Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1993, Nr. 55-1064

Neoficialus

įstatymo tekstas

Lietuvos Respublikos

Darbuotojų saugos ir sveikatos

į s t a t y m a s

1993 m. spalio 7

d. Nr. I-266

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (pakeistas

įstatymo pavadinimas):

Nr. VIII-2063, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2968 (2000 11 08)

Lietuvos

Respublikos Seimas,

siekdamas

įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas,

garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas

darbo sąlygas,

pripažindamas

Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos ir 1944 m. gegužės 10 d.

Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos

socialinio teisingumo nuostatas,

pripažindamas

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į

tinkamas darbo sąlygas,

įvertindamas

tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo

sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei,

nustato

darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:

darbuotojų

gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su

darbo arba gamybos rezultatais,

darbdavių ir

darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus,

trišaliu

valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų

saugos ir sveikatos srityje,

darbuotojų

saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,

ekonominių priemonių,

skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu,

darbuotojų

saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe,

profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,

vienoda

valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole,

įvertindamas

Europos Sąjungos direktyvų „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai

gerinti“ (89/391 EEC), „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (93/104

EC), „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ (94/33 EC), „Dėl priemonių nėščių,

neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai

gerinti“ (92/85 EEC) nuostatas bei Tarptautinės darbo organizacijos

konvencijas,

priima Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

I DALIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

I skyrius

ĮSTAtYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS

1 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis

Šio įstatymo

paskirtis yra nustatyti:

1) bendrąsias

teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo

profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

2) profesinės

rizikos įvertinimo ir sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei

profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

3) darbo ir

poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims;

4) valstybės ar

savivaldybių institucijų kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises bei

pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;

5) atsakomybės

už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus

bendruosius principus.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų

darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar

planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo

profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

– bet kokios rūšies ir ekonominės veiklos srities bei nuosavybės formos įmonė,

įstaiga, organizacija, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga, kurių

teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką

reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kiti subjektai.

– bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar

kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus,

steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo

sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas; taip pat

ūkininkas, sudaręs darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai darbo

sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

vadovas – įmonės administracijos atstovas, kuriam darbdavys pavedė

vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

– darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo vietoje

pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje.

atstovas – įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtintas

įmonės profesinių sąjungų pasiūlytas atstovas ar išrinktas darbuotojų atstovas,

kuriam suteikiama teisė ir pareigos atstovauti darbuotojų interesams saugos ir

sveikatos srityje įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje.

– darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės

teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu, visuma. Įmonės

teritorija – įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įmonės įstatymų

nustatyta tvarka valdomas ar naudojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės

vandenų plotas su nustatytomis ribomis.

vieta – vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje

sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys

tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai,

prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant

darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,

vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma

privalomoji priežiūra.

veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo

sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali

būti pavojingas gyvybei.

darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar

mirti.

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

nelaimingo atsitikimo darbe.

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo

dienomis kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios

vietos;

2) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą;

3) vietos ne

įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti

metu.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo

tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių)

poveikio.

– nesaugus įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas

arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos incidento metu, reikalinga tik pirmoji

medicinos pagalba.

19.

Pavojus – netikėtas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei

dėl statinių ar jų konstrukcijų galimų griūčių, gaisrų, potvynių, taip pat dėl

kitų reiškinių ar įvykių, kurių numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.

sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai.

saugos ir sveikatos teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomos,

keičiamos arba naikinamos teisės normos (įstatymai, Seimo ar Vyriausybės

nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais

ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai).

asmenys – asmenys, kurių darbo (darbinės veiklos) galimybės dėl įgimtų ar

įgytų sveikatos trūkumų, palyginti su kitais asmenimis, yra mažesnės.

laikas – laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas.

24.

Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris

nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio

laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas).

laikas naktį (nakties darbo laikas) – laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6

valandos ryto. Darbas naktį – darbas nakties darbo laiku.

pamainos darbuotojas – darbuotojas, kuris nakties darbo laiku dirba

mažiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko valandas.

pamainomis – pastovaus ar nepastovaus pobūdžio darbas, kai darbuotojas

paskiriamas į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą skirtingu

paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame

grafike. Pamaininis darbuotojas – darbuotojas, dirbantis pamainomis.

28.

Nėščia moteris – nėščia moteris, pateikusi

darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti savo vaiką, kol jam sukaks vieneri

metai.

maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų.

asmuo – jaunesnis negu 18 metų asmuo.

– jaunas asmuo iki 16 metų, kuris privalo lankyti mokyklą.

– jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 18 metų ir kuris

nebeprivalo lankyti mokyklos.

darbas vaikui – darbas, kuris yra saugus, nekelia pavojaus vaiko sveikatai,

vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos, taip pat darbai, numatyti mokomosiose

programose, kurie yra saugūs ir nekelia pavojaus vaiko sveikatai bei

vystymuisi.

3 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos

darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu,

kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota),

darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo

pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė,

rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė,

politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų

saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių

institucijų ar įstaigų tarnautojams.

teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo

saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant

darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo

darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo

inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė

darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama

darbuotojų sauga ir sveikata.

4 straipsnis.

Įstatymo taikymas

Šis įstatymas

taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje,

atsižvelgiant į 5 straipsnyje numatytus šio įstatymo taikymo ypatumus.

5 straipsnis.

Įstatymo taikymo ypatumai

apsaugos kariniams pareigūnams ir kariams, Vidaus reikalų ministerijos,

muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius

santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktų nuostatos netaikomos, kai šie asmenys vykdo veiklą,

kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, neatitinkantys šio įstatymo

nuostatų. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose

teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos reikalavimai, siekiant

užtikrinti jų saugą ir sveikatą.

atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo

veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio

įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos.

dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos

įstatymas, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamoms institucijoms ir įstaigoms šio

6 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas

apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo

kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais,

Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir

taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir

sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija

Valstybės,

darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu

socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos

ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, juos tvirtina Vyriausybė.

8

straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos

ir

sveikatos

komisijos

saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti

apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos

apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo,

sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato socialinės apsaugos ir darbo ir

sveikatos apsaugos ministrai.

2.

Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių

susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva dvišalio socialinių partnerių bendradarbiavimo principu gali

būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir

sveikatos komisijos.

9

straipsnis. Apskrities viršininko ir savivaldybių institucijų įgaliojimai bei

teisės

darbuotojų

saugos ir sveikatos srityje

1.

Apskrities viršininkas, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro

patvirtintais teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendraisiais

nuostatais, skiria atstovus į teritorinę darbuotojų saugos ir sveikatos

komisiją.

taryba įmonių sutikimu turi teisę sudaryti ir tvirtinti bendras darbuotojų

saugos ir sveikatos gerinimo programas ar priemones ir skirti lėšų joms

įgyvendinti.

10

straipsnis. Darbuotojų mokymas saugos ir sveikatos srityje. Įmonių darbuotojų

saugos

ir sveikatos specialistai

saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnyboms pagal specialias mokymo programas rengia Lietuvos Respublikos

aukštosios ir aukštesniosios mokyklos.

saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys

aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos

žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.

saugos ir sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius su bendraisiais saugos ir

sveikatos darbe ir buityje reikalavimais.

aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai privalo

būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas

specialybes ir profesijas.

darbuotojai mokomi ir instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

11

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darbų finansavimas

saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete

mokslui ir studijoms numatomų asignavimų.

2.

Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinių tyrimų programas tvirtina, jų

įgyvendinimą koordinuoja ir siūlymus numatyti valstybės biudžeto projekte

moksliniams tyrimams reikalingų lėšų teikia Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

8 straipsnis. Saugos darbe

fondas

Saugos darbe profilaktikos

priemonėms įgyvendinti, visuomenei informuoti bei Saugos darbe komisijos darbui

finansuoti steigiamas saugos darbe fondas.

Saugos darbe fondo lėšas

sudaro:

1) Saugos darbe komisijos

šalių įmokos,

2) draudimo prevencinio

fondo dalis,

3) valstybinio socialinio

draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe fondų dalis,

4) savanoriškos fizinių ar

juridinių asmenų įmokos.

Saugos darbe fondo nuostatus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Saugos darbe

specialistų rengimas, mokymas

Saugos darbe specialistus

rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos.

Saugos darbe specialistų

kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Bendrojo lavinimo mokyklos

privalo apmokyti moksleivius bendrų saugos darbe ir buityje reikalavimų.

Aukštųjų, aukštesniųjų,

profesinių (amatų) mokyklų studentai privalo būti apmokyti saugos darbe

reikalavimų pagal įgyjamas specialybes, profesijas.

Įmonių darbuotojai mokomi ir

instruktuojami saugos darbe klausimais pagal šio įstatymo 30 straipsnio

reikalavimus.

11 straipsnis. Saugos darbe

priemonių ir mokslo finansavimas

Saugos darbe priemones

įmonėse finansuoja darbdaviai.

Saugos darbe mokslinius

tyrimus koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Saugos darbe moksliniai

tyrimai finansuojami darbdavių ir valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įmonėms, gaminančioms saugos

darbe priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra taikomos

mokesčių lengvatos.

12 straipsnis.

Profesinių sąjungų teisės

sąjungos atstovauja savo interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje,

vadovaudamosi Profesinių sąjungų įstatymu, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių

įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

sąjungų ir (ar) darbdavių iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti

papildomi ir palankesni darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai

negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokių

reikalavimų vykdymą kontroliuoja darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga.

antrasis skirsnis

pagrindinė darbdavio pareiga. DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos

tarnybos įmonėse. darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant saugos ir sveikatos

priemones

13 straipsnis.

Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą

Darbdavio

pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais

aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų

darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir

sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

14 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse

užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia

įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba

daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių

specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną

ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos

funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius,

atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti

pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos

prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų

saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas,

teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų

specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai.

Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos

ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių

įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių,

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės

veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų

funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir

sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais

Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatais.

įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų

funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš

darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis

Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatais.

saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar darbuotojai,

taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne įmonės

darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

funkcijas įmonėje, privalo būti apmokyti pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1

dalyje numatytas programas ir atestuoti, turi turėti reikalingų sugebėjimų ir

įgūdžių savo pareigoms atlikti. Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra

rūpintis įmonės darbuotojų sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą

tiesiogiai atsiskaito darbdaviui.

paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai

laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturi patirti jokių nuostolių,

administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo veiklos organizuojant ir įgyvendinant

prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie

veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar asmenų (ne

įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi

sutartyje.

įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba

samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti

įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos

pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų

tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo

13 straipsnyje.

įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios

tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus

atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo

inspekcijai.

15

straipsnis. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos

priemones.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai,

darbuotojų

atstovai

sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams, nurodytiems šiame straipsnyje,

dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.

darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau šiame straipsnyje – komitetas)

steigimo tvarka ir jo funkcijos:

1) komitetas

steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas

sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės

profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje)

komiteto nariais patvirtintų atstovų. Jeigu įmonėje yra daugiau negu viena

profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba

paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai

darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Jeigu ne

visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir

darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl

jų skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija).

Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į

komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų

atstovai;

2) kai kurių

ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse

komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių

ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus;

3) jeigu įmonėje

dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar

profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų

reikalavimu;

4) komiteto

veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba

vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą.

Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu įmonėje

profesinės sąjungos nėra, komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų

atstovų, išrinktų į įmonės komitetą;

5) atleidžiant

iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, jeigu tam nepritaria

dauguma komiteto narių, tarp jų dauguma darbuotojų atstovų, darbdavys privalo

informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio darbuotojo atleidimo

priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos;

6) darbdavys

komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir

informacija; komiteto nariai taip pat apmokomi specialiuose mokymo

kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas;

7) už laiką,

kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų

sauga ir sveikata, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis;

8) komitetų

bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

darbuotojų susirinkime (konferencijoje) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte

nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti

darbuotojams ir rūpintis jų sauga ir sveikata. Konkretus darbuotojų, kuriems

atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų

laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Jeigu įmonėje yra

daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju

darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar

savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami.

atstovai atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja

darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar

darbo vietose gerinti, tarp jų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

įgyvendinamose priemonėse planuojant ir organizuojant darbuotojų mokymą;

2) dalyvauja

darbdaviui steigiant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, parenkant

ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos

suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už

gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą avarijų, stichinių

nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su

darbuotojų atstovais konsultuojasi; juos paskyręs, darbdavys praneša darbuotojų

atstovams apie jų darbo vietas, įpareigojimus);

3) dalyvauja

išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir

prižiūrint, kad darbuotojai jomis naudotųsi, atstovauja darbuotojų interesams

tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;

4) darbdavio

arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai informuoja darbuotojus apie kilusius

ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones, kurių reikia

neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus

atveju pereiti į saugias vietas.

atstovas turi teisę:

1) siūlyti ir

reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavys imtųsi reikiamų priemonių

darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

2) dalyvauti

vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones;

3) informuoti

darbdavį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų

saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos

veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;

4) gauti

informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš

padalinio vadovo, darbdavio, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei

komiteto.

sudaro sąlygas darbuotojų atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia

darbui reikalingą informaciją.

atstovai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti

finansinių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės įgyvendindami

darbuotojų saugos ir sveikatos profilaktines priemones, taip pat neturi patirti

darbdavio, padalinio vadovo ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje

vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

atstovai mokomi įmonėje, mokymo įstaigose ar mokymui skirtuose seminaruose

darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo

užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų mokymu, sprendžiami įmonėje

– darbuotojų atstovų mokymo klausimus svarstant komitete, darbuotojų kolektyvo

susirinkime (konferencijoje), sudarant kolektyvines sutartis.

atstovai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino

atlikdami savo funkcijas.

atstovo įgaliojimai gali būti nutraukti jį skyrusio organo sprendimu.

III skyrius

Reikalavimai Darbo aplinkai, Darbo vietoms,

Darbų organizavimui. DARBDAVIO VEIKSMAI PAVOJAUS ATVEJAIS

įstatymo 15 straipsnis netaikomas.

II SKYRIUS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS

pirmasis skirsnis

DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Socialinių

partnerių bendradarbiavimas įgyvendinant DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos

politiką

16 straipsnis.

Bendrieji reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms

ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimus.

rekonstruotos įmonės, jų padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybės nustatyta

tvarka.

17

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, reglamentuojantys

darboviečių

ir darbo vietų įrengimą

darbo vietas ir kokia turi būti darbo aplinka, nustato darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktai.

saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyti darbo aplinkos veiksniai darbo

vietose neturi viršyti veiksnių dydžių, galinčių sukelti darbuotojams sveikatos

sutrikimų, profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje.

taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti,

nurodytos šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, privalo atitikti minimalius

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos patvirtintuose Darboviečių įrengimo bendruose nuostatuose

bei kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

18

straipsnis. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir jų naudojimui

naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos

ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai

bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis,

nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo

pateikti gamintojas.

pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūros įstatymas. Šių įrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės

įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą

tvirtina Vyriausybė.

pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Šių

įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio

asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys teisės

aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.

darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojama pažeidžiant

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonės techniniuose

dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi teisę įstatymų

nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą.

17 straipsnis. Saugos darbe

norminiai aktai, reglamentuojantys darbo vietų įrengimą

Darbo vietų įrengimo ir jų

aplinkos reikalavimus nustato valstybiniai, įmonių standartai, valstybinės

normos, taisyklės.

Darbo vietoms (1 straipsnio

5 punktas) taip pat yra tolygios vietos, esančios patalpose, skirtose įmonės

darbuotojų socialinėms - buitinėms reikmėms tenkinti.

Pagal standartus ir normas

nustatyti darbo aplinkos veiksniai neturi viršyti dydžių, galinčių sukelti

sveikatos sutrikimus, profesines ligas ir dirbančiam, ir jau nebedirbančiam

asmeniui.

Saugos darbe standartai,

normos, taisyklės, instrukcijos rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Darbo

priemonės ir jų priežiūra

Leidžiama naudoti tik

techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones.

Potencialiai pavojingų

techninių įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams, gyventojams, aplinkai,

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jų saugų naudojimą,

priežiūrą ir kontrolę nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai

dokumentai.

19 straipsnis.

Įmonės vidaus eismo reikalavimai

teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos

transporto rūšies eismo taisykles.

transporto priemonių saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako

darbdavys.

20

straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio

kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos žmonių

sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai numato ir įgyvendina

priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos apsaugai užtikrinti. Darbdaviai, kurių

įmonėse naudojamos pavojingos cheminės medžiagos:

1) imasi

priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas nepavojingomis ar

mažiau pavojingomis;

2) organizuoja

darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų ar galėtų patirti pavojingų

cheminių medžiagų poveikį;

3) naudoja darbo

priemones, darbo ir technologinius procesus, užtikrinančius, kad pavojingos cheminės

medžiagos nepateks į darbo aplinką ir aplinką arba pateks tik tokie jų kiekiai,

kuriuos leidžia darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisės

aktai;

4) sudaro

prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planus galimoms avarijoms, kurių metu

darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių

medžiagų.

darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje gaminamų, naudojamų, gabenamų

ar laikomų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai.

Darbuotojai, kurie dalyvauja pavojingų cheminių medžiagų gamyboje, jas

naudoja darbo procesuose, gabena, prižiūri jų laikymą (sandėliavimą), privalo

būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis

cheminėmis medžiagomis, be to, jie privalo būti gerai susipažinę su

apsaugos nuo tokių medžiagų poveikio bei pirmosios pagalbos priemonėmis.

padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra pavojingų cheminių

medžiagų, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės

padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių

sukelti gaisrą, ypač pavojingų cheminių medžiagų, privalo būti įrengtos

specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų kiekiui darbo

aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai

įspėti, taip pat specialios pirmosios medicinos pagalbos priemonės šių medžiagų

sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių priemonių sąrašą nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinti

atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, nurodytomis pavojingos cheminės

medžiagos saugos duomenų lape.

patalpos, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos cheminės

medžiagos, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar)

įpareigojančiais ženklais.

saugos ir sveikatos reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų gamybai,

naudojimui, gabenimui, laikymui darbovietėse nustato atitinkami darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktai. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą,

privaloma vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, nurodytais

medžiagos saugos duomenų lape, kuris gamintojo pateikiamas kartu su

realizuojama medžiaga.

cheminių medžiagų darbo aplinkoje leistinus ribinius dydžius, pavojingų cheminių

medžiagų, kurių leistini ribiniai dydžiai darbo aplinkoje gali būti viršijami

ne daugiau kaip 15 minučių per darbo dieną, taip pat ypač pavojingų cheminių

medžiagų, kurių leistini ribiniai dydžiai darbo aplinkoje negali būti

viršijami, sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija.

20 straipsnis. Kenksmingų ir

pavojingų medžiagų naudojimo reikalavimai

Darbdaviai, kurie gamina,

naudoja, transportuoja, laiko žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai

užsidegančias, sprogias) medžiagas, įgyvendina priemones darbuotojų sveikatos,

aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti.

Darbuotojai privalo būti

apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis,

aprūpinti individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.

Kenksmingų ir pavojingų

medžiagų gamybą, naudojimą, transportavimą, laikymą nustato Lietuvos

Respublikos norminiai aktai.

21 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai gaminiams

tarp jų darbo priemonės, turi atitikti teisės aktų nustatytus darbuotojų saugos

ir sveikatos reikalavimus. Gaminio gamintojo pateikiamuose atitiktį

patvirtinančiuose sertifikatuose, o jeigu tokių sertifikatų nėra, – gamintojo

kartu su gaminiu pateikiamuose dokumentuose privalo būti nurodoma, jog gaminys

atitinka tam tikras normas, tarp jų ir darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimus.

jų darbo bei asmeninių apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 18 ir 31

straipsniuose, atitiktį kontroliuojančioms įstaigoms nustačius, kad gaminys

neatitinka jam nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gamintojas

privalo nutraukti šio gaminio gamybą ir tiekimą į rinką.

22

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bendrieji

principai

organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą

taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų.

imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai

organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo

tikslu:

1) įvertina

darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, kaip nurodyta šio įstatymo 66 ir 68

straipsniuose ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose;

2) užpildo

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo

vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir

sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė

neatitinka reikalavimų;

3)

vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais,

nurodytais šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, darbuotojų saugos ir sveikatos

būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos

specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams

įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir

numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais

bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo

principais:

1) rizikos

darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;

2) rizikos,

kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;

3) nustatytos

rizikos priežasčių šalinimu;

4) darbuotojo

galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie

darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo

metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;

5) techninės

pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką

darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6) pavojingų

darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;

7) kolektyvinių

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais,

kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių

aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

8) darbuotojų

mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų;

9) kitų reikiamų

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje,

ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių

vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių

įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina

Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

23

straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų

vykdymą

įmonėse

įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais,

numatytais šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais

dokumentais, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus

(darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles

ir kitus reikiamus įmonės norminius dokumentus).

įsakymu, potvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos norminiai dokumentai, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktai, su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai, yra privalomi.

22 straipsnis. Darbų

organizavimo reikalavimai

Darbdaviai privalo taip

organizuoti darbus ir sudaryti tokias sąlygas, tarp jų ir darbo apmokėjimo,

kurios skatintų darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų.

Darbo (gamybos)

organizavimo, techninio aprūpinimo dokumentacijoje privalo būti nustatytos

saugų darbą užtikrinančios sąlygos pagal saugos darbe norminių aktų

reikalavimus.

23 straipsnis. Saugaus darbų

organizavimo ir vykdymo norminiai aktai

Darbas turi būti

organizuojamas pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus.

Darbdaviai pagal saugaus

darbo organizavimo ir vykdymo norminius aktus bei darbo priemonių techninius

dokumentus rengia darbuotojams saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis

darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Darbuotojų profesijų, kurioms

nerengiamos saugaus darbo instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su

Valstybine darbo inspekcija.

Kai saugos darbe norminiuose

aktuose dar nenustatyti saugos darbe reikalavimai arba valstybiniuose

standartuose, taisyklėse nėra konkrečių reikalavimų, kurių būtina laikytis,

darbdaviai pagal šį įstatymą ir darbo priemonių techninius dokumentus rengia ir

tvirtina saugaus darbo organizavimo ir vykdymo instrukcijas.

Saugaus darbo organizavimo

ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimai tolygūs darbuotojų pareiginiams

nuostatams.

24 straipsnis.

Privalomi sveikatos patikrinimai

kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti

sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, įmonės

darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafike

nustatytu laiku. Asmenų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų

kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į

darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.

privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18

metų.

dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš

įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai, darbuotojų sveikatos tikrinimo

grafike nustatytu laiku.

tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir

suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru sveikatos tikrinimo

grafiką. Su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus.

sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių

asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms

mokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vidutinį darbo

užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka

darbdavys.

atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio

nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas

darbo užmokestis. Medicininės apžiūros išvada dėl darbuotojo sveikatos vienodai

privaloma ir darbdaviui, ir darbuotojui.

darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai

tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos patikrinimų tvarką nustato Sveikatos

apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar

darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku,

negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali

pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonės darbuotojai.

Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko

pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio

metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais

atvejais, kai medicinos įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo

aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.

25

straipsnis. Darbuotojų evakuacijos bei avarijų prevencijos ir likvidavimo

planai.

Darbdavio

ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais

įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus.

privalo parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakuacijos planus

pavojaus atvejui. Su šiais planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami

įmonėje. Darbuotojų evakuacijos planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai

matomose vietose. Evakuacijos planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo

planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

darbuotojai, darbuotojų atstovai.

kiekvienoje įmonėje paskiria darbuotojus (jų sutikimu) ir juos periodiškai

įmonėje apmoko, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę

galimo pavojaus atveju, juos aprūpina pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis

reikiamomis priemonėmis, atsižvelgdamas į darbo ypatumus, darbuotojų skaičių.

įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys:

1) kaip galima

greičiau informuoja tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat

visus kitus įmonės darbuotojus ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos

darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys

darbuotojai;

2) imasi visų

reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus darbuotojams sustabdyti

darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti; duoda nurodymus darbuotojams

palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;

3) kaip galima

greičiau informuoja atitinkamas įmonės vidaus ir išorės tarnybas (civilinės

saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policiją) apie pavojų,

nukentėjusius darbuotojus;

4) kol įmonei

bus suteikta išorės tarnybų pagalba, likviduoti pavojų darbuotojų sveikatai ir

gyvybei pasitelkia tam tikslui iš anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus šio

straipsnio 3 dalyje, taip pat įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

darbuotojus.

avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų

saugai ir sveikatai, darbdavys arba padalinio vadovas negali duoti

nurodymų tęsti ar pradėti darbą.

pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti

darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems

nepalankių padarinių. Dėl darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti

skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar

kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo

pavojaus.

atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar

vietovėje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas šio

įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, savarankiškai vykdo priemones,

nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos, gabenamos pavojingos medžiagos,

nurodytos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir kurių kiekis viršija

nustatytus leistinus ribinius kiekius, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais

Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, privalo būti

įgyvendinamos specialios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, naudojamos

specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, taip pat privalo

būti sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo planai. Tokių įmonių sąrašą

tvirtina ir įmonių parengtuose avarijų prevencijos ir likvidavimo planuose

numatytų priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės saugos departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija.

(darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti

sustabdyti, jeigu darbdavys ir (ar) padalinio vadovas nesiima reikiamų

priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir

apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai

šiais atvejais, kai: darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; kai

sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas; kai

dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama

neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas

neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo

aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Darbų sustabdymo

procedūra atliekama tokia tvarka:

1) įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas turi teisę pareikalauti, kad darbdavys

sustabdytų darbus. Jeigu įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nėra,

darbus sustabdyti turi teisę pareikalauti darbuotojų atstovas;

2) jei darbdavys

ar padalinio vadovas atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

komiteto ar darbuotojų atstovo reikalavimą, komitetas arba darbuotojų atstovas

apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;

3) darbo

inspektorius, patikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę, gali

priimti sprendimą įpareigoti darbdavį, o jei darbdavio nėra, – padalinio vadovą

sustabdyti darbus;

4) jei darbdavys

ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo

inspektorius panaudoja visas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo jam

suteiktas teises, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus;

5) kol bus

įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar

darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai

ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar

patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią

atsakomybę;

6) valstybės ir

savivaldybės institucijų ir įstaigų, kuriose nesteigiami įmonių darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetai, nerenkami darbuotojų atstovai, tarnautojai apie

savo atsisakymą dirbti, kai neužtikrinama sauga ir sveikata, informuoja

padalinio vadovą, o jeigu jo nėra, – darbdavį. Padalinio vadovui arba

darbdaviui atsisakius sustabdyti darbus, tarnautojas gali kreiptis į Valstybinę

darbo inspekciją arba teismą.

inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir

sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais turi teisę pareikalauti,

kad darbdavys ar padalinio vadovas sustabdytų darbus.

pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti.

Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems

atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į

darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje

vietovėje esančią įmonę. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris

neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur

darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova.

Už laiką, kurio metu perkeltas darbuotojas dirbo kitą darbo sutartimi nesulygtą

darbą, už prastovų laiką, sustabdžius darbus pavojaus atveju ar dėl gamtinių

sąlygų, darbuotojams mokama įstatymų nustatyta tvarka.

67 straipsnis.

Darbo aplinkos klasifikavimas

klasifikuojama taip:

1) optimali

darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai

veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;

2) normali darbo

aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių,

turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų nustatytų leistinų ribinių dydžių;

3) kenksminga

darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba

veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais

laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus

leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje darbo aplinkoje, privalo

būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;

4) labai

kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų

veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos

metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus

leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama

tik išimtiniais atvejais ir privalo būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai

išsaugoti;

5) pavojinga

darbo aplinka – darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo

aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų

aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogias medžiagas. Siekiant

apsaugoti darbuotojus nuo galimo tokių medžiagų veiksnių poveikio, privalo būti

įgyvendinamos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės.

aplinkos veiksnių leistinus ribinius dydžius nustato darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktai.

25 straipsnis. Darbų

sustabdymas

Valstybinis darbo

inspektorius, įmonės saugos darbe komitetas savo sprendimu turi teisę

reikalauti, kad darbdavys (jo įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, kai:

1) darbuotojai neapmokyti

saugiai dirbti;

2) sugedus darbo priemonei

ar dėl avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems

atsitikimams, ūmioms profesinėms ligoms;

3) dėl technologinių ar

darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei;

4) darbuotojai neaprūpinti

reikiamomis kolektyvinės ar individualiosios saugos darbe priemonėmis.

Darbdaviui (jo įgaliotam

asmeniui) atsisakius įvykdyti reikalavimą sustabdyti darbą arba jeigu darbdavio

(jo įgalioto asmens) nėra, valstybinis darbo inspektorius nutraukia darbus,

reikalui esant, išveda darbuotojus iš pavojingos zonos.

Valstybinė darbo inspekcija

gali sustabdyti darbus šio įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais

atvejais.

Už laiką, kai darbai

sustabdyti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, darbuotojams

darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

26 straipsnis.

Gamybinės buities, sanitarinės ir higienos patalpos

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio,

persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos

arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos, kuriose įrengiamos

prausyklos, dušai, tualetai, moterims – asmens higienos patalpos.

kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės bei asmens higienos

patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti.

Reikalavimai tokioms sanitarinės bei asmens higienos patalpoms įrengti privalo

būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, įvertinant darbo

pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.

medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami atsižvelgiant į

darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus.

buities, sanitarinės ir higienos patalpoms įrengti nustato Sveikatos apsaugos

ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

27 straipsnis.

Reikalavimai gyvenamosioms patalpoms

suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo

pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos

reikalavimus.

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinai

apgyvendinti darbuotojus, nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

patvirtinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai bei kiti teisės aktai,

nustatantys sveikatos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.

IV SKYRIUS

DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

pirmasis skirsnis

darbdavių pareigos ir teisės

28 straipsnis.

Darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą

vykdydamas savo įsipareigojimus:

1) užtikrina,

kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo

priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytus reikalavimus;

2) organizuoja

darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklės įvertinimą ir priemonių jai

gerinti parengimą bei įgyvendinimą, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

būklės paso pildymą ir prireikus šio paso kasmetinį patikslinimą;

3) įvertinęs

darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę įmonėje, sprendžia, kokias

kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti, aprūpina jomis

įmonę, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta tvarka organizuoja tokių priemonių

patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius

darbo bei technologijos procesus, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų reikalavimus įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

4) užtikrina,

kad darbuotojai gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir

sveikatos apsaugos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę

riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją

apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;

5) tvirtina

darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbuotojų pareigines instrukcijas

ar valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties

įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

6) organizuoja

darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą,

instruktuoja darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir

jiems privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus – priimant į darbą,

perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas

ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas,

pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taip

pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais;

7) sudaro

sąlygas šio įstatymo 14, 15 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;

8) užtikrina šio

įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytą

darbuotojų darbo ir poilsio režimą, organizuoja darbuotojų darbą pagal

fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą, organizuoja darbuotojų dirbto

darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;

9) sudaro

sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams, organizuoja pirmąją medicinos

pagalbą ir medicinos paslaugas šio įstatymo 24, 32 straipsnių ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka;

10) perkelia

darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės

medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos,

patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;

11) praneša

Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią;

12) nustatyta

tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų;

13)

vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, praneša

apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės

institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines

ligas;

14)

kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų.

vykdo kitus įpareigojimus:

1) Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų registravimą, sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo 3 dienoms

ir ilgiau, taip pat sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei

3 dienoms, užtikrina incidentų, kurių metu darbuotojai nebuvo traumuoti,

registravimą;

2) darbuotojų

prašymu nemokamai išduoda pažymas, susijusias su darbu bei darbo santykiais

įmonėje.

medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą (33 straipsnis),

perkelti darbuotojus į kitą darbą;

12) nustatyta tvarka

apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų;

13) tvirtinti įmonės saugos

darbe instrukcijas, pareigines instrukcijas, vykdyti kolektyvinės sutarties

įsipareigojimus ir kitas saugos darbe prievoles;

14) sudaryti įmonės darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, vardinį sąrašą;

15) darbuotojo prašymu

nemokamai išduoti pažymas apie darbą toje įmonėje (darbuotojo pareigos,

kvalifikacija, kiek laiko įmonėje dirba, darbo užmokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

29 straipsnis.

Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas

darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai

tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau

ne rečiau kaip kas 5 metai Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos

ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka.

ekonominės veiklos sričių darbdaviai (padalinių vadovai) gali būti atleidžiami

nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo).

Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas ir darbdavio atleidimo nuo atestavimo

tvarka nustatomi Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais nuostatuose. Darbdavio atleidimas nuo atestavimo

neatleidžia jo nuo atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje.

vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat

tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio

kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio

pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės

padalinyje.

ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad

darbdavys ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytas padalinio vadovas visiškai

nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimais, arba nustačius, kad jis žinojo apie darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių jiems pašalinti,

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavys ar

padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities

žinias.

30 straipsnis.

Darbuotojų instruktavimas ir mokymas

negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas

ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.

privalo instruktuoti darbuotojus jų saugos ir sveikatos klausimais šio įstatymo

28 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais atvejais.

užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės,

nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius

įmonėje, neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo

vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta

tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

potencialiai pavojingus įrenginius, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų

eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir

išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą Instruktavimo, mokymo ir

atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka.

dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus

darbuotojus, naudojančius potencialiai pavojingus įrenginius, instruktavimo,

mokymo ir žinių patikrinimo tvarką įmonėje nustato darbdavys.

saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai,

rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija.

31 straipsnis.

Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis

vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir įvertinęs

darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugos

priemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugos priemones.

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo

patalpose numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu,

įvertinant darbo ar gamybos procesuose numatomas naudoti medžiagas, darbo

priemones ir galimus rizikos veiksnius.

kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos

veiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės.

Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir

neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimus asmeninių

apsaugos priemonių projektavimui, gamybai, jų atitikties įvertinimui nustato

reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktai.

organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą,

taisymą, tikrinimą pagal tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos

priemonės dokumentuose, kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės

gamintojas kartu su priemone.

yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens

higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita).

darbo ar gamybos technologinius procesus, įvertinus cheminių medžiagų ar

preparatų, kurie bus naudojami gamyboje, savybes, privalo būti numatytos

kenksmingumo pašalinimo priemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos

cheminės medžiagos ar preparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos

saugos duomenų lapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus,

privalo išduoti atitinkamas asmenines apsaugos bei kenksmingumo pašalinimo

priemones.

aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus tvirtina Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija.

32 straipsnis.

Medicinos paslaugų organizavimas

privalo užtikrinti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą ir, jeigu reikia,

iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių

susirgimų darbe atvejais.

padalinio vadovas organizuoja darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba

nukentėjusių nuo traumų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina

kviesti greitosios medicinos pagalbos.

paslaugų teikimo darbuotojams tvarką įmonėje nustato Įmonių darbuotojų saugos

ir sveikatos tarnybų nuostatai, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.

33

straipsnis. Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą

darbą

kuris pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos ar sveikatos

priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo

(eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti

pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant

galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą.

darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į

kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys atleidžia darbuotoją iš darbo

įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, numatytą šio straipsnio 3 dalyje.

darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio

darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir jei nėra

galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei

kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatos galimybes

galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus

gauta valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl

darbuotojo darbingumo. Darbuotoją pripažinus invalidu, pagal

įstatymą jam atlyginama sveikatai padaryta žala. Darbuotojas gali būti

atleistas iš darbo įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jis atsisako būti perkeltas

į kitą jo sveikatą, fizines galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį darbą.

34

straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje

pačioje

įmonėje, darbo vietoje

Du ir daugiau

darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo

vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir

sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.

Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų, koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kitą bei

darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesinę riziką.

34 straipsnis. Dviejų ir

daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje,

teritorijoje,

darbo vietoje

Du ir daugiau darbdavių,

vykdydami darbus toje pačioje įmonėje, teritorijoje, darbo vietoje, privalo

organizuoti darbą taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas,

neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo sutartis.

Darbdaviai iš savo tarpo skiria vieną darbdavį, kuris organizuoja ir atsako už

visų darbuotojų, dirbančių toje pačioje įmonėje, teritorijoje ar darbo vietoje,

saugą. Toks susitarimas įforminamas raštu.

35 straipsnis.

Darbdavių teisės

Kad būtų

užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviai turi teisę:

1) leisti

įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir

reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo pačių, taip pat kitų

darbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos

ir sveikatos norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavio apmokyti ir

(ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų

reglamentų, šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;

2) darbuotojams,

pažeidusiems įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų

reikalavimus, skirti drausmines, tarnybines nuobaudas, įstatymų nustatyta

tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;

3) neleisti

darbuotojui dirbti tą dieną (pamainą), kai jis darbe neblaivus, apsvaigęs nuo

narkotinių ar toksinių medžiagų;

4) atleisti iš

darbo darbuotoją Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, kai jis pažeidžia

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriuos vykdyti

darbuotojas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prieš tai jam nors

vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

5) įstatymų

nustatyta tvarka reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti nuostolius,

patirtus dėl to, kad įsigytos darbo priemonės, darbo vietų, darbo priemonių

projektai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;

6) gauti iš

darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės institucijų informaciją darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais;

7) gauti

Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja

susipažinti;

8) siūlyti

nustatyti įmonėje griežtesnius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,

negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Griežtesni

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai įmonėje įteisinami kolektyvinėse

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose;

9) pavesti

įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, padalinių vadovams vykdyti

atskiras užduotis, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.

36

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas

įmonės

darbuotojams

Įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavys gali pavesti įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos darbuotojams, padalinių vadovams. Pavedimas įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos priemones turi būti nurodomas darbo sutartyje

arba pareiginėje instrukcijoje.

antrasis skirsnis

darbuotojo pareigos ir teisės

36 straipsnis. Dalies

darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas

darbdavio

įgaliotiems asmenims

Darbdavys dalį savo teisių

ir pareigų perduoda įgaliojamam darbuotojui (kompetentingam asmeniui)

sudarydamas darbo sutartį. Kai darbdavio ir įgaliojamo asmens darbo sutartis

sudaryta, dalies teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas

įforminamas darbdavio įsakymu, suderintu su įgaliojamu asmeniu, arba gali būti

numatomas darbdavio tvirtinamuose įgaliojamo asmens pareiginiuose nuostatuose.

Darbdavio įgaliotas asmuo

privalo vykdyti jam suteiktus įgaliojimus ir atsako už darbuotojų saugų darbą

jam priskirtame įmonės padalinyje ir darbo vietose, išskyrus atvejus, kai apie

pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kurio pats pašalinti negali) jis

pranešė darbdaviui raštu, o darbdavys nesiėmė priemonių arba nesudarė įgaliotam

asmeniui sąlygų imtis reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

Perduodamas dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais atskiro

struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje),

vadovui, darbdavys jį įpareigoja ir suteikia teises imtis visų reikalingų

priemonių iškilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei.

Darbdavio teisių ir pareigų

saugos darbe klausimais perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo

atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje, jos

padaliniuose, darbo vietose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

II SKIRSNIS.

DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

37 straipsnis.

Darbuotojo pareigos

darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų

sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais.

Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:

1) darbo

priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir

sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

2) tinkamai

naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;

3) savavališkai

neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose

įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų darbuotojų saugos ir

sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių), naudoti tokius įtaisus tinkamai ir apie

jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, darbdaviui;

4) nedelsdami

informuoti darbdavį, padalinio vadovą, darbuotojų atstovą, darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą apie

situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų

įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat

informuoti padalinio vadovą ir darbdavį apie darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo;

5)

bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu, darbdaviu įgyvendindami darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;

6) imtis

priemonių pagal galimybes bei turimas žinias pašalinti priežastis, galinčias

sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti

padalinio vadovą ir darbdavį;

7) informuoti

padalinio vadovą ir darbdavį apie darbo metu gautas traumas, kitus su

darbu susijusius sveikatos sutrikimus;

8) pasitikrinti

sveikatą šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka;

9) vykdyti

teisėtus darbdavio, padalinio vadovo bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų

saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus.

darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę

nustatomos: darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis, – darbuotojų saugos

ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonėms darbuotojams – pareiginėse

instrukcijose.

38 straipsnis.

Darbuotojo teisės

Darbuotojas turi

teisę:

1) reikalauti,

kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės

apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

2) sužinoti iš

padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus

ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti

su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; jei nesutinka su

patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

4) pats tartis

su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti

darbuotojų atstovą;

5) atsisakyti

dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip numatyta šio

įstatymo 25 straipsnio 6 ir 9 dalyse;

6) įstatymų nustatyta

tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių

darbo sąlygų;

7) iškilus

klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio

vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą

valstybės instituciją.

39

straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo

nagrinėjimo

tvarka

saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje,

darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti darbdaviui

atsisakymo dirbti priežastis.

nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos

neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų

nustatyta tvarka.

atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu.

kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo

užmokestis. Darbuotojui atsisakius dirbti nepagrįstai, už nedirbtą laiką

nemokama.

II DALIS

DARBO IR POILSIO

ORGANIZAVIMAS

V skyrius

Darbo ir poilsio laikas

yra pavojus sveikatai, gyvybei (39 straipsnis), taip pat dirbti tuos darbus,

kuriuos saugiai atlikti nėra apmokyti;

5) nustatyta tvarka

reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo

sąlygų;

6) derėtis su darbdaviu

(įgaliotu asmeniu) dėl saugos darbe gerinimo Lietuvos Respublikos kolektyvinių

sutarčių įstatymo nustatyta tvarka;

7) saugos darbe klausimais

kreiptis į darbuotojų profesinę sąjungą, įmonės saugos darbe komitetą.

40 straipsnis.

Darbo laiko trukmė

darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė (toliau – darbo

laikas) įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (7 dienų

laikotarpį). Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų

laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų.

arba pamainos (toliau – darbo dienos) trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir

pavalgyti nustatoma pagal darbo dienų skaičių per 7 dienų savaitę.

trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti tais atvejais, kurie yra

numatyti šio įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, negali būti

ilgesnė kaip 12 valandų per parą (24 valandų laikotarpį).

atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo

įstaigų bei energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų

likvidavimo specializuotų tarnybų ir kt.) darbuotojams, budėtojams patalpose

darbo laikas per parą gali būti ilgesnis, negu nustatyta šio straipsnio 3

dalyje. Tokiu atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį

neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne

trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio

režimai, sąrašą tvirtina Vyriausybė.

dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar

daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir

pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

41 straipsnis. Sutrumpintas

darbo laikas

darbo laikas nustatomas:

1) paaugliams –

ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne

daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;

2) vaikams – iki

2 valandų mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro

arba pusmečio metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7

valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip

savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8

valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų);

3) darbuotojams,

dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai

viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus

ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio

darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo

laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. Sutrumpinto darbo laiko

nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

4) neįgaliems

asmenims – pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą.

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą maksimalų darbo laiką jauniems

asmenims, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo

laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje.

kategorijų darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine,

emocine įtampa, sutrumpintą darbo laiką nustato Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

42

straipsnis. Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo pradžios, pabaigos,

pertraukų

nustatymas

skaičius per savaitę ir darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir

pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės darbo

grafikuose. Šie grafikai tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina

darbdavys. Dirbant pamainomis, privalo būti garantuotas tolygus pamainų

keitimasis. Darbo ir poilsio organizavimo tvarka įmonėje nustatoma Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase, nurodytame šio įstatymo 22 straipsnio

2 dalies 2 punkte.

nustatoma 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis.

kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma,

nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 1 poilsio diena.

dienų savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės

darbo laiko norma – 40 valandų.

grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne

vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.

kurio įmonėje dirba daugiau negu 50 darbuotojų, ne vėliau kaip prieš 2 savaites

informuoja savivaldybės instituciją apie savivaldybėje esančios įmonės darbo

grafiko pakeitimą.

dirbtas darbo laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinės darbo inspekcijos nustatytos

formos žiniaraščiuose.

pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių institucijoms, nepažeidžiant šio

įstatymo nustatytos vidutinės darbo kartu su viršvalandžiais laiko trukmės,

nurodytos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, taip pat paros poilsio laiko

trukmės, nurodytos šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, bei savaitės poilsio

laiko trukmės, nurodytos šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

43

straipsnis. Draudimas dirbti švenčių dienomis, darbo laikas švenčių ir poilsio

dienų

išvakarėse

nedirbama Švenčių dienų įstatymo nustatytomis švenčių dienomis.

dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl

gamybinių ir (ar) techninių sąlygų. Darbų, kurie gali būti dirbami švenčių

dienomis, sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

išvakarėse darbuotojų, išskyrus nurodytus šio įstatymo 41 straipsnyje, darbo

laikas sutrumpinamas 1 valanda, kai dirbama 5 arba 6 darbo dienų savaitę.

Atsižvelgiant į darbo grafiką, įmonių, nurodytų šio įstatymo 55 ir 56

straipsniuose, darbuotojams darbo laikas švenčių dienų išvakarėse gali būti netrumpinamas.

išvakarėse, kai dirbama 6 darbo dienų savaitę, darbo laikas neturi trukti

ilgiau kaip 5 valandas.

42 straipsnis. Darbo dienų

skaičiaus per savaitę, darbo pradžios, pabaigos, pertraukų

nustatymas

Darbo dienų skaičius per

savaitę ir darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir

pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus

darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, kurie tvirtinami

kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Dirbant pamainomis, privalo būti

garantuotas tolygus pamainų keitimasis.

Darbuotojams nustatoma

penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos

pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių

darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Esant šešių dienų darbo

savaitei, darbo diena negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo

norma 40 valandų, 6 valandas - kai savaitės norma 36 valandos, ir 4 valandas -

kai savaitės norma 24 valandos.

Vidaus darbo tvarkos

taisyklės ir darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi

savaites iki jų įsigaliojimo.

Darbdavys ne vėliau kaip

prieš dvi savaites informuoja savivaldybę apie įmonės darbo grafiko pakeitimą.

Darbuotojų dirbtas darbo

laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytos formos žiniaraščiuose.

Darbo laiko ypatumus

valstybinio valdymo įstaigoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

43 straipsnis. Švenčių

dienos, darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

Įmonėse

nedirbama šių švenčių dienomis:

1) sausio 1-ąją

• Naujųjų metų dieną;

2) vasario

16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

3) kovo 11-ąją -

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;

4) sekmadienį

ir  pirmadienį -  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

5) pirmąjį

gegužės sekmadienį - Motinos dieną;

6) liepos 6-ąją

• Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;

7) rugpjūčio

15-ąją - per Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);

8) lapkričio

1-ąją - Visų Šventųjų dieną;

9) gruodžio

25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.

Švenčių dienomis leidžiama

dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių ir techninių

sąlygų (nepertraukiamai dirbančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti,

taip pat neatidėliotinus remonto, pakrovimo ar iškrovimo darbus.

Švenčių dienų išvakarėse

darbuotojų, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas

sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę.

Poilsio dienų išvakarėse,

kai dirbama šešių dienų darbo savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5

valandas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

Nr. VIII-1762, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.57-1678 (00.07.14)

44 straipsnis.

Suminė darbo laiko apskaita

1.

Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose,

kur yra pertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių,

techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar

darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama

suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti

garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių

suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12

valandų per darbo dieną. Viršijus vidutinę maksimalią savaitės darbo laiko

trukmę, nurodytą šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, darbuotojui suteikiamas

poilsio laikas, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio įstatymo nustatyta paros bei

savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

suminę darbo laiko apskaitą viršijamas šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje

nustatytas vidutinis maksimalus darbo laikas per savaitę, darbuotojams per 4

savaites privalo būti suteikiamas tokios trukmės poilsio laikas, kiek per 4

paeiliui einančias savaites buvo viršytas vidutinis maksimalus darbo laikas per

savaitę.

sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės

darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija.

straipsnio nuostatos gali būti taikomos ekonominės veiklos sritims, nurodytoms

šio įstatymo 57 straipsnyje.

45 straipsnis.

Darbas naktį

apima laiką atitinkamai nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Naktinių

pamainų darbuotojų darbo laikas neturi viršyti 8 valandų per parą.

2.

Kolektyviniuose susitarimuose ar kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos

išimtys, kad nepertraukiamai dirbančiose įmonėse naktinių pamainų darbuotojų

darbo laikas gali būti ilgesnis kaip 8 valandos per parą, tačiau per 4 mėnesius

neturi viršyti vidutiniškai 8 valandų per parą. Jeigu yra viršijama šio

įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta normali darbo laiko

trukmė per savaitę, naktinių pamainų darbuotojams per 4 savaites privalo būti

suteikiamas tokios trukmės poilsio laikas, kiek valandų per paeiliui einančias

4 savaites buvo viršyta normali darbo laiko trukmė.

skirti dirbti naktį asmenis iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojus,

kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, nėščios moterys,

neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai,

auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki

keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, gali būti skiriami

dirbti naktį tik jų sutikimu.

darbuotojų sveikata nemokamai tikrinama šio įstatymo 24 straipsnio

3 dalyje nurodyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi

nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba

gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos

priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.

darbo inspekcijos prašymu įmonės teikia jai informaciją apie darbuotojus,

dirbančius naktinėje pamainoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-997,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 72-3012 (2002-07-17)

46 straipsnis.

Ne visas darbo laikas

susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena arba ne visa

darbo savaitė.

privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo

grafiką, jeigu to pageidauja: nėščia, krūtimi maitinanti ar neseniai

pagimdžiusi moteris; moteris, turinti vaiką (vaikų) iki 14 metų arba neįgalų

vaiką iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba

neįgalų vaiką iki 16 metų, taip pat globėjas ar globėja, auginantys tokio pat

amžiaus vaiką (vaikus); neįgalus asmuo; asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį

ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą dėl būtinumo dirbti ne visą

darbo laiką bei laikotarpio, kurį taikytinas darbas ne visą darbo laiką.

laiko nustatymo tvarką šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir kitiems

darbuotojams nustato Vyriausybė.

dirbančių ne visą darbo laiką, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui

arba pagal atliktą darbą. Darbas ne visą darbo laiką neapriboja darbuotojų

teisių nustatant jiems kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą

įmonėje, taikant kitas darbo įstatymų nustatytas garantijas.

47 straipsnis.

Budėjimas įmonėje arba namuose

atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje vidaus darbo tvarką ar atlikti

neatidėliotinus darbus, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip

kartą per mėnesį, o jei darbuotojas sutinka, – ne dažniau kaip kartą per

savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai, taip pat budėti

įmonėje arba namuose poilsio ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių

dienomis.

laikas įmonėje arba namuose kartu su darbo laiku (kai budima pasibaigus darbo

dienai) negali viršyti 8 valandų. Budėjimo laikas poilsio ar Švenčių dienų

įstatymo nustatytų švenčių dienomis įmonėje arba namuose negali viršyti 8

valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, budėjimas

namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko įmonėje.

įmonėje arba namuose, kai viršijamas normalus darbo laikas, nurodytas šio

įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, per kalendorinį mėnesį po budėjimo privalo

būti suteikiamas laisvalaikis tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar

darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). Darbuotojo

pageidavimu šis laikas, kai budint viršijamas normalus darbo laikas, gali būti

pridedamas prie kasmetinių atostogų arba už jį mokama atitinkamai kaip už

viršvalandinį darbą arba darbą poilsio ar švenčių dienomis įstatymų nustatyta

tvarka.

įmonėje arba namuose negali būti skiriamos nėščios, krūtimi maitinančios ar

neseniai pagimdžiusios moterys, neįgalūs ar jauni asmenys. Motina, turinti

vaiką iki 14 metų, tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų, taip pat neįgalų

asmenį slaugantis asmuo budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriamas tik jų

sutikimu.

48 straipsnis.

Viršvalandinis darbas

1.

Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami šio įstatymo

40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų 40 valandų per savaitę darbo laiką.

2.

Viršvalandiniu darbu nelaikomas šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytų

darbuotojų darbas. Viršvalandiniu darbu taip pat nelaikomas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ūkininkų šeimos narių darbas

viršijant šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų darbo laiką.

turi teisę organizuoti darbuotojams, išskyrus darbuotojus, išvardytus šio

įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje, viršvalandinį darbą darbo, poilsio ir švenčių

dienomis:

1) kai dirbami

krašto apsaugai būtini darbai arba kai reikia užkirsti kelią nelaimėms ar

pavojams;

2) kai dirbami

visuomenei būtini darbai (šalinami avarijos, gaisro ar kitų įvykių padariniai);

3) kai būtina

užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės priežasties

nebuvo galima baigti per normalią darbo trukmę, ir jeigu nutraukus pradėtą

darbą gali sugesti medžiagos ar darbo priemonės;

4) kai

remontuojamos darbo priemonės, jeigu dėl jų gedimo dauguma darbuotojų negali

dirbti;

5) kai

neatvyksta pamainininkas (tokiu atveju darbdavys antrą pamainą iš eilės

dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės darbo dienos pakeisti kitu

darbuotoju);

6) pakrovimo bei

iškrovimo ir su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, siekiant apsaugoti

gaminius nuo gedimo ir išvengti krovinių sankaupų bei transporto priemonių

prastovų.

straipsnio 3 dalyje neišvardytais atvejais darbo dienomis darbdavys gali

organizuoti viršvalandinius darbus kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir

gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, o jeigu įmonėje tokios sutarties nėra, –

gavęs darbuotojo rašytinį sutikimą. Darbuotojui dirbti viršvalandinius darbus

savo iniciatyva ir neturint darbdavio sutikimo draudžiama.

dirbti viršvalandinius darbus, kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus

dydžius, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą atvejį (kai

neatvyksta į darbą darbuotoją pakeičiantis pamainininkas). Viršvalandinis

darbas tokiomis sąlygomis negali trukti ilgiau kaip 2 valandas.

viršvalandinį darbą mokama įstatymų nustatyta tvarka.

49 straipsnis.

Viršvalandinio darbo ribojimas

viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120

valandų per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti darbuotojų dirbtą

viršvalandinių darbų laiką ir jį nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

straipsnio nuostatos dėl viršvalandinio darbo netaikomos ekonominės veiklos

sritims, nurodytoms šio įstatymo 57 straipsnyje.

50 straipsnis.

Poilsio laikas

darbingumui ir sveikatai atgauti nustatomos šios poilsio rūšys:

1) pertrauka

pailsėti ir pavalgyti;

2) papildomos ir

specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku;

3) paros

poilsis;

4) savaitės

poilsis.

laiko, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos

kasmetinės mokamos atostogos.

51 straipsnis.

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė

kaip 2 valandų pertrauka. Jos metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir

pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalo būti

suteikiama ne vėliau kaip po 4 valandų nuo darbo pradžios. Ši pertrauka į darbo

laiką neįskaitoma.

dėl gamybos ar kitų sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos,

darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų

sąrašas ir valgymo tvarka bei vieta nustatomi Įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos būklės pase arba kolektyvinėje sutartyje.

pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga, jos trukmė ir suteikimo tvarka

poilsio bei Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių dienų išvakarėse

nustatomos kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse, o jeigu tokios

sutartys nesudaromos, – darbo sutartyse ir Įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos būklės pase.

52 straipsnis.

Papildomos ir specialios pertraukos

į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos

pailsėti.

dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra žemesnė

kaip –10 °C), taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose

numatytais atvejais, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.

specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir negali būti trumpesnės kaip

10 minučių. Papildomų ir specialių pertraukų pailsėti skaičius, trukmė ir

poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi

kolektyvinėse sutartyse, o jei tokių sutarčių nėra, – darbo sutartyse ir Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase.

specialias pertraukas darbo laiku, atsižvelgiant į darbo sąlygas, reglamentuoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti Bendrieji poilsio režimo

nuostatai. Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti

numatyta daugiau, negu numato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai,

papildomų ir specialių pertraukų.

53 straipsnis.

Paros poilsis

skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės,

nepaisant to, ar darbuotojas dirba vienoje, ar keliose darbovietėse, pagal

vieną ar daugiau darbo sutarčių. Jauniems asmenims paros poilsio laiko trukmė

privalo būti ne trumpesnė, negu nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje.

54 straipsnis.

Savaitės poilsis

savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne

trumpesnis kaip 35 valandos.

išskyrus dirbančius šio įstatymo 55, 56 straipsniuose nurodytose įmonėse,

bendra poilsio diena yra sekmadienis. Esant mažiau kaip 5 darbo dienų savaitei,

kitos poilsio dienos nustatomos darbo arba kolektyvinėse sutartyse.

55 straipsnis.

Poilsio dienos paslaugas teikiančiose įmonėse

Įmonėms, kurios

sekmadienį ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių dienomis negali

nutraukti darbo dėl to, kad privalo teikti paslaugas gyventojams (parduotuvės,

transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato

savivaldybių institucijos.

56

straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai dirbančiose įmonėse ir esant suminei

darbo

laiko apskaitai

Įmonėse, kuriose

negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių, techninių sąlygų, taip pat įmonėse,

kuriose yra suminė darbo laiko apskaita, poilsio dienos gali būti suteikiamos

įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo

pamainų keitimosi grafikus.

56 straipsnis. Poilsio

dienos nepertraukiamai dirbančiose įmonėse ir esant suminei darbo laiko

apskaitai

Įmonėse, kuriose negalima

sustabdyti darbo dėl gamybinių, techninių sąlygų, arba įmonėse, nepertraukiamai

teikiančiose paslaugas gyventojams ir jeigu jose yra suminė darbo laiko

apskaita, poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės

kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus.

57 straipsnis.

Darbo ir poilsio laiko reglamentavimo ypatumai

Transporto,

pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos įstaigose, taip pat

jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo laikas,

atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šio

įstatymo nustatytų normų. Darbo, viršvalandinio darbo ir poilsio laiko ypatumus

kai kuriose ekonominės veiklos srityse nustato Vyriausybė.

III DALIS

ATSKIRŲ

DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS

VI skyrius

JAUNI ASMENYS,

MOTERYS, NEĮGALŪS ASMENYS

pirmasis skirsnis

jauni asmenys

58 straipsnis.

Dirbančių jaunų asmenų saugos ir sveikatos apsaugos reglamentavimas

privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam

asmeniui darbdavio suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus

sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.

darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus

ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų šio straipsnio 4 ir 5 dalyje.

įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatyti

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti

taikomi nepaisant to, ar su jaunu asmeniu sudaryta terminuota, ar neterminuota

darbo sutartis.

arba kito vaiką auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu, jeigu

vaikas pageidauja ir yra gydytojo pažyma apie vaiko sveikatą bei gydytojo

leidimas, vaikas (moksleivis) iki 16 metų gali dirbti lengvus darbus. Toks

susitarimas vaiko, vieno iš tėvų arba vaiką auginančio asmens, arba vaiko

sveikatą prižiūrinčio gydytojo iniciatyva gali būti bet kuriuo metu nutrauktas.

(moksleiviams) iki 16 metų leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašą, šio straipsnio

4 dalyje nurodyto rašytinio susitarimo sudarymo ir pranešimo apie jį

Valstybinei darbo inspekcijai tvarką, poilsio laiką ir kitas išimtines sąlygas,

kurioms esant jie gali dirbti lengvus darbus, tvirtina Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

privalo būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas.

įdarbindamas jauną asmenį, darbdavys privalo įvertinti:

1) ar darbas, į

kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam

darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių,

kuriems esant (šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalis) į tokį darbą negali būti

skiriami jauni asmenys;

2) ar darbo

vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus;

3) pavojingų

cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, laipsnį,

trukmę);

4) darbo

priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad

jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;

5) darbo,

gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad

jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos

pavojingos cheminės medžiagos;

6) jauno asmens

sugebėjimus suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei

fizines galimybes atlikti pavedamus darbus.

galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie

įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdavys

informuoja jaunus asmenis juos įdarbindamas ir ne rečiau kaip kasmet, be to,

darbdavys apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti

jų tėvus ar globėjus.

59 straipsnis.

Jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai

negali būti skiriami dirbti:

1) darbo, kuris

fiziškai ir psichologiškai per sunkus;

2) darbo,

kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą

veikiančios medžiagos;

3) darbo, kur

galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir

(ar) pavojingų veiksnių poveikis;

4) darbo, kur

yra didesnė nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis

tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo jaunas

asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti;

5) darbo, kurio

trukmė ilgesnė, negu nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose.

įdarbinimo, jų sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą

nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų,

pavojingų veiksnių sveikatai sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

atvejais, kai jauniems asmenims draudžiami darbai yra būtini jauno asmens

profesiniam pasirengimui, jis privalo šiuos darbus atlikti prižiūrimas įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto ar kito darbdavio paskirto

įmonės darbuotojo arba mokymo įstaigos, kurioje paauglys mokosi, darbuotojo,

atestuoto darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Jaunų asmenų darbinio mokymo

tvarką bei jų profesinio pasirengimo draudžiamiems darbams sąlygas ir tvarką

nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje).

60 straipsnis.

Jaunų asmenų poilsio laikas

nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne

trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų

paeiliui.

asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti

suteikta mažiausiai 30 minučių pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo

laiką.

asmenims suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę,

viena iš jų privalo būti sekmadienis.

61

straipsnis. Draudimas skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku,

viršvalandinius

darbus, poilsio ir švenčių dienomis

Draudžiama

skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis,

viršvalandinius darbus. Vaikai iki 16 metų negali būti priimami darbui nuo 8

valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Paaugliai negali būti priimami darbui nuo

10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto arba nuo 11 valandos vakaro iki 7

valandos ryto.

antrasis skirsnis

moterys, neįgalūs asmenys

61 straipsnis. Draudimas

skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis dirbti naktį,

viršvalandinius

darbus

Draudžiama skirti asmenis,

jaunesnius kaip 18 metų dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis,

viršvalandinius darbus.

II SKIRSNIS.

MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS

62 straipsnis.

Motinystės sauga

Nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti

sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti

dirbti visą ar ne visą darbo laiką. Šiuo įstatymu valstybė nustato dirbančioms

nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims saugos ir

sveikatos garantijas.

63

straipsnis. Bendrosios darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatos dirbančioms

nėščioms,

neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims

neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti

darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims draudžiamų

darbų, pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame straipsnyje – draudžiamų darbų

sąrašas) tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

vadovaudamasis draudžiamų darbų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo

rezultatais, privalo nustatyti galimą riziką nėščios, neseniai pagimdžiusios ar

krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį,

darbdavys privalo imtis priemonių tokiai rizikai pašalinti:

1) jeigu nėščia,

neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris dirba darbą, nurodytą

draudžiamų darbų sąraše, šią moterį iki nėštumo ir gimdymo atostogų jos

sutikimu perkelti į kitą darbą įmonėje;

2) jeigu nėščią,

neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį veikia pavojingi veiksniai,

imtis priemonių šiems veiksniams pašalinti.

pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų

gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti

moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio

poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu)

į kitą darbą toje pačioje įmonėje.

kitą darbą toje pačioje įmonėje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi

maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą

gautas vidutinis darbo užmokestis.

nėščią moterį perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo

kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos nemokamos

atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Šių atostogų laikas neįskaitomas į

draudimo stažą ir apskaičiuojant vidutinį kompensuojamąjį uždarbį.

galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir

gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar

kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos nemokamos

atostogos, kol kūdikiui sukaks vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos

įstatymo nustatytos motinystės draudimo išmokos.

neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti

sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo, paliekant jai vidutinį darbo

užmokestį, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

64

straipsnis. Kitos saugos ir sveikatos garantijos dirbančioms nėščioms, neseniai

pagimdžiusioms

ar krūtimi maitinančioms moterims ir asmenims,

auginantiems

mažamečius vaikus

1.

Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris skirti

viršvalandiniams darbams draudžiama. Asmenis, auginančius vieną ar kelis vaikus

iki 3 metų, dirbti poilsio ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių

dienomis, siųsti į komandiruotes, skirti viršvalandiniams darbams leidžiama tik

jų sutikimu.

maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau

kaip kas 3 valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos

kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima

sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo

dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui

maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.

auginantys vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 16 metų, skiriami dirbti

viršvalandinius darbus arba siunčiami į komandiruotes jų sutikimu.

auginantys vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę

pasirinkti darbo pamainą.

63 straipsnis. Darbo

lengvatos nėščioms moterims ir moterims, turinčioms mažamečių vaikų

Nėščioms moterims,

pateikusioms medicinos išvadą, privalo būti sumažintos darbo normos arba jos

perkeliamos į kitą sveikatai nekenksmingą darbą, už kurį mokamas ne mažesnis

kaip anksčiau gautas vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės nėščią moterį

perkelti į jos sveikatai nekenksmingą darbą arba kol sprendžiamas klausimas dėl

nėščios moters perkėlimo į lengvesnį ar nekenksmingą jos sveikatai darbą, ji

turi būti palaisvinta nuo darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo dienas

vidutinį darbo užmokestį.

Nėščias moteris ir moteris,

turinčias iki trejų metų vaikų, draudžiama skirti viršvalandiniams darbams bei

darbui naktį, o dirbti poilsio ir švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes

leidžiama tik joms sutikus.

Moterys, turinčios vaikų iki

pusantrų metų ir dėl to negalinčios dirbti, jų pačių prašymu perkeliamos į kitą

darbą, paliekant vidutinį ankstesnio darbo užmokestį iki vaikui sueis pusantrų

metų. Taip pat, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, joms ne rečiau

kaip kas trys valandos duodamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos

kūdikiui maitinti. Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima

sujungti, pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo

dienos (pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (pamainą). Šios

pertraukos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį.

Moterys, turinčios vaikų nuo

trejų iki 14 metų, vaikų invalidų iki 16 metų, negali būti skiriamos dirbti

viršvalandinius darbus arba būti siunčiamos į komandiruotes, jeigu pačios

nesutinka.

Moterys, auginančios vaikus

iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

64 straipsnis. Darbai,

kuriuos draudžiama skirti moterims

Moterims iki 40 metų

draudžiama skirti darbus, galinčius pakenkti motinystės funkcijoms.

Moterų, taip pat moterų iki

40 metų, nėščių moterų sveikatai draudžiamus darbus, kenksmingus ir pavojingus

darbo aplinkos veiksnius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

65 straipsnis.

Dirbančių neįgalių asmenų saugos ir sveikatos garantijos

Dirbančių

neįgalių asmenų saugą ir sveikatą garantuoja šis ir Invalidų socialinės

integracijos įstatymas, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

IV DALIS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS

PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGus ATSITIKIMus DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMą

NUOSTAToS

VII SKYRIUS

DARBUOTOJŲ Saugos IR SVEIKATOS BŪKLĖS vertinimas

66 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas

saugos ir sveikatos būklė vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo

sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir

poilsio režimas atitinka šio įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktų nustatytus reikalavimus.

pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo rezultatus užpildo Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio

2 dalyje.

68 straipsnis.

Darbo aplinkos vertinimas

vertinama siekiant nustatyti, ar darbo aplinkoje yra profesinė rizika. Darbo

aplinka vertinama pagal tai, ar darbo aplinkoje esantys veiksniai atitinka

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius

dydžius, kurių neviršijant darbo aplinka laikoma saugia ir nekenksminga.

kurių darbo aplinka privalo būti įvertinta, numato darbdavys. Tokias darbo

vietas darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius. Darbo aplinkos tyrimų

rezultatai nurodomi Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase.

69 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos ypatingos priemonės

dirbančių darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai

viršija leistinus ribinius dydžius ir nėra galimybės sumažinti jų iki

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių dydžių,

darbo laiko trukmė toje aplinkoje sutrumpinama atsižvelgiant į darbo aplinkos

vertinimo rezultatus ir vadovaujantis darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo

aplinkos poveikį darbuotojų sveikatai kriterijais ir tvarka.

kurie dirba su pavojingomis biologinėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti

užkrečiamąsias ligas, skiepijami (vakcinuojami) darbdavio lėšomis.

dirbantiems darbus, kuriuos organizuojant ir atliekant užtikrinamas darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų laikymasis, tačiau darbų pobūdis susijęs su

protine, emocine įtampa, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikiamos

ilgesnės atostogos.

70 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės

saugos ir sveikatos ekspertizių tikslas yra ištirti, ar darbo vietos, darbo

priemonės, darbo sąlygos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose

nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

saugos ir sveikatos ekspertizė gali būti skiriama naujų įmonių ar įmonių

padalinių, naujų technologijų, darbo priemonių projektams įvertinti, taip pat

pradėjus eksploatuoti minėtus objektus ar darbo priemones, tiriant nelaimingų

atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant

ginčus, kilusius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo duomenų

tikrumo (darbdavio, įmonės profesinės sąjungos iniciatyva ar valstybės

institucijų sprendimu), kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytais atvejais.

VIII skyrius

Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos

71 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas

1.

Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš

darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus:

1) lengvas

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą

ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių

nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;

2) sunkus

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria

sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius

požymius tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;

3) mirtinas

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria

sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio

laiko miršta.

nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius

nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir

grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas

darbuotojas.

darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir

nesusijusius su darbu:

1) nelaimingas

atsitikimas darbe, susijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis

įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su

darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;

2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu, – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:

1) lėtinė

profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką;

2) ūmi profesinė

liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis

(vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys

(veiksniai), pasižymintis ūminiu poveikiu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1453,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1698 (2003-04-24)

72

straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, asmuo,

matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio

vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu jis

pajėgia tai padaryti.

atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų

darbe, taip pat kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais

darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės

prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai.

profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys

nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei

darbo inspekcijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei

įstaigai.

profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu

praneša Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms.

apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir jų registravimo tvarką

nustato atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių

ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.

72 straipsnis. Nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų tyrimas

Visoms įmonėms privaloma

vienoda nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo tvarka.

Visi nelaimingi atsitikimai,

profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos

formos aktuose, užregistruoti nustatytos formos žurnale.

Lengvus nelaimingus

atsitikimus tiria dvišalė darbdavio sudaryta komisija iš darbuotojų įgaliotinių

ir darbdavių skirtų atstovų.

Sunkius nelaimingus

atsitikimus, nelaimingus atsitikimus, dėl kurių pasekmių nukentėjęs asmuo mirė,

tiria trišalė komisija, sudaryta iš valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos

pirmininkas), profesinės sąjungos atstovo arba darbuotojų įgaliotinio (nesant įmonėje

profesinės sąjungos arba kai nukentėjusysis nėra profesinės sąjungos narys) ir

darbdavių skirto atstovo.

Profesinių ligų priežastis

tiria darbo medicinos gydytojai, dalyvaujant valstybiniam darbo inspektoriui,

darbdavio ir darbuotojų atstovams.

Ūmios profesinės ligos

(apsinuodijimai) privalo būti ištirti ne vėliau kaip per vieną parą.

Ūmios profesinės ligos

(apsinuodijimai), atsiradę kartu su nelaimingu atsitikimu, privalo būti

tiriamos vienu metu.

Tiriant nelaimingus

atsitikimus, profesines ligas, gali dalyvauti darbuotojų, darbdavių interesams

atstovaujančios organizacijos, o reikalui esant - pakviesti ekspertai.

Profesinius susirgimus

(apsinuodijimus), nelaimingus atsitikimus, dėl kurių žuvo 5 ir daugiau žmonių,

tiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija.

Sunkių nelaimingų atsitikimų

klasifikacinius požymius, taip pat profesinių ligų sąrašus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Nelaimingų atsitikimų,

profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Nelaimingų atsitikimų,

profesinių ligų tyrimo bei ekspertizių išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

73 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas

įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo

tvarka, nustatyta šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų.

nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo

rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarka

užregistruoti.

nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju

dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų

atstovo (atstovų). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats

nukentėjęs darbuotojas.

4.

Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe

tiria Valstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovui.

Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato

nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo priemones panašių

atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo

inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys

sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikalingą

informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo

darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius

nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikia darbdaviui pasirašyti. Jei darbdavys

ar darbuotojų atstovas nedalyvauja nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo

inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo

(atstovų). Jei darbdavio ar darbuotojų atstovas arba darbdavys nepasirašo

nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui

motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo

atsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos.

inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas kartu su

priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų

nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.

darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai

(išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties

(priežasčių) paties darbdavio, darbdavio ar darbuotojų atstovo pareiškimais

gali būti skundžiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų

nustatyta tvarka – vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui.

Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje

darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl

pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, aplinkybės

ir (ar) priežastis (priežastys), gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami

teismui.

atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu,

arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio

tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija,

kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo

inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2

darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.

dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas,

turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.

ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės

ligos tyrimo komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos

pirmininkas), Visuomenės sveikatos priežiūros teritorinės įstaigos atstovas ir

profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių

ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų

atstovai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamų specialistų

ar ekspertų. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją.

Komisijos surašytą profesinės ligos tyrimo aktą pasirašo komisijos nariai,

darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinės ligos tyrimo aktas įteikiamas

pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta

profesinė liga, ir išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms.

profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti

įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.

tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių,

taip pat dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai

gali apskųsti teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose

nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia

Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina

Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo

medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.

profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija,

kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –

Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto pavaduotojas, Valstybinės

darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas bei po vieną

Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros

tarnybos teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų

atstovai.

atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos

skirtos ekspertizės, kurias atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos

Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtomis lėšomis.

74

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktų saugojimas

ir

apskaita

atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo

interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai,

draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe

atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo

medžiagą perduoda prokuratūrai.

ligų tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams

atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai,

draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų.

nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktai

registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje

atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės ligos

taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos

teritorinėje įstaigoje, Valstybiniame profesinių ligų registre Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Valstybinio profesinių ligų registro nuostatų

nustatyta tvarka.

atsitikimų darbe tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai

ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo

užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais

dokumentų saugojimo terminais.

nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos įmonėje registruojami

atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

V DALIS

EKONOMINĖS PRIEMONĖS, SKATINANČIOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS

GERINIMĄ. ATSAKOMYBĖ UŽ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

IX skyrius

Ekonominės priemonės ir atsakomybė

pirmasis skirsnis

Ekonominės priemonės

75

straipsnis. Darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis

draudimas

privalo drausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialiniu draudimu.

sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytas papildomas

darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.

76

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įmokų

dydžio diferencijavimas

Atsižvelgiant į

nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas bei profesinės rizikos

veiksnius, ekonominės veiklos sritims nustatomos diferencijuotos nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos.

antrasis skirsnis

atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų

pažeidimus. žalos atlyginimas

apie nelaimingus atsitikimus, profesines ligas (74 straipsnis), sudaryti

sąlygas jų priežastims ištirti ir atlyginti už pakenkimą sveikatai (78, 79 straipsniai);

8) sudaryti sąlygas saugos

darbe organizacinėms struktūroms (nurodytoms šio įstatymo 13, 14, 15

straipsniuose) funkcionuoti;

9) organizuoti darbuotojų

darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą;

10) nustatyta tvarka organizuoti

darbo aplinkos ir darbo vietų tyrimus, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų

saugos priemonių bandymus;

11) atsižvelgiant į

75 straipsnis. Darbuotojų

draudimas

Darbdaviai privalo drausti

darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų pagal Lietuvos

Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą.

Kolektyvinėse sutartyse,

kolektyviniuose susitarimuose, be privalomojo, gali būti numatytas papildomas

darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų.

76 straipsnis. Darbuotojų

draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir  profesinių ligų priklausymas

nuo

saugos darbe būklės

Atsižvelgiant į nelaimingus

atsitikimus ir profesines ligas bei darbo sąlygas, įmonėms nustatomos

diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokos.

Įmonėms darbuotojų draudimo

nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką

pagal saugos darbe būklę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi

Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

II SKIRSNIS.

ATSAKOMYBĖ

77 straipsnis.

Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė

kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba

darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą

atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius

neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti,

arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo

naudojamos visos reikiamos priemonės.

neatsako už nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo.

reikalavimų neužtikrinimą gali būti sumažinta įvertinus priemones, kurių

darbdavys ėmėsi šio įstatymo 36 straipsnio nustatyta tvarka.

sveikatos teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius

dokumentus, su kuriais buvo supažindintas, taikoma įstatymų nustatyta

atsakomybė.

78 straipsnis.

Atlyginimas darbuotojui už pakenkimą sveikatai

1.

Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko

darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti

įstatymai.

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl

darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu,

taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir

profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos

atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

79 straipsnis. Išmokos,

darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe

Darbuotojui

mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu,

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo

nustatytiems asmenims mokamos šio draudimo išmokos.

80

straipsnis. Administracinės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų

pažeidimus

Valstybinė darbo

inspekcija už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus

skiria įstatymų nustatytas baudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems

darbdaviui ir darbuotojui.

X skyrius

baigiamosios nuostatos

80 straipsnis.

Administracinės baudos už saugos darbe norminių aktų pažeidimus

Valstybinė darbo inspekcija

už saugos darbe norminių aktų pažeidimus skiria Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatytas baudas norminius aktus pažeidusiems darbdaviams, darbuotojams.

Šiame straipsnyje numatytų

baudų lėšos mokamos į valstybės biudžetą.

X SKYRIUS.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

81 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė

Kaip įmonėse

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė

darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę

nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

82 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimo tvarka

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami

įstatymų nustatyta tvarka.

darbo ginčai (konfliktai) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos sprendžiami

Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.

83 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje atskaitomybė

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso duomenis pildo statistinės

atskaitomybės formą. Joje nurodomos darbo vietos, kuriose darbo aplinkos

veiksniai neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų

leistinų ribinių dydžių, taip pat nurodomi nelaimingi atsitikimai darbe,

profesinės ligos bei darbo vietos, kuriose naudojami potencialiai pavojingi

įrenginiai.

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės statistinės atskaitomybės formą ir

rodiklius nustato Vyriausybė.

84 straipsnis.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos

Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje grindžiamas atitinkamais Europos Sąjungos, Tarptautinės darbo

organizacijos teisės aktais, kitais tarptautiniais dokumentais.

85

straipsnis. Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos darbuotojų

saugos

ir sveikatos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikoje

Rengiant

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taikomos

Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos,

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos

Lietuvos Respublikoje, nuostatos, taip pat atsižvelgiama į Tarptautinės darbo

organizacijos rekomendacijas.

86

straipsnis. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio ir 69 straipsnio 6

dalies

galiojimas

15 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

85 straipsnis. Tarptautinių

dokumentų galiojimas Lietuvos Respublikoje

Pagal Tarptautinės darbo

organizacijos konstituciją Lietuvos Respublikoje galioja ratifikuotos

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir kitų tarptautinių organizacijų

dokumentai saugos darbe klausimais.

Rengiant Lietuvos

Respublikos saugos darbe norminius aktus, atsižvelgiama į Tarptautinės darbo

organizacijos rekomendacijas.

86 straipsnis. Tarptautinių

sutarčių galiojimas

Lietuvos Respublikoje

galioja tik tos tarptautinės sutartys, kuriose nustatyti saugos darbe

reikalavimai nemažina darbuotojų saugos darbe garantijų, nustatytų šiame

įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos saugos darbe norminiuose aktuose.

87 straipsnis.

Įstatymo 79 straipsnio taikymas

Šio įstatymo 79

straipsnio nuostatos yra taikomos nuo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

9 straipsnis. Savivaldybių

įgaliojimai saugos darbe klausimais

Miestų, rajonų tarybos turi

teisę :

1) reikalauti, kad įmonės

(darbdaviai) praneštų apie įmonės gamybinės veiklos pradžią arba veiklos rūšies

pasikeitimą;

2) įmonėms sutikus, sudaryti

bendras saugos darbe programas ir parengti priemones, koordinuoti jų vykdymą,

kooperuoti tam tikslui įmonių skiriamas lėšas.

88 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Įsigaliojus šiam

įstatymui, Vyriausybė:

1) iki 2001 m.

vasario 1 d. patvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatus ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus;

2) nustato

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, patvirtintų įgyvendinant Seimo 1993

m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe

įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin., 1993, Nr.

55-1065; 1994, Nr. 88-1671), pakeitimų ir papildymų, taip pat kitų šio įstatymo

straipsniuose nurodytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, kuriuos

tvirtina ministrai, įsigaliojimo terminus.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-628,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1326,

96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-368,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1658 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 79 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. rugsėjo 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-561,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3001 (97.12.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1762, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.57-1678 (00.07.14)

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2063, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2968 (2000 11 08)

ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (pakeistas

įstatymo pavadinimas)

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-997,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 72-3012 (2002-07-17)

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1453,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1698 (2003-04-24)

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin.,

2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m .gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-08)

autrap@lrs.lt