Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1998-04-21

@D1=19950705;D2=19960530;D3=19960626

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1998.05.06)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995,

Nr.63-1581

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 13, 17, 19, 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1018

Vilnius

I SKIRSNIS. BENDROJI DALIS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis  įstatymas reglamentuoja  investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo

ir likvidavimo, valdymo ir veiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos

valstybinę priežiūrą, akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos

priemones. Šis įstatymas taip  pat nustato investicinių akcinių bendrovių,

įsteigtų iki jo įsigaliojimo dienos ir veikiančių valstybiniam turtui

privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio

privatizavimo įstatymą, reorganizavimo į investicines bendroves tvarką.

2.

Investicinėms bendrovėms taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenumato šis įstatymas.

2

straipsnis. Vartojamos sąvokos

Šiame

įstatyme:

depozitoriumas

skirsnyje nustatyta tvarka sauganti investicinės bendrovės pinigines lėšas ir

vertybinius popierius bei aptarnaujanti operacijas su vertybiniais popieriais

ir pinigais;

kontroliuojama

įmonė - įmonė, kurios akcijų, suteikiančių daugiau kaip 30 procentų bendro

balsų skaičiaus, turi investicinė bendrovė;

investicinė

bendrovė - akcinė bendrovė, kurios veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka

šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus kriterijus. Investicinės bendrovės gali

veikti kaip investiciniai  fondai,  uždarieji  investiciniai  fondai  ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės;

investicinė

akcinė bendrovė - akcinė bendrovė, įsteigta valstybiniam turtui  privatizuoti

pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

emitentas

-  fizinis ar  juridinis asmuo,  savo vardu leidžiantis vertybinius popierius;

investicijų

portfelis  - investicinės  bendrovės turimų investicijų rinkinys;

diversifikuotas

investicijų  portfelis  -  investicijų portfelis, kuris atitinka visus šiuos

reikalavimus:

1)

investuota ne daugiau kaip 5 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)

aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, išskyrus 4 punkte numatytus

atvejus;

2)

nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų;

3)

nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento kredito vertybinių

popierių, išskyrus 4 punkte numatytus atvejus;

4)

investuota ne daugiau kaip 30 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)

aktyvų į vienos emisijos valstybės (vietos savivaldybės)  išleistus ar

garantuotus vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro ne mažiau kaip

6 skirtingų emisijų vertybiniai popieriai;

investuotojas

popierių;

įstatinis

kapitalas  -  įstatymų  nustatyta  tvarka įregistruotas akcinės  bendrovės

kapitalas, kuris yra lygus išleistų akcijų skaičiaus ir akcijų nominalios

vertės sandaugai;

nuosavas

kapitalas - investicinio fondo akcininkų kapitalas, kuris nėra registruojamas

ir jo dydis keičiasi dėl akcijų išpirkimo ir jų anuliavimo bei naujų akcijų

išleidimo;

nuosavi

(grynieji) aktyvai - investicinės bendrovės turto vertės ir ilgalaikių bei

trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas;

asmenys,

susiję su investicine bendrove:

1)

asmenys, turintys daugiau kaip 5 procentus investicinės bendrovės akcijų;

2)

įmonės ar kitos organizacijos, kurių daugiau kaip 10 procentų akcijų (pajų ar

kitokių kapitalo dalių) turi investicinė bendrovė;

3)

investicinės bendrovės ir su ja susijusių įmonių ar organizacijų vadovai;

vadovai

pavaduotojai,  vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti asmenys,

įgalioti jos vardu sudaryti sandorius;

valdymo

įmonė - įmonė, kuriai pagal turto valdymo sutartį yra perduotas  investicinės

bendrovės  turto  valdymas  ir vadovavimas jos einamajai veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

3

straipsnis. Investicinės bendrovės samprata

1.

Investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė (išskyrus šio straipsnio trečiojoje

dalyje numatytas išimtis), kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų lėšas

viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:

1)

pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų, yra

sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius ir(ar)

prekyba vertybiniais popieriais;

2)

daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.

2.

Kiekviena įmonė, atitinkanti šio straipsnio pirmosios dalies 1 ar 2 punktų

kriterijus, turi būti reorganizuota į investicinę bendrovę šiame įstatyme

nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus.

3.

Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas netaikomas:

1)

bankams, draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, taip  pat  kitoms

operacijas  su  vertybiniais  popieriais atliekančioms  finansinėms

institucijoms,  kurių  veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ar teisės aktai;

2)

akcinėms bendrovėms, turinčioms ne daugiau kaip 100 akcininkų (savininkų),

kurios neplatino  ir neplatina savo vertybinių popierių viešai;

3)

akcinėms bendrovėms, kurios peržengia šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte

numatytą ribą laikinai, jeigu jos šią ribą viršijančius vertybinius popierius

parduos ne vėliau kaip per 3 mėnesius;

4)

įmonėms, kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250 tūkstančių litų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)

4

straipsnis. Investicinių bendrovių klasifikacija

1.

Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:

1)

investiciniai fondai;

2)

uždarieji investiciniai fondai;

3)

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.

2.

Investicinė bendrovė yra laikoma investiciniu fondu, jeigu jos turimas

investicijų porfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos

yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti

šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų)

aktyvų.

3.

Investicinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos

turimas investicijų porfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi

išperkamųjų akcijų.

4.

Investicinė  bendrovė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove,

jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra

išleidusi išperkamųjų akcijų.

5.

Kontroliuojančioji  investicinė bendrovė  gali  būti įsteigta tik reorganizavus

investicinę akcinę bendrovę, taip pat kitos rūšies įmonę (išskyrus investicinį

fondą ir uždarąjį investicinį fondą) pagal 3 straipsnio antrosios dalies

nuostatas.

II SKIRSNIS. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5

straipsnis. Investicinių bendrovių steigimas,

reorganizavimas ir likvidavimas

1.

Investicinė bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi Vertybinių popierių

komisijos leidimą.  Vertybinių popierių komisija per  30 dienų nuo paraiškos

leidimui investicinės bendrovės veiklai gauti įteikimo privalo išnagrinėti

leidimo išdavimo klausimą. Jei leidimas neišduodamas, tai investicinės

bendrovės steigėjams ar kitiems atstovams turi būti pateiktas motyvuotas

atsakymas.

2.

Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš

pirmųjų raidžių: "investicinis fondas" ar "IF",  "uždarasis

investicinis  fondas"   ar   "UIF", "kontroliuojančioji

investicinė bendrovė" ar "KIB". Investicinės bendrovės

pavadinime žodžiai "akcinė bendrovė" ar jų santrumpa "AB"

yra neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų

reikalavimus.

3.

Leidimas  investicinės bendrovės  veiklai gali būti išduotas naujai steigiamam

investiciniam fondui ar uždarajam investiciniam fondui  arba  jau  veikiančiai

įmonei,  kuri reorganizuojama į investicinę bendrovę.

4.

Naujai  steigiamos investicinės  bendrovės pirmosios emisijos akcijas gali

įsigyti tik jos steigėjai. Šios akcijos turi būti  visiškai apmokėtos  iki

investicinės  bendrovės įregistravimo įmonių rejestre.

5.

Leidimui  gauti investicinė  bendrovė (kai bendrovė steigiama - jos steigėjai)

pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyta:

1)

investicinės bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;

2)

investicinės bendrovės įregistruoto (steigimosi atveju - sukaupto) įstatinio

(nuosavo) kapitalo dydis;

3)

informacija apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą užsiimti

investicinės  bendrovės  veikla  (kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų

vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai);

4)

duomenys apie pasirinktą valdymo įmonę ir depozitoriumą.

6.

Prie  paraiškos leidimui  gauti turi  būti pridėta investicinės bendrovės

steigimo sutartis, įstatai, pažyma apie investicinės bendrovės akcijų

apmokėjimą, taip pat sutartis su valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal šį

įstatymą tokios sutartys turi būti sudarytos.

7.

Investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1)

pavadinimas;

2)

buveinės adresas;

3)

investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

4)

uždarojo  investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

įstatinio kapitalo dydis, investicinio fondo pradinis nuosavas kapitalas;

5)

uždarojo  investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

akcijų skaičius ir jų nominali vertė, investicinio fondo  numatomas  išleisti

didžiausias  akcijų skaičius;

6)

akcijų suteikiamos teisės;

7)

valdymo organų formavimo tvarka;

8)

visuotinio susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka;

9)

stebėtojų  tarybos ir valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencija;

10)

pajamų paskirstymo politika;

11)

nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo ir investicinio fondo akcijų išpirkimo

kainos nustatymo taisyklės;

12)

išlaidų struktūra ir jų padengimo principai;

13)

pranešimų akcininkams paskelbimo tvarka, prospektų, metinių ir  pusmetinių

ataskaitų  pateikimo  ir  paskelbimo akcininkams tvarka;

14)

likvidavimo tvarka.

Įstatuose

gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams

ir kitiems teisės aktams.

8.

Investicinės bendrovės įstatai negali būti pakeisti ar papildyti, o

depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti be Vertybinių popierių

komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas duotu, jeigu Vertybinių popierių

komisija per 15 dienų po atitinkamo prašymo gavimo nepateikia motyvuoto

prieštaravimo, dėl ko įstatai, valdymo įmonė ar depozitoriumas negali būti

pakeisti. Ginčus dėl sutikimo pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti valdymo

įmonę ar depozitoriumą sprendžia teismas.

9.

Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti leidimą investicinės

bendrovės veiklai, jeigu:

1)

pateikti ne visi šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje dalyse nurodyti

dokumentai;

2)

leidimui  gauti pateikti  dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų;

3)

leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės

neatitinkančios informacijos;

4)

ne visos investicinės bendrovės akcijos yra apmokėtos arba naujai steigiamos

investicinės bendrovės steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų;

5)

investicinės  bendrovės vadovai  ar steigėjai  nėra pakankamai geros

reputacijos asmenys (yra nesąžiningumo ar finansinės drausmės dažnų pažeidimų

įrodymų, turi nuobaudų dėl nusižengimų naudojantis  tarnybine padėtimi,

administracinių nuobaudų už vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės

aktų pažeidimus, bausti už tyčinį bankrotą, teisti už tyčinius nusikaltimus).

10.

Jeigu naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės investicijų portfelio valdymas nėra perduotas valdymo

įmonei, ne mažiau kaip du investicinės  bendrovės  vadovai  ar  kiti

administracijos darbuotojai privalo turėti finansų maklerio ar kitą Vertybinių

popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie kvalifikacinius

sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus turi būti per 10 dienų pranešta

Vertybinių popierių komisijai. 11. Investicinės bendrovės registruojamos

Lietuvos Respublikos įmonių rejestro  įstatymo nustatyta  tvarka, jei  jos turi

Vertybinių popierių komisijos leidimą investicinės bendrovės veiklai.

12.

Uždarasis investicinis fondas gali būti reorganizuojamas tik į investicinį

fondą. Investicinį fondą reorganizuoti į uždarąjį investicinį fondą ar

kontroliuojančiąją investicinę bendrovę yra draudžiama. Investicinei bendrovei

reorganizuoti turi būti  gautas Vertybinių  popierių komisijos sutikimas.

Investicinę bendrovę reorganizuojant skaidymo būdu, kiekvienas jos akcininkas

turi gauti tokią pat dalį kiekvienos naujai steigiamos investicinės  bendrovės

akcijų, kokią jis turėjo reorganizuojamoje   bendrovėje.   Investicinės

bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo pagrindu negali būti jos turto dalies,

kurią sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3 straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte nustatytos ribos.

13.

Vertybinių  popierių  komisija  gali  panaikinti investicinei bendrovei išduotą

leidimą veiklai, jeigu investicinė bendrovė:

1)

yra likviduojama;

2)

leidimą  gavo  pateikusi  klaidingą  ar  melagingą informaciją, suklastotus

dokumentus, taip pat nuslėpusi faktus, dėl kurių leidimas neturėjo būti

išduodamas ;

3)

daugiau nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų;

4)

nevykdo šio įstatymo 6 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų kapitalo

reikalavimų;

5)

12  mėnesių nesinaudoja suteiktu leidimu arba tokį laikotarpį neužsiima savo

veikla;

6)

neužtikrina jai patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti įsipareigojimų

kreditoriams;

7)

aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro

finansines ataskaitas.

Leidimas

investicinei  bendrovei taip  pat  gali  būti panaikintas, jeigu atsiranda nors

viena iš sąlygų, nurodytų šio straipsnio devintosios dalies 5 punkte.

14.

Investicinė bendrovė turi teisę samdyti nepriklausomą auditorių jos veiklai

patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio tryliktosios

dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus  leidimo investicinės  bendrovės veiklai

panaikinimo  pagrindus.  Nepriklausomo  auditoriaus  išvada Vertybinių popierių

komisijai turi būti pateikta per 2 mėnesius nuo pareikalavimo  atlikti auditą,

jeigu Komisija nenustato kitokio termino. Klausimas dėl leidimo investicinės

bendrovės veiklai panaikinimo gali būti svarstomas be nepriklausomo audito

išvadų, jeigu  investicinė bendrovė  per nustatytą  terminą Vertybinių popierių

komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą auditą ar

nepateikė jokios informacijos apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas

auditas.

15.

Jei  investicinei bendrovei išduotas leidimas buvo panaikintas, ši bendrovė

turi būti likviduojama. Likviduojama investicinė bendrovė  turi būti

perregistruota ir prie jos pavadinimo pridėtas  žodis

"likviduojama".  Informacija apie investicinės bendrovės likvidavimo

eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam jos

akcininkui, tiesiogiai suinteresuotam trečiajam  asmeniui  ir  Vertybinių

popierių komisijai.  Likviduojamos  investicinės  bendrovės  turtas

(vertybiniai  popieriai  ir  kitas  kilnojamasis  turtas, nekilnojamasis

turtas)  turi būti parduodamas konkurso būdu (varžytynėse, aukcionuose) ar per

vertybinių popierių biržą. Gauti už jį pinigai kartu su kitomis likviduojamos

bendrovės piniginėmis lėšomis, įvykdžius visas jos prievoles, padalijamos

akcininkams proporcingai  jų turimų  šios bendrovės  akcijų skaičiui.

Likviduojama investicinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie

susiję su jos likvidavimu.

16.

Ginčus  dėl leidimo investicinės bendrovės veiklai išdavimo ar jo panaikinimo

sprendžia teismas.

6

straipsnis. Kapitalas

1.

Investicinio fondo nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas

litų. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o

jų nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą. Vertybinių

popierių komisijai ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pranešta apie tai,

kad:

1)

investicinio fondo nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1 milijonas litų;

2)

uždarojo  investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavi

(grynieji) aktyvai tapo mažesni už įstatinį kapitalą.

2.

Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų investicinės

bendrovės įstatinio (nuosavo) kapitalo.

3.

Didinant  investicinės bendrovės  įstatinį (nuosavą) kapitalą, akcininkai

neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos emisijos akcijų.

4.

Uždarasis  investicinis fondas ir kontroliuojančioji investicinė bendrovė

neturi teisės mažinti įstatinio kapitalo, išskyrus mažinimą dėl patirtų

nuostolių.

5.

Uždarojo investicinio fondo skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 10

procentų jo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra

pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai uždarasis

investicinis fondas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos

privalo tokią būklę ištaisyti.

6.

Investicinio fondo skolintas kapitalas

negali sudaryti daugiau kaip 15 procentų jo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

Ilgalaikės paskolos kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, būtinam fondo veiklai,

įsigyti negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jo nuosavų (grynųjų) aktyvų

vertės. Fondas gali imti savo išleistoms akcijoms išpirkti būtiną trumpalaikę

paskolą (ne ilgiau kaip 60 dienų), kuri negali sudaryti daugiau kaip 10

procentų fondo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės ir kartu su ilgalaikėmis

paskolomis negali viršyti šioje dalyje numatyto limito.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)

7

straipsnis. Akcijos

1.

Investicinės bendrovės visos akcijos gali būti tik paprastosios, suteikiančios

vienodas teises jų savininkams. Kiekviena akcija suteikia jos turėtojui vieną

balsą visuose akcininkų susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis

akcijomis gauti dividendus bei atitinkamą dalį investicinės bendrovės turto,

kai ji likviduojama.

2.

Investicinės  bendrovės akcijos gali būti apmokėtos piniginiais arba turtiniais

įnašais. Turtiniai įnašai negali būti darbai ir paslaugos, intelektualus ir

kitas nematerialus turtas. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio

kapitalo ar jo padidinimo įregistravimo. Investicinis fondas neturi teisės

parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. Už investicinio

fondo akcijas turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sandorio

sudarymo. Jei asmuo per šį terminą neatsiskaitė už investicinio fondo akcijas,

laikoma, kad jų pirkimo sandoris neįvyko.

3.

Uždarojo  investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

akcijos gali būti įtrauktos į vertybinių popierių biržos  prekybos sąrašus

pagal Vertybinių popierių komisijos ir biržos patvirtintas taisykles.

Investicinio fondo akcijos negali būti perkamos ir parduodamos vertybinių popierių

biržoje.

4.

Jeigu  akcininkas pareikalauja,  investicinis fondas privalo įstatuose

nustatyta tvarka išpirkti iš jo savo akcijas, atsiskaitydamas už jas pinigais.

Atsiskaityti galima ir kitu turtu, jei tai numatyta investicinio fondo įstatuose.

Akcijos išpirkimo kaina yra apskaičiuojama pagal Vertybinių popierių komisijos

patvirtintą investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės nustatymo

metodiką ir turi būti lygi šiai akcijai tenkančios investicinės bendrovės

nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės daliai.

5.

Investicinis fondas privalo viešai skelbti savo akcijų pardavimo ir  išpirkimo

kainas  kiekvieną kartą,  kai  jos išleidžiamos ar išperkamos, tačiau ne rečiau

kaip du kartus per mėnesį. Vertybinių popierių komisija gali sumažinti skelbimų

dažnumą iki vieno karto per mėnesį, jeigu toks sumažinimas nepadarys žalos

investicinio fondo  akcininkams ir kitiems investuotojams.

6.

Investicinis  fondas,  remdamasis  savo  įstatuose numatytomis procedūromis ar

kitomis taisyklėmis, gali laikinai (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per ūkinius

metus) sustabdyti savo akcijų išpirkimą, jeigu:

1)

toks  sustabdymas atliekamas  norint apsaugoti savo akcininkų interesus nuo

galimo investicinio fondo nemokumo, taip pat akcijų išpirkimo kainos kritimo,

susidariusio dėl nepalankios vertybinių popierių rinkos konjunktūros ir su tuo

susijusio investicinio  fondo  turimo  investicijų  portfelio  vertės

sumažėjimo;

2)

nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei 6 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas

dydis;

3)

to pareikalauja Vertybinių popierių komisija.

7.

Akcijų išpirkimo sustabdymo atveju investicinis fondas privalo per 5 dienas

pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių komisijai ir viešai apie tai

paskelbti per visuomenės informavimo priemones (respublikinius laikraščius,

radiją ir televiziją) tokiu būdu ir laiku, kad investicinio fondo akcininkai ir

potencialūs investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti apie šį įvykį.

8

straipsnis. Valdymas

1.

Investicinio fondo turto valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei,

veikiančiai pagal šio įstatymo III skirsnio nuostatas. Uždarojo investicinio

fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turto ar jo dalies

(investicijų portfelio) valdymas gali būti perduotas valdymo įmonei. Šiais

atvejais investicinės bendrovės  valdyba ir administracija gali būti

nesudaromos. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, tai investicinėje

bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba.

2.

Teisę  dalyvauti  investicinio  fondo  visuotiniame (akcininkų) susirinkime

turi asmenys,  su  kuriais  akcijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos ne vėliau

kaip prieš 10 darbo dienų  iki  susirinkimo.  Investicinio  fondo  visuotiniame

(akcininkų) susirinkime kvorumas nustatomas pagal išleistų ir nesupirktų akcijų

skaičių, buvusį prieš 10 darbo dienų iki susirinkimo.

9

straipsnis. Turtas

1.

Investicinės bendrovės turtą gali sudaryti tik:

1)

piniginės lėšos;

2)

vertybiniai popieriai;

3)

kitas kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas

tiesioginei investicinės bendrovės veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20

procentų šios bendrovės turto vertės.

2.

Vertybiniai popieriai, kuriuos investicinė bendrovė gali įsigyti, yra:

1)

vertybiniai popieriai, įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių

popierių biržų prekybos sąrašus;

2)

vertybiniai  popieriai, kuriais  prekiaujama  kitose pripažintose,

reguliuojamose, nuolat veikiančiose ir viešose vertybinių popierių rinkose

Lietuvoje;

3)

naujai  išleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu jų emisijos sąlygose yra

numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą dėl priėmimo į oficialųjį

ar einamąjį vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą ar į prekybos sąrašą

kitos pripažintos, reguliuojamos, nuolat veikiančios ir viešos vertybinių

popierių rinkos Lietuvoje ir yra garantijos, kad išleidžiami vertybiniai

popieriai bus įrašyti į šiuos sąrašus per vienerius metus nuo išleidimo;

4)

bankų išleisti depozitų sertifikatai;

5)

valstybės (vietos savivaldybės) išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai;

6)

kiti Vertybinių popierių komisijos pripažinti likvidžiais vertybiniai

popieriai.

3.

Investicinė bendrovė gali įsigyti ir kitų šio straipsnio antrojoje dalyje

nepaminėtų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip

10 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Jei šis reikalavimas yra

pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl Lietuvos

Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės

įsigyti naujai išleidžiamų vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės

nepriklausančių objektyvių priežasčių, tai investicinė bendrovė ne vėliau kaip

per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)

10

straipsnis. Investicinių bendrovių veiklos ypatumai

1.

Investiciniam fondui ir uždarajam

investiciniam fondui yra draudžiama:

1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti

už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius

ar nekilnojamąjį turtą, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio penktojoje ir

šeštojoje dalyse numatytus atvejus;

2) imti paskolas pažeidžiant šio įstatymo 6

straipsnio penktosios ir šeštosios dalių reikalavimus;

3) įsigyti ir turėti vertybinius popierius,

dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui nustatyti

reikalavimai, išskyrus naujai steigiamą investicinį fondą ar uždarąjį

investicinį fondą, kuris 6 mėnesius nuo leidimo investicinės bendrovės veiklai

gavimo gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;

4) leisti obligacijas;

5) steigti filialus ar kitus savarankiškus

struktūrinius padalinius.

2.

Jei investicinis fondas ar uždarasis investicinis fondas pažeidžia

diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai

išleidžiamus vertybinius popierius ar  dėl kitų  nuo jo  nepriklausančių objektyvių

priežasčių, jis privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį

vertybinių popierių, dėl kurių buvo pažeisti šioje dalyje numatyti apribojimai.

3.

Kontroliuojančiajai  investicinei  bendrovei  yra draudžiama:

1) turėti vieno emitento išleistų vertybinių

popierių, kurių bendra vertė sudarytų daugiau kaip 25 procentus nuosavų

(grynųjų) aktyvų. Jei šis reikalavimas pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų)

aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose

teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamų vertybinių

popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, tai

investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo

dienos privalo tokią būklę ištaisyti;

2)

imti iš kontroliuojamų įmonių kreditus ar gauti jų garantijas;

3)

be visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti, parduoti ar kitaip

perleisti visą ar dalį bet kurio emitento akcijų paketo, kurio bendra vertė

sudaro ne mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

nuosavų (grynųjų)  aktyvų  vertės,  jeigu  dėl  tokio  sandorio

kontroliuojančioji investicinė  bendrovė prarastų  ar galėtų prarasti:

emitento

visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvalifikuotą (2/3 balsų) ar paprastą balsų

daugumą (1/2 balsų), taip pat veto teisę (1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro

balsų skaičiaus;

visuotinio

(akcininkų) susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei kitas teises, kurioms

įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio kapitalo;

darbotvarkės

papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar valdybos narius iškėlimo

teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20 emitento įstatinio kapitalo;

4)

be visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, suteikti

paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą  asmenį  dėl  jo  prievolių

įvykdymo,  jeigu  tokių kontroliuojančiosios investicinės bendrovės prievolių

ir suteiktų paskolų bendra suma sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų

(grynųjų) aktyvų vertės.

4.

Uždarajam investiciniam fondui ir kontroliuojančiajai investicinei bendrovei

draudžiama bet kokiu būdu supirkti savo akcijas ar priimti jas kaip įkaitą.

5.

Jei emitento vertybiniais popieriais yra prekiaujama vertybinių popierių

biržoje, tai investicinei bendrovei yra draudžiama:

1)

perkant  emitento vertybinius  popierius -  viršyti didžiausią kainą, kuri yra

nustatyta vertybinių popierių biržoje sandorio sudarymo dieną;

2)

parduoti emitento vertybinius popierius pigiau, negu vertybinių popierių

biržoje sandorio sudarymo dieną nustatyta šių vertybinių popierių mažiausia

kaina.

6.

Investicinei  bendrovei  draudžiama  tarpininkauti vertybinių  popierių

rinkoje,  kai  parduodami  vertybiniai popieriai, kurių savininkė ji nėra.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)

11

straipsnis. Informacija, kurią investicinė bendrovė turi

pateikti savo akcininkams, visuomenei bei

priežiūros institucijoms

1.

Investicinė bendrovė privalo sudaryti:

1)

prospektą;

2)

kiekvienų ūkinių metų ataskaitas;

3)

pusmečių ataskaitas už pirmuosius šešis ūkinių metų mėnesius.

2.

Metų  ir pusmečių  ataskaitos turi būti paskelbtos laikantis šių terminų:

1)

metų ataskaita - ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų

pabaigos;

2)

pusmečio ataskaita - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio

pabaigos.

3.

Investicinės bendrovės įstatai turi sudaryti neatskiriamą prospekto dalį ir

pateikiami jo prieduose.

4.

Investicinė bendrovė savo prospektą ir jo pataisas, taip pat metų ir pusmečių

ataskaitas privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai pagal šios komisijos

nustatytus jų turinio, pateikimo tvarkos ir terminų reikalavimus.

5.

Finansinė atskaitomybė, pateikta metų ataskaitoje, turi būti patikrinta

nepriklausomo auditoriaus,  turinčio  teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti

auditą. Auditoriaus išvados turi būti pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus

išvadose taip pat turi būti nurodyti visi šio įstatymo ir kitų investicinių

bendrovių finansinę  veiklą  reglamentuojančių  teisės  aktų pažeidimai.

6.

Prospektas,  paskutinės paskelbtos metų ir pusmečių ataskaitos turi būti

prieinamos visiems investicinės bendrovės akcijas pasirašantiems asmenims prieš

akcijų pasirašymo sutarties sudarymą. Be to, metų ir pusmečių ataskaitos turi

būti prieinamos visuomenei tam tikrose, prospekte nurodytose vietose.

7.

Investicinė bendrovė, valdymo įmonė, su kuria sudaryta turto valdymo  sutartis,

ir depozitoriumas privalo tvarkyti sandorių ir  kitų  bendrovės  operacijų

apskaitą  Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Visi su investicinės bendrovės veikla susiję dokumentai turi būti prieinami

Vertybinių popierių komisijos inspekcijai.

8.

Jeigu Vertybinių popierių komisija pareikalauja, bet ne dažniau kaip kartą per

metus, investicinė bendrovė per 3 mėnesius privalo jai pateikti nepriklausomo

auditoriaus ataskaitą, kurioje būtų pateiktos išvados apie tai, kaip

investicinė bendrovė vykdo šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių reikalavimus. Toks

investicinės bendrovės auditas vertybinių popierių komisijos lėšomis gali būti

atliekamas ir dažniau.

9.

Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų ataskaita privalo

kiekvienais ūkiniais  metais sudaryti ir paskelbti papildomą ataskaitą apie

veiklą įmonių grupės, kurią sudaro  kontroliuojančioji  investicinė  bendrovė

ir  jos kontroliuojamos įmonės.

10.

Apibūdindama šio straipsnio devintojoje dalyje nurodytos įmonių grupės

finansinę būklę, kontroliuojančioji investicinė bendrovė ataskaitoje turi

pateikti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytą metodiką

parengtą konsoliduotą buhalterinį balansą, konsoliduotą pelno (nuostolių)

ataskaitą bei atitinkamų sąskaitų paaiškinimus. Pagal konsoliduoto buhalterinio

balanso duomenis negali būti sprendžiama, ar įmonė atitinka 3 straipsnio

pirmosios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

11.

Įmonės, kurios pagal šio straipsnio devintosios dalies nuostatas sudaro įmonių

grupę, privalo pateikti investicinėms bendrovėms visą informaciją, būtiną

konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti.

12.

Konsoliduotose  ataskaitose turi būti teisingai ir sąžiningai atskleista  informacija

apie konsoliduotos įmonių grupės, kaip  visumos, turtą ir įsipareigojimus,

pelną bei nuostolius. Ataskaitoje apie įmonių grupės valdymą turi būti

atskleista informacija apie šios grupės, kaip visumos, valdymo struktūrą,

įvykusius ir numatomus pokyčius bei svarbiausius įvykius per ataskaitinį

laikotarpį.

III SKIRSNIS. VALDYMO ĮMONĖS

12

straipsnis. Valdymo įmonės samprata

1.

Valdymo įmone gali būti akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, turinti

Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą užsiimti investicinių bendrovių

investicijų portfelio valdymu. Šių leidimų išdavimo bei jų panaikinimo tvarką

ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

2.

Ginčus dėl leidimo išdavimo ar jų panaikinimo sprendžia teismas.

3.

Valdymo įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 100 tūkstančių

litų. Jeigu įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų, valdymo įmonė

privalo ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją.

4.

Ne mažiau kaip du valdymo įmonės vadovai privalo turėti finansų maklerio ar

kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.

Valdymo įmonė  privalo  pateikti Vertybinių popierių  komisijai duomenis  apie

visus vadovus (vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai), taip pat ne

vėliau kaip per 10 dienų informuoti apie jų pasikeitimus.

5.

Valdymo įmonė neturi teisės sudaryti jokių kitų sandorių su investicine

bendrove, išskyrus turto valdymo sutartį.

13

straipsnis. Turto valdymo sutartis

1.

Investicinės bendrovės ir valdymo įmonės sutartyje (turto valdymo sutartyje)

turi būti numatyta:

1)

sutarties objektas;

2)

šalių teisės ir pareigos;

3)

investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

4)

atlyginimo valdymo įmonei dydis, jo mokėjimo būdai ir tvarka;

5)

investicinės bendrovės išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka;

6)

atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;

7)

sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka;

8)

sutarties galiojimo terminas.

Turto

valdymo  sutartyje gali  būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Lietuvos

Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

2.

Turto valdymo sutartį turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis

(akcininkų) susirinkimas. Ji gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų

laikotarpiui. Turto valdymo sutartis visuotinio (akcininkų) susirinkimo

sprendimu, priimtu paprasta balsų dauguma, gali būti nutraukta anksčiau laiko.

3.

Atlyginimas valdymo įmonei už investicinės bendrovės turto valdymą negali

viršyti nė vieno iš šių dydžių:

1)

2 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vidutinės metinės

vertės;

2)

20 procentų investicinės bendrovės metinio grynojo pelno.

Dalis

šio  atlyginimo gali  būti išmokama investicinės bendrovės akcijomis,  jeigu

tai yra numatyta turto valdymo sutartyje.

14

straipsnis. Atsakomybė už nuostolių (žalos) atlyginimą

Valdymo

įmonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už  nuostolių

(žalos),  padarytų  dėl  jos  kaltės, investicinei bendrovei ar jos akcininkams

atlyginimą. Turto valdymo sutarties nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia

valdymo įmonės nuo investicinei bendrovei padarytų nuostolių (žalos)

atlyginimo.

IV SKIRSNIS. DEPOZITORIUMAI

15

straipsnis. Investicinės bendrovės prievolė perduoti

saugoti savo turtą depozitoriumui

Investicinės

bendrovės turtas, kurį sudaro piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai, turi

būti perduotas saugoti vienam depozitoriumui.  Jeigu  investicinės  bendrovės

pasirinktas vertybinių popierių depozitoriumas neturi teisės priimti saugoti

piniginių lėšų (priimti piniginių depozitų), ji gali perduoti saugoti savo

pinigines lėšas kitai institucijai, turinčiai tokią teisę. Investicinė bendrovė

negali turėti daugiau kaip vieno vertybinių popierių ar piniginių lėšų

depozitoriumo.

16

straipsnis. Teisės užsiimti depozitoriumo veikla įgijimas

1.

Depozitoriumu gali būti bankas, taip pat  finansų maklerio įmonė ar banko

dukterinė įmonė, kurios turi Vertybinių popierių komisijos  leidimą užsiimti

depozitoriumo  veikla. Leidimai yra dviejų rūšių:

1)

tik vertybinių popierių depozitoriumo veiklai;

2)

vertybinių popierių ir piniginių lėšų depozitoriumo veiklai.

2.

Leidimų finansų maklerio įmonėms ir bankų dukterinėms įmonėms užsiimti

depozitoriumo veikla išdavimo bei jų panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato

Vertybinių popierių komisija.

3.

Depozitoriumo įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 5 milijonai litų,

jeigu jis veikia kaip piniginių lėšų ir vertybinių popierių depozitoriumas, ir

1 milijonas litų, jeigu jis veikia tik kaip vertybinių popierių depozitoriumas.

Jeigu depozitoriumo įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų arba jo

nuosavi aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą, jis privalo apie tai ne

vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją.

17

straipsnis. Depozitoriumo veikla ir jos priežiūra

1.

Depozitoriumas  privalo atskirti nuo savo turto ir atskirai  identifikuoti

perduotą  jam  saugoti  kiekvienos investicinės bendrovės turtą. Depozitoriumo

kreditoriai neturi teisės nukreipti  išieškojimo į  jame saugomą  investicinės

bendrovės turtą.

2.

Vertybinių  popierių komisija  turi teisę nustatyti depozitoriumo veiklos

kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus metiniam ir kitokiam auditui.

3.

Vykdydamas investicinės bendrovės ar valdymo įmonės (jeigu tokia yra)

nurodymus, depozitoriumas privalo užtikrinti, kad:

1)

investicinio fondo akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina būtų skaičiuojama pagal

šio įstatymo ir jo įstatų reikalavimus;

2)

investicinė bendrovė ar jos vardu veikiantys asmenys, parduodami, išleisdami,

supirkdami, išpirkdami ir panaikindami bendrovės akcijas, laikytųsi šio

įstatymo ir bendrovės įstatų reikalavimų;

3)

pajamos, gaunamos iš sandorių su investicinės bendrovės turtu, laiku patektų į

jos sąskaitą;

4)

investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos Lietuvos Respublikos

įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose ir jos įstatuose nustatyta tvarka.

4.

Depozitoriumas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už

nuostolių (žalos), padarytų dėl jo kaltės, investicinei  bendrovei  ar  jos

akcininkams  atlyginimą. Depozitoriumas negali būti atleistas nuo savo

prievolių vykdymo dėl to, kad visą ar dalį jam patikėto turto jis perdavė

trečiajai šaliai.

5.

Depozitoriumas privalo sudaryti su investicine bendrove sutartį, kurioje būtų

numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.

18

straipsnis. Depozitoriumų nepriklausomybė nuo

investicinių bendrovių

1.

Nė viena įmonė negali veikti kaip investicinė bendrovė (ar valdymo įmonė) ir

depozitoriumas kartu.

2.

Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė ir depozitoriumas savo funkcijas privalo

atlikti nepriklausomai.

3.

Depozitoriumo, kuriame investicinė bendrovė saugo savo vertybinius popierius ar

pinigus, akcininkais ar vadovais negali būti su šia investicine bendrove susiję

asmenys.

V SKIRSNIS. INVESTITORIŲ INTERESŲ APSAUGA

19

straipsnis. Pareiga veikti akcininkų interesų labui

1.

Investicinė bendrovė, valdymo įmonė ir depozitoriumas privalo savo veiklą

organizuoti pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bei užtikrinti,

kad jų veikla nepažeistų akcininkų turtinių teisių bei interesų.

2.

Investicinė bendrovė, valdymo įmonė bei depozitoriumas, taip pat su jais susiję

asmenys negali sudaryti jokio sandorio dėl investicinės  bendrovės ar  jos

turto,  kuris pakenktų investicinei bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir

interesams. Investicinės bendrovės vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas

neatsako už žalą, kuri buvo padaryta investicinei bendrovei norint sumažinti

nuostolius, susijusius su jos investicijų portfelio vertės sumažėjimu dėl jį

sudarančių vertybinių popierių kurso kritimo.

3.

Nustačius, kad vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis gauna naudą investicinės

bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas  neteisėtais

veiksmais  padaro jiems  nuostolių (materialinės žalos), investicinės bendrovės

akcininkai turi teisę per teismą reikalauti, kad jis perduotų investicinei

bendrovei šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio

sandorio patirtus nuostolius (žalą).

4.

Jei kontroliuojančioji investicinė bendrovė dėl neteisėtų savo veiksmų gauna

naudos kontroliuojamos įmonės ar jos akcininkų sąskaita ar padaro jiems

kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar jos akcininkai turi teisę per teismą

reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytus jiems nuostolius (žalą).

20

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės

1.

Įgyvendindama šį įstatymą, Vertybinių popierių komisija turi teisę priimti jos

kompetencijai priskirtus teisės aktus.

2.

Vertybinių  popierių komisija  turi teisę tikrinti, kontroliuoti ar  atlikti

tyrimus,  kad  išsiaiškintų,  kaip investicinės bendrovės, valdymo įmonės ir

depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų ir

taisyklių. Atlikdami  šias  funkcijas,  Vertybinių  popierių  komisijos

darbuotojai gali be leidimo įeiti į aukščiau išvardytų įmonių patalpas,

tikrinti, laikinai paimti dokumentus (palikdami jų apyrašą) ar juos kopijuoti,

taip pat raštu pateikti klausimus arba žodžiu apklausti šių įmonių vadovus ar

bet kuriuos kitus jiems pavaldžius asmenis.

3.

Vertybinių popierių komisijos nurodymai investicinėms bendrovėms, turto valdymo

įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir kitų teisės pažeidimų pašalinimo yra

privalomi.

4.

Vertybinių popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti investicinių

bendrovių komercines paslaptis, kurias jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už

gautos informacijos panaudojimą ne pagal paskirtį arba kitus neteisėtus

veiksmus šie darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

21

straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

1.

Investicinės bendrovės, valdymo įmonės, depozitoriumai ir jų vadovai už šio

įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę:

1)

taikyti  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse

nustatytas sankcijas investicinių bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų

vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų

pažeidimus;

2)

valdymo įmonėms ar depozitoriumams, kurie savo neteisėta veikla padarė

nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms ar jų akcininkams, skirti piniginę

baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų.

Šių

sankcijų taikymas neatleidžia asmenų nuo prievolės atlyginti dėl jų kaltės

investicinių bendrovių, jų akcininkų ar trečiųjų asmenų  patirtus nuostolius

(žalą), taip pat nuo atsakomybės pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

3.

Vertybinių  popierių  komisijos  sprendimai  dėl administracinių nuobaudų

paskyrimo gali būti apskundžiami teismui Lietuvos Respublikos  įstatymų

nustatyta  tvarka. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl šio straipsnio

antrosios dalies 2 punkte numatytų sankcijų taikymo gali būti per vieną mėnesį

apskundžiami teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių komisijos

nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus

vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.

4.

Piniginės baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per  15 dienų

nuo nutarimo skirti baudą investicinei bendrovei, valdymo įmonei, depozitoriumui

ar jų vadovams gavimo dienos. Piniginės baudos iš valdymo įmonių ar

depozitoriumų pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.

VI SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22

straipsnis. Šio įstatymo taikymas veikiančioms

investicinėms akcinėms bendrovėms

1.

Investicinės akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio turto privatizavimo

laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio

privatizavimo įstatymą, privalo iki 1997 m. liepos 1 d. pakeisti savo įstatus

ir persiregistruoti pagal šio  įstatymo reikalavimus.  Jeigu investicinė akcinė

bendrovė neįvykdo šio reikalavimo, ji turi būti likviduota Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šio įstatymo  5  straipsnio

penkioliktojoje  dalyje  nustatytus investicinės bendrovės  likvidavimo

principus.  Investicinės akcinės bendrovės visuotiniam (akcininkų)

susirinkimui, kuriame bus svarstomas jos reorganizavimo klausimas, turi būti

pateikta auditoriaus išvada apie šios bendrovės finansinę būklę.

2.

Investicinės akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos į investicines

bendroves pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo  10 straipsnio

reikalavimus. Investicinių akcinių bendrovių reorganizavimui taip pat taikomos

šio įstatymo 5 straipsnio dvyliktosios dalies nuostatos. Investicinės akcinės

bendrovės perregistravimui į investicinę bendrovę reorganizavimo projektą

parengti nėra privaloma.

3.

Per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos investicinių akcinių

bendrovių išleistos  privilegijuotosios akcijos turi būti konvertuotos į

paprastąsias akcijas, o jų suteikiamos privilegijos  panaikintos. Taip  pat

turi  būti panaikintos steigėjų privilegijos, jeigu jos buvo numatytos

investicinių akcinių bendrovių įstatuose. Su tuo susijusios įstatų pataisos

gali būti registruojamos nešaukiant visuotinių susirinkimų.

4.

Iki 1996 m. liepos 1 d. investicinės akcinės bendrovės turi perduoti saugoti

savo pinigines lėšas ir turimus vertybinius popierius pasirinktam

depozitoriumui. Sutarties su depozitoriumu nuorašas turi būti pateiktas

Vertybinių popierių komisijai.

5.

Jeigu investicinės akcinės bendrovės turtas po jos reorganizavimo į atitinkamos

rūšies investicinę bendrovę turės būti perduotas valdyti valdymo įmonei,

sutartis su pasirinkta valdymo įmone turi būti patvirtinta visuotiniame

(akcininkų) susirinkime iki šios bendrovės perregistravimo dienos.

6.

Investicinės  akcinės bendrovės  nuo  šio  įstatymo įsigaliojimo iki jų

perregistravimo į investicines bendroves turi parengti šio įstatymo 11

straipsnyje nustatytą informaciją. Šiai informacijai audito išvadų nereikia.

7.

Nuo 1996 m. liepos 1 d. iki investicinės akcinės bendrovės persiregistravimo į

investicinę bendrovę ne mažiau kaip vienas investicinės  akcinės bendrovės

valdybos  narys  ar administracijos darbuotojas privalo turėti finansų maklerio

ar kitą Vertybinių  popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.

8.

Jeigu investicinė akcinė bendrovė buvo reorganizuota į investicinį fondą,  ne

vėliau  kaip per 30 dienų nuo jos perregistravimo turi būti paskelbtas

pranešimas apie investicinio fondo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertę bei savo

akcijų išpirkimo kainą.

9.

Jeigu  investicinės  akcinės  bendrovės,  kuri reorganizuojama į investicinį

fondą, akcijomis buvo prekiaujama vertybinių popierių biržoje, prekyba šiomis

akcijomis turi būti nutraukta nuo investicinės akcinės bendrovės

perregistravimo dienos.

10.

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos steigti naujas investicines akcines

bendroves yra draudžiama.

11.

Nuo 1996 m. liepos 1 d. veikiančioms investicinėms akcinėms bendrovėms iki jų

persiregistravimo į investicines bendroves taikomos Investicinių bendrovių

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kontroliuojančiųjų  investicinių

bendrovių veiklą, išskyrus 5 straipsnio 1-7, 9, 10, 11, 13-16 dalių nuostatas.

12.

Investicinių akcinių bendrovių įstatų nuostatos iki jų persiregistravimo į

investicines bendroves galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šiam ir Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymui.

13.

Šio  įstatymo 11  straipsnio 10  dalies nuostatos įsigalioja nuo 1997 metų

sausio 1 dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis

įstatymas  reglamentuoja   investicinių  bendrovių

steigimo,

reorganizavimo  ir  likvidavimo,  valdymo  ir  veiklos

ypatumus,

investicinių  bendrovių veiklos  valstybinę  priežiūrą,

akcininkų teises

bei pareigas  ir teisių apsaugos priemones. Šis

įstatymas  taip

pat  nustato  investicinių  akcinių  bendrovių,

įsteigtų iki  jo

įsigaliojimo  dienos ir  veikiančių valstybiniam

turtui privatizuoti

pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto

pirminio

privatizavimo  įstatymą, reorganizavimo  į  investicines

bendroves tvarką.

2.

Investicinėms  bendrovėms taikomos  Lietuvos  Respublikos

akcinių bendrovių

įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenumato šis

įstatymas.

2 straipsnis.

Vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

depozitoriumas

-  bankas, banko  dukterinė įmonė  ar finansų

maklerio  įmonė,

šio  įstatymo  IV  skirsnyje  nustatyta  tvarka

sauganti

investicinės  bendrovės pinigines  lėšas ir  vertybinius

popierius bei

aptarnaujanti operacijas su vertybiniais popieriais

ir pinigais;

kontroliuojama

įmonė  - įmonė,  kurios akcijų,  suteikiančių

daugiau kaip 30

procentų bendro balsų skaičiaus, turi investicinė

bendrovė;

investicinė

bendrovė  -  akcinė  bendrovė,  kurios  veiklos

pobūdis ar  turto

sudėtis  atitinka šio  įstatymo  3  straipsnyje

nustatytus

kriterijus.  Investicinės bendrovės  gali veikti  kaip

investiciniai

fondai,   uždarieji   investiciniai   fondai   ar

kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės;

investicinė

akcinė  bendrovė  -  akcinė  bendrovė,  įsteigta

valstybiniam

turtui   privatizuoti  pagal  Lietuvos  Respublikos

valstybinio turto

pirminio privatizavimo įstatymą, vadovaujantis

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

emitentas  -

fizinis  ar   juridinis  asmuo,   savo  vardu

leidžiantis

vertybinius popierius;

investicijų

portfelis   -  investicinės   bendrovės  turimų

investicijų

rinkinys;

diversifikuotas   investicijų    portfelis   -   investicijų

portfelis, kuris

atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) investuota

ne  daugiau  kaip  5  procentai  investicinės

bendrovės nuosavų

(grynųjų) aktyvų  į vieno emitento vertybinius

popierius, išskyrus

4 punkte numatytus atvejus;

2) nėra

įsigyta daugiau  kaip 10  procentų  vieno  emitento

akcijų;

3) nėra

įsigyta daugiau  kaip 10  procentų  vieno  emitento

kredito vertybinių

popierių, išskyrus 4 punkte numatytus atvejus;

4) investuota

ne  daugiau  kaip  30  procentų  investicinės

bendrovės nuosavų

(grynųjų) aktyvų  į vienos  emisijos valstybės

(vietos

savivaldybės)   išleistus  ar   garantuotus  vertybinius

popierius  ir

investicijų  portfelį  sudaro  ne  mažiau  kaip  6

skirtingų emisijų

vertybiniai popieriai;

investuotojas

-  asmuo, savo  vardu ir savo lėšomis įsigijęs

ar įsigyjantis

vertybinių popierių;

įstatinis

kapitalas    -   įstatymų    nustatyta    tvarka

įregistruotas

akcinės   bendrovės  kapitalas,  kuris  yra  lygus

išleistų akcijų

skaičiaus ir akcijų nominalios vertės sandaugai;

nuosavas

kapitalas - investicinio fondo akcininkų kapitalas,

kuris  nėra

registruojamas  ir  jo  dydis  keičiasi  dėl  akcijų

išpirkimo ir jų

anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo;

nuosavi

(grynieji)  aktyvai -  investicinės bendrovės  turto

vertės ir

ilgalaikių bei  trumpalaikių finansinių įsipareigojimų

skirtumas;

asmenys, susiję

su investicine bendrove:

1) asmenys,

turintys daugiau  kaip 5 procentus investicinės

bendrovės akcijų;

2) įmonės  ar

kitos  organizacijos, kurių  daugiau  kaip  10

procentų akcijų

(pajų ar kitokių kapitalo dalių) turi investicinė

bendrovė;

3)

investicinės  bendrovės ir  su  ja  susijusių  įmonių  ar

organizacijų

vadovai;

vadovai -

įmonės  stebėtojų  tarybos  ir  valdybos  nariai,

administracijos

vadovas   ir   jo   pavaduotojai,   vyriausiasis

finansininkas

(buhalteris)  bei kiti  asmenys, įgalioti jos vardu

sudaryti sandorius;

valdymo įmonė

yra  perduotas

investicinės   bendrovės   turto   valdymas   ir

vadovavimas jos

einamajai veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960530AA1356 ;}

Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

3 straipsnis.

Investicinės bendrovės samprata

1.

Investicinė

bendrovė yra  akcinė bendrovė  (išskyrus šio

straipsnio

trečiojoje  dalyje numatytas  išimtis), kuri  sukaupia

fizinių ir

juridinių asmenų lėšas viešai platindama savo akcijas

ir turi bent vieną

iš šių požymių:

1) pagrindinė

veikla, iš  kurios gaunama  daugiau  kaip  60

procentų pajamų, yra

sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas

į vertybinius

popierius ir(ar) prekyba vertybiniais popieriais;

2) daugiau

kaip 50  procentų bendrovės  turto vertės sudaro

vertybiniai

popieriai.

2.

Kiekviena

įmonė, atitinkanti  šio  straipsnio  pirmosios

dalies 1  ir 2

punktų  kriterijus,  turi  būti  reorganizuota  į

investicinę

bendrovę  šiame įstatyme  nustatyta tvarka,  išskyrus

šio straipsnio

trečiojoje dalyje numatytus atvejus.

3.

Investicinėmis  bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas

netaikomas:

1) bankams,

draudimo bendrovėms,  finansų maklerio įmonėms,

taip   pat

kitoms   operacijas   su   vertybiniais   popieriais

atliekančioms

finansinėms    institucijoms,    kurių    veiklą

reglamentuoja kiti

įstatymai ar teisės aktai;

2) akcinėms

bendrovėms,  turinčioms  ne  daugiau  kaip  100

akcininkų

(savininkų),   kurios  neplatino   ir  neplatina  savo

vertybinių popierių

viešai;

3) akcinėms

bendrovėms,  kurios  peržengia  šio  straipsnio

pirmosios dalies  2

punkte  numatytą ribą laikinai, jeigu jos šią

ribą viršijančius

vertybinius popierius  parduos ne  vėliau kaip

per 3 mėnesius;

4) įmonėms,

kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250

tūkstančių litų.

4 straipsnis.

Investicinių bendrovių klasifikacija

1.

Investicinės

bendrovės gali būti šių rūšių:

1)

investiciniai fondai;

2) uždarieji

investiciniai fondai;

3)

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.

2.

Investicinė

bendrovė  yra  laikoma  investiciniu  fondu,

jeigu jos  turimas

investicijų  porfelis yra  diversifikuotas,  o

išleistos ar

išleidžiamos  akcijos  yra  išperkamosios  akcijos,

kurių savininkai

turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas

bendrovei ir  gauti

už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų)

aktyvų.

3.

Investicinė

bendrovė yra  laikoma uždaruoju investiciniu

fondu, jeigu jos

turimas investicijų porfelis yra diversifikuotas

ir ji nėra išleidusi

išperkamųjų akcijų.

4.

Investicinė   bendrovė  yra  laikoma  kontroliuojančiąja

investicine

bendrove,  jeigu jos  turimas  investicijų  portfelis

nėra diversifikuotas

ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

5.

Kontroliuojančioji   investicinė  bendrovė   gali   būti

įsteigta tik

reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip pat

kitos  rūšies

įmonę  (išskyrus  investicinį  fondą  ir  uždarąjį

investicinį fondą)

pagal 3 straipsnio antrosios dalies nuostatas.

II

SKIRSNIS. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5 straipsnis.

Investicinių bendrovių steigimas,

reorganizavimas ir likvidavimas

1.

Investicinė

bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi

Vertybinių

popierių   komisijos  leidimą.   Vertybinių  popierių

komisija  per   30

dienų  nuo  paraiškos  leidimui  investicinės

bendrovės veiklai

gauti  įteikimo  privalo  išnagrinėti  leidimo

išdavimo klausimą.

Jei leidimas  neišduodamas, tai  investicinės

bendrovės

steigėjams  ar kitiems  atstovams turi  būti  pateiktas

motyvuotas atsakymas.

2.

Investicinės  bendrovės pavadinime  turi būti šie žodžiai

ar jų  santrumpos

iš  pirmųjų raidžių:  "investicinis fondas"  ar

"IF",

"uždarasis     investicinis    fondas"     ar     "UIF",

"kontroliuojančioji

investicinė  bendrovė" ar "KIB". Investicinės

bendrovės

pavadinime  žodžiai "akcinė  bendrovė" ar  jų santrumpa

"AB" yra

neprivalomi. Investicinės  bendrovės  pavadinimas  turi

atitikti Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  patvirtintų  įmonių,

įstaigų ir

organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

3.

Leidimas

investicinės  bendrovės   veiklai  gali  būti

išduotas naujai

steigiamam  investiciniam  fondui  ar  uždarajam

investiciniam

fondui   arba   jau   veikiančiai   įmonei,   kuri

reorganizuojama į

investicinę bendrovę.

4.

Naujai

steigiamos  investicinės   bendrovės  pirmosios

emisijos akcijas

gali įsigyti  tik jos  steigėjai. Šios  akcijos

turi  būti

visiškai  apmokėtos   iki   investicinės   bendrovės

įregistravimo įmonių

rejestre.

5.

Leidimui

gauti  investicinė   bendrovė  (kai  bendrovė

steigiama - jos

steigėjai) pateikia Vertybinių popierių komisijai

paraišką, kurioje

turi būti nurodyta:

1) investicinės

bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;

2)

investicinės  bendrovės įregistruoto (steigimosi atveju -

sukaupto) įstatinio

(nuosavo) kapitalo dydis;

3) informacija

apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą

užsiimti

investicinės    bendrovės   veikla    (kvalifikacinius

sertifikatus

turinčių  asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų

numeriai);

4) duomenys

apie pasirinktą valdymo įmonę ir depozitoriumą.

6.

Prie

paraiškos  leidimui   gauti  turi   būti  pridėta

investicinės

bendrovės  steigimo sutartis,  įstatai, pažyma  apie

investicinės

bendrovės  akcijų apmokėjimą,  taip pat  sutartis su

valdymo įmone  ir

depozitoriumu,  jeigu pagal  šį įstatymą tokios

sutartys turi būti

sudarytos.

7.

Investicinės

bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) pavadinimas;

2) buveinės

adresas;

3) investicinės

veiklos tikslai, objektai, būdai;

4)  uždarojo

investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės  įstatinio  kapitalo  dydis,  investicinio

fondo pradinis

nuosavas kapitalas;

5)  uždarojo

investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės  akcijų skaičius  ir  jų  nominali  vertė,

investicinio

fondo   numatomas   išleisti   didžiausias   akcijų

skaičius;

6) akcijų

suteikiamos teisės;

7) valdymo

organų formavimo tvarka;

8) visuotinio

susirinkimo kompetencija,  jo  sušaukimo  bei

balsavimo jame

tvarka;

9)  stebėtojų

tarybos  ir  valdybos,  jeigu  ji  sudaroma,

kompetencija;

10) pajamų

paskirstymo politika;

11) nuosavų

(grynųjų)  aktyvų  įvertinimo  ir  investicinio

fondo akcijų

išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;

12) išlaidų

struktūra ir jų padengimo principai;

13)  pranešimų

akcininkams  paskelbimo  tvarka,  prospektų,

metinių  ir

pusmetinių  ataskaitų   pateikimo   ir   paskelbimo

akcininkams tvarka;

14) likvidavimo

tvarka.

Įstatuose gali

būti ir  kitų  nuostatų,  neprieštaraujančių

Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams.

8.

Investicinės  bendrovės įstatai  negali būti  pakeisti ar

papildyti, o

depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti

be Vertybinių

popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas

duotu,  jeigu

Vertybinių  popierių  komisija  per  15  dienų  po

atitinkamo prašymo

gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl

ko įstatai, valdymo

įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti.

Ginčus dėl

sutikimo  pakeisti  ir  papildyti  įstatus,  pakeisti

valdymo įmonę ar

depozitoriumą sprendžia teismas.

9.

Vertybinių

popierių  komisija  gali  atsisakyti  išduoti

leidimą investicinės

bendrovės veiklai, jeigu:

1) pateikti  ne

visi  šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje

dalyse nurodyti

dokumentai;

2)  leidimui

gauti  pateikti   dokumentai  neatitinka  šio

įstatymo

reikalavimų;

3) leidimui

gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar

tikrovės

neatitinkančios informacijos;

4) ne  visos

investicinės  bendrovės akcijos  yra  apmokėtos

arba naujai

steigiamos investicinės  bendrovės steigėjai įsigijo

tik dalį pirmosios

emisijos akcijų;

5)

investicinės   bendrovės  vadovai   ar  steigėjai   nėra

pakankamai  geros

reputacijos  asmenys  (yra  nesąžiningumo  ar

finansinės drausmės

dažnų pažeidimų  įrodymų, turi  nuobaudų dėl

nusižengimų

naudojantis   tarnybine  padėtimi,   administracinių

nuobaudų už

vertybinių popierių  rinką reglamentuojančių  teisės

aktų pažeidimus,

bausti už  tyčinį bankrotą,  teisti už tyčinius

nusikaltimus).

10.

Jeigu

naujai steigiamo  uždarojo investicinio  fondo ar

kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės investicijų portfelio

valdymas  nėra

perduotas  valdymo  įmonei,  ne  mažiau  kaip  du

investicinės

bendrovės    vadovai   ar   kiti   administracijos

darbuotojai privalo

turėti finansų  maklerio ar  kitą Vertybinių

popierių komisijos

pripažintą  kvalifikacinį  sertifikatą.  Apie

kvalifikacinius

sertifikatus  turinčių asmenų  pasikeitimus  turi

būti per 10 dienų

pranešta Vertybinių popierių komisijai.

11.

Investicinės

bendrovės registruojamos  Lietuvos  Respublikos

įmonių  rejestro

įstatymo  nustatyta   tvarka,  jei   jos  turi

Vertybinių

popierių  komisijos  leidimą  investicinės  bendrovės

veiklai.

12.

Uždarasis

investicinis fondas gali būti reorganizuojamas

tik  į  investicinį

fondą.  Investicinį  fondą  reorganizuoti  į

uždarąjį

investicinį  fondą  ar  kontroliuojančiąją  investicinę

bendrovę yra  draudžiama.

Investicinei  bendrovei  reorganizuoti

turi  būti   gautas

Vertybinių   popierių  komisijos  sutikimas.

Investicinę

bendrovę  reorganizuojant skaidymo  būdu,  kiekvienas

jos akcininkas

turi  gauti  tokią  pat  dalį  kiekvienos  naujai

steigiamos

investicinės   bendrovės  akcijų,  kokią  jis  turėjo

reorganizuojamoje

bendrovėje.      Investicinės     bendrovės

reorganizavimo ar

likvidavimo pagrindu  negali  būti  jos  turto

dalies, kurią

sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3

straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte nustatytos ribos.

13.

Vertybinių    popierių   komisija    gali   panaikinti

investicinei

bendrovei išduotą leidimą veiklai, jeigu investicinė

bendrovė:

1) yra

likviduojama;

2)   leidimą

gavo   pateikusi   klaidingą   ar   melagingą

informaciją,

suklastotus  dokumentus, taip  pat nuslėpusi faktus,

dėl kurių leidimas

neturėjo būti išduodamas ;

3) daugiau

nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko

Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų;

4)  nevykdo

šio  įstatymo  6  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatytų kapitalo

reikalavimų;

5)  12

mėnesių  nesinaudoja  suteiktu  leidimu  arba  tokį

laikotarpį neužsiima

savo veikla;

6) neužtikrina

jai patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti

įsipareigojimų

kreditoriams;

7) aplaidžiai

ar apgaulingai  tvarko buhalterinę  apskaitą,

netinkamai sudaro

finansines ataskaitas.

Leidimas

investicinei   bendrovei  taip   pat   gali   būti

panaikintas, jeigu

atsiranda nors  viena iš sąlygų, nurodytų šio

straipsnio

devintosios dalies 5 punkte.

14.

Investicinė  bendrovė turi  teisę samdyti  nepriklausomą

auditorių  jos

veiklai  patikrinti,  jeigu  Vertybinių  popierių

komisija nustato

šio  straipsnio  tryliktosios  dalies  6  ir  7

punktuose

nurodytus   leidimo  investicinės   bendrovės  veiklai

panaikinimo

pagrindus.    Nepriklausomo   auditoriaus    išvada

Vertybinių popierių

komisijai turi  būti pateikta per 2 mėnesius

nuo  pareikalavimo

atlikti  auditą,  jeigu  Komisija  nenustato

kitokio termino.

Klausimas dėl  leidimo  investicinės  bendrovės

veiklai panaikinimo

gali būti svarstomas be nepriklausomo audito

išvadų,  jeigu

investicinė  bendrovė   per  nustatytą   terminą

Vertybinių popierių

komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė

atlikti

nepriklausomą  auditą ar  nepateikė  jokios  informacijos

apie tai, kad bus

atliekamas nepriklausomas auditas.

15.

Jei

investicinei  bendrovei  išduotas  leidimas  buvo

panaikintas, ši

bendrovė turi  būti  likviduojama.  Likviduojama

investicinė

bendrovė   turi  būti  perregistruota  ir  prie  jos

pavadinimo

pridėtas   žodis  "likviduojama".   Informacija  apie

investicinės

bendrovės  likvidavimo eigą  ir terminus  turi  būti

pateikta kiekvienam

to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai

suinteresuotam

trečiajam   asmeniui   ir   Vertybinių   popierių

komisijai.

Likviduojamos    investicinės    bendrovės    turtas

(vertybiniai

popieriai    ir   kitas    kilnojamasis    turtas,

nekilnojamasis

turtas)   turi  būti  parduodamas  konkurso  būdu

(varžytynėse,

aukcionuose)  ar  per  vertybinių  popierių  biržą.

Gauti už  jį

pinigai  kartu su  kitomis  likviduojamos  bendrovės

piniginėmis

lėšomis,  įvykdžius visas  jos prievoles, padalijamos

akcininkams  proporcingai

jų  turimų   šios  bendrovės   akcijų

skaičiui.

Likviduojama  investicinė bendrovė  gali  sudaryti  tik

tuos sandorius,

kurie susiję su jos likvidavimu.

16.

Ginčus

dėl  leidimo  investicinės  bendrovės  veiklai

išdavimo ar jo

panaikinimo sprendžia teismas.

6 straipsnis.

Kapitalas

1.

Investicinio  fondo  nuosavas  kapitalas  turi  būti  ne

mažesnis kaip  1

milijonas  litų. Uždarojo  investicinio fondo ir

kontroliuojančiosios

investicinės  bendrovės įstatinis  kapitalas

turi būti  ne

mažesnis  kaip 250  tūkstančių litų,  o jų  nuosavi

(grynieji) aktyvai

negali būti  mažesni  už  įstatinį  kapitalą.

Vertybinių popierių

komisijai ne  vėliau kaip  per 5 dienas turi

būti pranešta apie

tai, kad:

1) investicinio

fondo nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1

milijonas litų;

2)  uždarojo

investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už

įstatinį kapitalą.

2.

Turtiniai

įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

investicinės

bendrovės įstatinio (nuosavo) kapitalo.

3.

Didinant

investicinės  bendrovės   įstatinį  (nuosavą)

kapitalą,

akcininkai  neturi  pirmumo  teisės  pasirašyti  naujos

emisijos akcijų.

4.

Uždarasis

investicinis  fondas  ir  kontroliuojančioji

investicinė

bendrovė  neturi teisės  mažinti įstatinio  kapitalo,

išskyrus mažinimą

dėl patirtų nuostolių.

5.

Investicinio   fondo  ar   uždarojo  investicinio  fondo

skolintas kapitalas

negali sudaryti  daugiau kaip 10 procentų jo

nuosavų  (grynųjų)

aktyvų  vertės.  Jei  šis  reikalavimas  yra

pažeidžiamas dėl

nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai

investicinis fondas

ar uždarasis  investicinis fondas  ne vėliau

kaip per  3

mėnesius  nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią

būklę ištaisyti.

7 straipsnis.

Akcijos

1.

Investicinės  bendrovės  visos  akcijos  gali  būti  tik

paprastosios,

suteikiančios   vienodas  teises  jų  savininkams.

Kiekviena akcija

suteikia  jos  turėtojui  vieną  balsą  visuose

akcininkų

susirinkimuose  ir teisę  lygiais pagrindais su kitomis

akcijomis  gauti

dividendus  bei  atitinkamą  dalį  investicinės

bendrovės turto, kai

ji likviduojama.

2.

Investicinės   bendrovės  akcijos  gali  būti  apmokėtos

piniginiais arba

turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali būti

darbai ir

paslaugos, intelektualus ir kitas nematerialus turtas.

Uždarojo

investicinio  fondo ir kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės akcijos

turi būti  visiškai  apmokėtos  iki  įstatinio

kapitalo ar  jo  padidinimo

įregistravimo.  Investicinis  fondas

neturi teisės

parduoti savo  akcijų išsimokėtinai  ar atidėti jų

apmokėjimo termino.

Už  investicinio  fondo  akcijas  turi  būti

atsiskaityta ne

vėliau kaip  per 3 dienas nuo sandorio sudarymo.

Jei asmuo  per šį

terminą  neatsiskaitė  už  investicinio  fondo

akcijas, laikoma,

kad jų pirkimo sandoris neįvyko.

3.

Uždarojo

investicinio  fondo  ir  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės  akcijos gali  būti įtrauktos į vertybinių

popierių  biržos

prekybos  sąrašus  pagal  Vertybinių  popierių

komisijos ir  biržos

patvirtintas  taisykles. Investicinio  fondo

akcijos negali  būti

perkamos  ir parduodamos vertybinių popierių

biržoje.

4.

Jeigu

akcininkas  pareikalauja,   investicinis  fondas

privalo įstatuose

nustatyta tvarka  išpirkti iš jo savo akcijas,

atsiskaitydamas už

jas pinigais.  Atsiskaityti  galima  ir  kitu

turtu, jei  tai

numatyta  investicinio fondo  įstatuose.  Akcijos

išpirkimo kaina

yra  apskaičiuojama  pagal  Vertybinių  popierių

komisijos

patvirtintą  investicinės bendrovės  nuosavų  (grynųjų)

aktyvų vertės

nustatymo metodiką  ir turi būti lygi šiai akcijai

tenkančios

investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės

daliai.

5.

Investicinis  fondas privalo  viešai skelbti  savo akcijų

pardavimo  ir

išpirkimo  kainas   kiekvieną  kartą,   kai   jos

išleidžiamos ar

išperkamos, tačiau  ne rečiau kaip du kartus per

mėnesį. Vertybinių

popierių  komisija  gali  sumažinti  skelbimų

dažnumą iki  vieno

karto  per  mėnesį,  jeigu  toks  sumažinimas

nepadarys  žalos

investicinio  fondo   akcininkams  ir  kitiems

investuotojams.

6.

Investicinis    fondas,   remdamasis   savo   įstatuose

numatytomis

procedūromis  ar kitomis  taisyklėmis, gali  laikinai

(ne ilgiau  kaip 3

mėnesiams per  ūkinius metus) sustabdyti savo

akcijų išpirkimą,

jeigu:

1)  toks

sustabdymas  atliekamas   norint  apsaugoti  savo

akcininkų interesus

nuo galimo investicinio fondo nemokumo, taip

pat akcijų išpirkimo

kainos kritimo, susidariusio dėl nepalankios

vertybinių popierių

rinkos  konjunktūros  ir  su  tuo  susijusio

investicinio

fondo    turimo   investicijų   portfelio   vertės

sumažėjimo;

2)  nuosavas

kapitalas  tampa  mažesnis  nei  6  straipsnio

pirmojoje dalyje

nustatytas dydis;

3) to

pareikalauja Vertybinių popierių komisija.

7.

Akcijų

išpirkimo sustabdymo  atveju investicinis  fondas

privalo per  5

dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių

komisijai ir viešai

apie tai paskelbti per visuomenės informavimo

priemones

(respublikinius  laikraščius,  radiją  ir  televiziją)

tokiu  būdu  ir

laiku,  kad  investicinio  fondo  akcininkai  ir

potencialūs

investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti apie šį

įvykį.

8 straipsnis.

Valdymas

1.

Investicinio

fondo turto  valdymas turi  būti  perduotas

valdymo įmonei,

veikiančiai  pagal  šio  įstatymo  III  skirsnio

nuostatas. Uždarojo

investicinio fondo  ir  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės turto ar jo dalies (investicijų portfelio)

valdymas gali  būti

perduotas  valdymo  įmonei.  Šiais  atvejais

investicinės

bendrovės   valdyba  ir  administracija  gali  būti

nesudaromos. Jei

turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, tai

investicinėje

bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba.

2.

Teisę

dalyvauti   investicinio   fondo   visuotiniame

(akcininkų)

susirinkime   turi  asmenys,   su   kuriais   akcijų

pasirašymo sutartys

buvo sudarytos ne vėliau kaip prieš 10 darbo

dienų   iki

susirinkimo.   Investicinio   fondo   visuotiniame

(akcininkų)

susirinkime  kvorumas nustatomas  pagal  išleistų  ir

nesupirktų akcijų

skaičių,  buvusį  prieš  10  darbo  dienų  iki

susirinkimo.

9 straipsnis.

Turtas

1.

Investicinės

bendrovės turtą gali sudaryti tik:

1) piniginės lėšos;

2) vertybiniai

popieriai;

3) kitas

kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, kuris

yra būtinas

tiesioginei investicinės bendrovės veiklai ir sudaro

ne daugiau kaip 20

procentų šios bendrovės turto vertės.

2.

Vertybiniai

popieriai, kuriuos investicinė bendrovė gali

įsigyti, yra:

1) vertybiniai

popieriai, įtraukti  į Lietuvos Respublikoje

veikiančių

vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;

2)

vertybiniai   popieriai,  kuriais   prekiaujama   kitose

pripažintose,  reguliuojamose,

nuolat  veikiančiose  ir  viešose

vertybinių popierių

rinkose Lietuvoje;

3)  naujai

išleidžiami  vertybiniai  popieriai,  jeigu  jų

emisijos sąlygose

yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti

prašymą dėl priėmimo

į oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių

biržos prekybos

sąrašą ar  į prekybos  sąrašą kitos pripažintos,

reguliuojamos,

nuolat  veikiančios ir  viešos vertybinių popierių

rinkos Lietuvoje  ir

yra  garantijos, kad išleidžiami vertybiniai

popieriai bus

įrašyti į  šiuos sąrašus  per vienerius  metus nuo

išleidimo;

4) bankų

išleisti depozitų sertifikatai;

5) valstybės

(vietos savivaldybės)  išleisti ar  garantuoti

vertybiniai

popieriai;

6) kiti

Vertybinių popierių komisijos pripažinti likvidžiais

vertybiniai

popieriai.

3.

Investicinė

bendrovė gali įsigyti ir kitų, šio straipsnio

antrojoje dalyje

nepaminėtų vertybinių  popierių,  kurių  bendra

vertė negali

sudaryti daugiau  kaip 10  procentų šios  bendrovės

nuosavų (grynųjų)

aktyvų. Jei  šis reikalavimas yra pažeidžiamas

dėl nuosavų

(grynųjų) aktyvų  vertės sumažėjimo, tai investicinė

bendrovė ne  vėliau

kaip  per 3  mėnesius nuo  pažeidimo padarymo

dienos privalo tokią

būklę ištaisyti.

10 straipsnis.

Investicinių bendrovių veiklos ypatumai

1.

Investiciniam  fondui ir  uždarajam investiciniam  fondui

yra draudžiama:

1) suteikti

paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį

dėl jo  prievolių

įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius

ar nekilnojamąjį

turtą;

2)  imti

paskolas,  išskyrus  atvejus,  kai  paskola  imama

kilnojamajam  ar

nekilnojamajam  turtui,   būtinam  jo  veiklai

įsigyti;

3) įsigyti  ir

turėti  vertybinius popierius, dėl kurių būtų

pažeisti

diversifikuotam   investicijų   portfeliui   nustatyti

reikalavimai;

4) leisti

obligacijas;

5) steigti

filialus ar  kitus  savarankiškus  struktūrinius

padalinius.

2.

Jei

investicinis fondas ar uždarasis investicinis fondas

pažeidžia

diversifikuoto  investicijų portfelio  reikalavimus dėl

Lietuvos

Respublikos   įstatymuose  ir  kituose  teisės  aktuose

numatytos pirmumo

teisės įsigyti naujai išleidžiamus vertybinius

popierius  ar   dėl

kitų   nuo  jo   nepriklausančių  objektyvių

priežasčių, jis

privalo ne  vėliau kaip  per 3 mėnesius parduoti

atitinkamą dalį

vertybinių popierių,  dėl  kurių  buvo  pažeisti

šioje dalyje

numatyti apribojimai.

3.

Kontroliuojančiajai    investicinei    bendrovei    yra

draudžiama:

1) investuoti

daugiau kaip  25 procentus  nuosavų (grynųjų)

aktyvų į vieno

emitento išleistus vertybinius popierius;

2) imti  iš

kontroliuojamų  įmonių  kreditus  ar  gauti  jų

garantijas;

3) be

visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti,

parduoti ar  kitaip

perleisti  visą ar  dalį bet  kurio  emitento

akcijų paketo,

kurio  bendra  vertė  sudaro  ne  mažiau  kaip  5

procentus

kontroliuojančiosios  investicinės  bendrovės  nuosavų

(grynųjų)

aktyvų    vertės,   jeigu    dėl    tokio    sandorio

kontroliuojančioji

investicinė   bendrovė  prarastų   ar  galėtų

prarasti:

emitento

visuotiniame  (akcininkų) susirinkime  kvalifikuotą

(2/3 balsų)  ar

paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto

teisę (1/3 balsų),

skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;

visuotinio

(akcininkų) susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei

kitas teises,

kurioms įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio

kapitalo;

darbotvarkės

papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar

valdybos narius

iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20

emitento įstatinio

kapitalo;

4) be

visuotinio (akcininkų)  susirinkimo sprendimo įkeisti

nekilnojamąjį turtą,

suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už

kitą   asmenį

dėl   jo   prievolių   įvykdymo,   jeigu   tokių

kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų

paskolų bendra suma

sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų

(grynųjų) aktyvų

vertės.

4.

Uždarajam

investiciniam  fondui  ir  kontroliuojančiajai

investicinei

bendrovei  draudžiama bet  kokiu būdu  supirkti savo

akcijas ar priimti

jas kaip įkaitą.

5.

Jei

emitento  vertybiniais  popieriais  yra  prekiaujama

vertybinių

popierių  biržoje,  tai  investicinei  bendrovei  yra

draudžiama:

1)  perkant

emitento  vertybinius   popierius  -   viršyti

didžiausią kainą,

kuri yra nustatyta vertybinių popierių biržoje

sandorio sudarymo

dieną;

2) parduoti

emitento  vertybinius  popierius  pigiau,  negu

vertybinių popierių

biržoje sandorio sudarymo dieną nustatyta šių

vertybinių popierių

mažiausia kaina.

6.

Investicinei    bendrovei   draudžiama    tarpininkauti

vertybinių

popierių   rinkoje,   kai   parduodami   vertybiniai

popieriai, kurių

savininkė ji nėra.

11 straipsnis.

Informacija,  kurią  investicinė  bendrovė

turi  pateikti  savo  akcininkams,

visuomenei bei priežiūros institucijoms

1.

Investicinė

bendrovė privalo sudaryti:

1) prospektą;

2) kiekvienų

ūkinių metų ataskaitas;

3) pusmečių

ataskaitas  už  pirmuosius  šešis  ūkinių  metų

mėnesius.

2.

Metų   ir

pusmečių   ataskaitos  turi  būti  paskelbtos

laikantis šių

terminų:

1) metų

ataskaita -  ne vėliau  kaip  per  4  mėnesius  nuo

ataskaitinių ūkinių

metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita -  ne vėliau  kaip per 2 mėnesius nuo

ataskaitinio

pusmečio pabaigos.

3.

Investicinės

bendrovės įstatai turi sudaryti neatskiriamą

prospekto dalį ir

pateikiami jo prieduose.

4.

Investicinė

bendrovė savo prospektą ir jo pataisas, taip

pat metų  ir

pusmečių  ataskaitas  privalo  pateikti  Vertybinių

popierių komisijai

pagal šios  komisijos nustatytus  jų turinio,

pateikimo tvarkos ir

terminų reikalavimus.

5.

Finansinė

atskaitomybė, pateikta  metų ataskaitoje, turi

būti  patikrinta

nepriklausomo  auditoriaus,   turinčio   teisę

įstatymų nustatyta

tvarka atlikti  auditą.  Auditoriaus  išvados

turi būti

pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip

pat turi  būti

nurodyti  visi šio  įstatymo ir  kitų investicinių

bendrovių

finansinę   veiklą   reglamentuojančių   teisės   aktų

pažeidimai.

6.

Prospektas,   paskutinės  paskelbtos  metų  ir  pusmečių

ataskaitos turi

būti prieinamos  visiems investicinės  bendrovės

akcijas

pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties

sudarymą. Be to,

metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos

visuomenei tam

tikrose, prospekte nurodytose vietose.

7.

Investicinė

bendrovė, valdymo  įmonė, su  kuria sudaryta

turto  valdymo

sutartis,  ir  depozitoriumas  privalo  tvarkyti

sandorių  ir

kitų   bendrovės   operacijų   apskaitą   Lietuvos

Respublikos

įstatymų  ir kitų  teisės aktų nustatyta tvarka. Visi

su investicinės

bendrovės veikla  susiję  dokumentai  turi  būti

prieinami Vertybinių

popierių komisijos inspekcijai.

8.

Jeigu

Vertybinių popierių  komisija pareikalauja, bet ne

dažniau kaip kartą

per metus, investicinė bendrovė per 3 mėnesius

privalo jai pateikti

nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje

būtų pateiktos

išvados apie tai, kaip investicinė bendrovė vykdo

šio įstatymo  9 ir

10 straipsnių reikalavimus. Toks investicinės

bendrovės auditas

vertybinių popierių komisijos lėšomis gali būti

atliekamas ir

dažniau.

9.

Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų

ataskaita  privalo

kiekvienais  ūkiniais   metais  sudaryti  ir

paskelbti papildomą

ataskaitą apie  veiklą įmonių  grupės, kurią

sudaro

kontroliuojančioji    investicinė   bendrovė    ir   jos

kontroliuojamos

įmonės.

10.

Apibūdindama šio straipsnio devintojoje dalyje nurodytos

įmonių grupės

finansinę  būklę,  kontroliuojančioji  investicinė

bendrovė

ataskaitoje  turi pateikti  pagal  Lietuvos  Respublikos

finansų

ministerijos  nustatytą  metodiką  parengtą  konsoliduotą

buhalterinį balansą,

konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą bei

atitinkamų sąskaitų

paaiškinimus. Pagal konsoliduoto buhalterinio

balanso duomenis

negali būti  sprendžiama, ar  įmonė atitinka  3

straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

11.

Įmonės,

kurios pagal  šio straipsnio devintosios dalies

nuostatas sudaro

įmonių grupę,  privalo  pateikti  investicinėms

bendrovėms visą

informaciją, būtiną  konsoliduotoms  ataskaitoms

sudaryti.

12.

Konsoliduotose   ataskaitose  turi  būti  teisingai  ir

sąžiningai

atskleista   informacija  apie  konsoliduotos  įmonių

grupės,  kaip   visumos,

turtą  ir  įsipareigojimus,  pelną  bei

nuostolius.

Ataskaitoje  apie įmonių  grupės  valdymą  turi  būti

atskleista

informacija  apie šios  grupės, kaip  visumos, valdymo

struktūrą,

įvykusius  ir  numatomus  pokyčius  bei  svarbiausius

įvykius per

ataskaitinį laikotarpį.

III SKIRSNIS. VALDYMO ĮMONĖS

12 straipsnis.

Valdymo įmonės samprata

1.

Valdymo

įmone gali  būti  akcinė  bendrovė  ar  uždaroji

akcinė bendrovė,

turinti Vertybinių  popierių komisijos  išduotą

leidimą užsiimti

investicinių  bendrovių  investicijų  portfelio

valdymu. Šių

leidimų  išdavimo  bei  jų  panaikinimo  tvarką  ir

sąlygas nustato

Vertybinių popierių komisija.

2.

Ginčus  dėl

leidimo  išdavimo ar jų panaikinimo sprendžia

teismas.

3.

Valdymo

įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis

kaip 100  tūkstančių

litų.  Jeigu  įstatinis  kapitalas  pasidaro

mažesnis už

minimalų, valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5

dienas informuoti

Vertybinių popierių komisiją.

4.

Ne  mažiau

kaip  du valdymo įmonės vadovai privalo turėti

finansų maklerio ar

kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą

kvalifikacinį

sertifikatą.   Valdymo  įmonė   privalo   pateikti

Vertybinių

popierių   komisijai  duomenis   apie  visus  vadovus

(vardai, pavardės,

adresai,  telefonų  numeriai),  taip  pat  ne

vėliau kaip per 10

dienų informuoti apie jų pasikeitimus.

5.

Valdymo

įmonė neturi teisės sudaryti jokių kitų sandorių

su investicine

bendrove, išskyrus turto valdymo sutartį.

13 straipsnis.

Turto valdymo sutartis

1.

Investicinės

bendrovės ir valdymo įmonės sutartyje (turto

valdymo sutartyje)

turi būti numatyta:

1) sutarties

objektas;

2) šalių teisės

ir pareigos;

3) investicinės

veiklos tikslai, objektai, būdai;

4) atlyginimo

valdymo įmonei  dydis, jo  mokėjimo būdai  ir

tvarka;

5)

investicinės  bendrovės išlaidų struktūra ir jų padengimo

tvarka;

6) atsakomybė

už įsipareigojimų neįvykdymą;

7) sutarties

nutraukimo sąlygos ir tvarka;

8) sutarties galiojimo

terminas.

Turto

valdymo   sutartyje  gali   būti  ir  kitų  nuostatų,

neprieštaraujančių

Lietuvos  Respublikos įstatymams  bei  kitiems

teisės aktams.

2.

Turto

valdymo  sutartį  turi  patvirtinti  investicinės

bendrovės

visuotinis  (akcininkų)  susirinkimas.  Ji  gali  būti

sudaroma ne

ilgesniam kaip  4 metų  laikotarpiui. Turto  valdymo

sutartis visuotinio

(akcininkų) susirinkimo  sprendimu,  priimtu

paprasta balsų

dauguma, gali būti nutraukta anksčiau laiko.

3.

Atlyginimas

valdymo  įmonei  už  investicinės  bendrovės

turto valdymą negali

viršyti nė vieno iš šių dydžių:

1)  2

procentų  investicinės  bendrovės  nuosavų  (grynųjų)

aktyvų vidutinės

metinės vertės;

2) 20 procentų

investicinės bendrovės metinio grynojo pelno.

Dalis  šio

atlyginimo  gali   būti  išmokama  investicinės

bendrovės

akcijomis,   jeigu  tai  yra  numatyta  turto  valdymo

sutartyje.

14 straipsnis.

Atsakomybė už nuostolių (žalos) atlyginimą

Valdymo įmonė

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

atsako  už

nuostolių  (žalos),   padarytų   dėl   jos   kaltės,

investicinei

bendrovei  ar  jos  akcininkams  atlyginimą.  Turto

valdymo sutarties

nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia valdymo

įmonės nuo

investicinei  bendrovei  padarytų  nuostolių  (žalos)

atlyginimo.

IV SKIRSNIS. DEPOZITORIUMAI

15 straipsnis.

Investicinės bendrovės prievolė perduoti

saugoti savo turtą depozitoriumui

Investicinės

bendrovės  turtas, kurį  sudaro piniginės lėšos

ir vertybiniai

popieriai, turi  būti  perduotas  saugoti  vienam

depozitoriumui.

Jeigu    investicinės   bendrovės   pasirinktas

vertybinių popierių

depozitoriumas neturi teisės priimti saugoti

piniginių lėšų

(priimti piniginių  depozitų), ji  gali  perduoti

saugoti savo

pinigines lėšas kitai institucijai, turinčiai tokią

teisę. Investicinė

bendrovė negali  turėti  daugiau  kaip  vieno

vertybinių popierių

ar piniginių lėšų depozitoriumo.

16 straipsnis.

Teisės užsiimti depozitoriumo veikla įgijimas

1.

Depozitoriumu  gali  būti  bankas,  taip  pat    finansų

maklerio įmonė  ar

banko  dukterinė įmonė, kurios turi Vertybinių

popierių

komisijos   leidimą  užsiimti   depozitoriumo   veikla.

Leidimai yra dviejų

rūšių:

1) tik

vertybinių popierių depozitoriumo veiklai;

2)  vertybinių

popierių  ir  piniginių  lėšų  depozitoriumo

veiklai.

2.

Leidimų

finansų maklerio  įmonėms ir  bankų  dukterinėms

įmonėms užsiimti

depozitoriumo veikla išdavimo bei jų panaikinimo

tvarką ir sąlygas

nustato Vertybinių popierių komisija.

3.

Depozitoriumo  įstatinis kapitalas  negali būti  mažesnis

kaip 5  milijonai

litų,  jeigu jis  veikia kaip piniginių lėšų ir

vertybinių popierių

depozitoriumas, ir  1 milijonas  litų, jeigu

jis veikia  tik

kaip  vertybinių popierių  depozitoriumas.  Jeigu

depozitoriumo

įstatinis  kapitalas pasidaro  mažesnis už minimalų

arba jo  nuosavi

aktyvai  pasidaro mažesni  už įstatinį kapitalą,

jis privalo  apie

tai  ne vėliau  kaip per  5  dienas  informuoti

Vertybinių popierių

komisiją.

17 straipsnis.

Depozitoriumo veikla ir jos priežiūra

1.

Depozitoriumas   privalo  atskirti  nuo  savo  turto  ir

atskirai

identifikuoti    perduotą   jam   saugoti   kiekvienos

investicinės

bendrovės  turtą. Depozitoriumo  kreditoriai  neturi

teisės  nukreipti

išieškojimo  į   jame  saugomą   investicinės

bendrovės turtą.

2.

Vertybinių   popierių  komisija   turi  teisę  nustatyti

depozitoriumo

veiklos  kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus

metiniam ir kitokiam

auditui.

3.

Vykdydamas

investicinės  bendrovės  ar  valdymo  įmonės

(jeigu tokia  yra)

nurodymus,  depozitoriumas privalo užtikrinti,

kad:

1)

investicinio  fondo akcijų  pardavimo ir  išpirkimo kaina

būtų skaičiuojama

pagal šio įstatymo ir jo įstatų reikalavimus;

2) investicinė

bendrovė ar  jos vardu  veikiantys  asmenys,

parduodami,

išleisdami,  supirkdami, išpirkdami  ir  panaikindami

bendrovės akcijas,

laikytųsi šio  įstatymo ir  bendrovės  įstatų

reikalavimų;

3) pajamos,

gaunamos iš  sandorių su investicinės bendrovės

turtu, laiku patektų

į jos sąskaitą;

4)

investicinės  bendrovės pajamos  būtų naudojamos Lietuvos

Respublikos

įstatymuose,  taip pat  kituose teisės aktuose ir jos

įstatuose nustatyta

tvarka.

4.

Depozitoriumas  Lietuvos Respublikos  įstatymų  nustatyta

tvarka atsako  už

nuostolių  (žalos),  padarytų  dėl  jo  kaltės,

investicinei

bendrovei    ar   jos    akcininkams   atlyginimą.

Depozitoriumas

negali  būti atleistas  nuo savo prievolių vykdymo

dėl to, kad visą ar

dalį jam patikėto turto jis perdavė trečiajai

šaliai.

5.

Depozitoriumas  privalo sudaryti  su investicine bendrove

sutartį, kurioje

būtų  numatyta  atsiskaitymo  už  jo  paslaugas

tvarka ir įkainiai.

18 straipsnis.

Depozitoriumų nepriklausomybė nuo

investicinių bendrovių

1.

Nė  viena

įmonė  negali veikti  kaip investicinė bendrovė

(ar valdymo įmonė)

ir depozitoriumas kartu.

2.

Investicinė

bendrovė ar  valdymo įmonė ir depozitoriumas

savo funkcijas

privalo atlikti nepriklausomai.

3.

Depozitoriumo,  kuriame investicinė  bendrovė saugo  savo

vertybinius

popierius  ar pinigus, akcininkais ar vadovais negali

būti su šia

investicine bendrove susiję asmenys.

V

SKIRSNIS. INVESTITORIŲ INTERESŲ APSAUGA

19 straipsnis.

Pareiga veikti akcininkų interesų labui

1.

Investicinė

bendrovė, valdymo  įmonė  ir  depozitoriumas

privalo savo  veiklą

organizuoti  pagal galiojančius įstatymus ir

kitus teisės  aktus

bei  užtikrinti,  kad  jų  veikla  nepažeistų

akcininkų turtinių

teisių bei interesų.

2.

Investicinė

bendrovė, valdymo  įmonė bei depozitoriumas,

taip pat  su jais

susiję asmenys  negali sudaryti jokio sandorio

dėl  investicinės

bendrovės  ar   jos  turto,   kuris  pakenktų

investicinei

bendrovei  ar jos  akcininkų teisėms  ir interesams.

Investicinės

bendrovės  vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas

neatsako už  žalą,

kuri  buvo  padaryta  investicinei  bendrovei

norint  sumažinti

nuostolius,  susijusius  su  jos  investicijų

portfelio vertės

sumažėjimu dėl jį sudarančių vertybinių popierių

kurso kritimo.

3.

Nustačius,

kad vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis gauna

naudą investicinės

bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, taip pat

jei  vadovas

neteisėtais  veiksmais   padaro  jiems   nuostolių

(materialinės

žalos),  investicinės  bendrovės  akcininkai  turi

teisę  per  teismą

reikalauti,  kad  jis  perduotų  investicinei

bendrovei šio

sandorio sukurtas  teises ir pareigas ar atlygintų

dėl šio sandorio

patirtus nuostolius (žalą).

4.

Jei

kontroliuojančioji investicinė bendrovė dėl neteisėtų

savo veiksmų gauna

naudos kontroliuojamos įmonės ar jos akcininkų

sąskaita ar  padaro

jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar

jos akcininkai  turi

teisę  per teismą reikalauti atlyginti tokiu

būdu padarytus jiems

nuostolius (žalą).

20 straipsnis.

Vertybinių popierių komisijos teisės

1.

Įgyvendindama  šį įstatymą,  Vertybinių popierių komisija

turi teisę priimti

jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

2.

Vertybinių   popierių  komisija   turi  teisę  tikrinti,

kontroliuoti  ar

atlikti  tyrimus,   kad   išsiaiškintų,   kaip

investicinės

bendrovės,  valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi

šio įstatymo  ir su

juo susijusių kitų teisės aktų ir taisyklių.

Atlikdami   šias

funkcijas,   Vertybinių   popierių   komisijos

darbuotojai gali  be

leidimo  įeiti į  aukščiau išvardytų  įmonių

patalpas, tikrinti,

laikinai  paimti  dokumentus  (palikdami  jų

apyrašą) ar  juos

kopijuoti,  taip pat  raštu pateikti  klausimus

arba žodžiu

apklausti šių  įmonių vadovus  ar bet  kuriuos kitus

jiems pavaldžius

asmenis.

3.

Vertybinių

popierių  komisijos  nurodymai  investicinėms

bendrovėms, turto

valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir

kitų teisės pažeidimų

pašalinimo yra privalomi.

4.

Vertybinių

popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti

investicinių

bendrovių  komercines paslaptis, kurias jie sužinojo

atlikdami savo

pareigas. Už  gautos informacijos  panaudojimą ne

pagal paskirtį  arba

kitus  neteisėtus veiksmus  šie  darbuotojai

atsako pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus.

21 straipsnis.

Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

1.

Investicinės

bendrovės, valdymo įmonės, depozitoriumai ir

jų vadovai už šio

įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę:

1)  taikyti

Lietuvos  Respublikos  administracinių  teisės

pažeidimų kodekse

nustatytas sankcijas  investicinių  bendrovių,

valdymo įmonių  ir

depozitoriumų  vadovams, taip  pat šių  įmonių

auditoriams už šio

įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;

2) valdymo

įmonėms ar depozitoriumams, kurie savo neteisėta

veikla padarė

nuostolių (žalos)  investicinėms bendrovėms  ar jų

akcininkams, skirti

piniginę baudą  iki 3  procentų  jų  metinių

pajamų.

Šių  sankcijų

taikymas  neatleidžia  asmenų  nuo  prievolės

atlyginti dėl  jų

kaltės  investicinių bendrovių, jų akcininkų ar

trečiųjų  asmenų

patirtus  nuostolius   (žalą),  taip  pat  nuo

atsakomybės pagal

kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

3.

Vertybinių    popierių   komisijos    sprendimai    dėl

administracinių

nuobaudų paskyrimo gali būti apskundžiami teismui

Lietuvos

Respublikos   įstatymų  nustatyta   tvarka.  Vertybinių

popierių komisijos

sprendimai dėl šio straipsnio antrosios dalies

2 punkte  numatytų

sankcijų  taikymo gali  būti per  vieną mėnesį

apskundžiami

teismui.  Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių

komisijos nurodymų

ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės

aktų pažeidimus

vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.

4.

Piniginės

baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau

kaip  per   15

dienų  nuo  nutarimo  skirti  baudą  investicinei

bendrovei, valdymo

įmonei, depozitoriumui  ar jų vadovams gavimo

dienos. Piniginės

baudos  iš  valdymo  įmonių  ar  depozitoriumų

pajamų išieškomos ne

ginčo tvarka.

VI

SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis.

Šio įstatymo taikymas veikiančioms

investicinėms akcinėms bendrovėms

1.

Investicinės  akcinės bendrovės,  įsteigtos  valstybinio

turto privatizavimo

laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos

valstybinio turto

pirminio privatizavimo  įstatymą, privalo  iki

1997 m.  liepos 1

d. pakeisti  savo įstatus  ir persiregistruoti

pagal  šio

įstatymo  reikalavimus.   Jeigu  investicinė  akcinė

bendrovė  neįvykdo

šio  reikalavimo,  ji  turi  būti  likviduota

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka  pagal  šio

įstatymo   5

straipsnio   penkioliktojoje   dalyje   nustatytus

investicinės

bendrovės   likvidavimo   principus.   Investicinės

akcinės bendrovės

visuotiniam (akcininkų)  susirinkimui, kuriame

bus svarstomas  jos

reorganizavimo  klausimas, turi būti pateikta

auditoriaus išvada

apie šios bendrovės finansinę būklę.

2.

Investicinės

akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos

į  investicines

bendroves  pagal  Lietuvos  Respublikos  akcinių

bendrovių

įstatymo   10  straipsnio  reikalavimus.  Investicinių

akcinių bendrovių

reorganizavimui taip pat taikomos šio įstatymo

5 straipsnio

dvyliktosios dalies nuostatos. Investicinės akcinės

bendrovės

perregistravimui  į investicinę bendrovę reorganizavimo

projektą parengti

nėra privaloma.

3.

Per  vieną

mėnesį  nuo šio  įstatymo įsigaliojimo  dienos

investicinių

akcinių   bendrovių  išleistos   privilegijuotosios

akcijos turi  būti

konvertuotos  į  paprastąsias  akcijas,  o  jų

suteikiamos

privilegijos   panaikintos.  Taip   pat  turi   būti

panaikintos

steigėjų  privilegijos,  jeigu  jos  buvo  numatytos

investicinių

akcinių  bendrovių  įstatuose.  Su  tuo  susijusios

įstatų pataisos

gali būti  registruojamos nešaukiant  visuotinių

susirinkimų.

4.

Iki  1996

m.  liepos 1 d. investicinės akcinės bendrovės

turi perduoti

saugoti savo pinigines lėšas ir turimus vertybinius

popierius

pasirinktam  depozitoriumui. Sutarties su depozitoriumu

nuorašas turi būti

pateiktas Vertybinių popierių komisijai.

5.

Jeigu

investicinės  akcinės  bendrovės  turtas  po  jos

reorganizavimo į

atitinkamos rūšies  investicinę bendrovę  turės

būti perduotas

valdyti valdymo  įmonei, sutartis  su  pasirinkta

valdymo įmone  turi

būti  patvirtinta  visuotiniame  (akcininkų)

susirinkime iki šios

bendrovės perregistravimo dienos.

6.

Investicinės   akcinės  bendrovės   nuo   šio   įstatymo

įsigaliojimo iki jų

perregistravimo į investicines bendroves turi

parengti šio

įstatymo 11 straipsnyje nustatytą informaciją. Šiai

informacijai audito

išvadų nereikia.

7.

Nuo  1996

m.  liepos  1  d.  iki  investicinės  akcinės

bendrovės

persiregistravimo į investicinę bendrovę ne mažiau kaip

vienas

investicinės   akcinės  bendrovės   valdybos   narys   ar

administracijos

darbuotojas  privalo turėti  finansų maklerio  ar

kitą  Vertybinių

popierių  komisijos  pripažintą  kvalifikacinį

sertifikatą.

8.

Jeigu

investicinė akcinė  bendrovė buvo reorganizuota į

investicinį

fondą,   ne  vėliau   kaip  per  30  dienų  nuo  jos

perregistravimo turi

būti paskelbtas pranešimas apie investicinio

fondo nuosavų

(grynųjų) aktyvų  vertę bei  savo akcijų išpirkimo

kainą.

9.

Jeigu

investicinės    akcinės    bendrovės,    kuri

reorganizuojama į

investicinį fondą,  akcijomis buvo prekiaujama

vertybinių popierių

biržoje, prekyba  šiomis akcijomis turi būti

nutraukta  nuo  investicinės

akcinės  bendrovės  perregistravimo

dienos.

10.

Nuo  šio

įstatymo  įsigaliojimo  dienos  steigti  naujas

investicines akcines

bendroves yra draudžiama.

11.

Nuo  1996

m.  liepos 1  d.  veikiančioms  investicinėms

akcinėms

bendrovėms  iki  jų  persiregistravimo  į  investicines

bendroves taikomos

Investicinių  bendrovių  įstatymo  nuostatos,

reglamentuojančios

kontroliuojančiųjų   investicinių   bendrovių

veiklą, išskyrus  5

straipsnio  1-7,  9,  10,  11,  13-16  dalių

nuostatas.

12.

Investicinių  akcinių bendrovių  įstatų nuostatos iki jų

persiregistravimo į

investicines bendroves galioja tiek, kiek jos

neprieštarauja šiam

ir Lietuvos  Respublikos  akcinių  bendrovių

įstatymui.

13.

Šio

įstatymo  11   straipsnio  10   dalies  nuostatos

įsigalioja nuo 1997

metų sausio 1 dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960530AA1356 ;}

Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                      ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_