Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymas

palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti

apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai

prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento

ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba)

daugiašalėje prekybos sistemoje.

straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas

yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis

prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,

gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

26 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai

detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus reikalavimus

Priežiūros

institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:

1) interesų

konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;

2) investicinių

paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.

TREČIASIS

SKIRSNIS

INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS

SANDORIO ŠALIMS

27

straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1.

Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti

ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos

finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos

prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais

savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame

punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

2) didelės

įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –

ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip

40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių

vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,

centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos

centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir

tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti

instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į

finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar

dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas

paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš

anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu

toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam

tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio

įmonė ir klientas susitaria kitaip.

straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu

gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų

šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę

prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant

aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio

įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju

finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos

priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra

atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo

nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios

rizikos.

investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai

tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis

susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame

įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime

turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių,

taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

28

straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais

maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat

kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame

straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis

investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose

bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais

klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus

kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu

pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė,

įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam

planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra

pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai

priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,

kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir

patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji

klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo

testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai

turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.

asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių

kriterijų:

1) per

paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje

rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;

2) kliento

finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500

tūkstančių eurų;

3) klientas

profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus

metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas

teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti

netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:

1) klientas yra

raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas

profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų

sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar

finansinių priemonių tipų;

2) finansų

maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų

apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;

3) klientas

atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia

pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.

maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama

jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad

klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias

įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu

pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia

informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų

kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina

sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų

maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas

investuotojų apsaugos priemones.

29

straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis

maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius

savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę

sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio

šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais

tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,

kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje

ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų

įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti

subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių

vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu,

taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės

prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos

priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks

prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka

priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti

sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė

pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės

narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.

maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar

tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies

patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks

sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu

jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri

nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti

pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio

straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

30

straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai detalizuojant investicinių

paslaugų teikimo atskiroms klientų kategorijoms tvarką

Priežiūros

institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,

reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams

ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareiga

užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir saugoti

dokumentus

maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,

kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų

vientisumą.

maklerio įmonė privalo ne trumpiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir

dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė

sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos

nedelsdama pateikti priežiūros institucijai. Jeigu sandoriai buvo sudaromi

klientų vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją

patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatymo reikalaujami duomenys ir informacija.

maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos

pabaigos, pateikti priežiūros institucijai pranešimą apie sudarytą sandorį

priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma neatsižvelgiant į

tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje. Priežiūros institucija

užtikrina, kad informacija apie sudarytus sandorius būtų perduota ir su

finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai susijusios rinkos priežiūros

institucijai.

straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie

finansinę priemonę, kuri yra sandorio dalykas, jos kiekį, sandorio sudarymo

datą ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią

finansų maklerio įmonę.

apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu

veikiantis trečiasis asmuo, priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar

informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė

prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie

sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos

sistema arba priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar informacijos

pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga

yra įvykdyta.

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas

Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį priežiūros

institucijai, tokį pranešimą priežiūros institucija perduoda tos finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad nepageidauja

gauti tokių pranešimų.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

32 straipsnis. Daugiašalės prekybos sistemos veiklos

taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip

daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir

užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio

įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,

privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią

sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir

piktnaudžiavimui rinka.

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir forma pranešti jai

apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos

sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos

operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami

pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais

pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo

piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma privalo

pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie sudarytus

sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie

finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos

sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos

sistemos narius.

33 straipsnis. Sisteminę prekybą vykdančių finansų

maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes

maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai

skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu akcijų

rinka nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų

maklerio įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.

straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms

finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio

rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios

sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje

nustatyti reikalavimai netaikomi.

prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti

skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo

kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų

klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar

kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.

priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų

dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės

standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei

priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.

akcijos rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti

visoje Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su

įprastu tai akcijai rinkos dydžiu.

institucija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip tai

nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama į

rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau kaip

kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra priskiriama.

Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams priežiūros

institucijos interneto svetainėje ir perduodama Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas

kotiruotes reguliariai ir nuolat per visą įprastų prekybos valandų laiką.

Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius

neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.

turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų

lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24

straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų

pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento

pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų

klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už

kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais

atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, jeigu ši

kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o pavedimo dydis

viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji investuotojai,

dydį.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų

klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio

straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl

kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai

susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik vieną

kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio nesiekia

standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio, kuris yra

didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už standartinį

rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią pavedimo dalį tik

už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytus

atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jeigu sisteminę prekybą

vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl skirtingų akcijų kiekių,

tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir šį

pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti įvykdytas už vieną iš dviejų

nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų

reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse.

institucija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės

reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas, paskelbtas

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos atitiktų

vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10 dalyje

nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra

nustačiusi. Atlikdama priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę duoti

privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytas teises.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir

atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems

investuotojams bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo

tikslu įmonė turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie

įmonės nustatytų kotiruočių suteikimą.

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio

aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir

galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo

santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais

riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu

klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais

metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo

pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, jeigu toks

ribojimas leidžiamas tik tada, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir

apimtis žymiai viršija įprastą prekybos apimtį.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881, 2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

34

straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareiga atskleisti poprekybinę informaciją

maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų

į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio

dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant

viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant

nuo realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos

dalyviams.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi

pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59 straipsnio

nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių rūšių

paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

35 straipsnis. Ikiprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus

siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys

daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką

įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių

akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydami penkis geriausius

paklausos ir pasiūlos kainos lygius.

institucija, atsižvelgdama į rinkos modelį ir pavedimų tipą ir dydį, turi teisę

nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis. Išimtys gali

būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų

tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

36 straipsnis. Poprekybinės informacijos atskleidimo

reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje

sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei sandorio

sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama

įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.

straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems

daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu informacija apie šiuos sandorius

paskelbiama naudojantis reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistema.

institucija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti

atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali

būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,

palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę

prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį

priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti

informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias

priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

PENKTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS

37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų

finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje

nesteigiant filialo

maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas

kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų

investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje

valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį,

ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos

teikti investicinės ir papildomos paslaugos.

institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per vieną

mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas ir

papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo, praėjus

vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos priežiūros

institucijai pateikimo.

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio

įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne

vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią

informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai.

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse

narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų

asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja

nuotoliniu būdu, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje

narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija

per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos

prašymui, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją

apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.

38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje įsteigtų

finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje

nesteigiant filialo

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo,

jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia

įmonės priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali

būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti

Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai

priežiūros institucija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame

nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti

investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos

programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos

paslaugos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas.

straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų

maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę

gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.

valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų

juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi

ja nuotoliniu būdu.

39

straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių

paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą

maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo

pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:

1) valstybė

narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;

2) numatomos

vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti

investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;

3) adresas

priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo

dokumentus;

4) filialo

vadovų vardai ir pavardės.

Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą,

kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra

prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos,

reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.

institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei,

išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti įmonės

valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos

vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės

narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie oficialiai įsteigtą

investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų

maklerio įmonė.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė

privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš

vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją

priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai.

priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo struktūra

arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra

nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir

apie tai per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą

pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją

motyvus.

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė

gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,

kuriuo patvirtinamas perduotos informacijos gavimas, arba kai per 2 mėnesius po

to, kai priežiūros institucija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.

40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse įsteigtų

finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje įsteigiant filialą

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,

jeigu teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio įmonės

licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu

teikiama bent viena investicinė paslauga.

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos

Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros

institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje

nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia

atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių veiklos reikalavimų,

nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne

vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei. Filialas gali būti

įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį priežiūros institucijos

pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai

įmonės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje

nurodytą informaciją.

41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės teisė tapti

kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų

pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos

rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama

filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o

veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie

reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos

procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje

būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai

Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti

kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms

kredito įstaigoms.

42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių teisė tapti

pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemos nare ir

pasirinkti atsiskaitymų sistemą

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba

organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę

tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,

veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis

tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie

taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė

šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už

sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę

pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių

priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:

1) ryšiai ir

priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų

užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir

2) yra gautas

priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės sąlygos,

pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus

sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.

straipsnio 2 dalyje numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia

kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų,

atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros

institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš

pareikšdama tokį pritarimą atsižvelgia į centrinių bankų priežiūros rezultatus

ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų

priežiūra.

straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės

sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų

teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo

interesais.

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito

įstaigoms.

43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių ir rinkos

operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė pasirinkti

pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus

su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar

tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir

(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai

sudaro jų administruojamoje sistemoje.

institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų

maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties

šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus

atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės

prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies

nuostatas.

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka

valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito

įstaigoms.

III SKYRIUS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE

PIRMASIS

SKIRSNIS

REGULIUOJAMOS

RINKOS LICENCIJAVIMAS

44

straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė

reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos

akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros

institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra

visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos

ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos

operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:

1) prašymą,

kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas,

pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo

sutartį;

3) numatomos

vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos

vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;

4) įstatus;

5) reguliuojamos

rinkos taisykles.

institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti

licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali

pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau

pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo

paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija,

išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo

metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos

veiklos reikalavimai.

rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir

veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai

gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka laikytųsi kitų

šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimų.

45

straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,

jeigu:

1) reguliuojamos

rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės

ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar

kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose

dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateikta

reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka

tinkamai atliktų savo funkcijas;

4) pretendento

akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų

sąlygų;

5) reguliuojamos

rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.

46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos licencijos

galiojimo panaikinimo pagrindai

institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos

galiojimą, jeigu reguliuojamos rinkos operatorius:

1) nepradeda

naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos

išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja

licencijos suteikiamomis teisėmis;

2) gavo

licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais

neteisėtais būdais ar priemonėmis;

3) nebeatitinka

sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;

4) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;

5) kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie

kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

47

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos

1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų

įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą

sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2) skatinti

sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią

manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;

3) skleisti

informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo

reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;

4)

užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.

rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai

susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme

numatytomis jo pareigomis.

kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo

kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas

tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros

institucijos pritarimą.

rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti

apie:

1) finansinių

priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;

2) reguliuojamos

rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.

rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta

forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją

apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus

pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į

reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į

reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir

reguliuojamos rinkos narius.

institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir

lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti

priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.

48

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas

rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.

institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus

valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams

pateikiamą medžiagą.

49

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai

rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti

pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos

rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros

institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip

pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.

institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų

kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros

kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.

3.

Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos

operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

50 straipsnis. Reikalavimai asmenims, darantiems

didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui

kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos

valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms

atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas

reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

rinkos operatorius privalo:

1) pateikti

priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos

rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus

asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų

tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;

2) pateikti

priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos

rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys,

darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką

reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams,

jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir

patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.

51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus

akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas

įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta

finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.

įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo

įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus.

52

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriui taikomi organizaciniai

reikalavimai

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti:

1) tinkamų

priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias

sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip

pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos

operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai

tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai

atliekant savo funkcijas;

2) tinkamų

priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti

priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių

potencialiai rizikai sumažinti;

3) priemonių,

užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą

efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo

sutrikimams šalinti;

4) skaidrias ir

neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti

sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų vykdymo

kriterijus;

5) veiksmingų

priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku

atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;

6) pakankamus

finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,

atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir

apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir

laipsnį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos taisyklės ir jų

bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi užtikrinimas

rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir

nediskriminacines taisykles. Jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos

operatorius. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos

operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Reguliuojamos

rinkos taisykles gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.

rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,

skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos

rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus

sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus

reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba

piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.

rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos

taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka

požymių turintį elgesį priežiūros institucijai. Be to, reguliuojamos rinkos

operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą informaciją,

susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais, taip pat

bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant dėl jų.

54 straipsnis. Finansinių priemonių įtraukimas į

prekybą reguliuojamoje rinkoje

priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,

reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje

rinkoje.

taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami

perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir

nustatyti:

1) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos

sąlygas, tvarką ir terminus;

2) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo

įmokos dydžius.

kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam

šiame ir kituose įstatymuose nurodytą informaciją.

rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias

patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų

vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų

pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.

rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos

nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą

informaciją.

rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam

finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje reikalavimus.

7.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose

reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių

emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi kituose teisės aktuose

nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių

emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje reguliuojamoje

rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti reguliuojamai rinkai šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jeigu vertybiniai popieriai buvo

įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.

nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006

nustatytų taisyklių.

55 straipsnis. Prekybos finansinėmis priemonėmis

sustabdymas ir nutraukimas

šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos priežiūros

institucijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine

priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti

prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir

(arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina

reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse

nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba

nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba

sklandžiam rinkos veikimui.

rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį

sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją

priežiūros institucijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą priežiūros

institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai

pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone

sustabdymą ar nutraukimą.

priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine

priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos

sistemose, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai

paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone,

kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, priežiūros institucija praneša

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai bei kitų valstybių narių

priežiūros institucijoms.

institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą

apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje

sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą šia

finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir

priežiūros institucijos prižiūrimoje daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus

atvejus, kai tai galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba

sklandžiam rinkos veikimui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

56

straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.

taisyklės turi nustatyti:

1) reikalavimus reguliuojamos rinkos

nariams;

2) teisės

dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš

narių tvarką ir sąlygas;

3) reguliuojamos

rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,

rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje

veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,

taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3

dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje

reguliuojamoje rinkoje;

4) atsakomybę už

pareigų neatlikimą;

5) reguliuojamos

rinkos narių teises;

6) metinės nario

įmokos dydį.

rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir

kiti asmenys, kurie:

1) yra tinkami

ir pasirengę;

2) turi

pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;

3) turi tinkamą

organizacinę struktūrą;

4) turi

pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į

finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra

nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;

5) turi teisę

Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3

straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.

rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir

25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų

sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo

klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi

būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti

tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą

tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje

reguliuojamoje rinkoje.

straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos

valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai

informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos

ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės

teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje

valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir

(arba) prekybą joje.

pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi

perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje

ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą,

priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime

pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų

priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės

priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai

informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.

10.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie

reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip

reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų,

ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų

reikalavimų nesilaikymą.

Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros

institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos

reguliuojamos rinkos narius.

57

straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.

taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje

rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:

1) prekybos

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;

2) reguliuojamos

rinkos prekybos organizavimo laiką;

3) finansinių

priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;

4) atsiskaitymo

sąlygas;

5)

reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;

6) skelbimo apie

kainas ir prekybos mastą tvarką;

7) ginčų,

kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;

8) įmokų už

reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.

58 straipsnis. Ikiprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius

dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka

privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis

sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal

kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos

kainos lygius.

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta

tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias

reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai

informacijai.

institucija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba) teikiamų

pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo pareigos

viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros

institucija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos

ir tada, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam akcijų tipui įprastu

rinkos dydžiu, yra dideli.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

59 straipsnis. Poprekybinės informacijos atskleidimo

reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į

prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo

laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis

komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta

tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,

galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai

paskelbti šio straipsnio

1 dalyje nurodytai informacijai.

institucija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšį ir

dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos

paskelbimą. Priežiūros institucija turi teisę leisti atidėti informacijos

paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su konkrečiai

akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi gauti išankstinį

priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, kurias ketinama naudoti

atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias priemones turi būti

iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems investuotojams.

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos susitarimai su

pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemomis

rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia

pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai

tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams

dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos

rinkos prekybos sistemoje.

institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti

reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine

sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,

išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų

reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2

dalies nuostatas.

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka

valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos,

atliekančios tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.

61

straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas

Priežiūros

institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą

ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija

praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų

Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

IV SKYRIUS

DRAUDIMAS

PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA

62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis

kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento

administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia

informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų

arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu,

draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar

trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis

informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra

juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims,

dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita

sudarymo.

straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:

1) tiesiogiai ar

netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus

atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę

veiklą arba pareigas;

2) remiantis

viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam

asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai

neatskleista informacija yra susijusi.

nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą

informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija

nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi

sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui.

vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros

institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius,

kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių

popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų

finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis,

skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius,

sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami

duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros

institucijos nustatyta tvarka.

vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti

sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento

vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais

susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki

ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo

dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių

buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai yra kitų

išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis

laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba

tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines

tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją

atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu

atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai

paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu

informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos,

atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar

asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos

nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie

asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo

sutarčių ar kitokiais pagrindais.

maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir

pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3

dalyje arba

63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti

priežiūros institucijai.

straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi Lietuvos

Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos

centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos,

ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos

kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.

straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų

supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta

tvarka.

straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių

priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose

reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių

įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek

veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų.

Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai

finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose

rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias

rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems

Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas

už tokios rinkos ar sistemos ribų.

straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra

prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių

vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis.

63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

asmenims draudžiama:

1) sudaryti

sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali

sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių

pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys

palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą.

Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą

davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami

sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką,

patvirtintą priežiūros institucijos;

2) sudaryti

sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios

apgaulės ar gudravimo būdu;

3) skleisti per

visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais

informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą),

kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie

finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad

informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją

atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti

vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus

atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš

tokios informacijos atskleidimo.

straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi tokiomis formomis:

1) asmens ar

kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant

finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai

užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas

prekybos sąlygas;

2) finansinių

priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip

klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos

pabaigos kainą;

3) naudojimasis

galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo

priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai

apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs

pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo

nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir

veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4) kitomis formomis,

kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija.

platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų

emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo

strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia

informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,

nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su

kuriomis susijusi ta informacija.

užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo