Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 36-973

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMAS

I skyrius. Bendrieji nuostatai

1

straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai

Šis

įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją

tvarką.

Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su

paslaugų valstybės tarnautojais, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų

darbuotojais, renkamaisiais darbuotojais, namudininkais, mokiniais (išskyrus

atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka su jais sudaromos mokymo sutartys), stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais

asmenimis ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai,

nustatantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to

nedraudžia.

Darbo

santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės

ūkio bendrovėse, ypatumus nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys

įstatymai, įstatai ir kolektyvinės sutartys.

Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse

su darbuotojais, kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimus,

susijusius su didelio masto itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip

pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius darbus, ypatumus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Profesinės karo tarnybos sutarties su profesinę karo

tarnybą atliekančiais kariais sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką bei šios

sutarties sąlygas nustato krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys

įstatymai ir statutai.

Diplomatų tarnybos santykius reguliuoja Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.

Darbo teisinius santykius, atsiradusius praktinio

mokymo ir darbo praktikos metu arba dirbant viešuosius darbus, nustato

atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.

15-385 (96.02.17)

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996,

Nr.101-2303 (96.10.18)

Nr. VIII-741, 98.05.14, Žin., 1998,

Nr.51-1394 (98.06.03)

Nr. VIII-1014, 98.12.29, Žin.,1999,

Nr.3-59 (99.01.08)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

2

straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo principai

Šio

įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami, vadovaujantis šiais

principais:

1)

darbo sutarties šalių lygybės;

2)

papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms

nustatymo;

3)

draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė;

4)

darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka;

5)

galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais

pagrindais;

6)

darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės,

pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių,

nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.

3

straipsnis.Darbo sutartis

Darbo

sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja

dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam

tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys

įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas,

numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose

aktuose ir šalių susitarimu.

Visi

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo

dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo

sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis

ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

4

straipsnis.Darbuotojas

Darbo

sutarties šalimi – darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sukakęs

16 metų.

Su vaikais iki 16 metų gali

būti sudaroma darbo sutartis tik jų fizines galimybes atitinkantiems lengviems

darbams, kurių sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos

apsaugos ministerija, atlikti ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,

nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką įsidarbinti, turi teisę

įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus. Jų įsidarbinimo tvarką nustato

tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. IX-373, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1945 (2001-06-27)

5

straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo

Darbdaviai pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių,

įstaigų, organizacijų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti,

išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų

ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įstatymus (įstatus,

nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti

darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, taip

pat ūkininkai, sudarę darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu.

Kai

darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

Darbdavio

įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų

Darbo sutarties įstatymo klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1168, 99.05.11, Žin., 1999,

Nr.45-1433 (99.05.26)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

6

straipsnis.Įstatymo galiojimas

Šio

įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams, atsiradusiems šio įstatymo 1

straipsnyje numatytais pagrindais, įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos

teritorijoje, taip pat už jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai.

Darbo

santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose įstatinio kapitalo dalis

priklauso užsienio investitoriui (bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas,

įmonių steigimo dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų

atžvilgiu tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.

II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

7

straipsnis.Darbo sutarties turinys

Darbo

sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės

ir įsipareigojimai.

Šalys

negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį

palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

8

straipsnis.Darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje

darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:

1)

darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

2)

darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo

arba dėl tam tikrų pareigų;

3)

darbo apmokėjimo sąlygų.

Atskiroms

darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti

numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią

darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir

kt.).

Šalių susitarimu gali būti

sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia

jas nustatyti (išbandymas, ne visas darbo laikas, darbdavio lėšų darbuotojui

apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas, taip pat šių lėšų atlyginimo

tvarka bei sąlygos ir kt.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

9

straipsnis.Darbo sutarties terminas

Gali

būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne

ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu kiti įstatymai nenumato kitko.

Neleidžiama

sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,

išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba

tai nustato kiti įstatymai.

Su

darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo

sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui.

10

straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas

Darbo sutarties terminas

gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų

aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (apibrėžiamas tam tikro

darbo užbaigimu, nustatytos užduoties įvykdymu, laikinai nesančio darbuotojo

atvykimu į darbą ir kt.), išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje

dalyje.

Jeigu

darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma,

jog sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

11

straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės

Darbo

sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o

darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė vienai iš šalių to nepadarius,

darbo sutartis tampa neterminuota.

12

straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį

Sudarant

darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo. Išbandymas

gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam

darbui, taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam

tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.

Per

išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.

Išbandymas

siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas

priimant į darbą:

1)

asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

2)

asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;

3)

asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių;

4)

asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus;

5)

kitais įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

13

straipsnis.Išbandymo terminas

Išbandymo

terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymuose numatytais

atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai.

Į

išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

14

straipsnis.Išbandymo rezultatai

Jei

darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka

jam pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino

pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir

34 straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės pašalpos.

Jei

išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui,

išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą

darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį

prieš tris dienas.

Kai

išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį

leidžiama tik bendraisiais pagrindais.

15

straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą

Darbdavys

gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmenį liudijantį dokumentą.

Jeigu

darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar

profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad

priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę

patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų

• jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito

jį faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Karo prievolininkai privalo

pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę įskaitą vietinėse

teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą. Darbdavys turi teisę

pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. I-1599, 96.10.22, Žin., 1996,

Nr.106-2429 (96.11.06)

16

straipsnis. Darbdavio pareiga pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų

valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą

Darbdavys

privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo pateiktų valstybinio socialinio

draudimo pažymėjimą, ir nustatyta tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio

socialinio draudimo pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

17

straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo

sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio

įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.

*Darbo

sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę šios sutarties formą

(pridedama). Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti

tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais

ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo sutarties

egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą

pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir

darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas

žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau

darbuotojų. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties

sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau

kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi

darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą

su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį darbuotojas

privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar

įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties

sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo

laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms

užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys

ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Sudarydamas

darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai

supažindinti priimamą dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine

sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,

reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

• Šioje

dalyje numatyti darbuotoją identifikuojantys dokumentai turi būti išduodami ne

vėliau kaip po 2 mėnesių nuo įstatymo Nr. VIII-1823 įsigaliojimo dienos (2000

m. liepos 26 d.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

17(1)

straipsnis. Nelegalus darbas

Nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai,

esant šio įstatymo 3 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, įstatymo

nustatyta tvarka darbo sutartis neįforminta, taip pat darbas, dirbamas

užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės nesilaikant jiems teisės

aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Nelegaliu darbu nelaikomi:

1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos) darbai

yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams

dirbti. Šių darbų atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė;

2) savanoriški darbai, organizuojami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbdaviai

ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, taip pat nelegalų darbą

dirbantys asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

17(2) straipsnis. Nelegalaus darbo kontrolė

Valstybinė darbo inspekcija

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kontroliuoja, ar

nedirbamas nelegalus darbas.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

Nr. IX-1193,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5191 (2002-12-06)

18

straipsnis. Giminaičių darbo apribojimas

Draudžiama

eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei

valstybės (vietos savivaldybės) įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi

giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai,

seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir

vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu

pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis

gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983

(96.05.08)

19

straipsnis. Įsidarbinimo garantijos

Draudžiama

atsisakyti priimti į darbą:

1)

šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;

2)

į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas (Lietuvos Respublikos

5 straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas

asmuo

Darbdaviai pagal šį įstatymą yra visų

rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai,

paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių,

tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įstatymus

(įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti

darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, taip

pat ūkininkai, sudarę darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu.

Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių

asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

Darbdavio įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam

darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų Darbo sutarties įstatymo

klausimais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1168, 99.05.11, Žin., 1999,

Nr.45-1433 (99.05.26)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

šalių susitarimu (27 straipsnis);

2)

pasibaigus sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą šio įstatymo 11

straipsnyje;

3)

darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);

4)

(30 straipsnis);

5)

kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl

kurios jis negali tęsti to darbo;

6)

kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti

tam tikrą darbą;

7)

kai įmonė likviduojama dėl bankroto;

8)

kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos padaliniu) į kitą

vietovę;

9)

kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas, nurodytas šio įstatymo

22 straipsnyje;

10)

kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą

negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo;

11)

kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau dirbęs darbuotojas;

12)

kai darbuotojas pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso

būdu, taip pat kai darbuotojas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas

naujam terminui ar įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai darbdavių

susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;

13) kai vaikas,

vienas iš vaiko tėvų ar vaiką auginantis asmuo arba vaiko sveikatą prižiūrintis

gydytojas reikalauja nutraukti darbo sutartį;

14)

kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams (31 straipsnis);

15)

įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų motyvuotu reikalavimu;

16)

(neteko galios);

17)

(neteko galios);

18)

(neteko galios);

19)

(neteko galios);

20)

(neteko galios);

21)

kai komercinio banko laikinasis administratorius (administratorius) įgyvendina

jam suteiktą teisę nutraukti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos komercinių

bankų įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje ir 47 straipsnio ketvirtojoje

dalyje nurodytais darbuotojais;

**22) kai

bankrutuojančios įmonės administratorius įgyvendina jam suteiktą teisę

nutraukti darbo sutartį su Įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1500)

14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais darbuotojais ir Įmonių bankroto

įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) 10 straipsnio 7 dalies

2 punkte nurodytais darbuotojais ar kai restruktūrizuojamos įmonės

administracijos vadovas įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti darbo sutartį

su Įmonių restruktūrizavimo įstatymo

16 straipsnio 8 dalyje nurodytais darbuotojais;

23)

kai pasibaigia renkamojo organo (9 straipsnio trečioji dalis) arba kito

įstatymų nustatyta tvarka sudaryto organo, paskyrusio darbuotoją į darbą

(patvirtinusio jį pareigoms) šio organo įgaliojimų laikui, įgaliojimai.

**Pastaba. 22

punkto nuostata, reglamentuojanti administratoriaus teisę nutraukti darbo

sutartį su Įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1500) 14 straipsnio 6

dalies 2 punkte nurodytais darbuotojais, yra taikoma tik įmonėms, kurių

bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas iki

2001 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. I-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr.

43-1043 (96.05.10)

Nr. VIII-286, 97.06.24, Žin., 1997,

Nr.66-1593 (97.07.11)

Nr. VIII-429, 97.09.25, Žin., 1997,

Nr.91-2273 (97.10.07)

Nr. VIII-1316, 99.07.08, Žin., 1999, Nr.66-2130 (99.07.30)

Nr. IX-373, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1945 (2001-06-27)

Nr. IX-883,

2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2115 (2002-05-31)

27

straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka

Viena

darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių

susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines

dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo

sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria, nuo kurio

laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų,

nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Jei

antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laiką nepraneša,

kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo

sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

28

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

Darbuotojas

turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs

darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje

sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo

terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys

privalo įforminti atleidimą.

Jei

reikalavimas nutraukti neterminuotą darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar

invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis

priežastimis, numatytomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti

nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos.

Darbuotojas

turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris

kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą

tik darbdaviui sutikus.

Darbuotojas

turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie

tai raštu pranešęs darbdaviui, jei yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio

antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas

darbo įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dėl

terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą, ginčą darbuotojo

pareiškimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai.

28(1)

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo darbuotojo

priklausančių aplinkybių

Darbuotojas

turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo

sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo

sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi

ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per

paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du mėnesius iš

eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Darbuotojas

turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta

tvarka įmonėje pradedama bankroto procedūra.

Darbo

sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri

turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

29

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva

pagrindai:

1) kai įmonė likviduojama, įsiteisėja teismo nutartis

iškelti įmonei bankroto bylą arba kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą

įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

2)

kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo

pakeitimų;

3)

kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl

pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

4)

kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip

šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą

keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei

įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos)

paliekama ilgesnį laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo

darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas

darbingumas arba nustatytas invalidumas;

5)

kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du

mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

6)

kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę,

jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos

drausminės nuobaudos;

7)

kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine

neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;

8)

kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį

nusikaltimą;

9)

kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar

toksinių medžiagų;

10)

kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną

(pamainą);

11)

kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba

jas praneša konkuruojančiai įmonei;

12)

kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus

(nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas;

13)

(neteko galios).

Darbdavys

gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, kurių darbas susijęs su

materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar

transportavimu, kai šie darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka

pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą.

Valstybės

bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai, atliekantys auklėjimo funkcijas,

gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra

amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.

Darbdavio

iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo

laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat

darbuotojų atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą).

Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena

laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. Už

laiką, kuriam pratęstas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas

dvigubas darbo užmokestis, įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir

apmokėjimą už atostogas.

Draudžiama

atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją,

dėl tautybės, pilietybės ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis

darbuotojo savybėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-75, 97.01.16, Žin., 1997,

Nr.6-88 (97.01.22)

Nr. VIII-286, 97.06.24, Žin., 1997,

Nr.66-1593 (97.07.11)

Nr. VIII-1316,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.66-2130 (99.07.30)

Nr. IX-883,

2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2115 (2002-05-31)

30

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus valstybės

(savivaldybės) įmones bei valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas,

turi teisę nutraukti darbo sutartį ne šio įstatymo 26 ir 29 straipsniuose

numatytais pagrindais, o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis,

sumokėdamas atleidžiamam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas

šioje įmonėje:

1) iki 5 metų – 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

2) nuo 5 iki 10 metų – 6 vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

3) nuo 10 iki 20 metų – 8 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

4) per 20 metų – 12 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio.

Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti nustatomos

palankesnės negu šio straipsnio

1 dalyje darbuotojams nustatytos sąlygos.

Draudžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio valia dėl

darbuotojo politinių įsitikinimų, religijos, pilietybės, tautybės, rasės,

lyties, dalyvavimo politinėje ar visuomeninėje veikloje, jeigu tokios veiklos

nedraudžia kiti įstatymai.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje minėtais atvejais

netaikomos šio įstatymo 29 straipsnio ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsnių

nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

31

straipsnis. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas

Darbo

sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiančioms

nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės

perkelti darbuotojo, jam sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.

Jei

darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo sutartį, jam išmokama

vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra

darbo, į kurį darbuotojas galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių

mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Ginčus

dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių įstatymams,

pripažinimo negaliojančiomis sprendžia teismas.

Darbo

sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar tarptautinius susitarimus,

reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą

(šio įstatymo

4 straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta. Darbdaviui ar jo įgaliotam

asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų numatytos sankcijos.

32

straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę

Įmonės

savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties

nenutraukia.

Įmonėms

susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį,

darbuotojo darbo santykiai tęsiasi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

32 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo

sutartį reorganizuojant įmonę

Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo

ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

Įmonėms susijungus, įmonę padalijus,

prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį, darbuotojo darbo santykiai

tęsiasi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

6 straipsnis.Įstatymo galiojimas

Šio įstatymo nuostatos taikomos darbo

santykiams, atsiradusiems šio įstatymo 1 straipsnyje numatytais pagrindais,

įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat už jos ribų, bet

priklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

Darbo santykius užsienio kapitalo įmonėse,

įmonėse, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui

(bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas, įmonių steigimo dokumentai,

išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų atžvilgiu tarptautinės sutartys

nustato kitokias taisykles.

II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

16 straipsnis.Darbdavio pareiga

pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų valstybinio

socialinio draudimo pažymėjimą

Darbdavys privalo pareikalauti, kad

priimtas dirbti asmuo pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir

nustatyta tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų

išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti

paliktam dirbti, kai sumažinamas darbuotojų

skaičius

Kai sumažinamas darbuotojų skaičius,

pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti

arba susirgo profesine liga;

2) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius)

iki 16 metų arba kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;

3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų

nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne

daugiau kaip 3 metai;

5) kuriems tokia teisė nustatyta

kolektyvinėje sutartyje.

Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose

nurodyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių

kvalifikacija ir darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės

darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją ir

darbo našumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo

priežasties formulavimas

Dokumentuose apie darbo sutarties

pasibaigimą atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo

aplinkybes ir įstatymus.

gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio pirmoji dalis ir 8 straipsnis);

3)

esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą;

4)

kitais įstatymuose numatytais atvejais.

Atsisakymas

priimti į darbą šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais gali būti

ne vėliau kaip per mėnesį ginčijamas teismine tvarka.

Teismui

nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo

sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl

įdarbinimo dienos ir sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo užmokesčio

dydžio kompensaciją.

III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas

20

straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

Darbuotojas

neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo pavesti atlikti savo

darbą kitam asmeniui.

21

straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartyje

Darbdavys

neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo

sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti sudaryta darbo sutartis.

22

straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas

Darbdavys

turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje

įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu),

taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės

atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba, jos

technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dėl to darbdavys turi

keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas.

Apie

numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip

prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti

darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti

specializaciją) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje

sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir papildomi darbdavio

įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti dirbti, pakitus

gamybai ar gamybos technologijai.

Darbuotojui

nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis, laikantis įstatymų

nustatytos tvarkos, gali būti atleistas iš darbo pagal šio įstatymo 26

straipsnio 9 punktą.

Tais

atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo

darbuotojo priklausančių priežasčių, jam ne mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo

sąlygų pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.

23

straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia

Perkelti

į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo

sutarties sąlygas, taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su

įmone, leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio

įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus.

24

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą ypatingais atvejais

Darbdavys

turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą

darbą toje pačioje įmonėje (miškų urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet

esančią toje pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei

nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos

padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ar

neleisti jam išplisti.

Draudžiama

perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.

Jeigu perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo

darbuotojo priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis

darbo užmokestis.

24(1)

straipsnis. Prastova, jos įforminimas ir darbuotojo teisinė padėtis

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis

darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo

dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių, gamtinių ir kitų,

nenurodytų šio įstatymo 24 straipsnyje), už kiekvieną prastovos valandą

mokėdamas ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų

valandinį atlygį, išskyrus atvejus, nurodytus šiame straipsnyje.

Prastova, trunkanti ne ilgiau kaip darbo diena, žymima

darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o viršijanti darbo dienos trukmę –

įforminama dar ir darbdavio įsakymu (potvarkiu). Su šiuo įsakymu supažindinami

dėl prastovos nedirbantys darbuotojai.

Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją,

specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į

kitą darbą toje įmonėje. Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali būti perkeliamas į

kitą jo sveikatai nekenkiantį darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę,

kvalifikaciją.

Jei dėl prastovos perkelto darbuotojo darbo užmokestis

sumažėja dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs

vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje

esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba

specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų

dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas

jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki

prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo

pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba specialaus profesinio

pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo

sveikatai, jam mokama ne mažiau nei 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos

valandą.

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas, nedirbantis

dėl prastovos, būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną

(pamainą). Už buvimą įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio

straipsnio penktojoje dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Kolektyvinėje,

darbo sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško neatvykimo į

darbą prastovos metu atvejai.

Esant prastovai dėl gamybinių, gamtinių ir kitų šio

įstatymo 24 straipsnyje nenurodytų sąlygų, kai teisės aktų nustatyta tvarka

neįmanoma saugiai atlikti darbų, kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti

nustatytos kitos darbuotojų laikino perkėlimo į kitą darbą bei apmokėjimo

sąlygos. Nesant kito darbo, kurį darbuotojai gali saugiai dirbti, įforminama

prastova ir taikomos šio straipsnio nustatytos garantijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

25

straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Jei

darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių

medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti.

Nušalinti

darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam darbo užmokesčio mokėjimą

galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas

26

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo

sutartis pasibaigia:

1)

17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys

susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse.

*Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę šios sutarties

formą (pridedama). Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti

dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t. y. sudaryta dviem

egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo

sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo

sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale,

kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo

sutarčių registravimas žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo,

samdantis 3 ir mažiau darbuotojų. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną

po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių

susitarimu. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo

sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį

dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens

kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo

įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už

darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio

dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo

kontroliuojančioms organizacijoms užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo

įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio

reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba

jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su

būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis,

kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

• Šioje dalyje numatyti darbuotoją identifikuojantys dokumentai

turi būti išduodami ne vėliau kaip po

2 mėnesių nuo įstatymo Nr. VIII-1823 įsigaliojimo dienos (2000 m. liepos 26

d.).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

17(1)

straipsnis. Nelegalus darbas

Nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas

darbas, kai, esant šio įstatymo 3 straipsnyje numatytiems darbo sutarties

požymiams, įstatymo nustatyta tvarka darbo sutartis neįforminta, taip pat darbas,

dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės nesilaikant jiems

teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Nelegaliu darbu nelaikomi:

1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos)

darbai yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio

darbams dirbti. Šių darbų atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė;

2) savanoriški darbai, organizuojami

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę

dirbti nelegalų darbą, taip pat nelegalų darbą dirbantys asmenys atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

17(2) straipsnis.

Nelegalaus darbo kontrolė

Valstybinė darbo inspekcija prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kontroliuoja, ar nedirbamas

nelegalus darbas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

18 straipsnis. Giminaičių darbo

apribojimas

Draudžiama eiti tarnautojų pareigas

vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės (vietos

savivaldybės) įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės

ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip

pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra

susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti

kitą. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

24 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą

darbą ypatingais atvejais

Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus

iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų

urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vietovėje,

kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją

likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems

atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.

Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį

darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į

kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių

priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis.

24(1)

straipsnis. Prastova, jos įforminimas ir darbuotojo teisinė padėtis

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis

darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo

dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių, gamtinių ir kitų,

nenurodytų šio įstatymo 24 straipsnyje), už kiekvieną prastovos valandą

mokėdamas ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų

valandinį atlygį, išskyrus atvejus, nurodytus šiame straipsnyje.

Prastova, trunkanti ne ilgiau kaip darbo diena, žymima

darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o viršijanti darbo dienos trukmę –

įforminama dar ir darbdavio įsakymu (potvarkiu). Su šiuo įsakymu supažindinami

dėl prastovos nedirbantys darbuotojai.

Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją,

specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į

kitą darbą toje įmonėje. Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali būti perkeliamas į

kitą jo sveikatai nekenkiantį darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę,

kvalifikaciją.

Jei dėl prastovos perkelto darbuotojo darbo užmokestis

sumažėja dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs

vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje

esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba

specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų

dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas

jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki

prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo

pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba specialaus profesinio

pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo

sveikatai, jam mokama ne mažiau nei 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos

valandą.

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas,

nedirbantis dėl prastovos, būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per

darbo dieną (pamainą). Už buvimą įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką

mokamas šio straipsnio penktojoje dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis.

Kolektyvinėje, darbo sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško

neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.

Esant prastovai dėl gamybinių, gamtinių

ir kitų šio įstatymo 24 straipsnyje nenurodytų sąlygų, kai teisės aktų

nustatyta tvarka neįmanoma saugiai atlikti darbų, kolektyvinėje ar darbo

sutartyje gali būti nustatytos kitos darbuotojų laikino perkėlimo į kitą darbą

bei apmokėjimo sąlygos. Nesant kito darbo, kurį darbuotojai gali saugiai

dirbti, įforminama prastova ir taikomos šio straipsnio nustatytos garantijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

25 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus,

apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų)

ir sustabdyti jam darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų

numatytais atvejais.

IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas

26 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo

pagrindai

Darbo sutartis pasibaigia:

darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais (29 straipsnis) arba jo

valia

41 straipsnis. Darbdavio pareiga

atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su

atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos

išmokėjimą, kai darbo sutartis nutraukiama šio įstatymo 28(1)

straipsnyje nurodytais atvejais. Ši išeitinė pašalpa išmokama šio įstatymo 40

straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka.

Kai uždelsiama

atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, be darbuotojui šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų išmokų, sumokamas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką,

bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius nuo atleidimo dienos. Vidutinio darbo

užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties

iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių

susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą priėmimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1166, 99.05.06, Žin., 1999,

Nr.45-1432 (99.05.26)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami

santykiai

Šis įstatymas nustato darbo sutarčių

sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką.

Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir

nutraukimo su paslaugų valstybės tarnautojais, komercinių bankų ir kitų kredito

įstaigų darbuotojais, renkamaisiais darbuotojais, namudininkais, mokiniais

(išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka su jais sudaromos mokymo

sutartys), stažuotojais, riboto

darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai,

nustatantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to

nedraudžia.

Darbo santykių, atsiradusių narystės

pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus

nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir

kolektyvinės sutartys.

Darbo sutarties ypatumus specifinės

paskirties įmonėse su darbuotojais, kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos

sutrikimus, susijusius su didelio masto itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir

gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius darbus, ypatumus nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Profesinės karo tarnybos sutarties su

profesinę karo tarnybą atliekančiais kariais sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo

tvarką bei šios sutarties sąlygas nustato krašto apsaugos sistemos veiklą

reglamentuojantys įstatymai ir statutai.

Diplomatų tarnybos santykius reguliuoja Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.

Darbo teisinius santykius, atsiradusius

praktinio mokymo ir darbo praktikos metu arba dirbant viešuosius darbus,

nustato atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.

15-385 (96.02.17)

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996,

Nr.101-2303 (96.10.18)

Nr. VIII-741, 98.05.14, Žin., 1998,

Nr.51-1394 (98.06.03)

Nr. VIII-1014, 98.12.29, Žin.,1999,

Nr.3-59 (99.01.08)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

2 straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo

principai

Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti

santykiai reguliuojami, vadovaujantis šiais principais:

1) darbo sutarties šalių lygybės;

2) papildomų garantijų labiausiai

socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymo;

3) draudimo vienašališkai keisti sąlygas,

dėl kurių šalys susitarė;

4) darbuotojo teisės nutraukti darbo

sutartį įstatymų nustatyta tvarka;

5) galimybės darbdaviui nutraukti darbo

sutartį tik įstatymų nustatytais pagrindais;

6) darbuotojų lygiateisiškumo

nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių

įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis

darbuotojų savybėmis.

3 straipsnis.Darbo sutartis

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio

susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,

specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas

nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui

darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose,

kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje

atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo

įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma

darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims,

turintiems patentą šiems darbams atlikti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

4 straipsnis.Darbuotojas

Darbo sutarties šalimi – darbuotoju gali būti

nuolatinis Lietuvos gyventojas, sukakęs 16 metų.

Su vaikais iki 16 metų

gali būti sudaroma darbo sutartis tik jų fizines galimybes atitinkantiems

lengviems darbams, kurių sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, atlikti ir laikantis įdarbinimo

sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys

be pilietybės, nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką įsidarbinti,

turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus. Jų įsidarbinimo tvarką

nustato tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. IX-373, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1945 (2001-06-27)

7 straipsnis.Darbo sutarties turinys

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir

darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.

Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų,

kurios pablogina darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

9 straipsnis.Darbo sutarties terminas

Gali būti sudaroma neterminuota darbo

sutartis arba nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu

kiti įstatymai nenumato kitko.

Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo

sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti

tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti įstatymai.

Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus

skiria į darbą renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų

įgaliojimų (kadencijos) laikui.

10 straipsnis.Darbo sutarties termino

nustatymas

Darbo sutarties terminas

gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų

aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (apibrėžiamas tam tikro

darbo užbaigimu, nustatytos užduoties įvykdymu, laikinai nesančio darbuotojo

atvykimu į darbą ir kt.), išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje

dalyje.

Jeigu darbo sutartyje jos terminas

nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota

darbo sutartis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties

termino pasibaigimo pasekmės

Darbo sutarties terminui pasibaigus,

darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš

darbo. Nė vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.

12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo

sutartį

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu

gali būti sulygstama dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas siekiant

patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, taip pat stojančiajam

dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti

nurodoma darbo sutartyje.

Per išbandymo laikotarpį darbuotojui

taikomi visi darbo įstatymai.

Išbandymas siekiant patikrinti, ar

darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:

1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

2) asmenis, darbdavių susitarimu

perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;

3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į

kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių;

4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius

kvalifikacinius egzaminus;

5) kitais įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

13 straipsnis.Išbandymo terminas

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis

kaip trys mėnesiai. Įstatymuose numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni

išbandymo terminai.

Į išbandymo terminą neįskaitomi

laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

14 straipsnis.Išbandymo rezultatai

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo

siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai

nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš

darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir 34 straipsniuose nustatytos tvarkos,

ir nemokėti jam išeitinės pašalpos.

Jei išbandymas nustatytas siekiant

patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo

darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo

sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.

Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o

darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais

pagrindais.

15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant

į darbą

Darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis

dirbti pateiktų asmenį liudijantį dokumentą.

Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į

darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,

darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą,

profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas

į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų - jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje

jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį faktiškai auginančio asmens raštišką

sutikimą. Karo prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę

į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją

vietą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų

dokumentų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. I-1599, 96.10.22, Žin., 1996,

Nr.106-2429 (96.11.06)

19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos

Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte

numatytais motyvais;

2) į atitinkamoms gyventojų kategorijoms

rezervuotas vietas (Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7

20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam

atlikti jam pavestą darbą

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar

jo įgalioto asmens sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.

21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti

darbą, nesulygtą darbo sutartyje

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad

darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi

būti sudaryta darbo sutartis.

22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas

Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo

darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje

vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas

sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų

pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba, jos technologija arba

pertvarkomas darbo organizavimas, ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų

darbuotojų darbo sąlygas.

Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą

darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama

gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas

pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją) dirbti, esant

pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti

ilgesni įspėjimo terminai ir papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti

darbuotojams sąlygas pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos

technologijai.

Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis

darbo sąlygomis, jis, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti

atleistas iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.

Tais atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas

sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam

ne mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos primokama iki

ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.

23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą

darbdavio valia

Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai

yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat

perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama tik esant

raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnyje numatytus

atvejus.

33 straipsnis. Profesinės sąjungos organo sutikimas

atleidžiant darbuotojus

Darbdavys negali atleisti iš darbo pagal šio įstatymo

29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia darbuotojo – įmonėje veikiančios

profesinės sąjungos renkamojo organo nario, negavęs tos profesinės

sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti

darbuotoją profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14

kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.

Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos

organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismo tvarka. Teismas

panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis

sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

Įstatymų numatytais atvejais darbuotojai negali būti

atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo 29

straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų sutikimo.

Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidus šiame

straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip

vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi būti grąžintas į

pirmesnįjį darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr.I-475, 94.05.24, Žin., 1994, Nr.

42-759 (94.06.03)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

34

straipsnis. Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį, kai nėra darbuotojo

kaltės

Darbdavys savo iniciatyva,

jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta

tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki

teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui

iki 18 metų, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki

14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4

mėnesius.

Darbo

arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.

Įspėjimas

netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas

mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Tais

atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu

šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys negali atleisti

darbuotojo iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.

Jeigu

darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo

iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo

terminas.

Šiame

straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai darbuotojas atleidžiamas

iš darbo pagal šio įstatymo 30 straipsnį.

Atleisti

darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taip pat

šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai

darbuotojas atsisako persikelti į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį,

kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas neišrenkamas

naujam terminui į ankstesnes pareigas arba atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės

(26 straipsnio 12 punktas), leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo

sutikimu į kitą darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

35

straipsnis. Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su nėščia moterimi ir

motina, auginančia vaiką iki 3 metų

Darbo

sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali būti nutraukta su

nėščia moterimi.

Darbo

sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su motina, auginančia vaiką iki

3 metų (jei nėra motinos - su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat

amžiaus), taip pat negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra

darbuotojo kaltės.

Garantijos,

išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo

sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr.

36-979

34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant

darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės

Darbdavys savo

iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų

nustatyta tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui,

kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai,

nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems

vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta

raštu prieš 4 mėnesius.

Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali

būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.

Įspėjimas netenka galios, jei po jo

termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo

laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo

sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo

terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo iniciatyva, jei

nėra darbuotojo kaltės.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo,

nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to

laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo

terminai netaikomi, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30

straipsnį.

Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio

iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9,

10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako persikelti

į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį, kuriame jis dirba (26

straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas neišrenkamas naujam terminui į

ankstesnes pareigas arba atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12

punktas), leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant

darbo sutartį su nėščia moterimi ir motina,

auginančia vaiką iki 3 metų

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir

darbdavio valia negali būti nutraukta su nėščia moterimi.

Darbo sutartis darbdavio valia negali būti

nutraukta su motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu

arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat negali būti

nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Garantijos, išvardintos šio straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama pagal

šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr.

36-979

36 straipsnis.

Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su asmenimis, kuriuos

įdarbinti

nustatytos kvotos, ir su darbuotojais, pašauktais atlikti

privalomąją karo

tarnybą, bei kariais savanoriais

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo

iniciatyva, išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su invalidais

ir kitais darbuotojais, kuriems pagal įstatymą nustatyta įdarbinimo ar

papildomų darbo vietų steigimo kvota, kai nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius

neviršija savivaldybės nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais

atlikti privalomąją karo tarnybą, ir kariais savanoriais jų mokymų metu ar

pašaukus juos į tarnybą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-741, 98.05.14, Žin., 1998,

Nr.51-1394 (98.06.03)

37

straipsnis. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai sumažinamas

darbuotojų skaičius

Kai

sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi

darbuotojai:

1)

kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2)

kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba kitus šeimos narius,

pripažintus I ar II grupės invalidais;

3)

kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje,

įstaigoje, organizacijoje;

4)

kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai;

5)

kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Šio

straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems

darbuotojams, kurių kvalifikacija ir darbo našumas nėra žemesni už tos pačios

specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje,

kvalifikaciją ir darbo našumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

38

straipsnis. Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos atleidimo

priežastys

Darbuotojas

ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atleidimo turi teisę raštu reikalauti, kad

darbdavys praneštų jam atleidimo iš darbo priežastis.

Darbdavys

ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo gavimo turi raštu pranešti

konkrečias atleidimo priežastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra

pagrįstas atleidimas iš darbo.

Jei

darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas užginčija atleidimą teisme,

teismas išieško iš darbdavio darbuotojui atlyginimą už dvidešimt darbo dienų

net ir tuo atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.

39

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas

Dokumentuose

apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties

pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus.

40

straipsnis. Išeitinė pašalpa

Pasibaigus

darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 23 punktuose

numatytais pagrindais, taip pat kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio

iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties

pareiškimu esant svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji ir

ketvirtoji dalys), darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio

7 punktą, taip pat pagal 26 straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo

atleidimą iš darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas

naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų prieš terminą įstatymų

numatytais atvejais nesant darbuotojo kaltės, bei pagal 28(1)

straipsnį ir 29 straipsnio 1 ir 2 punktus, darbuotojui išmokama dviejų jo

vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė pašalpa didinama:

darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo stažą toje įmonėje didesnį kaip

penkeri metai, - pusantro karto, didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir