Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1993, Nr. 55-1064

Neoficialus

įstatymo tekstas

Lietuvos Respublikos

Darbuotojų saugos ir sveikatos

į s t a t y m a s

1993 m. spalio 7

d. Nr. I-266

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (pakeistas

įstatymo pavadinimas):

Nr. VIII-2063, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2968 (2000 11 08)

Lietuvos

Respublikos Seimas,

siekdamas

įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas,

garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas

darbo sąlygas,

pripažindamas

Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos ir 1944 m. gegužės 10 d.

Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos

socialinio teisingumo nuostatas,

pripažindamas

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į

tinkamas darbo sąlygas,

įvertindamas

tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo

sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei,

nustato

darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:

darbuotojų

gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su

darbo arba gamybos rezultatais,

darbdavių ir

darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus,

trišaliu

valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų

saugos ir sveikatos srityje,

darbuotojų

saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,

ekonominių priemonių,

skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu,

darbuotojų

saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe,

profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,

vienoda

valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole,

įvertindamas

Europos Sąjungos direktyvų „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai

gerinti“ (89/391 EEC), „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (93/104

EC), „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ (94/33 EC), „Dėl priemonių nėščių,

neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai

gerinti“ (92/85 EEC) nuostatas bei Tarptautinės darbo organizacijos

konvencijas,

priima Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

I DALIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

I skyrius

ĮSTAtYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS

1 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis

Šio įstatymo

paskirtis yra nustatyti:

1) bendrąsias

teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo

profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

2) profesinės

rizikos įvertinimo ir sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei

profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

3) darbo ir

poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims;

4) valstybės ar

savivaldybių institucijų kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises bei

pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;

5) atsakomybės

už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus

bendruosius principus.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų

darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar

planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo

profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

– bet kokios rūšies ir ekonominės veiklos srities bei nuosavybės formos įmonė,

įstaiga, organizacija, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga, kurių

teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką

reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kiti subjektai.

– bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar

kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus,

steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo

sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas; taip pat

ūkininkas, sudaręs darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai darbo

sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

vadovas – įmonės administracijos atstovas, kuriam darbdavys pavedė

vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

– darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo vietoje

pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje.

atstovas – įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtintas

įmonės profesinių sąjungų pasiūlytas atstovas ar išrinktas darbuotojų atstovas,

kuriam suteikiama teisė ir pareigos atstovauti darbuotojų interesams saugos ir

sveikatos srityje įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje.

– darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės

teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu, visuma. Įmonės

teritorija – įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įmonės įstatymų

nustatyta tvarka valdomas ar naudojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės

vandenų plotas su nustatytomis ribomis.

vieta – vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje

sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys

tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai,

prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant

darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,

vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma

privalomoji priežiūra.

veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo

sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali

būti pavojingas gyvybei.

darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar

mirti.

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

nelaimingo atsitikimo darbe.

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo

dienomis kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios

vietos;

2) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą;

3) vietos ne

įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti

metu.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo

tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių)

poveikio.

– nesaugus įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas

arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos incidento metu, reikalinga tik pirmoji

medicinos pagalba.

19.

Pavojus – netikėtas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei

dėl statinių ar jų konstrukcijų galimų griūčių, gaisrų, potvynių, taip pat dėl

kitų reiškinių ar įvykių, kurių numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.

sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai.

saugos ir sveikatos teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomos,

keičiamos arba naikinamos teisės normos (įstatymai, Seimo ar Vyriausybės

nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais

ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai).

asmenys – asmenys, kurių darbo (darbinės veiklos) galimybės dėl įgimtų ar

įgytų sveikatos trūkumų, palyginti su kitais asmenimis, yra mažesnės.

laikas – laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas.

24.

Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris

nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio

laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas).

laikas naktį (nakties darbo laikas) – laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6

valandos ryto. Darbas naktį – darbas nakties darbo laiku.

pamainos darbuotojas – darbuotojas, kuris nakties darbo laiku dirba

mažiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko valandas.

pamainomis – pastovaus ar nepastovaus pobūdžio darbas, kai darbuotojas

paskiriamas į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą skirtingu

paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame

grafike. Pamaininis darbuotojas – darbuotojas, dirbantis pamainomis.

28.

Nėščia moteris – nėščia moteris, pateikusi

darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti savo vaiką, kol jam sukaks vieneri

metai.

maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų.

asmuo – jaunesnis negu 18 metų asmuo.

– jaunas asmuo iki 16 metų, kuris privalo lankyti mokyklą.

– jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 18 metų ir kuris

nebeprivalo lankyti mokyklos.

darbas vaikui – darbas, kuris yra saugus, nekelia pavojaus vaiko sveikatai,

vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos, taip pat darbai, numatyti mokomosiose

programose, kurie yra saugūs ir nekelia pavojaus vaiko sveikatai bei

vystymuisi.

3 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos

darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu,

kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota),

darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo

pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė,

rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė,

politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų

saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių

institucijų ar įstaigų tarnautojams.

teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo

saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant

darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo

darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo

inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė

darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama

darbuotojų sauga ir sveikata.

4 straipsnis.

Įstatymo taikymas

Šis įstatymas

taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje,

atsižvelgiant į 5 straipsnyje numatytus šio įstatymo taikymo ypatumus.

5 straipsnis.

Įstatymo taikymo ypatumai

apsaugos kariniams pareigūnams ir kariams, Vidaus reikalų ministerijos,

muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius

santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktų nuostatos netaikomos, kai šie asmenys vykdo veiklą,

kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, neatitinkantys šio įstatymo

nuostatų. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose

teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos reikalavimai, siekiant

užtikrinti jų saugą ir sveikatą.

atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo

veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio

įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos.

dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos

įstatymas, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamoms institucijoms ir įstaigoms šio

6 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas

apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo

kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais,

Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir

taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir

sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija

Valstybės,

darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu

socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos

ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, juos tvirtina Vyriausybė.

8

straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos

ir

sveikatos

komisijos

saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti

apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos

apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo,

sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato socialinės apsaugos ir darbo ir

sveikatos apsaugos ministrai.

2.

Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių

susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva dvišalio socialinių partnerių bendradarbiavimo principu gali

būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir

sveikatos komisijos.

9

straipsnis. Apskrities viršininko ir savivaldybių institucijų įgaliojimai bei

teisės

darbuotojų

saugos ir sveikatos srityje

1.

Apskrities viršininkas, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro

patvirtintais teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendraisiais

nuostatais, skiria atstovus į teritorinę darbuotojų saugos ir sveikatos

komisiją.

taryba įmonių sutikimu turi teisę sudaryti ir tvirtinti bendras darbuotojų

saugos ir sveikatos gerinimo programas ar priemones ir skirti lėšų joms

įgyvendinti.

10

straipsnis. Darbuotojų mokymas saugos ir sveikatos srityje. Įmonių darbuotojų

saugos

ir sveikatos specialistai

saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnyboms pagal specialias mokymo programas rengia Lietuvos Respublikos

aukštosios ir aukštesniosios mokyklos.

saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys

aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos

žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.

saugos ir sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius su bendraisiais saugos ir

sveikatos darbe ir buityje reikalavimais.

aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai privalo

būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas

specialybes ir profesijas.

darbuotojai mokomi ir instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

11

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darbų finansavimas

saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete

mokslui ir studijoms numatomų asignavimų.

2.

Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinių tyrimų programas tvirtina, jų

įgyvendinimą koordinuoja ir siūlymus numatyti valstybės biudžeto projekte

moksliniams tyrimams reikalingų lėšų teikia Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

8 straipsnis. Saugos darbe

fondas

Saugos darbe profilaktikos

priemonėms įgyvendinti, visuomenei informuoti bei Saugos darbe komisijos darbui

finansuoti steigiamas saugos darbe fondas.

Saugos darbe fondo lėšas

sudaro:

1) Saugos darbe komisijos

šalių įmokos,

2) draudimo prevencinio

fondo dalis,

3) valstybinio socialinio

draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe fondų dalis,

4) savanoriškos fizinių ar

juridinių asmenų įmokos.

Saugos darbe fondo nuostatus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Saugos darbe

specialistų rengimas, mokymas

Saugos darbe specialistus

rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos.

Saugos darbe specialistų

kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Bendrojo lavinimo mokyklos

privalo apmokyti moksleivius bendrų saugos darbe ir buityje reikalavimų.

Aukštųjų, aukštesniųjų,

profesinių (amatų) mokyklų studentai privalo būti apmokyti saugos darbe

reikalavimų pagal įgyjamas specialybes, profesijas.

Įmonių darbuotojai mokomi ir

instruktuojami saugos darbe klausimais pagal šio įstatymo 30 straipsnio

reikalavimus.

11 straipsnis. Saugos darbe

priemonių ir mokslo finansavimas

Saugos darbe priemones

įmonėse finansuoja darbdaviai.

Saugos darbe mokslinius

tyrimus koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Saugos darbe moksliniai

tyrimai finansuojami darbdavių ir valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įmonėms, gaminančioms saugos

darbe priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra taikomos

mokesčių lengvatos.

12 straipsnis.

Profesinių sąjungų teisės

sąjungos atstovauja savo interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje,

vadovaudamosi Profesinių sąjungų įstatymu, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių

įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

sąjungų ir (ar) darbdavių iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti

papildomi ir palankesni darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai

negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokių

reikalavimų vykdymą kontroliuoja darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga.

antrasis skirsnis

pagrindinė darbdavio pareiga. DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos

tarnybos įmonėse. darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant saugos ir sveikatos

priemones

13 straipsnis.

Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą

Darbdavio

pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais

aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų

darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir

sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

14 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse

užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia

įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba

daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių

specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną

ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos

funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius,

atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti

pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos

prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų

saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas,

teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų

specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai.

Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos

ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių

įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių,

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės

veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų

funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir

sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais

Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatais.

įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų

funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš

darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis

Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatais.

saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar darbuotojai,

taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne įmonės

darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

funkcijas įmonėje, privalo būti apmokyti pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1

dalyje numatytas programas ir atestuoti, turi turėti reikalingų sugebėjimų ir

įgūdžių savo pareigoms atlikti. Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra

rūpintis įmonės darbuotojų sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą

tiesiogiai atsiskaito darbdaviui.

paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai

laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturi patirti jokių nuostolių,

administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo veiklos organizuojant ir įgyvendinant

prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie

veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar asmenų (ne

įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi

sutartyje.

įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba

samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti

įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos

pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų

tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo

13 straipsnyje.

įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios

tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus

atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo

inspekcijai.

15

straipsnis. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos

priemones.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai,

darbuotojų

atstovai

sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams, nurodytiems šiame straipsnyje,

dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.

darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau šiame straipsnyje – komitetas)

steigimo tvarka ir jo funkcijos:

1) komitetas

steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas

sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės

profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje)

komiteto nariais patvirtintų atstovų. Jeigu įmonėje yra daugiau negu viena

profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba

paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai

darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Jeigu ne

visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir

darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl

jų skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija).

Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į

komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų

atstovai;

2) kai kurių

ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse

komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių

ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus;

3) jeigu įmonėje

dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar

profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų

reikalavimu;

4) komiteto

veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba

vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą.

Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu įmonėje

profesinės sąjungos nėra, komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų

atstovų, išrinktų į įmonės komitetą;

5) atleidžiant

iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, jeigu tam nepritaria

dauguma komiteto narių, tarp jų dauguma darbuotojų atstovų, darbdavys privalo

informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio darbuotojo atleidimo

priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos;

6) darbdavys

komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir

informacija; komiteto nariai taip pat apmokomi specialiuose mokymo

kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas;

7) už laiką,

kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų

sauga ir sveikata, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis;

8) komitetų

bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

darbuotojų susirinkime (konferencijoje) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte

nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti

darbuotojams ir rūpintis jų sauga ir sveikata. Konkretus darbuotojų, kuriems

atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų

laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Jeigu įmonėje yra

daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju

darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar

savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami.

atstovai atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja

darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar

darbo vietose gerinti, tarp jų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

įgyvendinamose priemonėse planuojant ir organizuojant darbuotojų mokymą;

2) dalyvauja

darbdaviui steigiant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, parenkant

ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos

suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už

gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą avarijų, stichinių

nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su

darbuotojų atstovais konsultuojasi; juos paskyręs, darbdavys praneša darbuotojų

atstovams apie jų darbo vietas, įpareigojimus);

3) dalyvauja

išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir

prižiūrint, kad darbuotojai jomis naudotųsi, atstovauja darbuotojų interesams

tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;

4) darbdavio

arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai informuoja darbuotojus apie kilusius

ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones, kurių reikia

neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus

atveju pereiti į saugias vietas.

atstovas turi teisę:

1) siūlyti ir

reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavys imtųsi reikiamų priemonių

darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

2) dalyvauti

vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones;

3) informuoti

darbdavį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų

saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos

veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;

4) gauti

informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš

padalinio vadovo, darbdavio, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei

komiteto.

sudaro sąlygas darbuotojų atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia

darbui reikalingą informaciją.

atstovai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti

finansinių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės įgyvendindami

darbuotojų saugos ir sveikatos profilaktines priemones, taip pat neturi patirti

darbdavio, padalinio vadovo ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje

vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

atstovai mokomi įmonėje, mokymo įstaigose ar mokymui skirtuose seminaruose

darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo

užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų mokymu, sprendžiami įmonėje

– darbuotojų atstovų mokymo klausimus svarstant komitete, darbuotojų kolektyvo

susirinkime (konferencijoje), sudarant kolektyvines sutartis.

atstovai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino

atlikdami savo funkcijas.

atstovo įgaliojimai gali būti nutraukti jį skyrusio organo sprendimu.

III skyrius

Reikalavimai Darbo aplinkai, Darbo vietoms,

Darbų organizavimui. DARBDAVIO VEIKSMAI PAVOJAUS ATVEJAIS

įstatymo 15 straipsnis netaikomas.

II SKYRIUS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS

pirmasis skirsnis

DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Socialinių

partnerių bendradarbiavimas įgyvendinant DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos

politiką

16 straipsnis.

Bendrieji reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms

ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimus.

rekonstruotos įmonės, jų padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybės nustatyta

tvarka.

17

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, reglamentuojantys

darboviečių

ir darbo vietų įrengimą

darbo vietas ir kokia turi būti darbo aplinka, nustato darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktai.

saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyti darbo aplinkos veiksniai darbo

vietose neturi viršyti veiksnių dydžių, galinčių sukelti darbuotojams sveikatos

sutrikimų, profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje.

taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti,

nurodytos šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, privalo atitikti minimalius

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos patvirtintuose Darboviečių įrengimo bendruose nuostatuose

bei kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

18

straipsnis. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir jų naudojimui

naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos

ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai

bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis,

nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo

pateikti gamintojas.

pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūros įstatymas. Šių įrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės

įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą

tvirtina Vyriausybė.

pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Šių

įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio

asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys teisės

aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.

darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojama pažeidžiant

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonės techniniuose

dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi teisę įstatymų

nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą.

17 straipsnis. Saugos darbe

norminiai aktai, reglamentuojantys darbo vietų įrengimą

Darbo vietų įrengimo ir jų

aplinkos reikalavimus nustato valstybiniai, įmonių standartai, valstybinės

normos, taisyklės.

Darbo vietoms (1 straipsnio

5 punktas) taip pat yra tolygios vietos, esančios patalpose, skirtose įmonės

darbuotojų socialinėms - buitinėms reikmėms tenkinti.

Pagal standartus ir normas

nustatyti darbo aplinkos veiksniai neturi viršyti dydžių, galinčių sukelti

sveikatos sutrikimus, profesines ligas ir dirbančiam, ir jau nebedirbančiam

asmeniui.

Saugos darbe standartai,

normos, taisyklės, instrukcijos rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Darbo

priemonės ir jų priežiūra

Leidžiama naudoti tik

techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones.

Potencialiai pavojingų

techninių įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams, gyventojams, aplinkai,

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jų saugų naudojimą,

priežiūrą ir kontrolę nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai

dokumentai.

19 straipsnis.

Įmonės vidaus eismo reikalavimai

teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos

transporto rūšies eismo taisykles.

transporto priemonių saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako

darbdavys.

20

straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio

kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos žmonių

sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai numato ir įgyvendina

priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos apsaugai užtikrinti. Darbdaviai, kurių

įmonėse naudojamos pavojingos cheminės medžiagos:

1) imasi

priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas nepavojingomis ar

mažiau pavojingomis;

2) organizuoja

darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų ar galėtų patirti pavojingų

cheminių medžiagų poveikį;

3) naudoja darbo

priemones, darbo ir technologinius procesus, užtikrinančius, kad pavojingos cheminės

medžiagos nepateks į darbo aplinką ir aplinką arba pateks tik tokie jų kiekiai,

kuriuos leidžia darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisės

aktai;

4) sudaro

prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planus galimoms avarijoms, kurių metu

darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių

medžiagų.

darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje gaminamų, naudojamų, gabenamų

ar laikomų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai.

Darbuotojai, kurie dalyvauja pavojingų cheminių medžiagų gamyboje, jas

naudoja darbo procesuose, gabena, prižiūri jų laikymą (sandėliavimą), privalo

būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis

cheminėmis medžiagomis, be to, jie privalo būti gerai susipažinę su

apsaugos nuo tokių medžiagų poveikio bei pirmosios pagalbos priemonėmis.

padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra pavojingų cheminių

medžiagų, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės

padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių

sukelti gaisrą, ypač pavojingų cheminių medžiagų, privalo būti įrengtos

specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų kiekiui darbo

aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai

įspėti, taip pat specialios pirmosios medicinos pagalbos priemonės šių medžiagų

sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių priemonių sąrašą nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinti

atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, nurodytomis pavojingos cheminės

medžiagos saugos duomenų lape.

patalpos, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos cheminės

medžiagos, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar)

įpareigojančiais ženklais.

saugos ir sveikatos reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų gamybai,

naudojimui, gabenimui, laikymui darbovietėse nustato atitinkami darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktai. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą,

privaloma vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, nurodytais

medžiagos saugos duomenų lape, kuris gamintojo pateikiamas kartu su

realizuojama medžiaga.

cheminių medžiagų darbo aplinkoje leistinus ribinius dydžius, pavojingų cheminių

medžiagų, kurių leistini ribiniai dydžiai darbo aplinkoje gali būti viršijami

ne daugiau kaip 15 minučių per darbo dieną, taip pat ypač pavojingų cheminių

medžiagų, kurių leistini ribiniai dydžiai darbo aplinkoje negali būti

viršijami, sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija.

20 straipsnis. Kenksmingų ir

pavojingų medžiagų naudojimo reikalavimai

Darbdaviai, kurie gamina,

naudoja, transportuoja, laiko žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai

užsidegančias, sprogias) medžiagas, įgyvendina priemones darbuotojų sveikatos,

aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti.

Darbuotojai privalo būti

apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis,

aprūpinti individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.

Kenksmingų ir pavojingų

medžiagų gamybą, naudojimą, transportavimą, laikymą nustato Lietuvos

Respublikos norminiai aktai.

21 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai gaminiams

tarp jų darbo priemonės, turi atitikti teisės aktų nustatytus darbuotojų saugos

ir sveikatos reikalavimus. Gaminio gamintojo pateikiamuose atitiktį

patvirtinančiuose sertifikatuose, o jeigu tokių sertifikatų nėra, – gamintojo

kartu su gaminiu pateikiamuose dokumentuose privalo būti nurodoma, jog gaminys

atitinka tam tikras normas, tarp jų ir darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimus.

jų darbo bei asmeninių apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 18 ir 31

straipsniuose, atitiktį kontroliuojančioms įstaigoms nustačius, kad gaminys

neatitinka jam nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gamintojas

privalo nutraukti šio gaminio gamybą ir tiekimą į rinką.

22

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bendrieji

principai

organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą

taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų.

imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai

organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo

tikslu:

1) įvertina

darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, kaip nurodyta šio įstatymo 66 ir 68

straipsniuose ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose;

2) užpildo

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo

vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir

sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė

neatitinka reikalavimų;

3)

vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais,

nurodytais šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, darbuotojų saugos ir sveikatos

būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos

specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams

įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir

numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais

bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo

principais:

1) rizikos

darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;

2) rizikos,

kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;

3) nustatytos

rizikos priežasčių šalinimu;

4) darbuotojo

galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie

darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo

metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;

5) techninės

pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką

darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6) pavojingų

darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;

7) kolektyvinių

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais,

kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių

aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

8) darbuotojų

mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų;

9) kitų reikiamų

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje,

ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių

vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių

įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina

Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

23

straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų

vykdymą

įmonėse

įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais,

numatytais šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais

dokumentais, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus

(darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles

ir kitus reikiamus įmonės norminius dokumentus).

įsakymu, potvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos norminiai dokumentai, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktai, su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai, yra privalomi.

22 straipsnis. Darbų

organizavimo reikalavimai

Darbdaviai privalo taip

organizuoti darbus ir sudaryti tokias sąlygas, tarp jų ir darbo apmokėjimo,

kurios skatintų darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų.

Darbo (gamybos)

organizavimo, techninio aprūpinimo dokumentacijoje privalo būti nustatytos

saugų darbą užtikrinančios sąlygos pagal saugos darbe norminių aktų

reikalavimus.

23 straipsnis. Saugaus darbų

organizavimo ir vykdymo norminiai aktai

Darbas turi būti

organizuojamas pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus.

Darbdaviai pagal saugaus

darbo organizavimo ir vykdymo norminius aktus bei darbo priemonių techninius

dokumentus rengia darbuotojams saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis

darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Darbuotojų profesijų, kurioms

nerengiamos saugaus darbo instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su

Valstybine darbo inspekcija.

Kai saugos darbe norminiuose

aktuose dar nenustatyti saugos darbe reikalavimai arba valstybiniuose

standartuose, taisyklėse nėra konkrečių reikalavimų, kurių būtina laikytis,

darbdaviai pagal šį įstatymą ir darbo priemonių techninius dokumentus rengia ir

tvirtina saugaus darbo organizavimo ir vykdymo instrukcijas.

Saugaus darbo organizavimo

ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimai tolygūs darbuotojų pareiginiams

nuostatams.

24 straipsnis.

Privalomi sveikatos patikrinimai

kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti

sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, įmonės

darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafike

nustatytu laiku. Asmenų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų

kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į

darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.

privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18

metų.

dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš

įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, darbuotojų sveikatos tikrinimo

grafike nustatytu laiku.

tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir

suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru sveikatos tikrinimo

grafiką. Su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus.

sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių

asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms

mokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vidutinį darbo

užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka

darbdavys.

atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio

nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas

darbo užmokestis. Medicininės apžiūros išvada dėl darbuotojo sveikatos vienodai

privaloma ir darbdaviui, ir darbuotojui.

darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai

tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos patikrinimų tvarką nustato Sveikatos

apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar

darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku,

negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali

pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonės darbuotojai.

Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko

pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio

metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais

atvejais, kai medicinos įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo

aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.

25

straipsnis. Darbuotojų evakuacijos bei avarijų prevencijos ir likvidavimo

planai.

Darbdavio

ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais

įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus.

privalo parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakuacijos planus

pavojaus atvejui. Su šiais planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami

įmonėje. Darbuotojų evakuacijos planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai

matomose vietose. Evakuacijos planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo

planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

darbuotojai, darbuotojų atstovai.

kiekvienoje įmonėje paskiria darbuotojus (jų sutikimu) ir juos periodiškai

įmonėje apmoko, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę

galimo pavojaus atveju, juos aprūpina pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis

reikiamomis priemonėmis, atsižvelgdamas į darbo ypatumus, darbuotojų skaičių.

įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys:

1) kaip galima

greičiau informuoja tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat

visus kitus įmonės darbuotojus ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos

darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys

darbuotojai;

2) imasi visų

reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus darbuotojams sustabdyti

darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti; duoda nurodymus darbuotojams

palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;

3) kaip galima

greičiau informuoja atitinkamas įmonės vidaus ir išorės tarnybas (civilinės

saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policiją) apie pavojų,

nukentėjusius darbuotojus;

4) kol įmonei

bus suteikta išorės tarnybų pagalba, likviduoti pavojų darbuotojų sveikatai ir

gyvybei pasitelkia tam tikslui iš anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus šio

straipsnio 3 dalyje, taip pat įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

darbuotojus.

avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų

saugai ir sveikatai, darbdavys arba padalinio vadovas negali duoti

nurodymų tęsti ar pradėti darbą.

pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti

darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems

nepalankių padarinių. Dėl darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti

skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar

kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo

pavojaus.

atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar

vietovėje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas šio

įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, savarankiškai vykdo priemones,

nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos, gabenamos pavojingos medžiagos,

nurodytos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir kurių kiekis viršija

nustatytus leistinus ribinius kiekius, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais

Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, privalo būti

įgyvendinamos specialios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, naudojamos

specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, taip pat privalo

būti sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo planai. Tokių įmonių sąrašą

tvirtina ir įmonių parengtuose avarijų prevencijos ir likvidavimo planuose

numatytų priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės saugos departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija.

(darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti

sustabdyti, jeigu darbdavys ir (ar) padalinio vadovas nesiima reikiamų

priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir

apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai

šiais atvejais, kai: darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; kai

sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas; kai

dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama

neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas

neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo

aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Darbų sustabdymo

procedūra atliekama tokia tvarka:

1) įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas turi teisę pareikalauti, kad darbdavys

sustabdytų darbus. Jeigu įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nėra,

darbus sustabdyti turi teisę pareikalauti darbuotojų atstovas;

2) jei darbdavys

ar padalinio vadovas atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

komiteto ar darbuotojų atstovo reikalavimą, komitetas arba darbuotojų atstovas

apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;

3) darbo

inspektorius, patikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę, gali

priimti sprendimą įpareigoti darbdavį, o jei darbdavio nėra, – padalinio vadovą

sustabdyti darbus;

4) jei darbdavys

ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo

inspektorius panaudoja visas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo jam

suteiktas teises, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus;

5) kol bus

įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar

darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai

ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar

patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią

atsakomybę;

6) valstybės ir

savivaldybės institucijų ir įstaigų, kuriose nesteigiami įmonių darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetai, nerenkami darbuotojų atstovai, tarnautojai apie

savo atsisakymą dirbti, kai neužtikrinama sauga ir sveikata, informuoja

padalinio vadovą, o jeigu jo nėra, – darbdavį. Padalinio vadovui arba

darbdaviui atsisakius sustabdyti darbus, tarnautojas gali kreiptis į Valstybinę

darbo inspekciją arba teismą.

inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir

sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais turi teisę pareikalauti,

kad darbdavys ar padalinio vadovas sustabdytų darbus.

pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti.

Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems

atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į

darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje

vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris

neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur

darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova.

Už laiką, kurio metu perkeltas darbuotojas dirbo kitą darbo sutartimi nesulygtą

darbą, už prastovų laiką, sustabdžius darbus pavojaus atveju ar dėl gamtinių

sąlygų, darbuotojams mokama įstatymų nustatyta tvarka.

67 straipsnis.

Darbo aplinkos klasifikavimas

klasifikuojama taip:

1) optimali

darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai

veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;

2) normali darbo

aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių,

turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų nustatytų leistinų ribinių dydžių;

3) kenksminga

darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba

veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais

laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus

leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje darbo aplinkoje, privalo

būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;

4) labai

kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų

veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos

metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus

leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama

tik išimtiniais atvejais ir privalo būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai

išsaugoti;

5) pavojinga

darbo aplinka – darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo

aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų

aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogias medžiagas. Siekiant

apsaugoti darbuotojus nuo galimo tokių medžiagų veiksnių poveikio, privalo būti

įgyvendinamos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės.

aplinkos veiksnių leistinus ribinius dydžius nustato darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktai.

25 straipsnis. Darbų

sustabdymas

Valstybinis darbo

inspektorius, įmonės saugos darbe komitetas savo sprendimu turi teisę

reikalauti, kad darbdavys (jo įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, kai:

1) darbuotojai neapmokyti

saugiai dirbti;

2) sugedus darbo priemonei

ar dėl avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems

atsitikimams, ūmioms profesinėms ligoms;

3) dėl technologinių ar

darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei;

4) darbuotojai neaprūpinti

reikiamomis kolektyvinės ar individualiosios saugos darbe priemonėmis.

Darbdaviui (jo įgaliotam

asmeniui) atsisakius įvykdyti reikalavimą sustabdyti darbą arba jeigu darbdavio

(jo įgalioto asmens) nėra, valstybinis darbo inspektorius nutraukia darbus,

reikalui esant, išveda darbuotojus iš pavojingos zonos.

Valstybinė darbo inspekcija

gali sustabdyti darbus šio įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais

atvejais.

Už laiką, kai darbai

sustabdyti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, darbuotojams

darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

26 straipsnis.

Gamybinės buities, sanitarinės ir higienos patalpos

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio,

persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos

arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos, kuriose įrengiamos

prausyklos, dušai, tualetai, moterims – asmens higienos patalpos.

kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės bei asmens higienos

patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti.

Reikalavimai tokioms sanitarinės bei asmens higienos patalpoms įrengti privalo

būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, įvertinant darbo

pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.

medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami atsižvelgiant į

darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus.

buities, sanitarinės ir higienos patalpoms įrengti nustato Sveikatos apsaugos

ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

27 straipsnis.

Reikalavimai gyvenamosioms patalpoms

suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo

pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos

reikalavimus.

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinai

apgyvendinti darbuotojus, nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

patvirtinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai bei kiti teisės aktai,

nustatantys sveikatos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.

IV SKYRIUS

DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

pirmasis skirsnis

darbdavių pareigos ir teisės

28 straipsnis.

Darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą

vykdydamas savo įsipareigojimus:

1) užtikrina,

kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo

priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytus reikalavimus;

2) organizuoja

darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklės įvertinimą ir priemonių jai

gerinti parengimą bei įgyvendinimą, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

būklės paso pildymą ir prireikus šio paso kasmetinį patikslinimą;

3) įvertinęs

darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę įmonėje, sprendžia, kokias

kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti, aprūpina jomis

įmonę, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta tvarka organizuoja tokių priemonių

patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius

darbo bei technologijos procesus, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų reikalavimus įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

4) užtikrina,

kad darbuotojai gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir

sveikatos apsaugos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę

riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją

apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;

5) tvirtina

darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbuotojų pareigines instrukcijas

ar valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties

įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

6) organizuoja

darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą,

instruktuoja darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir

jiems privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus – priimant į darbą,

perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas

ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas,

pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taip

pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais;

7) sudaro

sąlygas šio įstatymo 14, 15 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;

8) užtikrina šio

įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytą

darbuotojų darbo ir poilsio režimą, organizuoja darbuotojų darbą pagal

fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą, organizuoja darbuotojų dirbto

darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;

9) sudaro

sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams, organizuoja pirmąją medicinos

pagalbą ir medicinos paslaugas šio įstatymo 24, 32 straipsnių ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka;

10) perkelia

darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės

medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos,

patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;

11) praneša

Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią;

12) nustatyta

tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų;

13)

vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, praneša

apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės

institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines

ligas;

14)

kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų.

vykdo kitus įpareigojimus:

1) Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų registravimą, sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo 3 dienoms

ir ilgiau, taip pat sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei

3 dienoms, užtikrina incidentų, kurių metu darbuotojai nebuvo traumuoti,

registravimą;

2) darbuotojų

prašymu nemokamai išduoda pažymas, susijusias su darbu bei darbo santykiais

įmonėje.

medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą (33 straipsnis),

perkelti darbuotojus į kitą darbą;

12) nustatyta tvarka

apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų;

13) tvirtinti įmonės saugos

darbe instrukcijas, pareigines instrukcijas, vykdyti kolektyvinės sutarties

įsipareigojimus ir kitas saugos darbe prievoles;

14) sudaryti įmonės darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, vardinį sąrašą;

15) darbuotojo prašymu

nemokamai išduoti pažymas apie darbą toje įmonėje (darbuotojo pareigos,

kvalifikacija, kiek laiko įmonėje dirba, darbo užmokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

29 straipsnis.

Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas

darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai

tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau

ne rečiau kaip kas 5 metai Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos

ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka.

ekonominės veiklos sričių darbdaviai (padalinių vadovai) gali būti atleidžiami

nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo).

Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas ir darbdavio atleidimo nuo atestavimo

tvarka nustatomi Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais nuostatuose. Darbdavio atleidimas nuo atestavimo

neatleidžia jo nuo atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje.

vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat

tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio

kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio

pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės

padalinyje.

ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad

darbdavys ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytas padalinio vadovas visiškai

nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimais, arba nustačius, kad jis žinojo apie darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių jiems pašalinti,

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavys ar

padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities

žinias.

30 straipsnis.

Darbuotojų instruktavimas ir mokymas

negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas

ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.

privalo instruktuoti darbuotojus jų saugos ir sveikatos klausimais šio įstatymo

28 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais atvejais.

užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės,

nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius

įmonėje, neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo

vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta

tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

potencialiai pavojingus įrenginius, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų

eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir

išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą Instruktavimo, mokymo ir

atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka.

dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus

darbuotojus, naudojančius potencialiai pavojingus įrenginius, instruktavimo,

mokymo ir žinių patikrinimo tvarką įmonėje nustato darbdavys.

saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai,

rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija.

31 straipsnis.

Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis

vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir įvertinęs

darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugos

priemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugos priemones.

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo

patalpose numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu,

įvertinant darbo ar gamybos procesuose numatomas naudoti medžiagas, darbo

priemones ir galimus rizikos veiksnius.

kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos

veiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės.

Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir

neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimus asmeninių

apsaugos priemonių projektavimui, gamybai, jų atitikties įvertinimui nustato

reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktai.

organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą,

taisymą, tikrinimą pagal tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos

priemonės dokumentuose, kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės

gamintojas kartu su priemone.

yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens

higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita).

darbo ar gamybos technologinius procesus, įvertinus cheminių medžiagų ar

preparatų, kurie bus naudojami gamyboje, savybes, privalo būti numatytos

kenksmingumo pašalinimo priemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos

cheminės medžiagos ar preparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos

saugos duomenų lapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus,

privalo išduoti atitinkamas asmenines apsaugos bei kenksmingumo pašalinimo

priemones.

aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus tvirtina Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija.

32 straipsnis.

Medicinos paslaugų organizavimas

privalo užtikrinti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą ir, jeigu reikia,

iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių

susirgimų darbe atvejais.

padalinio vadovas organizuoja darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba

nukentėjusių nuo traumų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina

kviesti greitosios medicinos pagalbos.

paslaugų teikimo darbuotojams tvarką įmonėje nustato Įmonių darbuotojų saugos

ir sveikatos tarnybų nuostatai, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.

33

straipsnis. Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą

darbą

kuris pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos ar sveikatos

priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo

(eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti

pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant

galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą.

darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į

kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys atleidžia darbuotoją iš darbo

įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, numatytą šio straipsnio 3 dalyje.

darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio

darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir jei nėra

galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei

kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatos galimybes

galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus

gauta valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl

darbuotojo darbingumo. Darbuotoją pripažinus invalidu, pagal

įstatymą jam atlyginama sveikatai padaryta žala. Darbuotojas gali būti

atleistas iš darbo įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jis atsisako būti perkeltas

į kitą jo sveikatą, fizines galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį darbą.

34

straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje

pačioje

įmonėje, darbo vietoje

Du ir daugiau

darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo

vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir

sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.

Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų, koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kitą bei

darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesinę riziką.

34 straipsnis. Dviejų ir

daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje,

teritorijoje,

darbo vietoje

Du ir daugiau darbdavių,

vykdydami darbus toje pačioje įmonėje, teritorijoje, darbo vietoje, privalo

organizuoti darbą taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas,

neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo sutartis.

Darbdaviai iš savo tarpo skiria vieną darbdavį, kuris organizuoja ir atsako už

visų darbuotojų, dirbančių toje pačioje įmonėje, teritorijoje ar darbo vietoje,

saugą. Toks susitarimas įforminamas raštu.

35 straipsnis.

Darbdavių teisės

Kad būtų

užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviai turi teisę:

1) leisti

įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir

reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo pačių, taip pat kitų

darbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos

ir sveikatos norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavio apmokyti ir

(ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų

reglamentų, šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;

2) darbuotojams,

pažeidusiems įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų

reikalavimus, skirti drausmines, tarnybines nuobaudas, įstatymų nustatyta

tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;

3) neleisti

darbuotojui dirbti tą dieną (pamainą), kai jis darbe neblaivus, apsvaigęs nuo

narkotinių ar toksinių medžiagų;

4) atleisti iš

darbo darbuotoją Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, kai jis pažeidžia

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriuos vykdyti

darbuotojas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prieš tai jam nors

vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

5) įstatymų

nustatyta tvarka reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti nuostolius,

patirtus dėl to, kad įsigytos darbo priemonės, darbo vietų, darbo priemonių

projektai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;

6) gauti iš

darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės institucijų informaciją darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais;

7) gauti

Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja

susipažinti;

8) siūlyti

nustatyti įmonėje griežtesnius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,

negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Griežtesni

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai įmonėje įteisinami kolektyvinėse

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose;

9) pavesti

įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, padalinių vadovams vykdyti

atskiras užduotis, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.

36

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas

įmonės

darbuotojams

Įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavys gali pavesti įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos darbuotojams, padalinių vadovams. Pavedimas įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos priemones turi būti nurodomas darbo sutartyje

arba pareiginėje instrukcijoje.

antrasis skirsnis

darbuotojo pareigos ir teisės

36 straipsnis. Dalies

darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas

darbdavio

įgaliotiems asmenims

Darbdavys dalį savo teisių

ir pareigų perduoda įgaliojamam darbuotojui (kompetentingam asmeniui)

sudarydamas darbo sutartį. Kai darbdavio ir įgaliojamo asmens darbo sutartis

sudaryta, dalies teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas

įforminamas darbdavio įsakymu, suderintu su įgaliojamu asmeniu, arba gali būti

numatomas darbdavio tvirtinamuose įgaliojamo asmens pareiginiuose nuostatuose.

Darbdavio įgaliotas asmuo

privalo vykdyti jam suteiktus įgaliojimus ir atsako už darbuotojų saugų darbą

jam priskirtame įmonės padalinyje ir darbo vietose, išskyrus atvejus, kai apie

pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kurio pats pašalinti negali) jis

pranešė darbdaviui raštu, o darbdavys nesiėmė priemonių arba nesudarė įgaliotam

asmeniui sąlygų imtis reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

Perduodamas dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais atskiro

struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje),

vadovui, darbdavys jį įpareigoja ir suteikia teises imtis visų reikalingų