LegalizeLietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin.,1993, Nr. 55-1064
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
ŽMONIŲ SAUGOS
DARBE
Į S T A T Y M A
S
1993 m. spalio 7
d. Nr.I-266
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
- pripažindamas Tarptautinės
darbo organizacijos konstitucijos bei 1944 m. rugpjūčio 10 d. Tarptautinės
darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos socialinio
teisingumo nuostatas,
- pripažindamas Visuotinėje
žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į teisingas ir
tinkamas darbo sąlygas,
- atsižvelgdamas į tai, kad
nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro
fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms ir valstybei,
- norėdamas maksimaliai
sumažinti tikimybę įmonių darbuotojams susižaloti ar susirgti, prarasti
darbingumą dėl darbo sąlygų,
nustato žmonių saugos darbe
valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:
darbuotojų gyvybės,
sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu palyginti su darbo arba gamybos
rezultatais,
trišaliu valstybės,
darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu,
saugos darbe mokslo
plėtojimu,
saugių darbo priemonių bei
individualiosios ir kolektyvinės saugos darbe priemonių gamybos skatinimu,
vienodų saugos darbe
reikalavimų įmonėms nustatymu,
darbdavių ir darbuotojų
atsakomybe už saugos darbe norminių aktų pažeidimus,
saugos darbe ir darbo
medicinos tarnybų steigimu,
ekonominių svertų,
skatinančių saugų darbą, nustatymu,
saugos darbe specialistų
rengimo, nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos
tvarkos nustatymu,
valstybine saugos darbe
kontrole
ir vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniais, atsižvelgdamas į Lietuvos
Respublikos ekonomines sąlygas, jų perspektyvą, Tarptautinės darbo organizacijos
konvencijas ir rekomendacijas bei kitų šalių patirtį,
priima Žmonių saugos darbe
įstatymą. Šis įstatymas reglamentuoja žmonių saugą darbe įmonėse, įstaigose,
organizacijose (toliau - įmonė) neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas ir
pavaldumą.
I SKYRIUS.
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Pagrindinės
sąvokos
Šiame įstatyme:
1) sauga darbe (darbų sauga)
- organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higienos, gydymo,
profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir gyvybei, darbingumui išsaugoti
darbe, visuma;
2) darbdavys - visų rūšių
įmonių savininkai arba jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję
įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių
įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu
sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, privalantys užtikrinti, kad
būtų vykdomos prievolės pagal šį įstatymą, kitus darbo įstatymus, kolektyvines
sutartis, saugos darbe norminius aktus.
Kai darbo sutartis sudaroma
tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo;
3) darbdavio įgaliotas asmuo
saugos darbe klausimais (toliau - darbdavio įgaliotas asmuo) - įmonės padalinio
vadovas ar kitas kompetentingas saugos darbe klausimais darbuotojas, kuriam
darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais;
4) darbuotojas - asmuo
(darbininkas, tarnautojas), dirbantis darbdavio ar jo įgalioto asmens
paskirtoje darbo vietoje pagal darbo sutartį, taip pat valstybinės ir
vykdomosios valdžios tarnyboje ir kuriam netaikoma sąvoka
"darbdavys";
5) darbo vieta - vieta, kur
darbuotojas dirba arba privalo dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą;
6) darbo aplinka -
darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje jį gali veikti kenksmingi
ir pavojingi (fiziniai, cheminiai, psichofiziniai, biologiniai) veiksniai;
7) darbo sąlygos - darbo
aplinkos veiksnių, tarp jų darbo pobūdžio, darbo ir poilsio režimo, darbo
santykių visuma, turinti tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, sveikatai ir
darbingumui;
8) darbo priemonės - darbo
procese darbo objektui keisti naudojami reikmenys: medžiagos, įranga, įrankiai,
prietaisai, įrenginiai (mašinos) bei įrenginių (mašinų) kompleksai, tarp jų
potencialiai pavojingi įrenginiai;
9) kenksmingas veiksnys -
darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali netekti darbingumo, gali
susirgti (ir profesine liga), o jo ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas
gyvybei;
10) pavojingas veiksnys -
darbo aplinkos, darbo proceso veiksnys, dėl kurio, susidarius tam tikroms
atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas, gali žūti arba
gali ūmai pablogėti jo sveikata;
11) potencialiai pavojingas
įrenginys - įrenginys, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai
dėl jame sukauptos energijos arba jame vykstančių procesų;
12) profesinė liga -
darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos kenksmingo veiksnio
(veiksnių) poveikio;
13) nelaimingas atsitikimas
- ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos
pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo
nors vienai dienai;
14) saugos darbe norminiai
aktai - įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai,
nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai,
normos ir taisyklės, tarp jų higienos, instrukcijos, reglamentuojantys vieno ar
kelių rodiklių, sąlygų, veiksmų, veikimo būdų (metodų), techninių ir kitų
priemonių privalomą įdiegimą ir naudojimą, taip pat kolektyvinių sutarčių
nuostatos saugos darbe klausimais;
15) riboto darbingumo
asmenys - asmenys, kurių darbo galimybės dėl sveikatos yra ribotos (invalidai,
nėščios moterys, darbuotojai, kurie pagal medicinos išvadą perkeliami į kitą
darbą, senatvės pensininkai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
2 straipsnis. Saugos darbe
įstatymo objektas
Saugos darbe įstatymo
objektas - valstybinio valdymo institucijų, darbdavių ir darbuotojų tarpusavio
santykiai bei pagrindinių saugos darbe reikalavimų nustatymas arba tokių
reikalavimų nustatymo tvarka, kad būtų išsaugota darbuotojų gyvybė, sveikata ir
darbingumas.
3 straipsnis. Darbuotojų
teisė saugiai dirbti
Darbuotojai turi teisę
saugiai dirbti, nesvarbu, kokia įmonių veiklos rūšis, rentabilumas, darbo
vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, pilietybė, rasė, tautybė, lytis, amžius,
socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai.
4 straipsnis. Įstatymo
taikymas
Šis įstatymas taikomas:
1) įmonėms, esančioms
Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat įmonėms, esančioms užsienyje, bet
priklausančioms Lietuvos Respublikos jurisdikcijai;
2) užsienio kapitalo
įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje, įmonėms, kuriose
įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui (bendroms įmonėms),
esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta
tarptautinėse sutartyse, įmonių steigimo dokumentuose;
3) kitų valstybių piliečiams
ir asmenims be pilietybės, dirbantiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausančiose įmonėse.
5 straipsnis. Įstatymo
taikymo apribojimai
Lietuvos Respublikos
piliečių, dirbančių užsienyje įmonėse, nepriklausančiose Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai, saugą darbe reglamentuoja valstybės, kurioje jie dirba,
įstatymai.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė turi teisę apriboti šio įstatymo taikymą:
1) esant ekstremalioms darbo
sąlygoms, kai žmonių saugią veiklą nustato kiti norminiai aktai;
2) paskelbus nepaprastąją
(karinę) padėtį, taip pat esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, gresiančioms
valstybės saugumui.
Civilinės aviacijos, jūrų,
upių, geležinkelio, automobilių transporto, žuvų pramonės laivyno darbuotojų
saugų darbą reglamentuoja šis įstatymas bei šio įstatymo pagrindu parengti
atitinkami norminiai aktai.
Žmonių, nesusietų darbo
sutartimi, saugų darbą reglamentuoja šio įstatymo pagrindu parengti norminiai
aktai.
II SKYRIUS.
SAUGOS DARBE REGULIAVIMAS
6 straipsnis. Saugos darbe
valstybinis valdymas
Saugos darbe politiką
formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Saugos darbe valstybinio valdymo
funkciją vykdo socialinės apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
įstatymais ir šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir
kitais saugos darbe norminiais aktais. Socialinės apsaugos ministras atstovauja
Lietuvos Respublikos interesams saugos darbe klausimais kitose šalyse ir
tarptautinėse organizacijose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
7 straipsnis. Lietuvos
Respublikos saugos darbe komisija
Valstybės, darbuotojų,
darbdavių tarpusavio interesams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir
įgyvendinant saugos darbe politiką, trišaliu principu steigiama Lietuvos
Respublikos saugos darbe komisija (toliau įstatyme - Saugos darbe komisija).
Saugos darbe komisijos sudarymo tvarką ir funkcijas nustato šios komisijos
nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8 straipsnis. Saugos darbe
fondas
Saugos darbe profilaktikos
priemonėms įgyvendinti, visuomenei informuoti bei Saugos darbe komisijos darbui
finansuoti steigiamas saugos darbe fondas.
Saugos darbe fondo lėšas
sudaro:
1) Saugos darbe komisijos
šalių įmokos,
2) draudimo prevencinio
fondo dalis,
3) valstybinio socialinio
draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe fondų dalis,
4) savanoriškos fizinių ar
juridinių asmenų įmokos.
Saugos darbe fondo nuostatus
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10 straipsnis. Saugos darbe
specialistų rengimas, mokymas
Saugos darbe specialistus
rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos.
Saugos darbe specialistų
kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Bendrojo lavinimo mokyklos
privalo apmokyti moksleivius bendrų saugos darbe ir buityje reikalavimų.
Aukštųjų, aukštesniųjų,
profesinių (amatų) mokyklų studentai privalo būti apmokyti saugos darbe
reikalavimų pagal įgyjamas specialybes, profesijas.
Įmonių darbuotojai mokomi ir
instruktuojami saugos darbe klausimais pagal šio įstatymo 30 straipsnio
reikalavimus.
11 straipsnis. Saugos darbe
priemonių ir mokslo finansavimas
Saugos darbe priemones
įmonėse finansuoja darbdaviai.
Saugos darbe mokslinius
tyrimus koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Saugos darbe moksliniai
tyrimai finansuojami darbdavių ir valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įmonėms, gaminančioms saugos
darbe priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra taikomos
mokesčių lengvatos.
12 straipsnis. Profesinių
sąjungų teisės
Profesinės sąjungos gina
savo narių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu.
13 straipsnis. Saugos darbe
struktūros įmonėse
Už saugą darbe įmonėje
atsako darbdavys.
Saugioms ir sveikoms darbo
sąlygoms sudaryti darbdavys privalo steigti saugos darbe ir darbo medicinos
tarnybas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka bei sudaryti sąlygas
veikti įmonės saugos darbe komitetui.
14 straipsnis. Saugos darbe
ir darbo medicinos tarnybos įmonėse
Darbdavys saugos darbe,
darbo higienos profilaktikai, priežiūrai, kontrolei, konsultavimui steigia
įmonės saugos darbe ir darbo medicinos tarnybas arba šioms funkcijoms vykdyti
samdo kitą organizaciją (asmenis).
Saugos darbe ir darbo
medicinos tarnybų specialistai privalo turėti atitinkamą teorinį ir praktinį
parengimą.
Įmonėse, kuriose dirba
mažiau kaip 50 žmonių, saugos darbe tarnybos funkcijas gali vykdyti darbdavio
paskirtas asmuo (asmenys), turintis parengimą tokiam darbui, kaip yra nurodyta
šio straipsnio antrojoje dalyje.
Įmonės saugos darbe tarnyba,
darbdavio samdomos saugos darbe tarnybų funkcijoms vykdyti organizacijos ar
asmenys arba darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) vykdyti saugos darbe tarnybos
funkcijas įmonėje yra tiesiogiai atsakingi darbdaviui.
Jeigu šio straipsnio
pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis įmonėje
neįsteigta saugos darbe tarnyba, šios tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys.
Darbdaviai, įsteigę įmonėje
saugos darbe tarnybą, apie tai nustatyta tvarka praneša Valstybinei darbo
inspekcijai.
Įmonių saugos darbe tarnybų
pavyzdinius nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įmonės saugos
darbe tarnybos nuostatus tvirtina darbdavys.
Atsižvelgiant į įmonėje
dirbančių darbuotojų skaičių, taip pat į darbo aplinkos veiksnių kenksmingumą,
pavojingumą, įmonėse steigiama darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) arba
darbuotojų sveikatos priežiūrai samdomos atitinkamos įstaigos ar asmenys.
Įmonių darbo medicinos tarnybų funkcijas ir steigimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
15 straipsnis. Saugos darbe
komitetai
Įmonėse, kuriose dirba
daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiami saugos darbe komitetai. Juos sudaro vienodas
skaičius darbdavio ir įmonės profesinės sąjungos deleguotų atstovų, o jeigu
įmonėse profesinės sąjungos nėra, darbuotojams atstovauja Lietuvos Respublikos
kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta tvarka darbuotojų
kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų įgaliotiniai.
Darbdavio iniciatyva,
darbdavio ir profesinės sąjungos susitarimu arba ne mažiau kaip pusės įmonės
darbuotojų reikalavimu saugos darbe komitetai gali būti steigiami, jeigu
įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų.
Saugos darbe komitetai
išklauso ir vertina darbdavio, įmonės padalinių vadovų, saugos darbe tarnybos
veiklą saugos darbe klausimais, planuoja saugos darbe gerinimo priemones ir
joms įgyvendinti reikalingas lėšas, kontroliuoja jų naudojimą ir priemonių
įgyvendinimą, analizuoja nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų priežastis
bei aplinkybes. Savo sprendimus komitetas priima komiteto šalių susitarimu.
Priimtus sprendimus darbdavys privalo įgyvendinti.
Komiteto darbui vadovauja
pirmininkas - darbdavys arba darbdavio įgaliotas asmuo. Komiteto sekretoriumi
komitetas renka profesinės sąjungos atstovą (jeigu įmonėje profesinės sąjungos
nėra - darbuotojų įgaliotinį). Komitetas posėdžiauja įmonės saugos darbe
komiteto nuostatuose nustatytu laiku, taip pat įvykus nelaimingam atsitikimui
darbe ar darbuotojui susirgus profesine liga.
Įmonės saugos darbe komiteto
nariai (darbuotojų profesinės sąjungos atstovai arba darbuotojų įgaliotiniai)
darbdavio iniciatyva gali būti atleidžiami iš darbo tik suderinus jų atleidimą
su Valstybine darbo inspekcija.
Įmonės saugos darbe komiteto
nariai darbui komitete apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose ir
kituose renginiuose saugos darbe klausimais darbdavio lėšomis.
Už laiką, kurio metu įmonės
saugos darbe komiteto narys vykdo komiteto pavestus įpareigojimus, mokamas jo
vidutinis darbo užmokestis.
Įmonių saugos darbe komitetų
pavyzdinius nuostatus tvirtina Saugos darbe komisija. Įmonės saugos darbe
komiteto nuostatus tvirtina darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga (jeigu
profesinės sąjungos nėra - įmonės saugos darbe komitetas).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
III SKYRIUS.
DARBO APLINKOS, DARBO VIETŲ, DARBŲ, GAMYBINĖS
BUITIES
REIKALAVIMAI
16 straipsnis. Bendri darbo
aplinkos ir darbo vietų reikalavimai
Darbo aplinka ir darbo
vietos turi atitikti šio įstatymo ir kitų saugos darbe norminių aktų
reikalavimus.
Naujos ir rekonstruotos
įmonės, jų padaliniai priimami eksploatuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Saugos darbe
norminiai aktai, reglamentuojantys darbo vietų įrengimą
Darbo vietų įrengimo ir jų
aplinkos reikalavimus nustato valstybiniai, įmonių standartai, valstybinės
normos, taisyklės.
Darbo vietoms (1 straipsnio
5 punktas) taip pat yra tolygios vietos, esančios patalpose, skirtose įmonės
darbuotojų socialinėms - buitinėms reikmėms tenkinti.
Pagal standartus ir normas
nustatyti darbo aplinkos veiksniai neturi viršyti dydžių, galinčių sukelti
sveikatos sutrikimus, profesines ligas ir dirbančiam, ir jau nebedirbančiam
asmeniui.
Saugos darbe standartai,
normos, taisyklės, instrukcijos rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Darbo
priemonės ir jų priežiūra
Leidžiama naudoti tik
techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones.
Potencialiai pavojingų
techninių įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams, gyventojams, aplinkai,
sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jų saugų naudojimą,
priežiūrą ir kontrolę nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai
dokumentai.
19 straipsnis. Įmonės vidaus
eismo reikalavimai
Už saugų eismą įmonėje
atsako darbdavys.
Įmonių teritorijoje
transporto eismas organizuojamas pagal transporto rūšies eismo taisykles,
išimtys gali būti taikomos specialiam (technologiniam) transportui.
Specialaus (technologinio)
transporto eismo taisykles pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia
darbdavys.
20 straipsnis. Kenksmingų ir
pavojingų medžiagų naudojimo reikalavimai
Darbdaviai, kurie gamina,
naudoja, transportuoja, laiko žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai
užsidegančias, sprogias) medžiagas, įgyvendina priemones darbuotojų sveikatos,
aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti.
Darbuotojai privalo būti
apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis,
aprūpinti individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.
Kenksmingų ir pavojingų
medžiagų gamybą, naudojimą, transportavimą, laikymą nustato Lietuvos
Respublikos norminiai aktai.
21 straipsnis. Gaminamos
produkcijos reikalavimai
Įmonių gaminama ir
realizuojama produkcija, vėliau priskirtina darbo priemonėms, turi atitikti
norminiuose aktuose nustatytus saugos darbe reikalavimus. Sertifikatuose arba
techniniuose dokumentuose nurodoma, kad produkcija atitinka saugos darbe
reikalavimus.
Paaiškėjus, kad darbo
priemonė kenkia žmonių sveikatai ar yra pavojinga gyvybei, Valstybinė darbo
inspekcija uždraudžia jos gamybą.
22 straipsnis. Darbų
organizavimo reikalavimai
Darbdaviai privalo taip
organizuoti darbus ir sudaryti tokias sąlygas, tarp jų ir darbo apmokėjimo,
kurios skatintų darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų.
Darbo (gamybos)
organizavimo, techninio aprūpinimo dokumentacijoje privalo būti nustatytos
saugų darbą užtikrinančios sąlygos pagal saugos darbe norminių aktų
reikalavimus.
23 straipsnis. Saugaus darbų
organizavimo ir vykdymo norminiai aktai
Darbas turi būti
organizuojamas pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus.
Darbdaviai pagal saugaus
darbo organizavimo ir vykdymo norminius aktus bei darbo priemonių techninius
dokumentus rengia darbuotojams saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis
darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Darbuotojų profesijų, kurioms
nerengiamos saugaus darbo instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su
Valstybine darbo inspekcija.
Kai saugos darbe norminiuose
aktuose dar nenustatyti saugos darbe reikalavimai arba valstybiniuose
standartuose, taisyklėse nėra konkrečių reikalavimų, kurių būtina laikytis,
darbdaviai pagal šį įstatymą ir darbo priemonių techninius dokumentus rengia ir
tvirtina saugaus darbo organizavimo ir vykdymo instrukcijas.
Saugaus darbo organizavimo
ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimai tolygūs darbuotojų pareiginiams
nuostatams.
24 straipsnis. Privalomas
sveikatos tikrinimas
Darbuotojai, dirbantys
pavojingomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis sąlygomis (67 straipsnis)
privalo iš anksto (stodami į darbą), periodiškai, o dėl kai kurių darbų - ir
nutraukę darbo sutartį, tikrintis sveikatą.
Asmenys iki 18 metų privalo
sveikatą tikrintis stodami į darbą ir kiekvienais metais iki sukaks 18 metų.
Kai kurių profesijų jauni darbuotojai, jeigu jų darbas susijęs su rizika
sveikatai, privalo tikrintis sveikatą prieš stodami į darbą ir periodiškai iki
sukaks 21 metai.
Maisto pramonės, viešojo
maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos
ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių įmonių darbuotojų medicinos apžiūros turi
būti atliekamos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.
Išlaidas už periodišką
medicinos apžiūrą ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sugaištą
medicinos apžiūroms laiką apmoka darbdavys. Apmokėjimo už periodiškas medicinos
apžiūras ir vidutinio darbo užmokesčio darbuotojams už sugaištą medicinos
apžiūroms laiką mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbuotojas, atsisakęs
nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas
darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas darbo drausmės pažeidimu ir gali
būti pagrindas darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo pagal įstatymus.
Darbuotojo medicinos apžiūros išvada vienodai privaloma darbdaviui ir darbuotojui.
Profesijų, darbų ir gamybų,
kuriose dirbantys darbuotojai, tarp jų asmenys iki 18 metų (kai kurių profesijų
- iki 21 metų), stodami į darbą ir vėliau privalo periodiškai tikrintis
sveikatą, sąrašą bei pasitikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
25 straipsnis. Darbų
sustabdymas
Valstybinis darbo
inspektorius, įmonės saugos darbe komitetas savo sprendimu turi teisę
reikalauti, kad darbdavys (jo įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, kai:
1) darbuotojai neapmokyti
saugiai dirbti;
2) sugedus darbo priemonei
ar dėl avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems
atsitikimams, ūmioms profesinėms ligoms;
3) dėl technologinių ar
darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei;
4) darbuotojai neaprūpinti
reikiamomis kolektyvinės ar individualiosios saugos darbe priemonėmis.
Darbdaviui (jo įgaliotam
asmeniui) atsisakius įvykdyti reikalavimą sustabdyti darbą arba jeigu darbdavio
(jo įgalioto asmens) nėra, valstybinis darbo inspektorius nutraukia darbus,
reikalui esant, išveda darbuotojus iš pavojingos zonos.
Valstybinė darbo inspekcija
gali sustabdyti darbus šio įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais
atvejais.
Už laiką, kai darbai
sustabdyti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, darbuotojams
darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
26 straipsnis. Gamybinės
buities reikalavimai
Įmonėse norminių aktų
nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės laikymo
patalpos (vietos), sanitarinės bei asmeninės higienos patalpos (prausyklos,
tualetai, moterims - asmeninės higienos patalpos).
Įmonėse, kuriose dirbama
kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, gamybinės buities patalpos įrengiamos
laikantis specialių reikalavimų.
Specialius įvairių rūšių
gamybinės buities patalpų įrengimo ir teikiamų paslaugų, jų kiekybės ir kokybės
rodiklių reikalavimus nustato saugos darbe norminiai aktai.
Sveikatos punktai, maitinimo
patalpos įmonėje įrengiamos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal atitinkamų
patalpų įrengimo standartų reikalavimus.
27 straipsnis. Gyvenamųjų
patalpų reikalavimai
Darbdavio suteikiamos
patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo kilnojamo pobūdžio privalo
tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus.
IV SKYRIUS.
DARBDAVIŲ, DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
I SKIRSNIS.
DARBDAVIŲ PAREIGOS IR TEISĖS
28 straipsnis. Darbdavių
pareigos
Darbdaviai privalo laikytis
šio įstatymo ir vykdyti kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimus:
1) pranešti Valstybinei
darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatacijos pradžią;
2) instruktuoti ir mokyti darbuotojus
saugiai dirbti, tikrinti jų žinias;
3) sudarant darbo sutartį ir
periodiškai vėliau, pakitus gamybos (darbo) procesui, informuoti darbuotojus
apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų
poveikį sveikatai;
4) kontroliuoti, kaip
darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, laikinai nušalinti darbuotoją nuo
darbo už tą dieną (pamainą) nemokant jam darbo užmokesčio, jeigu jis darbo metu
darbe neblaivus, apsvaigęs nuo sąmoningai panaudotų narkotinių ar toksinių medžiagų;
5) aprūpinti įmonę, darbo
vietas ir darbuotojus saugiais įrenginiais, diegti saugius darbo bei
technologinius procesus, aprūpinti darbuotojus saugos darbe priemonėmis,
tinkamai įrengti gamybinės buities patalpas;
6) organizuoti medicinos
paslaugas ir darbuotojų sveikatos patikrinimus pagal šio įstatymo 14, 24, 26
straipsnius;
7) nustatyta tvarka pranešti
medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą (33 straipsnis),
perkelti darbuotojus į kitą darbą;
12) nustatyta tvarka
apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų;
13) tvirtinti įmonės saugos
darbe instrukcijas, pareigines instrukcijas, vykdyti kolektyvinės sutarties
įsipareigojimus ir kitas saugos darbe prievoles;
14) sudaryti įmonės darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, vardinį sąrašą;
15) darbuotojo prašymu
nemokamai išduoti pažymas apie darbą toje įmonėje (darbuotojo pareigos,
kvalifikacija, kiek laiko įmonėje dirba, darbo užmokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
29 straipsnis. Darbdavių, jų
įgaliotų asmenų atestacija
Prieš pradedant eksploatuoti
įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai darbdavys,
jo įgaliotas asmuo pateikia Valstybinei darbo inspekcijai socialinės apsaugos
ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešimą apie darbdavio, jo įgalioto asmens
atestavimą saugos darbe klausimais įmonėje.
Darbdavių, kurie atleidžiami
nuo atestacijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atleidimas
nuo atestacijos neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už saugų darbą įmonėje.
Šio straipsnio pirmojoje
dalyje nurodytas darbdavio įgaliotas asmuo (įmonės atskiro struktūrinio
padalinio, esančio kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje), vadovas) saugos
darbe klausimais atestuojamas ir pateikia pranešimą Valstybinei darbo
inspekcijai apie jo atestavimą saugos darbe klausimais kaip ir darbdavys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
30 straipsnis. Darbuotojų
instruktavimas ir atestavimas saugos darbe klausimais
Darbdaviai negali skirti
darbuotojų darbui, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus.
Darbdaviai privalo
instruktuoti darbuotojus saugos darbe klausimais sudarydami darbo sutartį,
perkeldami į kitą darbą, keisdami darbo (gamybos) procesus, gamybos
technologiją, darbo sąlygas, taip pat jei pasikeičia saugos darbe standartai,
normos, taisyklės, instrukcijos.
Prižiūrėti ir dirbti su
potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, taip pat dirbti pavojingus
darbus leidžiama tik darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems
saugos darbe egzaminą. Įmonės įgyja teisę atestuoti darbuotojus, dirbančius su
potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, technologijomis, pavojingose
gamybose bei vykdančius potencialiai pavojingus darbus, tik gavusios
Valstybinės darbo inspekcijos leidimą.
Darbuotojų instruktavimo ir
atestavimo saugos darbe klausimais tvarką įmonėse nustato socialinės apsaugos
ministras.
31 straipsnis. Darbuotojų
aprūpinimas saugos darbe priemonėmis
Darbdaviai nemokamai
darbuotojams duoda darbo drabužius, darbo avalynę, kitas individualiosios ir
kolektyvinės saugos darbe priemones norminiuose aktuose nustatytomis sąlygomis
ir tvarka.
Darbdaviai privalo
organizuoti darbo drabužių, darbo avalynės ir kitų individualiosios saugos
priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą.
Saugos darbe priemonės
privalo būti periodiškai tikrinamos.
Darbo drabužiai, darbo
avalynė ir kitos saugos darbe priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogūs
dėvėti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai.
Jeigu darbai susiję su
susiteršimu, darbuotojams nemokamai pagal nustatytas normas turi būti duodamos
asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai). Darbuose, kur odą gali
paveikti kenksmingosios medžiagos, nemokamai duodama pagal nustatytas normas
plovimo, nukenksminimo priemonių, apsauginių pastų.
Minimalias darbo drabužių,
darbo avalynės, individualiosios saugos, asmens higienos priemonių normas bei
saugos darbe priemonių tikrinimo periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
32 straipsnis. Medicinos
paslaugų organizavimas
Nelaimingų atsitikimų, ūmių
susirgimų darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubią
medicinos pagalbą.
Darbuotojų, susirgusių darbo
vietoje arba nukentėjusių nuo traumų, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos
pagalbos, nugabenimą į gydymo įstaigas organizuoja darbdavys (jo įgaliotas
asmuo).
Medicinos paslaugų teikimo
darbuotojams tvarką įmonėje nustato įmonių medicinos punktų nuostatai (14
straipsnis).
34 straipsnis. Dviejų ir
daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje,
teritorijoje,
darbo vietoje
Du ir daugiau darbdavių,
vykdydami darbus toje pačioje įmonėje, teritorijoje, darbo vietoje, privalo
organizuoti darbą taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas,
neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo sutartis.
Darbdaviai iš savo tarpo skiria vieną darbdavį, kuris organizuoja ir atsako už
visų darbuotojų, dirbančių toje pačioje įmonėje, teritorijoje ar darbo vietoje,
saugą. Toks susitarimas įforminamas raštu.
35 straipsnis. Darbdavių
teisės
Kad būtų užtikrinta
darbuotojų sauga darbe, darbdaviai turi teisę:
1) reikalauti, kad
darbuotojai laikytųsi saugos darbe norminių aktų;
2) darbuotojams,
pažeidusiems saugos darbe norminius aktus, skirti drausmines nuobaudas,
nustatyta tvarka reikalauti atlyginti padarytą žalą;
3) atleisti iš darbo
darbuotoją, kai darbuotojas pažeidžia norminių aktų nustatytus saugos darbe
reikalavimus, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika
mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos už saugos darbe pažeidimus;
4) reikalauti iš kitų įmonių
(darbdavių) atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigyta produkcija,
projektai arba gautos paslaugos neatitiko saugos darbe norminių aktų
reikalavimų;
5) gauti iš valstybinio
valdymo institucijų informaciją saugos darbe klausimais;
6) patys dalyvauti arba
įpareigoti kitus įmonės darbuotojus dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos
tikrinimuose, susipažinti su tikrinimo medžiaga;
7) nustatyti įmonėje
griežtesnius saugos darbe reikalavimus negu numatyta saugos darbe norminiuose
aktuose. Griežtesni saugos darbe reikalavimai įmonėje įteisinami kolektyvinėse
sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose ir neturi prieštarauti Lietuvos
Respublikos įstatymams, saugos darbe norminiams aktams;
8) dalį teisių ir pareigų
saugos darbe klausimais perduoti kompetentingam įmonės darbuotojui (darbuotojams).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
36 straipsnis. Dalies
darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas
darbdavio
įgaliotiems asmenims
Darbdavys dalį savo teisių
ir pareigų perduoda įgaliojamam darbuotojui (kompetentingam asmeniui)
sudarydamas darbo sutartį. Kai darbdavio ir įgaliojamo asmens darbo sutartis
sudaryta, dalies teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas
įforminamas darbdavio įsakymu, suderintu su įgaliojamu asmeniu, arba gali būti
numatomas darbdavio tvirtinamuose įgaliojamo asmens pareiginiuose nuostatuose.
Darbdavio įgaliotas asmuo
privalo vykdyti jam suteiktus įgaliojimus ir atsako už darbuotojų saugų darbą
jam priskirtame įmonės padalinyje ir darbo vietose, išskyrus atvejus, kai apie
pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kurio pats pašalinti negali) jis
pranešė darbdaviui raštu, o darbdavys nesiėmė priemonių arba nesudarė įgaliotam
asmeniui sąlygų imtis reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus darbas.
Perduodamas dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais atskiro
struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje),
vadovui, darbdavys jį įpareigoja ir suteikia teises imtis visų reikalingų
priemonių iškilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei.
Darbdavio teisių ir pareigų
saugos darbe klausimais perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo
atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje, jos
padaliniuose, darbo vietose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
II SKIRSNIS.
DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
37 straipsnis. Darbuotojų
pareigos
Darbuotojai privalo:
1) saugoti savo ir nekenkti
kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos
darbe norminių aktų reikalavimus;
2) laikytis mašinų ir
mechanizmų eksploatavimo taisyklių, saugos darbe instrukcijų; nedirbti su
techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir apie tai pranešti darbdaviui (jo
įgaliotam asmeniui);
3) dirbti su darbo
drabužiais, darbo avalyne, naudoti individualiosios, kolektyvinės saugos
priemones, kai to reikia pagal atitinkamas taisykles, instrukcijas;
4) imtis priemonių ir pagal
galimybes bei kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas,
avarijas, apie tai nedelsiant informuoti darbdavį (įgaliotą asmenį);
5) informuoti darbdavį, jo
įgaliotą asmenį apie darbo metu gautas traumas, susijusius su darbu ūmius
sveikatos sutrikimus;
6) nustatyta tvarka (24
straipsnis) pasitikrinti sveikatą;
7) vykdyti kitus darbdavių,
jų įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių saugą darbe, teisėtus
nurodymus.
Individualias darbuotojų
pareigas užtikrinti saugų darbą nustato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės,
pareiginės, saugos darbe instrukcijos.
38 straipsnis. Darbuotojų
teisės
Darbuotojai turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys
yra pavojus sveikatai, gyvybei (39 straipsnis), taip pat dirbti tuos darbus,
kuriuos saugiai atlikti nėra apmokyti;
5) nustatyta tvarka
reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo
sąlygų;
6) derėtis su darbdaviu
(įgaliotu asmeniu) dėl saugos darbe gerinimo Lietuvos Respublikos kolektyvinių
sutarčių įstatymo nustatyta tvarka;
7) saugos darbe klausimais
kreiptis į darbuotojų profesinę sąjungą, įmonės saugos darbe komitetą.
40 straipsnis. Darbo
(pamainos) trukmė
Normali darbuotojų darbo
trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.
Darbo dienos (pamainos)
trukmė nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę.
Darbo dienos (pamainos)
trukmė, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 10 valandų per parą, o
atvejais, kurie yra numatyti šio įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio
trečiojoje dalyje, darbo dienos (pamainos) trukmė (kartu su pertrauka pailsėti
ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą.
Išimtiniais atvejais tam
tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei
energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo
specializuotų tarnybų) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo (pamainos)
trukmė per parą gali būti ilgesnė negu nustatyta šio straipsnio trečiojoje
dalyje. Tokiu atveju vidutinė savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų,
o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.
Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
41 straipsnis. Sutrumpinta
darbo trukmė
Sutrumpinta darbo trukmė
nustatoma:
1) darbuotojams nuo 16 iki
18 metų - 36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 14 iki 16 metų - 24 valandos
per savaitę;
2) moksleiviams, dirbantiems
mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu, darbo laiko trukmė per savaitę negali
viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos šio straipsnio 1
punkte;
3) darbuotojams, dirbantiems
42 straipsnis. Darbo dienų
skaičiaus per savaitę, darbo pradžios, pabaigos, pertraukų
nustatymas
Darbo dienų skaičius per
savaitę ir darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir
pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus
darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, kurie tvirtinami
kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Dirbant pamainomis, privalo būti
garantuotas tolygus pamainų keitimasis.
Darbuotojams nustatoma
penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.
Įmonėse, kuriose dėl gamybos
pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių
darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.
Esant šešių dienų darbo
savaitei, darbo diena negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo
norma 40 valandų, 6 valandas - kai savaitės norma 36 valandos, ir 4 valandas -
kai savaitės norma 24 valandos.
Vidaus darbo tvarkos
taisyklės ir darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi
savaites iki jų įsigaliojimo.
Darbdavys ne vėliau kaip
prieš dvi savaites informuoja savivaldybę apie įmonės darbo grafiko pakeitimą.
Darbuotojų dirbtas darbo
laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytos formos žiniaraščiuose.
Darbo laiko ypatumus
valstybinio valdymo įstaigoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
43 straipsnis. Švenčių
dienos, darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse
Įmonėse
nedirbama šių švenčių dienomis:
1) sausio 1-ąją
- Naujųjų metų dieną;
2) vasario
16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3) kovo 11-ąją -
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4) sekmadienį
ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5) pirmąjį
gegužės sekmadienį - Motinos dieną;
6) liepos 6-ąją
- Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
7) rugpjūčio
15-ąją - per Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
8) lapkričio
1-ąją - Visų Šventųjų dieną;
9) gruodžio
25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.
Švenčių dienomis leidžiama
dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių ir techninių
sąlygų (nepertraukiamai dirbančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti,
taip pat neatidėliotinus remonto, pakrovimo ar iškrovimo darbus.
Švenčių dienų išvakarėse
darbuotojų, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas
sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę.
Poilsio dienų išvakarėse,
kai dirbama šešių dienų darbo savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5
valandas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
Nr. VIII-1762, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.57-1678 (00.07.14)
44 straipsnis. Suminė darbo
laiko apskaita
Nepertraukiamai dirbančiose
įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo
dienos (pamainos) režimu ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių, techninių
ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos
dienos ar savaitės darbo trukmės, Valstybinei darbo inspekcijai leidus, galima
įvesti suminę darbo laiko apskaitą, kad nebūtų viršijamas per apskaitinį
laikotarpį tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. Esant
suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio įstatymo nustatyta
dienos bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko
apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas normalus
darbo valandų skaičius, darbuotojams suteikiama poilsio diena (dienos) arba
apmokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Konkreti kompensavimo forma nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir
darbuotojo susitarimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
45 straipsnis. Darbas naktį
ir jo ribojimas
Darbas naktį apima laiką nuo
10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.
Neleidžiama dirbti nakties
metu asmenims, išvardytiems 61 straipsnyje, 63 straipsnio antrojoje dalyje, ir
asmenims, kuriems pagal medicinos išvadą naktinis darbas draudžiamas.
Skirti dirbti nakties metu
be darbuotojo sutikimo draudžiama:
1) darbuotojus, kurie vieni
(tėvas arba motina) augina ar globoja (globėjas) vaikus iki aštuonerių metų;
2) invalidus, jeigu tokio
darbo jiems nedraudžia invalidumą nustačiusios komisijos.
Kai dirbama nakties metu,
nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši nuostata
netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas sutrumpintas
darbo laikas (41 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas, 41 straipsnio antroji
dalis). Naktinio darbo trukmė gali būti netrumpinama nepertraukiamoje gamyboje,
taip pat kai dirbama pamainomis šešių darbo dienų savaitę su viena poilsio diena.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
46 straipsnis. Ne visas
darbo laikas
Darbuotojui susitarus su
darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena ar nevisa darbo savaitė.
Darbdavys privalo nustatyti
ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo grafiką, jeigu to
prašo:
nėščia moteris, moteris,
turinti vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų; tėvas, vienas
auginantis vaiką iki 14 metų, taip pat globėjas, auginantis tokio pat amžiaus
vaiką; invalidas, taip pat asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pristatęs
medicinos išvadą.
Darbas ne viso darbo laiko
sąlygomis neapriboja darbuotojo darbo teisių.
Ne visos darbo dienos arba
ne visos darbo savaitės darbo nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose, darbo
sutartyse gali būti numatyti ir kitokie, darbuotojams palankesni, ne viso darbo
laiko režimai.
47 straipsnis. Budėjimas
įmonėje, budėjimas namuose
Ypatingais atvejais, kai
reikia užtikrinti įmonėje tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini
darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui
sutikus - ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti įmonėje arba namuose,
pasibaigus darbo dienai arba poilsio ar švenčių dienomis.
Budėjimo laikas įmonėje
kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai)
pasibaigus) negali viršyti šio įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje
nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir
švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą. Budėjimas
įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip
trečdaliui darbo laiko.
Už budėjimą (įmonėje arba
namuose) per artimiausias dešimtį dienų suteikiamas laisvalaikis tokios pat
trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas
(budint namuose).
Budėti įmonėje arba namuose
negalima skirti nėščių moterų ir asmenų iki aštuoniolikos metų, invalidų.
Moterys, turinčios vaikų iki 14 metų, vyrai, vieni išlaikantys vaikus iki 14
metų, taip pat invalidus slaugantys asmenys budėjimui įmonėje arba namuose gali
būti skiriami tik jiems sutikus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
48 straipsnis.
Viršvalandinis darbas
Viršvalandiniu laikomas darbas,
kurį darbuotojai dirba viršydami kolektyvinėse sutartyse arba vidaus tvarkos
taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę.
Viršvalandiniu darbu
nelaikomas darbdavių arba jų įgaliotų asmenų ir kitų įstatymuose numatytų
darbuotojų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių asmenų pareigų,
profesijų sąrašas nurodomas kolektyvinėse sutartyse, vidaus darbo tvarkos
taisyklėse.
Darbdavys turi teisę
organizuoti darbuotojams (išskyrus darbuotojus, išvardytus 45 straipsnio
trečiojoje dalyje, 61 ir 63 straipsniuose) privalomą viršvalandinį darbą ir
darbą poilsio dienomis :
1) kai dirbami krašto
apsaugai būtini darbai bei reikia užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams;
2) kai dirbami visuomenei
būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl
avarijų, gaivalinių nelaimių ir kt.;
3) kai būtina užbaigti
pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties, susijusios su
techninėmis gamybos sąlygomis, nebuvo galima baigti per normalų darbo laiką,
jeigu nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;
4) kai dirbami mechanizmų
arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu šiems mechanizmams ar
įrenginiams sugedus, dauguma darbuotojų negali dirbti;
5) kai neatvyksta
pamainininkas (darbdavys antrą pamainą iš eilės dirbantį darbuotoją privalo ne
vėliau kaip po pusės pamainos pakeisti kitu darbuotoju);
6) pakrovimo bei iškrovimo
ir su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, kad nesusikauptų kroviniai ir
būtų išvengta transporto priemonių prastovų.
Kitais, neišvardytais šio
straipsnio trečiojoje dalyje, atvejais darbdavys gali organizuoti
viršvalandinius darbus kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs
raštišką darbuotojo sutikimą.
Viršvalandiniais darbais
nelaikomi tie darbai, kuriuos darbuotojas savo iniciatyva dirba pasibaigus
darbo dienai (pamainai) susitaręs su darbdaviu, tačiau turi būti garantuota šio
įstatymo 53, 54 straipsniuose nustatyta paros ir savaitės poilsio trukmė.
Dirbti viršvalandžius labai
49 straipsnis.
Viršvalandinio darbo apribojimas
Viršvalandiniai darbai
kiekvienam darbuotojui neturi viršyti 4 valandų, jeigu jie dirbami dvi dienas
iš eilės, ir 120 valandų per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti visą
darbuotojų išdirbtą viršvalandinių darbų laiką.
50 straipsnis. Poilsio
laikas
Darbuotojų darbingumui ir
sveikatai atstatyti nustatomos šios poilsio rūšys:
pertrauka pailsėti ir
pavalgyti,
papildomos ir specialios
pertraukos pailsėti,
paros poilsis,
savaitės poilsis.
Be poilsio laiko,
darbingumui ir sveikatai atstatyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka suteikiamos atostogos.
51 straipsnis. Pertrauka
pailsėti ir pavalgyti
Darbuotojams pailsėti ir
pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų
valandų pertrauka, kurios metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką
naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir valgyti suteikiama ne vėliau kaip
po 4 valandų darbo.
Darbuose, kur dėl gamybos
sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi
būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų sąrašas ir valgymo
tvarka bei vieta nustatomi darbo arba kolektyvinėje sutartyje.
Pertraukos pailsėti ir
pavalgyti pradžia ir pabaiga , jos trukmė ir suteikimo tvarka poilsio, švenčių
dienų išvakarėse nustatomos kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse
sutartyse, darbo sutartyse.
Pertrauka pailsėti ir
pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką.
52 straipsnis. Papildomos ir
specialios pertraukos
Atsižvelgiant į darbo
sąlygas, darbuotojams darbo metu suteikiamos papildomos pertraukos poilsiui.
Darbuotojams, dirbantiems
lauke arba neapšildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip
-10oC), taip pat kitais atvejais, numatytais saugos darbe norminiuose aktuose,
privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Tam įrengiamos poilsio
patalpos. Specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir negali būti
trumpesnės kaip 10 minučių.
Papildomų ir specialių
pertraukų poilsiui skaičius, trukmė ir poilsio vieta nustatomi atsižvelgiant į
konkrečias darbo sąlygas kolektyvinėse arba darbo sutartyse.
Poilsio ir specialias
pertraukas darbo (pamainos) metu atsižvelgiant į darbo sąlygas reglamentuoja
tipiniai poilsio režimų nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos
ministras. Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti
numatytos papildomos poilsio pertraukos.
53 straipsnis. Paros poilsis
Draudžiama skirti darbuotoją
dirbti dvi pamainas iš eilės.
Poilsio trukmė per parą
negali būti trumpesnė kaip 10 valandų iš eilės. Asmenims iki 18 metų paros
poilsio trukmė nustatoma remiantis šio įstatymo 60 straipsniu.
54 straipsnis. Savaitės
poilsis
Savaitės nepertraukiamo poilsio
trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 36 valandos.
Esant penkių darbo dienų
savaitei, darbuotojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant
šešių dienų darbo savaitei - viena poilsio diena (42 straipsnio trečioji
dalis).
Bendra poilsio diena -
sekmadienis, o tose įmonėse, kurių visi darbuotojai ne krikščionys, vietoj
bendros poilsio dienos - sekmadienio poilsio diena gali būti bet kuri kita
savaitės diena, išskyrus šio įstatymo 55, 56 straipsniuose numatytus atvejus.
Esant mažiau kaip penkių
darbo dienų savaitei, kitos poilsio dienos nustatomos darbo arba kolektyvinėse
sutartyse.
55 straipsnis. Poilsio
dienos paslaugas teikiančiose įmonėse
Įmonėms, kurios sekmadienį
ir švenčių dienomis negali nutraukti darbo, kadangi turi teikti paslaugas
gyventojams (parduotuvės, transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio
dienas nustato miestų, rajonų tarybos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
56 straipsnis. Poilsio
dienos nepertraukiamai dirbančiose įmonėse ir esant suminei darbo laiko
apskaitai
Įmonėse, kuriose negalima
sustabdyti darbo dėl gamybinių, techninių sąlygų, arba įmonėse, nepertraukiamai
teikiančiose paslaugas gyventojams ir jeigu jose yra suminė darbo laiko
apskaita, poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės
kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus.
57 straipsnis. Darbo ir
poilsio laiko reguliavimo ypatumai
Transporto, ryšių, žemės
ūkio įmonėse, taip pat jūrų ir upių laivyne darbo ir poilsio laikas,
atsižvelgiant į metų laiką, darbų sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis
nuo šio įstatymo nustatytų normų. Darbo ir poilsio laiko ypatumus atskiroms
ūkio šakoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
VI SKYRIUS.
JAUNIMO,MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS
I SKIRSNIS.
JAUNIMO DARBAS
58 straipsnis. Asmenų iki
aštuoniolikos metų saugaus darbo reguliavimas
Pagal šį įstatymą, kitus
saugos darbe norminius aktus darbo lengvatos taikomos jaunimui - asmenims nuo
14 iki 18 metų.
Esant vieno iš tėvų arba
kito faktiškai vaiką auginančio asmens rašytiniam sutikimui bei gydytojo
leidimui, jaunesni kaip 14 metų asmenys gali teikti ryšių paslaugas, dalyvauti kultūros
ir meno renginiuose ir kitoje veikloje, neturinčioje neigiamo poveikio
sveikatai, dorovei, mokymuisi.
Asmenų iki 14 metų
įdarbinimo tvarką, darbus ir poilsio laiką, išimtines sąlygas, kurioms esant
jie gali dirbti tam tikrą darbą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbdaviai privalo sudaryti
dirbančių jaunesnių kaip 18 metų asmenų vardinį sąrašą, garantuoti jų saugų
darbą.
59 straipsnis. Asmenų iki
aštuoniolikos metų darbo lengvatos
Draudžiama skirti jaunesnius
kaip 18 metų asmenis dirbti kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis,
60 straipsnis. Asmenų iki
aštuoniolikos metų poilsio laikas
Paros nepertraukiamo poilsio
laikas asmenims iki 16 metų privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų, o
asmenims nuo 16 iki 18 metų - ne trumpesnis kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo
8 valandos vakaro iki 8 valandos ryto.
Asmenims iki 18 metų
suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.
61 straipsnis. Draudimas
skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis dirbti naktį,
viršvalandinius
darbus
Draudžiama skirti asmenis,
jaunesnius kaip 18 metų dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis,
viršvalandinius darbus.
II SKIRSNIS.
MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS
62 straipsnis. Motinystės
sauga
Moteris turi teisę
pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką, dirbti jos ir jos vaikų
sveikatai nekenksmingą darbą.
Šiuo įstatymu valstybė
garantuoja moterims, tarp jų nėščioms bei auginančioms vaikus, darbo lengvatas.
63 straipsnis. Darbo
lengvatos nėščioms moterims ir moterims, turinčioms mažamečių vaikų
Nėščioms moterims,
pateikusioms medicinos išvadą, privalo būti sumažintos darbo normos arba jos
perkeliamos į kitą sveikatai nekenksmingą darbą, už kurį mokamas ne mažesnis
kaip anksčiau gautas vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės nėščią moterį
perkelti į jos sveikatai nekenksmingą darbą arba kol sprendžiamas klausimas dėl
nėščios moters perkėlimo į lengvesnį ar nekenksmingą jos sveikatai darbą, ji
turi būti palaisvinta nuo darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo dienas
vidutinį darbo užmokestį.
Nėščias moteris ir moteris,
turinčias iki trejų metų vaikų, draudžiama skirti viršvalandiniams darbams bei
darbui naktį, o dirbti poilsio ir švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes
leidžiama tik joms sutikus.
Moterys, turinčios vaikų iki
pusantrų metų ir dėl to negalinčios dirbti, jų pačių prašymu perkeliamos į kitą
darbą, paliekant vidutinį ankstesnio darbo užmokestį iki vaikui sueis pusantrų
metų. Taip pat, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, joms ne rečiau
kaip kas trys valandos duodamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos
kūdikiui maitinti. Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima
sujungti, pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo
dienos (pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (pamainą). Šios
pertraukos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį.
Moterys, turinčios vaikų nuo
trejų iki 14 metų, vaikų invalidų iki 16 metų, negali būti skiriamos dirbti
viršvalandinius darbus arba būti siunčiamos į komandiruotes, jeigu pačios
nesutinka.
Moterys, auginančios vaikus
iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
64 straipsnis. Darbai,
kuriuos draudžiama skirti moterims
Moterims iki 40 metų
draudžiama skirti darbus, galinčius pakenkti motinystės funkcijoms.
Moterų, taip pat moterų iki
40 metų, nėščių moterų sveikatai draudžiamus darbus, kenksmingus ir pavojingus
darbo aplinkos veiksnius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
65 straipsnis. Riboto
darbingumo asmenų darbas
Riboto darbingumo asmenų
saugą darbe garantuoja šis ir kiti įstatymai, saugos darbe norminiai aktai.
Vyresnių kaip 60 metų vyrų
ir vyresnių kaip 55 metų moterų darbo ir poilsio lengvatas nustato šalys
(darbuotojas ir darbdavys), sudarydamos (pratęsdamos) darbo sutartį arba
kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse.
VII SKYRIUS. SAUGOS
DARBE VERTINIMAS IR KOMPENSACIJOS
66 straipsnis. Saugos darbe
vertinimas
Sauga darbe vertinama pagal
tai, kaip darbo sąlygos (kenksmingų, pavojingų veiksnių dydžiai) atitinka
saugos darbe norminių aktų reikalavimus.
68 straipsnis. Darbo sąlygų
vertinimas
Darbdaviai privalo
užtikrinti darbo sąlygų vertinimą darbo vietose. Kiekvienai darbo vietai
(vienodoms darbo vietoms) turi būti pildomas darbo sąlygų būklės pasas, pagal
kurį numatomos priemonės darbo sąlygoms gerinti.
Darbo sąlygos vertinamos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka .
Darbo sąlygų vertinimo
nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia darbdaviams Lietuvos Respublikos
įstatymuose nustatytą atsakomybę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1326,
96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
69 straipsnis. Kompensacijos
ir garantijos dirbantiesiems kenksmingomis, pavojingomis
darbo
sąlygomis
Už darbą kenksmingomis,
labai kenksmingomis darbo sąlygomis apmokama Lietuvos Respublikos darbo
apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Dirbantiesiems labai
kenksmingomis darbo sąlygomis, remiantis šio įstatymo 41 ir 67 straipsniais,
trumpinama darbo dienos (pamainos) trukmė, o darbo laikas tokiomis sąlygomis
per visą darbo veiklą neturi viršyti norminiuose aktuose nustatytos darbo
trukmės. Jeigu darbuotojas, išdirbęs nustatytą darbo trukmę labai kenksmingomis
sąlygomis, pageidauja persikvalifikuoti ir įsigyti naują profesiją
(specialybę), persikvalifikavimo išlaidas apmoka darbdavys.
Priemokų už darbą
kenksmingomis, labai kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo
tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbuotojams, dirbantiems
kenksmingomis sąlygomis, atsižvelgiant į kenksmingų veiksnių dydį, duodami
įmonių apmokami medicininiai adaptogeniniai preparatai, žmogaus atsparumą
kenksmingų veiksnių poveikiui didinantys maisto produktai.
Kenksmingų veiksnių sąrašą
ir sąlygas, kurioms esant gali būti duodami adaptogeniniai medicininiai
preparatai, atsparumą kenksmingų veiksnių poveikiui didinantys maisto
produktai, nustato sveikatos apsaugos ministras.
Už darbą pavojingomis
sąlygomis (dirbant pavojingus darbus) mokama ne mažiau kaip 30 procentų
valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio
priemoka. Pavojingų darbų (gamybų) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Darbuotojams, dirbantiems
pavojingomis, labai kenksmingomis sąlygomis, gali būti suteikiamos papildomos
atostogos, kurių trukmė ir suteikimo tvarka nustatomos kolektyviniuose susitarimuose,
kolektyvinėse arba darbo sutartyse.
70 straipsnis. Saugos darbe
ekspertizė
Saugos darbe ekspertizė
atliekama projektuojant įmones, cechus, kitus gamybinius padalinius, naujas
technologijas, taip pat pradėjus eksploatuoti minėtus objektus ir pradėjus
71 straipsnis. Nelaimingų
atsitikimų, profesinių ligų klasifikavimas
Šis įstatymas nustato
nelaimingų atsitikimų (1 straipsnio 13 punktas) ir profesinių ligų (1
straipsnio 12 punktas) klasifikaciją. Nelaimingi atsitikimai klasifikuojami :
1) pagal jų pasekmes -
lengvi, sunkūs, mirtini;
2) pagal nukentėjusiųjų nuo
nelaimingo atsitikimo skaičių - pavieniai, grupiniai;
3) pagal ryšį su darbu -
susiję su darbu (taip pat pakeliui į darbą arba grįžtant iš darbo), nesusiję su
darbu.
Pagal ligos pasireiškimo
laiką ir požymius profesinės ligos klasifikuojamos :
1) ūmus profesinis
susirgimas (apsinuodijimas) - staigus sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė
trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos veiksnys
(veiksnai);
2) lėtinis profesinis
susirgimas (apsinuodijimas) - sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė darbo aplinkos
veiksnys (veiksniai) per tam tikrą darbo laiką.
72 straipsnis. Nelaimingų
atsitikimų, profesinių ligų tyrimas
Visoms įmonėms privaloma
vienoda nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo tvarka.
Visi nelaimingi atsitikimai,
profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos
formos aktuose, užregistruoti nustatytos formos žurnale.
Lengvus nelaimingus
atsitikimus tiria dvišalė darbdavio sudaryta komisija iš darbuotojų įgaliotinių
ir darbdavių skirtų atstovų.
Sunkius nelaimingus
atsitikimus, nelaimingus atsitikimus, dėl kurių pasekmių nukentėjęs asmuo mirė,
tiria trišalė komisija, sudaryta iš valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos
pirmininkas), profesinės sąjungos atstovo arba darbuotojų įgaliotinio (nesant įmonėje
profesinės sąjungos arba kai nukentėjusysis nėra profesinės sąjungos narys) ir
darbdavių skirto atstovo.
Profesinių ligų priežastis
tiria darbo medicinos gydytojai, dalyvaujant valstybiniam darbo inspektoriui,
darbdavio ir darbuotojų atstovams.
Ūmios profesinės ligos
(apsinuodijimai) privalo būti ištirti ne vėliau kaip per vieną parą.
Ūmios profesinės ligos
(apsinuodijimai), atsiradę kartu su nelaimingu atsitikimu, privalo būti
tiriamos vienu metu.
Tiriant nelaimingus
atsitikimus, profesines ligas, gali dalyvauti darbuotojų, darbdavių interesams
atstovaujančios organizacijos, o reikalui esant - pakviesti ekspertai.
Profesinius susirgimus
(apsinuodijimus), nelaimingus atsitikimus, dėl kurių žuvo 5 ir daugiau žmonių,
tiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija.
Sunkių nelaimingų atsitikimų
klasifikacinius požymius, taip pat profesinių ligų sąrašus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Nelaimingų atsitikimų,
profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Nelaimingų atsitikimų,
profesinių ligų tyrimo bei ekspertizių išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.
73 straipsnis. Nelaimingų
atsitikimų, profesinių ligų tyrimo aktų saugojimas
Nelaimingų atsitikimų,
profesinių ligų tyrimo aktai įteikiami: nukentėjusiam darbuotojui arba jo
interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai.
Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais arba kai yra baudžiamosios
atsakomybės požymių, Valstybinė darbo inspekcija medžiagą apie nelaimingą
atsitikimą perduoda prokuratūrai.
Nelaimingų atsitikimų,
profesinių ligų tyrimo medžiaga ir aktai saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas
atsitikimas ar buvo užregistruota profesinė liga (lengvų nelaimingų atsitikimų
- 45 metus, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų - 75
metus). Jei įmonė likviduojama, tyrimo aktai, tyrimo medžiaga perduodami įmonei
- teisių perėmėjai.
Sunkių ir mirtinų nelaimingų
atsitikimų, profesinių ligų tyrimo aktai Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi
15 metų, vėliau perduodami valstybiniam saugojimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
Nr. VIII-561,
97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3001 (97.12.24)
apie nelaimingus atsitikimus, profesines ligas (74 straipsnis), sudaryti
sąlygas jų priežastims ištirti ir atlyginti už pakenkimą sveikatai (78, 79 straipsniai);
8) sudaryti sąlygas saugos
darbe organizacinėms struktūroms (nurodytoms šio įstatymo 13, 14, 15
straipsniuose) funkcionuoti;
9) organizuoti darbuotojų
darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą;
10) nustatyta tvarka organizuoti
darbo aplinkos ir darbo vietų tyrimus, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų
saugos priemonių bandymus;
11) atsižvelgiant į
75 straipsnis. Darbuotojų
draudimas
Darbdaviai privalo drausti
darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų pagal Lietuvos
Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą.
Kolektyvinėse sutartyse,
kolektyviniuose susitarimuose, be privalomojo, gali būti numatytas papildomas
darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų.
76 straipsnis. Darbuotojų
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų priklausymas
nuo
saugos darbe būklės
Atsižvelgiant į nelaimingus
atsitikimus ir profesines ligas bei darbo sąlygas, įmonėms nustatomos
diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokos.
Įmonėms darbuotojų draudimo
nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką
pagal saugos darbe būklę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi
Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.
II SKIRSNIS.
ATSAKOMYBĖ
77 straipsnis. Darbdavių ir
darbuotojų atsakomybė
Už šio įstatymo, saugos
darbe norminių aktų pažeidimus, dėl kurių įvyko arba galėjo įvykti nelaimingas
atsitikimas, darbuotojas susirgo profesine liga, įvyko avarija, sutriko įmonės
darbas, darbdaviams, jų įgaliotiems asmenims, kurie savo veikimu ar neveikimu
pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus arba nesudarė sąlygų tokių
reikalavimų laikymuisi, taip pat darbuotojams, kurie, žinodami, kad pažeidžia
saugos darbe reikalavimus, dirbo tokiomis sąlygomis, taikoma Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė ir
baudžiamoji atsakomybė.
Darbdaviams, darbuotojams,
kliudantiems Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams vykdyti pareigas,
taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė,
administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
78 straipsnis. Atlyginimas
darbuotojams už sužalotą sveikatą
Darbuotojui, kuris dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos ar kitokio sveikatos pakenkimo,
susijusio su darbu, neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo,
slaugymo, protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatos pakenkimo, o
nukentėjusiojo mirties atveju - žalos jo šeimai ir kitiems asmenims, atlyginimą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe
įstatymas ir kiti įstatymai.
Jeigu nukentėjęs darbuotojas
nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, žalą dėl darbingumo netekimo
ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas,
susijusias su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija, atlygina
darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne
mažesnės negu numatyta Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
darbe įstatyme.
79 straipsnis. Saugos darbe
norminių aktų reikalavimų pažeidimo pasekmės
Saugos darbe
norminių aktų pažeidimą, dėl kurio įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas
darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato tirdama nelaimingą atsitikimą darbe.
Įmonė,
kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvyko mirtinas nelaimingas
atsitikimas, mirusiojo šeimai išmoka vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 100
respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių. Apskaičiuojant šią pašalpą,
respublikos ūkio vidutinis darbo užmokestis imamas tokio dydžio, kokį Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbė mėnesiui, ėjusiam
prieš tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Ši pašalpa
lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos
nariais laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai),
mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Pašalpos mokėjimo tvarką
nustato Pašalpos darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe skyrimo
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Jeigu
mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe įmonėje įvyko po to, kai Valstybinė
darbo inspekcija nustatė saugos darbe norminių aktų reikalavimų pažeidimą, o
darbdavys valstybinio darbo inspektoriaus nustatytu laiku jo nepašalino ir dėl
to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, įmonė į Saugos darbe fondo
sąskaitą perveda sumą, lygią 50 respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių.
Apskaičiuojant šią sumą, respublikos ūkio vidutinis darbo užmokestis imamas
tokio dydžio, kokį Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės paskelbė mėnesiui, ėjusiam prieš tą mėnesį, kurį buvo nustatytas
saugos darbe norminių aktų reikalavimų pažeidimas.
Ginčus, kilusius
dėl šio straipsnio taikymo, sprendžia teismas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
Nr.
VIII-368,
97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1658 (97.07.16)
80 straipsnis.
Administracinės baudos už saugos darbe norminių aktų pažeidimus
Valstybinė darbo inspekcija
už saugos darbe norminių aktų pažeidimus skiria Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatytas baudas norminius aktus pažeidusiems darbdaviams, darbuotojams.
Šiame straipsnyje numatytų
baudų lėšos mokamos į valstybės biudžetą.
X SKYRIUS.
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
81 straipsnis. Saugos darbe
kontrolė
Saugos darbe reikalavimų
laikymąsi įmonėse, įstaigose ir organizacijose kontroliuoja Valstybinė darbo
inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinės darbo
inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos
valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-628,
94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
82 straipsnis. Ginčų
nagrinėjimo tvarka
Ginčai dėl saugos darbe
norminių aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami:
tarp darbuotojų ir darbdavių
- nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka;
tarp įmonių - įstatymų
nustatyta tvarka teisme arba arbitraže.
Kolektyviniai darbo ginčai
(konfliktai) dėl saugos darbe sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių
ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.
83 straipsnis. Saugos darbe
apskaita ir atskaitomybė
Įmonėse registruojami
nelaimingi atsitikimai, profesinės ligos, darbo vietos, kuriose kenksmingi
darbo aplinkos veiksniai neatitinka higienos normų, taip pat darbo vietos,
84 straipsnis. Tarptautinis
bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos
tarptautinis bendradarbiavimas saugos darbe klausimais grindžiamas Tarptautinės
darbo organizacijos konstitucija, 1944 m. rugpjūčio 10 d. Tarptautinės darbo
organizacijos generalinės konferencijos deklaracija, Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijomis bei kitais tarptautiniais dokumentais.
85 straipsnis. Tarptautinių
dokumentų galiojimas Lietuvos Respublikoje
Pagal Tarptautinės darbo
organizacijos konstituciją Lietuvos Respublikoje galioja ratifikuotos
Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir kitų tarptautinių organizacijų
dokumentai saugos darbe klausimais.
Rengiant Lietuvos
Respublikos saugos darbe norminius aktus, atsižvelgiama į Tarptautinės darbo
organizacijos rekomendacijas.
86 straipsnis. Tarptautinių
sutarčių galiojimas
Lietuvos Respublikoje
galioja tik tos tarptautinės sutartys, kuriose nustatyti saugos darbe
reikalavimai nemažina darbuotojų saugos darbe garantijų, nustatytų šiame
įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos saugos darbe norminiuose aktuose.
87 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Lietuvos Respublikos žmonių
9 straipsnis. Savivaldybių
įgaliojimai saugos darbe klausimais
Miestų, rajonų tarybos turi
teisę :
1) reikalauti, kad įmonės
(darbdaviai) praneštų apie įmonės gamybinės veiklos pradžią arba veiklos rūšies
pasikeitimą;
2) įmonėms sutikus, sudaryti
bendras saugos darbe programas ir parengti priemones, koordinuoti jų vykdymą,
kooperuoti tam tikslui įmonių skiriamas lėšas.