LegalizeLietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas
@D1=19950705;D2=19960530;D3=19960626
@D1=19950705;D2=19960530;D3=19960626
Pakeitimai:
1.
Parlamentas,
Įstatymas
{#19960530AA1356 ;}
Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2 IR 22
STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INVESTICINIŲ BENDROVIŲ
ĮSTATYMAS
1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1018
Vilnius
I
SKIRSNIS. BENDROJI DALIS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja investicinių bendrovių
steigimo,
reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir veiklos
ypatumus,
investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą,
akcininkų teises
bei pareigas ir teisių apsaugos priemones. Šis
įstatymas taip
pat nustato investicinių akcinių bendrovių,
įsteigtų iki jo
įsigaliojimo dienos ir veikiančių valstybiniam
turtui privatizuoti
pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto
pirminio
privatizavimo įstatymą, reorganizavimo į investicines
bendroves tvarką.
2.
Investicinėms bendrovėms taikomos Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių
įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenumato šis
įstatymas.
2 straipsnis.
Vartojamos sąvokos
Šiame įstatyme:
depozitoriumas
- bankas, banko dukterinė įmonė ar finansų
maklerio įmonė,
šio įstatymo IV skirsnyje nustatyta tvarka
sauganti
investicinės bendrovės pinigines lėšas ir vertybinius
popierius bei
aptarnaujanti operacijas su vertybiniais popieriais
ir pinigais;
kontroliuojama
įmonė - įmonė, kurios akcijų, suteikiančių
daugiau kaip 30
procentų bendro balsų skaičiaus, turi investicinė
bendrovė;
investicinė
bendrovė - akcinė bendrovė, kurios veiklos
pobūdis ar turto
sudėtis atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje
nustatytus
kriterijus. Investicinės bendrovės gali veikti kaip
investiciniai
fondai, uždarieji investiciniai fondai ar
kontroliuojančiosios
investicinės bendrovės;
investicinė
akcinė bendrovė - akcinė bendrovė, įsteigta
valstybiniam
turtui privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos
valstybinio turto
pirminio privatizavimo įstatymą, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka;
emitentas -
fizinis ar juridinis asmuo, savo vardu
leidžiantis
vertybinius popierius;
investicijų
portfelis - investicinės bendrovės turimų
investicijų
rinkinys;
diversifikuotas investicijų portfelis - investicijų
portfelis, kuris
atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) investuota
ne daugiau kaip 5 procentai investicinės
bendrovės nuosavų
(grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius
popierius, išskyrus
4 punkte numatytus atvejus;
2) nėra
įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento
akcijų;
3) nėra
įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento
kredito vertybinių
popierių, išskyrus 4 punkte numatytus atvejus;
4) investuota
ne daugiau kaip 30 procentų investicinės
bendrovės nuosavų
(grynųjų) aktyvų į vienos emisijos valstybės
(vietos
savivaldybės) išleistus ar garantuotus vertybinius
popierius ir
investicijų portfelį sudaro ne mažiau kaip 6
skirtingų emisijų
vertybiniai popieriai;
investuotojas
- asmuo, savo vardu ir savo lėšomis įsigijęs
ar įsigyjantis
vertybinių popierių;
įstatinis
kapitalas - įstatymų nustatyta tvarka
įregistruotas
akcinės bendrovės kapitalas, kuris yra lygus
išleistų akcijų
skaičiaus ir akcijų nominalios vertės sandaugai;
nuosavas
kapitalas - investicinio fondo akcininkų kapitalas,
kuris nėra
registruojamas ir jo dydis keičiasi dėl akcijų
išpirkimo ir jų
anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo;
nuosavi
(grynieji) aktyvai - investicinės bendrovės turto
vertės ir
ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų
skirtumas;
asmenys, susiję
su investicine bendrove:
1) asmenys,
turintys daugiau kaip 5 procentus investicinės
bendrovės akcijų;
2) įmonės ar
kitos organizacijos, kurių daugiau kaip 10
procentų akcijų
(pajų ar kitokių kapitalo dalių) turi investicinė
bendrovė;
3)
investicinės bendrovės ir su ja susijusių įmonių ar
organizacijų
vadovai;
vadovai -
įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai,
administracijos
vadovas ir jo pavaduotojai, vyriausiasis
finansininkas
(buhalteris) bei kiti asmenys, įgalioti jos vardu
sudaryti sandorius;
valdymo įmonė
- įmonė, kuriai pagal turto valdymo sutartį
yra perduotas
investicinės bendrovės turto valdymas ir
vadovavimas jos
einamajai veiklai.
Straipsnio
pakeitimai:
{#19960530AA1356 ;}
Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)
3 straipsnis.
Investicinės bendrovės samprata
Investicinė
bendrovė yra akcinė bendrovė (išskyrus šio
straipsnio
trečiojoje dalyje numatytas išimtis), kuri sukaupia
fizinių ir
juridinių asmenų lėšas viešai platindama savo akcijas
ir turi bent vieną
iš šių požymių:
1) pagrindinė
veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60
procentų pajamų, yra
sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas
į vertybinius
popierius ir(ar) prekyba vertybiniais popieriais;
2) daugiau
kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro
vertybiniai
popieriai.
Kiekviena
įmonė, atitinkanti šio straipsnio pirmosios
dalies 1 ir 2
punktų kriterijus, turi būti reorganizuota į
investicinę
bendrovę šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus
šio straipsnio
trečiojoje dalyje numatytus atvejus.
3.
Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas
netaikomas:
1) bankams,
draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms,
taip pat
kitoms operacijas su vertybiniais popieriais
atliekančioms
finansinėms institucijoms, kurių veiklą
reglamentuoja kiti
įstatymai ar teisės aktai;
2) akcinėms
bendrovėms, turinčioms ne daugiau kaip 100
akcininkų
(savininkų), kurios neplatino ir neplatina savo
vertybinių popierių
viešai;
3) akcinėms
bendrovėms, kurios peržengia šio straipsnio
pirmosios dalies 2
punkte numatytą ribą laikinai, jeigu jos šią
ribą viršijančius
vertybinius popierius parduos ne vėliau kaip
per 3 mėnesius;
4) įmonėms,
kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250
tūkstančių litų.
4 straipsnis.
Investicinių bendrovių klasifikacija
Investicinės
bendrovės gali būti šių rūšių:
1)
investiciniai fondai;
2) uždarieji
investiciniai fondai;
3)
kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.
Investicinė
bendrovė yra laikoma investiciniu fondu,
jeigu jos turimas
investicijų porfelis yra diversifikuotas, o
išleistos ar
išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos,
kurių savininkai
turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas
bendrovei ir gauti
už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų)
aktyvų.
Investicinė
bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu
fondu, jeigu jos
turimas investicijų porfelis yra diversifikuotas
ir ji nėra išleidusi
išperkamųjų akcijų.
4.
Investicinė bendrovė yra laikoma kontroliuojančiąja
investicine
bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis
nėra diversifikuotas
ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.
5.
Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali būti
įsteigta tik
reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip pat
kitos rūšies
įmonę (išskyrus investicinį fondą ir uždarąjį
investicinį fondą)
pagal 3 straipsnio antrosios dalies nuostatas.
II
SKIRSNIS. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
5 straipsnis.
Investicinių bendrovių steigimas,
reorganizavimas ir likvidavimas
Investicinė
bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi
Vertybinių
popierių komisijos leidimą. Vertybinių popierių
komisija per 30
dienų nuo paraiškos leidimui investicinės
bendrovės veiklai
gauti įteikimo privalo išnagrinėti leidimo
išdavimo klausimą.
Jei leidimas neišduodamas, tai investicinės
bendrovės
steigėjams ar kitiems atstovams turi būti pateiktas
motyvuotas atsakymas.
2.
Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai
ar jų santrumpos
iš pirmųjų raidžių: "investicinis fondas" ar
"IF",
"uždarasis investicinis fondas" ar "UIF",
"kontroliuojančioji
investicinė bendrovė" ar "KIB". Investicinės
bendrovės
pavadinime žodžiai "akcinė bendrovė" ar jų santrumpa
"AB" yra
neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi
atitikti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintų įmonių,
įstaigų ir
organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.
Leidimas
investicinės bendrovės veiklai gali būti
išduotas naujai
steigiamam investiciniam fondui ar uždarajam
investiciniam
fondui arba jau veikiančiai įmonei, kuri
reorganizuojama į
investicinę bendrovę.
Naujai
steigiamos investicinės bendrovės pirmosios
emisijos akcijas
gali įsigyti tik jos steigėjai. Šios akcijos
turi būti
visiškai apmokėtos iki investicinės bendrovės
įregistravimo įmonių
rejestre.
Leidimui
gauti investicinė bendrovė (kai bendrovė
steigiama - jos
steigėjai) pateikia Vertybinių popierių komisijai
paraišką, kurioje
turi būti nurodyta:
1) investicinės
bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;
2)
investicinės bendrovės įregistruoto (steigimosi atveju -
sukaupto) įstatinio
(nuosavo) kapitalo dydis;
3) informacija
apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą
užsiimti
investicinės bendrovės veikla (kvalifikacinius
sertifikatus
turinčių asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų
numeriai);
4) duomenys
apie pasirinktą valdymo įmonę ir depozitoriumą.
Prie
paraiškos leidimui gauti turi būti pridėta
investicinės
bendrovės steigimo sutartis, įstatai, pažyma apie
investicinės
bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat sutartis su
valdymo įmone ir
depozitoriumu, jeigu pagal šį įstatymą tokios
sutartys turi būti
sudarytos.
Investicinės
bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) pavadinimas;
2) buveinės
adresas;
3) investicinės
veiklos tikslai, objektai, būdai;
4) uždarojo
investicinio fondo ar kontroliuojančiosios
investicinės
bendrovės įstatinio kapitalo dydis, investicinio
fondo pradinis
nuosavas kapitalas;
5) uždarojo
investicinio fondo ar kontroliuojančiosios
investicinės
bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali vertė,
investicinio
fondo numatomas išleisti didžiausias akcijų
skaičius;
6) akcijų
suteikiamos teisės;
7) valdymo
organų formavimo tvarka;
8) visuotinio
susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei
balsavimo jame
tvarka;
9) stebėtojų
tarybos ir valdybos, jeigu ji sudaroma,
kompetencija;
10) pajamų
paskirstymo politika;
11) nuosavų
(grynųjų) aktyvų įvertinimo ir investicinio
fondo akcijų
išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;
12) išlaidų
struktūra ir jų padengimo principai;
13) pranešimų
akcininkams paskelbimo tvarka, prospektų,
metinių ir
pusmetinių ataskaitų pateikimo ir paskelbimo
akcininkams tvarka;
14) likvidavimo
tvarka.
Įstatuose gali
būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių
Lietuvos Respublikos
įstatymams ir kitiems teisės aktams.
8.
Investicinės bendrovės įstatai negali būti pakeisti ar
papildyti, o
depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti
be Vertybinių
popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas
duotu, jeigu
Vertybinių popierių komisija per 15 dienų po
atitinkamo prašymo
gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl
ko įstatai, valdymo
įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti.
Ginčus dėl
sutikimo pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti
valdymo įmonę ar
depozitoriumą sprendžia teismas.
Vertybinių
popierių komisija gali atsisakyti išduoti
leidimą investicinės
bendrovės veiklai, jeigu:
1) pateikti ne
visi šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje
dalyse nurodyti
dokumentai;
2) leidimui
gauti pateikti dokumentai neatitinka šio
įstatymo
reikalavimų;
3) leidimui
gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar
tikrovės
neatitinkančios informacijos;
4) ne visos
investicinės bendrovės akcijos yra apmokėtos
arba naujai
steigiamos investicinės bendrovės steigėjai įsigijo
tik dalį pirmosios
emisijos akcijų;
5)
investicinės bendrovės vadovai ar steigėjai nėra
pakankamai geros
reputacijos asmenys (yra nesąžiningumo ar
finansinės drausmės
dažnų pažeidimų įrodymų, turi nuobaudų dėl
nusižengimų
naudojantis tarnybine padėtimi, administracinių
nuobaudų už
vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus,
bausti už tyčinį bankrotą, teisti už tyčinius
nusikaltimus).
Jeigu
naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo ar
kontroliuojančiosios
investicinės bendrovės investicijų portfelio
valdymas nėra
perduotas valdymo įmonei, ne mažiau kaip du
investicinės
bendrovės vadovai ar kiti administracijos
darbuotojai privalo
turėti finansų maklerio ar kitą Vertybinių
popierių komisijos
pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie
kvalifikacinius
sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus turi
būti per 10 dienų
pranešta Vertybinių popierių komisijai.
Investicinės
bendrovės registruojamos Lietuvos Respublikos
įmonių rejestro
įstatymo nustatyta tvarka, jei jos turi
Vertybinių
popierių komisijos leidimą investicinės bendrovės
veiklai.
Uždarasis
investicinis fondas gali būti reorganizuojamas
tik į investicinį
fondą. Investicinį fondą reorganizuoti į
uždarąjį
investicinį fondą ar kontroliuojančiąją investicinę
bendrovę yra draudžiama.
Investicinei bendrovei reorganizuoti
turi būti gautas
Vertybinių popierių komisijos sutikimas.
Investicinę
bendrovę reorganizuojant skaidymo būdu, kiekvienas
jos akcininkas
turi gauti tokią pat dalį kiekvienos naujai
steigiamos
investicinės bendrovės akcijų, kokią jis turėjo
reorganizuojamoje
bendrovėje. Investicinės bendrovės
reorganizavimo ar
likvidavimo pagrindu negali būti jos turto
dalies, kurią
sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3
straipsnio pirmosios
dalies 2 punkte nustatytos ribos.
13.
Vertybinių popierių komisija gali panaikinti
investicinei
bendrovei išduotą leidimą veiklai, jeigu investicinė
bendrovė:
1) yra
likviduojama;
2) leidimą
gavo pateikusi klaidingą ar melagingą
informaciją,
suklastotus dokumentus, taip pat nuslėpusi faktus,
dėl kurių leidimas
neturėjo būti išduodamas ;
3) daugiau
nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko
Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) nevykdo
šio įstatymo 6 straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytų kapitalo
reikalavimų;
5) 12
mėnesių nesinaudoja suteiktu leidimu arba tokį
laikotarpį neužsiima
savo veikla;
6) neužtikrina
jai patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti
įsipareigojimų
kreditoriams;
7) aplaidžiai
ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą,
netinkamai sudaro
finansines ataskaitas.
Leidimas
investicinei bendrovei taip pat gali būti
panaikintas, jeigu
atsiranda nors viena iš sąlygų, nurodytų šio
straipsnio
devintosios dalies 5 punkte.
14.
Investicinė bendrovė turi teisę samdyti nepriklausomą
auditorių jos
veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių
komisija nustato
šio straipsnio tryliktosios dalies 6 ir 7
punktuose
nurodytus leidimo investicinės bendrovės veiklai
panaikinimo
pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada
Vertybinių popierių
komisijai turi būti pateikta per 2 mėnesius
nuo pareikalavimo
atlikti auditą, jeigu Komisija nenustato
kitokio termino.
Klausimas dėl leidimo investicinės bendrovės
veiklai panaikinimo
gali būti svarstomas be nepriklausomo audito
išvadų, jeigu
investicinė bendrovė per nustatytą terminą
Vertybinių popierių
komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė
atlikti
nepriklausomą auditą ar nepateikė jokios informacijos
apie tai, kad bus
atliekamas nepriklausomas auditas.
Jei
investicinei bendrovei išduotas leidimas buvo
panaikintas, ši
bendrovė turi būti likviduojama. Likviduojama
investicinė
bendrovė turi būti perregistruota ir prie jos
pavadinimo
pridėtas žodis "likviduojama". Informacija apie
investicinės
bendrovės likvidavimo eigą ir terminus turi būti
pateikta kiekvienam
to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai
suinteresuotam
trečiajam asmeniui ir Vertybinių popierių
komisijai.
Likviduojamos investicinės bendrovės turtas
(vertybiniai
popieriai ir kitas kilnojamasis turtas,
nekilnojamasis
turtas) turi būti parduodamas konkurso būdu
(varžytynėse,
aukcionuose) ar per vertybinių popierių biržą.
Gauti už jį
pinigai kartu su kitomis likviduojamos bendrovės
piniginėmis
lėšomis, įvykdžius visas jos prievoles, padalijamos
akcininkams proporcingai
jų turimų šios bendrovės akcijų
skaičiui.
Likviduojama investicinė bendrovė gali sudaryti tik
tuos sandorius,
kurie susiję su jos likvidavimu.
Ginčus
dėl leidimo investicinės bendrovės veiklai
išdavimo ar jo
panaikinimo sprendžia teismas.
6 straipsnis.
Kapitalas
1.
Investicinio fondo nuosavas kapitalas turi būti ne
mažesnis kaip 1
milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir
kontroliuojančiosios
investicinės bendrovės įstatinis kapitalas
turi būti ne
mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų nuosavi
(grynieji) aktyvai
negali būti mažesni už įstatinį kapitalą.
Vertybinių popierių
komisijai ne vėliau kaip per 5 dienas turi
būti pranešta apie
tai, kad:
1) investicinio
fondo nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1
milijonas litų;
2) uždarojo
investicinio fondo ar kontroliuojančiosios
investicinės
bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už
įstatinį kapitalą.
Turtiniai
įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų
investicinės
bendrovės įstatinio (nuosavo) kapitalo.
Didinant
investicinės bendrovės įstatinį (nuosavą)
kapitalą,
akcininkai neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos
emisijos akcijų.
Uždarasis
investicinis fondas ir kontroliuojančioji
investicinė
bendrovė neturi teisės mažinti įstatinio kapitalo,
išskyrus mažinimą
dėl patirtų nuostolių.
5.
Investicinio fondo ar uždarojo investicinio fondo
skolintas kapitalas
negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jo
nuosavų (grynųjų)
aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra
pažeidžiamas dėl
nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai
investicinis fondas
ar uždarasis investicinis fondas ne vėliau
kaip per 3
mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią
būklę ištaisyti.
7 straipsnis.
Akcijos
1.
Investicinės bendrovės visos akcijos gali būti tik
paprastosios,
suteikiančios vienodas teises jų savininkams.
Kiekviena akcija
suteikia jos turėtojui vieną balsą visuose
akcininkų
susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis
akcijomis gauti
dividendus bei atitinkamą dalį investicinės
bendrovės turto, kai
ji likviduojama.
2.
Investicinės bendrovės akcijos gali būti apmokėtos
piniginiais arba
turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali būti
darbai ir
paslaugos, intelektualus ir kitas nematerialus turtas.
Uždarojo
investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės
bendrovės akcijos
turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio
kapitalo ar jo padidinimo
įregistravimo. Investicinis fondas
neturi teisės
parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų
apmokėjimo termino.
Už investicinio fondo akcijas turi būti
atsiskaityta ne
vėliau kaip per 3 dienas nuo sandorio sudarymo.
Jei asmuo per šį
terminą neatsiskaitė už investicinio fondo
akcijas, laikoma,
kad jų pirkimo sandoris neįvyko.
Uždarojo
investicinio fondo ir kontroliuojančiosios
investicinės
bendrovės akcijos gali būti įtrauktos į vertybinių
popierių biržos
prekybos sąrašus pagal Vertybinių popierių
komisijos ir biržos
patvirtintas taisykles. Investicinio fondo
akcijos negali būti
perkamos ir parduodamos vertybinių popierių
biržoje.
Jeigu
akcininkas pareikalauja, investicinis fondas
privalo įstatuose
nustatyta tvarka išpirkti iš jo savo akcijas,
atsiskaitydamas už
jas pinigais. Atsiskaityti galima ir kitu
turtu, jei tai
numatyta investicinio fondo įstatuose. Akcijos
išpirkimo kaina
yra apskaičiuojama pagal Vertybinių popierių
komisijos
patvirtintą investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)
aktyvų vertės
nustatymo metodiką ir turi būti lygi šiai akcijai
tenkančios
investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės
daliai.
5.
Investicinis fondas privalo viešai skelbti savo akcijų
pardavimo ir
išpirkimo kainas kiekvieną kartą, kai jos
išleidžiamos ar
išperkamos, tačiau ne rečiau kaip du kartus per
mėnesį. Vertybinių
popierių komisija gali sumažinti skelbimų
dažnumą iki vieno
karto per mėnesį, jeigu toks sumažinimas
nepadarys žalos
investicinio fondo akcininkams ir kitiems
investuotojams.
6.
Investicinis fondas, remdamasis savo įstatuose
numatytomis
procedūromis ar kitomis taisyklėmis, gali laikinai
(ne ilgiau kaip 3
mėnesiams per ūkinius metus) sustabdyti savo
akcijų išpirkimą,
jeigu:
1) toks
sustabdymas atliekamas norint apsaugoti savo
akcininkų interesus
nuo galimo investicinio fondo nemokumo, taip
pat akcijų išpirkimo
kainos kritimo, susidariusio dėl nepalankios
vertybinių popierių
rinkos konjunktūros ir su tuo susijusio
investicinio
fondo turimo investicijų portfelio vertės
sumažėjimo;
2) nuosavas
kapitalas tampa mažesnis nei 6 straipsnio
pirmojoje dalyje
nustatytas dydis;
3) to
pareikalauja Vertybinių popierių komisija.
Akcijų
išpirkimo sustabdymo atveju investicinis fondas
privalo per 5
dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių
komisijai ir viešai
apie tai paskelbti per visuomenės informavimo
priemones
(respublikinius laikraščius, radiją ir televiziją)
tokiu būdu ir
laiku, kad investicinio fondo akcininkai ir
potencialūs
investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti apie šį
įvykį.
8 straipsnis.
Valdymas
Investicinio
fondo turto valdymas turi būti perduotas
valdymo įmonei,
veikiančiai pagal šio įstatymo III skirsnio
nuostatas. Uždarojo
investicinio fondo ir kontroliuojančiosios
investicinės
bendrovės turto ar jo dalies (investicijų portfelio)
valdymas gali būti
perduotas valdymo įmonei. Šiais atvejais
investicinės
bendrovės valdyba ir administracija gali būti
nesudaromos. Jei
turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, tai
investicinėje
bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba.
Teisę
dalyvauti investicinio fondo visuotiniame
(akcininkų)
susirinkime turi asmenys, su kuriais akcijų
pasirašymo sutartys
buvo sudarytos ne vėliau kaip prieš 10 darbo
dienų iki
susirinkimo. Investicinio fondo visuotiniame
(akcininkų)
susirinkime kvorumas nustatomas pagal išleistų ir
nesupirktų akcijų
skaičių, buvusį prieš 10 darbo dienų iki
susirinkimo.
9 straipsnis.
Turtas
Investicinės
bendrovės turtą gali sudaryti tik:
1) piniginės lėšos;
2) vertybiniai
popieriai;
3) kitas
kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, kuris
yra būtinas
tiesioginei investicinės bendrovės veiklai ir sudaro
ne daugiau kaip 20
procentų šios bendrovės turto vertės.
Vertybiniai
popieriai, kuriuos investicinė bendrovė gali
įsigyti, yra:
1) vertybiniai
popieriai, įtraukti į Lietuvos Respublikoje
veikiančių
vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;
2)
vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose
pripažintose, reguliuojamose,
nuolat veikiančiose ir viešose
vertybinių popierių
rinkose Lietuvoje;
3) naujai
išleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu jų
emisijos sąlygose
yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti
prašymą dėl priėmimo
į oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių
biržos prekybos
sąrašą ar į prekybos sąrašą kitos pripažintos,
reguliuojamos,
nuolat veikiančios ir viešos vertybinių popierių
rinkos Lietuvoje ir
yra garantijos, kad išleidžiami vertybiniai
popieriai bus
įrašyti į šiuos sąrašus per vienerius metus nuo
išleidimo;
4) bankų
išleisti depozitų sertifikatai;
5) valstybės
(vietos savivaldybės) išleisti ar garantuoti
vertybiniai
popieriai;
6) kiti
Vertybinių popierių komisijos pripažinti likvidžiais
vertybiniai
popieriai.
Investicinė
bendrovė gali įsigyti ir kitų, šio straipsnio
antrojoje dalyje
nepaminėtų vertybinių popierių, kurių bendra
vertė negali
sudaryti daugiau kaip 10 procentų šios bendrovės
nuosavų (grynųjų)
aktyvų. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas
dėl nuosavų
(grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai investicinė
bendrovė ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo
dienos privalo tokią
būklę ištaisyti.
10 straipsnis.
Investicinių bendrovių veiklos ypatumai
1.
Investiciniam fondui ir uždarajam investiciniam fondui
yra draudžiama:
1) suteikti
paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį
dėl jo prievolių
įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius
ar nekilnojamąjį
turtą;
2) imti
paskolas, išskyrus atvejus, kai paskola imama
kilnojamajam ar
nekilnojamajam turtui, būtinam jo veiklai
įsigyti;
3) įsigyti ir
turėti vertybinius popierius, dėl kurių būtų
pažeisti
diversifikuotam investicijų portfeliui nustatyti
reikalavimai;
4) leisti
obligacijas;
5) steigti
filialus ar kitus savarankiškus struktūrinius
padalinius.
Jei
investicinis fondas ar uždarasis investicinis fondas
pažeidžia
diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl
Lietuvos
Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose
numatytos pirmumo
teisės įsigyti naujai išleidžiamus vertybinius
popierius ar dėl
kitų nuo jo nepriklausančių objektyvių
priežasčių, jis
privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti
atitinkamą dalį
vertybinių popierių, dėl kurių buvo pažeisti
šioje dalyje
numatyti apribojimai.
3.
Kontroliuojančiajai investicinei bendrovei yra
draudžiama:
1) investuoti
daugiau kaip 25 procentus nuosavų (grynųjų)
aktyvų į vieno
emitento išleistus vertybinius popierius;
2) imti iš
kontroliuojamų įmonių kreditus ar gauti jų
garantijas;
3) be
visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti,
parduoti ar kitaip
perleisti visą ar dalį bet kurio emitento
akcijų paketo,
kurio bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 5
procentus
kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavų
(grynųjų)
aktyvų vertės, jeigu dėl tokio sandorio
kontroliuojančioji
investicinė bendrovė prarastų ar galėtų
prarasti:
emitento
visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvalifikuotą
(2/3 balsų) ar
paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto
teisę (1/3 balsų),
skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;
visuotinio
(akcininkų) susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei
kitas teises,
kurioms įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio
kapitalo;
darbotvarkės
papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar
valdybos narius
iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20
emitento įstatinio
kapitalo;
4) be
visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti
nekilnojamąjį turtą,
suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už
kitą asmenį
dėl jo prievolių įvykdymo, jeigu tokių
kontroliuojančiosios
investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų
paskolų bendra suma
sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų
(grynųjų) aktyvų
vertės.
Uždarajam
investiciniam fondui ir kontroliuojančiajai
investicinei
bendrovei draudžiama bet kokiu būdu supirkti savo
akcijas ar priimti
jas kaip įkaitą.
Jei
emitento vertybiniais popieriais yra prekiaujama
vertybinių
popierių biržoje, tai investicinei bendrovei yra
draudžiama:
1) perkant
emitento vertybinius popierius - viršyti
didžiausią kainą,
kuri yra nustatyta vertybinių popierių biržoje
sandorio sudarymo
dieną;
2) parduoti
emitento vertybinius popierius pigiau, negu
vertybinių popierių
biržoje sandorio sudarymo dieną nustatyta šių
vertybinių popierių
mažiausia kaina.
6.
Investicinei bendrovei draudžiama tarpininkauti
vertybinių
popierių rinkoje, kai parduodami vertybiniai
popieriai, kurių
savininkė ji nėra.
11 straipsnis.
Informacija, kurią investicinė bendrovė
turi pateikti savo akcininkams,
visuomenei bei priežiūros institucijoms
Investicinė
bendrovė privalo sudaryti:
1) prospektą;
2) kiekvienų
ūkinių metų ataskaitas;
3) pusmečių
ataskaitas už pirmuosius šešis ūkinių metų
mėnesius.
Metų ir
pusmečių ataskaitos turi būti paskelbtos
laikantis šių
terminų:
1) metų
ataskaita - ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo
ataskaitinių ūkinių
metų pabaigos;
2) pusmečio
ataskaita - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo
ataskaitinio
pusmečio pabaigos.
Investicinės
bendrovės įstatai turi sudaryti neatskiriamą
prospekto dalį ir
pateikiami jo prieduose.
Investicinė
bendrovė savo prospektą ir jo pataisas, taip
pat metų ir
pusmečių ataskaitas privalo pateikti Vertybinių
popierių komisijai
pagal šios komisijos nustatytus jų turinio,
pateikimo tvarkos ir
terminų reikalavimus.
Finansinė
atskaitomybė, pateikta metų ataskaitoje, turi
būti patikrinta
nepriklausomo auditoriaus, turinčio teisę
įstatymų nustatyta
tvarka atlikti auditą. Auditoriaus išvados
turi būti
pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip
pat turi būti
nurodyti visi šio įstatymo ir kitų investicinių
bendrovių
finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimai.
6.
Prospektas, paskutinės paskelbtos metų ir pusmečių
ataskaitos turi
būti prieinamos visiems investicinės bendrovės
akcijas
pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties
sudarymą. Be to,
metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos
visuomenei tam
tikrose, prospekte nurodytose vietose.
Investicinė
bendrovė, valdymo įmonė, su kuria sudaryta
turto valdymo
sutartis, ir depozitoriumas privalo tvarkyti
sandorių ir
kitų bendrovės operacijų apskaitą Lietuvos
Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Visi
su investicinės
bendrovės veikla susiję dokumentai turi būti
prieinami Vertybinių
popierių komisijos inspekcijai.
Jeigu
Vertybinių popierių komisija pareikalauja, bet ne
dažniau kaip kartą
per metus, investicinė bendrovė per 3 mėnesius
privalo jai pateikti
nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje
būtų pateiktos
išvados apie tai, kaip investicinė bendrovė vykdo
šio įstatymo 9 ir
10 straipsnių reikalavimus. Toks investicinės
bendrovės auditas
vertybinių popierių komisijos lėšomis gali būti
atliekamas ir
dažniau.
9.
Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų
ataskaita privalo
kiekvienais ūkiniais metais sudaryti ir
paskelbti papildomą
ataskaitą apie veiklą įmonių grupės, kurią
sudaro
kontroliuojančioji investicinė bendrovė ir jos
kontroliuojamos
įmonės.
10.
Apibūdindama šio straipsnio devintojoje dalyje nurodytos
įmonių grupės
finansinę būklę, kontroliuojančioji investicinė
bendrovė
ataskaitoje turi pateikti pagal Lietuvos Respublikos
finansų
ministerijos nustatytą metodiką parengtą konsoliduotą
buhalterinį balansą,
konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą bei
atitinkamų sąskaitų
paaiškinimus. Pagal konsoliduoto buhalterinio
balanso duomenis
negali būti sprendžiama, ar įmonė atitinka 3
straipsnio pirmosios
dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.
Įmonės,
kurios pagal šio straipsnio devintosios dalies
nuostatas sudaro
įmonių grupę, privalo pateikti investicinėms
bendrovėms visą
informaciją, būtiną konsoliduotoms ataskaitoms
sudaryti.
12.
Konsoliduotose ataskaitose turi būti teisingai ir
sąžiningai
atskleista informacija apie konsoliduotos įmonių
grupės, kaip visumos,
turtą ir įsipareigojimus, pelną bei
nuostolius.
Ataskaitoje apie įmonių grupės valdymą turi būti
atskleista
informacija apie šios grupės, kaip visumos, valdymo
struktūrą,
įvykusius ir numatomus pokyčius bei svarbiausius
įvykius per
ataskaitinį laikotarpį.
III SKIRSNIS. VALDYMO ĮMONĖS
12 straipsnis.
Valdymo įmonės samprata
Valdymo
įmone gali būti akcinė bendrovė ar uždaroji
akcinė bendrovė,
turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą
leidimą užsiimti
investicinių bendrovių investicijų portfelio
valdymu. Šių
leidimų išdavimo bei jų panaikinimo tvarką ir
sąlygas nustato
Vertybinių popierių komisija.
Ginčus dėl
leidimo išdavimo ar jų panaikinimo sprendžia
teismas.
Valdymo
įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis
kaip 100 tūkstančių
litų. Jeigu įstatinis kapitalas pasidaro
mažesnis už
minimalų, valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5
dienas informuoti
Vertybinių popierių komisiją.
Ne mažiau
kaip du valdymo įmonės vadovai privalo turėti
finansų maklerio ar
kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą
kvalifikacinį
sertifikatą. Valdymo įmonė privalo pateikti
Vertybinių
popierių komisijai duomenis apie visus vadovus
(vardai, pavardės,
adresai, telefonų numeriai), taip pat ne
vėliau kaip per 10
dienų informuoti apie jų pasikeitimus.
Valdymo
įmonė neturi teisės sudaryti jokių kitų sandorių
su investicine
bendrove, išskyrus turto valdymo sutartį.
13 straipsnis.
Turto valdymo sutartis
Investicinės
bendrovės ir valdymo įmonės sutartyje (turto
valdymo sutartyje)
turi būti numatyta:
1) sutarties
objektas;
2) šalių teisės
ir pareigos;
3) investicinės
veiklos tikslai, objektai, būdai;
4) atlyginimo
valdymo įmonei dydis, jo mokėjimo būdai ir
tvarka;
5)
investicinės bendrovės išlaidų struktūra ir jų padengimo
tvarka;
6) atsakomybė
už įsipareigojimų neįvykdymą;
7) sutarties
nutraukimo sąlygos ir tvarka;
8) sutarties galiojimo
terminas.
Turto
valdymo sutartyje gali būti ir kitų nuostatų,
neprieštaraujančių
Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems
teisės aktams.
Turto
valdymo sutartį turi patvirtinti investicinės
bendrovės
visuotinis (akcininkų) susirinkimas. Ji gali būti
sudaroma ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Turto valdymo
sutartis visuotinio
(akcininkų) susirinkimo sprendimu, priimtu
paprasta balsų
dauguma, gali būti nutraukta anksčiau laiko.
Atlyginimas
valdymo įmonei už investicinės bendrovės
turto valdymą negali
viršyti nė vieno iš šių dydžių:
1) 2
procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)
aktyvų vidutinės
metinės vertės;
2) 20 procentų
investicinės bendrovės metinio grynojo pelno.
Dalis šio
atlyginimo gali būti išmokama investicinės
bendrovės
akcijomis, jeigu tai yra numatyta turto valdymo
sutartyje.
14 straipsnis.
Atsakomybė už nuostolių (žalos) atlyginimą
Valdymo įmonė
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
atsako už
nuostolių (žalos), padarytų dėl jos kaltės,
investicinei
bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą. Turto
valdymo sutarties
nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia valdymo
įmonės nuo
investicinei bendrovei padarytų nuostolių (žalos)
atlyginimo.
IV SKIRSNIS. DEPOZITORIUMAI
15 straipsnis.
Investicinės bendrovės prievolė perduoti
saugoti savo turtą depozitoriumui
Investicinės
bendrovės turtas, kurį sudaro piniginės lėšos
ir vertybiniai
popieriai, turi būti perduotas saugoti vienam
depozitoriumui.
Jeigu investicinės bendrovės pasirinktas
vertybinių popierių
depozitoriumas neturi teisės priimti saugoti
piniginių lėšų
(priimti piniginių depozitų), ji gali perduoti
saugoti savo
pinigines lėšas kitai institucijai, turinčiai tokią
teisę. Investicinė
bendrovė negali turėti daugiau kaip vieno
vertybinių popierių
ar piniginių lėšų depozitoriumo.
16 straipsnis.
Teisės užsiimti depozitoriumo veikla įgijimas
1.
Depozitoriumu gali būti bankas, taip pat finansų
maklerio įmonė ar
banko dukterinė įmonė, kurios turi Vertybinių
popierių
komisijos leidimą užsiimti depozitoriumo veikla.
Leidimai yra dviejų
rūšių:
1) tik
vertybinių popierių depozitoriumo veiklai;
2) vertybinių
popierių ir piniginių lėšų depozitoriumo
veiklai.
Leidimų
finansų maklerio įmonėms ir bankų dukterinėms
įmonėms užsiimti
depozitoriumo veikla išdavimo bei jų panaikinimo
tvarką ir sąlygas
nustato Vertybinių popierių komisija.
3.
Depozitoriumo įstatinis kapitalas negali būti mažesnis
kaip 5 milijonai
litų, jeigu jis veikia kaip piniginių lėšų ir
vertybinių popierių
depozitoriumas, ir 1 milijonas litų, jeigu
jis veikia tik
kaip vertybinių popierių depozitoriumas. Jeigu
depozitoriumo
įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų
arba jo nuosavi
aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą,
jis privalo apie
tai ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti
Vertybinių popierių
komisiją.
17 straipsnis.
Depozitoriumo veikla ir jos priežiūra
1.
Depozitoriumas privalo atskirti nuo savo turto ir
atskirai
identifikuoti perduotą jam saugoti kiekvienos
investicinės
bendrovės turtą. Depozitoriumo kreditoriai neturi
teisės nukreipti
išieškojimo į jame saugomą investicinės
bendrovės turtą.
2.
Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti
depozitoriumo
veiklos kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus
metiniam ir kitokiam
auditui.
Vykdydamas
investicinės bendrovės ar valdymo įmonės
(jeigu tokia yra)
nurodymus, depozitoriumas privalo užtikrinti,
kad:
1)
investicinio fondo akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina
būtų skaičiuojama
pagal šio įstatymo ir jo įstatų reikalavimus;
2) investicinė
bendrovė ar jos vardu veikiantys asmenys,
parduodami,
išleisdami, supirkdami, išpirkdami ir panaikindami
bendrovės akcijas,
laikytųsi šio įstatymo ir bendrovės įstatų
reikalavimų;
3) pajamos,
gaunamos iš sandorių su investicinės bendrovės
turtu, laiku patektų
į jos sąskaitą;
4)
investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos Lietuvos
Respublikos
įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose ir jos
įstatuose nustatyta
tvarka.
4.
Depozitoriumas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka atsako už
nuostolių (žalos), padarytų dėl jo kaltės,
investicinei
bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą.
Depozitoriumas
negali būti atleistas nuo savo prievolių vykdymo
dėl to, kad visą ar
dalį jam patikėto turto jis perdavė trečiajai
šaliai.
5.
Depozitoriumas privalo sudaryti su investicine bendrove
sutartį, kurioje
būtų numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas
tvarka ir įkainiai.
18 straipsnis.
Depozitoriumų nepriklausomybė nuo
investicinių bendrovių
Nė viena
įmonė negali veikti kaip investicinė bendrovė
(ar valdymo įmonė)
ir depozitoriumas kartu.
Investicinė
bendrovė ar valdymo įmonė ir depozitoriumas
savo funkcijas
privalo atlikti nepriklausomai.
3.
Depozitoriumo, kuriame investicinė bendrovė saugo savo
vertybinius
popierius ar pinigus, akcininkais ar vadovais negali
būti su šia
investicine bendrove susiję asmenys.
V
SKIRSNIS. INVESTITORIŲ INTERESŲ APSAUGA
19 straipsnis.
Pareiga veikti akcininkų interesų labui
Investicinė
bendrovė, valdymo įmonė ir depozitoriumas
privalo savo veiklą
organizuoti pagal galiojančius įstatymus ir
kitus teisės aktus
bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų
akcininkų turtinių
teisių bei interesų.
Investicinė
bendrovė, valdymo įmonė bei depozitoriumas,
taip pat su jais
susiję asmenys negali sudaryti jokio sandorio
dėl investicinės
bendrovės ar jos turto, kuris pakenktų
investicinei
bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir interesams.
Investicinės
bendrovės vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas
neatsako už žalą,
kuri buvo padaryta investicinei bendrovei
norint sumažinti
nuostolius, susijusius su jos investicijų
portfelio vertės
sumažėjimu dėl jį sudarančių vertybinių popierių
kurso kritimo.
Nustačius,
kad vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis gauna
naudą investicinės
bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, taip pat
jei vadovas
neteisėtais veiksmais padaro jiems nuostolių
(materialinės
žalos), investicinės bendrovės akcininkai turi
teisę per teismą
reikalauti, kad jis perduotų investicinei
bendrovei šio
sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų
dėl šio sandorio
patirtus nuostolius (žalą).
Jei
kontroliuojančioji investicinė bendrovė dėl neteisėtų
savo veiksmų gauna
naudos kontroliuojamos įmonės ar jos akcininkų
sąskaita ar padaro
jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar
jos akcininkai turi
teisę per teismą reikalauti atlyginti tokiu
būdu padarytus jiems
nuostolius (žalą).
20 straipsnis.
Vertybinių popierių komisijos teisės
1.
Įgyvendindama šį įstatymą, Vertybinių popierių komisija
turi teisę priimti
jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.
2.
Vertybinių popierių komisija turi teisę tikrinti,
kontroliuoti ar
atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip
investicinės
bendrovės, valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi
šio įstatymo ir su
juo susijusių kitų teisės aktų ir taisyklių.
Atlikdami šias
funkcijas, Vertybinių popierių komisijos
darbuotojai gali be
leidimo įeiti į aukščiau išvardytų įmonių
patalpas, tikrinti,
laikinai paimti dokumentus (palikdami jų
apyrašą) ar juos
kopijuoti, taip pat raštu pateikti klausimus
arba žodžiu
apklausti šių įmonių vadovus ar bet kuriuos kitus
jiems pavaldžius
asmenis.
Vertybinių
popierių komisijos nurodymai investicinėms
bendrovėms, turto
valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir
kitų teisės pažeidimų
pašalinimo yra privalomi.
Vertybinių
popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti
investicinių
bendrovių komercines paslaptis, kurias jie sužinojo
atlikdami savo
pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne
pagal paskirtį arba
kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai
atsako pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus.
21 straipsnis.
Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Investicinės
bendrovės, valdymo įmonės, depozitoriumai ir
jų vadovai už šio
įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta
tvarka.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę:
1) taikyti
Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekse
nustatytas sankcijas investicinių bendrovių,
valdymo įmonių ir
depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių
auditoriams už šio
įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;
2) valdymo
įmonėms ar depozitoriumams, kurie savo neteisėta
veikla padarė
nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms ar jų
akcininkams, skirti
piniginę baudą iki 3 procentų jų metinių
pajamų.
Šių sankcijų
taikymas neatleidžia asmenų nuo prievolės
atlyginti dėl jų
kaltės investicinių bendrovių, jų akcininkų ar
trečiųjų asmenų
patirtus nuostolius (žalą), taip pat nuo
atsakomybės pagal
kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
3.
Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl
administracinių
nuobaudų paskyrimo gali būti apskundžiami teismui
Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vertybinių
popierių komisijos
sprendimai dėl šio straipsnio antrosios dalies
2 punkte numatytų
sankcijų taikymo gali būti per vieną mėnesį
apskundžiami
teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių
komisijos nurodymų
ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės
aktų pažeidimus
vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.
Piniginės
baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau
kaip per 15
dienų nuo nutarimo skirti baudą investicinei
bendrovei, valdymo
įmonei, depozitoriumui ar jų vadovams gavimo
dienos. Piniginės
baudos iš valdymo įmonių ar depozitoriumų
pajamų išieškomos ne
ginčo tvarka.
VI
SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis.
Šio įstatymo taikymas veikiančioms
investicinėms akcinėms bendrovėms
1.
Investicinės akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio
turto privatizavimo
laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos
valstybinio turto
pirminio privatizavimo įstatymą, privalo iki
1997 m. liepos 1
d. pakeisti savo įstatus ir persiregistruoti
pagal šio
įstatymo reikalavimus. Jeigu investicinė akcinė
bendrovė neįvykdo
šio reikalavimo, ji turi būti likviduota
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šio
įstatymo 5
straipsnio penkioliktojoje dalyje nustatytus
investicinės
bendrovės likvidavimo principus. Investicinės
akcinės bendrovės
visuotiniam (akcininkų) susirinkimui, kuriame
bus svarstomas jos
reorganizavimo klausimas, turi būti pateikta
auditoriaus išvada
apie šios bendrovės finansinę būklę.
Investicinės
akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos
į investicines
bendroves pagal Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių
įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Investicinių
akcinių bendrovių
reorganizavimui taip pat taikomos šio įstatymo
5 straipsnio
dvyliktosios dalies nuostatos. Investicinės akcinės
bendrovės
perregistravimui į investicinę bendrovę reorganizavimo
projektą parengti
nėra privaloma.
Per vieną
mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos
investicinių
akcinių bendrovių išleistos privilegijuotosios
akcijos turi būti
konvertuotos į paprastąsias akcijas, o jų
suteikiamos
privilegijos panaikintos. Taip pat turi būti
panaikintos
steigėjų privilegijos, jeigu jos buvo numatytos
investicinių
akcinių bendrovių įstatuose. Su tuo susijusios
įstatų pataisos
gali būti registruojamos nešaukiant visuotinių
susirinkimų.
Iki 1996
m. liepos 1 d. investicinės akcinės bendrovės
turi perduoti
saugoti savo pinigines lėšas ir turimus vertybinius
popierius
pasirinktam depozitoriumui. Sutarties su depozitoriumu
nuorašas turi būti
pateiktas Vertybinių popierių komisijai.
Jeigu
investicinės akcinės bendrovės turtas po jos
reorganizavimo į
atitinkamos rūšies investicinę bendrovę turės
būti perduotas
valdyti valdymo įmonei, sutartis su pasirinkta
valdymo įmone turi
būti patvirtinta visuotiniame (akcininkų)
susirinkime iki šios
bendrovės perregistravimo dienos.
6.
Investicinės akcinės bendrovės nuo šio įstatymo
įsigaliojimo iki jų
perregistravimo į investicines bendroves turi
parengti šio
įstatymo 11 straipsnyje nustatytą informaciją. Šiai
informacijai audito
išvadų nereikia.
Nuo 1996
m. liepos 1 d. iki investicinės akcinės
bendrovės
persiregistravimo į investicinę bendrovę ne mažiau kaip
vienas
investicinės akcinės bendrovės valdybos narys ar
administracijos
darbuotojas privalo turėti finansų maklerio ar
kitą Vertybinių
popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį
sertifikatą.
Jeigu
investicinė akcinė bendrovė buvo reorganizuota į
investicinį
fondą, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jos
perregistravimo turi
būti paskelbtas pranešimas apie investicinio
fondo nuosavų
(grynųjų) aktyvų vertę bei savo akcijų išpirkimo
kainą.
Jeigu
investicinės akcinės bendrovės, kuri
reorganizuojama į
investicinį fondą, akcijomis buvo prekiaujama
vertybinių popierių
biržoje, prekyba šiomis akcijomis turi būti
nutraukta nuo investicinės
akcinės bendrovės perregistravimo
dienos.
Nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos steigti naujas
investicines akcines
bendroves yra draudžiama.
Nuo 1996
m. liepos 1 d. veikiančioms investicinėms
akcinėms
bendrovėms iki jų persiregistravimo į investicines
bendroves taikomos
Investicinių bendrovių įstatymo nuostatos,
reglamentuojančios
kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių
veiklą, išskyrus 5
straipsnio 1-7, 9, 10, 11, 13-16 dalių
nuostatas.
12.
Investicinių akcinių bendrovių įstatų nuostatos iki jų
persiregistravimo į
investicines bendroves galioja tiek, kiek jos
neprieštarauja šiam
ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymui.
Šio
įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatos
įsigalioja nuo 1997
metų sausio 1 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
{#19960530AA1356 ;}
Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_
23 straipsnis. Depozitoriumų nepriklausomybė
nuo investicinių bendrovių
Nė viena
įmonė negali veikti kaip investicinė bendrovė (ar valdymo įmonė) ir
depozitoriumas kartu.
Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė
ir depozitoriumas savo funkcijas privalo atlikti nepriklausomai.
Depozitoriumo, kuriame investicinė
bendrovė saugo savo vertybinius popierius ir pinigus, vadovais ar darbuotojais
negali būti šios investicinės bendrovės arba jos valdymo įmonės vadovai ar
darbuotojai.
Investicinės bendrovės valdymo įmonės
vadovais ar darbuotojais negali būti šios investicinės bendrovės vadovai ar
darbuotojai.
Jei pažeidžiami šio straipsnio 3 ir 4
dalyse nustatyti reikalavimai, Vertybinių popierių komisija turi teisę
panaikinti investicinės bendrovės valdymo įmonės leidimą arba reikalauti, kad
investicinės bendrovės valdymo įmonė ir (arba) depozitoriumas būtų pakeisti.
PENKTASIS SKIRSNIS
INVESTUOTOJŲ INTERESŲ APSAUGA
24 straipsnis. Pareiga veikti akcininkų
interesų labui
Investicinė bendrovė, valdymo įmonė
ir depozitoriumas privalo savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus
ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų akcininkų
turtinių teisių bei interesų.
Investicinė
bendrovė, valdymo įmonė bei depozitoriumas, taip pat su jais susiję asmenys
negali sudaryti jokio sandorio dėl
investicinės bendrovės ar jos turto, jei šis sandoris pakenktų investicinei
bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir interesams. Investicinės bendrovės
vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas neatsako už žalą, kuri buvo padaryta
investicinei bendrovei norint sumažinti
nuostolius, susijusius su jos investicijų portfelio vertės sumažėjimu dėl jį
sudarančių vertybinių popierių kurso kritimo.
Nustačius, kad vadovas ar valdymo
įmonė sudarė sandorį, iš kurio jis (ji) gauna naudą investicinės bendrovės ar
jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas ar valdymo įmonė neteisėtais
veiksmais padaro jiems nuostolių (materialinės žalos), investicinės bendrovės
akcininkai turi teisę per teismą reikalauti, kad jis (ji) perduotų investicinei
bendrovei šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio
sandorio patirtus nuostolius (žalą).
Jei kontroliuojančioji investicinė
bendrovė dėl neteisėtų savo veiksmų gauna naudos kontroliuojamos įmonės ar jos
akcininkų sąskaita ar padaro jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar jos
akcininkai turi teisę per teismą reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytus
jiems nuostolius (žalą).
25 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos teisės
Įgyvendindama šį įstatymą, Vertybinių
popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.
Vertybinių popierių komisija turi
teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip
investicinės bendrovės, valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo
ir su juo susijusių kitų teisės aktų bei taisyklių. Atlikdami šias funkcijas,
Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali be leidimo įeiti į išvardytų
įmonių patalpas, tikrinti, laikinai paimti dokumentus (palikdami jų apyrašą) ar
juos kopijuoti, taip pat raštu pateikti klausimus arba žodžiu apklausti šių
įmonių vadovus ar bet kuriuos kitus jiems pavaldžius asmenis. Vertybinių
popierių komisija turi teisę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie yra arba ruošiasi tapti
investicinių bendrovių, valdymo įmonių arba depozitoriumų vadovais, siekdama
įsitikinti, ar šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir turi teisę eiti
tokias pareigas.
Vertybinių
popierių komisijos nurodymai investicinėms bendrovėms, turto valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir kitų teisės aktų
pažeidimų pašalinimo yra privalomi.
Vertybinių popierių komisijos
darbuotojai privalo saugoti investicinių bendrovių komercines paslaptis, kurias
jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne
pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal
įstatymus.
26 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo
pažeidimus
Investicinės bendrovės, valdymo
įmonės, depozitoriumai ir jų vadovai už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
Vertybinių popierių komisija turi
teisę:
1) taikyti
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas investicinių
bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų
pažeidimus;
2) valdymo įmonėms ar depozitoriumams,
kurie savo neteisėta veikla padarė nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms
ar jų akcininkams, skirti piniginę baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sankcijų taikymas
neatleidžia asmenų nuo prievolės atlyginti dėl jų kaltės investicinių
bendrovių, jų akcininkų ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (žalą), taip pat
nuo atsakomybės pagal kitus įstatymus.
Vertybinių popierių komisijos
sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų sankcijų taikymo gali
būti per vieną mėnesį apskųsti teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių
popierių komisijos nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų
pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo ko kita.
Piniginės
baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo
skirti baudą investicinei bendrovei, valdymo įmonei, depozitoriumui ar jų
vadovams gavimo dienos. Piniginės baudos iš
valdymo įmonių ar depozitoriumų pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27 straipsnis. Šio įstatymo taikymas
veikiančioms investicinėms akcinėms bendrovėms
Investicinės
akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio turto
privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Valstybinio turto pirminio privatizavimo
įstatymą, nepakeitusios savo įstatų ir nepersiregistravusios į investicines
bendroves iki 1997 m. liepos 1 d., turi būti likviduotos Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal šio įstatymo 5 straipsnio 16
dalyje nustatytus investicinės bendrovės likvidavimo principus.
Investicinių akcinių bendrovių
privilegijuotosios akcijos, iki 1995 m. rugsėjo 2 d. nekonvertuotos į
paprastąsias akcijas, nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. laikomos paprastosiomis
akcijomis ir nesuteikia jų savininkams jokių privilegijų. Šios akcijos nuo 1995
m. rugsėjo 2 d. suteikia tokias pačias teises kaip ir paprastosios akcijos.
Tokios akcijos gali būti perregistruotos į paprastąsias akcijas Vertybinių
popierių komisijos sprendimu be investicinės akcinės bendrovės akcininkų
susirinkimo nutarimo. Nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. negalioja jokios investicinių
akcinių bendrovių įstatuose numatytos investicinių akcinių bendrovių steigėjų
privilegijos.
Investicinė
akcinė bendrovė savo pinigus ir vertybinius
popierius privalo saugoti pasirinktame depozitoriume. Sutarties su
depozitoriumu nuorašas turi būti pateiktas Vertybinių popierių komisijai.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos
steigti naujas investicines akcines bendroves yra draudžiama.
Investicinių akcinių bendrovių įstatų
nuostatos iki jų išregistravimo Įmonių rejestre galioja tiek, kiek
neprieštarauja šiam ir Akcinių bendrovių įstatymui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS