Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 36-973

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMAS

I skyrius. Bendrieji nuostatai

1

straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai

Šis

įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją

tvarką.

Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su

paslaugų valstybės tarnautojais, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų

darbuotojais, renkamaisiais darbuotojais, namudininkais, mokiniais (išskyrus

atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka su jais sudaromos mokymo sutartys), stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais

asmenimis ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai,

nustatantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to

nedraudžia.

Darbo

santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės

ūkio bendrovėse, ypatumus nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys

įstatymai, įstatai ir kolektyvinės sutartys.

Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse

su darbuotojais, kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimus,

susijusius su didelio masto itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip

pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius darbus, ypatumus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Profesinės karo tarnybos sutarties su profesinę karo

tarnybą atliekančiais kariais sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką bei šios

sutarties sąlygas nustato krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys

įstatymai ir statutai.

Diplomatų tarnybos santykius reguliuoja Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.

Darbo teisinius santykius, atsiradusius praktinio

mokymo ir darbo praktikos metu arba dirbant viešuosius darbus, nustato

atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr.

15-385 (96.02.17)

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996,

Nr.101-2303 (96.10.18)

Nr. VIII-741, 98.05.14, Žin., 1998,

Nr.51-1394 (98.06.03)

Nr. VIII-1014, 98.12.29, Žin.,1999,

Nr.3-59 (99.01.08)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

2

straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo principai

Šio

įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami, vadovaujantis šiais

principais:

1)

darbo sutarties šalių lygybės;

2)

papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms

nustatymo;

3)

draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė;

4)

darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka;

5)

galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais

pagrindais;

6)

darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės,

pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių,

nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.

3

straipsnis.Darbo sutartis

Darbo

sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja

dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam

tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys

įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas,

numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose

aktuose ir šalių susitarimu.

Visi

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo

dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo

sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis

ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

4

straipsnis.Darbuotojas

Darbo

sutarties šalimi – darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sukakęs

16 metų.

Su vaikais iki 16 metų gali

būti sudaroma darbo sutartis tik jų fizines galimybes atitinkantiems lengviems

darbams, kurių sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos

apsaugos ministerija, atlikti ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,

nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką įsidarbinti, turi teisę

įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus. Jų įsidarbinimo tvarką nustato

tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr.

30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr.

46-1119 (95.06.02)

Nr. IX-373, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1945 (2001-06-27)

5

straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo

Darbdaviai pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių,

įstaigų, organizacijų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti,

išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų

ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įstatymus (įstatus,

nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti

darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, taip

pat ūkininkai, sudarę darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu.

Kai

darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

Darbdavio

įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų

Darbo sutarties įstatymo klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1168, 99.05.11, Žin., 1999,

Nr.45-1433 (99.05.26)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

6

straipsnis.Įstatymo galiojimas

Šio

įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams, atsiradusiems šio įstatymo 1

straipsnyje numatytais pagrindais, įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos

teritorijoje, taip pat už jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai.

Darbo

santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose įstatinio kapitalo dalis

priklauso užsienio investitoriui (bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas,

įmonių steigimo dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų

atžvilgiu tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.

II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

7

straipsnis.Darbo sutarties turinys

Darbo

sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės

ir įsipareigojimai.

Šalys

negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį

palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

8

straipsnis.Darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje

darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:

1)

darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

2)

darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo

arba dėl tam tikrų pareigų;

3)

darbo apmokėjimo sąlygų.

Atskiroms

darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti

numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią

darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir

kt.).

Šalių susitarimu gali būti

sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia

jas nustatyti (išbandymas, ne visas darbo laikas, darbdavio lėšų darbuotojui

apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas, taip pat šių lėšų atlyginimo

tvarka bei sąlygos ir kt.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

9

straipsnis.Darbo sutarties terminas

Gali

būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne

ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu kiti įstatymai nenumato kitko.

Neleidžiama

sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,

išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba

tai nustato kiti įstatymai.

Su

darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo

sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui.

10

straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas

Darbo sutarties terminas

gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų

aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (apibrėžiamas tam tikro

darbo užbaigimu, nustatytos užduoties įvykdymu, laikinai nesančio darbuotojo

atvykimu į darbą ir kt.), išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje

dalyje.

Jeigu

darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma,

jog sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

11

straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės

Darbo

sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o

darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė vienai iš šalių to nepadarius,

darbo sutartis tampa neterminuota.

12

straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį

Sudarant

darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo. Išbandymas

gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam

darbui, taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam

tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.

Per

išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.

Išbandymas

siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas

priimant į darbą:

1)

asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

2)

asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;

3)

asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių;

4)

asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus;

5)

kitais įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

13

straipsnis.Išbandymo terminas

Išbandymo

terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymuose numatytais

atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai.

Į

išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

14

straipsnis.Išbandymo rezultatai

Jei

darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka

jam pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino

pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir

34 straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės pašalpos.

Jei

išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui,

išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą

darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį

prieš tris dienas.

Kai

išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį

leidžiama tik bendraisiais pagrindais.

15

straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą

Darbdavys

gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmenį liudijantį dokumentą.

Jeigu

darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar

profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad

priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę

patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų

• jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito

jį faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Karo prievolininkai privalo

pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę įskaitą vietinėse

teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą. Darbdavys turi teisę

pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. I-1599, 96.10.22, Žin., 1996,

Nr.106-2429 (96.11.06)

16

straipsnis. Darbdavio pareiga pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų

valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą

Darbdavys

privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo pateiktų valstybinio socialinio

draudimo pažymėjimą, ir nustatyta tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio

socialinio draudimo pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

17

straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo

sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio

įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.

*Darbo

sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę šios sutarties formą

(pridedama). Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti

tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais

ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo sutarties

egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą

pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir

darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas

žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau

darbuotojų. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties

sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau

kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi

darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą

su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį darbuotojas

privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar

įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties

sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo

laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms

užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys

ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Sudarydamas

darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai

supažindinti priimamą dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine

sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,

reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

• Šioje

dalyje numatyti darbuotoją identifikuojantys dokumentai turi būti išduodami ne

vėliau kaip po 2 mėnesių nuo įstatymo Nr. VIII-1823 įsigaliojimo dienos (2000

m. liepos 26 d.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.

41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

Nr. IX-222, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr.

28-897 (2001 03 30)

17(1)

straipsnis. Nelegalus darbas

Nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai,

esant šio įstatymo 3 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, įstatymo

nustatyta tvarka darbo sutartis neįforminta, taip pat darbas, dirbamas

užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės nesilaikant jiems teisės

aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Nelegaliu darbu nelaikomi:

1) pagalbos (talkos) darbai. Pagalbos (talkos) darbai

yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams

dirbti. Šių darbų atlikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė;

2) savanoriški darbai, organizuojami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbdaviai

ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, taip pat nelegalų darbą

dirbantys asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

17(2) straipsnis. Nelegalaus darbo kontrolė

Valstybinė darbo inspekcija

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kontroliuoja, ar

nedirbamas nelegalus darbas.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997,

Nr.67-1653 (97.07.16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1823,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1828 (00.07.26)

Nr. IX-1193,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5191 (2002-12-06)

18

straipsnis. Giminaičių darbo apribojimas

Draudžiama

eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei

valstybės (vietos savivaldybės) įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi

giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai,

seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir

vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu

pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis

gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983

(96.05.08)

19

straipsnis. Įsidarbinimo garantijos

Draudžiama

atsisakyti priimti į darbą:

1)

šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;

2)

į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas (Lietuvos Respublikos

5 straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas

asmuo

Darbdaviai pagal šį įstatymą yra visų

rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai,

paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių,

tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įstatymus

(įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti

darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, taip

pat ūkininkai, sudarę darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu.

Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių

asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.

Darbdavio įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam

darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų Darbo sutarties įstatymo

klausimais.

Straipsnio