Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 60-1398

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

ĮSTATYMAS

1997 m. birželio 5 d. Nr. VIII-238

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos

visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu yra

nusikaltimas,

atsižvelgdamas

į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d.

Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968

m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius

nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

remdamasis Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis,

konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio

15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai

režimai neteisėti,

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu,

konstatuodamas, kad 1940-1990 m.

Lietuvoje įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas

(rezistencija) SSRS ir Vokietijos okupacinėms valdžioms,

pripažindamas, kad didelė Lietuvos

gyventojų dalis žuvo laisvės kovose arba tapo genocido bei kitų nusikaltimų

žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir turi būti atmenama, deramai

pagerbta ir įamžinta,

siekdamas sudaryti sąlygas ištirti

Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos įvertinti

ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei kitų

nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir

vykdytojus,

priima šį įstatymą.

Preambulės

pakeitimai:

Nr.

IX-1461,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1706 (2003-04-24)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklą, nustato jo

uždavinius, funkcijas, teisinę padėtį, struktūrą ir darbo organizavimą.

2 straipsnis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija,

tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų

apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto

ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido

organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų

institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus.

sudaryti tarpžinybines darbo grupes. Jose pagal sutartis gali dirbti kitų

žinybų ir organizacijų specialistai.

atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu

bei pavadinimu “Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras”.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1461,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1706 (2003-04-24)

3 straipsnis.

Centro veiklos teisiniai pagrindai

Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos

Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Seimo priimtais teisės aktais,

Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei Centro nuostatais,

taip pat šiuo įstatymu.

ANTRASIS SKIRSNIS

CENTRO

UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

4 straipsnis.

Centro uždaviniai

Centro uždaviniai - istorinės tiesos ir

teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos

gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams

tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos

padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920-1939 m.

Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai

procesus.

5 straipsnis.

Centro funkcijos

Centras, atlikdamas jam pavestus

uždavinius:

1) formuoja šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimų

valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo

problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos

tyrimo programas ir jas realizuoja, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus

šios srities tyrimus;

2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą;

3) renka, analizuoja ir apibendrina

medžiagą apie pasipriešinimą okupaciniams režimams, pogrindinių organizacijų

veiklą, partizanų judėjimą ir laisvės kovų dalyvius;

4) skelbia mokslinę, informacinę,

analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir

pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja

kitų institucijų ir valstybių organizuojamose programose;

5) sudaro karių savanorių, laisvės kovų

dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir nukentėjusiųjų vardynus;

6) dalyvauja atskirose valstybės

programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir

vykdo tokias programas;

7) bendradarbiauja su Švietimo ir

mokslo, Kultūros, Krašto apsaugos ministerijomis ir mokymo įstaigomis, teikia

metodinę pagalbą vykdant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo

programas;

8) (neteko galios nuo 2007 m. birželio

21 d.);

9) tiria archyvinę medžiagą ir teikia

informaciją juridiniams bei fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu

žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius Lietuvos

gyventojus ir karius savanorius;

10) inicijuoja, skatina ir remia

memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų,

monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;

11) dalyvauja steigiant kovų ir kančių

memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso - buvusių KGB rūmų

• autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Genocido aukų muziejaus išplėtimu,

taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio

komplekso daliai - buvusiems KGB archyvams;

12) koordinuoja valstybinių ir

visuomeninių organizacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių

paminklų sąvadus, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą

įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant

pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, mokymo įstaigoms ar

kitiems objektams);

13) rengia siūlymus dėl valstybės mastu

atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų

šventimo, konsultuoja valstybines įstaigas ir visuomenines organizacijas,

organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;

14) rengia Lietuvos bei kitų šalių

ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas ir šiose

ekspedicijose dalyvauja, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus,

dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų

atminimą;

15) rengia nuolatines ekspozicijas

Genocido aukų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus bei

sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko,

rengia ir vykdo edukacines programas studentams ir moksleiviams;

16) rūpinasi dokumentų, susijusių su

genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų

susigrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, foto-, fono-, filmuotą

medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;

17) inicijuoja visapusišką genocido ir

okupacijos padarinių teisinį įvertinimą, taip pat genocidą ir Lietuvos

gyventojų persekiojimą vykdžiusių organizacijų bei žinybų pripažinimą

nusikalstamomis;

18) fiksuoja genocido ir Lietuvos

gyventojų persekiojimo faktus ir teikia medžiagą apie konkrečius genocido

vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis

institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir

turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl

genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

19) bendradarbiauja su teisėsaugos

institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą

Lietuvos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir išaiškintus

faktus;

20) inicijuoja, rengia ar dalyvauja

rengiant įstatymų bei kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų

projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių, nukentėjusiųjų teisinio statuso,

socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kt. klausimais) bei kontroliuoja

jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, politinių

kalinių, tremtinių ir nukentėjusiųjų teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka

išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;

21) teikia siūlymus dėl asmenų,

represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo, siūlo

naujai ištirti šių asmenų bylas;

22) rengia siūlymus dėl karių savanorių

ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat turėtų laipsnių ir apdovanojimų

atkūrimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1461,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1706 (2003-04-24)

Nr. X-1166,

2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2653 (2007-06-21)

TREČIASIS SKIRSNIS

CENTRO

STRUKTŪRA IR DARBUOTOJAI

6 straipsnis.

Centro struktūra ir darbuotojai

1) Genocido ir rezistencijos tyrimo

departamentas;

2) Memorialinis departamentas (su

Genocido aukų muziejumi);

3) Specialiųjų tyrimų skyrius (su

Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija).

nurodytas šiame įstatyme, ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje,

naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga.

ilgalaikių bei trumpalaikių programų vykdymui laikinai sukurtų darbo grupių

specialistai (pagal terminuotas sutartis).

direktorius. Šį Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Centro

generalinis direktorius, Centro struktūrinių padalinių vadovai ir jų

pavaduotojai sudaro Centro tarybą. Tarybos darbui vadovauja Centro generalinis

direktorius.

Centro veiklos, programų formavimo ir jų vykdymo klausimais gali sudaryti

laikinas konsultacines grupes iš Generalinės prokuratūros, Teisingumo

ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento,

Lietuvos istorijos instituto, politinių kalinių, tremtinių ir rezistentų

visuomeninių organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų valstybinių

institucijų ar visuomeninių organizacijų atstovų.

genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas, šį steigia

ir nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos šiam fondui skiriamos iš valstybės

biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau  kaip 80

procentų iš valstybės biudžeto šiam fondui skirtų lėšų.  Nuostatuose nustatyta

tvarka lėšos fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų  šaltinių.

Seimui ir Vyriausybei.

funkcijas nustato Centro nuostatai. Šiuos nuostatus Vyriausybės teikimu

tvirtina Seimas.

Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus

Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-514,

97.11.13, Žin., 1997, Nr.108-2732 (97.11.28)

Nr.

VIII-613,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.9-199 (98.01.28)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

CENTRO

FINANSAVIMAS

7 straipsnis.

Centro finansavimas

biudžeto.

finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės

biudžeto lėšos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-514,

97.11.13, Žin., 1997, Nr.108-2732 (97.11.28)

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

8 straipsnis. Atsakomybė už

trukdymą tirti genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams

režimams

persekiojimas tiriamas renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų

esančią archyvų medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus

bei prisiminimus. Genocido tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti

stabdomas jokia dingstimi.

trukdymą, vilkinimą, turimos medžiagos bei informacijos slėpimą, naikinimą,

atsisakymą liudyti fiziniai ir juridiniai asmenys atsako pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

9 straipsnis.

Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka

galios:

1) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro įstatymas (Žin., 1993, Nr.32-735);

2) Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo

tvarkos” (Žin., 1993, Nr.32-736);

3) Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos

Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo” (Žin., 1993, Nr.73-1372);

4) įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo papildymo” (Žin.,

1995, Nr.57-1420).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-514, 97.11.13,

Žin., 1997, Nr.108-2732 (97.11.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO

6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-613, 98.01.15,

Žin., 1998, Nr.9-199 (98.01.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1461,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1706 (2003-04-24)

LIETUVOS

GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO PREAMBULĖS, 2 IR 5

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1166,

2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2653 (2007-06-21)

LIETUVOS

GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-06-21)

autrap@lrs.lt