Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1993, Nr. 55-1064

Neoficialus

įstatymo tekstas

Lietuvos Respublikos

Darbuotojų saugos ir sveikatos

į s t a t y m a s

1993 m. spalio 7

d. Nr. I-266

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (pakeistas

įstatymo pavadinimas):

Nr. VIII-2063, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2968 (2000 11 08)

Lietuvos

Respublikos Seimas,

siekdamas

įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas,

garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas

darbo sąlygas,

pripažindamas

Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos ir 1944 m. gegužės 10 d.

Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos

socialinio teisingumo nuostatas,

pripažindamas

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į

tinkamas darbo sąlygas,

įvertindamas

tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo

sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei,

nustato

darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:

darbuotojų

gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su

darbo arba gamybos rezultatais,

darbdavių ir

darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus,

trišaliu

valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų

saugos ir sveikatos srityje,

darbuotojų

saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,

ekonominių priemonių,

skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu,

darbuotojų

saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe,

profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,

vienoda

valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole,

įvertindamas

Europos Sąjungos direktyvų „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai

gerinti“ (89/391 EEC), „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (93/104

EC), „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ (94/33 EC), „Dėl priemonių nėščių,

neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai

gerinti“ (92/85 EEC) nuostatas bei Tarptautinės darbo organizacijos

konvencijas,

priima Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

I DALIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

I skyrius

ĮSTAtYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS

1 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis

Šio įstatymo

paskirtis yra nustatyti:

1) bendrąsias

teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo

profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

2) profesinės

rizikos įvertinimo ir sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei

profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

3) darbo ir

poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims;

4) valstybės ar

savivaldybių institucijų kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises bei

pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;

5) atsakomybės

už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus

bendruosius principus.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų

darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar

planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo

profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

– bet kokios rūšies ir ekonominės veiklos srities bei nuosavybės formos įmonė,

įstaiga, organizacija, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga, kurių

teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką

reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kiti subjektai.

– bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar

kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus,

steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo

sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas; taip pat

ūkininkas, sudaręs darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai darbo

sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

vadovas – įmonės administracijos atstovas, kuriam darbdavys pavedė

vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

– darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo vietoje

pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje.

atstovas – įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtintas

įmonės profesinių sąjungų pasiūlytas atstovas ar išrinktas darbuotojų atstovas,

kuriam suteikiama teisė ir pareigos atstovauti darbuotojų interesams saugos ir

sveikatos srityje įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje.

– darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės

teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu, visuma. Įmonės

teritorija – įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įmonės įstatymų

nustatyta tvarka valdomas ar naudojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės

vandenų plotas su nustatytomis ribomis.

vieta – vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje

sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys

tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai,

prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant

darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,

vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma

privalomoji priežiūra.

veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo

sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali

būti pavojingas gyvybei.

darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar

mirti.

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

nelaimingo atsitikimo darbe.

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo

dienomis kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios

vietos;

2) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą;

3) vietos ne

įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti

metu.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo

tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių)

poveikio.

– nesaugus įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas

arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos incidento metu, reikalinga tik pirmoji

medicinos pagalba.

19.

Pavojus – netikėtas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei

dėl statinių ar jų konstrukcijų galimų griūčių, gaisrų, potvynių, taip pat dėl

kitų reiškinių ar įvykių, kurių numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.

sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai.

saugos ir sveikatos teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomos,

keičiamos arba naikinamos teisės normos (įstatymai, Seimo ar Vyriausybės

nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais

ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai).

asmenys – asmenys, kurių darbo (darbinės veiklos) galimybės dėl įgimtų ar

įgytų sveikatos trūkumų, palyginti su kitais asmenimis, yra mažesnės.

laikas – laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas.

24.

Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris

nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio

laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas).

laikas naktį (nakties darbo laikas) – laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6

valandos ryto. Darbas naktį – darbas nakties darbo laiku.

pamainos darbuotojas – darbuotojas, kuris nakties darbo laiku dirba

mažiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko valandas.

pamainomis – pastovaus ar nepastovaus pobūdžio darbas, kai darbuotojas

paskiriamas į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą skirtingu

paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame

grafike. Pamaininis darbuotojas – darbuotojas, dirbantis pamainomis.

28.

Nėščia moteris – nėščia moteris, pateikusi

darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti savo vaiką, kol jam sukaks vieneri

metai.

maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų.

asmuo – jaunesnis negu 18 metų asmuo.

– jaunas asmuo iki 16 metų, kuris privalo lankyti mokyklą.

– jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 18 metų ir kuris

nebeprivalo lankyti mokyklos.

darbas vaikui – darbas, kuris yra saugus, nekelia pavojaus vaiko sveikatai,

vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos, taip pat darbai, numatyti mokomosiose

programose, kurie yra saugūs ir nekelia pavojaus vaiko sveikatai bei

vystymuisi.

3 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos

darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu,

kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota),

darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo

pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė,

rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė,

politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų

saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių

institucijų ar įstaigų tarnautojams.

teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo

saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant

darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo

darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo

inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė

darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama

darbuotojų sauga ir sveikata.

4 straipsnis.

Įstatymo taikymas

Šis įstatymas

taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje,

atsižvelgiant į 5 straipsnyje numatytus šio įstatymo taikymo ypatumus.

5 straipsnis.

Įstatymo taikymo ypatumai

apsaugos kariniams pareigūnams ir kariams, Vidaus reikalų ministerijos,

muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius

santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktų nuostatos netaikomos, kai šie asmenys vykdo veiklą,

kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, neatitinkantys šio įstatymo

nuostatų. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose

teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos reikalavimai, siekiant

užtikrinti jų saugą ir sveikatą.

atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo

veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio

įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos.

dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos

įstatymas, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamoms institucijoms ir įstaigoms šio

6 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas

apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo

kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais,

Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir

taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir

sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija

Valstybės,

darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu

socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos

ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, juos tvirtina Vyriausybė.

8

straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos

ir

sveikatos

komisijos

saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir