Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymas
62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija imasi priemonių,
leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios
žinomos informacijos viešą paskelbimą).
Informaciją,
kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos
platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.
V SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ APSKAITA
64
straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai
Finansinės
priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,
tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta
tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina
priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių
savininkų vardu.
2.
Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo
vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių
įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu
įkaito turėtojui.
3.
Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų
sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie
veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai.
Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse
narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų,
atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad
priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi
klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
4.
Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų
sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos
Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip
sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos
Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos
tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu
privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
5.
Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės
narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu
Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir
finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos
banko nurodymus.
6.
Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės
narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti
fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose
sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką
kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal
Lietuvos banko nurodymus.
65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų tvarkymas
1.
Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti
finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis
depozitoriumas.
2.
Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas ar
papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių priemonių
ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
Prieš
pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų
tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių asmeninių sąskaitų
tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša priežiūros institucijai šios
nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento
įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų finansinių
priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs
emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.
Emitentas
turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų
vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos
finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant
paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia
sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš
kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas
emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir
asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų
tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui
pateikia jo nustatyta tvarka.
Sąskaitų
tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį
turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas
sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų
tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti
finansinėmis priemonėmis.
Sąskaitų
tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie
sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal
įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.
66
straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų
tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių
priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet
kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų
tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie
finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos
pabaigoje.
67
straipsnis. Centrinis depozitoriumas
Centrinis
depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo
įstatus.
Centrinio
depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos
reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar
darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose.
Centrinio
depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas,
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito
įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos
operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys.
Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
4.
Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar
balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar
balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo
valdymui.
Juridinis
asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo
akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje –
įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1
dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi
gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam
įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar
daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu
žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,
kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.
Įsigyjantis
asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie
siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu
su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis,
būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.
Priežiūros
institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų
dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui
atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti
proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini
įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10
straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
Priežiūros
institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir
visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir
duomenis:
1) per 20 darbo
dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje –
vertinimo laikotarpis);
2) vertinimo
laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui užbaigti
reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo
papildomos informacijos gavimo dienos;
3) vertinimo
laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių priežiūros
institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir
(arba) prižiūrima įmonė.
Priežiūros
institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių
sprendimų:
1)
neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija
per
2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;
2) prieštarauti
siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio
10 dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo
pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus
dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos
papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas
turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų veikimui.
Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo
motyvus.
Jeigu
priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti
siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui
neprieštarauja.
Asmens,
įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą
daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus priežiūros
institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus
siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią
gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui,
arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia
prieštaravimo dėl įsigijimo.
68
straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
Centrinis
depozitoriumas privalo:
1) rengti ir
teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų
apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir
tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,
išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus
dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3)
atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių
sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti,
kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų
laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į
kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5)
kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių
skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;
6) rengti ir
diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos
vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti,
kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir
kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos
apskaitą;
8) kaupti,
apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir
konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų
tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti
konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti
priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir
pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios
iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai
teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
13) turėti
tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,
naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų
priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti
pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio
depozitoriumo veikimą;
15) turėti
tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti
situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,
atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir
valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų
rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti
neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo
sistemų veikimui;
16) teikti
Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo
susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų
sistemos funkcijoms atlikti.
Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už
finansinių priemonių sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,
perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su
finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias
paslaugas;
4) sudaryti
sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su
finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu
susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros
institucija.
Priežiūros
institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti
Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams
teikiamą medžiagą.
Centrinio
depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos
saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų
tvarkytojams.
Centrinio
depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų
stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų
už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.
Priežiūros
institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų
investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos
nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,
finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS
INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
69 straipsnis. Finansinių priemonių rinkos
priežiūros tikslai
Finansinių
priemonių rinkos priežiūros tikslai:
1) užtikrinti
sąžiningą, skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;
2) užtikrinti investuotojų
interesų apsaugą;
3) mažinti
sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.
70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos
Priežiūros
institucijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti,
kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;
2) imtis
priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir
investuotojų apsaugą;
3) teikti
pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių
priemonių rinkų plėtrą, formavimo;
4) skleisti
informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;
5) imtis kitų
priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių
priemonių rinka, įgyvendinti.
Įgyvendindama
šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka
šias funkcijas:
1) rengia,
tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias
reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir
maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;
2) teikia
išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;
3)
reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms,
makleriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;
4) stebi,
analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo
įmonių,
reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų
veiklą;
5) atlieka kompetentingai
institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1060/2009;
6) taiko šiame
ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,
pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;
7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie
finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;
8)
rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai
įvertinti;
9)
bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;
10) sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis
institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
11) bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su
kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;
12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 ir su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamentą
(ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims vykdyti būtiną
informaciją;
13) atlieka
jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;
14) atlieka
kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
Nepažeisdama
šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai
nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių
ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant
Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.
4.
Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
71 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas
Priežiūros
institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) nemokamai
gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų
subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas
atliekančių subjektų;
2) reikalauti,
kad asmenys pateiktų bet kokią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti
papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
3) atlikti
tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;
4) samdyti
atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius, teisininkus,
informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę, išvadą,
įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties
reikalaujančius veiksmus;
5) gauti informaciją
apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių
tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba)
paslaugų teikėjų;
6) reikalauti
nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių
teisės aktų nuostatas;
7) kreiptis į
teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui
uždėjimo;
8) reikalauti,
kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
9) reikalauti,
kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai
pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;
10) imtis kitų
priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės,
Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
11) reikalauti
sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje
rinkoje arba kitose prekybos vietose;
12) perduoti
tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;
13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
15) įpareigoti
asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Šio
straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint
teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje
nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
72 straipsnis. Apribojimai prekiauti finansinėmis
priemonėmis priežiūros institucijos valdybos nariams ir tarnautojams
Siekiant
išvengti interesų konfliktų, priežiūros institucijos valdybos nariams,
tarnautojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama finansines
priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje
reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jų
įsigijimo.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas:
1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;
2) finansinėms
priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;
3) finansinėms
priemonėms, perduotoms valdyti finansinių priemonių portfelio valdytojui;
4)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinėms priemonėms.
73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos
narių ir
tarnautojų
bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos
nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia
informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją
kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems
asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų
nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos
konfidencialią informaciją.
Šio
straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra
laikomas:
1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir
licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali
būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;
2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar
nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;
3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų
maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo
atveju;
4) informacijos
perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANTRASIS
SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS
INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR
EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
74 straipsnis. Priežiūros institucijos
bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucija
Priežiūros
institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas,
bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas
apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar patikrinimus arba
kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros institucijų
iniciatyva.
Jeigu kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi
priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos
reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje
rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant
sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą,
priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi
informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
Jeigu
Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje
imasi priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą
šios reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje
reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
Priežiūros
institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių
priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra
laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
Jeigu yra
pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros
institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos
valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai
praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Jeigu kitos
valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie
jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros
institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą
pateikusiai priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai.
7.
Priežiūros institucija informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių
popierių ir rinkų instituciją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais
susiduria Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės,
įsisteigdamos trečiosiose šalyse ar jose teikdamos investicines paslaugas.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
75 straipsnis. Bendradarbiavimas atliekant
priežiūrą, tyrimus ir patikrinimus vietoje
Priežiūros
institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir tyrimus bei patikrinimus
vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių
priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio
pagalbą.
Jeigu kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje
veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi
teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi
į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti
informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos
rinkos nario.
Kitos valstybės
narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl
bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti tyrimą ar patikrinimą,
taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų priežiūros institucija arba
jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Tyrimai ir patikrinimai atliekami
šiame įstatyme nustatyta tvarka.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 76 straipsnis. Keitimasis informacija
Priežiūros institucija,
atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų
valstybių narių priežiūros institucijomis.
Priežiūros
institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros
institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama
tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks
apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros
institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,
privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
Priežiūros
institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros
institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams
asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies
priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame
nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar
kitais negu nurodyti tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias
aplinkybes – pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai
informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios šalies
priežiūros instituciją.
Priežiūros
institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti
šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų
priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:
1) tikrinti, ar
prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi
organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skiriant kapitalo
pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus
kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar
prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti
poveikio priemones;
4) Viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros
institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme
nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant
investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo
institucijose.
Šio įstatymo
73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros
institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių
bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas
atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose
nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo
užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir
finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos
Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios
institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito
įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių
bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms
atlikti.
Šio
straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią
informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame
įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.
Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio
įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo
atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis
priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, ji
apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
77
straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Priežiūros
institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant
tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai
numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai
numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) toks tyrimas,
patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos
perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą
ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas
Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos
Respublikoje.
Jeigu
priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji
nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio
pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo
bendradarbiauti priežastis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
78
straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis
Priežiūros
institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti
bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių
priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje šalyje yra
taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai,
negu numatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami
trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respulikos
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Priežiūros
institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti
bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš
trečiųjų šalių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne
mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu
nustatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su
priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,
atsakingais už:
1) kredito
įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
2) finansų
maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės
aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų
finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems
atliekant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą
jiems atliekant priežiūros funkcijas;
4) asmenų,
dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose
procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų,
atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito
įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų
auditą, priežiūrą.
Jeigu
trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra
gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį
informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais
informacijos naudojimo tikslais.
Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,
gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.
79
straipsnis. Santykiai su auditoriais
Auditorius,
atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti
priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės
pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą
reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio
įmonių veiklą, arba
2) pakenkti
finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti
pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti
sąlyginę nuomonę.
Auditorius
taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio
1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja
atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas
nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti
konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių
neigiamų pasekmių.
80
straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas
Priežiūros
institucija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines
paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų
steigimą ir veiklą.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis
informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso
kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
3.
Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų
išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu
(neteisminiu) būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
TREČIASIS
SKIRSNIS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
81 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių norminių
teisės aktų pažeidimus
Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir
atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu
priimtų teisės aktų.
Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos
tarnautojai turi teisę:
1) gauti
žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,
paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į
patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros
institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti
patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito
įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių,
finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų
užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos
šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir
bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš
ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) įeiti ir
atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,
taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,
patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų
kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,
kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią
informaciją;
4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos
dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros
institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
5) laikinai
paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių,
finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų
dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami
motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę
priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis,
pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu
objektu, kopijas;
7) gauti
duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš
kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
Patikrinimo
veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik
turint teismo leidimą.
Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio
1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81 straipsnio 6 dalies 1 punkte,
jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti
šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam
teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų
pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti
įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo
išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio
teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti.
Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72
valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka
su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą,
ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi
išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi
teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus
dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir
planuojamų veiksmų slaptumą.
Šio
straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali
pasitelkti policijos pareigūnus.
Priežiūros
institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo
pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama
išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi
teisę:
1)
įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas
priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
2) uždrausti
arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos
vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar
kitoje prekybos vietoje;
3)
viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų;
4)
laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su investicinių
paslaugų teikimu;
5)
prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros
institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos
administracinis teismas.
Šio
straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint
teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka.
Šio
straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai
gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną
mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1
punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
Jeigu
priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką
ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę
įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę
finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam
depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų
dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
Šio straipsnio
9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai taikyti
kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
Priežiūros
institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų
reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose
patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
12.
Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų
instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1)
laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti
informaciją;
2)
laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar
patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą
atmeta;
3) laiku
neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti
patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
82 straipsnis. Priežiūros institucijos tyrimo ar
patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio
įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar
kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos
atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
83 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos
poveikio priemonės
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio
priemones:
1) įspėti dėl
veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2)
skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) paskirti
laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
4) įpareigoti
finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
5) sustabdyti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol,
kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo
pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos
teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;
6) panaikinti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.
Priežiūros
institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos
operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir
2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir
6 punktuose nustatytas poveikio priemones.
Priežiūros
institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims.
Priežiūros
institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų
žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu
priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar
sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai.
Priežiūros
institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones,
pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
84
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
Šiame
įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas
iš šių pagrindų:
1) finansų
maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;
2)
priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar
dokumentai;
3)
nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) finansų
maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra
duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
2.
Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne
daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra
tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo
dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito
įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
85 straipsnis. Laikinasis
atstovas veiklai prižiūrėti
Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės
aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms,
perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti
laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklai prižiūrėti.
Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo
atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio
sprendimo.
Laikinasis
atstovas atšaukiamas, kai:
1) nustatoma,
kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;
2) finansų maklerio
įmonei
iškeliama bankroto byla.
86
straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio
įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį priežiūros institucijos
pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti pritarti
reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio
įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.
87
straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama
tik teismo tvarka.
Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir
finansinėmis priemonėmis.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės
klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės
valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių
finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų
tvarkytojui.
88
straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
Priežiūros institucija
atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:
1) finansinės grupės
patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios
priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės
ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją,
patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo)
bendrovė.
Jungtinės
(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
89
straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje
licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos
Respublikoje
Priežiūros
institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi
filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie
filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Atlikdama
šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi
teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,
reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu
nustatytų filialų veiklos reikalavimų.
Šio
straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti
griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų
finansų maklerio įmonių priežiūrą.
Priežiūros
institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos
Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų
pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros
institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar
laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
Kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą
Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi priežiūros
institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos
Respublikoje, patikrinimus.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
90 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis
priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų
maklerio įmonių
Priežiūros
institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio
įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijai.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:
1) investicinės
paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2) investicinės
paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi
finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų,
kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai,
pažeidimų.
Jeigu,
nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio
priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,
finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų
ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę
sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš
tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių
investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.
Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų
maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius
dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo
imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali
perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri
gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus
įgaliojimus.
Jeigu
priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia
šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros
institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų
reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau
pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis
visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros
institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie
priemones, kurių buvo imtasi.
Jeigu,
nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų
maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių
investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie
priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos
Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros
institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES)
Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
Jeigu
priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus
reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką
ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų
maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos
Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar
daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros
institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar
daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu,
nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių
arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos
rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja
Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam
finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės
priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių
investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.
Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės
prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais
siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti
tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba
palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros
institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių
ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį
klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis
veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
Visos
poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje
nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas
poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar
reguliuojamos rinkos operatoriui.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
91
straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose
šalyse priežiūra
Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje šalyje
investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės
laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios šalies priežiūros
institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,
priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti
trečiosios šalies priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad
trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės
filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto
pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.
Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia
investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, priežiūros
institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros
institucijai.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
92
straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Asmenys, pažeidę
šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti
priežiūros institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį,
atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti
padarytą žalą;
3) vykdyti šiame
įstatyme nustatytas priežiūros institucijos paskirtas sankcijas.
93
straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus
Priežiūros
institucija turi teisę skirti pinigines baudas:
1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines
paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra
reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;
2) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje
nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
3) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų
organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
4) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir
III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki
100 tūkstančių litų;
5) juridiniams
asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame
įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
6) reguliuojamos
rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų
reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
7) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki
200 tūkstančių litų;
8) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo, – iki
100 tūkstančių litų;
9) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
10) juridiniams
asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems
priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos
arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti
tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;
11)
juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (EB) Nr. 1060/2009
4 straipsnio 1 dalyje
nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.
Jeigu
dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai
gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir
tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis
viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi
teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės
naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims
neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,
administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio
priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo
sustabdymo ar panaikinimo.
94
straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
Prieš spręsdama
šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros
institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir
apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas.
Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti
atsisakyta.
Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės
skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku
praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir
advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti
poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo
pranešta.
Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą
įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato
paslaugomis.
Išnagrinėjusi
visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija
turi teisę:
1) skirti šiame
įstatyme nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti
tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti
tyrimą.
Priežiūros
institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo
trukmę;
3) asmeniui dėl
pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo
gautą naudą;
4) atsakomybę
lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta
kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo
metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali
nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas
aplinkybes.
Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro
tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą,
slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti
neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo
paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas
sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą
kvalifikuojančios aplinkybės.
Priežiūros
institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas
asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai
įteikiamas jo atstovui.
95 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė
neskirti poveikio priemonių
Priežiūros
institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo
klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas
aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio
priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1)
juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų
pažeidimo;
2)
juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas
yra mažareikšmis.
96
straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos
į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai
asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį
sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo
sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo
savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
97
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Finansų
maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros
institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo
9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti
investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis
teisėmis.
Finansų
maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos
išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13
straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės
licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
Reguliuojamos
rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario
8 d.
priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio
įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos
rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
Reguliuojamos
rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario
8 d.
priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau
neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos
rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
Jeigu finansų
maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į
nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju
klientu iki 2007
m. vasario 8 d.,
ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu
procedūros.
Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
98 straipsnis. Įstatymo nuostatų
taikymas
Šio įstatymo
nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems
asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo
nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007
m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių
popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį,
laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos
įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme
pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą,
kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį,
laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į
Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant
į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į
Vertybinių popierių įstatymą.
Lietuvos
Respublikos
finansinių
priemonių
rinkų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2001 m.
gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių
popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,
kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2003 m.
sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos
vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir
manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6
skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010
m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010
L 331, p. 120).
2004 m.
balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl
finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,
93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti
Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
7 tomas, p. 263), su paskutiniais
pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.
2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl
investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)
(OL 2006 L 177, p. 201).
2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito
įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
2007 m.
rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,
2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir
vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų
sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
2009 m.
rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl
kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
Nr. 513/2011 (OL 2011 L 145, p. 30).“
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).