Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interneto svetainėje.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jo pakeitimus nedelsdama pateikti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.

Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos kartą per mėnesį.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių reikalavimų.

Investuotojams skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacijoje, kuria siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų ir kurioje pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, neturi būti teiginių, prieštaraujančių atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente pateiktai informacijai arba sumenkinančių tokios informacijos svarbą. Reklaminio pobūdžio informacijoje turi būti nurodoma, kad yra parengtas prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, taip pat vietos, kur ir kokia kalba investuotojai gali juos gauti arba su jais susipažinti.

Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės valdomo kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik institucija, turinti teisę toje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turinti registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigta toje valstybėje narėje.

Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Depozitoriumas privalo turėti ir naudoti jo veiklai reikalingas priemones ir procedūras.

Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:

Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pažeidimus.

Depozitoriumas priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrai atlikti.

Jeigu valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, depozitoriumas, siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo su ta valdymo įmone sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų įtvirtintos keitimąsi informacija reglamentuojančios nuostatos. Šios dalies nuostatos Lietuvos Respublikoje licencijuotai valdymo įmonei, valdančiai Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, taikomos mutatis mutandis.

Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.

Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų.

Jeigu valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui, kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas arba likviduojamas.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnyje numatytą atvejį.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, išskyrus stebėtojų tarybos narius, ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/2 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, negali būti tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos nariais.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą.

Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pakeisti depozitoriumą.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo veiklos forma, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama steigti uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).

Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne mažesni kaip:

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto atveju kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

Jeigu įsteigtas naujas kolektyvinio investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

Jeigu investicinio fondo grynieji aktyvai tampa mažesni kaip 1 100 000 litų, o investicinės bendrovės – mažesni kaip 2 200 000 litų, apie tai nedelsiant raštu turi būti pranešama priežiūros institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.

Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai grynieji aktyvai tapo mažesni negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

Jeigu valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesiima šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės veiklos licencijos galiojimą.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų. Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir dalyvių.

Skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos, jas turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

Viena investicinės bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.

Kiekviena kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų klasė ir (ar) serija turi būti įtraukta į apskaitą atskirai nuo kitų šio subjekto investicinių vienetų klasių ir (ar) serijų.

Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo vienetų verte.

Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą.

Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

Priežiūros institucija nustato lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus.

Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.

Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai dalyviams turi būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą.

Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.

Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ir atsiskaitymų sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji investuotojai.

Valdymo įmonė, prieš siūlydama investuotojui įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis.

Atsižvelgdama į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

Jeigu investuotojas atsisako suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

Valdymo įmonė gali priimti paraišką įsigyti investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio nuostatos investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, taikomos mutatis mutandis.

Priežiūros institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus.

Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

Kainą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu (jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška pateikiama iki valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus kolektyvinio investavimo ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas (tokios paraiškos anuliuojamos).

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė ženkliai nesiskirtų nuo šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.

Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos.

Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio įstatymo straipsniuose.

Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.

Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir priežiūros institucija.

Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

Išpirkimas gali būti sustabdomas, jeigu:

Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo apie išpirkimo sustabdymą pranešti raštu.

Jeigu sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi tik priežiūros institucija arba teismas ar administracinių ginčų komisija, panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti pranešama tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę kintamojo kapitalo bendrovę.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

Sudėtinės investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose, 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 152 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17, 18 punktuose ir 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma:

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 134 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.

Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui atskirai.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

Valdymo įmonei ar investicinei bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai.

Šio skirsnio nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungimui.

Šiame skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba prijungimo būdu.

Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – tai dviejų ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų susivienijimas į naują kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – tai vieno ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų subjektų turtas ir įsipareigojimai.

Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

Draudžiama jungti:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucijai turi pateikti:

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus priežiūros institucija valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.

Išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai bei sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 60 straipsnyje nurodyta teise.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:

Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.

Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.

Įvykdyto jungimo pasekmės:

Investicinio fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:

Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.

Jeigu pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:

Atvirojo tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš investicinį fondą sudarančių lėšų.

Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.

Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka.

Investicinio fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.

Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiami.

Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

Panaikinusi investicinį fondą, valdymo įmonė privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios, finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija.

Be bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.

Jeigu pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartyje turi būti numatyta:

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:

Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas, šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

Priežiūros institucija turi teisę išsamiai apibrėžti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).

Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.

Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:

Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

Leidžiama investuoti į suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas, kurie atitinka šias sąlygas:

Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į kitus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis negali būti didesnė už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos apimtį, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.

Rizikos apimtis sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.

Prospekte ir reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

Investuotojo prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali neatitikti šio įstatymo 76, 78 ir 79 straipsnių reikalavimų.

Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto – investicinius vienetus ar akcijas.

Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.