Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2011-11-17
Paskutinį kartą atnaujinta 2012-01-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 97
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 145-6818

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1672

Vilnius

(Žin.,

2007, Nr. 17-627;

2008, Nr. 131-5026;

2009, Nr. 38-1438;

2010, Nr. 71-3551;

2011, Nr. 71-3364)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo

nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą ir jį

išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ

ĮSTATYMAS

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis įstatymas

nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir

reguliuojamos rinkos.

2.

Kai kurie šio

įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis

taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas

ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau – kredito įstaigos).

3.

Šio įstatymo

IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.

Šio įstatymo

II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) draudimo

įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo rizikos

perdavimo veikla;

2) asmenims,

teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms įmonėms, jų

dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;

3) asmenims,

kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla,

reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti

investicines paslaugas;

4) asmenims,

kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų investicinių

paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie

organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo sąskaita už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami

technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;

5) asmenims,

teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų,

kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;

6) asmenims,

teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų,

kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų

teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms įmonėms arba

asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;

7) Europos

centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas atliekantiems

nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba

dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;

8) kolektyvinio

investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla

reguliuojama Europos Sąjungos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir

valdytojams;

9) asmenims,

sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba teikiantiems

investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl susietų su biržos

prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių, nurodytų šio įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 10 punkte, jeigu vertinant apibendrintai tai yra papildoma

veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar

banko paslaugų teikimas;

10) asmenims,

teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos rūšies

profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reglamentavimo sritį, jeigu

tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;

11) asmenims,

kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių

priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma,

jeigu asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba)

išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios

pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;

12) įmonėms,

teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą,

kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities,

pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant

vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių

rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų

rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas

garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę

už tokių įmonių sudarytus sandorius;

13) Danijos ir

Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra

šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;

14) agenti di

cambio, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos

įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.

5.

Šio įstatymo

suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio šalies

teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys

valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos

nariai, vykdantys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos centrinių

bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute nustatytas funkcijas ar

analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis

mutandis.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Buveinės

valstybė narė:

1) finansų

maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės

buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal

tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio

įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės

arba fizinio asmens buveinė;

2) reguliuojamos

rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos

rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka

pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė

narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;

3) daugiašalės

prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje

narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės

narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.

2.

Daugiašalė

prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus

administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo

nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti

finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.

3.

Dukterinė

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

4.

Finansinė

priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:

1)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

2) pinigų rinkos

priemonės;

3) kolektyvinio

investavimo subjektų vertybiniai popieriai;

4) su

vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai

indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais

arba prekėmis;

5) su biržos

prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų

normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti

atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais

vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);

6) su biržos

prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje

prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis;

7) su biržos

prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir

kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti

komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių

požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir

atsiskaitymai už šias prekes yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus

arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų

finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos

dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos

skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje

apibrėžtų sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1287/2006);

8) kredito

rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;

9) finansiniai

susitarimai dėl skirtumų;

10) su klimato

sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos

rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais

pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio

šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat

kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais,

indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų

išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos

yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos

sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per

pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti

garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra

nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1287/2006.

5.

Finansinių

priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina

viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų

kiekvieno kliento pavedimą.

6.

Finansinių

priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.

7.

Finansų

maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus

vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba)

profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose

valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio

asmens statuso.

8.

Finansų

maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų

maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne

mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti

esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10

įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo

tvarką.

9.

Finansų

maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio

asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik

tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti

tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės

licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje

priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.

10.

Finansų

maklerio įmonės vadovai:

1) administracijos

vadovas;

2) valdybos

nariai;

3) stebėtojų

tarybos nariai.

11.

Glaudūs

ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:

1) dalyvavimo

ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra

valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;

2) kontrolės

ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius

kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio

asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė

įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone;

3) nuolatiniai

kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių

asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad

glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.

12.

Investavimo

rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui

teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių,

susijusių su finansinėmis priemonėmis.

13.

Investicinės

paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės

paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios

paslaugos ir veikla:

1) pavedimų

priėmimas ir perdavimas;

2) pavedimų

vykdymas klientų sąskaita;

3) sandorių

sudarymas savo sąskaita;

4) finansinių

priemonių portfelio valdymas;

5) investavimo

rekomendacijų teikimas;

6) finansinių

priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti;

7) finansinių

priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;

8) daugiašalės

prekybos sistemos administravimas.

14.

Investuotojas

– asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų

įsigyti.

15.

Jungtinė

(konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).

16.

Klientas

– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines

paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.

17.

Kolektyvinio

investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip

tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme

(toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas).

18.

Kontrolė

– tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas

poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatyme.

19.

Kredito

įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.

20.

Kredito

reitingų agentūra – kaip tai apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 (toliau – Reglamentas

(EB)

Nr. 1060/2009).

21.

Nepriekaištingos

reputacijos asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys:

1) kurie nėra

teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą

finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms

ir turtiniams interesams;

2) kurie nėra

teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių

teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

3)

nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

4) kurių valdymo

organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir juridiniai

asmenys yra nepriekaištingos reputacijos;

5) jeigu nėra

kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

22.

Neprofesionalusis

klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų,

nei prie tinkamų sandorio šalių.

23.

Pagrindinė

sutarties šalis

– kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir

vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

24.

Papildomos

paslaugos:

1) finansinių

priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto

saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar

finansinio užstato valdymas;

2) suteikimas investuotojui

kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį

dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti

įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

3) įmonių

konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo

susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių

reorganizavimu ir įsigijimu;

4) užsienio

valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų

teikimu;

5) investiciniai

tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios

su sandoriais dėl finansinių priemonių;

6) su finansinių

priemonių platinimu susijusios paslaugos;

7) investicinės

paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su

finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos

išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir

10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos

paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis.

25.

Patronuojanti

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

26.

Pavedimų

vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita

sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.

27.

Perleidžiamieji

vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti

vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant

šiais vertybiniais popieriais:

1) bendrovių

akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės

pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo

pakvitavimai dėl akcijų;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo

pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) kiti

vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti

perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus,

nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas,

palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.

28.

Pinigų

rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje

– iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai

skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.

29.

Priežiūros

institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.

30.

Priimančioji

valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje

finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas

ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė,

kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius,

įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie

reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.

31.

Profesionalusis

klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties

pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai

įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams

nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.

32.

Reguliuojama

rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat

veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti

savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų

asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių

dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba)

kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.

33.

Reguliuojamos

rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys,

kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali

būti pati reguliuojama rinka.

34.

Ribinis

pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę

priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.

35.

Rinkos

formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas

savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl

finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.

36.

Sandorių

sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių

sudarymas savo lėšomis.

37.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri,

vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo

sąskaita.

38.

Sisteminė

rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių,

kredito įstaigų ar investuotojų interesams.

39.

Suderintasis

kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio

investavimo subjektų įstatyme.

40.

Trečioji

šalis – valstybė

ne Europos Sąjungos narė arba ne Europos ekonominės erdvės valstybė.

41.

Trečiosios

šalies priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme

nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių

rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

42.

Valstybė

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės

valstybė.

43.

Valstybės

narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti

šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas

finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.

44.

Viešai

neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais

ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie

planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios

atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis

susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai

atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista

informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija,

kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir

kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti

pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių

priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento

suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai

ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis

priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių

priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.

45.

Viešas

paskelbimas – informacijos skelbimas, teikimas priežiūros institucijos

interneto svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.

46.

Europos

bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija

(Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas

Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L

331, p. 12), įsteigta institucija.

47.

Europos

sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos

makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos

įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.

48.

Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos

priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei

panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84), įsteigta

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

II SKYRIUS

FINANSŲ MAKLERIO

ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.

REIKALAVIMAI

LICENCIJAI GAUTI

4

straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla

1.

Nuolat ir

profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik

finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės

narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip

pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito

įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines

paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos

išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

2.

Finansų

maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone.

Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti

kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti

žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir

vedinius.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę

prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu

atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę

administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija

įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio

įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos

operatoriui.

4.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo

turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

5.

Priežiūros

institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi

teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir

viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6.

Finansų

patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone.

Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.

7.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo

3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų

vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių

ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti

tik:

1) valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;

2) valstybėje

narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;

3) trečiosiose

šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams,

kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos

teisės aktuose;

4) kolektyvinio

investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės

aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto

vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;

5) nekintamojo

kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d.

Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių

vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

8.

Finansų

patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje

nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis,

numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.

9.

Finansų

patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsnių reikalavimai, tačiau

ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi

būti ne mažesnė kaip 100 tūkstančių litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500

tūkstančių litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo

įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

10.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas

ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei

nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.

5

straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis

1.

Finansų

maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi

teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos

viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra

išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.

2.

Priežiūros

institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės

veikla;

2) ne valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3.

Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas

suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.

Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas

gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros

institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus

struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.

4.

Finansų

maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir

(arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje,

turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią

licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.

5.

Lietuvos

Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas

paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą

reglamentuojantys įstatymai.

6

straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka

1.

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės

licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi

būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be

kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė

struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą,

kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta

informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad

įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės

licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros

institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie

pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją,

reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

2.

Priežiūros

institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi,

kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.

3.

Apie sprendimą

dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai

įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir

informacijos pateikimo.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar

paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo

paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Apie

licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša

Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto

svetainėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

7 straipsnis. Atsisakymo išduoti

licenciją pagrindai

1.

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją,

jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar tikrovės

neatitinkantys duomenys;

2) įmonės

vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;

3) planuojami

įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;

4) įmonė

nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai

valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

5) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

6) įmonę

siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali

trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

7) bent vienas

įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos

ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis depozitoriumas)

darbuotojas;

8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos

investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio

valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

10) trečiosios

šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,

statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių

reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai

atlikti priežiūros funkcijas;

11) įmonė

netenkina priežiūros institucijos nustatytų kapitalo reikalavimų;

12) įmonė nėra

įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;

13) įmonė nėra

patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei

keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;

14) įmonė, jos

vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio

10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

2.

Priežiūros

institucija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje

licencijuotai finansų maklerio įmonei, jeigu priežiūros institucija su

trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie

užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

3.

Atsisakymas

išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

8

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Priežiūros

institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės

licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi

dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12

mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų

paslaugų;

3) per

paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės

veiklos;

4) gavo

licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba

pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka

reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos

reikalavimus;

7) nesugeba

įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės

to padaryti ateityje;

8) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

9

straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1.

Finansų

maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti

pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio

įmonės valdymas.

2.

Jeigu rinkos

operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą,

ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys

asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie asmenys

atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti

priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu

pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti,

ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos

reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų

maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros

institucija pritaria jų kandidatūroms.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu

išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties

arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų

pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros

institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

5.

Finansų

maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir

kolegialus valdymo organas – valdyba.

10

straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1.

Fizinis ar

juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar

netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų

maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),

jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių

balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo

tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine

įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros

institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo

nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23

dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje

laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar

numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo

teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.

2.

Nustatant, ar

tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi

kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų

maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir

(arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu

šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į

emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

3.

Įsigyjantis

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą

įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo

dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros

institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

4.

Asmuo,

nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį

finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų

netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis

pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų

būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai

rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų

maklerio įmonės akcijų paketo dydį.

5.

Priežiūros

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti

proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše

neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio

asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus atlikti.

6.

Priežiūros

institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi

šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau

kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam

asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

7.

Priežiūros

institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad

gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5

dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis).

8.

Vertinimo

laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą

vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti

reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma,

kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės

skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą

suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią

gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to,

priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti

papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

9.

Šio

straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą

priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu

atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama

trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal

valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių,

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų,

draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

10.

Nagrinėdama

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus

bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų

finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti,

valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio

įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus

šiuos kriterijus:

1)      įsigyjančio

asmens nepriekaištingą reputaciją;

2)      asmens, kuris po

siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą

reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus

finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį,

priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;

3)      įsigyjančio

asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų

paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos

rūšį;

4)      ar finansų

maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės,

kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra

sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų

valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir

apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros

institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5)      ar yra pagrindas

įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba

buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai

apibrėžta Leituvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos

pavojų.

11.

Priežiūros

institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo

įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo

įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

12.

Priežiūros

institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio

straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis

asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir

duomenis.

13.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,

konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu

įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė,

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga,

draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti

įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

14.

Priežiūros

institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros

institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo

finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms

priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią

informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo

iniciatyva.

15.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo

laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad

priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros

institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti

siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo

raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.

16.

Jeigu

priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji

gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti

finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

17.

Jeigu

baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam

įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama

vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama

sprendimo motyvus.

18.

Priežiūros

institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų

pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės

ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui

gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia

sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens

sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo

motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų

neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

19.

Jeigu

priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą

įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami

tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

20.

Jeigu

finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl

kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje

nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai

pranešti priežiūros institucijai.

21.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros

institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės

akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama

pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu

įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis

bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,

taikomų teisės aktų reikalavimų.

22.

Jeigu

asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam

ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo

imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija

turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas

vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.

23.

Asmens,

įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos

sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7

dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros

institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos

akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė

vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas

neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo

laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.

11

straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje

1.

Įmonė,

siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės

įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

12

straipsnis. Kapitalo reikalavimai

Įmonė, siekianti

gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus.

Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

13

straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir

procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai, darbuotojai

ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir taisykles,

reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir agentų

sandorių sudarymą savo sąskaita.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir

administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie

galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir

nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė

privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.

Finansų

maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,

kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių

paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų

priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių

įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai

galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar

priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.

5.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,

vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,

veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų

sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti

veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų

maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir

potencialiems klientams.

7.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones,

privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač

finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo

atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones.

Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis

finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento

sutikimas.

8.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo

imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių

kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo

laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės

lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir

klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,

yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal

finansų maklerio įmonės skolas.

9.

Kai

investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų

maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas

laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio

6 dalyje nurodytus dokumentus.

10.

Šio

straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente

(EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

11.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

14

straipsnis. Makleriai

1.

Vykdyti vieną

ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali

fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar

kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.

2.

Asmuo,

pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros

institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę

nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio

licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos

reputacijos.

3.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio

licencijos galiojimą:

1) rašytiniu

maklerio prašymu;

2) makleriui

mirus;

3) jeigu

makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų

maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios

su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip

12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jeigu po

licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti

licenciją;

5) jeigu atsiranda

sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą

reputaciją;

6) jeigu

makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.

4.

Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia

sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos

galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija

jai buvo išduota.

5.

Priežiūros

institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę

surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba

patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal

peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę

atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado

kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos

galiojimas.

6.

Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo

panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas.

15 straipsnis.

Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir

tarptautiniais apskaitos standartais.

2.

Finansų

maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito

įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami

Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 79

straipsnyje.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir

Centriniam depozitoriumui.

4.

Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka

reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.

16 straipsnis. Papildomi reikalavimai finansų

maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę

prekybos sistemą

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo

patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei

procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti

objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus,

pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje

sistemoje.

3.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos

sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą

paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį

rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.

4.

Šio įstatymo

22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams,

sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias

taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai

arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos

sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami

kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.

5.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas

taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti

sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3

dalyje nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų

pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus

susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus

sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei

tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.

7.

Jeigu

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų

emitento sutikimo, tai šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio,

periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje

sistemoje.

8.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo nedelsdami vykdyti priežiūros institucijos nurodymus dėl

prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.

9.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

17 straipsnis. Priežiūros institucijų tarpusavio

konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją

1.

Priežiūros

institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia

kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jeigu finansų maklerio

įmonės licencijos siekianti įmonė yra:

1) kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos

dukterinė įmonė;

2) kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą

patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.

2.

Priežiūros

institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia

kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą atliekančios

priežiūros institucijos nuomonės, jeigu licencijos siekianti finansų maklerio

įmonė yra:

1) Europos

Sąjungoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė

įmonė;

2) Europos

Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios

įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos

Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3.

Priežiūros

institucija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros

institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo

savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją

ir patirtį. Priežiūros institucija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų

tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių

vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų

maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau atlikdama finansų maklerio įmonės

veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

18 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai

detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo įmonių licencijavimo

tvarką ir reikalavimus licencijai gauti

Priežiūros

institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:

1) finansų maklerio įmonių licencijų

išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

2) maklerių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

3) pranešimų

apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų

apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų peržengimą

pateikimo tvarką;

4) finansų

maklerio įmonių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;

5) finansų

maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo

13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;

6) finansų

patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos

organizavimo ir vykdymo taisykles.

ANTRASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareiga

nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis

šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros

institucija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie

visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

20 straipsnis. Pareiga nuolat laikytis finansų

maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti periodinę informaciją

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų

finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų

maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros

institucija. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, naudojasi

šio įstatymo

71 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

3.

Finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir atvejais privalo

pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ir priežiūrai

skirtas ataskaitas, veiklos ataskaitą ir kitus priežiūros institucijos nustatytus

dokumentus.

4.

Finansų

maklerio įmonės privalo priežiūros institucijos nustatytais atvejais ir tvarka

atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.

5.

Šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja priežiūros

institucija.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

21

straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų

priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos

vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai

kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės

klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas,

papildomas paslaugas arba jų derinį.

2.

Jeigu

priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13

straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams

prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir

(arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų

konflikto turinį ir šaltinį.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareigos

teikiant klientui investicines paslaugas

1.

Finansų

maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas

paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis

klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų

reikalavimų.

2.

Visa

informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba)

potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės

veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.

3.

Finansų

maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems

klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti

siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą

riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali

būti pateikiama standartizuota forma.

4.

Įgyvendindama

šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo

pateikti informaciją apie:

1) įmonę ir jos

teikiamas paslaugas;

2) finansines

priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir

įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba

investicijoms į tam tikras finansines priemones;

3) klientų

pavedimų vykdymo vietas;

4) pavedimo

vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios

apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių

portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus

kliento:

1) žinias ir

patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis

paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę

padėtį;

3) tikslus, kurių

jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

6.

Finansų

maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą

informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias

investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų

kliento interesus.

7.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu

nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar

potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį

investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar

finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių

kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją,

finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir

finansinės priemonės yra tinkamos klientui.

8.

Jeigu finansų

maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją,

nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar

potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą

apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

9.

Jeigu

klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje

nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias

ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą

ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją

arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio

įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės

yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota

forma.

10.

Finansų

maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų

vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą,

neatsižvelgiant į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias

paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo

srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės

priemonės yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) investicinės

paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje

arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių,

obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių,

išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios turi

išvestinių finansinių priemonių požymių, suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų finansinių priemonių;

2) investicinė

paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;

3) klientas ar

potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų

maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar

siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas

nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta

teikiant kitas investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas

standartizuota forma;

4) finansų

maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti

interesų konfliktų.

11.

Finansų

maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento

sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas

investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali

būti nustatomos teikiant nuorodas į kitus dokumentus ar teisės aktus.

12.

Finansų

maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas

paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas,

susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.

13.

Tais

atvejais, kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto,

kuriam taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą

reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ar bendrieji Europos

standartai, susiję su kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

14.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

23 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas

tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei

1.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios

įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios

įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento

žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių

klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.). Tarpininkaujanti

įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir išsamumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl

finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė

tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako

tarpininkaujanti įmonė.

3.

Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už

investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio

nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas

vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1

ir 2 dalyse.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

24

straipsnis. Pareiga vykdyti kliento pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų

pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių

priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir

atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui

svarbias aplinkybes. Tačiau jeigu klientas pateikia finansų maklerio įmonei

konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir

nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.

2.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi

patvirtinti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento

pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir

naudoti veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.

3.

Pavedimų

vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo

vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys,

lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi

būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio

įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta

pavedimų vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų

maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo

politikos.

5.

Jeigu

pavedimų vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio

įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama

vykdyti kliento pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento

sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio

atskirai.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga,

o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė

turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų

vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar

pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė

privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos

pasikeitimus.

7.

Finansų maklerio

įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas buvo

įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

25

straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus

1.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo

patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą,

sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus

ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir

procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai

yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

2.

Kai klientas

pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų

maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių,

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).