Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymas
palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti
apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai
prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento
ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba)
daugiašalėje prekybos sistemoje.
Šio
straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas
yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio
įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.
Sutuoktinio
įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis
prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,
gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
26 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai
detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus reikalavimus
Priežiūros
institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:
1) interesų
konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;
2) investicinių
paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.
TREČIASIS
SKIRSNIS
INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS
SANDORIO ŠALIMS
27
straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo
1.
Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:
1) licencijuoti
ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito
įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos
finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų
valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos
prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais
savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame
punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse
narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;
2) didelės
įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –
ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip
40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;
3) šalių
vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,
centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos
centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir
tarpvalstybinės institucijos;
4) kiti
instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į
finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar
dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.
Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas
paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš
anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu
toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam
tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio
įmonė ir klientas susitaria kitaip.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu
gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų
šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Finansų
maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę
prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant
aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio
įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju
finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos
priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.
Finansų
maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra
atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo
nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios
rizikos.
Aukštesnis
investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai
tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis
susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame
įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime
turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių,
taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
28
straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais
Finansų
maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat
kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame
straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis
investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose
bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais
klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus
kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.
Netaikyti
kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu
pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė,
įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam
planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra
pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai
priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,
kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir
patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji
klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo
testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai
turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.
Siekiant
asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių
kriterijų:
1) per
paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje
rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;
2) kliento
finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500
tūkstančių eurų;
3) klientas
profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus
metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas
teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti
netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:
1) klientas yra
raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas
profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų
sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar
finansinių priemonių tipų;
2) finansų
maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų
apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;
3) klientas
atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia
pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.
Finansų
maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama
jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad
klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Finansų
maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias
įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu
pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia
informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų
kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina
sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų
maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas
investuotojų apsaugos priemones.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
29
straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis
Finansų
maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius
savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę
sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio
šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2
ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais
tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.
Šiame
straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,
kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų
valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje
ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų
įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti
subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių
vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu,
taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.
Asmens
priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės
prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos
priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks
prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.
Tinkamomis
sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka
priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti
sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė
pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės
narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.
Finansų
maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar
tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies
patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks
sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
Tinkamomis
sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu
jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri
nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti
pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio
straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
30
straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai detalizuojant investicinių
paslaugų teikimo atskiroms klientų kategorijoms tvarką
Priežiūros
institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,
reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams
ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareiga
užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir saugoti
dokumentus
Finansų
maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,
kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų
vientisumą.
Finansų
maklerio įmonė privalo ne trumpiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir
dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė
sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos
nedelsdama pateikti priežiūros institucijai. Jeigu sandoriai buvo sudaromi
klientų vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją
patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo reikalaujami duomenys ir informacija.
Finansų
maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos
pabaigos, pateikti priežiūros institucijai pranešimą apie sudarytą sandorį
priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma neatsižvelgiant į
tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje. Priežiūros institucija
užtikrina, kad informacija apie sudarytus sandorius būtų perduota ir su
finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai susijusios rinkos priežiūros
institucijai.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie
finansinę priemonę, kuri yra sandorio dalykas, jos kiekį, sandorio sudarymo
datą ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią
finansų maklerio įmonę.
Pranešimą
apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu
veikiantis trečiasis asmuo, priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar
informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė
prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie
sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos
sistema arba priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar informacijos
pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga
yra įvykdyta.
Jeigu kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas
Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį priežiūros
institucijai, tokį pranešimą priežiūros institucija perduoda tos finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad nepageidauja
gauti tokių pranešimų.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
32 straipsnis. Daugiašalės prekybos sistemos veiklos
taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip
daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir
užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio
įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,
privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią
sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir
piktnaudžiavimui rinka.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir forma pranešti jai
apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos
sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos
operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami
pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais
pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo
piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma privalo
pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie sudarytus
sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie
finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos
sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos
sistemos narius.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
33 straipsnis. Sisteminę prekybą vykdančių finansų
maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes
Finansų
maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į
prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai
skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu akcijų
rinka nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų
maklerio įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms
finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio
rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios
sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje
nustatyti reikalavimai netaikomi.
Sisteminę
prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti
skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo
kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų
klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar
kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.
Akcija
priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų
dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės
standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei
priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.
Kiekvienos
akcijos rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti
visoje Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su
įprastu tai akcijai rinkos dydžiu.
Priežiūros
institucija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip tai
nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama į
rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau kaip
kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra priskiriama.
Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams priežiūros
institucijos interneto svetainėje ir perduodama Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas
kotiruotes reguliariai ir nuolat per visą įprastų prekybos valandų laiką.
Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius
neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.
Kotiruotės
turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų
lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24
straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų
pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento
pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų
klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už
kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais
atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, jeigu ši
kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o pavedimo dydis
viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji investuotojai,
dydį.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų
klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio
straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl
kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai
susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.
Jeigu sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik vieną
kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio nesiekia
standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio, kuris yra
didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už standartinį
rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią pavedimo dalį tik
už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytus
atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jeigu sisteminę prekybą
vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl skirtingų akcijų kiekių,
tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir šį
pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti įvykdytas už vieną iš dviejų
nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų
reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse.
Priežiūros
institucija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės
reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas, paskelbtas
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos atitiktų
vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10 dalyje
nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra
nustačiusi. Atlikdama priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę duoti
privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytas teises.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir
atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems
investuotojams bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo
tikslu įmonė turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie
įmonės nustatytų kotiruočių suteikimą.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio
aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir
galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo
santykių su investuotojais arba juos nutraukti.
Siekdama
apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais
riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu
klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais
metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo
pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, jeigu toks
ribojimas leidžiamas tik tada, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir
apimtis žymiai viršija įprastą prekybos apimtį.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881, 2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
34
straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareiga atskleisti poprekybinę informaciją
Finansų
maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų
į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio
dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant
viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant
nuo realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos
dalyviams.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi
pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59 straipsnio
nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių rūšių
paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
35 straipsnis. Ikiprekybinės informacijos
atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
Finansų
maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus
siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje
rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys
daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką
įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių
akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydami penkis geriausius
paklausos ir pasiūlos kainos lygius.
Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į rinkos modelį ir pavedimų tipą ir dydį, turi teisę
nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis. Išimtys gali
būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų
tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
36 straipsnis. Poprekybinės informacijos atskleidimo
reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
Finansų
maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje
sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje
rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei sandorio
sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama
įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems
daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu informacija apie šiuos sandorius
paskelbiama naudojantis reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistema.
Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti
atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali
būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,
palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę
prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį
priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti
informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias
priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
PENKTASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS
37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų
finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje
nesteigiant filialo
Finansų
maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas
kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų
investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje
valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį,
ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos
teikti investicinės ir papildomos paslaugos.
Priežiūros
institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per vieną
mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas ir
papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo, praėjus
vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos priežiūros
institucijai pateikimo.
Jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio
įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne
vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią
informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės
priežiūros institucijai.
Lietuvos
Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse
narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų
asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja
nuotoliniu būdu, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje
narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija
per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos
prašymui, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją
apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje įsteigtų
finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje
nesteigiant filialo
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti
investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo,
jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia
įmonės priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali
būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti
investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti
Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai
priežiūros institucija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame
nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti
investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos
programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos
paslaugos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas.
Jeigu šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų
maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės
valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę
gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.
Kitoje
valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje
imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų
juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi
ja nuotoliniu būdu.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
39
straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių
paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą
Finansų
maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo
pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė
narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;
2) numatomos
vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti
investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat
informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;
3) adresas
priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo
dokumentus;
4) filialo
vadovų vardai ir pavardės.
Jeigu
Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą,
kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra
prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos,
reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.
Priežiūros
institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei,
išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti įmonės
valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos
vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės
narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie oficialiai įsteigtą
investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų
maklerio įmonė.
Jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė
privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš
vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją
priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai.
Jeigu
priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo struktūra
arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra
nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir
apie tai per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą
pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją
motyvus.
Finansų
maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė
gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,
kuriuo patvirtinamas perduotos informacijos gavimas, arba kai per 2 mėnesius po
to, kai priežiūros institucija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse įsteigtų
finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje įsteigiant filialą
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti
investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,
jeigu teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio įmonės
licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu
teikiama bent viena investicinė paslauga.
Finansų
maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos
Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros
institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje
nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia
atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių veiklos reikalavimų,
nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne
vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei. Filialas gali būti
įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį priežiūros institucijos
pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai
įmonės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje
nurodytą informaciją.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės teisė tapti
kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų
pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos
rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama
filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o
veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie
reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos
procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje
būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai
Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti
kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms
kredito įstaigoms.
42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių teisė tapti
pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemos nare ir
pasirinkti atsiskaitymų sistemą
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba
organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę
tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,
veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis
tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie
taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė
šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už
sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.
Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę
pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių
priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:
1) ryšiai ir
priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų
užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir
2) yra gautas
priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės sąlygos,
pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus
sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.
Šio
straipsnio 2 dalyje numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia
kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų,
atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros
institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš
pareikšdama tokį pritarimą atsižvelgia į centrinių bankų priežiūros rezultatus
ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų
priežiūra.
Šiame
straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės
sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų
teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo
interesais.
Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito
įstaigoms.
43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių ir rinkos
operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė pasirinkti
pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą
Lietuvos
Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus
su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar
tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir
(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai
sudaro jų administruojamoje sistemoje.
Priežiūros
institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų
maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties
šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus
atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės
prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies
nuostatas.
Siekdama
išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija
atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka
valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.
Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito
įstaigoms.
III SKYRIUS
PREKYBA
REGULIUOJAMOJE RINKOJE
PIRMASIS
SKIRSNIS
REGULIUOJAMOS
RINKOS LICENCIJAVIMAS
44
straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė
Teisę verstis
reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos
akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros
institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.
Reguliuojamos
rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra
visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos
ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Steigiama
arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos
operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) prašymą,
kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas,
pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo
sutartį;
3) numatomos
vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos
vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;
4) įstatus;
5) reguliuojamos
rinkos taisykles.
Priežiūros
institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti
licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali
pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau
pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo
paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
Reguliuojamos
rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija,
išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo
metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos
veiklos reikalavimai.
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir
veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai
gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka laikytųsi kitų
šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
Nepažeidžiant
šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos
teisės aktų reikalavimų.
45
straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai
Priežiūros
institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,
jeigu:
1) reguliuojamos
rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės
ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar
kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose
dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateikta
reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka
tinkamai atliktų savo funkcijas;
4) pretendento
akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų
sąlygų;
5) reguliuojamos
rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra
nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos
kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.
46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos licencijos
galiojimo panaikinimo pagrindai
Priežiūros
institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos
galiojimą, jeigu reguliuojamos rinkos operatorius:
1) nepradeda
naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos
išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja
licencijos suteikiamomis teisėmis;
2) gavo
licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais
neteisėtais būdais ar priemonėmis;
3) nebeatitinka
sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;
4) šiurkščiai ir
nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;
5) kitais
įstatymų nustatytais pagrindais.
Priežiūros
institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie
kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
47
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos
Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų
įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą
sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
2) skatinti
sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią
manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;
3) skleisti
informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo
reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4)
užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.
Reguliuojamos
rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai
susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme
numatytomis jo pareigomis.
Bendrovių,
kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo
kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas
tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros
institucijos pritarimą.
Reguliuojamos
rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti
apie:
1) finansinių
priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;
2) reguliuojamos
rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.
Reguliuojamos
rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta
forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją
apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus
pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į
reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į
reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir
reguliuojamos rinkos narius.
Priežiūros
institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir
lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti
priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
48
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
Priežiūros
institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus
valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams
pateikiamą medžiagą.
49
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
Reguliuojamos
rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos
rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros
institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip
pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
Priežiūros
institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų
kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros
kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.
3.
Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos
operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
50 straipsnis. Reikalavimai asmenims, darantiems
didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui
Asmenys,
kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos
valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms
atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas
reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo:
1) pateikti
priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos
rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus
asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų
tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;
2) pateikti
priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos
rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys,
darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
Priežiūros
institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką
reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams,
jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir
patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.
51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus
akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas
Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas
įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta
finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.
Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio
įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo
įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje
nustatytus kriterijus.
52
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriui taikomi organizaciniai
reikalavimai
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo turėti:
1) tinkamų
priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias
sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip
pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos
operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai
tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai
atliekant savo funkcijas;
2) tinkamų
priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti
priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių
potencialiai rizikai sumažinti;
3) priemonių,
užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą
efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo
sutrikimams šalinti;
4) skaidrias ir
neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti
sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų vykdymo
kriterijus;
5) veiksmingų
priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku
atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;
6) pakankamus
finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,
atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir
apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir
laipsnį.
ANTRASIS
SKIRSNIS
PREKYBA
REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos taisyklės ir jų
bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi užtikrinimas
Reguliuojama
rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir
nediskriminacines taisykles. Jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos
operatorius. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos
operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Reguliuojamos
rinkos taisykles gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.
Reguliuojama
rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,
skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos
rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus
sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus
reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba
piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos
taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka
požymių turintį elgesį priežiūros institucijai. Be to, reguliuojamos rinkos
operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą informaciją,
susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais, taip pat
bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant dėl jų.
54 straipsnis. Finansinių priemonių įtraukimas į
prekybą reguliuojamoje rinkoje
Finansinės
priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,
reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje
rinkoje.
Šios
taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami
perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir
nustatyti:
1) finansinių
priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos
sąlygas, tvarką ir terminus;
2) finansinių
priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo
įmokos dydžius.
Emitentas,
kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam
šiame ir kituose įstatymuose nurodytą informaciją.
Reguliuojama
rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias
patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų
vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų
pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.
Reguliuojama
rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos
nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą
informaciją.
Reguliuojama
rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą
reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam
finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje
rinkoje reikalavimus.
7.
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose
reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių
emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi kituose teisės aktuose
nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje
rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių
emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje reguliuojamoje
rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti reguliuojamai rinkai šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jeigu vertybiniai popieriai buvo
įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.
Šiame straipsnyje
nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006
nustatytų taisyklių.
55 straipsnis. Prekybos finansinėmis priemonėmis
sustabdymas ir nutraukimas
Nepažeidžiant
šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos priežiūros
institucijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine
priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti
prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir
(arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina
reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse
nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba
nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba
sklandžiam rinkos veikimui.
Reguliuojamos
rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje
reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį
sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją
priežiūros institucijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti
reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą priežiūros
institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
Šio
straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai
pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone
sustabdymą ar nutraukimą.
Jeigu
priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine
priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos
sistemose, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai
paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone,
kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, priežiūros institucija praneša
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai bei kitų valstybių narių
priežiūros institucijoms.
Priežiūros
institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą
apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje
sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą šia
finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir
priežiūros institucijos prižiūrimoje daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus
atvejus, kai tai galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba
sklandžiam rinkos veikimui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
56
straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
Narystę
reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
Šios
taisyklės turi nustatyti:
1) reikalavimus reguliuojamos rinkos
nariams;
2) teisės
dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš
narių tvarką ir sąlygas;
3) reguliuojamos
rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,
rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje
veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,
taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3
dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje
reguliuojamoje rinkoje;
4) atsakomybę už
pareigų neatlikimą;
5) reguliuojamos
rinkos narių teises;
6) metinės nario
įmokos dydį.
Reguliuojamos
rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir
kiti asmenys, kurie:
1) yra tinkami
ir pasirengę;
2) turi
pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą
organizacinę struktūrą;
4) turi
pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į
finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra
nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę
Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3
straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
Reguliuojamos
rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir
25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų
sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25
straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo
klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
Narystę
reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi
būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti
tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
Kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje
imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą
tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje
reguliuojamoje rinkoje.
Šio
straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos
valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai
informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos
ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės
teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje
valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir
(arba) prekybą joje.
Norėdama
pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi
perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje
ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą,
priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime
pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų
priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės
priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai
informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
10.
Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie
reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip
reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų,
ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų
reikalavimų nesilaikymą.
Lietuvos
Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros
institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos
reguliuojamos rinkos narius.
57
straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
Prekyba
finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
Šios
taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje
rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
1) prekybos
finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
2) reguliuojamos
rinkos prekybos organizavimo laiką;
3) finansinių
priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
4) atsiskaitymo
sąlygas;
5)
reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
6) skelbimo apie
kainas ir prekybos mastą tvarką;
7) ginčų,
kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
8) įmokų už
reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
58 straipsnis. Ikiprekybinės informacijos
atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
Reguliuojama
rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius
dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka
privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis
sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal
kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos
kainos lygius.
Reguliuojama
rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais
suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta
tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias
reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai
informacijai.
Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba) teikiamų
pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo pareigos
viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros
institucija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos
ir tada, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam akcijų tipui įprastu
rinkos dydžiu, yra dideli.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
59 straipsnis. Poprekybinės informacijos atskleidimo
reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
Reguliuojama
rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į
prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo
laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis
komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.
Reguliuojama
rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais
suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta
tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,
galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai
paskelbti šio straipsnio
1 dalyje nurodytai informacijai.
Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšį ir
dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimą. Priežiūros institucija turi teisę leisti atidėti informacijos
paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su konkrečiai
akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi gauti išankstinį
priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, kurias ketinama naudoti
atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias priemones turi būti
iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems investuotojams.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos susitarimai su
pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemomis
Reguliuojama
rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia
pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai
tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams
dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos
rinkos prekybos sistemoje.
Priežiūros
institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti
reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine
sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,
išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų
reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2
dalies nuostatas.
Siekdama
išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija
atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka
valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos,
atliekančios tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.
61
straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas
Priežiūros
institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą
ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija
praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų
Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
IV SKYRIUS
DRAUDIMAS
PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis
Asmenims,
kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento
administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia
informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų
arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu,
draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar
trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis
informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra
juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims,
dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita
sudarymo.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:
1) tiesiogiai ar
netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus
atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę
veiklą arba pareigas;
2) remiantis
viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam
asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai
neatskleista informacija yra susijusi.
Draudimai,
nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą
informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija
nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi
sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui.
Emitento
vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros
institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius,
kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių
popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų
finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis,
skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius,
sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami
duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros
institucijos nustatyta tvarka.
Emitento
vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti
sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento
vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais
susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki
ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo
dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių
buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai yra kitų
išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis
laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Emitentas ar
emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines
tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją
atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu
atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai
paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu
informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos,
atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar
asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos
nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie
asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo
sutarčių ar kitokiais pagrindais.
Finansų
maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir
pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3
dalyje arba
63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti
priežiūros institucijai.
Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi Lietuvos
Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos
centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos,
ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos
kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.
Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų
supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta
tvarka.
Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių
priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose
reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių
įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek
veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų.
Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai
finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose
rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias
rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems
Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas
už tokios rinkos ar sistemos ribų.
Šiame
straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra
prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių
vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis.
63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka
Visiems
asmenims draudžiama:
1) sudaryti
sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali
sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių
pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys
palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą.
Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą
davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami
sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką,
patvirtintą priežiūros institucijos;
2) sudaryti
sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios
apgaulės ar gudravimo būdu;
3) skleisti per
visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais
informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą),
kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie
finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad
informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją
atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti
vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus
atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš
tokios informacijos atskleidimo.
Šio
straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi tokiomis formomis:
1) asmens ar
kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant
finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai
užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas
prekybos sąlygas;
2) finansinių
priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip
klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos
pabaigos kainą;
3) naudojimasis
galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo
priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai
apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs
pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo
nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir
veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;
4) kitomis formomis,
kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija.
Viešam
platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų
emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo
strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia
informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,
nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su
kuriomis susijusi ta informacija.
Siekdama
užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).