėje narėje, kurioje yra jo darbovietė.

7.

Sprendžiant dėl

nemokumo procesų, pradėtų kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumo Lietuvos

Respublikos įstatymuose numatytam bankroto procesui, atsižvelgiama į kitoje

valstybėje narėje priimtus sprendimus dėl nemokumo procesų, kurie nurodyti 2000

m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL

2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 191), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 9 d. Tarybos įgyvendinimo

reglamentu (ES) Nr. 583/2011 (OL 2011 L 160, p. 52), A priede.

8.

Išmokos iš Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo

nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto

procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar

jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi darbo santykius

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į

darbo sutarties rūšį.

*Pastaba. Paraiškas dėl išeitinių išmokų

skyrimo buvusių darbdavių, nurodytų Lietuvos Respublikos Garantinio fondo

įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, kurių bankroto bylos

iškeltos arba bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas iki Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo

įsigaliojimo dienos ir buvo tęsiamas įstatymui įsigaliojus, darbuotojams

savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruotas šis darbdavys, likviduotas

dėl bankroto įsigaliojus Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymui,

tarybos įgaliota įstaiga arba jos pavedimu administratorius Garantinio fondo

administratoriui teikia iki 2013 m. liepos 1 d. Šios paraiškos nagrinėjamos ir

Garantinio fondo lėšos skiriamos pagal teisės normas, galiojusias iki

įstatymo Nr. XI-2079 įsigaliojimo.

Fiziniai

asmenys, nurodyti 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte, įmokas į Garantinį fondą moka

nuo 2013 m. kovo 1 d.

ANTRASIS SKIRSNIS

GARANTINIO FONDO

LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR SKYRIMAS

3

straipsnis. Garantinio fondo lėšos

1.

Garantinio

fondo lėšas sudaro:

1) darbdavių,

nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos;

2) Privatizavimo

fondo lėšos;

3) valstybės

biudžeto lėšos;

4) lėšos, gautos

iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti;

5) fizinių ir

juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;

6) pajamos už

investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas;

7) kitos

teisėtai gautos lėšos.

2.

Garantinio

fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Lietuvos Respublikos valstybės iždo (toliau –

valstybės iždas) bendrojoje sąskaitoje.

3.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento

priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui.

4.

Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams

pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau

iki 150 litų per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151

iki 300 litų – du kartus per metus. Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15

dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Kai įmokos mokamos kartą per metus,

ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus

per metus – birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.

5.

Įmokos į

Garantinį fondą administruojamos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatymą.

6.

Laikinai

laisvas Garantinio fondo lėšas valdo ir sprendimus dėl šių lėšų investavimo

finansų ministro nustatyta tvarka priima Lietuvos Respublikos finansų

ministerija (toliau – Finansų ministerija), garantuodama, kad reikalingos

investuotos lėšos, taip pat investavimo metu gautos pajamos būtų laiku

grąžinamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą išmokų iš Garantinio fondo

skyrimo tęstinumui užtikrinti. Laikinai laisvomis Garantinio fondo lėšomis

laikomos valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančios Garantinio fondo lėšos,

kurios laikinai neskiriamos išmokoms iš Garantinio fondo, nenaudojamos banko

operacijoms ir išlaidoms, susijusioms su šio įstatymo 4 straipsnio

1 dalyje nurodytų paraiškų parengimu, taip pat Garantinio fondo

administravimo ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms

apmokėti.

4

straipsnis. Garantinio fondo lėšų naudojimas

1.

Garantinio fondo

lėšos naudojamos šioms iki paraiškos skirti lėšas iš Garantinio fondo (toliau –

paraiška) pateikimo Garantinio fondo administratoriui dienos darbuotojams

neišmokėtoms išmokoms:

1) darbuotojui

priklausantis darbo užmokestis, bet ne didesnis kaip užpraeitą kalendorinį

ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su

darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio

socialinio draudimo įmokos, 3/4 sumos ir neviršijantis kalendorinio ketvirčio,

einančio prieš nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo

nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos mėnesį,

Lietuvos statistikos departamento skelbiamų trijų šalies ūkio vidutinių

mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos. Kai užpraeitą kalendorinį ketvirtį,

buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo

santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos, suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas arba

tokios sumos nebuvo, išmokos darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydis

laikomas lygus trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumai;

2) piniginė

kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, neviršijanti vienos

minimaliosios mėnesinės algos;

3) išeitinė išmoka,

numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnyje, 297 straipsnio 4

dalyje ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių

bankroto įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje, neviršijanti dviejų minimaliųjų

mėnesinių algų sumos;

4) apmokėjimas už

prastovą, neviršijantis vienos minimaliosios mėnesinės algos;

5) Lietuvos

Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų

profesine liga laikinojo įstatymo nustatytas žalos atlyginimas dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė šioje dalyje

nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei.

2.

Skiriant šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokas, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta

tvarka paskirto įmonės administratoriaus, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų

bankroto įstatymo (toliau – Fizinių asmenų bankroto įstatymas) nustatyta tvarka

paskirto bankroto administratoriaus ar asmens, kitoje valstybėje narėje

atliekančio įmonės administratoriaus ar bankroto administratoriaus funkcijas

atitinkančias funkcijas, (toliau – administratorius) prašymu, Garantinio fondo lėšos

naudojamos:

1) banko

operacijoms, susijusioms su išmokų iš Garantinio fondo pervedimu į darbuotojų

asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikoje įsteigtuose bankuose (bankų

filialuose), apmokėti pagal atitinkamų bankų (bankų filialų) įkainius. Jeigu

išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose

valstybėse įsteigtuose bankuose (bankų filialuose), su šių išmokų pervedimu

susijusios išlaidos atlyginamos iš jų gavėjui skirtų išmokų iš Garantinio

fondo. Jeigu banko operacijai apmokėti naudojamos Garantinio fondo lėšos, kai

išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose

valstybėse įsteigtuose bankuose (bankų filialuose), viršija darbuotojui skirtų

išmokų iš Garantinio fondo sumą, išmokos iš Garantinio fondo šiam darbuotojui

nepervedamos;

2) išlaidoms, susijusioms su paraiškų parengimu

(administratoriaus darbo daliniu apmokėjimu), apmokėti, kai bankroto byla

nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Šių išlaidų apmokėjimo

tvarką ir dydžius (atsižvelgus į administratoriaus darbo apimtį, paraiškos

sudėtingumą, darbuotojų skaičių ir kita), neviršijančius trijų minimaliųjų

mėnesinių algų sumos, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Garantinio fondo lėšos taip pat naudojamos

Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose

nustatyta tvarka ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms

apmokėti finansų ministro nustatyta tvarka.

2 straipsnis.

Bendrosios Garantinio fondo steigimo bei valdymo nuostatos

1.

Garantinio

fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Garantinio

fondo administratorius – Vyriausybės įgaliota institucija. Garantinio fondo

administratoriaus veiklą reglamentuoja Garantinio fondo nuostatai, kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

3.

Garantinis

fondas yra pinigų fondas.

4.

Garantinis

fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Įmonių bankroto

įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Garantinio fondo

nuostatais bei kitais teisės aktais.

3 straipsnis.

Garantinio fondo paskirtis

1.

Lėšos iš

Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms

bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki

teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki

kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka

priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra

nutrūkę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam

įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat

Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta

tvarka.

2.

Lėšos iš

Garantinio fondo taip pat skiriamos išmokoms Lietuvos Respublikoje įregistruotų

Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių

įmonių filialų ir atstovybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis

šiuose filialuose ir atstovybėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tose

įmonėse vyksta nemokumo procesas, tolygus Lietuvos Respublikos įstatymuose

numatytoms įmonių bankroto procedūroms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

ANTRASIS

SKIRSNIS

GARANTINIO FONDO

LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ

4 straipsnis.

Garantinio fondo lėšos

1.

Garantinio

fondo lėšas sudaro:

1) įmonių,

nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto

darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos);

2) Privatizavimo

fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą;

3) lėšos, gautos

iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams

reikalavimams tenkinti;

4) juridinių ir

fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriškos

įmokos;

5) pajamos už

investuotas laikinai laisvas fondo lėšas.

2.

Garantinio

fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Valstybės iždo sąskaitoje, kuri atidaroma

Lietuvos banke.

3.

Įmokos į

Garantinį fondą administruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymą.

4.

Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka:

1)

įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams

pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;

2) įmokos

mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

5.

Finansų

ministerija, suderinusi su Garantinio fondo taryba, investuoja laikinai laisvas

Garantinio fondo lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius ir (ar) indėlius

Lietuvos banke ir garantuoja lėšų grąžinimą į Garantinio fondo sąskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

5 straipsnis. Išmokų iš

Garantinio fondo skaičiavimo tvarka

1.

Išmokų iš Garantinio fondo dydis skaičiuojamas

pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintus

darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, apskaičiuotus pagal

personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentus ir susidariusius iki teismo

nutarties iškelti bankroto bylą ar kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto

procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne

ilgesnį kaip du mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar

kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka

priėmimo dienos. Išmokos, numatytos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir

3 punktuose, skaičiuojamos nutraukiant darbo sutartį.

2.

Kai administratorius pateikia pagrindimą dėl šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos išmokos

iš Garantinio fondo, nebuvimo, bet nėra duomenų, patvirtinančių darbuotojų

teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš Garantinio fondo, jiems

skiriamos Garantinio fondo lėšos, kurių suma sudaro ne daugiau kaip tris

minimaliąsias mėnesines algas.

3.

Apskaičiuojant iš Garantinio fondo skiriamas lėšas, taikomas minimaliosios

mėnesinės algos dydis, galiojantis teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba

kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka

priėmimo dieną.

6

straipsnis. Garantinio fondo lėšų skyrimas

1.

Garantinio fondo lėšos, kai darbdavys neturi

pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra

patvirtinti teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu, skiriamos

pagal administratoriaus Garantinio fondo administratoriui pateiktą paraišką.

2.

Paraiškoje nurodoma darbdavio įsiskolinimų

darbuotojams suma, prašoma skirti išmokų iš Garantinio fondo suma, darbuotojų,

kuriems prašoma skirti išmokas iš Garantinio fondo, sąrašai ir jiems prašomų

skirti išmokų iš Garantinio fondo pagal išmokų rūšis suma, prašomos skirti

lėšos banko operacijoms apmokėti, taip pat nurodomos išlaidos, susijusios su

paraiškos parengimu, ir kiti Garantinio fondo nuostatuose nurodyti būtini

duomenys ir pridedami dokumentai sprendimui dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo

priimti. Už paraiškoje nurodytų duomenų atitiktį personalo ir buhalterinės

apskaitos dokumentams administratorius atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną

mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo

dienos ar kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti kreditorių reikalavimus

priėmimo dienos.

4.

Garantinio

fondo administratorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo

dienos išnagrinėja paraišką ir pateikia ją Garantinio fondo tarybai. Garantinio

fondo taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paraiškos iš Garantinio

fondo administratoriaus gavimo dienos priima sprendimą dėl Garantinio fondo

lėšų skyrimo.

5.

Išmokos iš

Garantinio fondo neskiriamos:

1) darbuotojui,

kuriam pačiam arba kartu su jo artimaisiais giminaičiais ar sutuoktiniu ne

mažiau kaip vienus metus iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar

kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka

priėmimo dienos nuosavybės teise priklausė daugiau kaip 50 procentų įmonės

akcijų (dalių, pajų);

2) darbuotojui,

kuriam išmokos, analogiškos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms

išmokoms iš Garantinio fondo, buvo skirtos kitų valstybių narių institucijų, atliekančių

garantijų institucijų funkcijas. Jeigu šiame punkte nurodytam darbuotojui buvo

skirtos išmokos iš Garantinio fondo, Garantinio fondo taryba priima sprendimą

dėl darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo grąžinimo. Šios išmokos iš

Garantinio fondo grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6.

Garantinio

fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7.

Kai

Garantinio fondo taryba priima sprendimą dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo,

Garantinio fondo administratorius su administratoriumi sudaro Garantinio fondo

lėšų pervedimo sutartį (toliau – sutartis). Sutartyje turi būti nurodyta

skiriama Garantinio fondo lėšų suma, jų naudojimo tvarka, sąskaita Garantinio

fondo lėšoms pervesti, informacija apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1

punkte nurodytą atvejį dėl išmokų iš Garantinio fondo nepervedimo, Garantinio

fondo administratoriaus ir administratoriaus įsipareigojimai ir atsakomybė.

8.

Administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Garantinio fondo

lėšų pervedimo į sutartyje nurodytą sąskaitą dienos perveda darbuotojams jiems

skirtas išmokas. Pervestos ir pagal paskirtį nepanaudotos Garantinio fondo

lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto termino

pabaigos grąžinamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą.

9.

Grąžinus į valstybės iždo bendrąją sąskaitą pervestas ir pagal

paskirtį nepanaudotas Garantinio fondo lėšas, taip pat šio įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju, kai išmokos iš Garantinio fondo

nepervedamos, išmokos iš Garantinio fondo darbuotojams išmokamos Vyriausybės

nustatyta tvarka ne vėliau kaip per trejus metus nuo Garantinio fondo tarybos

sprendimo dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priėmimo dienos.

10.

Patvirtinta

darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš

Garantinio fondo sumokėtos išmokos suma. Garantinio fondo administratorius turi

atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Garantinio fondo

administratoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo ir Fizinių

asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

11.

Darbuotojai nepraranda teisės gauti išmokas iš Garantinio fondo darbdaviui į

Garantinį fondą nesumokėjus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytų įmokų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

GARANTINIO FONDO

LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS IR FINANSŲ KONTROLĖ

7

straipsnis. Garantinio fondo administratorius

Garantinio fondo

administratorius:

1) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja paraiškas ir teikia jas

Garantinio fondo tarybai sprendimui dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priimti;

2) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie

paraiškų nagrinėjimo eigą Garantinio fondo administratoriaus interneto

svetainėje;

3) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro sutartis su

administratoriais;

4) rengia ir

teikia Garantinio fondo tarybai Garantinio fondo lėšų sąmatos projektą ir

Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinį;

5) rengia ir

teikia Garantinio fondo tarybai ketvirčio ir metinę Garantinio fondo

administratoriaus veiklos ataskaitas ir skelbia jas Garantinio fondo

administratoriaus interneto svetainėje;

6) tvirtina

paraiškos ir sutarties pavyzdines formas, rekomendacijas dėl paraiškų pildymo

ir teikimo ir skelbia jas Garantinio fondo administratoriaus interneto

svetainėje;

7) Garantinio fondo

tarybos prašymu teikia informaciją dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo,

Garantinio fondo lėšų sąmatos vykdymo ir kitų Garantinio fondo administravimo

klausimų;

8)

bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis, atliekančiomis garantijų

institucijų funkcijas ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia joms ir Europos

Komisijai informaciją;

9) tvarko

informaciją apie Garantinio fondo lėšų naudojimą;

10) techniškai

aptarnauja Garantinio fondo tarybą;

11) atlieka kitas Garantinio fondo nuostatuose

nustatytas funkcijas.

8

straipsnis. Garantinio fondo taryba

1.

Garantinio

fondo taryba prižiūri Garantinio fondo administratoriaus veiklą.

2.

Garantinio

fondo tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Garantinio fondo tarybos veiklai vadovauja pirmininkas arba, kai jo nėra ar jis

negali dalyvauti posėdyje, – jo pavaduotojas, kuriuos skiria Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija iš valstybės valdymo institucijų atstovų.

3.

Garantinio

fondo taryba sudaroma iš 12 narių: keturi atstovauja darbuotojų interesus

ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams), keturi

– darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) ir keturi –

valstybės valdymo institucijoms.

4.

Garantinio

fondo taryba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.

5.

Garantinio fondo taryba:

1)

priima sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo;

2) pritaria Garantinio fondo lėšų sąmatos projektui ir

Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkiniui ir teikia juos Vyriausybei;

3) svarsto

ketvirčio ir metinę Garantinio fondo administratoriaus veiklos ataskaitas ir

teikia pasiūlymus dėl Garantinio fondo administravimo;

4) tvirtina metinę Garantinio fondo tarybos veiklos ataskaitą;

5) teikia

pasiūlymus dėl Garantinio fondo sudarymo ir išmokų iš Garantinio fondo

maksimalių dydžių;

6) atlieka

kitas Garantinio fondo nuostatuose nustatytas funkcijas.

9

straipsnis. Garantinio fondo atskaitomybė ir finansų kontrolė

1.

Garantinio

fondo lėšų sąmatą ir Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinį tvirtina

Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) Vyriausybės teikimu.

2.

Vyriausybė

Garantinio fondo lėšų sąmatos projektą teikia Seimui tvirtinti kartu su

atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyta

tvarka ir terminais. Jeigu ateinančių metų Garantinio fondo lėšų sąmata

nepatvirtinama iki einamųjų metų pabaigos, Garantinio fondo lėšos, skiriamos

vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, metų pradžioje iki Garantinio fondo

lėšų sąmatos patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusiais

metais Garantinio fondo tarybos skirtų Garantinio fondo lėšų.

3.

Garantinio

fondo metinių ataskaitų rinkinio sudarymą, tvirtinimą ir skelbimą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas (toliau –

Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas). Garantinio fondo metinių

finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas Finansų ministerijai Viešojo sektoriaus

atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka ir įtraukiamas į valstybės

konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

4.

Valstybės

kontrolė kiekvienais metais atlieka Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinio

auditą ir parengia audito išvadą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

Garantinio

fondo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

1.

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų

darbdaviui tapus nemokiam (OL 2008 L 283, p. 36).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 3, 4,

5, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-631,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1673,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2139,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)

ĮMONIŲ

IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, KELIŲ PRIEŽIŪROS IR

PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO, GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO, RINKLIAVŲ

ĮSTATYMO, MOKESČIŲ UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO,

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO, KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO, LIETUVOS

BANKO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO, ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO, LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ

ĮSTATYMO, ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-519,

2006-03-23, Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja nuo 2006 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1222,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3054 (2007-07-12)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja tų metų, kurių

ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1831,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5380 (2008-11-29)

GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 7

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1636,

2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 79-3100 (2008-07-12)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos išeitinės išmokos iš

Garantinio fondo pradedamos mokėti nuo 2008 m. liepos 1 d.

Iš Garantinio fondo išmokamų išeitinių

išmokų sumoms taikomi tokie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti

išeitinių išmokų dydžio (iki 2 minimaliųjų mėnesinių algų) apribojimai, kokie

buvo taikomi tuo laikotarpiu, per kurį šiame įstatyme nurodytiems darbuotojams

buvo mokamas darbo užmokesčio įsiskolinimas iš Garantinio fondo.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1731,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 146-6853 (2011-12-01)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio

1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2079,

2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4017 (2012-07-04)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas,

išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Darbdavių, kurių bankroto bylos iškeltos

arba bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo,

paraiškos nagrinėjamos ir lėšos iš Garantinio fondo skiriamos pagal teisės

normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Paraiškas dėl išeitinių išmokų skyrimo

buvusių darbdavių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir

2 punktuose, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas ne

teismo tvarka pradėtas iki Lietuvos Respublikos Garantinio

fondo įstatymo įsigaliojimo dienos ir buvo tęsiamas įstatymui įsigaliojus,

darbuotojams savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruotas šis

darbdavys, likviduotas dėl bankroto įsigaliojus Lietuvos Respublikos Garantinio

fondo įstatymui, tarybos įgaliota įstaiga arba jos pavedimu administratorius

Garantinio fondo administratoriui teikia iki 2013 m. liepos 1 d. Šios paraiškos

nagrinėjamos ir Garantinio fondo lėšos skiriamos pagal teisės normas,

galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Fiziniai

asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte, įmokas į

Garantinį fondą moka nuo 2013 m. kovo 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-10-30)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

6 straipsnis.

Lėšų iš Garantinio fondo skyrimo tvarka

1.

Lėšų iš

Garantinio fondo skyrimo tvarką nustato Garantinio fondo nuostatai.

2.

Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės

komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui

su darbuotojais, per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos

Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo

administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.

3.

Neteko galios

nuo 2006 m. balandžio 13 d.

4.

Dokumentus

dėl lėšų skyrimo likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonių darbuotojų

reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo

administratoriui teikia savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruota

(veikė) likviduota dėl bankroto įmonė, tarybos įgaliota įstaiga arba jos

pavedimu juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas.

5.

Neteko galios

nuo 2006 m. balandžio 13 d.

6.

Sprendimą dėl

Garantinio fondo lėšų skyrimo Garantinio fondo administratoriaus teikimu ne

vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų iš Garantinio fondo administratoriaus

gavimo dienos priima Garantinio fondo taryba.

7.

Garantinio fondo

tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų, Garantinio fondo administratorius su

bankrutuojančia ar bankrutavusia įmone arba savivaldybės tarybos įgaliota

įstaiga arba jos pavedimu su juridiniu asmeniu, teikiančiu įmonių bankroto

administravimo paslaugas ir parengusiu paraišką dėl lėšų skyrimo, sudaro lėšų iš

Garantinio fondo perdavimo įmonei (savivaldybės įstaigai, juridiniam asmeniui,

teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas) sutartį.

8.

Garantinio

fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

7 straipsnis.

Garantinio fondo finansinė kontrolė

1.

Garantinio fondo

finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė.

2.

Garantinio

fondo finansinė atskaitomybė kasmet turi būti tikrinama auditoriaus ar audito

įmonės. Garantinio fondo taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“

metinę finansinę atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada.

TREČIASIS

SKIRSNIS

GARANTINIO FONDO

VALDYMAS

8 straipsnis.

Garantinio fondo taryba

1.

Garantiniam

fondui vadovauja Garantinio fondo taryba. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė.

2.

Garantinio

fondo taryba sudaroma iš 12 narių: 4 atstovauja darbuotojų interesus ginančioms

organizacijoms (profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams), 4 – darbdavių

organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) ir 4 – valstybės valdymo

institucijoms. Darbuotojų interesus ginančių organizacijų ir darbdavių atstovus

deleguoja jiems atstovaujančios organizacijos, o valstybės valdymo institucijų

atstovus skiria Vyriausybė.

3.

Garantinio

fondo tarybos veiklai vadovauja pirmininkas. Jį skiria Vyriausybė iš valstybės

valdymo institucijų atstovų.

9 straipsnis.

Garantinio fondo tarybos kompetencija

1.

Garantinio fondo tarybos veiklą nustato Garantinio fondo nuostatai.

2.

Garantinio fondo taryba:

1) valdo fondo

lėšas;

2) priima

sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo;

3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl maksimalių išmokų dydžių, numatytų

šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose;

4) teikia

Vyriausybei Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;

5) teikia

Vyriausybei pasiūlymus Garantinio fondo veiklos klausimais;

6) tvirtina lėšų

iš Garantinio fondo perdavimo įmonei sutarties pavyzdinę formą;

7) vykdo

kitus Garantinio fondo nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

10 straipsnis.

Garantinio fondo administratoriaus funkcijos

Garantinio fondo

administratoriaus pagrindinės funkcijos:

1) vykdyti

Garantinio fondo tarybos ir jos pirmininko pavedimus;

2) priimti

bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas dėl lėšų skyrimo 3

straipsnyje nurodytų darbuotojų išmokoms, šias paraiškas nagrinėti ir parengti

Fondo tarybos posėdžiams;

3) Garantinio

fondo tarybai priėmus nutarimą skirti lėšų išmokoms bankrutuojančių ar

bankrutavusių, taip pat buvusiems likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojams,

sudaryti lėšų iš Garantinio fondo perdavimo įmonei ar savivaldybės tarybos

įgaliotai įstaigai arba jos pavedimu juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių

bankroto administravimo paslaugas ir parengusiam paraišką dėl lėšų skyrimo,

sutartį;

4) pagal

kompetenciją, nustatytą Garantinio fondo nuostatuose, atstovauti Garantiniam

fondui valstybės ir savivaldybių institucijose, teismuose bei kitose įstaigose,

įmonėse ir organizacijose visais su jo veikla susijusiais klausimais.

Garantinio fondo interesams gali atstovauti ir kitos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos;

5) rengti

Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;

6) kontroliuoti

ir kaupti informaciją apie Garantinio fondo lėšų naudojimą;

7) spręsti kitus

Garantinio fondo nuostatuose numatytus klausimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11 straipsnis.

Garantinio fondo reorganizavimas ir likvidavimas

1.

Garantinį

fondą reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

2.

Likvidavus

Garantinį fondą, nepanaudotų lėšų naudojimo tvarką nustato šio fondo steigėjas.

12 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

2.

Įmonėms, kuriose

bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomi šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktai. Įstatymo nuostatos

netaikomos įmonėms, dėl kurių teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, ar

kreditorių susirinkimas, bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka, iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos yra priėmęs nutartį (nutarimą) išregistruoti

likviduotą dėl bankroto įmonę. Kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės

darbuotojams bankroto proceso metu jau buvo sumokėta tam tikra įmonės

įsiskolinimo dalis iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų

reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti skirtų finansinės

paramos lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išmokos

jiems turi būti sumažinamos sumokėta suma. Kai darbuotojams skirtos išmokos,

numatytos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal galiojusias šios

dalies nuostatas buvo sumažintos bankroto proceso metu iš įmonės lėšų sumokėta

darbo užmokesčio dalimi, jiems skiriamos papildomos išmokos, kurių kiekvienos

dydis yra lygus sumai, kuria buvo sumažinta anksčiau skirta išmoka.

3.

Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškos dėl lėšų skyrimo iš

Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams pradedamos

nagrinėti Garantinio fondo taryboje ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo šio

įstatymo įsigaliojimo dienos.

4.

Įmonės įmokas į

Garantinį fondą pradeda mokėti nuo 2001 m. kovo 15 d.

5.

Įmonės,

kurios sumokėjo įmokas į Garantinį fondą iki 2001 m. kovo 15 d., šių įmokų

dydžiu gali sumažinti įmokas, apskaičiuotas ir mokėtinas į Garantinį fondą nuo

2001 m. kovo 15 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-631, 2001-12-06,

Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

13 straipsnis. Įstatymo

įgyvendinimas

Vyriausybė:

1) patvirtina

Garantinio fondo nuostatus;

2) patvirtina

Garantinio fondo tarybos sudėtį;

3) patvirtina

šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei 11 ir 12 dalių

taikymo tvarką;

4) 2001 metų

valstybės biudžeto projekte numato asignavimus pradiniam įnašui į Garantinį

fondą;

5) parengia

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimus, nustatančius

privatizavimo lėšų dalies naudojimą Garantiniam fondui;

6) patvirtina

įmonėms, likviduotoms dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, išmokų skyrimo

tvarką;

7) patvirtina papildomų

išmokų, numatytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, skyrimo tvarką;

8) nustato tvarką,

kuria gaunama ir teikiama informacija apie Europos Sąjungos valstybėje narėje

ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykstantį įmonės, kurios

filialai ir atstovybės įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos

Respublikoje, nemokumo procesą ir apie bankroto procedūras, vykdomas įmonėje,

įregistruotoje Lietuvos Respublikoje ir veikiančioje kelių valstybių narių

teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

garantinio

fondo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

1.

1980 m. spalio

20 d. Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su

darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.

2.

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos

parlamento ir Tarybos direktyva 2002/74/EB, iš dalies keičianti Tarybos

direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų

apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 3, 4,

5, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-631,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1673,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2139,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)

ĮMONIŲ

IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, KELIŲ PRIEŽIŪROS IR

PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO, GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO, RINKLIAVŲ

ĮSTATYMO, MOKESČIŲ UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO,

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO, KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO, LIETUVOS

BANKO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO, ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO, LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ

ĮSTATYMO, ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-519,

2006-03-23, Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja nuo 2006 m. gegužės 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-04-20)

autrap@lrs.lt