Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2011-11-17
Paskutinį kartą atnaujinta 2012-01-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 97
Pakeitimų istorija JSON API

62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija imasi priemonių,

leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios

žinomos informacijos viešą paskelbimą).

5.

Informaciją,

kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos

platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.

V SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ APSKAITA

64

straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai

1.

Finansinės

priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,

tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta

tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina

priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių

savininkų vardu.

2.

Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo

vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių

įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu

įkaito turėtojui.

3.

Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų

sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie

veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai.

Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse

narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų,

atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad

priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi

klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.

4.

Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų

sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos

Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip

sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos

Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos

tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu

privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.

5.

Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės

narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu

Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir

finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos

banko nurodymus.

6.

Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės

narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti

fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose

sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką

kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal

Lietuvos banko nurodymus.

65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų tvarkymas

1.

Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti

finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis

depozitoriumas.

2.

Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas ar

papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių priemonių

ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

3.

Prieš

pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų

tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių asmeninių sąskaitų

tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša priežiūros institucijai šios

nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento

įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų finansinių

priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs

emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.

4.

Emitentas

turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų

vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos

finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant

paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia

sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš

kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas

emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir

asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų

tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui

pateikia jo nustatyta tvarka.

5.

Sąskaitų

tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį

turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas

sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų

tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti

finansinėmis priemonėmis.

6.

Sąskaitų

tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie

sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal

įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.

66

straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų

tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių

priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet

kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų

tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie

finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos

pabaigoje.

67

straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis

depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo

įstatus.

2.

Centrinio

depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos

reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar

darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose.

3.

Centrinio

depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas,

Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos

operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys.

Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

4.

Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo

valdymui.

5.

Juridinis

asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo

akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje –

įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1

dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi

gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam

įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar

daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu

žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,

kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.

6.

Įsigyjantis

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie

siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu

su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis,

būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.

7.

Priežiūros

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti

proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini

įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10

straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

8.

Priežiūros

institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir

visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir

duomenis:

1) per 20 darbo

dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis);

2) vertinimo

laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui užbaigti

reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo

papildomos informacijos gavimo dienos;

3) vertinimo

laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių priežiūros

institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir

(arba) prižiūrima įmonė.

9.

Priežiūros

institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių

sprendimų:

1)

neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija

per

2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;

2) prieštarauti

siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio

10 dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo

pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus

dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos

papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas

turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų veikimui.

Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo

motyvus.

10.

Jeigu

priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti

siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui

neprieštarauja.

11.

Asmens,

įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus priežiūros

institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus

siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę

visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią

gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui,

arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia

prieštaravimo dėl įsigijimo.

68

straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis

depozitoriumas privalo:

1) rengti ir

teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir

tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,

išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus

dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3)

atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių

sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti,

kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų

laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į

kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5)

kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių

skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;

6) rengti ir

diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos

vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti,

kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir

kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos

apskaitą;

8) kaupti,

apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir

konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų

tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti

priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir

pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios

iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai

teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

13) turėti

tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,

naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų

priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

14) turėti

pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

15) turėti

tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,

atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir

valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų

rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti

neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo

sistemų veikimui;

16) teikti

Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo

susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų

sistemos funkcijoms atlikti.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už

finansinių priemonių sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias

paslaugas;

4) sudaryti

sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu

susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros

institucija.

3.

Priežiūros

institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti

Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams

teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio

depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos

saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų

tvarkytojams.

5.

Centrinio

depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų

stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų

už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.

6.

Priežiūros

institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų

investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos

nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,

finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.

VI SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

69 straipsnis. Finansinių priemonių rinkos

priežiūros tikslai

Finansinių

priemonių rinkos priežiūros tikslai:

1)   užtikrinti

sąžiningą, skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;

2)   užtikrinti investuotojų

interesų apsaugą;

3)   mažinti

sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.

70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos

1.

Priežiūros

institucijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti,

kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;

2) imtis

priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir

investuotojų apsaugą;

3) teikti

pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių

priemonių rinkų plėtrą, formavimo;

4) skleisti

informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;

5) imtis kitų

priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių

priemonių rinka, įgyvendinti.

2.

Įgyvendindama

šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka

šias funkcijas:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias

reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir

maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;

2) teikia

išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;

3)

reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms,

makleriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;

4) stebi,

analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo

įmonių,

reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų

veiklą;

5) atlieka kompetentingai

institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1060/2009;

6) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;

7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie

finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;

8)

rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai

įvertinti;

9)

bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;

10) sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis

institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

11) bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su

kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 ir su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamentą

(ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims vykdyti būtiną

informaciją;

13) atlieka

jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

14) atlieka

kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

3.

Nepažeisdama

šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai

nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių

ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant

Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.

4.

Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

71 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) nemokamai

gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų

subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas

atliekančių subjektų;

2) reikalauti,

kad asmenys pateiktų bet kokią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti

papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;

3) atlikti

tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;

4) samdyti

atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius, teisininkus,

informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę, išvadą,

įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties

reikalaujančius veiksmus;

5) gauti informaciją

apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių

paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių

tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba)

paslaugų teikėjų;

6) reikalauti

nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių

teisės aktų nuostatas;

7) kreiptis į

teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui

uždėjimo;

8) reikalauti,

kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;

9) reikalauti,

kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai

pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;

10) imtis kitų

priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės,

Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame

įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

11) reikalauti

sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje

rinkoje arba kitose prekybos vietose;

12) perduoti

tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;

13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;

15) įpareigoti

asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint

teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje

nustatyta tvarka.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

72 straipsnis. Apribojimai prekiauti finansinėmis

priemonėmis priežiūros institucijos valdybos nariams ir tarnautojams

1.

Siekiant

išvengti interesų konfliktų, priežiūros institucijos valdybos nariams,

tarnautojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama finansines

priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jų

įsigijimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas:

1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;

2) finansinėms

priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;

3) finansinėms

priemonėms, perduotoms valdyti finansinių priemonių portfelio valdytojui;

4)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinėms priemonėms.

73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos

narių ir

tarnautojų

bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos

1.

Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos

nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia

informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją

kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems

asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų

nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos

konfidencialią informaciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra

laikomas:

1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir

licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali

būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar

nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų

maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo

atveju;

4) informacijos

perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

74 straipsnis. Priežiūros institucijos

bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucija

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas,

bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas

apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar patikrinimus arba

kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros institucijų

iniciatyva.

2.

Jeigu kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi

priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos

reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje

rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant

sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą,

priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.

3.

Jeigu

Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje

imasi priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą

šios reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje

reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4.

Priežiūros

institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių

priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra

laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.

5.

Jeigu yra

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros

institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos

valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai

praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

6.

Jeigu kitos

valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie

jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros

institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą

pateikusiai priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai.

7.

Priežiūros institucija informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių

popierių ir rinkų instituciją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais

susiduria Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės,

įsisteigdamos trečiosiose šalyse ar jose teikdamos investicines paslaugas.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

75 straipsnis. Bendradarbiavimas atliekant

priežiūrą, tyrimus ir patikrinimus vietoje

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir tyrimus bei patikrinimus

vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių

priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio

pagalbą.

2.

Jeigu kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje

veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi

teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi

į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti

informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos

rinkos nario.

3.

Kitos valstybės

narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl

bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti tyrimą ar patikrinimą,

taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų priežiūros institucija arba

jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Tyrimai ir patikrinimai atliekami

šiame įstatyme nustatyta tvarka.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 76 straipsnis. Keitimasis informacija

1.

Priežiūros institucija,

atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų

valstybių narių priežiūros institucijomis.

2.

Priežiūros

institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros

institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama

tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks

apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros

institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,

privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3.

Priežiūros

institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams

asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies

priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame

nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar

kitais negu nurodyti tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias

aplinkybes – pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai

informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios šalies

priežiūros instituciją.

4.

Priežiūros

institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti

šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų

priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:

1) tikrinti, ar

prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi

organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skiriant kapitalo

pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus

kontrolės vykdymo priežiūrai;

2) stebėti, ar

prekybos vietos veikia tinkamai;

3) taikyti

poveikio priemones;

4) Viešojo

administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros

institucijų priimtų sprendimų;

5) teisme

nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

6) nagrinėjant

investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo

institucijose.

5.

Šio įstatymo

73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros

institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių

bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas

atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose

nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo

užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir

finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos

Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios

institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito

įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių

bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms

atlikti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią

informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame

įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.

7.

Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio

įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo

atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis

priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, ji

apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

77

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1.

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant

tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai

numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai

numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos

perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą

ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos

Respublikoje.

2.

Jeigu

priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji

nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio

pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo

bendradarbiauti priežastis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

78

straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti

bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių

priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje šalyje yra

taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai,

negu numatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami

trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respulikos

asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

2.

Priežiūros

institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti

bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš

trečiųjų šalių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne

mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu

nustatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su

priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,

atsakingais už:

1) kredito

įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;

2) finansų

maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;

3) teisės

aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų

finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems

atliekant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą

jiems atliekant priežiūros funkcijas;

4) asmenų,

dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose

procedūrose, priežiūrą;

5) asmenų,

atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito

įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų

auditą, priežiūrą.

3.

Jeigu

trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra

gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį

informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais

informacijos naudojimo tikslais.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,

gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.

79

straipsnis. Santykiai su auditoriais

1.

Auditorius,

atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti

priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio

įmonių veiklą, arba

2) pakenkti

finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti

sąlyginę nuomonę.

2.

Auditorius

taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio

1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja

atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.

3.

Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas

nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti

konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių

neigiamų pasekmių.

80

straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas

1.

Priežiūros

institucija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines

paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų

steigimą ir veiklą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis

informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso

kelių valstybių narių jurisdikcijoms.

3.

Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų

išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu

(neteisminiu) būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

TREČIASIS

SKIRSNIS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

81 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių norminių

teisės aktų pažeidimus

1.

Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir

atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų.

2.

Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos

tarnautojai turi teisę:

1) gauti

žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,

paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į

patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros

institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti

patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito

įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių,

finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų

užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos

šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir

bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš

ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) įeiti ir

atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,

taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,

patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų

kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,

kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią

informaciją;

4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos

dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros

institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;

5) laikinai

paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių,

finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų

dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;

6) pateikę

priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis,

pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu

objektu, kopijas;

7) gauti

duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš

kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.

3.

Patikrinimo

veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik

turint teismo leidimą.

4.

Priežiūros

institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio

1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81 straipsnio 6 dalies 1 punkte,

jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti

šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam

teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų

pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti

įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo

išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio

teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti.

Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72

valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka

su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą,

ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi

išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo

nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi

teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus

dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir

planuojamų veiksmų slaptumą.

5.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali

pasitelkti policijos pareigūnus.

6.

Priežiūros

institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo

pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama

išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi

teisę:

1)

įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas

priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;

2) uždrausti

arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos

vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar

kitoje prekybos vietoje;

3)

viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų;

4)

laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su investicinių

paslaugų teikimu;

5)

prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros

institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos

administracinis teismas.

7.

Šio

straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint

teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka.

8.

Šio

straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai

gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną

mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1

punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

9.

Jeigu

priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę

įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę

finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam

depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų

dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

10.

Šio straipsnio

9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai taikyti

kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

11.

Priežiūros

institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų

reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose

patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.

12.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų

instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:

1)

laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti

informaciją;

2)

laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar

patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą

atmeta;

3) laiku

neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti

patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

82 straipsnis. Priežiūros institucijos tyrimo ar

patikrinimo medžiagos slaptumas

Finansų maklerio

įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar

kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos

atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

83 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos

poveikio priemonės

1.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio

priemones:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2)

skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

3) paskirti

laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

4) įpareigoti

finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

5) sustabdyti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol,

kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo

pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos

teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

6) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.

2.

Priežiūros

institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos

operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir

6 punktuose nustatytas poveikio priemones.

3.

Priežiūros

institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims.

4.

Priežiūros

institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų

žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu

priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar

sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai.

5.

Priežiūros

institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones,

pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

84

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai

1.

Šiame

įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas

iš šių pagrindų:

1) finansų

maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;

2)

priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar

dokumentai;

3)

nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) finansų

maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra

duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne

daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra

tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo

dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

3.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito

įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

85 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklai prižiūrėti

1.

Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės

aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms,

perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti

laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklai prižiūrėti.

2.

Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo

atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio

sprendimo.

3.

Laikinasis

atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma,

kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;

2) finansų maklerio

įmonei

iškeliama bankroto byla.

86

straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio

įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį priežiūros institucijos

pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti pritarti

reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio

įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.

87

straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama

tik teismo tvarka.

2.

Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir

finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės

klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės

valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių

finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų

tvarkytojui.

88

straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

1.

Priežiūros institucija

atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:

1) finansinės grupės

patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios

priežiūros institucijos išduotą licenciją;

2) finansų maklerio įmonės

ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją,

patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo)

bendrovė.

2.

Jungtinės

(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

89

straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje

licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos

Respublikoje

1.

Priežiūros

institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi

filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie

filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.

2.

Atlikdama

šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi

teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu

nustatytų filialų veiklos reikalavimų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti

griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų

finansų maklerio įmonių priežiūrą.

4.

Priežiūros

institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos

Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų

pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros

institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar

laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.

5.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą

Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi priežiūros

institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos

Respublikoje, patikrinimus.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

90 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis

priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų

maklerio įmonių

1.

Priežiūros

institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio

įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:

1) investicinės

paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2) investicinės

paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi

finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų,

kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai,

pažeidimų.

3.

Jeigu,

nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,

finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų

ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę

sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš

tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.

Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų

maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius

dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo

imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali

perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri

gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus

įgaliojimus.

4.

Jeigu

priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia

šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros

institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų

reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau

pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis

visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros

institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie

priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jeigu,

nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų

maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie

priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos

Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros

institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES)

Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

6.

Jeigu

priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus

reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką

ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų

maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos

Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar

daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros

institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu,

nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių

arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja

Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam

finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės

priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.

Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės

prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais

siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti

tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba

palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros

institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių

ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį

klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis

veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

7.

Visos

poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje

nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas

poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar

reguliuojamos rinkos operatoriui.

8.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

91

straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose

šalyse priežiūra

1.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje šalyje

investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės

laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios šalies priežiūros

institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,

priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti

trečiosios šalies priežiūros institucijai.

2.

Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad

trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės

filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto

pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia

investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, priežiūros

institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

92

straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę

šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti

priežiūros institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį,

atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti

padarytą žalą;

3) vykdyti šiame

įstatyme nustatytas priežiūros institucijos paskirtas sankcijas.

93

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus

1.

Priežiūros

institucija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines

paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra

reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų

organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir

III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki

100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame

įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

6) reguliuojamos

rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki

200 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo, – iki

100 tūkstančių litų;

9) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

10) juridiniams

asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems

priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos

arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;

11)

juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (EB) Nr. 1060/2009

4 straipsnio 1 dalyje

nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.

2.

Jeigu

dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai

gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir

tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis

viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi

teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės

naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims

neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,

administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio

priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo

sustabdymo ar panaikinimo.

94

straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1.

Prieš spręsdama

šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros

institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir

apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas.

Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti

atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės

skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku

praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir

advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti

poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo

pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą

įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato

paslaugomis.

4.

Išnagrinėjusi

visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija

turi teisę:

1) skirti šiame

įstatyme nustatytą poveikio priemonę;

2) nutraukti

tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;

3) pratęsti

tyrimą.

5.

Priežiūros

institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo

trukmę;

3) asmeniui dėl

pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo

gautą naudą;

4) atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6.

Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta

kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo

metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali

nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas

aplinkybes.

7.

Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro

tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą,

slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti

neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo

paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas

sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą

kvalifikuojančios aplinkybės.

8.

Priežiūros

institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas

asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai

įteikiamas jo atstovui.

95 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė

neskirti poveikio priemonių

Priežiūros

institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo

klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas

aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio

priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1)

juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų

pažeidimo;

2)

juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;

3) pažeidimas

yra mažareikšmis.

96

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį

sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo

sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo

savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

97

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų

maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros

institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo

9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti

investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis

teisėmis.

2.

Finansų

maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos

išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13

straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės

licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario

8 d.

priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio

įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos

rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario

8 d.

priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau

neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos

rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

5.

Jeigu finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki 2007

m. vasario 8 d.,

ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu

procedūros.

6.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

98 straipsnis. Įstatymo nuostatų

taikymas

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007

m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių

popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį,

laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos

įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme

pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą,

kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį,

laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į

Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant

į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į

Vertybinių popierių įstatymą.

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m.

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,

kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m.

sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos

vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010

m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010

L 331, p. 120).

3.

2004 m.

balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl

finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,

93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti

Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,

7 tomas, p. 263), su paskutiniais

pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.

4.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl

investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)

(OL 2006 L 177, p. 201).

5.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito

įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).

6.

2007 m.

rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,

2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir

vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų

sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

7.

2009 m.

rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl

kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)

Nr. 513/2011 (OL 2011 L 145, p. 30).“

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).