Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1998.01.28)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr.60-1398

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-514, 97.11.13, Žin., 1997, Nr.108-2732 (97.11.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO

6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-613,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.9-199 (98.01.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS

GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

ĮSTATYMAS

1997 m. birželio 5 d. Nr. VIII-238

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai

pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu yra nusikaltimas,

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungė

prie 1948 m. gruodžio

9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei

1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius

nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis,

konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio 15 d. iki

1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai režimai

neteisėti,

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir

dvasinis genocidas bei nusikaltimai žmonijai ir žmoniškumui buvo vykdomi

okupacijų laikotarpiu,

konstatuodamas, kad 1940-1990 m. Lietuvoje

įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas

(rezistencija) SSRS ir Vokietijos okupacinėms valdžioms,

pripažindamas, kad didelė Lietuvos gyventojų dalis

žuvo laisvės kovose arba tapo genocido, nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui bei

karo nusikaltimų aukomis ir turi būti atmenama, deramai pagerbta ir įamžinta,

siekdamas sudaryti sąlygas ištirti Lietuvos piliečių

pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos įvertinti ir patraukti

baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei nusikaltimų žmonijai ir

žmoniškumui organizatorius ir vykdytojus,

priima šį įstatymą.

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklą, nustato jo uždavinius,

funkcijas, teisinę padėtį, struktūrą ir darbo organizavimą.

2 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo

centras

tyrimo centras (toliau - Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija,

tirianti visas genocido, nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas,

Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir

neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido

organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų

institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus.

tarpžinybines darbo grupes. Jose pagal sutartis gali dirbti kitų žinybų ir

organizacijų specialistai.

atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu

bei pavadinimu “Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras”.

3 straipsnis. Centro veiklos teisiniai pagrindai

Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymais, kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos

Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei Centro nuostatais, taip pat

šiuo įstatymu.

ANTRASIS

SKIRSNIS

CENTRO

UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

4 straipsnis. Centro uždaviniai

Centro uždaviniai - istorinės tiesos ir teisingumo

atkūrimas, okupacinių režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų

fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės

kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo

inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920-1939 m. Vilniaus krašte okupacinio

režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus.

5 straipsnis. Centro funkcijos

Centras, atlikdamas jam pavestus uždavinius:

1) formuoja šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimų

valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo

problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos

tyrimo programas ir jas realizuoja, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus

šios srities tyrimus;

2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą

apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamą

totalitarinių režimų esmę, genocido bei nusikaltimų žmoniškumui ir karo

nusikaltimų vykdymo sistemą, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir

pateikia medžiagą apie juos; inicijuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą;

3) renka, analizuoja ir apibendrina medžiagą apie

pasipriešinimą okupaciniams režimams, pogrindinių organizacijų veiklą,

partizanų judėjimą ir laisvės kovų dalyvius;

4) skelbia mokslinę, informacinę, analitinę

medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir pasipriešinimą

okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja kitų

institucijų ir valstybių organizuojamose programose;

5) sudaro karių savanorių, laisvės kovų dalyvių,

politinių kalinių, tremtinių ir nukentėjusiųjų vardynus;

6) dalyvauja atskirose valstybės programose,

susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir vykdo tokias

programas;

7) bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo, Kultūros,

Krašto apsaugos ministerijomis ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą

vykdant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;

8) su Lietuvos archyvų departamentu sudaro bendrą

Valdymo ir metodikos tarybą ir kartu sprendžia strateginius Lietuvos

valstybinio archyvų fondo ypatingosios dalies (buvusio SSRS valstybės saugumo

komiteto (KGB) LSSR padalinio, buvusios LSSR vidaus reikalų ministerijos ir

Lietuvos komunistų partijos, buvusių LSSR institucijų pirmųjų skyrių) archyvų

saugojimo, tvarkymo ir naudojimo klausimus Vyriausybės patvirtinto reglamento

tvarka; sukuria bendras darbo grupes informacinės paieškos sistemai kurti;

9) tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją

juridiniams bei fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius,

dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius Lietuvos

gyventojus ir karius savanorius;

10) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių

kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo

projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;

11) dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialą

Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso - buvusių KGB rūmų -

autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Genocido aukų muziejaus išplėtimu, taip

pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso

daliai - buvusiems KGB archyvams;

12) koordinuoja valstybinių ir visuomeninių

organizacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus,

konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas

(statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių

vardus miestų aikštėms ir gatvėms, mokymo įstaigoms ar kitiems objektams);

13) rengia siūlymus dėl valstybės mastu atmintinų su

Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų šventimo,

konsultuoja valstybines įstaigas ir visuomenines organizacijas,

organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;

14) rengia Lietuvos bei kitų šalių ekspedicijas į

tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas ir šiose ekspedicijose dalyvauja,

renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose

projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;

15) rengia nuolatines ekspozicijas Genocido aukų

muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus bei sukauptą

medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir

vykdo edukacines programas studentams ir moksleiviams;

16) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir

rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų susigrąžinimu ar

kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, foto-, fono-, filmuotą medžiagą apie

genocidą ir rezistenciją;

17) inicijuoja visapusišką genocido ir okupacijos padarinių

teisinį įvertinimą, taip pat genocidą ir Lietuvos gyventojų persekiojimą

vykdžiusių organizacijų bei žinybų pripažinimą nusikalstamomis;

18) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų

persekiojimo faktus ir teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus

valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis,

deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias

kvotos teisę; kontroliuoja, kad šis tyrimas nebūtų vilkinamas; gali būti

pareiškėju teismuose dėl genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai bei

žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

19) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis,

tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos

teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir išaiškintus faktus;

20) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant

įstatymų bei kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus

(dėl pasipriešinimo dalyvių, nukentėjusiųjų teisinio statuso, socialinės

rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kt. klausimais) bei kontroliuoja jų

vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių,

tremtinių ir nukentėjusiųjų teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda

nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;

21) teikia siūlymus dėl asmenų, represuotų už

pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo, siūlo naujai ištirti šių

asmenų bylas;

22) rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės

kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo.

TREČIASIS

SKIRSNIS

CENTRO

STRUKTŪRA IR DARBUOTOJAI

6 straipsnis. Centro struktūra ir darbuotojai

1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;

2) Memorialinis departamentas (su Genocido aukų

muziejumi);

3) Specialiųjų tyrimų skyrius (su Pasipriešinimo

dalyvių (rezistentų) teisių komisija).

šiame įstatyme, ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose

padaliniuose sukaupta medžiaga.

bei trumpalaikių programų vykdymui laikinai sukurtų darbo grupių specialistai

(pagal terminuotas sutartis).

Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Centro generalinis

direktorius, Centro struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai sudaro

Centro tarybą. Tarybos darbui vadovauja Centro generalinis direktorius.

veiklos, programų formavimo ir jų vykdymo klausimais gali sudaryti laikinas

konsultacines grupes iš Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos,

Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos

istorijos instituto, politinių kalinių, tremtinių ir rezistentų visuomeninių

organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų valstybinių institucijų ar

visuomeninių organizacijų atstovų.

rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas, šį steigia ir nuostatus

tvirtina Vyriausybė. Lėšos šiam fondui skiriamos iš valstybės biudžeto.

Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau  kaip 80 procentų iš

valstybės biudžeto šiam fondui skirtų lėšų.  Nuostatuose nustatyta tvarka lėšos

fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų  šaltinių.

Vyriausybei.

nustato Centro nuostatai. Šiuos nuostatus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro

generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-514, 97.11.13, Žin., 1997, Nr.108-2732 (97.11.28)

Nr. VIII-613,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.9-199 (98.01.28)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

CENTRO

FINANSAVIMAS

7 straipsnis. Centro finansavimas

ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-514, 97.11.13, Žin., 1997, Nr.108-2732 (97.11.28)

PENKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

8 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą

ir pasipriešinimą

okupaciniams režimams

tiriamas renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvų

medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus.

Genocido tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia

dingstimi.

vilkinimą, turimos medžiagos bei informacijos slėpimą, naikinimą, atsisakymą

liudyti fiziniai ir juridiniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

9 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro įstatymas (Žin., 1993, Nr.32-735);

2) Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos gyventojų genocido

ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo tvarkos” (Žin., 1993,

Nr.32-736);

3) Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo” (Žin., 1993, Nr.73-1372);

4) įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo papildymo” (Žin., 1995,

Nr.57-1420).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS