Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

apdairų draudimo įmonės valdymą bei draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

34(2)

straipsnis. Draudimo įmonės vidaus kontrolė

1.

Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę draudimo įmonėje užtikrina patikima bei

tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema ir vidaus audito tarnyba arba

vidaus auditorius. Jų visų tikslas – padėti didinti draudimo įmonės veiklos

efektyvumą, įgyvendinti jos veiklos strategiją, ūkinę ir finansų politiką,

atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jos tęstinumui garantuoti, teikti jai

informaciją, analitinę medžiagą, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus,

susijusius su draudimo įmonės veikla. Vidaus audito tarnybos arba vidaus

auditoriaus teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės įstatai.

2.

Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolės sistemą sudaro:

1) organizacinė

struktūra, leidžianti užtikrinti vertikalius ir horizontalius ryšius;

2) vidaus

informacinė sistema;

3) įmonės teisės

aktuose nustatyta personalo atsakomybė ir kompetencija;

4) dviguba veiklos

procedūrų vidaus kontrolė;

5) akcininkų bei

valdymo organų informavimo sistema;

6) rizikos kontrolė ir rizikos

valdymas.

auditoriaus) tikslai:

1) vertinti, ar

draudimo įmonės finansinė atskaitomybė parodo tikrąją būklę;

2) vertinti, kaip

laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įmonės taisyklių reikalavimų;

3) tikrinti ir

vertinti draudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą;

4) padėti draudimo

įmonės akcininkams bei valdymo organams nustatyti veiklos kryptis ir jų

įgyvendinimo priemones;

5) nustatyti, ar

veiksminga draudimo įmonės veikla, ar pagrįsta jos pasirinkta veiklos politika,

ar pakankamai veiksmingai taikomos jos pasirinktos priemonės;

6) teikti draudimo

įmonės akcininkams bei valdymo organams analizės bei įvertinimo medžiagą ir

rekomendacijas draudimo įmonės valdymo, audituojamų padalinių veiklos

organizavimo ir jos veiksmingumo klausimais.

tarnyba arba vidaus auditorius, jei vidaus audito tarnyba neįsteigta, privalo

nedelsdami informuoti draudimo įmonės valdymo organus ir Priežiūros tarnybą

apie nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus,

kurie kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų

interesams, saugiai ir patikimai draudimo įmonės veiklai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

35 straipsnis. Draudimo

įmonių įstatų pakeitimai

Keičiami veikiančios draudimo įmonės įstatai

prieš perregistravimą turi būti suderinti su Priežiūros tarnybos valdyba.

36 straipsnis. Draudimo

įmonių reorganizavimas

nustatyta tvarka.

reorganizuoti reikalingas Priežiūros tarnybos valdybos leidimas.

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei gavus

Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, šios draudimo įmonės reorganizavimas gali

turėti įtakos teisėms ir pareigoms, atsirandančioms iš Lietuvos Respublikoje

įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialo draudimo sutarčių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

37 straipsnis.

Draudimo įmonės likvidavimas

Draudimo įmonė

likviduojama Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos draudimo įmonių likvidavimui taikomos

tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

37(1)

straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimo procedūra

įmonė savanoriškai veiklą gali nutraukti draudimo įmonės visuotiniam akcininkų

susirinkimui priėmus sprendimą likviduoti draudimo įmonę. Draudimo įmonės

visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti

draudimo įmonę tik draudimo įmonei šio įstatymo nustatyta tvarka perdavus

teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir gavus Priežiūros tarnybos

valdybos leidimą likviduoti draudimo įmonę. Priežiūros tarnybos valdyba

neišduoda leidimo likviduoti draudimo įmonę, jei draudimo įmonė nėra perdavusi

teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis. Priežiūros tarnybos valdyba

sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir

tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, priėmęs sprendimą likviduoti draudimo

įmonę, privalo paskirti likvidatorių (likvidavimo komisiją). Prieš skiriant

asmenį likvidatoriumi, likvidavimo komisijos nariu ar jos pirmininku,

Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka turi būti gautas Priežiūros

tarnybos valdybos pritarimas šio asmens kandidatūrai. Priežiūros tarnybos

valdyba sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 15 darbo dienų nuo visų

reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

3.

Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar

sudaryti likvidavimo komisiją ir paskirti jos pirmininką draudimo įmonė per 3

darbo dienas raštu privalo pranešti Priežiūros tarnybai. Priežiūros tarnybos

valdyba turi teisę kreiptis į teismą prašydama pakeisti likvidatorių,

likvidavimo komisijos narius ar likvidavimo komisijos pirmininką, jei šie

veikia netinkamai (pažeidžia galiojančius teisės aktus ar kelia grėsmę

draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų interesams).

nustatyta tvarka sprendimo likviduoti draudimo įmonę priėmimas priklauso teismo

kompetencijai, likvidatoriaus ar likvidavimo komisijos ir jos pirmininko

kandidatūras teismui pateikia Priežiūros tarnybos valdyba. Priėmęs sprendimą

likviduoti draudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidavimo komisiją bei

jos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti

Priežiūros tarnybai.

5.

Panaikinus draudimo įmonės draudimo veiklos licencijos galiojimą, Priežiūros

tarnybos valdyba per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti juridinio

asmens registro tvarkytojui.

įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos licencijos galiojimas iki sprendimo

likviduoti draudimo įmonę priėmimo nėra panaikintas, priėmus sprendimą

likviduoti draudimo įmonę, Priežiūros tarnybos valdyba sustabdo draudimo

veiklos licencijos galiojimą. Sustabdžius draudimo veiklos licencijos

galiojimą, likviduojama draudimo įmonė turi teisę vykdyti tik Priežiūros

tarnybos valdybos nutarime dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo

nustatytą veiklą, susijusią su draudimo sutarčių užbaigimu. Prieš

kreipiantis dėl draudimo įmonės išregistravimo į juridinio asmens registro

tvarkytoją, likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius ar likvidavimo

komisijos pirmininkas privalo pateikti Priežiūros tarnybos valdybai prašymą

panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą. Pateikto prašymo pagrindu

Priežiūros tarnybos valdyba panaikina draudimo veiklos licencijos galiojimą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

37(2) straipsnis.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius

įmonės likvidatoriumi, likvidavimo komisijos nariu ir jos pirmininku gali būti

tik nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas asmuo, turintis darbo patirties

draudimo įmonėje ar įmonių likvidavimo bei administravimo srityse.

paskirtas likvidatorius ar likvidavimo komisija privalo ieškoti galimybių

perleisti teises ir pareigas pagal likviduojamos draudimo įmonės draudimo

sutartis.

ar likvidavimo komisijos pirmininkas nedelsdamas privalo raštu pranešti

Priežiūros tarnybos valdybai, kai paaiškėja, kad likviduojama draudimo įmonė

yra nemoki.

įmonės likvidavimo eigą ir rezultatus likvidatorius ar likvidavimo komisijos

pirmininkas atsiskaito Priežiūros tarnybos valdybai jos nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

37(3)

straipsnis. Likviduojamos draudimo įmonės kreditinių reikalavimų

tenkinimas

draudimo įmonės draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti naudojamos tik

draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei trečiųjų asmenų kreditiniams

reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti. Iš draudimo

techninių atidėjimų lėšų bei iš turto, į kurį investuotos draudimo techninių

atidėjimų lėšos, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės prievoles.

techninių atidėjimų lėšų nepakanka visiems likviduojamos draudimo įmonės kreditiniams

reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie

reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią

sumą.

draudimo techninių atidėjimų draudimo įmonės lėšos panaudojamos šio straipsnio

1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš

draudimo techninių atidėjimų lėšų, bei visų kitų kreditorių reikalavimams

tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Draudimo techninių atidėjimų lėšų likutis,

likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditinius

reikalavimus, taip pat panaudojamas visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti

įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

37(4)

straipsnis. Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos

narė,

draudimo

įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, likvidavimas

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, likvidavimo procedūros gali būti

pradėtos tik šio įstatymo nustatyta tvarka perdavus teises ir pareigas pagal

draudimo sutartis ir gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą likviduoti

užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo

įmonės filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje.

2.

Apie priimtą sprendimą likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė per 5

darbo dienas raštu privalo pranešti Priežiūros tarnybai. Priežiūros tarnybos valdyba

turi teisę pakeisti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, kai šis asmuo

neatitinka kvalifikacijos, patirties ar nepriekaištingos reputacijos

reikalavimų.

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, priverstinai likviduojamas

Priežiūros tarnybos valdybai priėmus sprendimą panaikinti išduotą leidimą

steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju asmenį, atsakingą už

veiklos nutraukimą, skiria ir turi teisę pakeisti Priežiūros tarnybos valdyba.

nustatyta tvarka sprendimą likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens,

atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia Priežiūros tarnybos

valdyba. Priėmusi sprendimą likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės

institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros

tarnybai.

atsakingam už veiklos nutraukimą, taikomos šio įstatymo 37(2)

straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialo kreditinių reikalavimų tenkinimui

taikomos šio įstatymo 37(3) straipsnio nuostatos, reglamentuojančios

likviduojamos draudimo įmonės kreditinių reikalavimų tenkinimą. Jei iš draudimo

sutarties atsirandančio kreditinio reikalavimo dalis yra patenkinta iš

likviduojamo Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo indėlio, numatyto

šio įstatymo 40(2 )straipsnyje, lėšų, likusi nepatenkinta kreditinio

reikalavimo dalis tenkinama iš Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo draudimo techninių atidėjimų lėšų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

38 straipsnis.

Draudimo įmonės bankrotas

įmonės bankroto byla nagrinėjama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jei

šis įstatymas nenustato kitaip.

įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto

bylos iškėlimo dėl draudimo įmonės nemokumo pateikia Priežiūros tarnybos

valdyba. Teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7

dienas.

3.

Administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia Priežiūros tarnybos valdyba.

Apie administravimo eigą ir rezultatus administratorius atsiskaito Priežiūros

tarnybos valdybai jos nustatyta tvarka.

įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos licencijos galiojimas iki bankroto

bylos iškėlimo nėra panaikintas, iškėlus bankroto bylą, Priežiūros tarnybos

valdyba sustabdo draudimo veiklos licencijos galiojimą. Sustabdžius draudimo

veiklos licencijos galiojimą, draudimo įmonė turi teisę vykdyti tik Priežiūros

tarnybos valdybos nutarime dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo

nustatytą veiklą, susijusią su draudimo sutarčių baigimu. Draudimo įmonę

pripažinus bankrutavusia, Priežiūros tarnybos valdyba panaikina draudimo

veiklos licencijos galiojimą.

įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai

nešaukiami. Jų interesams atstovauja Priežiūros tarnybos valdybos sudarytas

komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į jo sudėtį

įeina draudėjai (apdraustieji), kiti kreditoriai ir Priežiūros tarnybos

atstovai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

38(1)

straipsnis. Bankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių pasibaigimas

1.

Iškėlus bankroto bylą, gyvybės draudimo sutartys, sudarytos tik dėl mirties

rizikos, ir ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Šių sutarčių draudėjai

įgyja kreditinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už

laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki draudimo sutartyje numatyto draudimo

sutarties termino pabaigos.

įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, per 30 dienų teisės

ir pareigos pagal su kapitalo kaupimu susijusio gyvybės draudimo sutartis nėra

perleidžiamos kitai Lietuvos Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar

užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo

įmonės filialui, tai šios sutartys pasibaigia. Administratoriaus prašymu

Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę pratęsti šį terminą.

pasibaigusios gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarties

draudėjas įgyja kreditinio reikalavimo teisę į draudimo įmonę. Draudėjo

kreditinio reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai

skaičiuojamų žalos padengimo (matematinio), perkeltų įmokų ir gyvybės draudimo,

kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninių atidėjimų dydžių sutarties

pasibaigimo dieną sumai. Jei šios draudimo sutarties objektas yra susijęs su

mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos rizika, draudėjas taip pat įgyja kreditinio

reikalavimo teisę į dėl šių rizikų sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį

nuo draudimo sutarties pabaigos iki draudimo sutartyje numatyto draudimo

sutarties termino pabaigos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

38(2)

straipsnis. Teisių ir pareigų pagal bankrutuojančios gyvybės draudimo įmonės

gyvybės

draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimas

gyvybės draudimo įmonė sutarties su kita Lietuvos Respublikoje registruota

draudimo įmone ar su užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje,

pagrindu ir gavusi Priežiūros tarnybos valdybos leidimą turi teisę perleisti

teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu,

draudimo sutartis kitai Lietuvos Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar

užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo

įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Teisės ir pareigos gali būti

perleidžiamos pagal visas bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo,

susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis ar tik dalį jų.

2.

Bankrutuojančios gyvybės draudimo įmonės teisių ir pareigų pagal gyvybės

draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimui netaikomos šio

įstatymo 20 straipsnio nuostatos.

perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu,

sutartis išduodamas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka per 15 dienų

nuo kreipimosi, jei:

1) pateikti visi

Priežiūros tarnybos valdybos nustatytoje tvarkoje nurodyti dokumentai ir

informacija;

2) draudimo

įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, perimantis teises ir

pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis,

prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš draudimo sutarčių,

išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą išimtį;

3) perdavus

teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu,

sutartis, bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama draudimo įmonės arba užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, perimančio teises ir pareigas pagal

draudimo sutartis, mokumo atsarga;

4) perleidžiant

teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu,

sutartis, bus apsaugoti perleidžiančios teises ir pareigas pagal draudimo

sutartis draudimo įmonės draudimo sutarčių, pagal kurias teisės ir pareigos

perleidžiamos, bei draudimo sutarčių, pagal kurias teisės ir pareigos nėra

perleidžiamos, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų turtiniai interesai;

5) užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ketinimui perimti teises ir pareigas

pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis neprieštarauja

tos užsienio valstybės draudimo įmonių priežiūrą vykdanti institucija arba ji

nepareiškė savo nuomonės dėl teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo,

susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimo.

perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo

kaupimu, sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo

kaupimu, sutartis laikomos perleistomis nuo datos, nustatytos sutartyje dėl

teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu,

sutartis perleidimo, kuri negali būti ankstesnė už leidimo išdavimo datą.

Priežiūros tarnybos valdyba, išduodama leidimą, turi teisę pavesti

bankrutuojančios gyvybės draudimo įmonės administratoriui raštu informuoti

kiekvieną gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarties, pagal

kurią teisės ir pareigos perleistos, draudėją apie išduotą leidimą perleisti

teises ir pareigas.

bankrutuojančios draudimo įmonės techninių atidėjimų lėšų nepakanka

kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš gyvybės draudimo, susijusio su

kapitalo kaupimu, sutarčių, patenkinti, bankrutuojanti draudimo įmonė,

perleidžianti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, turi teisę perleisti

dalį pareigos dėl draudimo išmokos ir išperkamosios sumos mokėjimo. Tokiu

atveju sutartyje dėl teisių ir pareigų perdavimo privalo būti nurodyta, kokią

dalį (procentais) draudimo išmokos ir išperkamosios sumos privalo išmokėti

teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimanti draudimo įmonė ar Lietuvos

Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialas. Nuo teisių ir pareigų pagal

draudimo sutartis perleidimo momento draudėjas įgyja kreditinio reikalavimo

bankrutuojančiai draudimo įmonei teisę į išperkamosios sumos, apskaičiuotos iki

teisių ir pareigų perleidimo dienos, dalį, dėl kurios išmokėjimo pareiga išliko

bankrutuojančiai draudimo įmonei.

perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo

kaupimu, sutartis be visų ar dalies draudimo techninių atidėjimų lėšų, leidimas

perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduotas tik

Priežiūros tarnybos valdybai pritarus draudimo techninių atidėjimų lėšų

atkūrimo planui, pateiktam teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio

su kapitalo kaupimu, sutartis perimančios draudimo įmonės arba užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje. Tokio plano pateikti nereikia, jei,

įgyvendinant šio straipsnio 5 dalies nuostatas, teises ir pareigas pagal

draudimo sutartis perimančiai draudimo įmonei arba Lietuvos Respublikoje

įsteigtam užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialui perduodamos draudimo techninių atidėjimų lėšos yra

adekvačios perimamoms teisėms ir pareigoms.“

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

38(3)

straipsnis. Bankrutavusios draudimo įmonės kreditinių reikalavimų

tenkinimas

techninių atidėjimų lėšos naudojamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų

ir trečiųjų asmenų kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo

sutarčių, tenkinti. Iš draudimo techninių atidėjimų lėšų bei iš turto, į kurį

investuotos draudimo techninių atidėjimų lėšos, negali būti išieškoma pagal

kitas bankrutavusios draudimo įmonės prievoles.

techninių atidėjimų lėšų nepakanka visiems draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų

ir trečiųjų asmenų kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo

sutarčių, patenkinti visiškai, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal

kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų kreditiniai reikalavimai,

atsirandantys iš draudimo sutarčių, nepatenkinti iš draudimo techninių

atidėjimų lėšų, bei visų kitų kreditorių kreditiniai reikalavimai tenkinami

Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Draudimo techninių atidėjimų lėšų

likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditinius

reikalavimus, taip pat panaudojamas visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti

Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ

FINANSAI

39 straipsnis. Nuosavas

kapitalas

Nuosavas kapitalas

formuojamas iš akcijų emisijos kainos, bendrovės pelno ir organizacinio fondo

likučio. Draudimo įmonių nuosavo kapitalo sudėtį nustato Akcinių bendrovių

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

40 straipsnis. Įstatinis

kapitalas

kapitalą sudaro įmonės įstatuose nurodytas, visiškai apmokėtas ir įstatymų

nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas.

kapitalas turi būti ne mažesnis kaip:

1) gyvybės draudimą

vykdančiose įmonėse - 4000000 Lt;

2) ne gyvybės draudimą,

išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse - 2000000 Lt;

3) kredito draudimą

vykdančiose įmonėse - 7000000 Lt.

registruojamas tik visiškai jį apmokėjus.

būti apmokėtas pinigais.

negali būti apmokėtas skolintais pinigais.

40(1) straipsnis.

Draudimo įmonės akcijų perleidimas

asmuo ar tarpusavyje susiję asmenys, ketinantys perleisti draudimo įmonės

akcijas, privalo informuoti Priežiūros tarnybą ir nurodyti ketinamų perleisti

akcijų skaičių ir būsimą jų savininką, jei:

1) ketinama

perleisti draudimo įmonės akcijas, sudarančias lygiai ar daugiau kaip 10

procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba akcijas, suteikiančias lygiai

ar daugiau kaip 10 procentų visų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime;

2) ketinamos

perleisti draudimo įmonės akcijos sumažins turimų akcijų skaičių lygiai iki 10

procentų, 25 procentų, 33 procentų ar 50 procentų arba mažiau draudimo įmonės

įstatinio kapitalo arba sumažins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame

akcininkų susirinkime skaičių lygiai iki 10 procentų, 25 procentų, 33 procentų

ar 50 procentų arba mažiau visų balsų.

asmuo ar tarpusavyje susiję asmenys, ketinantys įsigyti draudimo įmonės akcijų,

privalo gauti Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, jei:

1) ketinama

įsigyti draudimo įmonės akcijų, sudarančių lygiai ar daugiau kaip 10 procentų

draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba akcijų, suteikiančių lygiai ar daugiau

kaip 10 procentų visų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) ketinamos įsigyti

draudimo įmonės akcijos padidins turimų akcijų skaičių lygiai iki 10 procentų,

25 procentų, 33 procentų ar 50 procentų arba daugiau draudimo įmonės įstatinio

kapitalo arba padidins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime skaičių lygiai iki 10 procentų, 25 procentų, 33 procentų ar 50

procentų arba daugiau visų balsų.

susiję asmenys – tai du ar daugiau asmenų, tiek esančių draudimo įmonės

akcininkais, tiek ketinančių jais tapti, iš kurių vienas asmuo tiesiogiai ar (ir)

netiesiogiai (per kitus asmenis) kontroliuoja kitą (kitus) asmenį (asmenis)

vienu iš šių būdų:

1) turėdamas

akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į daugiau kaip 20

procentų balsų aukščiausiojo valdymo organo susirinkime;

2) turėdamas

teisę skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę

valdybos ar stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų narių);

3) būdamas

akcininku (pajininku, nariu) ir pagal susitarimą su kitais akcininkais

(pajininkais, nariais) vienas turėdamas daugiau kaip 20 procentų balsų

aukščiausiojo valdymo organo susirinkime;

4) faktiškai

kontroliuodamas šio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų

tos įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų

sutarčių ar kitų aplinkybių).

susiję asmenys taip pat yra du ar daugiau asmenų, tiek esančių draudimo įmonės

akcininkais, tiek ketinančių jais tapti, kuriuos šio straipsnio 3 dalyje

nurodytais būdais tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus asmenis) kontroliuoja

trečiasis asmuo (ne šioje dalyje minimas draudimo įmonės akcininkas ir ne šioje

dalyje minimas asmuo, ketinantis tapti draudimo įmonės akcininku).

susijusiais asmenimis taip pat laikomi:

1) įgaliotojas

ir įgaliotinis, kai įgaliotinis turi teisę balsuoti savo nuožiūra;

2) asmenys,

sudarę rašytinę sutartį dėl suderinto balsavimo draudimo įmonės valdymo

klausimais;

3) asmenys, iš

kurių vienas, nesvarbu, kokia sudaryto sandorio rūšis (akcijų pirkimas-pardavimas

su atpirkimo teise, akcijų įkeitimas, akcijų pasauga ir pan.), laikinai kitam

perleidžia akcijas ar (ir) teisę balsuoti savo nuožiūra;

4) draudimo

įmonės vadovai (administracijos vadovas, draudimo įmonės stebėtojų tarybos,

valdybos nariai);

5) sutuoktiniai.

tarnybos valdybos leidimas įsigyti draudimo įmonės akcijų išduodamas Priežiūros

tarnybos valdybos nustatyta tvarka per 14 dienų nuo visų reikalaujamų dokumentų

pateikimo dienos.

tarnybos valdyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą įsigyti draudimo įmonės

akcijų tik tada, jei asmuo, ketinantis įgyti draudimo įmonės akcijų:

1) negali

įrodyti lėšų, kuriomis bus mokama už akcijas, įsigijimo teisėtumo;

2) nepateikia

Priežiūros tarnybos valdybos nustatytos informacijos apie save, savo savininkus

ar kitus kontroliuojančius asmenis, valdymo organų narius, savo veiklą ar

finansinę būklę, arba iš pateiktos informacijos matyti, jog asmuo arba to

asmens savininkai, kiti kontroliuojantys asmenys ar valdymo organų nariai nėra

nepriekaištingos reputacijos asmenys.

tarnybos valdybos sprendimas atsisakyti išduoti leidimą įsigyti akcijų gali

būti per 1 mėnesį apskųstas teismui.

įmonės privalo informuoti Priežiūros tarnybos valdybą jos nustatyta tvarka apie

draudimo įmonių akcininkų pasikeitimą.

kuriuo akcijos įgytos be šio straipsnio 2 dalyje numatyto Priežiūros tarnybos

valdybos leidimo arba neteisėtai gavus šį leidimą, yra negaliojantis. Asmenys,

įgiję draudimo įmonės akcijų be šio straipsnio 2 dalyje numatyto Priežiūros

tarnybos valdybos leidimo ar neteisėtai gavę šį leidimą, neturi teisės naudotis

draudimo įmonės akcijų suteikiamomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis.

Priežiūros tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl tokio akcijų perleidimo

sandorių bei po jų priimtų draudimo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo

nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

40(2)

straipsnis. Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos

narė,

draudimo

įmonės indėlis

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė,

įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį

privalo banko sąskaitoje Lietuvos Respublikoje, atidarytoje pagal indėlio pasaugos

sutartį, turėti pinigų sumą, ne mažesnę kaip 1/4 šio įstatymo 40 straipsnio 2

dalies 1–3 punktuose nustatyto dydžio, atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos

Respublikoje įsteigtas filialas ketina vykdyti gyvybės, ne gyvybės ar kredito

draudimą.

1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik Priežiūros tarnybos valdybos

nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, kylančioms iš draudimo sutarčių.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

41 straipsnis. Skolintas

kapitalas

Skolintas kapitalas

sudarytas iš:

1) draudimo techninių

atidėjimų;

2) perdraudikų depozitų;

3) kitų įsipareigojimų;

4) sukauptų sąnaudų ir

būsimųjų laikotarpių pajamų.

42 straipsnis. Draudimo

techniniai atidėjimai

tik joms būdingus draudimo techninius atidėjimus, kurie skirti tam, kad būtų

laiku vykdomi įsipareigojimai. Sudarant perkeltų įmokų techninį

atidėjimą, mažinamos draudimo įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, siekiant

draudimo įmoką proporcingai paskirstyti draudimo rizikos galiojimo

laikotarpiui, o sudarant kitus draudimo techninius atidėjimus, didinamos

draudimo įmonės sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną, išskyrus

draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą.

įmonės sudaro šiuos draudimo techninius atidėjimus:

1) perkeltų įmokų;

2) žalos padengimo

(matematinį);

3) numatomų išmokėjimų;

4) draudimo įmokų grąžinimo;

5) nuostolių svyravimo

išlyginimo;

6) gyvybės draudimo, kai

investavimo rizika tenka draudėjui;

7) kitus draudimo techninius

atidėjimus.

atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Priežiūros tarnyba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

43 straipsnis. Perkeltų

įmokų techninis atidėjimas

Perkeltų įmokų techninis

atidėjimas sudaro tą bruto draudimo įmokų dalį, kuri draudimo įmonės pajamoms

bus priskiriama vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

44 straipsnis. Žalos padengimo

(matematinis) techninis atidėjimas

Šis techninis atidėjimas

apima matematiškai apskaičiuotą draudimo įmonės įsipareigojimų sumą, kurią

sudaro galimi draudimo išmokėjimai.

45 straipsnis. Numatomų

išmokėjimų techninis atidėjimas

Numatomų išmokėjimų

techninis atidėjimas sudaromas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos

neišmokėtoms draudimo išmokoms dėl draudiminių įvykių, įvykusių ataskaitiniu

bei ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, mokėti ir su draudiminių įvykių

likvidavimu bei administravimu susijusioms išlaidoms padengti vėlesniais

ataskaitiniais laikotarpiais, taip pat draudimo išmokoms dėl įvykusių, bet

nepraneštų draudiminių įvykių mokėti ir su draudiminių įvykių likvidavimu bei

administravimu susijusioms išlaidoms padengti vėlesniais ataskaitiniais

laikotarpiais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

46 straipsnis. Draudimo

įmokų grąžinimo techninis atidėjimas

Draudimo įmokų grąžinimo

techninis atidėjimas sudaromas iš įmonės arba atskirų draudimo rūšių pelno dėl

tų draudimo sutarčių, kuriose yra numatyta grąžinti draudimo įmokos dalį, taip

pat dėl tų sutarčių, pagal kurių sąlygas draudimo įmokos bus sumažintos pratęsiant

draudimo sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

47 straipsnis. Nuostolių

svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas

Nuostolių

svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sudaromas nuostolingumo svyravimui

išlyginti.

48 straipsnis. Gyvybės

draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis

atidėjimas

Šis techninis atidėjimas

apima gyvybės draudimo įmonės įsipareigojimus, kai investavimo objektą nurodo

draudėjas. Tokiu atveju investavimo rizika tenka pačiam draudėjui.

49 straipsnis. Kiti draudimo

techniniai atidėjimai

Kitus draudimo techninius

atidėjimus (galimų nuostolių padengimo ir kt.) ir jų sudarymo tikslus nustato

Priežiūros tarnybos valdyba.

50 straipsnis. Perdraudikų

depozitai

Perdraudikų depozitai sudaro

lėšas, kurias perdraudėjas pasilieka savo įmonėje kaip garantą arba kurias jam

palieka perdraudikas.

51 straipsnis. Kiti

įsipareigojimai

Kitus įsipareigojimus apima

draudimo įmonės skolos, susijusios su:

1) draudimo operacijomis;

2) perdraudimo operacijomis;

3) gautomis paskolomis;

4) įsipareigojimais kredito

institucijoms;

5) kitais įsipareigojimais -

valstybės biudžetui, socialiniam draudimui, darbuotojams ir kt.

52 straipsnis. Sukauptos

sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Sukauptos sąnaudos ir

būsimųjų laikotarpių pajamos apima tolygiai didėjančias pajamas, kurios yra

gautos per ataskaitinį laikotarpį, tačiau rezultatams priskirtinos būsimaisiais

ataskaitiniais laikotarpiais, taip pat tolygiai didėjančias sąnaudas, kurios

įtakoja rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, tačiau bus apmokėtos

būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais.

53 straipsnis. Mokumas

užtikrinti nuolatinį finansinių įsipareigojimų vykdymą bei sudaryti pakankamus

draudimo techninius atidėjimus ir rezervus, reikalingus draudimo (perdraudimo)

įsipareigojimams vykdyti.

kiekviena draudimo įmonė turi sudaryti pakankamą mokumo atsargą, kuri negali

būti mažesnė negu nustatyta Priežiūros tarnybos valdybos.

metodiką nustato Priežiūros tarnybos valdyba.

1/3 Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo mokumo ribos, yra filialo

garantinis fondas. Garantinis fondas negali būti mažesnis kaip 1/2 šio įstatymo

40 straipsnio 2 dalies

1–3 punktuose nustatytos sumos, atsižvelgiant į tai, ar filialas ketina vykdyti

gyvybės, ne gyvybės ar kredito draudimą. Lėšos, numatytos šio įstatymo 40(2)

straipsnio 1 dalyje, įtraukiamos apskaičiuojant garantinį fondą.

galios)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

54 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

55 straipsnis.

Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimas ir laikymas

įmonės turi investuoti draudimo techninių atidėjimų lėšas atsižvelgdamos į

įmonės veiklos pobūdį ir siekdamos investicijų saugumo, likvidumo,

diversifikavimo, atitikimo laikotarpio atžvilgiu bei pelningumo. Draudimo

techninių atidėjimų lėšos turi būti investuotos į turtą, išreikštą ta valiuta,

kuria yra prisiimti draudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti draudimo ir

perdraudimo sutartyse, laikantis suderinamumo taisyklių.

lėšas draudimo įmonei leidžiama investuoti tik į:

1) vyriausybės

ir savivaldybės vertybinius popierius;

2) nekilnojamąjį

turtą;

3) terminuotus

indėlius bankuose;

4) hipotekines

paskolas;

5) akcijas,

įtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių

biržų prekybos sąrašus;

6) akcijas, neįtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų

vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, gavus Priežiūros tarnybos

valdybos leidimą;

7) įmonių

obligacijas, įtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų vertybinių

popierių biržų prekybos sąrašus;

8) įmonių

obligacijas, neįtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų

vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, gavus Priežiūros tarnybos

valdybos leidimą;

9)

investicinių kintamo kapitalo bendrovių vertybinius popierius, finansų ministro

įsakyme nustatytais atvejais gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.

atidėjimų lėšos privalo būti laikomos atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje.

4.

Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę riboti tokias investicijas, kurios gali

pakenkti draudimo įmonės finansiniam stabilumui, taip pat tais atvejais, jeigu

draudimo įmonės valdybos narys arba administracijos vadovas kartu yra ir kurios

nors iš įmonių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 7 ir

8 punktuose, valdybos narys, taip pat jeigu investicija gali padaryti neigiamą

poveikį draudimo įmonės veiklai.

5.

Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo bei laikymo

atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje reikalavimus, dydžius ir suderinamumo

taisykles nustato finansų ministras.

įmonė privalo Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka tvarkyti draudimo

techninių atidėjimų lėšų investavimo objektų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

56 straipsnis.

Apskaita, atskaitomybė ir auditas

privalo tvarkyti finansinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip

pat įmonės pasirinkta apskaitos politika.

2.

Draudimo įmonės veiklos finansinės apskaitos sistema privalo būti organizuota

taip, kad:

1)

finansinė atskaitomybė rodytų tikrą draudimo įmonės finansinę padėtį;

2)

sudarytų sąlygas draudimo įmonės vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei

valdyti draudimo įmonės turtą ir juo disponuoti;

3)

sudarytų sąlygas draudimo įmonės darbuotojams ir įstatymų įgaliotoms

institucijoms tikrinti ir kontroliuoti draudimo įmonės, jos vadovų ir kitų

darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda draudimo

įmonės prievolės kitiems asmenims, veiklą ir draudimo įmonės finansinę būklę.

atskaitomybė turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus ir per 3 mėnesius

nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime bei

pateikta Priežiūros tarnybai.

išvadoje turi būti pateikiama informacija bei auditoriaus nuomonė apie draudimo

įmonės techninių atidėjimų ir mokumo pakankamumą, techninių atidėjimų

investavimą vadovaujantis Draudimo įstatymu ir finansų ministro įsakymu bei

apie vidinės kontrolės sistemos pakankamumą. Auditorius privalo nedelsdamas

raštu informuoti Priežiūros tarnybą apie visus šio įstatymo ir kitų draudimo

įmonių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatytus

draudimo įmonės finansinės atskaitomybės tikrinimo metu, bei apie aplinkybes, kurios

kelia ar gali kelti grėsmę draudimo įmonės mokumui ir finansiniam stabilumui

arba draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei trečiųjų asmenų interesų

apsaugai. Priežiūros tarnybai paprašius, auditoriai taip pat privalo pateikti

paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadoje nurodytos

informacijos.

įmonės privalo iki gegužės 1 dienos viešai paskelbti metinę finansinę

atskaitomybę (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir auditoriaus išvadą)

Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka.

6.

Už finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą draudimo įmonė

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

57 straipsnis. Neto ir bruto

įmokos (premijos)

draudimo įmonės galimo nuostolio, susijusio su tam tikra draudimo sutartimi,

vidutinė matematinė reikšmė.

neto premijos bei išlaidų, susijusių su tam tikros draudimo sutarties

parengimu, tvarkymu ir vykdymu, suma.

58 straipsnis. Draudimo

įmokų (premijų) apmokestinimas

gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui

draudimo įmokos (premijos) atitinkamu dydžiu mažina fizinio asmens

apmokestinamąsias pajamas, kurios susijusios su darbo santykiais, jeigu metinės

draudimo įmokos (premijos) neviršija Vyriausybės nustatytos keturgubos vienos

minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, galiojusios ataskaitinio ketvirčio

pradžioje, bei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10

metų.

savo darbuotojus, dirbančius šioje įmonėje pagal darbo sutartis, sumokėtos

gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui

draudimo įmokos (premijos), atitinkamu dydžiu mažina šios įmonės

apmokestinamąjį pelną arba pajamas, jei metinės draudimo įmokos (premijos)

atskiram darbuotojui apdrausti neviršija Vyriausybės nustatytos keturgubos

vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, galiojusios ataskaitinio

ketvirčio pradžioje, bei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis

kaip 10 metų.

(premijos) mokamos už ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį, tai atsižvelgus į

laikotarpį, už kurį tos įmokos (premijos) mokamos, joms taikomos tos pačios

apmokestinimo lengvatos.

viršijanti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą dydį, apmokestinama įstatymų

nustatyta tvarka.

gyvybės draudimo įmokos (premijos), išskyrus draudimą nuo nelaimingų atsitikimų

ir draudimą ligos atvejui, atitinkamu dydžiu mažina jos apmokestinamąjį pelną

arba pajamas.

išskyrus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui, draudimo

sutartį, nuo įmonei grąžinamos draudimo įmokos (premijos) dalies, nurodytos šio

įstatymo 22 straipsnyje, įmonė privalo sumokėti įstatymų nustatytus mokesčius.

nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui draudimo sutartį arba per

pirmuosius 10 sutarties galiojimo metų nutraukus gyvybės draudimo sutartį, nuo

fiziniam asmeniui ar įmonei grąžinamos draudimo įmokos (premijos) dalies,

nurodytos šio įstatymo 22 straipsnyje, fizinis asmuo ar įmonė privalo sumokėti

įstatymų nustatytus mokesčius.

atskaitomi proporcingai nuo tos draudimo įmokų dalies, kuriai buvo taikomos

apmokestinimo lengvatos.

neapmokestinamos.

PENKTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖ

DRAUDIMO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

59 straipsnis. Draudimo

priežiūros institucija ir jos tikslai

priežiūrą Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

prie Finansų ministerijos. Priežiūros tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

tikslas - užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų

interesų bei teisių apsaugą vykdant draudimo veiklą bei su draudimu susijusią

veiklą besiverčiančių draudimo įmonių, taip pat draudimo tarpininkų priežiūrą.

60 straipsnis. Priežiūros

tarnybos struktūra

sudaro:

1) vadovas;

2) valdyba;

3) darbuotojai.

vadovą skiria bei atleidžia finansų ministras. Juo gali būti skiriamas tik

veiksnus Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei

draudimo darbo patirtį. Priežiūros tarnybai vadovauja Priežiūros tarnybos

vadovas.

valdyba yra skiriama ir atleidžiama Priežiūros tarnybos vadovo teikimu ir ją

tvirtina finansų ministras. Priežiūros tarnybos valdybą sudaro ne mažiau kaip 5

asmenys. Priežiūros tarnybos valdybai vadovauja Priežiūros tarnybos vadovas.

vadovas, valdybos nariai bei darbuotojai gali dirbti tik

šioje tarnyboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ir kūrybinį darbą. Priežiūros

tarnybos valdybos sprendimu Priežiūros tarnybos darbuotojas gali būti paskirtas

draudimo įmonės laikinuoju administratoriumi ar likvidatoriumi.

vadovas, valdyba bei darbuotojai negali būti draudimo įmonės ar draudimo

brokerio tarybos ir valdybos nariais ar akcininkais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

61 straipsnis. Priežiūros

tarnybos paslapčių saugojimas

Priežiūros tarnybos paslaptis, sąrašą nustato Priežiūros tarnybos valdyba.

vadovas, valdyba bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje žinias, susijusias

su draudimo įmonių ar draudimo tarpininkų veiklos priežiūra.

Priežiūros tarnybos paslaptis, teikiamos tik įstatymų nustatytų institucijų ir

įstatymų nustatyta tvarka. Užsienio šalių atitinkamoms priežiūros institucijoms

Priežiūros tarnybos paslaptys gali būti atskleistos tik tada, jei tokios

informacijos slaptumą garantuoja tų šalių įstatymai.

Priežiūros tarnybos paslaptis, paskleidimą Priežiūros tarnybos vadovas, valdyba

bei darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

62

straipsnis. Priežiūros tarnybos išlaikymas

Priežiūros

tarnyba išlaikoma iš draudimo įmonių atskaitymų nuo draudimo įmokų, išskyrus

visų rūšių privalomojo draudimo įmokas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir

dydžiais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

62 straipsnis. Priežiūros

tarnybos išlaikymas

Draudimo įmonių Priežiūros

tarnyba išlaikoma iš draudimo įmonių gautų bruto įmokų Vyriausybės nustatyta

tvarka ir dydžiais.

63 straipsnis.

Priežiūros tarnybos valdybos funkcijos

tarnybos valdyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja

dokumentus, reikalingus draudimo įmonėms steigti;

2) nagrinėja

dokumentus, reikalingus draudimo įmonių licencijoms ir draudimo brokerių

leidimams išduoti;

3) išduoda

draudimo veiklos licencijas;

4) išduoda

leidimus draudimo rūšims;

5) išduoda

leidimus draudimo brokerių veiklai;

6) išduoda

leidimus draudimo įmonių filialams steigti;

7) išduoda

leidimus atstovauti užsienio valstybės draudimo įmonei;

8) išduoda

leidimus draudimo įmonėms pakeisti draudimo rūšies taisykles, draudimo įmokų

tarifus ar draudimo liudijimą (polisą);

9) išduoda

leidimus draudimo įmonių ir draudimo brokerių įstatams pakeisti;

10) išduoda

leidimus investicijoms į nekotiruojamas Vertybinių popierių biržoje akcijas;

11) išduoda

leidimus draudimo įmonėms reorganizuoti ir likviduotis;

12) išduoda

leidimus draudimo įmonėms perduoti visas ar dalį draudimo (perdraudimo)

sutarčių kitoms draudimo įmonėms;

13) išduoda

leidimus įsigyti draudimo įmonės akcijų šio įstatymo 40(1 )straipsnio

2 dalyje numatytais atvejais;

14)

kontroliuoja, kaip draudimo įmonės bei draudimo tarpininkai laikosi įstatymų

bei kitų teisės aktų;

15)

kontroliuoja, kaip draudimo įmonės, sudarydamos draudimo sutartis, laikosi

draudimo rūšies taisyklių ir draudimo įmokų tarifų;

16) tikrina

draudimo įmonių finansinį pajėgumą;

17) nustato

draudimo liudijimų (polisų) registravimo ir apskaitos tvarką;

18) kontroliuoja

draudimo techninių atidėjimų sudarymą draudimo įmonėse;

19) kreipiasi į

teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo įmonėms arba draudimo

brokeriams;

20) leidžia

teisės aktus pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją.

tarnybos valdyba atlieka Pensijų kaupimo įstatyme ir kituose Lietuvos

Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

64 straipsnis.

Priežiūros tarnybos valdybos teisės

tarnybos valdyba, įgyvendindama jai patikėtus tikslus, turi teisę:

1) gauti

informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

2) inspektuoti draudimo

įmones, jų padalinius bei draudimo brokerius, tikrinti jų finansinę veiklą,

perdraudimo sutartis, draudimo įmokų tarifus, draudimo rūšies taisyklių

laikymąsi;

3) nustatyti

draudimo veiklos periodinės statistinės atskaitomybės formas ir taisykles;

4) nustatyti

bendrąsias draudimo rūšies sąlygas;

5) nustatyti

atskirų draudimo grupių ar rūšių draudimo veiklos vykdymo tvarką;

6) taikyti šio

ir kitų įstatymų nustatytas poveikio priemones draudimo įmonėms bei draudimo

brokeriams, pažeidusiems įstatymus bei Priežiūros tarnybos teisės aktus, ir

(ar) kai jų rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, trečiųjų

asmenų bei naudos gavėjų interesams;

7) kreiptis į

teismą dėl draudimo įmonės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais

Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;

8) patikrinti

sąskaitas, buhalterinius ir kitus dokumentus bet kurio ūkio subjekto, kuris,

Priežiūros tarnybos turimomis žiniomis, verčiasi draudimo veikla be Priežiūros

tarnybos licencijos;

9) dalyvauti

draudimo įmonių ir kitų finansinių institucijų priežiūros tarptautinėse

institucijose;

10) sudaryti

sutartis su kitų valstybių draudimo įmonių ar kitų institucijų priežiūros

įstaigomis dėl bendradarbiavimo ir keistis informacija užtikrinus tokios

informacijos konfidencialumą.

tarnybos valdyba turi Pensijų kaupimo įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos

teisės aktuose įtvirtintas teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

65 straipsnis. Poveikio

priemonės

vadovas, remdamasis valdybos nutarimu, turi teisę taikyti draudimo įmonei,

draudimo brokeriui ar jų vadovams šias poveikio priemones:

1) įspėti draudimo įmones ar

draudimo brokerius dėl jų veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti šių

pažeidimų pašalinimo terminus;

2) įstatymų nustatyta tvarka

skirti draudimo įmonių ar draudimo brokerių administracijos vadovams administracines

nuobaudas;

3) laikinai sustabdyti ar

visam laikui atšaukti leidimus vykdyti vieną, kelias ar visas draudimo įmonių

vykdomas draudimo rūšis ar su draudimu susijusias veiklas;

4) laikinai ar visam laikui

sustabdyti draudimo įmonių filialų veiklą;

5) laikinai sustabdyti ar

visam laikui atšaukti leidimus draudimo brokerių veiklai;

6) reikalauti nušalinti

draudimo įmonių ar draudimo brokerių valdybos narius ar administracijos

vadovus;

7) reikalauti sustabdyti

draudimo įmonių ar draudimo brokerių tarybos narių įgaliojimus;

8) sustabdyti

draudimo įmonių ar draudimo brokerių stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti

valdybą, administracijos vadovą ar Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo vadovą ir paskirti laikinąjį draudimo įmonės, draudimo brokerio ar

Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialo administratorių;

9) apriboti disponavimą

banko sąskaitomis ir kitu turtu;

10) laikinai sustabdyti

draudimo įmonių draudimo veiklos licencijas;

11) atšaukti draudimo įmonių

draudimo veiklos licencijas;

12) panaikinti

išduotą leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje.

valdyba parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, kuriam taikoma ši

priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes draudimo įmonės

ar draudimo brokeriui ir draudimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

poveikio priemonės taikymo draudimo įmonei, draudimo brokeriui ar jų vadovams

gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo nutarimo

priėmimo dienos. Apskundimas nesustabdo tokio nutarimo vykdymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

66 straipsnis. Poveikio

priemonių taikymo pagrindai

valdyba šio įstatymo 65 straipsnyje nurodytas poveikio priemones taiko esant

bent vienam iš šių pagrindų:

1) Priežiūros tarnybai

suteikta neteisinga informacija;

2) Priežiūros tarnybai

nepateikta būtina draudimo įmonių ar draudimo brokerių priežiūrai vykdyti

informacija ir dokumentai;

3) nesilaikyta Priežiūros

tarnybos valdybos nustatytų normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos

Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) ilgiau kaip

12 mėnesių nepasinaudota draudimo veiklos licencija, leidimu draudimo brokerio

veiklai ar leidimu steigti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą;

6) jei draudimo įmonė ilgiau

kaip 6 mėnesiams sustabdo draudimo veiklą;

7) nesilaikyta reikalavimų,

kurie buvo steigiant draudimo įmonę ar draudimo brokerį.

priemonės taikymo draudimo įmonei, draudimo brokeriui ar jų vadovams svarstomas

dalyvaujant draudimo įmonės ar draudimo brokerio atstovams.

draudimo brokerio atstovai neatvyksta į klausimo svarstymą ar jie nepateikia

paaiškinimų, sprendimas taikyti poveikio priemonę priimamas be jų.

priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2

punkte, privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už

pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio

priemonės negali būti taikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

66(1)

straipsnis. Priežiūros tarnybos atliekama užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės ir jos filialo

Lietuvos

Respublikoje priežiūra

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo Lietuvos Respublikoje draudimo veiklos priežiūra atliekama pagal šio

įstatymo nuostatas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių

veiklai ir jų veiklos priežiūrai, kartu atsižvelgiant ir į išimtis, nustatytas

šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos valdybos nutarimuose.

tarnybos valdyba, atlikdama užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje priežiūrą,

turi teisę:

1) iš užsienio

valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms

atlikti;

2) esant šio

įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytiems pagrindams ir (ar)

kai užsienio valstybės draudimo įmonės rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų,

apdraustųjų, trečiųjų asmenų bei naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio

priemonę, numatytą šio straipsnio 3 dalies

1 punkte, ir kreiptis į teismą šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju.

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei gali

būti taikomos šios poveikio priemonės:

1) įspėjimas

užsienio valstybės draudimo įmonei dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės

aktų pažeidimų nustatant šių pažeidimų pašalinimo terminus;

2) draudimas

užsienio valstybės draudimo įmonei laikinai ar visam laikui sudaryti draudimo

sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis.

valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė

pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos Priežiūros

tarnybos valdybai ar vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų,

apdraustųjų, trečiųjų asmenų bei naudos gavėjų interesams, Priežiūros tarnybos

valdyba pirmiausia įspėja užsienio valstybės draudimo įmonę dėl nustatytų

Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustato šių pažeidimų pašalinimo

terminus. Jei padėtis nėra ištaisoma Priežiūros tarnybos valdybos nustatytais

terminais ir tvarka, Priežiūros tarnybos valdyba privalo apie tai informuoti

užsienio valstybės draudimo įmonių priežiūrą vykdančią instituciją ir

pareikalauti, jog ši imtųsi visų užsienio valstybės teisės aktų leidžiamų

priemonių pažeidimams pašalinti.

išaiškėja, jog šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos

pažeidimams pašalinti, Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę kreiptis į teismą

dėl poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, taikymo.

Esant neatidėliotinam būtinumui, Priežiūros tarnybos valdyba gali kreiptis į

teismą dėl šios poveikio priemonės taikymo neatsižvelgiant į šio straipsnio 4

dalies nuostatas.

priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kuriam ji taikoma, turinį, šio

pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei ir draudimo sistemos saugumui,

stabilumui bei patikimumui. Apie taikomą poveikio priemonę nedelsiant

informuojama užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonių priežiūrą vykdanti institucija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

67 straipsnis. Laikinasis

administratorius

administratorius - tai draudimo įmonės ar draudimo brokerio tarybos įgaliojimų

sustabdymo ir draudimo įmonės ar draudimo brokerio valdybos bei administracijos

vadovo nušalinimo laikotarpiui Priežiūros tarnybos valdybos skiriamas draudimo įmonės

ar draudimo brokerio vadovas.

draudimo brokerio tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai nuo

laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos pereina laikinajam

administratoriui, o po šio paskyrimo priimti jų sprendimai yra neteisėti ir

nevykdytini.

administratorius turi teisę nutraukti darbo sutartis su draudimo įmonės ar

draudimo brokerio valdybos nariais ir draudimo įmonės ar draudimo brokerio

administracijos vadovu.

neprivalomi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, jeigu jie prieštarauja

laikinojo administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais klausimais,

kurie pagal šį įstatymą nepriskiriami draudimo įmonės ar draudimo brokerio

tarybai ir valdybai.

administratorius be visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimo ar sutikimo

negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti draudimo įmonės ar draudimo

brokerio nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar likviduoti draudimo įmonės ar

draudimo brokerio, spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai

priklausančių klausimų.

ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti Priežiūros tarnybą

ir visuotinį akcininkų susirinkimą pagal jų nustatytus terminus ir jų nustatyta

tvarka.

administratorius privalo paskirti išsamią draudimo įmonės ar draudimo brokerio

reviziją, kuri turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo dienos.

Revizorių kandidatūras turi patvirtinti Priežiūros tarnybos valdyba. Revizijos

akte turi būti nurodyta faktinė draudimo įmonės ar draudimo brokerio aktyvų ir

pasyvų būklė.

nustatoma, kad draudimo įmonė ar draudimo brokeris yra nemokus ir negali

išvengti bankroto, administratorius kreipiasi į Priežiūros tarnybos valdybą dėl

bankroto bylos iškėlimo.

administratoriui atsistatydinus iš pareigų, Priežiūros tarnybos valdyba

sprendžia klausimą dėl kito laikinojo administratoriaus paskyrimo ar bankroto

bylos iškėlimo draudimo įmonei ar draudimo brokeriui. Laikinojo

administratoriaus ir revizoriaus išlaidas kompensuoja draudimo įmonė ar

draudimo brokeris.

67(1)

straipsnis. Laikinasis Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra

Pasaulio

prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės

filialo

administratorius

Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialo administratorius – tai filialo

vadovo nušalinimo laikotarpiui Priežiūros tarnybos valdybos skiriamas Lietuvos

Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialo vadovas.

Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės filialo vadovo įgaliojimai nuo laikinojo

administratoriaus paskyrimo dienos pereina laikinajam administratoriui, o po

šio paskyrimo visi užsienio valstybės draudimo įmonės valdymo organų priimti

sprendimai, jeigu jie prieštarauja laikinojo administratoriaus skyrimo tikslams

arba priimti klausimais, įeinančiais į filialo vadovo kompetenciją, Lietuvos

Respublikoje yra nevykdytini.

administratorius be užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonės valdymo organo įgaliojimo ar sutikimo

negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti filialo nekilnojamojo turto ir

spręsti užsienio valstybės draudimo įmonės valdymo organų kompetencijai

priklausančių klausimų.

administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo

informuoti Priežiūros tarnybą ir užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos

organizacijos narė, draudimo įmonę pagal jų nustatytus terminus ir jų nustatyta

tvarka.

administratorius privalo paskirti išsamią Lietuvos Respublikoje įsteigto

užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo

įmonės filialo reviziją. Revizija turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo

laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos. Priežiūros tarnybos valdyba turi

teisę pratęsti revizijos atlikimo terminą. Revizorių kandidatūras turi

patvirtinti Priežiūros tarnybos valdyba.

administratoriui atsistatydinus iš pareigų, Priežiūros tarnybos valdyba

sprendžia klausimą dėl kito laikinojo administratoriaus paskyrimo.

aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirtas laikinasis administratorius, Priežiūros

tarnybos valdyba jį atšaukia.

administratoriaus ir revizoriaus išlaidas kompensuoja Lietuvos Respublikoje

įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,

draudimo įmonės filialas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

68 straipsnis. Laikinojo

administratoriaus atšaukimas

Laikinasis administratorius

atšaukiamas prieš terminą:

1) Priežiūros tarnybos

valdybai nustačius, kad draudimo įmonė ar draudimo brokeris gali patikimai ir

stabiliai veikti;

2) įstatymų nustatyta tvarka

iškėlus bankroto bylą draudimo įmonei ar draudimo brokeriui;

3) jei blogai atlieka savo

funkcijas.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

69 straipsnis. Baigiamosios

nuostatos

įmonės, vykdančios asmens ir turto draudimą, privalo per 1 metus nuo šio

įstatymo įsigaliojimo dienos pertvarkyti savo veiklą pagal šio įstatymo,

išskyrus 40 straipsnio 2 dalies, nuostatas, taip pat pakeisti savo įstatus ir

įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

įstatymo nustatyta tvarka privalo įregistruoti minimalų įstatinio kapitalo

dydį:

1) ne gyvybės draudimą,

išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse - 2000000 Lt, ne vėliau kaip per

1,5 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;

2) gyvybės draudimą

vykdančiose įmonėse - 4000000 Lt , ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo dienos;

3) kredito draudimą

vykdančiose įmonėse - 7000000 Lt, ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo dienos.

6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi priimti sprendimą

reorganizuotis pagal šį įstatymą įsteigdamos naujas draudimo įmones. Tuo

atveju, kai savidraudos draugijos nepriima tokio sprendimo, jos likviduojamos

šio įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka.

iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo duoti atitinkami Draudimo reikalų

tarybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidimai, turi teisę

vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimą, sudaryti naujas draudimo sutartis iki

draudimo įmonės įstatų perregistravimo pagal šį įstatymą dienos.

savo įsipareigojimus ir įgyvendina savo teises pagal jų sudarytas draudimo

sutartis iki tokių sutarčių pasibaigimo.

neįvykdžiusioms šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų, Valstybinė

draudimo priežiūros tarnybos valdyba taiko šio įstatymo nustatytas poveikio

priemones.

prevencijos priemonių lėšų fondo likutis skiriamas Valstybinės draudimo

priežiūros tarnybai steigti.

galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos:

1) Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 20 d. priimtą Draudimo įstatymą (Žin.,

1990, Nr.28- 674);

2) Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimą "Dėl Lietuvos

Respublikos draudimo įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.28-675).

1) iki 1996 m. spalio 1 d.

patvirtinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos nuostatus;

2) peržiūrėti draudimą

reglamentuojančius teisės aktus.

70 straipsnis.

Draudimo įstatymo antrojo skirsnio ir šio straipsnio nuostatų

įgyvendinimas

1.

Draudimo sutarties šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio

įstatymo įsigaliojimo sudarytos draudimo sutarties termino nustatydamas ilgesnį

draudimo sutarties terminą. Įsigaliojus šiam įstatymui, iki šio įstatymo

įsigaliojimo sudarytos draudimo sutarties sąlygos, numatančios, jog, pasibaigus

draudimo sutarties terminui, draudimo sutartis atnaujinama tam pačiam ar kitam

draudimo sutartyje nurodytam terminui, netenka galios.

2.

Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo draudimo įmonės ir užsienio

valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonės

filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, privalo pakeisti draudimo rūšies

taisykles Draudimo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, suderinant

jų nuostatas su šio įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. Jei per šį

terminą Draudimo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka draudimo

rūšies taisyklės nepakeičiamos, Priežiūros tarnybos valdyba atšaukia leidimus

šioms draudimo rūšims.

3.

Draudimo sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, iki šio straipsnio

2 dalyje numatyto draudimo rūšies taisyklių pakeitimo draudimo rūšies taisyklių

nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas ir Civilinis kodeksas nenustato

kitaip.

4.

Įsigaliojus šiam įstatymui, draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra

Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai, įsteigti

Lietuvos Respublikoje, vykdantys bendrąjį draudimą pagal iki šio įstatymo

įsigaliojimo sudarytas sutartis dėl dalyvavimo bendrajame draudime, per 3

mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalo gauti Draudimo įstatymo 22

straipsnio 8 ir 13 dalyse numatytus Priežiūros tarnybos valdybos leidimus

bendrajam draudimui. Jei per šį terminą leidimai negaunami, draudimo įmonės ir

užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo

įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, netenka teisės sudarinėti naujų

bendrojo draudimo sutarčių.

5.

Bendrojo draudimo sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, iki šio

straipsnio 4 dalyje numatyto Priežiūros tarnybos valdybos leidimo gavimo

draudimo rūšies taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas ir

Civilinis kodeksas nenustato kitaip.

įstatymo tekste vartojamą sąvoką „užsienio valstybė, kuri yra Pasaulinės

Prekybos Organizacijos visateisė narė“ visame Draudimo įstatymo tekste keičiama

į sąvoką „užsienio valstybė, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

71

straipsnis. Draudimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo bei 34(2),

37(1), 37(2), 37(3),

37(4),

38(1), 38(2), 38(3) straipsnių nuostatų

taikymas

metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo draudimo įmonės privalo pakeisti savo

įstatus ir suderinti juos su 34(2) straipsnio 1 dalies nuostatomis.

2.

Draudimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo bei 37(1), 37(2),

37(3), 37(4), 38(1), 38(2), 38(3)

straipsnių nuostatos taikomos draudimo įmonių likvidavimo ir bankroto bei

Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos

organizacijos narės, draudimo įmonių filialų likvidavimo procedūroms, jei

sprendimas likviduoti draudimo įmonę ar nutartis iškelti jai bankroto bylą,

sprendimas likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri

yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą buvo priimti

įsigaliojus šiam įstatymui.

sprendimas likviduoti draudimo įmonę ar nutartis iškelti jai bankroto bylą buvo

priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, draudimo įmonių likvidavimo ir bankroto

procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Draudimo

įstatymo 37 ir 38 straipsnių

(Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2000, Nr. 29-803) nuostatas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-362,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1652 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-494,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2623 (97.11.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1587, 00.03.23, Žin., 2000,

Nr.29-803 (00.04.07)

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 7, 11, 17, 22, 27, 28, 29, 31, 37,

39, 42, 43, 45, 46, 47, 60, 63, 66 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1836, 00.07.13, Žin., 2000,

Nr.64-1915 (00.07.31)

DRAUDIMO ĮSTATYMO 27 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-281, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1351 (2001 05 09)

DRAUDIMO ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-333, 2001 05 22, Žin., 2001, Nr.

48-1657 (2001 06 06)

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 5, 23, 24, 25, 27, 53, 54, 55, 63,

64, 65, 66 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(1),

40(1), 40(2), 66(1), 67(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Draudimo įstatymo 5 straipsnio 7

dalis ir 24 straipsnio 8 dalies nuoroda į Civilinio kodekso 6.993 straipsnį

įsigalioja nuo šio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) įsigaliojimo*

dienos.

Įstatymo tekste vartojama sąvoka

„įmonė, neturinti juridinio asmens teisių“ galioja iki Civilinio kodekso (Žin.,

2000, Nr. 74-2262) įsigaliojimo.*

*Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr.

74-2262) įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-746,

2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1033 (2002-03-20)

DRAUDIMO

ĮSTATYMO ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

70 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-898,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2411 (2002-06-19)

DRAUDIMO

ĮSTATYMO 2, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 38, 40(1), 53, 55, 56, 62, 64, 65

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1), 34(2), 37(1),

37(2), 37(3), 37(4), 38(1), 38(2), 38(3), 71 STRAIPSNIAIS BEI 54 STRAIPSNIO

PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

PENSIJŲ

SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO,

DRAUDIMO ĮSTATYMO, PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Angonita Rupšytė (2003-07-30)

anrups@lrs.lt