← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1994-11-03

@D1=19931007;D1=19941116:

Redaguota: 1994 11

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE

ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE

Į S T A T Y M A S

1993 m. spalio 7 d. Nr.I-266

Vilnius

Lietuvos

Respublikos Seimas,

pripažindamas Tarptautinės darbo organizacijos

konstitucijos bei

1944 m. rugpjūčio 10 d. Tarptautinės darbo

organizacijos

generalinės konferencijos deklaracijos socialinio

teisingumo

nuostatas,

pripažindamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje

skelbiamą kiekvieno

žmogaus teisę į teisingas ir tinkamas darbo

sąlygas,

atsižvelgdamas į tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe,

profesinės ligos,

netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę

ir ekonominę žalą

žmonėms ir valstybei,

- norėdamas

maksimaliai sumažinti tikimybę įmonių

darbuotojams

susižaloti ar susirgti, prarasti darbingumą dėl

darbo sąlygų,

nustato žmonių

saugos darbe valstybės politiką, pagrįstą

šiais principais:

darbuotojų

gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo

prioritetu palyginti

su darbo arba gamybos rezultatais,

trišaliu

valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų

bendradarbiavimu,

saugos darbe

mokslo plėtojimu,

saugių darbo

priemonių bei individualiosios ir kolektyvinės

saugos darbe

priemonių gamybos skatinimu,

vienodų saugos

darbe reikalavimų įmonėms nustatymu,

darbdavių ir

darbuotojų atsakomybe už saugos darbe norminių

aktų pažeidimus,

saugos darbe ir

darbo medicinos tarnybų steigimu,

ekonominių

svertų, skatinančių saugų darbą, nustatymu,

saugos darbe

specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų,

profesinių ligų

priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,

valstybine

saugos darbe kontrole

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir

straipsniais, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos

ekonomines

sąlygas, jų perspektyvą, Tarptautinės darbo

organizacijos

konvencijas ir rekomendacijas bei kitų šalių

patirtį,

priima

Žmonių saugos darbe įstatymą. Šis įstatymas

reglamentuoja

žmonių saugą darbe įmonėse, įstaigose,

organizacijose

(toliau - įmonė) neatsižvelgiant į jų nuosavybės

formas ir pavaldumą.

I SKYRIUS.

BENDRIEJI

NUOSTATAI

1 straipsnis.

Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

1) sauga darbe

(darbų sauga) - organizacinių, techninių,

ekonominių,

teisinių, higienos, gydymo, profilaktikos priemonių,

skirtų žmonių

sveikatai ir gyvybei, darbingumui išsaugoti darbe,

visuma;

2) darbdavys

- visų rūšių įmonių savininkai arba jų

vadovai, paskirti,

išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus

pagal atitinkamų

įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių

įmonių, įstatymus

(įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)

įmonės vardu

sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis,

privalantys

užtikrinti, kad būtų vykdomos prievolės pagal šį

įstatymą, kitus

darbo įstatymus, kolektyvines sutartis, saugos

darbe norminius

aktus.

Kai darbo

sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys

yra fizinis asmuo;

3) darbdavio

įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys

perdavė dalį savo

teisių ir pareigų saugos darbe klausimais;

4) darbuotojas

asmuo (darbininkas, tarnautojas), dirbantis

darbdavio ar jo

įgalioto asmens paskirtoje darbo vietoje pagal

darbo sutartį,

taip pat valstybinės ir vykdomosios valdžios

tarnyboje ir kuriam

netaikoma sąvoka "darbdavys";

5) darbo

vieta - vieta, kur darbuotojas dirba arba

privalo dirbti darbo

sutartimi sulygtą darbą;

6) darbo

aplinka - darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės

dalis, kurioje jį

gali veikti kenksmingi ir pavojingi (fiziniai,

cheminiai,

psichofiziniai, biologiniai) veiksniai;

7) darbo

sąlygos - darbo aplinkos veiksnių, tarp jų

darbo pobūdžio,

darbo ir poilsio režimo, darbo santykių visuma,

turinti tiesioginę

įtaką darbuotojo savijautai, sveikatai ir

darbingumui;

8) darbo

priemonės - darbo procese darbo objektui keisti

naudojami

reikmenys: medžiagos, įranga, įrankiai, prietaisai,

įrenginiai

(mašinos) bei įrenginių (mašinų) kompleksai, tarp jų

potencialiai

pavojingi įrenginiai;

9) kenksmingas

veiksnys - darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio

darbuotojas gali

netekti darbingumo, gali susirgti (ir profesine

liga), o jo

ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei;

10)

pavojingas veiksnys - darbo aplinkos, darbo

proceso veiksnys,

dėl kurio, susidarius tam tikroms

atsitiktinėms

aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas, gali

žūti arba gali ūmai

pablogėti jo sveikata;

11)

potencialiai pavojingas įrenginys - įrenginys, kuris

kelia pavojų

žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai dėl jame

sukauptos energijos

arba jame vykstančių procesų;

12) profesinė

liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl

darbo aplinkos

kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio;

13)

nelaimingas atsitikimas - ūmus darbuotojo sveikatos

pakenkimas dėl

trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo

veiksnio poveikio,

kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai

dienai;

14) saugos

darbe norminiai aktai - įstatymai, Lietuvos

Respublikos Seimo

ir Vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka

patvirtinti valstybiniai

arba įmonių standartai, nuostatai,

normos ir

taisyklės, tarp jų higienos, kolektyvinės sutartys,

nustatančios vieno

ar kelių rodiklių, sąlygų, veiksmų, veikimo

būdų (metodų),

techninių priemonių privalomą įdiegimą ir

naudojimą, turintys

įstatymo galią;

15) riboto

darbingumo asmenys - asmenys, kurių darbo

galimybės dėl

sveikatos yra ribotos (invalidai, nėščios moterys,

darbuotojai, kurie

pagal medicinos išvadą perkeliami į kitą

darbą, senatvės

pensininkai).

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

2 straipsnis.

Saugos darbe įstatymo objektas

Saugos

darbe įstatymo objektas - valstybinio valdymo

institucijų,

darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykiai bei

pagrindinių

saugos darbe reikalavimų nustatymas arba tokių

reikalavimų

nustatymo tvarka, kad būtų išsaugota darbuotojų

gyvybė, sveikata ir

darbingumas.

3 straipsnis.

Darbuotojų teisė saugiai dirbti

Darbuotojai

turi teisę saugiai dirbti, nesvarbu, kokia

įmonių veiklos

rūšis, rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka,

darbo pobūdis,

pilietybė, rasė, tautybė, lytis, amžius, socialinė

kilmė, politiniai ar

religiniai įsitikinimai.

4 straipsnis.

Įstatymo taikymas

Šis įstatymas

taikomas:

1) įmonėms,

esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje,

taip pat

įmonėms, esančioms užsienyje, bet priklausančioms

Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai;

2) užsienio

kapitalo įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos

teritorijoje,

įmonėms, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso

užsienio

investitoriui (bendroms įmonėms), esančioms Lietuvos

Respublikos

teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse

sutartyse, įmonių

steigimo dokumentuose;

3) kitų

valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės,

dirbantiems

Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiose

įmonėse.

5 straipsnis.

Įstatymo taikymo apribojimai

Lietuvos

Respublikos piliečių, dirbančių užsienyje

įmonėse,

nepriklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai,

saugą darbe

reglamentuoja valstybės, kurioje jie dirba,

įstatymai.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė turi teisę apriboti šio

įstatymo taikymą:

1) esant

ekstremalioms darbo sąlygoms, kai žmonių saugią

veiklą nustato kiti

norminiai aktai;

2) paskelbus

nepaprastąją (karinę) padėtį, taip pat esant

kitoms ypatingoms

aplinkybėms, gresiančioms valstybės saugumui.

Civilinės

aviacijos, jūrų, upių, geležinkelio, automobilių

transporto, žuvų

pramonės laivyno darbuotojų saugų darbą

reglamentuoja šis

įstatymas bei šio įstatymo pagrindu parengti

atitinkami

norminiai aktai.

Žmonių,

nesusietų darbo sutartimi, saugų darbą reglamentuoja

šio įstatymo

pagrindu parengti norminiai aktai.

II SKYRIUS.

SAUGOS DARBE REGULIAVIMAS

6 straipsnis.

Saugos darbe valstybinis valdymas

Saugos

darbe politiką formuoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Socialinės

apsaugos ministras atstovauja Lietuvos

Respublikos

interesams saugos darbe klausimais kitose

šalyse ir

tarptautinėse organizacijose.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija

Valstybės,

darbuotojų, darbdavių tarpusavio interesams ir

santykiams

reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant saugos darbe

politiką,

trišaliu principu steigiama Lietuvos Respublikos

saugos darbe

komisija (toliau įstatyme - Saugos darbe komisija).

Saugos darbe

komisijos sudarymo tvarką ir funkcijas nustato šios

komisijos

nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

8 straipsnis.

Saugos darbe fondas

Saugos

darbe profilaktikos priemonėms įgyvendinti,

visuomenei

informuoti bei Saugos darbe komisijos darbui

finansuoti

steigiamas saugos darbe fondas.

Saugos darbe

fondo lėšas sudaro:

1) Saugos darbe

komisijos šalių įmokos,

2) draudimo

prevencinio fondo dalis,

valstybinio socialinio draudimo ir draudimo nuo

nelaimingų

atsitikimų darbe fondų dalis,

4) savanoriškos

fizinių ar juridinių asmenų įmokos.

Saugos darbe

fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

straipsnis. Savivaldybių įgaliojimai saugos

darbe

klausimais

Miestų, rajonų

tarybos turi teisę :

1) reikalauti,

kad įmonės (darbdaviai) praneštų apie įmonės

gamybinės veiklos

pradžią arba veiklos rūšies pasikeitimą;

2) įmonėms

sutikus, sudaryti bendras saugos darbe programas

ir parengti

priemones, koordinuoti jų vykdymą, kooperuoti tam

tikslui įmonių

skiriamas lėšas.

10 straipsnis.

Saugos darbe specialistų rengimas, mokymas

Saugos darbe

specialistus rengia Lietuvos Respublikos

aukštosios mokyklos.

Saugos darbe

specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Bendrojo

lavinimo mokyklos privalo apmokyti moksleivius

bendrų saugos darbe

ir buityje reikalavimų.

Aukštųjų,

aukštesniųjų, profesinių (amatų) mokyklų studentai

privalo būti

apmokyti saugos darbe reikalavimų pagal įgyjamas

specialybes,

profesijas.

Įmonių

darbuotojai mokomi ir instruktuojami saugos darbe

klausimais pagal šio

įstatymo 30 straipsnio reikalavimus.

11 straipsnis.

Saugos darbe priemonių ir mokslo

finansavimas

Saugos darbe

priemones įmonėse finansuoja darbdaviai.

Saugos darbe

mokslinius tyrimus koordinuoja Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Saugos

darbe moksliniai tyrimai finansuojami darbdavių

ir valstybės

biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Įmonėms,

gaminančioms saugos darbe priemones,

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka yra taikomos

mokesčių lengvatos.

12 straipsnis.

Profesinių sąjungų teisės

Profesinės

sąjungos gina savo narių sveikatos ir gyvybės

išsaugojimo darbe

interesus vadovaudamosi Lietuvos Respublikos

profesinių sąjungų

įstatymu.

13 straipsnis.

Saugos darbe struktūros įmonėse

Už saugą darbe

įmonėje atsako darbdavys.

Saugioms ir

sveikoms darbo sąlygoms sudaryti darbdavys

privalo steigti

saugos darbe ir darbo medicinos tarnybas šio

įstatymo 14

straipsnyje nustatyta tvarka bei sudaryti sąlygas

veikti įmonės saugos

darbe komitetui.

14 straipsnis.

Saugos darbe ir darbo medicinos tarnybos

įmonėse

Darbdavys

saugos darbe, darbo higienos profilaktikai,

priežiūrai,

kontrolei, konsultavimui steigia įmonės saugos darbe

ir darbo medicinos

tarnybas arba šioms funkcijoms vykdyti samdo

kitą organizaciją (asmenis).

Saugos darbe ir

darbo medicinos tarnybų specialistai privalo

turėti atitinkamą

teorinį ir praktinį parengimą.

Įmonėse,

kuriose dirba mažiau kaip 50 žmonių, saugos darbe

tarnybos

funkcijas gali vykdyti darbdavio paskirtas asmuo

(asmenys),

turintis parengimą tokiam darbui, kaip yra nurodyta

šio straipsnio

antrojoje dalyje.

Įmonės saugos

darbe tarnyba, darbdavio samdomos saugos darbe

tarnybų

funkcijoms vykdyti organizacijos ar asmenys arba

darbdavio paskirtas

asmuo (asmenys) vykdyti saugos darbe tarnybos

funkcijas įmonėje

yra tiesiogiai atsakingi darbdaviui.

Jeigu šio

straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje

dalyse nustatyta

tvarka ir sąlygomis įmonėje neįsteigta saugos

darbe tarnyba, šios

tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys.

Darbdaviai,

įsteigę įmonėje saugos darbe tarnybą, apie tai

nustatyta tvarka

praneša Valstybinei darbo inspekcijai.

Įmonių saugos

darbe tarnybų pavyzdinius nuostatus tvirtina

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Įmonės saugos darbe tarnybos

nuostatus tvirtina

darbdavys.

Atsižvelgiant į

įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, taip

pat į darbo

aplinkos veiksnių kenksmingumą, pavojingumą, įmonėse

steigiama darbo

medicinos tarnyba (medicinos punktas) arba

darbuotojų

sveikatos priežiūrai samdomos atitinkamos įstaigos

ar asmenys. Įmonių

darbo medicinos tarnybų funkcijas ir steigimo

tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

15 straipsnis.

Saugos darbe komitetai

Įmonėse,

kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiami

saugos darbe

komitetai. Juos sudaro vienodas skaičius darbdavio

ir darbuotojų

profesinės sąjungos atstovų, o jeigu nėra

darbuotojų

profesinės sąjungos, atstovauja darbuotojų

įgaliotiniai.

Darbdavio

iniciatyva arba ne mažiau kaip pusės darbuotojų

reikalavimu saugos

darbe komitetai gali būti steigiami, jei

įmonėje dirba mažiau

kaip 50 žmonių.

Saugos darbe

komitetai išklauso ir vertina darbdavio, įmonės

padalinių, saugos darbe

tarnybos veiklą saugos darbe klausimais,

planuoja saugos

darbe gerinimo priemones, nagrinėja nelaimingų

atsitikimų ir

profesinių ligų priežastis bei aplinkybes.

Saugos darbe

komiteto nariai (darbuotojų profesinės sąjungos

atstovai arba

darbuotojų įgaliotiniai) darbdavio iniciatyva gali

būti atleidžiami

iš darbo tik suderinus jų atleidimą su

Valstybine darbo

inspekcija.

Įmonės

saugos darbe komiteto nariai darbui komitete

apmokomi darbdavio

lėšomis.

Laikas,

skiriamas įmonės saugos darbe komiteto narių

funkcijoms

vykdyti, nustatomas kolektyvinėse sutartyse,

kolektyviniuose

susitarimuose.

Už laiką,

sugaištą saugos darbe klausimams spręsti, įmonės

saugos darbe

komiteto nariams mokamas darbo užmokesčio vidurkis.

Saugos darbe

komitetų pavyzdinius nuostatus tvirtina Saugos

darbe komisija.

Įmonės saugos darbe komiteto nuostatus tvirtina

įmonės kolektyvinės

sutarties šalių atstovai.

Saugos darbe

komitetų teisės ir funkcijos gali būti

perduodamos (jeigu

komitetai nesteigiami) kolektyvinių sutarčių

šalių atstovams

kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka.

III SKYRIUS.

DARBO

APLINKOS, DARBO VIETŲ, DARBŲ, GAMYBINĖS

BUITIES REIKALAVIMAI

16 straipsnis.

Bendri darbo aplinkos ir darbo vietų

reikalavimai

Darbo aplinka

ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir

kitų saugos darbe

norminių aktų reikalavimus.

Naujos ir

rekonstruotos įmonės, jų padaliniai priimami

eksploatuoti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

17 straipsnis.

Saugos darbe norminiai aktai,

reglamentuojantys darbo vietų įrengimą

Darbo vietų

įrengimo ir jų aplinkos reikalavimus nustato

valstybiniai, įmonių

standartai, valstybinės normos, taisyklės.

Darbo vietoms

(1 straipsnio 5 punktas) taip pat yra tolygios

vietos,

esančios patalpose, skirtose įmonės darbuotojų

socialinėms -

buitinėms reikmėms tenkinti.

Pagal standartus

ir normas nustatyti darbo aplinkos

veiksniai neturi

viršyti dydžių, galinčių sukelti sveikatos

sutrikimus,

profesines ligas ir dirbančiam, ir jau nebedirbančiam

asmeniui.

Saugos darbe

standartai, normos, taisyklės, instrukcijos

rengiami ir

tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

18 straipsnis.

Darbo priemonės ir jų priežiūra

Leidžiama

naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias

saugos reikalavimus

darbo priemones.

Potencialiai

pavojingų techninių įrenginių, keliančių pavojų

darbuotojams,

gyventojams, aplinkai, sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė, o jų saugų naudojimą, priežiūrą ir

kontrolę nustato

norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai

dokumentai.

19 straipsnis.

Įmonės vidaus eismo reikalavimai

Už saugų eismą

įmonėje atsako darbdavys.

Įmonių

teritorijoje transporto eismas organizuojamas pagal

transporto rūšies

eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos

specialiam

(technologiniam) transportui.

Specialaus

(technologinio) transporto eismo taisykles pagal

saugos darbe

norminių aktų reikalavimus rengia darbdavys.

20 straipsnis.

Kenksmingų ir pavojingų medžiagų naudojimo

reikalavimai

Darbdaviai,

kurie gamina, naudoja, transportuoja, laiko

žmonių sveikatai

kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias,

sprogias)

medžiagas, įgyvendina priemones darbuotojų sveikatos,

aplinkos, tarp jų

darbo aplinkos, saugai užtikrinti.

Darbuotojai

privalo būti apmokyti ir instruktuoti darbui su

kenksmingomis

ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti

individualiosios ir

kolektyvinės saugos priemonėmis.

Kenksmingų

ir pavojingų medžiagų gamybą, naudojimą,

transportavimą, laikymą

nustato Lietuvos Respublikos norminiai

aktai.

21 straipsnis.

Gaminamos produkcijos reikalavimai

Įmonių

gaminama ir realizuojama produkcija, vėliau

priskirtina darbo

priemonėms, turi atitikti norminiuose aktuose

nustatytus saugos

darbe reikalavimus. Sertifikatuose arba

techniniuose

dokumentuose nurodoma, kad produkcija atitinka

saugos darbe

reikalavimus.

Paaiškėjus,

kad darbo priemonė kenkia žmonių sveikatai ar

yra pavojinga

gyvybei, Valstybinė darbo inspekcija uždraudžia jos

gamybą.

22 straipsnis.

Darbų organizavimo reikalavimai

Darbdaviai

privalo taip organizuoti darbus ir sudaryti

tokias sąlygas,

tarp jų ir darbo apmokėjimo, kurios skatintų

darbuotojus laikytis

saugos darbe reikalavimų.

Darbo

(gamybos) organizavimo, techninio

aprūpinimo

dokumentacijoje privalo būti nustatytos saugų darbą

užtikrinančios

sąlygos pagal saugos darbe norminių aktų

reikalavimus.

23 straipsnis.

Saugaus darbų organizavimo ir vykdymo

norminiai aktai

Darbas turi

būti organizuojamas pagal saugos darbe norminių

aktų reikalavimus.

Darbdaviai

pagal saugaus darbo organizavimo ir vykdymo

norminius aktus bei

darbo priemonių techninius dokumentus rengia

darbuotojams

saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis darbuotojai

supažindinami

pasirašytinai. Darbuotojų profesijų, kurioms

nerengiamos saugaus

darbo instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys,

suderinęs su

Valstybine darbo inspekcija.

Kai saugos

darbe norminiuose aktuose dar nenustatyti saugos

darbe reikalavimai

arba valstybiniuose standartuose, taisyklėse

nėra konkrečių

reikalavimų, kurių būtina laikytis, darbdaviai

pagal šį įstatymą ir

darbo priemonių techninius dokumentus rengia

ir tvirtina saugaus

darbo organizavimo ir vykdymo instrukcijas.

Saugaus

darbo organizavimo ir vykdymo taisyklių,

instrukcijų

reikalavimai tolygūs darbuotojų pareiginiams

nuostatams.

24 straipsnis.

Privalomas sveikatos tikrinimas

Darbuotojai,

dirbantys pavojingomis, kenksmingomis, labai

kenksmingomis

sąlygomis (67 straipsnis) privalo iš anksto

(stodami į

darbą), periodiškai, o dėl kai kurių darbų - ir

nutraukę darbo

sutartį, tikrintis sveikatą.

Asmenys iki 18

metų privalo sveikatą tikrintis stodami į

darbą ir

kiekvienais metais iki sukaks 18 metų. Kai kurių

profesijų jauni

darbuotojai, jeigu jų darbas susijęs su rizika

sveikatai, privalo

tikrintis sveikatą prieš stodami į darbą ir

periodiškai iki

sukaks 21 metai.

Maisto

pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių,

vandentiekio

įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų

įstaigų, taip pat

kai kurių įmonių darbuotojų medicinos apžiūros

turi būti atliekamos

gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.

Išlaidas už

periodišką medicinos apžiūrą ir vidutinį darbo

užmokestį

darbuotojams už sugaištą medicinos apžiūroms laiką

apmoka darbdavys.

Apmokėjimo už periodiškas medicinos apžiūras ir

vidutinio darbo

užmokesčio darbuotojams už sugaištą medicinos

apžiūroms laiką

mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Darbuotojas,

atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti

sveikatą,

nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo

užmokestis. Toks

atsisakymas laikomas darbo drausmės pažeidimu ir

gali būti pagrindas

darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo pagal

įstatymus.

Darbuotojo medicinos apžiūros išvada vienodai

privaloma darbdaviui

ir darbuotojui.

Profesijų,

darbų ir gamybų, kuriose dirbantys darbuotojai,

tarp jų asmenys iki

18 metų (kai kurių profesijų - iki 21 metų),

stodami į darbą ir

vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą,

sąrašą bei

pasitikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

25 straipsnis.

Darbų sustabdymas

Valstybinis darbo inspektorius, įmonės saugos

darbe komitetas

savo sprendimu turi teisę reikalauti, kad

darbdavys (jo

įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, kai:

1) darbuotojai

neapmokyti saugiai dirbti;

2) sugedus

darbo priemonei ar dėl avarinės būklės gali

susidaryti arba

susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams,

ūmioms profesinėms

ligoms;

3) dėl

technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo

aplinka tampa

pavojinga sveikatai ar gyvybei;

darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar

individualiosios

saugos darbe priemonėmis.

Darbdaviui

(jo įgaliotam asmeniui) atsisakius įvykdyti

reikalavimą

sustabdyti darbą arba jeigu darbdavio (jo įgalioto

asmens) nėra,

valstybinis darbo inspektorius nutraukia darbus,

reikalui esant,

išveda darbuotojus iš pavojingos zonos.

Valstybinė

darbo inspekcija gali sustabdyti darbus šio

įstatymo 21

straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais.

Už laiką, kai

darbai sustabdyti šio straipsnio pirmojoje

dalyje numatytais

atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį

darbo užmokestį.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

26 straipsnis.

Gamybinės buities reikalavimai

Įmonėse

norminių aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio,

persirengimo,

drabužių, avalynės laikymo patalpos (vietos),

sanitarinės bei

asmeninės higienos patalpos (prausyklos,

tualetai, moterims -

asmeninės higienos patalpos).

Įmonėse,

kuriose dirbama kenksmingomis, pavojingomis

sąlygomis,

gamybinės buities patalpos įrengiamos laikantis

specialių

reikalavimų.

Specialius

įvairių rūšių gamybinės buities patalpų

įrengimo ir

teikiamų paslaugų, jų kiekybės ir kokybės rodiklių

reikalavimus nustato

saugos darbe norminiai aktai.

Sveikatos

punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiamos

atsižvelgiant į

darbuotojų skaičių pagal atitinkamų patalpų

įrengimo standartų

reikalavimus.

27 straipsnis.

Gyvenamųjų patalpų reikalavimai

Darbdavio

suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai

gyventi dėl

darbo kilnojamo pobūdžio privalo tenkinti

minimalius tokių

patalpų buites ir higienos reikalavimus.

IV SKYRIUS.

DARBDAVIŲ, DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

I SKIRSNIS.

DARBDAVIŲ PAREIGOS IR TEISĖS

28 straipsnis.

Darbdavių pareigos

Darbdaviai

privalo laikytis šio įstatymo ir vykdyti

kitų saugos darbe

norminių aktų reikalavimus:

1) pranešti

Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos

padalinių

eksploatacijos pradžią;

2) instruktuoti

ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti,

tikrinti jų žinias;

3) sudarant

darbo sutartį ir periodiškai vėliau, pakitus

gamybos (darbo)

procesui, informuoti darbuotojus apie pavojingus,

kenksmingus ir

kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų

poveikį sveikatai;

kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe

reikalavimų;

5) aprūpinti

įmonę, darbo vietas ir darbuotojus saugiais

įrenginiais, diegti

saugius darbo bei technologinius procesus,

aprūpinti darbuotojus

saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengti

gamybinės buities

patalpas;

6) organizuoti

medicinos paslaugas ir darbuotojų sveikatos

patikrinimus pagal

šio įstatymo 14, 24, 26 straipsnius;

7) nustatyta

tvarka pranešti apie nelaimingus atsitikimus,

profesines ligas (74

straipsnis), sudaryti sąlygas jų priežastims

ištirti ir atlyginti

už pakenkimą sveikatai (79, 80 straipsniai);

8) sudaryti

sąlygas saugos darbe organizacinėms struktūroms

(nurodytoms šio

įstatymo 13, 14, 15 straipsniuose) funkcionuoti;

9) organizuoti

darbuotojų darbą pagal fiziologiškai pagrįstą

darbo ir poilsio

režimą;

10) nustatyta

tvarka organizuoti darbo aplinkos ir darbo

vietų tyrimus,

naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos

priemonių bandymus;

11)

atsižvelgiant į medicinos arba invalidumą nustatančios

komisijos išvadą

(33 straipsnis), perkelti darbuotojus į kitą

darbą;

12) nustatyta

tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų

atsitikimų darbe,

profesinių ligų;

13) tvirtinti

įmonės saugos darbe instrukcijas, pareigines

instrukcijas,

vykdyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimus ir

kitas saugos darbe

prievoles.

29 straipsnis.

Darbdavių, jų įgaliotų asmenų atestacija

Prieš

pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o

vėliau ne rečiau

kaip kas penkeri metai darbdavys ir jo įgaliotas

asmuo pateikia

Valstybinei darbo inspekcijai socialinės apsaugos

ir darbo ministro

nustatyta tvarka pranešimą apie darbdavio ir jo

įgalioto asmens

atestavimą saugos darbe klausimais įmonėje.

Darbdavių,

kurie atleidžiami nuo atestacijos, sąrašą

tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Atleidimas nuo

atestacijos

neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už saugų darbą

įmonėje.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

30 straipsnis.

Darbuotojų instruktavimas ir atestavimas

saugos darbe klausimais

Darbdaviai

negali skirti darbuotojų darbui, kol jie

neinstruktuoti apie

saugius darbo būdus.

Darbdaviai

privalo instruktuoti darbuotojus saugos darbe

klausimais

sudarydami darbo sutartį, perkeldami į kitą darbą,

keisdami darbo

(gamybos) procesus, gamybos technologiją, darbo

sąlygas, taip pat

jei pasikeičia saugos darbe standartai, normos,

taisyklės,

instrukcijos.

Prižiūrėti ir

dirbti su potencialiai pavojingais techniniais

įrenginiais, taip

pat dirbti pavojingus darbus leidžiama tik

darbuotojams,

įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems saugos

darbe egzaminą.

Įmonės įgyja teisę atestuoti darbuotojus,

dirbančius su

potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais,

technologijomis,

pavojingose gamybose bei vykdančius potencialiai

pavojingus darbus,

tik gavusios Valstybinės darbo inspekcijos

leidimą.

Darbuotojų

instruktavimo ir atestavimo saugos darbe

klausimais tvarką

įmonėse nustato socialinės apsaugos ministras.

31 straipsnis.

Darbuotojų aprūpinimas saugos darbe

priemonėmis

Darbdaviai

nemokamai darbuotojams duoda darbo drabužius,

darbo avalynę,

kitas individualiosios ir kolektyvinės saugos

darbe priemones

norminiuose aktuose nustatytomis sąlygomis ir

tvarka.

Darbdaviai

privalo organizuoti darbo drabužių, darbo

avalynės ir kitų

individualiosios saugos priemonių laikymą,

džiovinimą,

skalbimą, valymą, taisymą.

Saugos darbe

priemonės privalo būti periodiškai tikrinamos.

Darbo

drabužiai, darbo avalynė ir kitos saugos

darbe priemonės

turi būti pritaikytos darbui, patogūs dėvėti ir

neturi sudaryti

papildomų pavojų darbuotojų saugai.

Jeigu darbai

susiję su susiteršimu, darbuotojams nemokamai

pagal nustatytas

normas turi būti duodamos asmens higienos

priemonės (muilas,

rankšluosčiai). Darbuose, kur odą gali

paveikti

kenksmingosios medžiagos, nemokamai duodama pagal

nustatytas normas

plovimo, nukenksminimo priemonių, apsauginių

pastų.

Minimalias

darbo drabužių, darbo avalynės, individualiosios

saugos, asmens

higienos priemonių normas bei saugos darbe

priemonių tikrinimo

periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

32 straipsnis.

Medicinos paslaugų organizavimas

Nelaimingų

atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais

darbdaviai

privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos

pagalbą.

Darbuotojų,

susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo

traumų, kai

nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos,

nugabenimą į gydymo

įstaigas organizuoja darbdavys (jo įgaliotas

asmuo).

Medicinos

paslaugų teikimo darbuotojams tvarką įmonėje

nustato įmonių

34 straipsnis.

Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos

organizuojant darbus toje pačioje įmonėje,

teritorijoje, darbo vietoje

Du ir

daugiau darbdavių, vykdydami darbus toje

pačioje įmonėje,

teritorijoje, darbo vietoje, privalo

organizuoti darbą

taip, kad būtų garantuotas visų

darbuotojų saugus

darbas, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš

darbdavių yra

sudaryta darbo sutartis. Darbdaviai iš savo tarpo

skiria vieną

darbdavį, kuris organizuoja ir atsako už visų

darbuotojų,

dirbančių toje pačioje įmonėje, teritorijoje ar

darbo vietoje,

saugą. Toks susitarimas įforminamas raštu.

35 straipsnis.

Darbdavių teisės

Kad būtų

užtikrinta darbuotojų sauga darbe, darbdaviai turi

teisę:

reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi saugos darbe

norminių aktų;

darbuotojams, pažeidusiems saugos darbe norminius aktus,

skirti drausmines

nuobaudas, nustatyta tvarka reikalauti

atlyginti padarytą

žalą;

3) laikinai

nušalinti darbuotoją nuo darbo, už tą laiką

nemokant darbo

užmokesčio arba atleisti iš darbo darbuotoją,

jeigu jis darbo metu

darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų

ar toksinių

medžiagų arba jei nepaisydamas darbdavio ar jo

įgalioto asmens

įspėjimo, sąmoningai nesilaiko saugos darbe

norminių aktų

reikalavimų;

reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti

nuostolius,

patirtus dėl to, kad įsigyta produkcija, projektai

arba gautos paslaugos

neatitiko saugos darbe norminių aktų

reikalavimų;

5) gauti iš

valstybinio valdymo institucijų informaciją

saugos darbe

klausimais;

6) patys

dalyvauti arba įpareigoti kitus įmonės darbuotojus

dalyvauti

Valstybinės darbo inspekcijos tikrinimuose, susipažinti

su tikrinimo

medžiaga;

7) nustatyti

įmonėje griežtesnius saugos darbe reikalavimus

negu numatyta saugos

darbe norminiuose aktuose. Griežtesni saugos

darbe reikalavimai

įmonėje įteisinami kolektyvinėse sutartyse,

kolektyviniuose

susitarimuose ir neturi prieštarauti Lietuvos

Respublikos

įstatymams, saugos darbe norminiams aktams;

8) dalį teisių

ir pareigų saugos darbe klausimais perduoti

kompetentingam

įmonės darbuotojui (darbuotojams).

36 straipsnis.

Dalies darbdavio teisių, pareigų saugos

darbe

klausimais perdavimas kitiems

įmonės darbuotojams

Darbdavys

dalies savo teisių ir pareigų saugos darbe

klausimais

perdavimą kompetentingiems įmonės darbuotojams

įformina raštu darbo

sutartyje.

Darbdavio

įgaliotas asmuo užtikrina ir atsako už darbuotojų

saugų darbą jam

paskirtuose įmonės padaliniuose, darbo vietose

pagal darbo

sutartyje nustatytus įgaliojimus, išskyrus atvejus,

kai apie pavojų

darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kurio pats

pašalinti negalėjo)

jis pranešė darbdaviui raštu, o darbdavys

nesiėmė priemonių

arba nesudarė įgaliotam asmeniui sąlygų

užtikrinti saugų

darbą.

Darbdavio

teisių ir pareigų saugos darbe klausimais

perdavimas

įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo

atsakomybės

užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje,

jos padaliniuose,

darbo vietose.

II SKIRSNIS.

DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

37 straipsnis.

Darbuotojų pareigos

Darbuotojai

privalo:

1) saugoti

savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai,

mokėti saugiai

dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių

aktų reikalavimus;

2) laikytis

mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių,

saugos darbe

instrukcijų; nedirbti su techniškai netvarkingomis

darbo priemonėmis

ir apie tai pranešti darbdaviui (jo įgaliotam

asmeniui);

3) dirbti su

darbo drabužiais, darbo avalyne, naudoti

individualiosios,

kolektyvinės saugos priemones, kai to reikia

pagal atitinkamas

taisykles, instrukcijas;

4) imtis

priemonių ir pagal galimybes bei kompetenciją

pašalinti

priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas,

apie tai nedelsiant

informuoti darbdavį (įgaliotą asmenį);

informuoti darbdavį, jo įgaliotą asmenį apie darbo

metu gautas

traumas, susijusius su darbu ūmius sveikatos

sutrikimus;

6) nustatyta

38 straipsnis.

Darbuotojų teisės

Darbuotojai

turi teisę:

reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą,

nustatyta tvarka

(39 straipsnis),

taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai

atlikti nėra

apmokyti;

5) nustatyta

tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala,

padaryta sveikatai

dėl nesaugių darbo sąlygų;

6) derėtis su

darbdaviu (įgaliotu asmeniu) dėl saugos darbe

gerinimo Lietuvos

Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo

nustatyta tvarka;

7) saugos

darbe klausimais kreiptis į darbuotojų profesinę

sąjungą, įmonės

saugos darbe komitetą.

40 straipsnis.

Darbo (pamainos) trukmė

Normali

darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė

kaip 40 valandų per

savaitę.

Darbo dienos

(pamainos) trukmė nustatoma pagal darbo dienų

(pamainų) skaičių

per savaitę.

Darbo dienos

(pamainos) trukmė, įskaitant viršvalandžius,

neturi viršyti 10

valandų per parą, o atvejais, kurie yra

numatyti šio

įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio trečiojoje

dalyje, darbo

dienos (pamainos) trukmė (kartu su pertrauka

pailsėti ir

pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per

parą.

Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų

(gydymo, socialinės

globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei

energetikos ir

ryšių specializuotų tarnybų, taip pat

avarijų

likvidavimo specializuotų tarnybų) darbuotojams,

budėtojams

patalpose darbo (pamainos) trukmė per parą gali

būti ilgesnė negu

nustatyta šio straipsnio trečiojoje dalyje.

Tokiu atveju

vidutinė savaitės darbo trukmė neturi viršyti

48 valandų, o

poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne

trumpesnis kaip

24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie

darbo ir poilsio

režimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

41 straipsnis.

Sutrumpinta darbo trukmė

Sutrumpinta

darbo trukmė nustatoma:

darbuotojams nuo 16 iki 18 metų - 36 valandos per

savaitę, o asmenims

nuo 14 iki 16 metų - 24 valandos per savaitę;

moksleiviams, dirbantiems mokslo metais laisvu nuo

mokymosi metu,

darbo laiko trukmė per savaitę negali viršyti

pusės maksimalios

darbo laiko trukmės, nustatytos šio straipsnio

1 punkte;

darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo

sąlygomis (67

straipsnis) - ne daugiau kaip 36 valandos per

savaitę. Konkrečią

darbo dienos (pamainos) trukmę, atsižvelgdama

į darbo sąlygų

kenksmingumą, nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė;

4) riboto

darbingumo asmenims - pagal medicinos arba

invalidumą

nustačiusios komisijos išvadą.

Kai kurių kategorijų

darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir

kt.) sutrumpintą

darbo trukmę nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

42 straipsnis.

Darbo dienų skaičiaus per savaitę, darbo

pradžios, pabaigos, pertraukų nustatymas

Darbo

dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos

(inspekcija.

Šios inspekcijos raštiškas sprendimas

privalomas

darbuotojui ir darbdaviui.

Nesutarimus

(ginčus) dėl darbuotojo atsisakymo dirbti pagal

ginčijančios šalies

pasirinkimą per 5 dienas sprendžia įmonės

saugos darbe

komitetas ar Valstybinė darbo inspekcija arba

teismas įstatymo

nustatyta tvarka.

Nepagrįstas

atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės

pažeidimu.

43 straipsnis.

Švenčių dienos, darbo trukmė švenčių ir

poilsio dienų išvakarėse

Įmonėse

nedirbama šių švenčių dienomis:

sausio 1-ąją -

Naujųjų metų dieną;

Vasario 16-ąją

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

sekmadienį

ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal

vakarietiškąją

tradiciją) dienomis;

pirmąjį gegužės

sekmadienį - Motinos dieną;

liepos 6-ąją -

Mindaugo karūnavimo - Valstybės dieną;

lapkričio

1-ąją - visų Šventųjų ir mirusiųjų minėjimo

(Vėlinių) dieną;

gruodžio 25-ąją

ir 26-ąją - Šventų Kalėdų dienomis.

Švenčių

dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių

sustabdyti

negalima dėl gamybinių ir techninių sąlygų

(nepertraukiamai

dirbančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams

aptarnauti, taip

pat neatidėliotinus remonto, pakrovimo ar

iškrovimo darbus.

Švenčių dienų

išvakarėse darbuotojų, išskyrus šio įstatymo

41 straipsnyje

nurodytuosius, darbo laikas sutrumpinamas viena

valanda, kai dirbama

penkių arba šešių dienų darbo savaitę.

Poilsio dienų

išvakarėse, kai dirbama šešių dienų darbo

savaitę, darbas

neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

44 straipsnis. Suminė

darbo laiko apskaita

Nepertraukiamai

dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose

cechuose,

baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos

(pamainos) režimu

ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių,

techninių ir kitų

sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų

kategorijai

nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės,

Valstybinei darbo

inspekcijai leidus, galima įvesti suminę darbo

laiko apskaitą, kad

nebūtų viršijamas per apskaitinį laikotarpį

tai darbuotojų

kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius.

Esant suminei darbo

laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio

įstatymo nustatyta

dienos bei savaitės nepertraukiamo poilsio

trukmė. Jeigu

suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu

viršijamas tai

darbuotojų kategorijai nustatytas normalus darbo

valandų skaičius,

darbuotojams suteikiama poilsio diena (dienos)

arba apmokama

Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo

nustatyta

tvarka. Konkreti kompensavimo forma nustatoma

kolektyvinėje

sutartyje arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

45 straipsnis.

Darbas naktį ir jo ribojimas

Darbas naktį

apima laiką nuo 10 valandos vakaro iki 6

valandos ryto.

Neleidžiama

dirbti nakties metu asmenims, išvardytiems

61 straipsnyje,

63 straipsnio antrojoje dalyje, ir asmenims,

kuriems pagal

medicinos išvadą naktinis darbas draudžiamas.

Skirti dirbti

nakties metu be darbuotojo sutikimo

draudžiama:

darbuotojus, kurie vieni (tėvas arba motina) augina ar

globoja (globėjas)

vaikus iki aštuonerių metų;

2) invalidus,

jeigu tokio darbo jiems nedraudžia invalidumą

nustačiusios komisijos.

Kai dirbama

nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos)

trukmė sumažinama

viena valanda. Ši nuostata netaikoma

darbininkams ir

tarnautojams, kuriems jau numatytas sutrumpintas

darbo laikas (41

staripsnio pirmosios dalies 3 punktas, 41

straipsnio antroji

dalis). Naktinio darbo trukmė gali būti

nesutrumpinama

nepertraukiama gamyboje, taip pat kai dirbama

pamainomis šešių

darbo dienų savaitę su viena poilsio diena.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

46 straipsnis.

Ne visas darbo laikas

Darbuotojui

susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma

ne visa darbo diena

ar nevisa darbo savaitė.

Darbdavys

privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne

visos darbo savaitės

darbo grafiką, jeigu to prašo:

nėščia

moteris, moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba

vaiką invalidą iki

16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14

metų, taip pat

globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką;

invalidas, taip pat

asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir

pristatęs medicinos

išvadą.

Darbas ne viso

darbo laiko sąlygomis neapriboja darbuotojo

darbo teisių.

Ne visos darbo

dienos arba ne visos darbo savaitės darbo

nustatymo tvarką

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kolektyvinėse

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose, darbo

sutartyse gali būti

numatyti ir kitokie, darbuotojams palankesni,

ne viso darbo laiko

režimai.

47 straipsnis.

Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose

Ypatingais

atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką ar

garantuoti, jog bus

atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali

pavesti

darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o

darbuotojui sutikus

ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti

įmonėje arba

namuose, pasibaigus darbo dienai arba poilsio ar

švenčių dienomis.

Budėjimo

laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos)

trukme (kai budima

darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali

viršyti šio

įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos

darbo dienos

(pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir

švenčių dienomis,

taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per

parą. Budėjimas

įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas

namuose - ne mažiau

kaip trečdaliui darbo laiko.

Už budėjimą

(įmonėje arba namuose) per artimiausias dešimtį

dienų suteikiamas

laisvalaikis tokios pat trukmės kaip budėjimas

įmonėje ar darbo

laikui prilygintas budėjimo laikas (budint

namuose).

Budėti įmonėje

arba namuose negalima skirti nėščių moterų ir

asmenų iki

aštuoniolikos metų, invalidų. Moterys, turinčios vaikų

iki 14 metų,

vyrai, vieni išlaikantys vaikus iki 14 metų, taip

pat invalidus

slaugantys asmenys budėjimui įmonėje arba namuose

gali būti skiriami

tik jiems sutikus."

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

48 straipsnis.

Viršvalandinis darbas

Viršvalandiniu

laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba

viršydami

kolektyvinėse sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse

nustatytą darbo

laiko trukmę.

Viršvalandiniu

darbu nelaikomas darbdavių arba jų įgaliotų

asmenų ir kitų

įstatymuose numatytų darbuotojų darbas,

viršijantis

nustatytą darbo trukmę. Tokių asmenų pareigų,

profesijų sąrašas

nurodomas kolektyvinėse sutartyse, vidaus darbo

tvarkos taisyklėse.

Darbdavys

turi teisę organizuoti darbuotojams (išskyrus

darbuotojus,

išvardytus 45 straipsnio trečiojoje dalyje, 61 ir 63

straipsniuose)

privalomą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio

dienomis :

1) kai dirbami

krašto apsaugai būtini darbai bei reikia

užkirsti kelią

nelaimėms ir pavojams;

2) kai

dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos

atsitiktinės ar

staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų,

gaivalinių nelaimių

ir kt.;

3) kai būtina

užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos

ar atsitiktinės

kliūties, susijusios su techninėmis gamybos

sąlygomis, nebuvo

galima baigti per normalų darbo laiką, jeigu

nutraukus pradėtą

darbą, gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;

4) kai

dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir

atstatymo darbai,

jeigu šiems mechanizmams ar įrenginiams

sugedus, dauguma

darbuotojų negali dirbti;

5) kai

neatvyksta pamainininkas (darbdavys antrą pamainą iš

eilės dirbantį

darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės

pamainos pakeisti

kitu darbuotoju);

6) pakrovimo

bei iškrovimo ir su tuo susijusiems transporto

darbams atlikti,

kad nesusikauptų kroviniai ir būtų išvengta

transporto priemonių

prastovų.

Kitais,

neišvardytais šio straipsnio trečiojoje dalyje,

atvejais

darbdavys gali organizuoti viršvalandinius darbus

kolektyvinėje

sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs raštišką

darbuotojo

sutikimą.

Viršvalandiniais darbais nelaikomi tie darbai, kuriuos

darbuotojas savo

iniciatyva dirba pasibaigus darbo dienai

(pamainai)

susitaręs su darbdaviu, tačiau turi būti garantuota

šio įstatymo 53,

54 straipsniuose nustatyta paros ir savaitės

poilsio trukmė.

Dirbti

viršvalandžius labai kenksmingomis darbo sąlygomis

49 straipsnis.

Viršvalandinio darbo apribojimas

Viršvalandiniai

darbai kiekvienam darbuotojui neturi viršyti

4 valandų, jeigu

jie dirbami dvi dienas iš eilės, ir 120 valandų

per metus.

Darbdavys privalo skaičiuoti visą darbuotojų išdirbtą

viršvalandinių darbų

laiką.

50 straipsnis.

Poilsio laikas

Darbuotojų

darbingumui ir sveikatai atstatyti nustatomos

šios poilsio rūšys:

pertrauka

pailsėti ir pavalgyti,

papildomos ir

specialios pertraukos pailsėti,

paros poilsis,

savaitės

poilsis.

Be poilsio

laiko, darbingumui ir sveikatai atstatyti

Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos

atostogos.

51 straipsnis.

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Darbuotojams

pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne

trumpesnė kaip

pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų

pertrauka, kurios

metu jie turi teisę palikti darbo vietą

ir pertrauką

naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir

valgyti suteikiama

ne vėliau kaip po 4 valandų darbo.

Darbuose, kur

dėl gamybos sąlygų negalima palikti darbo

vietos ir daryti

pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama

galimybė pavalgyti

darbo metu. Šių darbų sąrašas ir valgymo

tvarka bei vieta

nustatomi darbo arba kolektyvinėje sutartyje.

Pertraukos

pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga , jos

trukmė ir suteikimo

tvarka poilsio, švenčių dienų išvakarėse

nustatomos

kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse

sutartyse, darbo

sutartyse.

Pertrauka

pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką.

52 straipsnis.

Papildomos ir specialios pertraukos

Atsižvelgiant

į darbo sąlygas, darbuotojams darbo metu

suteikiamos

papildomos pertraukos poilsiui.

Darbuotojams,

dirbantiems lauke arba neapšildomose patalpose

(kai aplinkos

temperatūra žemesnė kaip -10oC), taip pat kitais

atvejais,

numatytais saugos darbe norminiuose aktuose, privalo

būti suteikiamos

specialios pertraukos. Tam įrengiamos poilsio

patalpos.

Specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir

negali būti

trumpesnės kaip 10 minučių.

Papildomų ir

specialių pertraukų poilsiui skaičius, trukmė

ir poilsio vieta

nustatomi atsižvelgiant į konkrečias darbo

sąlygas kolektyvinėse

arba darbo sutartyse.

Poilsio ir

specialias pertraukas darbo (pamainos) metu

atsižvelgiant į

darbo sąlygas reglamentuoja tipiniai poilsio

režimų nuostatai,

kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ministras.

Kolektyvinėse

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti

numatytos papildomos

poilsio pertraukos.

53 straipsnis.

Paros poilsis

Draudžiama

skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Poilsio trukmė

per parą negali būti trumpesnė kaip 10

valandų iš eilės.

Asmenims iki 18 metų paros poilsio trukmė

nustatoma remiantis

šio įstatymo 60 straipsniu.

54 straipsnis.

Savaitės poilsis

Savaitės

nepertraukiamo poilsio trukmė turi būti ne

trumpesnė kaip 36

valandos.

Esant penkių darbo

dienų savaitei, darbuotojams suteikiamos

dvi poilsio dienos

per savaitę, o esant šešių dienų darbo

savaitei - viena

poilsio diena (42 straipsnio trečioji dalis).

Bendra poilsio

diena - sekmadienis, o tose įmonėse, kurių

visi darbuotojai ne

krikščionys, vietoj bendros poilsio dienos -

sekmadienio poilsio

diena gali būti bet kuri kita savaitės diena,

išskyrus šio

įstatymo 55, 56 straipsniuose numatytus atvejus.

Esant mažiau

kaip penkių darbo dienų savaitei, kitos

poilsio dienos

nustatomos darbo arba kolektyvinėse sutartyse.

55 straipsnis.

Poilsio dienos paslaugas teikiančiose

įmonėse

Įmonėms,

kurios sekmadienį ir švenčių dienomis negali

nutraukti darbo,

kadangi turi teikti paslaugas gyventojams

(parduotuvės,

transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.),

poilsio dienas

nustato miestų, rajonų tarybos.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

56 straipsnis.

Poilsio dienos nepertraukiamai

dirbančiose įmonėse ir esant suminei

darbo

laiko apskaitai

Įmonėse,

kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių,

techninių sąlygų,

arba įmonėse, nepertraukiamai teikiančiose

paslaugas

gyventojams ir jeigu jose yra suminė darbo laiko

apskaita, poilsio

dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis

iš eilės

kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų)

grafikus.

57 straipsnis.

Darbo ir poilsio laiko reguliavimo

ypatumai

Transporto,

ryšių, žemės ūkio įmonėse, taip pat jūrų ir upių

laivyne darbo ir

poilsio laikas, atsižvelgiant į metų laiką,

darbų sezoniškumą

bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šio

įstatymo nustatytų

normų. Darbo ir poilsio laiko ypatumus

atskiroms ūkio

šakoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

VI SKYRIUS.

JAUNIMO,MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO

ASMENŲ DARBAS

SKIRSNIS.

JAUNIMO DARBAS

58 straipsnis.

Asmenų iki aštuoniolikos metų saugaus

darbo

reguliavimas

Pagal šį

įstatymą, kitus saugos darbe norminius aktus

darbo lengvatos

taikomos jaunimui - asmenims nuo 14 iki 18 metų.

Esant vieno iš

tėvų arba kito faktiškai vaiką auginančio

asmens rašytiniam

sutikimui bei gydytojo leidimui, jaunesni kaip

14 metų asmenys

gali teikti ryšių paslaugas, dalyvauti kultūros

ir meno renginiuose

ir kitoje veikloje, neturinčioje neigiamo

poveikio sveikatai,

dorovei, mokymuisi.

Asmenų iki 14

metų įdarbinimo tvarką, darbus ir poilsio

laiką, išimtines

sąlygas, kurioms esant jie gali dirbti tam tikrą

darbą, nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Darbdaviai

privalo sudaryti dirbančių jaunesnių kaip 18 metų

asmenų vardinį

sąrašą, garantuoti jų saugų darbą.

59 straipsnis.

Asmenų iki aštuoniolikos metų darbo

lengvatos

Draudžiama

skirti jaunesnius kaip 18 metų asmenis dirbti

kenksmingomis,

labai kenksmingomis darbo sąlygomis, pavojingus

darbus (67

straipsnis).

Asmenims iki

aštuoniolikos metų draudžiamus dirbti darbus,

kenksmingus ir

pavojingus veiksnius nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Jaunesnių

kaip aštuoniolikos metų asmenų profesinio

parengimo sąlygas

ir tvarką numatytiems darbams (šio

straipsnio

antroji dalis) nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Darbus, darbo

sąlygas, kurioms esant gali būti įdarbinti

asmenys nuo

keturiolikos iki šešiolikos metų, nustato Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

60 straipsnis.

Asmenų iki aštuoniolikos metų

poilsio laikas

Paros

nepertraukiamo poilsio laikas asmenims iki 16 metų

privalo būti ne

trumpesnis kaip 14 valandų, o asmenims nuo 16 iki

18 metų - ne

trumpesnis kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 8

valandos vakaro iki

8 valandos ryto.

Asmenims iki

18 metų suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio

dienos per savaitę.

61 straipsnis.

Draudimas skirti jaunesnius kaip

aštuoniolikos metų asmenis dirbti naktį,

viršvalandinius darbus

Draudžiama

skirti asmenis, jaunesnius kaip 18 metų dirbti

naktį, poilsio ir

švenčių dienomis, viršvalandinius darbus.

II SKIRSNIS.

MOTERŲ

IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS

62 straipsnis.

Motinystės sauga

Moteris turi

teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo

laiką, dirbti jos ir

jos vaikų sveikatai nekenksmingą darbą.

Šiuo įstatymu

valstybė garantuoja moterims, tarp jų nėščioms

bei auginančioms

vaikus, darbo lengvatas.

63 straipsnis.

Darbo lengvatos nėščioms moterims ir

moterims, turinčioms mažamečių vaikų

Nėščioms

moterims, pateikusioms medicinos išvadą, privalo

būti sumažintos

darbo normos arba jos perkeliamos į kitą

sveikatai

nekenksmingą darbą, už kurį mokamas ne mažesnis kaip

anksčiau gautas

vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės

nėščią moterį

perkelti į jos sveikatai nekenksmingą darbą arba

kol sprendžiamas

klausimas dėl nėščios moters perkėlimo į

lengvesnį ar

nekenksmingą jos sveikatai darbą, ji turi būti

palaisvinta nuo

darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo

dienas vidutinį

darbo užmokestį.

Nėščias

moteris ir moteris, turinčias iki trejų metų vaikų,

draudžiama skirti

viršvalandiniams darbams bei darbui naktį, o

dirbti poilsio ir

švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes

leidžiama tik joms

sutikus.

Moterys,

turinčios vaikų iki pusantrų metų ir dėl

to negalinčios

dirbti, jų pačių prašymu perkeliamos į kitą

darbą, paliekant

vidutinį ankstesnio darbo užmokestį iki

vaikui sueis

pusantrų metų. Taip pat, be bendros

pertraukos

pailsėti ir pavalgyti, joms ne rečiau kaip kas

trys valandos

duodamos ne trumpesnės kaip pusės valandos

pertraukos

kūdikiui maitinti.

Motinos

pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima

sujungti, pridėti

prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba

perkelti į darbo

dienos (pamainos) pabaigą, atitinkamai

sutrumpinant darbo

dieną (pamainą). Šios pertraukos apmokamos

pagal vidutinį

darbo

užmokestį.

Moterys,

turinčios vaikų nuo trejų iki 14 metų, vaikų

invalidų iki

16 metų, negali būti skiriamos dirbti

viršvalandinius

darbus arba būti siunčiamos į komandiruotes,

jeigu pačios

nesutinka.

Moterys,

auginančios vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė,

turi pirmumo teisę

pasirinkti darbo pamainą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

64 straipsnis.

Darbai, kuriuos draudžiama skirti moterims

Moterims iki

40 metų draudžiama skirti darbus, galinčius

pakenkti motinystės

funkcijoms.

Moterų, taip

pat moterų iki 40 metų, nėščių moterų sveikatai

draudžiamus darbus,

kenksmingus ir pavojingus darbo aplinkos

veiksnius nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

65 straipsnis.

Riboto darbingumo asmenų darbas

Riboto

darbingumo asmenų saugą darbe garantuoja šis ir kiti

įstatymai, saugos

darbe norminiai aktai.

Vyresnių kaip

60 metų vyrų ir vyresnių kaip 55 metų moterų

darbo ir poilsio

lengvatas nustato šalys (darbuotojas ir

darbdavys),

sudarydamos (pratęsdamos) darbo sutartį arba

kolektyviniuose

susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse.

VII SKYRIUS.

SAUGOS

DARBE VERTINIMAS IR KOMPENSACIJOS

66 straipsnis.

Saugos darbe vertinimas

Sauga darbe

vertinama pagal tai, kaip darbo sąlygos

(kenksmingų,

pavojingų veiksnių dydžiai) atitinka saugos darbe

norminių aktų

reikalavimus.

68 straipsnis.

Darbo sąlygų vertinimas

Darbdaviai

privalo garantuoti darbo sąlygų vertinimą darbo

vietose. Kiekvienai

darbo vietai (vienodoms darbo vietoms) turi

būti pildomas darbo

sąlygų būklės pasas, pagal kurį darbuotojams

nustatomos

kompensacijos už darbą kenksmingomis, labai

kenksmingomis,

pavojingomis darbo sąlygomis.

Darbo sąlygos

vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka .

Darbo sąlygų

vertinimo nustatytos tvarkos pažeidimas

užtraukia

darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą

atsakomybę.

69 straipsnis.

Kompensacijos ir garantijos

dirbantiesiems kenksmingomis, pavojingomis

darbo

sąlygomis

Už darbą

kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis

apmokama Lietuvos

Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta

tvarka.

Dirbantiesiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis,

remiantis šio įstatymo

41 ir 67 straipsniais, trumpinama darbo

dienos (pamainos)

trukmė, o darbo laikas tokiomis sąlygomis per

visą darbo veiklą

neturi viršyti norminiuose aktuose nustatytos

darbo trukmės. Jeigu

darbuotojas, išdirbęs nustatytą darbo trukmę

labai kenksmingomis

sąlygomis, pageidauja persikvalifikuoti ir

įsigyti naują

profesiją (specialybę), persikvalifikavimo išlaidas

apmoka darbdavys.

Priemokų už

darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis,

pavojingomis

sąlygomis dydžių nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis,

atsižvelgiant į

kenksmingų veiksnių dydį, duodami įmonių apmokami

medicininiai

adaptogeniniai preparatai, žmogaus atsparumą

kenksmingų veiksnių

poveikiui didinantys maisto produktai.

Kenksmingų

veiksnių sąrašą ir sąlygas, kurioms esant gali

būti duodami

adaptogeniniai medicininiai preparatai, atsparumą

kenksmingų

veiksnių poveikiui didinantys maisto produktai,

nustato sveikatos

apsaugos ministras.

Už darbą

pavojingomis sąlygomis (dirbant pavojingus darbus)

mokama ne mažiau

kaip 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus

valandinio atlygio

(mėnesinės algos) dydžio priemoka. Pavojingų

darbų (gamybų)

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Darbuotojams,

dirbantiems pavojingomis, labai kenksmingomis

sąlygomis, gali

būti suteikiamos papildomos atostogos, kurių

trukmė ir

suteikimo tvarka nustatomos kolektyviniuose

susitarimuose,

kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

70 straipsnis.

Saugos darbe ekspertizė

Saugos darbe

ekspertizė atliekama projektuojant įmones,

cechus, kitus

gamybinius padalinius, naujas technologijas, taip

pat pradėjus

eksploatuoti minėtus objektus ir pradėjus gaminti

naujas darbo

71 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų, profesinių

ligų

klasifikavimas

Šis įstatymas

nustato nelaimingų atsitikimų (1 straipsnio 13

punktas) ir

profesinių ligų (1 straipsnio 12 punktas)

klasifikaciją.

Nelaimingi atsitikimai klasifikuojami :

1) pagal jų

pasekmes - lengvi, sunkūs, mirtini;

2) pagal

nukentėjusiųjų nuo nelaimingo atsitikimo skaičių

pavieniai,

grupiniai;

3) pagal ryšį

su darbu - susiję su darbu (taip pat pakeliui

į darbą arba

grįžtant iš darbo), nesusiję su darbu.

Pagal ligos

pasireiškimo laiką ir požymius profesinės ligos

klasifikuojamos :

1) ūmus

profesinis susirgimas (apsinuodijimas) - staigus

sveikatos

sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba

per vieną darbo

dieną) darbo aplinkos veiksnys (veiksnai);

2) lėtinis

profesinis susirgimas (apsinuodijimas) -

sveikatos

sutrikimas, kurį sukėlė darbo aplinkos veiksnys

(veiksniai) per tam

tikrą darbo laiką.

72 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų, profesinių

ligų

tyrimas

Visoms

įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų,

profesinių ligų

tyrimo tvarka.

Visi

nelaimingi atsitikimai, profesinės ligos privalo būti

ištirti, tyrimo

rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose,

užregistruoti

nustatytos formos žurnale.

Lengvus

nelaimingus atsitikimus tiria dvišalė darbdavio

sudaryta komisija

iš darbuotojų įgaliotinių ir darbdavių skirtų

atstovų.

Sunkius

nelaimingus atsitikimus, nelaimingus atsitikimus,

dėl kurių pasekmių

nukentėjęs asmuo mirė, tiria trišalė komisija,

sudaryta iš

valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos

pirmininkas),

profesinės sąjungos atstovo arba darbuotojų

įgaliotinio

(nesant įmonėje profesinės sąjungos arba kai

nukentėjusysis

nėra profesinės sąjungos narys) ir darbdavių

skirto atstovo.

Profesinių

ligų priežastis tiria darbo medicinos gydytojai,

dalyvaujant

valstybiniam darbo inspektoriui, darbdavio ir

darbuotojų atstovams.

Ūmios

profesinės ligos (apsinuodijimai) privalo būti

ištirti

ne vėliau kaip per

vieną parą.

Ūmios

profesinės ligos (apsinuodijimai), atsiradę kartu su

nelaimingu

atsitikimu, privalo būti tiriamos vienu metu.

Tiriant

nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, gali

dalyvauti

darbuotojų, darbdavių interesams atstovaujančios

organizacijos, o

reikalui esant - pakviesti ekspertai.

Profesinius

susirgimus (apsinuodijimus), nelaimingus

atsitikimus, dėl

kurių žuvo 5 ir daugiau žmonių, tiria Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės sudaryta komisija.

Sunkių

nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius, taip

pat profesinių

ligų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų tyrimo ir apskaitos

nuostatus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų tyrimo bei

ekspertizių išlaidos

apmokamos iš darbdavio lėšų.

73 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų

tyrimo aktų saugojimas

Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų tyrimo aktai

įteikiami:

nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams

atstovaujančiam

asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo

inspekcijai. Sunkių

ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais

arba kai yra

baudžiamosios atsakomybės požymių, Valstybinė darbo

inspekcija

medžiagą apie nelaimingą atsitikimą perduoda

prokuratūrai.

Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų tyrimo medžiaga ir

aktai saugomi

įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo

užregistruota

profesinė liga (lengvų nelaimingų atstikimų - 45

metus, sunkių ir

mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų -

75 metus). Jei

įmonė likviduojama, tyrimo aktai, tyrimo medžiaga

perduodami įmonei -

teisių perėmėjai.

Sunkių ir

mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų

tyrimo aktai

Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi 5 metus,

vėliau perduodami

Lietuvos valstybiniam archyvui.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

74 straipsnis.

Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus,

profesines ligas

Asmuo,

nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo, ūmios

profesinės ligos,

arba asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes,

privalo nedelsdamas

apie tai pranešti (jeigu jis pajėgia tai

padaryti) įmonės

saugos darbe tarnybai, tiesioginiam darbo

vadovui (darbdavio

įgaliotam asmeniui), darbdaviui.

Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų, dėl kurių

nukentėjęs asmuo

mirė, taip pat sunkių nelaimingų atsitikimų

atvejais darbdavys

(darbdavio įgaliotas asmuo) ne vėliau kaip per

vieną valandą po

to, kai sužinojo apie įvykį, praneša miesto

(rajono)

prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai, o ūmių

profesinių

susirgimų (apsinuodijimų) atvejais - Valstybinei

visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybai ir Valstybinei darbo

inspekcijai.

Lėtinį profesinį susirgimą įtaręs gydytojas ne

vėliau kaip per

tris dienas apie tai raštu praneša Valstybinei

visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybai ir Valstybinei darbo

inspekcijai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

IX SKYRIUS.

EKONOMINĖS PRIEMONĖS IR ATSAKOMYBĖ

I SKIRSNIS.

EKONOMINĖS PRIEMONĖS

75 straipsnis.

Darbuotojų draudimas

Darbdaviai

privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų

atsitikimų,

profesinių ligų pagal Lietuvos Respublikos draudimo

nuo nelaimingų

atsitikimų darbe įstatymą.

Kolektyvinėse

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose, be

privalomojo, gali

būti numatytas papildomas darbuotojų draudimas

nuo nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų.

76 straipsnis.

Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų

atsitikimų ir profesinių ligų priklausymas

nuo

saugos darbe būklės

Atsižvelgiant

į nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas

bei darbo sąlygas,

įmonėms nustatomos diferencijuotos draudimo

nuo nelaimingų

atsitikimų ir profesinių ligų įmokos.

Įmonėms

darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir

profesinių ligų

įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos darbe

būklę nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Lietuvos

Respublikos draudimo

nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

77 straipsnis.

Neteko galios.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

II SKIRSNIS.

ATSAKOMYBĖ

78 straipsnis.

Atlyginimas darbuotojams

už

sužalotą sveikatą

Darbuotojui,

kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

profesinės ligos ar

kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su

darbu, neteko

darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo,

slaugymo,

protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatos

pakenkimo, o

nukentėjusiojo mirties atveju - žalos jo šeimai ir

kitiems asmenims,

atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos

draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti

įstatymai.

Jeigu

nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nuo

nelaimingų

atsitikimų darbe, žalą dėl darbingumo netekimo ir

išlaidas,

susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat

išlaidas,

susijusias su nukentėjusiojo socialine, profesine

reabilitacija,

atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir

žalos atlyginimo

sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta

Lietuvos

Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe

įstatyme.

79 straipsnis.

Pašalpa žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe

Įmonė,

kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo

įvyko mirtinas

nelaimingas atsitikimas darbe, išmoka mirusiojo

šeimai vienkartinę

pašalpą, ne mažesnę kaip 500 Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet

ne mažiau kaip 100

minimalių mėnesinių algų kiekvienam šeimos

nariui.

Mirusiojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis

(sutuoktinė),

vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo

vaikai, gimę po jo

mirties.

Tuo atveju,

kai mirtinas nelaimingas atsitikimas įmonėje

įvyko po to, kai

Valstybinė darbo inspekcija nustatė saugos darbe

norminių aktų

pažeidimą, o darbdavys valstybinio darbo

inspektoriaus

nustatytu laiku jų nepašalino ir dėl to įvyko

mirtinas

nelaimingas atsitikimas, įmonė išmoka mirusiojo šeimos

nariams šio

straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą vienkartinę

pašalpą ir, be to,

į Saugos darbe fondo sąskaitą perveda 250

minimalių mėnesinių

algų sumą.

Saugos darbe

norminių aktų pažeidimą, dėl kurio įvyko

mirtinas

nelaimingas atsitikimas darbe, Valstybinė darbo

inspekcija nustato

tirdama nelaimingą atsitikimą darbe. Ginčus,

kilusius dėl šio

straipsnio taikymo, sprendžia teismas.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

80 straipsnis.

Administracinės baudos už saugos darbe

norminių aktų pažeidimus

Valstybinė

darbo inspekcija už saugos darbe norminių aktų

pažeidimus skiria

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas baudas

norminius aktus

pažeidusiems darbdaviams, darbuotojams.

Šiame

straipsnyje numatytų baudų lėšos mokamos į valstybės

biudžetą.

X SKYRIUS.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

81 straipsnis.

Saugos darbe kontrolė

Saugos darbe

reikalavimų laikymąsi įmonėse, įstaigose ir

organizacijose

kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija prie

Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos. Valstybinės darbo

inspekcijos

funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos

Respublikos

valstybinės darbo inspekcijos įstatymas."

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1994 11 03

įstatymas

Nr.1-628,

Žin., 1994, Nr.

88-1669

82 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimo tvarka

Ginčai dėl

saugos darbe norminių aktų taikymo ar jų

pažeidimų

nagrinėjami:

tarp

darbuotojų ir darbdavių - nustatyta darbo ginčų

nagrinėjimo tvarka;

tarp įmonių

- įstatymų nustatyta tvarka teisme arba

arbitraže.

Kolektyviniai

darbo ginčai (konfliktai) dėl saugos darbe

sprendžiami

Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo

įstatymo nustatyta

tvarka.

83 straipsnis.

Saugos darbe apskaita ir atskaitomybė

Įmonėse

registruojami nelaimingi atsitikimai, profesinės

ligos, darbo vietos,

kuriose kenksmingi darbo aplinkos veiksniai

neatitinka

higienos normų, taip pat darbo vietos, kuriose

naudojami

potencialiai pavojingi techniniai įrenginiai (18

straipsnis),

neatitinkančios saugos darbe norminių aktų

reikalavimų darbo

priemonės, vykdomi pavojingi darbai.

Saugos darbe

apskaitos ir statistinės atskaitomybės

rodiklius ir tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

84 straipsnis.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos

Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas saugos

darbe klausimais

grindžiamas Tarptautinės darbo organizacijos

konstitucija,

1944 m. rugpjūčio 10 d. Tarptautinės darbo

organizacijos

generalinės konferencijos deklaracija,

Tarptautinės

darbo organizacijos konvencijomis bei kitais

tarptautiniais

dokumentais.

85 straipsnis.

Tarptautinių dokumentų galiojimas

Lietuvos Respublikoje

Pagal

Tarptautinės darbo organizacijos konstituciją Lietuvos

Respublikoje

galioja ratifikuotos Tarptautinės darbo

organizacijos

konvencijos ir kitų tarptautinių organizacijų

dokumentai saugos

darbe klausimais.

Rengiant

Lietuvos Respublikos saugos darbe norminius aktus,

atsižvelgiama į

Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas.

86 straipsnis.

Tarptautinių sutarčių galiojimas

Lietuvos Respublikoje

galioja tik tos tarptautinės sutartys,

kuriose nustatyti

saugos darbe reikalavimai nemažina darbuotojų

saugos darbe

garantijų, nustatytų šiame įstatyme, kituose

Lietuvos Respublikos

saugos darbe norminiuose aktuose.

87 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 7

straipsnis, 8

straipsnis, 10 straipsnio antroji dalis, 11

straipsnio trečioji

dalis, 14 straipsnio šeštoji, septintoji ir

aštuntoji dalys, 15

straipsnio aštuntoji dalis, 16 straipsnio

antroji dalis, 17

straipsnio ketvirtoji dalis, 18 straipsnio

antroji dalis, 20

straipsnio trečioji dalis, 24 straipsnio

ketvirtoji ir

9 straipsnis.

Savivaldybių įgaliojimai saugos darbe

klausimais

Miestų, rajonų

tarybos turi teisę :

1) reikalauti,

kad įmonės (darbdaviai) praneštų apie įmonės

gamybinės veiklos

pradžią arba veiklos rūšies pasikeitimą;

2) įmonėms

sutikus, sudaryti bendras saugos darbe programas

ir parengti

priemones, koordinuoti jų vykdymą, kooperuoti tam

tikslui įmonių

skiriamas lėšas.

88 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Įsigaliojus šiam

įstatymui, Vyriausybė:

1) iki 2001 m.

vasario 1 d. patvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatus ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus;

nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, patvirtintų įgyvendinant

Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių

saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin.,

1993, Nr. 55-1065; 1994, Nr. 88-1671), pakeitimų ir papildymų, taip pat kitų

šio įstatymo straipsniuose nurodytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų,

kuriuos tvirtina ministrai, įsigaliojimo terminus.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-368,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1658 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 79 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-561,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3001 (97.12.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1762, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.57-1678 (00.07.14)

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2063, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2968 (2000 11 08)

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (pakeistas

įstatymo pavadinimas)

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 13)