Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

priemonių iškilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei.

Darbdavio teisių ir pareigų

saugos darbe klausimais perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo

atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje, jos

padaliniuose, darbo vietose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

II SKIRSNIS.

DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

37 straipsnis.

Darbuotojo pareigos

darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų

sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais.

Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:

1) darbo

priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir

sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

2) tinkamai

naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;

3) savavališkai

neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose

įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų darbuotojų saugos ir

sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių), naudoti tokius įtaisus tinkamai ir apie

jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, darbdaviui;

4) nedelsdami

informuoti darbdavį, padalinio vadovą, darbuotojų atstovą, darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą apie

situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų

įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat

informuoti padalinio vadovą ir darbdavį apie darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo;

5)

bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu, darbdaviu įgyvendindami darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;

6) imtis

priemonių pagal galimybes bei turimas žinias pašalinti priežastis, galinčias

sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti

padalinio vadovą ir darbdavį;

7) informuoti

padalinio vadovą ir darbdavį apie darbo metu gautas traumas, kitus su

darbu susijusius sveikatos sutrikimus;

8) pasitikrinti

sveikatą šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka;

9) vykdyti

teisėtus darbdavio, padalinio vadovo bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų

saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus.

darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę

nustatomos: darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis, – darbuotojų saugos

ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonėms darbuotojams – pareiginėse

instrukcijose.

38 straipsnis.

Darbuotojo teisės

Darbuotojas turi

teisę:

1) reikalauti,

kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės

apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

2) sužinoti iš

padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus

ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti

su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; jei nesutinka su

patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

4) pats tartis

su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti

darbuotojų atstovą;

5) atsisakyti

dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip numatyta šio

įstatymo 25 straipsnio 6 ir 9 dalyse;

6) įstatymų nustatyta

tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių

darbo sąlygų;

7) iškilus

klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio

vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą

valstybės instituciją.

39

straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo

nagrinėjimo

tvarka

saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje,

darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti darbdaviui

atsisakymo dirbti priežastis.

nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos

neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų

nustatyta tvarka.

atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu.

kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo

užmokestis. Darbuotojui atsisakius dirbti nepagrįstai, už nedirbtą laiką

nemokama.

II DALIS

DARBO IR POILSIO

ORGANIZAVIMAS

V skyrius

Darbo ir poilsio laikas

yra pavojus sveikatai, gyvybei (39 straipsnis), taip pat dirbti tuos darbus,

kuriuos saugiai atlikti nėra apmokyti;

5) nustatyta tvarka

reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo

sąlygų;

6) derėtis su darbdaviu

(įgaliotu asmeniu) dėl saugos darbe gerinimo Lietuvos Respublikos kolektyvinių

sutarčių įstatymo nustatyta tvarka;

7) saugos darbe klausimais

kreiptis į darbuotojų profesinę sąjungą, įmonės saugos darbe komitetą.

40 straipsnis.

Darbo laiko trukmė

darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė (toliau – darbo

laikas) įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (7 dienų

laikotarpį). Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų

laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų.

arba pamainos (toliau – darbo dienos) trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir

pavalgyti nustatoma pagal darbo dienų skaičių per 7 dienų savaitę.

trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti tais atvejais, kurie yra

numatyti šio įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, negali būti

ilgesnė kaip 12 valandų per parą (24 valandų laikotarpį).

atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo

įstaigų bei energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų

likvidavimo specializuotų tarnybų ir kt.) darbuotojams, budėtojams patalpose

darbo laikas per parą gali būti ilgesnis, negu nustatyta šio straipsnio 3

dalyje. Tokiu atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį

neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne

trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio

režimai, sąrašą tvirtina Vyriausybė.

dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar

daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir

pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

41 straipsnis. Sutrumpintas

darbo laikas

darbo laikas nustatomas:

1) paaugliams –

ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne

daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;

2) vaikams – iki

2 valandų mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro

arba pusmečio metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7

valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip

savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8

valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų);

3) darbuotojams,

dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai

viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus

ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio

darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo

laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. Sutrumpinto darbo laiko

nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

4) neįgaliems

asmenims – pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą.

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą maksimalų darbo laiką jauniems

asmenims, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo

laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje.

kategorijų darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine,

emocine įtampa, sutrumpintą darbo laiką nustato Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

42

straipsnis. Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo pradžios, pabaigos,

pertraukų

nustatymas

skaičius per savaitę ir darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir

pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės darbo

grafikuose. Šie grafikai tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina

darbdavys. Dirbant pamainomis, privalo būti garantuotas tolygus pamainų

keitimasis. Darbo ir poilsio organizavimo tvarka įmonėje nustatoma Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase, nurodytame šio įstatymo 22 straipsnio

2 dalies 2 punkte.

nustatoma 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis.

kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma,

nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 1 poilsio diena.

dienų savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės

darbo laiko norma – 40 valandų.

grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne

vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.

kurio įmonėje dirba daugiau negu 50 darbuotojų, ne vėliau kaip prieš 2 savaites

informuoja savivaldybės instituciją apie savivaldybėje esančios įmonės darbo

grafiko pakeitimą.

dirbtas darbo laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinės darbo inspekcijos nustatytos

formos žiniaraščiuose.

pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių institucijoms, nepažeidžiant šio

įstatymo nustatytos vidutinės darbo kartu su viršvalandžiais laiko trukmės,

nurodytos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, taip pat paros poilsio laiko

trukmės, nurodytos šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, bei savaitės poilsio

laiko trukmės, nurodytos šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

43

straipsnis. Draudimas dirbti švenčių dienomis, darbo laikas švenčių ir poilsio

dienų

išvakarėse

nedirbama Švenčių dienų įstatymo nustatytomis švenčių dienomis.

dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl

gamybinių ir (ar) techninių sąlygų. Darbų, kurie gali būti dirbami švenčių

dienomis, sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

išvakarėse darbuotojų, išskyrus nurodytus šio įstatymo 41 straipsnyje, darbo

laikas sutrumpinamas 1 valanda, kai dirbama 5 arba 6 darbo dienų savaitę.

Atsižvelgiant į darbo grafiką, įmonių, nurodytų šio įstatymo 55 ir 56

straipsniuose, darbuotojams darbo laikas švenčių dienų išvakarėse gali būti netrumpinamas.

išvakarėse, kai dirbama 6 darbo dienų savaitę, darbo laikas neturi trukti

ilgiau kaip 5 valandas.

42 straipsnis. Darbo dienų

skaičiaus per savaitę, darbo pradžios, pabaigos, pertraukų

nustatymas

Darbo dienų skaičius per

savaitę ir darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir

pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus

darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, kurie tvirtinami

kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Dirbant pamainomis, privalo būti

garantuotas tolygus pamainų keitimasis.

Darbuotojams nustatoma

penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos

pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių

darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Esant šešių dienų darbo

savaitei, darbo diena negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo

norma 40 valandų, 6 valandas - kai savaitės norma 36 valandos, ir 4 valandas -

kai savaitės norma 24 valandos.

Vidaus darbo tvarkos

taisyklės ir darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi

savaites iki jų įsigaliojimo.

Darbdavys ne vėliau kaip

prieš dvi savaites informuoja savivaldybę apie įmonės darbo grafiko pakeitimą.

Darbuotojų dirbtas darbo

laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytos formos žiniaraščiuose.

Darbo laiko ypatumus

valstybinio valdymo įstaigoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

43 straipsnis. Švenčių

dienos, darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

Įmonėse

nedirbama šių švenčių dienomis:

1) sausio 1-ąją

• Naujųjų metų dieną;

2) vasario

16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

3) kovo 11-ąją -

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;

4) sekmadienį

ir  pirmadienį -  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

5) pirmąjį

gegužės sekmadienį - Motinos dieną;

6) liepos 6-ąją

• Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;

7) rugpjūčio

15-ąją - per Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);

8) lapkričio

1-ąją - Visų Šventųjų dieną;

9) gruodžio

25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.

Švenčių dienomis leidžiama

dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių ir techninių

sąlygų (nepertraukiamai dirbančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti,

taip pat neatidėliotinus remonto, pakrovimo ar iškrovimo darbus.

Švenčių dienų išvakarėse

darbuotojų, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas

sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę.

Poilsio dienų išvakarėse,

kai dirbama šešių dienų darbo savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5

valandas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

Nr. VIII-1762, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.57-1678 (00.07.14)

44 straipsnis.

Suminė darbo laiko apskaita

1.

Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose,

kur yra pertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių,

techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar

darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama

suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti

garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių

suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12

valandų per darbo dieną. Viršijus vidutinę maksimalią savaitės darbo laiko

trukmę, nurodytą šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, darbuotojui suteikiamas

poilsio laikas, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio įstatymo nustatyta paros bei

savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

suminę darbo laiko apskaitą viršijamas šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje

nustatytas vidutinis maksimalus darbo laikas per savaitę, darbuotojams per 4

savaites privalo būti suteikiamas tokios trukmės poilsio laikas, kiek per 4

paeiliui einančias savaites buvo viršytas vidutinis maksimalus darbo laikas per

savaitę.

sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės

darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija.

straipsnio nuostatos gali būti taikomos ekonominės veiklos sritims, nurodytoms

šio įstatymo 57 straipsnyje.

45 straipsnis.

Darbas naktį

apima laiką atitinkamai nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Naktinių

pamainų darbuotojų darbo laikas neturi viršyti 8 valandų per parą.

2.

Kolektyviniuose susitarimuose ar kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos

išimtys, kad nepertraukiamai dirbančiose įmonėse naktinių pamainų darbuotojų

darbo laikas gali būti ilgesnis kaip 8 valandos per parą, tačiau per 4 mėnesius

neturi viršyti vidutiniškai 8 valandų per parą. Jeigu yra viršijama šio

įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta normali darbo laiko

trukmė per savaitę, naktinių pamainų darbuotojams per 4 savaites privalo būti

suteikiamas tokios trukmės poilsio laikas, kiek valandų per paeiliui einančias

4 savaites buvo viršyta normali darbo laiko trukmė.

skirti dirbti naktį asmenis iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojus,

kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, nėščios moterys,

neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai,

auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki

keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, gali būti skiriami

dirbti naktį tik jų sutikimu.

darbuotojų sveikata nemokamai tikrinama šio įstatymo 24 straipsnio

3 dalyje nurodyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi

nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba

gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos

priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.

darbo inspekcijos prašymu įmonės teikia jai informaciją apie darbuotojus,

dirbančius naktinėje pamainoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-997,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 72-3012 (2002-07-17)

46 straipsnis.

Ne visas darbo laikas

susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena arba ne visa

darbo savaitė.

privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo

grafiką, jeigu to pageidauja: nėščia, krūtimi maitinanti ar neseniai

pagimdžiusi moteris; moteris, turinti vaiką (vaikų) iki 14 metų arba neįgalų

vaiką iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba

neįgalų vaiką iki 16 metų, taip pat globėjas ar globėja, auginantys tokio pat

amžiaus vaiką (vaikus); neįgalus asmuo; asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį

ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą dėl būtinumo dirbti ne visą

darbo laiką bei laikotarpio, kurį taikytinas darbas ne visą darbo laiką.

laiko nustatymo tvarką šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir kitiems

darbuotojams nustato Vyriausybė.

dirbančių ne visą darbo laiką, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui

arba pagal atliktą darbą. Darbas ne visą darbo laiką neapriboja darbuotojų

teisių nustatant jiems kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą

įmonėje, taikant kitas darbo įstatymų nustatytas garantijas.

47 straipsnis.

Budėjimas įmonėje arba namuose

atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje vidaus darbo tvarką ar atlikti

neatidėliotinus darbus, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip

kartą per mėnesį, o jei darbuotojas sutinka, – ne dažniau kaip kartą per

savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai, taip pat budėti

įmonėje arba namuose poilsio ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių

dienomis.

laikas įmonėje arba namuose kartu su darbo laiku (kai budima pasibaigus darbo

dienai) negali viršyti 8 valandų. Budėjimo laikas poilsio ar Švenčių dienų

įstatymo nustatytų švenčių dienomis įmonėje arba namuose negali viršyti 8

valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, budėjimas

namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko įmonėje.

įmonėje arba namuose, kai viršijamas normalus darbo laikas, nurodytas šio

įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, per kalendorinį mėnesį po budėjimo privalo

būti suteikiamas laisvalaikis tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar

darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). Darbuotojo

pageidavimu šis laikas, kai budint viršijamas normalus darbo laikas, gali būti

pridedamas prie kasmetinių atostogų arba už jį mokama atitinkamai kaip už

viršvalandinį darbą arba darbą poilsio ar švenčių dienomis įstatymų nustatyta

tvarka.

įmonėje arba namuose negali būti skiriamos nėščios, krūtimi maitinančios ar

neseniai pagimdžiusios moterys, neįgalūs ar jauni asmenys. Motina, turinti

vaiką iki 14 metų, tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų, taip pat neįgalų

asmenį slaugantis asmuo budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriamas tik jų

sutikimu.

48 straipsnis.

Viršvalandinis darbas

1.

Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami šio įstatymo

40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų 40 valandų per savaitę darbo laiką.

2.

Viršvalandiniu darbu nelaikomas šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytų

darbuotojų darbas. Viršvalandiniu darbu taip pat nelaikomas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ūkininkų šeimos narių darbas

viršijant šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų darbo laiką.

turi teisę organizuoti darbuotojams, išskyrus darbuotojus, išvardytus šio

įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje, viršvalandinį darbą darbo, poilsio ir švenčių

dienomis:

1) kai dirbami

krašto apsaugai būtini darbai arba kai reikia užkirsti kelią nelaimėms ar

pavojams;

2) kai dirbami

visuomenei būtini darbai (šalinami avarijos, gaisro ar kitų įvykių padariniai);

3) kai būtina

užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės priežasties

nebuvo galima baigti per normalią darbo trukmę, ir jeigu nutraukus pradėtą

darbą gali sugesti medžiagos ar darbo priemonės;

4) kai

remontuojamos darbo priemonės, jeigu dėl jų gedimo dauguma darbuotojų negali

dirbti;

5) kai

neatvyksta pamainininkas (tokiu atveju darbdavys antrą pamainą iš eilės

dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės darbo dienos pakeisti kitu

darbuotoju);

6) pakrovimo bei

iškrovimo ir su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, siekiant apsaugoti

gaminius nuo gedimo ir išvengti krovinių sankaupų bei transporto priemonių

prastovų.

straipsnio 3 dalyje neišvardytais atvejais darbo dienomis darbdavys gali

organizuoti viršvalandinius darbus kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir

gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, o jeigu įmonėje tokios sutarties nėra, –

gavęs darbuotojo rašytinį sutikimą. Darbuotojui dirbti viršvalandinius darbus

savo iniciatyva ir neturint darbdavio sutikimo draudžiama.

dirbti viršvalandinius darbus, kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus

dydžius, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą atvejį (kai

neatvyksta į darbą darbuotoją pakeičiantis pamainininkas). Viršvalandinis

darbas tokiomis sąlygomis negali trukti ilgiau kaip 2 valandas.

viršvalandinį darbą mokama įstatymų nustatyta tvarka.

49 straipsnis.

Viršvalandinio darbo ribojimas

viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120

valandų per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti darbuotojų dirbtą

viršvalandinių darbų laiką ir jį nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

straipsnio nuostatos dėl viršvalandinio darbo netaikomos ekonominės veiklos

sritims, nurodytoms šio įstatymo 57 straipsnyje.

50 straipsnis.

Poilsio laikas

darbingumui ir sveikatai atgauti nustatomos šios poilsio rūšys:

1) pertrauka

pailsėti ir pavalgyti;

2) papildomos ir

specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku;

3) paros

poilsis;

4) savaitės

poilsis.

laiko, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos

kasmetinės mokamos atostogos.

51 straipsnis.

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė

kaip 2 valandų pertrauka. Jos metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir

pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalo būti

suteikiama ne vėliau kaip po 4 valandų nuo darbo pradžios. Ši pertrauka į darbo

laiką neįskaitoma.

dėl gamybos ar kitų sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos,

darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų

sąrašas ir valgymo tvarka bei vieta nustatomi Įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos būklės pase arba kolektyvinėje sutartyje.

pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga, jos trukmė ir suteikimo tvarka

poilsio bei Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių dienų išvakarėse

nustatomos kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse, o jeigu tokios

sutartys nesudaromos, – darbo sutartyse ir Įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos būklės pase.

52 straipsnis.

Papildomos ir specialios pertraukos

į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos

pailsėti.

dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra žemesnė

kaip –10 °C), taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose

numatytais atvejais, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.

specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir negali būti trumpesnės kaip

10 minučių. Papildomų ir specialių pertraukų pailsėti skaičius, trukmė ir

poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi

kolektyvinėse sutartyse, o jei tokių sutarčių nėra, – darbo sutartyse ir Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase.

specialias pertraukas darbo laiku, atsižvelgiant į darbo sąlygas, reglamentuoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti Bendrieji poilsio režimo

nuostatai. Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti

numatyta daugiau, negu numato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai,

papildomų ir specialių pertraukų.

53 straipsnis.

Paros poilsis

skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės,

nepaisant to, ar darbuotojas dirba vienoje, ar keliose darbovietėse, pagal

vieną ar daugiau darbo sutarčių. Jauniems asmenims paros poilsio laiko trukmė

privalo būti ne trumpesnė, negu nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje.

54 straipsnis.

Savaitės poilsis

savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne

trumpesnis kaip 35 valandos.

išskyrus dirbančius šio įstatymo 55, 56 straipsniuose nurodytose įmonėse,

bendra poilsio diena yra sekmadienis. Esant mažiau kaip 5 darbo dienų savaitei,

kitos poilsio dienos nustatomos darbo arba kolektyvinėse sutartyse.

55 straipsnis.

Poilsio dienos paslaugas teikiančiose įmonėse

Įmonėms, kurios

sekmadienį ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių dienomis negali

nutraukti darbo dėl to, kad privalo teikti paslaugas gyventojams (parduotuvės,

transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato

savivaldybių institucijos.

56

straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai dirbančiose įmonėse ir esant suminei

darbo

laiko apskaitai

Įmonėse, kuriose

negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių, techninių sąlygų, taip pat įmonėse,

kuriose yra suminė darbo laiko apskaita, poilsio dienos gali būti suteikiamos

įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo

pamainų keitimosi grafikus.

56 straipsnis. Poilsio

dienos nepertraukiamai dirbančiose įmonėse ir esant suminei darbo laiko

apskaitai

Įmonėse, kuriose negalima

sustabdyti darbo dėl gamybinių, techninių sąlygų, arba įmonėse, nepertraukiamai

teikiančiose paslaugas gyventojams ir jeigu jose yra suminė darbo laiko

apskaita, poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės

kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus.

57 straipsnis.

Darbo ir poilsio laiko reglamentavimo ypatumai

Transporto,

pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos įstaigose, taip pat

jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo laikas,

atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šio

įstatymo nustatytų normų. Darbo, viršvalandinio darbo ir poilsio laiko ypatumus

kai kuriose ekonominės veiklos srityse nustato Vyriausybė.

III DALIS

ATSKIRŲ

DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS

VI skyrius

JAUNI ASMENYS,

MOTERYS, NEĮGALŪS ASMENYS

pirmasis skirsnis

jauni asmenys

58 straipsnis.

Dirbančių jaunų asmenų saugos ir sveikatos apsaugos reglamentavimas

privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam

asmeniui darbdavio suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus

sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.

darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus

ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų šio straipsnio 4 ir 5 dalyje.

įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatyti

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti

taikomi nepaisant to, ar su jaunu asmeniu sudaryta terminuota, ar neterminuota

darbo sutartis.

arba kito vaiką auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu, jeigu

vaikas pageidauja ir yra gydytojo pažyma apie vaiko sveikatą bei gydytojo

leidimas, vaikas (moksleivis) iki 16 metų gali dirbti lengvus darbus. Toks

susitarimas vaiko, vieno iš tėvų arba vaiką auginančio asmens, arba vaiko

sveikatą prižiūrinčio gydytojo iniciatyva gali būti bet kuriuo metu nutrauktas.

(moksleiviams) iki 16 metų leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašą, šio straipsnio

4 dalyje nurodyto rašytinio susitarimo sudarymo ir pranešimo apie jį

Valstybinei darbo inspekcijai tvarką, poilsio laiką ir kitas išimtines sąlygas,

kurioms esant jie gali dirbti lengvus darbus, tvirtina Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

privalo būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas.

įdarbindamas jauną asmenį, darbdavys privalo įvertinti:

1) ar darbas, į

kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam

darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių,

kuriems esant (šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalis) į tokį darbą negali būti

skiriami jauni asmenys;

2) ar darbo

vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus;

3) pavojingų

cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, laipsnį,

trukmę);

4) darbo

priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad

jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;

5) darbo,

gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad

jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos

pavojingos cheminės medžiagos;

6) jauno asmens

sugebėjimus suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei

fizines galimybes atlikti pavedamus darbus.

galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie

įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdavys

informuoja jaunus asmenis juos įdarbindamas ir ne rečiau kaip kasmet, be to,

darbdavys apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti

jų tėvus ar globėjus.

59 straipsnis.

Jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai

negali būti skiriami dirbti:

1) darbo, kuris

fiziškai ir psichologiškai per sunkus;

2) darbo,

kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą

veikiančios medžiagos;

3) darbo, kur

galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir

(ar) pavojingų veiksnių poveikis;

4) darbo, kur

yra didesnė nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis

tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo jaunas

asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti;

5) darbo, kurio

trukmė ilgesnė, negu nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose.

įdarbinimo, jų sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą

nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų,

pavojingų veiksnių sveikatai sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

atvejais, kai jauniems asmenims draudžiami darbai yra būtini jauno asmens

profesiniam pasirengimui, jis privalo šiuos darbus atlikti prižiūrimas įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto ar kito darbdavio paskirto

įmonės darbuotojo arba mokymo įstaigos, kurioje paauglys mokosi, darbuotojo,

atestuoto darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Jaunų asmenų darbinio mokymo

tvarką bei jų profesinio pasirengimo draudžiamiems darbams sąlygas ir tvarką

nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje).

60 straipsnis.

Jaunų asmenų poilsio laikas

nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne

trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų

paeiliui.

asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti

suteikta mažiausiai 30 minučių pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo

laiką.

asmenims suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę,

viena iš jų privalo būti sekmadienis.

61

straipsnis. Draudimas skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku,

viršvalandinius

darbus, poilsio ir švenčių dienomis

Draudžiama

skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis,

viršvalandinius darbus. Vaikai iki 16 metų negali būti priimami darbui nuo 8

valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Paaugliai negali būti priimami darbui nuo

10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto arba nuo 11 valandos vakaro iki 7

valandos ryto.

antrasis skirsnis

moterys, neįgalūs asmenys

61 straipsnis. Draudimas

skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis dirbti naktį,

viršvalandinius

darbus

Draudžiama skirti asmenis,

jaunesnius kaip 18 metų dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis,

viršvalandinius darbus.

II SKIRSNIS.

MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS

62 straipsnis.

Motinystės sauga

Nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti

sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti

dirbti visą ar ne visą darbo laiką. Šiuo įstatymu valstybė nustato dirbančioms

nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims saugos ir

sveikatos garantijas.

63

straipsnis. Bendrosios darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatos dirbančioms

nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims

neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti

darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims draudžiamų

darbų, pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame straipsnyje – draudžiamų darbų

sąrašas) tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

vadovaudamasis draudžiamų darbų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo

rezultatais, privalo nustatyti galimą riziką nėščios, neseniai pagimdžiusios ar

krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį,

darbdavys privalo imtis priemonių tokiai rizikai pašalinti:

1) jeigu nėščia,

neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris dirba darbą, nurodytą

draudžiamų darbų sąraše, šią moterį iki nėštumo ir gimdymo atostogų jos

sutikimu perkelti į kitą darbą įmonėje;

2) jeigu nėščią,

neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį veikia pavojingi veiksniai,

imtis priemonių šiems veiksniams pašalinti.

pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų

gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti

moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio

poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu)

į kitą darbą toje pačioje įmonėje.

kitą darbą toje pačioje įmonėje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi

maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą

gautas vidutinis darbo užmokestis.

nėščią moterį perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo

kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos nemokamos

atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Šių atostogų laikas neįskaitomas į

draudimo stažą ir apskaičiuojant vidutinį kompensuojamąjį uždarbį.

galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir

gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar

kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos nemokamos

atostogos, kol kūdikiui sukaks vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos

įstatymo nustatytos motinystės draudimo išmokos.

neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti

sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo, paliekant jai vidutinį darbo

užmokestį, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

64

straipsnis. Kitos saugos ir sveikatos garantijos dirbančioms nėščioms, neseniai

pagimdžiusioms

ar krūtimi maitinančioms moterims ir asmenims,

auginantiems

mažamečius vaikus

1.

Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris skirti

viršvalandiniams darbams draudžiama. Asmenis, auginančius vieną ar kelis vaikus

iki 3 metų, dirbti poilsio ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių

dienomis, siųsti į komandiruotes, skirti viršvalandiniams darbams leidžiama tik

jų sutikimu.

maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau

kaip kas 3 valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos

kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima

sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo

dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui

maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.

auginantys vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 16 metų, skiriami dirbti

viršvalandinius darbus arba siunčiami į komandiruotes jų sutikimu.

auginantys vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę

pasirinkti darbo pamainą.

63 straipsnis. Darbo

lengvatos nėščioms moterims ir moterims, turinčioms mažamečių vaikų

Nėščioms moterims,

pateikusioms medicinos išvadą, privalo būti sumažintos darbo normos arba jos

perkeliamos į kitą sveikatai nekenksmingą darbą, už kurį mokamas ne mažesnis

kaip anksčiau gautas vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės nėščią moterį

perkelti į jos sveikatai nekenksmingą darbą arba kol sprendžiamas klausimas dėl

nėščios moters perkėlimo į lengvesnį ar nekenksmingą jos sveikatai darbą, ji

turi būti palaisvinta nuo darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo dienas

vidutinį darbo užmokestį.

Nėščias moteris ir moteris,

turinčias iki trejų metų vaikų, draudžiama skirti viršvalandiniams darbams bei

darbui naktį, o dirbti poilsio ir švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes

leidžiama tik joms sutikus.

Moterys, turinčios vaikų iki

pusantrų metų ir dėl to negalinčios dirbti, jų pačių prašymu perkeliamos į kitą

darbą, paliekant vidutinį ankstesnio darbo užmokestį iki vaikui sueis pusantrų

metų. Taip pat, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, joms ne rečiau

kaip kas trys valandos duodamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos

kūdikiui maitinti. Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima

sujungti, pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo

dienos (pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (pamainą). Šios

pertraukos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį.

Moterys, turinčios vaikų nuo

trejų iki 14 metų, vaikų invalidų iki 16 metų, negali būti skiriamos dirbti

viršvalandinius darbus arba būti siunčiamos į komandiruotes, jeigu pačios

nesutinka.

Moterys, auginančios vaikus

iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

64 straipsnis. Darbai,

kuriuos draudžiama skirti moterims

Moterims iki 40 metų

draudžiama skirti darbus, galinčius pakenkti motinystės funkcijoms.

Moterų, taip pat moterų iki

40 metų, nėščių moterų sveikatai draudžiamus darbus, kenksmingus ir pavojingus

darbo aplinkos veiksnius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

65 straipsnis.

Dirbančių neįgalių asmenų saugos ir sveikatos garantijos

Dirbančių

neįgalių asmenų saugą ir sveikatą garantuoja šis ir Invalidų socialinės

integracijos įstatymas, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

IV DALIS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS

PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGus ATSITIKIMus DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMą

NUOSTAToS

VII SKYRIUS

DARBUOTOJŲ Saugos IR SVEIKATOS BŪKLĖS vertinimas

66 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas

saugos ir sveikatos būklė vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo

sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir

poilsio režimas atitinka šio įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktų nustatytus reikalavimus.

pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo rezultatus užpildo Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio

2 dalyje.

68 straipsnis.

Darbo aplinkos vertinimas

vertinama siekiant nustatyti, ar darbo aplinkoje yra profesinė rizika. Darbo

aplinka vertinama pagal tai, ar darbo aplinkoje esantys veiksniai atitinka

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius

dydžius, kurių neviršijant darbo aplinka laikoma saugia ir nekenksminga.

kurių darbo aplinka privalo būti įvertinta, numato darbdavys. Tokias darbo

vietas darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius. Darbo aplinkos tyrimų

rezultatai nurodomi Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase.

69 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos ypatingos priemonės

dirbančių darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai

viršija leistinus ribinius dydžius ir nėra galimybės sumažinti jų iki

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių dydžių,

darbo laiko trukmė toje aplinkoje sutrumpinama atsižvelgiant į darbo aplinkos

vertinimo rezultatus ir vadovaujantis darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo

aplinkos poveikį darbuotojų sveikatai kriterijais ir tvarka.

kurie dirba su pavojingomis biologinėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti

užkrečiamąsias ligas, skiepijami (vakcinuojami) darbdavio lėšomis.

dirbantiems darbus, kuriuos organizuojant ir atliekant užtikrinamas darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų laikymasis, tačiau darbų pobūdis susijęs su

protine, emocine įtampa, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikiamos

ilgesnės atostogos.

70 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės

saugos ir sveikatos ekspertizių tikslas yra ištirti, ar darbo vietos, darbo

priemonės, darbo sąlygos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose

nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

saugos ir sveikatos ekspertizė gali būti skiriama naujų įmonių ar įmonių

padalinių, naujų technologijų, darbo priemonių projektams įvertinti, taip pat

pradėjus eksploatuoti minėtus objektus ar darbo priemones, tiriant nelaimingų

atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant

ginčus, kilusius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo duomenų

tikrumo (darbdavio, įmonės profesinės sąjungos iniciatyva ar valstybės

institucijų sprendimu), kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytais atvejais.

VIII skyrius

Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos

71 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas

1.

Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš

darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus:

1) lengvas

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą

ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių

nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;

2) sunkus

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria

sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius

požymius tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;

3) mirtinas

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria

sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio

laiko miršta.

nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius

nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir

grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas

darbuotojas.

darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir

nesusijusius su darbu:

1) nelaimingas

atsitikimas darbe, susijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis

įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su

darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;

2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:

1) lėtinė

profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką;

2) ūmi profesinė

liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis

(vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys

(veiksniai), pasižymintis ūminiu poveikiu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1453,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1698 (2003-04-24)

72

straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, asmuo,

matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio

vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu jis

pajėgia tai padaryti.

atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų

darbe, taip pat kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais

darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės

prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai.

profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys

nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei

darbo inspekcijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei

įstaigai.

profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu

praneša Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms.

apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir jų registravimo tvarką

nustato atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių

ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.

72 straipsnis. Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų tyrimas

Visoms įmonėms privaloma

vienoda nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo tvarka.

Visi nelaimingi atsitikimai,

profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos

formos aktuose, užregistruoti nustatytos formos žurnale.

Lengvus nelaimingus

atsitikimus tiria dvišalė darbdavio sudaryta komisija iš darbuotojų įgaliotinių

ir darbdavių skirtų atstovų.

Sunkius nelaimingus

atsitikimus, nelaimingus atsitikimus, dėl kurių pasekmių nukentėjęs asmuo mirė,

tiria trišalė komisija, sudaryta iš valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos

pirmininkas), profesinės sąjungos atstovo arba darbuotojų įgaliotinio (nesant įmonėje

profesinės sąjungos arba kai nukentėjusysis nėra profesinės sąjungos narys) ir

darbdavių skirto atstovo.

Profesinių ligų priežastis

tiria darbo medicinos gydytojai, dalyvaujant valstybiniam darbo inspektoriui,

darbdavio ir darbuotojų atstovams.

Ūmios profesinės ligos

(apsinuodijimai) privalo būti ištirti ne vėliau kaip per vieną parą.

Ūmios profesinės ligos

(apsinuodijimai), atsiradę kartu su nelaimingu atsitikimu, privalo būti

tiriamos vienu metu.

Tiriant nelaimingus

atsitikimus, profesines ligas, gali dalyvauti darbuotojų, darbdavių interesams

atstovaujančios organizacijos, o reikalui esant - pakviesti ekspertai.

Profesinius susirgimus

(apsinuodijimus), nelaimingus atsitikimus, dėl kurių žuvo 5 ir daugiau žmonių,

tiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija.

Sunkių nelaimingų atsitikimų

klasifikacinius požymius, taip pat profesinių ligų sąrašus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Nelaimingų atsitikimų,

profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Nelaimingų atsitikimų,

profesinių ligų tyrimo bei ekspertizių išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

73 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas

įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo

tvarka, nustatyta šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų.

nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo

rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarka

užregistruoti.

nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju

dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų

atstovo (atstovų). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats

nukentėjęs darbuotojas.

4.

Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe

tiria Valstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovui.

Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato

nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo priemones panašių

atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo

inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys

sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikalingą

informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo

darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius

nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikia darbdaviui pasirašyti. Jei darbdavys

ar darbuotojų atstovas nedalyvauja nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo

inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo

(atstovų). Jei darbdavio ar darbuotojų atstovas arba darbdavys nepasirašo

nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui

motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo

atsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos.

inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas kartu su

priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų

nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.

darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai

(išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties

(priežasčių) paties darbdavio, darbdavio ar darbuotojų atstovo pareiškimais

gali būti skundžiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų

nustatyta tvarka – vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui.

Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje

darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl

pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, aplinkybės

ir (ar) priežastis (priežastys), gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami

teismui.

atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu,

arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio

tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija,

kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo

inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2

darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.

dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas,

turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.

ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės

ligos tyrimo komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos

pirmininkas), Visuomenės sveikatos priežiūros teritorinės įstaigos atstovas ir

profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių

ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų

atstovai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamų specialistų

ar ekspertų. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją.

Komisijos surašytą profesinės ligos tyrimo aktą pasirašo komisijos nariai,

darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinės ligos tyrimo aktas įteikiamas

pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta

profesinė liga, ir išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms.

profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti

įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.

tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių,

taip pat dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai

gali apskųsti teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose

nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia

Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina

Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo

medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.

profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija,

kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –

Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto pavaduotojas, Valstybinės

darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas bei po vieną

Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros

tarnybos teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų

atstovai.

atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos

skirtos ekspertizės, kurias atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos

Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtomis lėšomis.

74

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktų saugojimas

ir

apskaita

atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo

interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai,

draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe

atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo

medžiagą perduoda prokuratūrai.

ligų tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams

atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai,

draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų.

nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktai

registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje

atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės ligos

taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos

teritorinėje įstaigoje, Valstybiniame profesinių ligų registre Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Valstybinio profesinių ligų registro nuostatų

nustatyta tvarka.

atsitikimų darbe tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai

ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo

užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais

dokumentų saugojimo terminais.

nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos įmonėje registruojami

atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

V DALIS

EKONOMINĖS PRIEMONĖS, SKATINANČIOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS

GERINIMĄ. ATSAKOMYBĖ UŽ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

IX skyrius

Ekonominės priemonės ir atsakomybė

pirmasis skirsnis

Ekonominės priemonės

75

straipsnis. Darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis

draudimas

privalo drausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialiniu draudimu.

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytas papildomas

darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.

76

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įmokų

dydžio diferencijavimas

Atsižvelgiant į

nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas bei profesinės rizikos

veiksnius, ekonominės veiklos sritims nustatomos diferencijuotos nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos.

antrasis skirsnis

atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų

pažeidimus. žalos atlyginimas

apie nelaimingus atsitikimus, profesines ligas (74 straipsnis), sudaryti

sąlygas jų priežastims ištirti ir atlyginti už pakenkimą sveikatai (78, 79 straipsniai);

8) sudaryti sąlygas saugos

darbe organizacinėms struktūroms (nurodytoms šio įstatymo 13, 14, 15

straipsniuose) funkcionuoti;

9) organizuoti darbuotojų

darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą;

10) nustatyta tvarka organizuoti

darbo aplinkos ir darbo vietų tyrimus, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų

saugos priemonių bandymus;

11) atsižvelgiant į

75 straipsnis. Darbuotojų

draudimas

Darbdaviai privalo drausti

darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų pagal Lietuvos

Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą.

Kolektyvinėse sutartyse,

kolektyviniuose susitarimuose, be privalomojo, gali būti numatytas papildomas

darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų.

76 straipsnis. Darbuotojų

draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir  profesinių ligų priklausymas

nuo

saugos darbe būklės

Atsižvelgiant į nelaimingus

atsitikimus ir profesines ligas bei darbo sąlygas, įmonėms nustatomos

diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokos.

Įmonėms darbuotojų draudimo

nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką

pagal saugos darbe būklę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi

Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

II SKIRSNIS.

ATSAKOMYBĖ

77 straipsnis.

Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė

kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba

darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą

atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius

neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti,

arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo

naudojamos visos reikiamos priemonės.

neatsako už nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo.

reikalavimų neužtikrinimą gali būti sumažinta įvertinus priemones, kurių

darbdavys ėmėsi šio įstatymo 36 straipsnio nustatyta tvarka.

sveikatos teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius

dokumentus, su kuriais buvo supažindintas, taikoma įstatymų nustatyta

atsakomybė.

78 straipsnis.

Atlyginimas darbuotojui už pakenkimą sveikatai

1.

Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko

darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti

įstatymai.

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl

darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu,

taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir

profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos

atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

79 straipsnis. Išmokos,

darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe

Darbuotojui

mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu,

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo

nustatytiems asmenims mokamos šio draudimo išmokos.

80

straipsnis. Administracinės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų

pažeidimus

Valstybinė darbo

inspekcija už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus

skiria įstatymų nustatytas baudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems

darbdaviui ir darbuotojui.

X skyrius

baigiamosios nuostatos

80 straipsnis.

Administracinės baudos už saugos darbe norminių aktų pažeidimus

Valstybinė darbo inspekcija

už saugos darbe norminių aktų pažeidimus skiria Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatytas baudas norminius aktus pažeidusiems darbdaviams, darbuotojams.

Šiame straipsnyje numatytų

baudų lėšos mokamos į valstybės biudžetą.

X SKYRIUS.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

81 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė

Kaip įmonėse

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė

darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę

nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

82 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimo tvarka

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami

įstatymų nustatyta tvarka.

darbo ginčai (konfliktai) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos sprendžiami

Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.

83 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje atskaitomybė

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso duomenis pildo statistinės

atskaitomybės formą. Joje nurodomos darbo vietos, kuriose darbo aplinkos

veiksniai neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų

leistinų ribinių dydžių, taip pat nurodomi nelaimingi atsitikimai darbe,

profesinės ligos bei darbo vietos, kuriose naudojami potencialiai pavojingi

įrenginiai.

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės statistinės atskaitomybės formą ir

rodiklius nustato Vyriausybė.

84 straipsnis.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos

Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje grindžiamas atitinkamais Europos Sąjungos, Tarptautinės darbo

organizacijos teisės aktais, kitais tarptautiniais dokumentais.

85

straipsnis. Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos darbuotojų

saugos

ir sveikatos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikoje

Rengiant

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taikomos

Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos,

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos

Lietuvos Respublikoje, nuostatos, taip pat atsižvelgiama į Tarptautinės darbo

organizacijos rekomendacijas.

86

straipsnis. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio ir 69 straipsnio 6

dalies

galiojimas

15 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

85 straipsnis. Tarptautinių

dokumentų galiojimas Lietuvos Respublikoje

Pagal Tarptautinės darbo

organizacijos konstituciją Lietuvos Respublikoje galioja ratifikuotos

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir kitų tarptautinių organizacijų

dokumentai saugos darbe klausimais.

Rengiant Lietuvos

Respublikos saugos darbe norminius aktus, atsižvelgiama į Tarptautinės darbo

organizacijos rekomendacijas.

86 straipsnis. Tarptautinių

sutarčių galiojimas

Lietuvos Respublikoje

galioja tik tos tarptautinės sutartys, kuriose nustatyti saugos darbe

reikalavimai nemažina darbuotojų saugos darbe garantijų, nustatytų šiame

įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos saugos darbe norminiuose aktuose.

87 straipsnis.

Įstatymo 79 straipsnio taikymas

Šio įstatymo 79

straipsnio nuostatos yra taikomos nuo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

9 straipsnis. Savivaldybių

įgaliojimai saugos darbe klausimais

Miestų, rajonų tarybos turi

teisę :

1) reikalauti, kad įmonės

(darbdaviai) praneštų apie įmonės gamybinės veiklos pradžią arba veiklos rūšies

pasikeitimą;

2) įmonėms sutikus, sudaryti

bendras saugos darbe programas ir parengti priemones, koordinuoti jų vykdymą,

kooperuoti tam tikslui įmonių skiriamas lėšas.

88 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Įsigaliojus šiam

įstatymui, Vyriausybė:

1) iki 2001 m.

vasario 1 d. patvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatus ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus;

2) nustato

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, patvirtintų įgyvendinant Seimo 1993

m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe

įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin., 1993, Nr.

55-1065; 1994, Nr. 88-1671), pakeitimų ir papildymų, taip pat kitų šio įstatymo

straipsniuose nurodytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, kuriuos

tvirtina ministrai, įsigaliojimo terminus.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-368,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1658 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 79 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. rugsėjo 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-561,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3001 (97.12.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1762, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.57-1678 (00.07.14)

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2063, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2968 (2000 11 08)

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (pakeistas

įstatymo pavadinimas)

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-997,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 72-3012 (2002-07-17)

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1453,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1698 (2003-04-24)

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin.,

2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m .gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-08)

autrap@lrs.lt