LegalizeLietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.07.17)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1991,
Nr.36-973
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-2076,
91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-475,
94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 5, 12, 15, 17, 18, 24-1, 26, 29, 30, 32,
41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 43-1043 (96.05.10) LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO
SUTARTIES ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1599, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2429 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-75, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-88 (97.01.22)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-286,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1593 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 26 IR 29 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja
nuo 1997 m. spalio 1 d.
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1653 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAPILDYMO 17(1 ), 17(2) STRAIPSNIAIS IR 3,
28(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO SUTARTIES
ĮSTATYMAS
I skyrius. Bendrieji nuostatai
1
straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai
Šis
įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją
tvarką.
Darbo
sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su renkamaisiais, užimančiais
pareigas konkurso tvarka ir atestuojamaisiais darbuotojais, valstybinės
ir vykdomosios valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, komercinių
bankų ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, profesionaliosios karo tarnybos
kariais, namudininkais, mokiniais, stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais
asmenimis ypatumus nustato įstatymai ir kiti norminiai aktai,
reguliuojantys tokių darbuotojų ir karių darbo santykius, jeigu šis įstatymas
to nedraudžia.
Darbo
santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės
ūkio bendrovėse, ypatumus nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys
įstatymai, įstatai ir kolektyvinės sutartys.
Darbo
sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse su darbuotojais, kurių veika
gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimus, susijusius su didelio masto
itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti
sezoninius darbus, ir sutarčių, sudaromų atlikti patarnavimo atskiriems
asmenims darbus, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)
Nr.
I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)
2
straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo principai
Šio
įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami, vadovaujantis šiais
principais:
1)
darbo sutarties šalių lygybės;
2)
papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms
nustatymo;
3)
draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė;
4)
darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka;
5)
galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais
pagrindais;
6)
darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės,
pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių,
nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.
3
straipsnis.Darbo sutartis
Darbo
sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas
įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą
arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai,
o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti
darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose
norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo
dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo
sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis
ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1653 (97.07.16)
4
straipsnis.Darbuotojas
Darbo
sutarties šalimi - darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas,
sulaukęs 16 metų.
Darbams,
kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo
nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal
sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą
nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti
mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito juos faktiškai
auginančio asmens raštiškam sutikimui.
Užsienio
valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka laikinai
atvykę į Lietuvos Respubliką įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir
kitus įstatymus. Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
5
straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo
Darbdaviu
pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų (toliau -
įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję
įgalinimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių
(personalinių) įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)
įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip pat atlikti
kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.
Kai
darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti,
darbdavys yra fizinis asmuo.
Darbdavio
įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys perdavė dalį savo teisių ir
pareigų Darbo sutarties įstatymo klausimais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
6
straipsnis.Įstatymo galiojimas
Šio
įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams, atsiradusiems šio įstatymo 1
straipsnyje numatytais pagrindais, įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos
teritorijoje, taip pat už jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai.
Darbo
santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose įstatinio kapitalo
dalis priklauso užsienio investitoriui (bendrose įmonėse), reguliuoja šis
įstatymas, įmonių steigimo dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių
darbuotojų atžvilgiu tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.
II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos
sudarymas
7
straipsnis.Darbo sutarties turinys
Darbo
sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės
ir įsipareigojimai.
Šalys
negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį
palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
8
straipsnis.Darbo sutarties sąlygos
Kiekvienoje
darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:
1)
darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);
2)
darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo
arba dėl tam tikrų pareigų;
3)
darbo apmokėjimo sąlygų.
Atskiroms
darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti
numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią
darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir
kt.).
Šalių
susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo
įstatymai nedraudžia jas nustatyti (išbandymas, nevisas darbo laikas ir kt.).
9
straipsnis.Darbo sutarties terminas
Gali
būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne
ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu kiti įstatymai nenumato kitko.
Neleidžiama
sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,
išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba
tai nustato kiti įstatymai.
Su
darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo
sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui.
10
straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas
Darbo
sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos
arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo,
išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje dalyje.
Jeigu
darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma,
jog sudaryta neterminuota darbo sutartis.
11
straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo
pasekmės
Darbo
sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o
darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė vienai iš šalių to
nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.
12
straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį
Sudarant
darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo.
Išbandymas gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam
pavestam darbui, taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar
darbas jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.
Per
išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.
Išbandymas
siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas
priimant į darbą:
1)
asmenis, kuriems nesukako 18 metų;
2)
asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;
3)
asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių;
4)
asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus;
5)
kitais įstatymų numatytais atvejais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
13
straipsnis.Išbandymo terminas
Išbandymo
terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymuose numatytais
atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai.
Į
išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
14
straipsnis.Išbandymo rezultatai
Jei
darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka
jam pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino
pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir
34 straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės pašalpos.
Jei
išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui,
išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą
darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį
prieš tris dienas.
Kai
išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį
leidžiama tik bendraisiais pagrindais.
15
straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą
Darbdavys
gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmenį liudijantį
dokumentą.
Jeigu
darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar
profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti,
kad priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos
būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14
iki 16 metų - jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš
tėvų ar kito jį faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Karo
prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę
įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą.
Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
Nr.
I-1599, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2429 (96.11.06)
16
straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad darbuotojas
pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą
Darbdavys
privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo pateiktų valstybinio
socialinio draudimo pažymėjimą, ir nustatyta tvarka daryti jame įrašus.
Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17
straipsnis.Darbo sutarties sudarymas
Darbo
sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio
įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.
Darbo
sutartis turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios sutarties formą
(pridedama). Darbo sutartį dviem egzemplioriais pasirašo darbdavys ir
darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis turi būti registruojama įmonės darbo
sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo
taisykles Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą yra
atsakingas darbdavys. Jeigu darbdavys pažeidžia šios nuostatos reikalavimus,
jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Darbuotojas
privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu šalys nesusitarė
kitaip.
Jei
darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar jo įgalioto asmens
leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta ir turi būti nedelsiant įforminta.
Sudarydamas
darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai
supažindinti priimamą dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine
sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,
reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
17(1)
straipsnis. Nelegalus darbas
Nelegaliu darbu laikomas darbas:
1) dirbamas nesudarius darbo sutarties su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu,
išskyrus atvejus, kai pagal kitus teisės aktus nebūtina sudaryti darbo sutartį;
2) atliekamas pagal rangos ar kitokias ūkines-komercines sutartis neįsteigus
įmonės ar neturint patento, išskyrus darbą pagal autorines sutartis;
3) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės nesilaikant
jiems teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, taip pat
nelegalų darbą dirbantys asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1653 (97.07.16)
17(2)straipsnis.
Nelegalaus darbo kontrolė
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
kontroliuoja, ar nedirbamas nelegalus darbas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1653 (97.07.16)
18
straipsnis. Giminaičių darbo apribojimas
Draudžiama
eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei
valstybės (vietos savivaldybės) įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi
giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai,
seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir
vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu
pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis
gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
19
straipsnis.Įsidarbinimo garantijos
Draudžiama
atsisakyti priimti į darbą:
1)
šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;
2)
į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas (Lietuvos Respublikos
5 straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo
Darbdaviu pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų,
organizacijų
(toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti,
išrinkti
ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų
įmonių,
tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių)
įmonių,
įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)
įmonės
vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip
pat
atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.
Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo
darbams
atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.
Darbdavio įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys perdavė
dalį
savo teisių ir pareigų Darbo sutarties įstatymo
klausimais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
šalių susitarimu (27 straipsnis);
2)
pasibaigus sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą šio įstatymo 11
straipsnyje;
3)
darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);
4)
valia (30 straipsnis);
5)
kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl
kurios jis negali tęsti to darbo;
6)
kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti
tam tikrą darbą;
7)
kai įmonė likviduojama dėl bankroto;
8)
kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos padaliniu) į kitą
vietovę;
9)
kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas, nurodytas šio įstatymo
22 straipsnyje;
10)
kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą
negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo;
11)
kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau dirbęs darbuotojas;
12)
kai darbuotojas pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso
būdu, taip pat kai darbuotojas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas
naujam terminui ar įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai
darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;
13)
kai darbuotojo nuo 14 iki 16 metų mokykla, kurioje jis mokosi, vienas iš tėvų
arba jį faktiškai auginantis asmuo reikalauja nutraukti darbo sutartį;
14)
kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams (31 straipsnis);
15)
įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų motyvuotu reikalavimu;
16)
kai paaiškėja, kad valstybės ar savivaldybių valdininkai yra teisti už
sunkius nusikaltimus, nusikaltimus valstybės tarnybai;
17)
kai valstybės ar savivaldybių valdininkai įstatymų nustatyta tvarka
nedeklaruoja savo turto ir pajamų;
18)
kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia įstatymų nuostatas,
draudžiančias jiems dirbti kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, būti jų
valdymo organų nariais (jeigu įstatymai nenumato kitaip), eiti kitas renkamas
ar skiriamas pareigas, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę
veiklą;
19)
kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia įstatymų nuostatą,
draudžiančią jiems būti personalinės įmonės savininkais, ūkinės bendrijos
tikraisiais nariais arba komanditoriais, įsigyti arba valdyti pagal
įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių;
20)
kai valstybės ar savivaldybių valdininkai nevykdo Lietuvos Respublikos
valdininkų įstatymo nuostatos, reikalaujančios, kad jie atsistatydintų iš
pareigų;
21)
kai komercinio banko laikinasis administratorius (administratorius)
įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos
komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje ir 47 straipsnio
ketvirtojoje dalyje nurodytais darbuotojais.
[26 straipsnio 1 dalis papildyta 22 punktu nuo 1997 m. spalio 1 d.]
22) kai bankrutuojančios įmonės administratorius įgyvendina jam suteiktą teisę
nutraukti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14
straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais darbuotojais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
Nr.
I-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 43-1043 (96.05.10)
Nr. VIII-286,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1593 (97.07.11)
27
straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka
Viena
darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių
susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines
dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo
sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria, nuo kurio
laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų,
nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).
Jei
antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laiką nepraneša,
kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo
sutartį šalių susitarimu yra atmestas.
28
straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
Darbuotojas
turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs
darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje
sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo
terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys
privalo įforminti atleidimą.
Jei
reikalavimas nutraukti neterminuotą darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar
invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis
priežastimis, numatytomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti
nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos.
Darbuotojas
turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris
kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti
pareiškimą tik darbdaviui sutikus.
Darbuotojas
turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie
tai raštu pranešęs darbdaviui, jei yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio
antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas
darbo įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dėl
terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą, ginčą darbuotojo
pareiškimu
sprendžia
darbo ginčus nagrinėjantys organai.
28(1) straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo darbuotojo
priklausančių aplinkybių
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat
terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo
darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo
kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60
dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du
mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė
alga).
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai Įmonių bankroto įstatymo
nustatyta tvarka įmonėje pradedama bankroto procedūra.
Darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos,
kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
Nr.
VIII-363, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1653 (97.07.16)
29
straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva
[29
straipsnio 1 dalies redakcija iki 1997 m. spalio 1 d.]
Darbo
sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:
1)
kai įmonė likviduojama;
2)
kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo
pakeitimų;
3)
kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl
pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;
4)
kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip
šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą
keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama
ilgesnį laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe
ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas
darbingumas arba nustatytas invalidumas;
5)
kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du
mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;
6)
kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę,
jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo
taikytos drausminės nuobaudos;
7)
kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas
tyčine neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;
8)
kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį
nusikaltimą;
9)
kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar
toksinių medžiagų;
10)
kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo
dieną (pamainą);
11)
kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba
jas praneša konkuruojančiai įmonei;
12)
kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus
(nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas;
13) kai darbuotojas netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus.
[29 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1997 m. spalio 1 d.]
Darbo
sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:
1)
kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė
veikla;
2)
kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo
pakeitimų;
3)
kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl
pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;
4)
kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip
šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą
keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei
įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos)
paliekama ilgesnį laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl
suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol
bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;
5)
kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du
mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;
6)
kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę,
jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo
taikytos drausminės nuobaudos;
7)
kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas
tyčine neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;
8)
kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį
nusikaltimą;
9)
kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar
toksinių medžiagų;
10)
kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo
dieną (pamainą);
11)
kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba
jas praneša konkuruojančiai įmonei;
12)
kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus
(nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas;
13) kai darbuotojas netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus.
Darbdavys
gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, kurių darbas susijęs su
materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar
transportavimu, kai šie darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka
pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą.
Valstybės
bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai, atliekantys auklėjimo funkcijas,
gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra
amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.
Darbdavio
iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo
laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat
darbuotojų atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą).
Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo
diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena.
Už laiką, kuriam pratęstas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas
dvigubas darbo užmokestis, įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą
ir apmokėjimą už atostogas.
Draudžiama
atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją,
dėl tautybės, pilietybės ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis
darbuotojo savybėmis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
Nr.
VIII-75, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-88 (97.01.22)
Nr. VIII-286,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1593 (97.07.11)
30
straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
Darbdavys,
išskyrus valstybinę (vietos savivaldybės) įmonę, įstaigą, organizaciją, turi
teisę nutraukti darbo sutartį ne šio įstatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais
pagrindais, o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis, sumokėdamas
atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje
įmonėje:
1)
iki 1 metų - 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2)
nuo 1 iki 5 metų - 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3)
nuo 5 iki 10 metų - 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
4)
nuo 10 iki 20 metų - 24 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
5)
per 20 metų - 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Minėtais
atvejais netaikomos šio įstatymo 29 straipsnio ketvirtosios dalies, 34 ir 40
straipsnių nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
31
straipsnis.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas
Darbo
sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų
draudžiančioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat
nėra galimybės perkelti darbuotojo, jam sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.
Jei
darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo sutartį, jam išmokama
vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra
darbo, į kurį darbuotojas galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Ginčus
dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių įstatymams,
pripažinimo negaliojančiomis sprendžia teismas.
Darbo
sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar tarptautinius susitarimus,
reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų
įdarbinimą (šio įstatymo 4 straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta.
Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos
įstatymų numatytos sankcijos.
32
straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant
įmonę
Įmonės
savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties
nenutraukia.
Įmonėms
susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį,
darbuotojo darbo santykiai tęsiasi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
33
straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas
atleidžiant darbuotojus
Darbdavys
negali atleisti iš darbo savo iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo 29
straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia darbuotojo - įmonėje veikiančios
profesinės sąjungos nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo
organo išankstinio sutikimo.
Darbuotojai,
išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukę su darbdaviu
sudarytos darbo sutarties, negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva
(išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia ar perkelti
į kitą darbą (išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio pirmąją dalį) be išankstinio
to profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.
Darbdavio
pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją profesinės sąjungos organas
privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo
gavimo dienos.
Darbdavys
turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą
atleisti darbuotoją teismine tvarka. Teismas panaikina profesinės sąjungos
organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo
interesus.
Įstatymų
numatytais atvejais darbuotojai negali būti atleisti iš darbo darbdavio
iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą), negavus ir
kitų organų sutikimo.
Darbuotojas,
atleistas iš darbo pažeidus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat
atleistas praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo
sprendimu turi būti grąžintas į pirmesnįjį darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.I-475,
94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)
34
straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį, kai nėra
darbuotojo kaltės
Darbdavys
savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį
įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu.
Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip
penkeri metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų
iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie
numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius.
Darbo
arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.
Įspėjimas
netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas
mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
Tais
atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu
šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys negali atleisti
darbuotojo iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.
Jeigu
darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo
atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti
įspėjimo terminas.
Šiame
straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai darbuotojas
atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30 straipsnį.
Atleisti
darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taip pat
šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai
darbuotojas atsisako persikelti į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį,
kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas neišrenkamas
naujam terminui į ankstesnes pareigas arba atšaukiamas iš jų nesant jo
kaltės (26 straipsnio 12 punktas), leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti
jo sutikimu į kitą darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
35
straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su nėščia
moterimi ir motina, auginančia vaiką iki 3 metų
Darbo
sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali būti nutraukta su
nėščia moterimi.
Darbo
sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su motina, auginančia vaiką iki
3 metų (jei nėra motinos - su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat
amžiaus), taip pat negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra
darbuotojo kaltės.
Garantijos,
išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai
darbo sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-2076,
91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979
36
straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su asmenimis,
kuriuos įdarbinti nustatytos kvotos, ir su darbuotojais,
pašauktais atlikti krašto apsaugos tarnybą
Darbdavys
negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, išskyrus pagal šio
įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su invalidais ir kitais darbuotojais,
kuriems pagal įstatymą nustatyta įdarbinimo ar papildomų darbo vietų steigimo
kvota, kai nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius neviršija savivaldybės
nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais atlikti krašto apsaugos
tarnybą.
37
straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai
sumažinamas darbuotojų skaičius
Kai
sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi
darbuotojai:
1)
kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2)
kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba kitus šeimos narius,
pripažintus I ar II grupės invalidais;
3)
kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje,
įstaigoje, organizacijoje;
4)
kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai;
5)
kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Šio
straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems
darbuotojams, kurių kvalifikacija ir darbo našumas nėra žemesni už tos pačios
specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje,
kvalifikaciją ir darbo našumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-215,
93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
38
straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos
atleidimo priežastys
Darbuotojas
ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atleidimo turi teisę raštu reikalauti,
kad darbdavys praneštų jam atleidimo iš darbo priežastis.
Darbdavys
ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo gavimo turi raštu pranešti
konkrečias atleidimo priežastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra
pagrįstas atleidimas iš darbo.
Jei
darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas užginčija atleidimą
teisme, teismas išieško iš darbdavio darbuotojui atlyginimą už dvidešimt darbo
dienų net ir tuo atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.
39
straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas
Dokumentuose
apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties
pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus.
40
straipsnis.Išeitinė pašalpa
Pasibaigus
darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytais
pagrindais, taip pat kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl
darbuotojo kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu esant
svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji ir ketvirtoji
dalys), darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė pašalpa. Atleidžiant iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 7
punktą, taip pat pagal 26 straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo
atleidimą iš darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas
naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų prieš terminą įstatymų
numatytais atvejais nesant darbuotojo kaltės, bei pagal 281 straipsnį ir 29
straipsnio 1 ir 2 punktus, darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Šio
straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė pašalpa didinama:
darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo stažą toje įmonėje didesnį kaip
penkeri metai, - pusantro karto, didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir
didesnį kaip dvidešimt metų - tris kartus. Šis išeitinės pašalpos
padidinimas nepratęsia termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa
(Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsnio antroji dalis).
Nutraukiant
darbo sutartį pagal šio įstatymo 28-1 straipsnį, išeitinė pašalpa gali būti
išmokėta lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
41
straipsnis. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu iš
darbo darbuotoju
Darbdavys
privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo
dieną, išskyrus išeitinės pašalpos išmokėjimą, kai darbo sutartis nutraukiama
šio įstatymo 28-1 straipsnyje nurodytais atvejais. Ši išeitinė pašalpa išmokama
šio įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka.
Kai
uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas
vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
42
straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą
Darbuotojas,
nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu nuo darbo ar perkėlimu į kitą
darbą, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar
perkėlimą, gavimo turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas iš
darbo, perkeltas į kitą darbą arba nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar
pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tai teismas grąžina jį į pirmesnįjį
darbą.
Teismas,
grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą darbuotoją į pirmesnįjį
darbą, išieško atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką arba
atlyginimo skirtumą, kai darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.
Kai
neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnįjį
darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas
neteisėtą atleidimą, gali darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti
jam kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš darbo pagal šio įstatymo
28 straipsnį.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius,
1991 m. lapkričio 28 d. Nr.I-2048
Priedėlis
D A R B O S U T A R T I S Nr._
199 __ m. ______ d.
Įmonė,
įstaiga, organizacija (toliau - įmonė)_________
(pavadinimas)
(adresas)
Darbdavys
ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys)________
(pareigos, jeigu
įgaliotas asmuo - taip pat
nurodyti, vardas ir pavardė)
Priimamas
į darbą asmuo_______
(vardas, pavardė)
(paso duomenys - gimimo
metai, asmens kodas, paso nesant,
duomenys pagal kitą asmens
dokumentą)
(gyvenamoji vieta)
Sudarė
šią darbo sutartį:
1.
___________(toliau - darbuotojas)
(priimamojo į darbą vardas ir
pavardė)
priimamas
dirbti
1.1.
(nurodyti padalinį)
1.2.
(tiksliai nusakyti darbo,
pareigų pavadinimą, kvalifikacinę
kategoriją; jeigu priimamas mokiniu, taip pat
nurodyti)
1.3.
pagal neterminuotą, terminuotą darbo sutartį (nereikalingą žodį išbraukti)______________
(jeigu terminuota
sutartis,nurodyti terminą pagal Darbo sutarties
įstatymo 10 straipsnį)
2.
Nustatomas išbandymo laikotarpis ______
(nurodyti terminą)
3.
Nustatomas sutrumpintas darbo laikas_________
(nurodyti, kas sutrumpinama -
darbo savaitė, darbo diena,
ir sutrumpinimo trukmę)
4.
Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį______
(nurodyti sumą,
valandinį
tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas ir kt.; kiek
kartų
per mėnesį, kuriomis dienomis)
5.
Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems
neprieštarauja ir kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas arba
kolektyvinė sutartis_____
(papildomos garantijos,
kompensacijos ir kt.)
6.
Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas,
kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems
neprieštarauja___________
7.
Ši darbo sutartis įsigalioja___________
(nurodyti datą)
8.
Darbuotojas pradeda dirbti_______
(nurodyti datą)
9.
Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
10.
Ši darbo sutartis gali būti nutraukta įstatymų nustatytais pagrindais.
11.
Darbo sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas įmonėje,
kitas išduodamas darbuotojui.
Darbo
sutarties šalių parašai:
Darbdavys Darbuotojas
(Vardas
ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A.V.
Darbo
sutartis pakeista_______
(nurodyti, kokios pirminės
šios darbo sutarties
sąlygos pakeistos, ir datą)
Šalių
parašai:
Darbdavys Darbuotojas
(Vardas
ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A.V.
Darbo
sutartis nutraukta ___________
(nurodyti datą ir pagrindą)
Šalių
parašai:
Darbdavys Darbuotojas
(Vardas
ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A.V.
Pastaba. Šioje tipinėje darbo sutarties formoje nustatomos bendrosios
darbo sutarties sąlygos. Specifinės paskirties įmonių (atominės energetikos,
jūrų, upių, oro, geležinkelio transporto ir kt.) darbo sutartyse gali būti
šalių nustatytos kitokios teisės aktams neprieštaraujančios sąlygos.
Šios darbo sutarties būtinosios sąlygos -
darbuotojo darbo vieta (įmonė, jos padalinys ir pan.), darbo funkcijos
(profesija, kvalifikacija, specialybė, darbas, pareigos), darbo apmokėjimo
sąlygos - gali būti keičiamos tiktai šalių susitarimu. Kitų šios sutarties
sąlygų keitimas negali prieštarauti įstatymams, kitiems teisės aktams,
reglamentuojantiems darbo sutarties sudarymą, pakeitimą ir nutraukimą. Kai toje
įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojo sutikimu jam pavedamas kitas
darbas, nesulygtas darbo sutartimi, sudaroma kita darbo sutartis laikantis šios
darbo sutarties formos reikalavimų.
Įstatymas
papildytas priedėliu:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
Priedėlio
patikslinimas:
Žin.,
1996, Nr. 54 (96.06.07)
32 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį
reorganizuojant įmonę
Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo
pasikeitimas
darbo sutarties nenutraukia.
Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos
kitą
ar pakeitus įmonės rūšį, darbuotojo darbo santykiai
tęsiasi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
6 straipsnis.Įstatymo galiojimas
Šio įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams,
atsiradusiems
šio įstatymo 1 straipsnyje numatytais pagrindais,
įmonėse,
esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat
už
jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai.
Darbo santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose
įstatinio
kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui
(bendrose
įmonėse), reguliuoja šis įstatymas, įmonių steigimo
dokumentai,
išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų
atžvilgiu
tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.
II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas
16 straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad
darbuotojas pateiktų valstybinio
socialinio draudimo pažymėjimą
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo
pateiktų
valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir
nustatyta
tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio socialinio
draudimo
pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti,
kai sumažinamas darbuotojų skaičius
Kai sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti
paliktiems
dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo
profesine
liga;
2) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba
kitus
šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;
3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo
stažą
toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3
metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti
darbe
taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija ir
darbo
našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų,
dirbančių
toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją
ir
darbo našumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties
formulavimas
Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo
formulavimas
turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir
įstatymus.
gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio pirmoji dalis ir 8 straipsnis);
3)
esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą;
4)
kitais įstatymuose numatytais atvejais.
Atsisakymas
priimti į darbą šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais gali būti
ne vėliau kaip per mėnesį ginčijamas teismine tvarka.
Teismui
nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo
sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl
įdarbinimo dienos ir sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo užmokesčio
dydžio kompensaciją.
III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir
pakeitimas
20
straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą
Darbuotojas
neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo pavesti atlikti savo
darbą kitam asmeniui.
21
straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartyje
Darbdavys
neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo
sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti sudaryta darbo sutartis.
22
straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas
Darbdavys
turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje
įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu),
taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės
atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba,
jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dėl to darbdavys
turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas.
Apie
numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip
prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti
darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti
specializaciją) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje
sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir papildomi
darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti
dirbti, pakitus gamybai ar gamybos technologijai.
Darbuotojui
nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis, laikantis įstatymų
nustatytos tvarkos, gali būti atleistas iš darbo pagal šio įstatymo 26
straipsnio 9 punktą.
Tais
atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo
priklausančių priežasčių, jam ne mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų
pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.
23
straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia
Perkelti
į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo
sutarties sąlygas, taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su
įmone, leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio
įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus.
24
straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą ypatingais atvejais
Darbdavys
turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą
darbą toje pačioje įmonėje (miškų urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet
esančią toje pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei
nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos
padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ar
neleisti jam išplisti.
Draudžiama
perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.
Jeigu perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo
darbuotojo priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo
vidutinis darbo užmokestis.
24-1
straipsnis. Prastova, jos įforminimas ir darbuotojo teisinė
padėtis
Prastova
ne dėl darbuotojo kaltės yra padėtis įmonėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui
darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ir
kt.).
Prastova,
trunkanti ne ilgiau kaip darbo dieną, žymima darbo laiko apskaitos
žiniaraštyje, o viršijanti darbo dienos trukmę - įforminama dar ir darbdavio
įsakymu (potvarkiu), su kuriuo supažindinami dėl prastovos nedirbantys
darbuotojai.
Prastovos
laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją
ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje.
Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali būti perkeliamas į kitą darbą neatsižvelgiant
į profesiją, specialybę, kvalifikaciją.
Jei
dėl prastovos perkeltojo darbuotojo darbo užmokestis sumažėja ne dėl nuo jo
priklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo
užmokestis.
Jeigu
darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo, kurį jis
galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai,
sveikatos būklei, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų
trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki
prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei valstybės patvirtintas minimalus
valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.
Jeigu
darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas
savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam
mokamas ne mažesnis nei valstybės nustatytas minimalus valandinis atlygis už
kiekvieną prastovos valandą.
Darbdavys
neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas, nedirbantis dėl prastovos, būtų
darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną (pamainą). Už buvimą
įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio straipsnio penktojoje
dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Kolektyvinėje, darbo sutartyje arba
šalių susitarimu gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu
atvejai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
25
straipsnis. Nušalinimas nuo darbo
Jei
darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių
medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti.
Nušalinti
darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam darbo užmokesčio mokėjimą
galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas
26
straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo
sutartis pasibaigia:
1)
17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl
būtinųjų
sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir
antrojoje
dalyse.
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios
sutarties
formą (pridedama). Darbo sutartį dviem egzemplioriais
pasirašo
darbdavys ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis turi
būti
registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale,
kurio
formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės
apsaugos
ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė. Už darbo sutarties sudarymą, jos
registravimą
yra atsakingas darbdavys. Jeigu darbdavys pažeidžia
šios
nuostatos reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų
nustatyta
tvarka.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties
sudarymo,
jeigu šalys nesusitarė kitaip.
Jei darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar
jo
įgalioto asmens leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta
ir
turi būti nedelsiant įforminta.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas
asmuo
privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį
su
būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo
tvarkos
taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,
reglamentuojančiais
jo darbo sąlygas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
18 straipsnis. Giminaičių darbo apribojimas
Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir
savivaldybės
institucijoje bei valstybės (vietos savivaldybės)
įmonėje
asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės
ryšiai
(tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai,
įvaikiai,
taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir
vaikai),
jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų
tiesioginiu
pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti
kitą.
Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
24 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą
ypatingais atvejais
Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio
į
darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų
urėdijos
teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje
pačioje
vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei
nelaimei
ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant
pašalinti
jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems
atsitikimams,
gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.
Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris
neleistinas
dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į
kitą
darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo
priklausančių
priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo
vidutinis
darbo užmokestis.
25 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo
Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo
narkotikų
ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą)
neleidžia
jam dirbti.
Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam
darbo
užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais
atvejais.
IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas
26 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo sutartis pasibaigia:
darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais (29 straipsnis) arba jo
41 straipsnis. Darbdavio pareiga atsiskaityti su
atleidžiamu iš darbo darbuotoju
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš
darbo
darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos
išmokėjimą,
kai darbo sutartis nutraukiama šio įstatymo 28-1
straipsnyje
nurodytais atvejais. Ši išeitinė pašalpa išmokama
šio
įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka.
Kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės,
darbuotojui
sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo
laiką.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai
Šis įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir
nutraukimo
bendrąją tvarką.
Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su
renkamaisiais,
užimančiais pareigas konkurso tvarka ir
atestuojamaisiais
darbuotojais, valstybinės ir vykdomosios
valdžios,
teismo ir prokuratūros tarnautojais, komercinių
bankų
ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, profesionaliosios
karo
tarnybos kariais, namudininkais, mokiniais, stažuotojais,
riboto
darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus nustato
įstatymai
ir kiti norminiai aktai, reguliuojantys tokių
darbuotojų
ir karių darbo santykius, jeigu šis įstatymas to
nedraudžia.
Darbo santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse
bendrijose,
akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus nustato
tų
bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai
ir
kolektyvinės sutartys.
Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse su
darbuotojais,
kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos
sutrikimus,
susijusius su didelio masto itin sunkiomis
pasekmėmis
žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti
sezoninius
darbus, ir sutarčių, sudaromų atlikti patarnavimo
atskiriems
asmenims darbus, nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
1-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)
Nr.
I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)
2 straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo
principai
Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami,
vadovaujantis
šiais principais:
1) darbo sutarties šalių lygybės;
2) papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų
piliečių
grupėms nustatymo;
3) draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys
susitarė;
4) darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų
nustatyta
tvarka;
5) galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik
įstatymų
nustatytais pagrindais;
6) darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties,
rasės,
tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į
religiją
ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis
darbuotojų
savybėmis.
3 straipsnis.Darbo sutartis
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas,
kuriuo
darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybės,
kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas,
paklusdamas
nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys
įsipareigoja
mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti
darbo
sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje
sutartyje,
kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
4 straipsnis.Darbuotojas
Darbo sutarties šalimi - darbuotoju gali būti nuolatinis
Lietuvos
gyventojas, sulaukęs 16 metų.
Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos
žmonių
saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti
priimami
asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę
galintys
atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą
nepilnamečius
nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys
jiems
lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų
arba
kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.
Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,
nustatyta
tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką
įsidarbinti,
turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus.
Jų
įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
7 straipsnis.Darbo sutarties turinys
Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio
susitarimu
nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.
Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina
darbuotojo
padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos
Respublikos
įstatymai.
9 straipsnis.Darbo sutarties terminas
Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba
nustatomas
terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu
kiti
įstatymai nenumato kitko.
Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas
yra
nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią
sutartį
pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti
įstatymai.
Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą
renkamieji
organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų
įgaliojimų
(kadencijos) laikui.
10 straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas
Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam
tikros
kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių
atsiradimo,
pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį,
nurodytą
9 straipsnio trečiojoje dalyje.
Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba
netinkamai
nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo
sutartis.
11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino
pasibaigimo pasekmės
Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę
nutraukti
darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė
vienai
iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa
neterminuota.
12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį
Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti
sulygstama
dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas
siekiant
patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui,
taip
pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas
jam
tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.
Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo
įstatymai.
Išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam
pavestam
darbui, nenustatomas priimant į darbą:
1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;
2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš
kitos
įmonės;
3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą
darbo
vietų skaičių;
4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius
egzaminus;
5) kitais įstatymų numatytais atvejais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
13 straipsnis.Išbandymo terminas
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.
Įstatymuose
numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni
išbandymo
terminai.
Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai
darbuotojas
nebuvo darbe.
14 straipsnis.Išbandymo rezultatai
Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti,
ar
darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai
nepatenkinami,
jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti
darbuotoją
iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir 34
straipsniuose
nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės
pašalpos.
Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas
tinka
darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo
darbuotojo
valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę
nutraukti
darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš
tris
dienas.
Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba,
nutraukti
darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.
15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą
Darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti
pateiktų
asmenį liudijantį dokumentą.
Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam
tikru
išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos
būkle,
darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis
pateiktų
tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos
būklę
patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą
nepilnametį
nuo 14 iki 16 metų - jo gimimo liudijimą,
mokyklos,
kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį
faktiškai
auginančio asmens raštišką sutikimą. Karo
prievolininkai
privalo pateikti dokumentus, kad jie yra
įsirašę
į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse
įstaigose
pagal jų gyvenamąją vietą. Darbdavys turi teisę
pareikalauti
ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)
Nr.
I-1599, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2429 (96.11.06)
19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos
Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:
1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;
2) į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas
(Lietuvos
Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio
pirmoji
20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam
pavestą darbą
Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto
asmens
sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.
21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą,
nesulygtą darbo sutartyje
Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų
darbą,
nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti
sudaryta
darbo sutartis.
22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas
Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas
(pakeisti
darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje
vietovėje,
pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat
pakeisti
kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės
atsakomybės
dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai
keičiama
gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo
organizavimas,
ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų
darbuotojų
darbo sąlygas.
Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti
pranešta
ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos
technologija,
darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas
pasirengti
(patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją)
dirbti,
esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje
sutartyje
gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir
papildomi
darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams
sąlygas
pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos
technologijai.
Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis,
jis,
laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti atleistas
iš
darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.
Tais atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo
užmokestis
ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam
ne
mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos
primokama
iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.
23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia
Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti
šalių
sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat
perkelti
dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone,
leidžiama
tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio
įstatymo
24 straipsnyje numatytus atvejus.
33 straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas
atleidžiant darbuotojus
Darbdavys negali atleisti iš darbo savo iniciatyva
(išskyrus
pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir
valia
darbuotojo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos
nario,
negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo
išankstinio
sutikimo.
Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos
organus
ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties,
negali
būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus
pagal
šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia ar
perkelti
į kitą darbą (išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio
pirmąją
dalį) be išankstinio to profesinės sąjungos renkamojo
organo
sutikimo.
Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją
profesinės
sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip
per
keturiolika kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.
Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo
atsisakymą
duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismine tvarka.
Teismas
panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei
darbdavys
įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo
interesus.
Įstatymų numatytais atvejais darbuotojai negali būti
atleisti
iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio
įstatymo
29 straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų
sutikimo.
Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidus šiame straipsnyje
nustatytus
reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip
vienam
mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi būti
grąžintas
į pirmesnįjį darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
Nr.
1-475, 94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)
34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį,
kai nėra darbuotojo kaltės
Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali
nutraukti
darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du
mėnesius
įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki
teisės
gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri
metai,
nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai
vaikų
iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio
pat
amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta
raštu
prieš keturis mėnesius.
Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi
ilgesni
įspėjimo terminai.
Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo
praeina
daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo
laikinojo
nedarbingumo ir atostogų laiko.
Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos
liko
mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo
terminai,
darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo
iniciatyva,
jei nėra darbuotojo kaltės.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus
įspėjimo
terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to
laiko,
kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai
darbuotojas
atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30
straipsnį.
Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra
darbuotojo
kaltės, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir
11
punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako
persikelti
į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį,
kuriame
jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas
neišrenkamas
naujam terminui į ankstesnes pareigas arba
atšaukiamas
iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12 punktas),
leidžiama,
jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą
darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)
35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su
nėščia moterimi ir motina, auginančia
vaiką iki 3 metų
Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia
negali
būti nutraukta su nėščia moterimi.
Darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su
motina,
auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu
arba
globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat
negali
būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo
kaltės.
Garantijos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir
antrojoje
dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama
pagal
šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979
36 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su
asmenimis, kuriuos įdarbinti nustatytos
kvotos, ir su darbuotojais, pašauktais
atlikti krašto apsaugos tarnybą
Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva,
išskyrus
pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su
invalidais
ir kitais darbuotojais, kuriems pagal įstatymą
nustatyta
įdarbinimo ar papildomų darbo vietų steigimo kvota,
kai
nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius neviršija savivaldybės
nustatytos
kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais atlikti
krašto
apsaugos tarnybą.
38 straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam
būtų praneštos atleidimo priežastys
Darbuotojas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atleidimo
turi
teisę raštu reikalauti, kad darbdavys praneštų jam
atleidimo
iš darbo priežastis.
Darbdavys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo
gavimo
turi raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip
pat
nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrįstas atleidimas iš
darbo.
Jei darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas
užginčija
atleidimą teisme, teismas išieško iš darbdavio
darbuotojui
atlyginimą už dvidešimt darbo dienų net ir tuo
atveju,
kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.
40 straipsnis.Išeitinė pašalpa
Pasibaigus darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9,
10
ir 11 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kai darbo
sutartis
nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo
kaltės
ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu
esant
svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji
ir
ketvirtoji dalys), darbuotojui išmokama jo vidutinio
mėnesinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant
iš
darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 7 punktą, taip pat
pagal
26 straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo
atleidimą
iš darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į
eitas
pareigas naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų
prieš
terminą įstatymų numatytais atvejais nesant darbuotojo
kaltės,
bei pagal 281 straipsnį ir 29 straipsnio 1 ir 2 punktus,
darbuotojui
išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių
dydžio išeitinė pašalpa.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė
pašalpa
didinama: darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo
stažą
toje įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto,
didesnį
kaip dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt
metų
- tris kartus. Šis išeitinės pašalpos padidinimas
nepratęsia
termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa
(Lietuvos
Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsnio
antroji
dalis).
Nutraukiant darbo sutartį pagal šio įstatymo 28-1
straipsnį,
išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis
per
tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)
42 straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą
Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu
nuo
darbo ar perkėlimu į kitą darbą, per vieną mėnesį nuo
dokumento,
patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą,
gavimo
turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas
iš
darbo, perkeltas į kitą darbą arba nušalintas nuo darbo be
teisėto
pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tai
teismas
grąžina jį į pirmesnįjį darbą.
Teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar
nušalintą
darbuotoją į pirmesnįjį darbą, išieško atlyginimą už
visą
priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą,
kai
darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.
Kai neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad
grąžinus
jį į ankstesnįjį darbą, jam būtų sudarytos nepalankios
sąlygos
dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą,
gali
darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam
kompensaciją
iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių
dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš
darbo
pagal šio įstatymo 28 straipsnį.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius,
1991 m. lapkričio 28 d.
Nr.I-2048
Priedėlis
D A R B O S U T A R T I S Nr._
199 __ m. ______ d.
Įmonė, įstaiga, organizacija (toliau -
įmonė)_________
(pavadinimas)
(adresas)
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (toliau -
darbdavys)________
(pareigos, jeigu
įgaliotas asmuo - taip pat
nurodyti, vardas ir pavardė)
Priimamas į darbą
asmuo_______
(vardas, pavardė)
(paso duomenys - gimimo
metai, asmens kodas, paso nesant,
duomenys pagal kitą asmens
dokumentą)
(gyvenamoji vieta)
Sudarė šią darbo sutartį:
1.
___________(toliau - darbuotojas)
(priimamojo į darbą vardas ir
pavardė)
priimamas dirbti
1.1. _____________
(nurodyti padalinį)
1.2.
(tiksliai nusakyti darbo,
pareigų pavadinimą, kvalifikacinę
kategoriją; jeigu priimamas mokiniu, taip pat
nurodyti)
1.3. pagal neterminuotą, terminuotą darbo
sutartį (nereikalingą žodį
išbraukti)______________
(jeigu terminuota
sutartis,nurodyti terminą pagal Darbo sutarties
įstatymo 10 straipsnį)
Nustatomas išbandymo laikotarpis
(nurodyti terminą)
Nustatomas sutrumpintas darbo
laikas_________
(nurodyti, kas sutrumpinama -
darbo savaitė, darbo diena,
ir sutrumpinimo trukmę)
Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui
darbo užmokestį______
(nurodyti sumą,
valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą,
priemokas ir kt.; kiek
kartų per mėnesį, kuriomis dienomis)
Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie
neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ir kurių
nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas arba kolektyvinė sutartis_____
(papildomos garantijos,
kompensacijos ir kt.)
Darbuotojo įsipareigojimai, kurių
nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas, kolektyvinė sutartis ir kurie
neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems
neprieštarauja___________
Ši darbo sutartis įsigalioja___________
(nurodyti datą)
Darbuotojas pradeda
dirbti_______
(nurodyti datą)
Ginčai dėl šios darbo sutarties
nagrinėjami darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Ši darbo sutartis gali būti nutraukta
įstatymų nustatytais pagrindais.
Darbo sutartis sudaryta dviem
egzemplioriais - vienas jų saugomas įmonėje, kitas išduodamas darbuotojui.
Darbo sutarties šalių parašai:
Darbdavys Darbuotojas
(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas
ir pavardė) (Parašas)
A.V.
Darbo sutartis
pakeista_______
(nurodyti, kokios pirminės
šios darbo sutarties
sąlygos pakeistos, ir datą)
Šalių parašai:
Darbdavys Darbuotojas
(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas
ir pavardė) (Parašas)
A.V.
Darbo sutartis nutraukta
(nurodyti datą ir pagrindą)
Šalių parašai:
Darbdavys Darbuotojas
(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas
ir pavardė) (Parašas)
A.V.
Pastaba. Šioje tipinėje darbo sutarties formoje
nustatomos bendrosios darbo sutarties sąlygos. Specifinės paskirties įmonių
(atominės energetikos, jūrų, upių, oro, geležinkelio transporto ir kt.) darbo
sutartyse gali būti šalių nustatytos kitokios teisės aktams neprieštaraujančios
sąlygos.
Šios darbo sutarties būtinosios
sąlygos - darbuotojo darbo vieta (įmonė, jos padalinys ir pan.), darbo
funkcijos (profesija, kvalifikacija, specialybė, darbas, pareigos), darbo
apmokėjimo sąlygos - gali būti keičiamos tiktai šalių susitarimu. Kitų šios
sutarties sąlygų keitimas negali prieštarauti įstatymams, kitiems teisės
aktams, reglamentuojantiems darbo sutarties sudarymą, pakeitimą ir nutraukimą.
Kai toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojo sutikimu jam pavedamas
kitas darbas, nesulygtas darbo sutartimi, sudaroma kita darbo sutartis
laikantis šios darbo sutarties formos reikalavimų.
Įstatymas papildytas priedėliu:
Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983
(96.05.08)
Priedėlio patikslinimas:
Žin., 1996, Nr. 54 (96.06.07)