Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas

@D1=19950705;D2=19960530;D3=19960626

Redagavo: Ramunė Lūžaitė

(1999.11.22)

Nuo 1999 m. lapkričio 19 d. bus

redaguojamas šio įstatymo naujos redakcijos tekstas (Nr.VIII-1387)

(Nr. VIII-1387, 99.11.04, Žin.,

1999, Nr.98-2811 (99.11.19)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.63-1581

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336

(96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2

IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142

(98.05.06)

LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO

3, 6, 9, 10, 13, 17, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1387, 99.11.04, Žin.,

1999, Nr.98-2811 (99.11.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1387, 99.11.04, Žin.,

1999, Nr.98-2811 (99.11.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

Į S T A T Y M A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

įstatymas reglamentuoja investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir

likvidavimo, valdymo ir veiklos ypatumus,

investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą, akcininkų teises bei

pareigas ir teisių apsaugos priemones. Šis įstatymas taip pat nustato

investicinių akcinių bendrovių, įsteigtų iki jo įsigaliojimo dienos ir

veikiančių valstybiniam turtui privatizuoti

pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, reorganizavimo į

investicines bendroves tvarką.

2.

Investicinėms bendrovėms taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos,

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenustato šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka saugantis investicinės bendrovės pinigines

lėšas ir vertybinius popierius bei turintis teisę atlikti operacijas

vertybiniais popieriais ir pinigais.

bendrovė, kurios veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka šio įstatymo 3

straipsnyje nustatytus kriterijus. Investicinės bendrovės gali veikti kaip

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždarieji investiciniai fondai ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.

bendrovė, Vyriausybės nustatyta tvarka įsteigta valstybiniam turtui

privatizuoti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.

asmuo, savo vardu siūlantis leisti arba leidžiantis vertybinius popierius.

bendrovės turimų investicijų rinkinys.

• investicijų portfelis, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) investuota

ne daugiau kaip 5 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į

vieno emitento vertybinius popierius, išskyrus, kai:

ne daugiau kaip 10 procentų investicinės

bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, o

investicijų, kai investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10

procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento

vertybinius popierius, bendra suma yra ne

didesnė kaip 40 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų;

procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į valstybės

(savivaldybės) išleistus arba valstybės (savivaldybės) garantuotus vieno

emitento vertybinius popierius;

arba valstybės (savivaldybės) garantuotus vieno emitento vertybinius popierius

investuota daugiau kaip 35 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)

aktyvų, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo

investicinio fondo įstatuose yra nurodyta ta valstybė (savivaldybė), ir

investuota ne daugiau kaip 30 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)

aktyvų į vienos emisijos šios valstybės (savivaldybės) išleistus arba

garantuotus vieno emitento vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro

ne mažiau kaip 6 skirtingų emisijų vertybiniai popieriai;

2) nėra įsigyta

daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų, suteikiančių balso teisę;

3) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų

vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balso teisės;

4) nėra įsigyta

daugiau kaip 10 procentų vieno emitento skolos vertybinių popierių, išskyrus,

kai įsigyjami valstybės (savivaldybės) išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai; investicinei bendrovei įsigyjant

skolos vertybinius popierius, nereikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo

pritarimas ir netaikomi Akcinių bendrovių įstatyme numatyti apribojimai

akcinėms bendrovėms įsigyjant skolos vertybinius popierius.

turimi tam tikro emitento, tam tikros rūšies, tam tikros emisijos vertybiniai

popieriai, įsigyti už tą pačią kainą.

nustatyta tvarka įregistruotuose įstatuose nurodytas akcinės bendrovės

kapitalas, kuris yra lygus išleistų akcijų skaičiaus ir akcijų nominalios

vertės sandaugai.

kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų kapitalas, kuris nėra registruojamas nei

nurodomas įstatuose ir kurio dydis keičiasi dėl akcijų išpirkimo ir jų

anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo.

investicinės bendrovės turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių

įsipareigojimų skirtumas.

bendrove:

1) asmenys, turintys 10 ir daugiau

procentų investicinės bendrovės akcijų;

2) investicinės bendrovės kontroliuojami

asmenys;

3) investicinės bendrovės ir su ja

susijusių juridinių asmenų vadovai arba su investicine bendrove susijusių

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savininkai ir vadovai.

12.

Asmenys, susiję su investicinės bendrovės depozitoriumu:

1) depozitoriumo kontroliuojami arba

depozitoriumą kontroliuojantys asmenys;

2) depozitoriumo vadovai;

3) jei kontroliuojamas arba

kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių

neturinti įmonė, - šio juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios

įmonės vadovai arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės

savininkai.

bendrovės valdymo įmone:

1) valdymo

įmonės kontroliuojami arba valdymo įmonę kontroliuojantys asmenys;

2) valdymo įmonės vadovai;

3) jei kontroliuojamas arba

kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių

neturinti įmonė, - šio juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios

įmonės vadovai arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės

savininkai.

neturinti juridinio asmens teisių, fizinis arba juridinis asmuo, kuris būdamas

akcininku (pajininku, nariu) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba

pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas

kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti

(paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos

vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens arba įmonės, neturinčios

juridinio asmens teisių, priimamus sprendimus.

organizacija, kurioje įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, fizinis

arba juridinis asmuo, būdamas akcininku (pajininku, nariu), pats turi daugiau

kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais

(pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų,

arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių

ar administracijos vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens arba

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, priimamus sprendimus.

16.

Pradinis kapitalas - leidimo verstis investicinės bendrovės veikla gavimo dieną

investicinės bendrovės steigėjų apmokėtas investicinės bendrovės įstatinis arba

nuosavas kapitalas.

ir valdybos nariai, administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, vyriausiasis

finansininkas (buhalteris).

turto valdymo sutartį yra perduotas investicinės bendrovės turto valdymas ir

administracijos įgaliojimai.

Nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1)

asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar išnykęs

teistumas;

2) asmenys, teisti už nesunkų tyčinį

arba neatsargų nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs;

3) asmenys, piktnaudžiaujantys

alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;

4) asmenys, kurių elgesys arba veikla

duoda pagrindo manyti, kad jie savo pareigas atliks netinkamai arba

piktnaudžiaus jiems suteiktais įgaliojimais.

3 straipsnis. Investicinės bendrovės

samprata

bendrovė yra akcinė bendrovė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis), kuri sukaupia fizinių ir

juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas

viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:

1) pagrindinė

veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), yra

sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius;

2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės

turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.

gali verstis tik piniginių lėšų, kurios surenkamos viešai platinant

išperkamąsias investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, investavimu

arba reinvestavimu į diversifikuotą investicijų portfelį.

įmonė, atitinkanti šio straipsnio 1 dalies 1

ar 2 punktų kriterijus, turi būti reorganizuota į investicinę bendrovę šiame

įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

4.

Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas netaikomas:

1) bankams, draudimo bendrovėms, finansų

maklerio įmonėms, taip pat kitoms operacijas vertybiniais popieriais

atliekančioms finansinėms institucijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti

įstatymai ar teisės aktai;

2) ne daugiau kaip 100 akcininkų

(savininkų) turinčioms akcinėms bendrovėms, kurios neplatino ir neplatina savo

vertybinių popierių viešai;

3) akcinėms

bendrovėms, kurios laikinai peržengia šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nustatytą ribą, jeigu jos šią ribą viršijančius vertybinius popierius parduos

ne vėliau kaip per 3 mėnesius;

4) įmonėms, kurių įstatinis kapitalas

yra mažesnis kaip 250 tūkstančių litų.

4 straipsnis. Investicinių bendrovių

klasifikacija

rūšių:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės;

2) uždarieji investiciniai

fondai;

3) kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės.

investicine kintamojo kapitalo bendrove, jeigu jos turimas investicijų

portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra

išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti

bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas ir administracijos

įgaliojimai perduodami šios bendrovės valdymo įmonei. Investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė neturi įstatinio kapitalo. Išleidžiant arba

išperkant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, šios bendrovės

nuosavo kapitalo padidėjimas arba sumažėjimas bendrovės įstatuose nenurodomas

ir su tuo susiję įstatų pakeitimai įmonių rejestre neregistruojami.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo

nuostatos dėl akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydžio keitimo bei su tuo

susijusių įstatų pakeitimų registravimo įmonių rejestre.

uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra

diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų

portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

5.

Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali būti įsteigta tik reorganizavus

investicinę akcinę bendrovę, taip pat kitos rūšies įmonę (išskyrus investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir

uždarąjį investicinį fondą) pagal 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5

straipsnis. Investicinių bendrovių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

verstis tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Norint gauti leidimą,

Vertybinių popierių komisijai pateikiama paraiška. Paraiška teikiama ir

leidimas išduodamas pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Vertybinių popierių komisija per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos

investicinės bendrovės veiklos leidimui gauti įteikimo privalo išnagrinėti

leidimo išdavimo klausimą. Jei leidimas neišduodamas, investicinės bendrovės

atstovams turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas.

turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: „investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė“ ar „IKKB“, „uždarasis investicinis fondas“ ar

„UIF“, „kontroliuojančioji investicinė bendrovė“ ar „KIB“. Investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ ar jų santrumpa „AB“ yra

neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi atitikti Vyriausybės

patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

būti išduotas naujai įsteigtai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ar

uždarajam investiciniam fondui arba jau veikiančiai įmonei, kuri

reorganizuojama į investicinę bendrovę.

investicinio fondo pirmosios emisijos akcijas gali įsigyti tik jo steigėjai.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai privalo įsigyti steigiamos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už sumą, kuri yra ne mažesnė

nei šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas. Investicinės bendrovės

steigėjų įsigytos akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki leidimo verstis

investicinės bendrovės veikla išdavimo.

valdymo sutartį su investicinės bendrovės

valdymo įmone arba sutartį dėl investicinės bendrovės turto saugojimo su šios

bendrovės depozitoriumu investicinės bendrovės steigimo metu gali pasirašyti

šios bendrovės steigėjų atstovas, turintis teisę steigimo metu sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šias

sutartis turi patvirtinti steigiamasis investicinės bendrovės susirinkimas.

Tokios sutartys įsigalioja nuo investicinės bendrovės įregistravimo įmonių

rejestre. Tuo atveju, kai į investicinę bendrovę reorganizuojama kitos rūšies įmonė, turto valdymo sutartį su valdymo įmone

turi teisę pasirašyti reorganizuojamos įmonės vadovas ir tokia sutartis

įsigalioja nuo jos patvirtinimo po reorganizavimo veikiančios investicinės

bendrovės akcininkų susirinkime.

nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, turi būti pridėta investicinės bendrovės

steigimo sutartis, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas, dokumentai,

įrodantys, kad investicinės bendrovės turtas yra perduotas saugoti depozitoriumui,

pažyma apie investicinės bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat sutartis su

valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal šį įstatymą tokios sutartys turi

būti sudarytos arba neprivalo būti sudarytos, bet yra sudarytos.

būti nurodyta:

1) pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) investicinės veiklos tikslai,

objektai, būdai;

4) uždarojo investicinio fondo ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

5) uždarojo investicinio fondo ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali

vertė, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės leidžiamos išperkamosios

akcijos turi nominalią vertę, - šių akcijų nominali vertė;

6) akcijų suteikiamos teisės,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarka

ir terminai, atsiskaitymo už išpirktas arba parduotas akcijas tvarka ir

terminai, kurie negali būti ilgesni, nei nustatyti įstatyme; akcijų išpirkimo

sustabdymo ir nutraukimo tvarka; akcijų pardavimo sustabdymo ir nutraukimo

pagrindai bei tvarka;

7) valdymo organų formavimo

tvarka;

8) visuotinio akcininkų susirinkimo

kompetencija, jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas;

9) stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu

ji sudaroma, kompetencija bei administracijos vadovo, jei administracija

sudaroma, kompetencija;

10) pajamų paskirstymo politika ir tvarka;

11) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės dividendų išmokėjimo akcininkams principai ir tvarka, numatant

dividendų paskirstymo akcininkams tvarką, išmokų periodiškumą, pelno dalį,

skiriamą dividendams, ir kitas dividendų mokėjimo sąlygas, jeigu ši bendrovė

numato išmokėti akcininkams pajamų dalį pinigais neišpirkdama iš jų savo

akcijų;

12) nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo

ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo bei išpirkimo

kainos nustatymo taisyklės;

13) išlaidų struktūra ir jų padengimo

principai;

14) pranešimų

paskelbimo tvarka, prospektų, metų ir

pusmečių ataskaitų pateikimo bei paskelbimo tvarka, bendrovės dokumentų ir

kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;

15) likvidavimo

ir uždarojo investicinio fondo bei kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

reorganizavimo tvarka;

16) gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių įstatymams

ir kitiems teisės aktams. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose

gali būti nurodomas numatomas išleisti didžiausias akcijų skaičius.

būti pakeisti ar papildyti, o depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti

pakeisti be Vertybinių popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas

duotu, jeigu Vertybinių popierių komisija per 15 dienų po atitinkamo prašymo

gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl ko įstatai, valdymo įmonė ar

depozitoriumas negali būti pakeisti. Komisija sutikimo gali neduoti tuo atveju,

jei įstatų, valdymo įmonės arba depozitoriumo pakeitimas pažeistų investicinės

bendrovės akcininkų interesus, taip pat tais atvejais, kai tokie pakeitimai

prieštarauja įstatymams arba kitiems teisės aktams. Ginčus dėl sutikimo

pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti valdymo įmonę ar depozitoriumą

sprendžia teismas.

atsisakyti išduoti investicinės bendrovės veiklos leidimą, jeigu:

1) pateikti ne visi šio straipsnio 6

dalyje nurodyti dokumentai;

2) investicinė bendrovė, jos valdymo

įmonė arba leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo

reikalavimų;

3) leidimui gauti pateiktuose

dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;

4) ne visos

naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo pirmosios emisijos akcijos yra

apmokėtos arba naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo steigėjai įsigijo

tik dalį pirmosios emisijos akcijų, arba investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai įsigijo naujai steigiamos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už mažesnę sumą nei šio įstatymo 6

straipsnio 1 dalyje numatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

minimalus nuosavas kapitalas, arba apmokėtas

ne visas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas

kapitalas, nurodytas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, arba steigėjai

apmokėjo ne visas įsigytas akcijas;

5) investicinės

bendrovės vadovai ar steigėjai, investicinės

bendrovės valdymo įmonės ir (arba) depozitoriumo vadovai nėra nepriekaištingos

reputacijos asmenys ir (arba) neturi darbo finansinėse įstaigose ar bankuose

patirties;

6) investicinė

bendrovė nėra perdavusi piniginių lėšų ir (arba) vertybinių popierių saugoti depozitoriumui.

naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės investicijų portfelio valdymas nėra perduotas valdymo

įmonei, ne mažiau kaip du investicinės bendrovės vadovai arba darbuotojai, atsakingi už investicinės bendrovės turto valdymą,

privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį

sertifikatą. Apie kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus

turi būti per 10 dienų pranešta Vertybinių popierių komisijai.

registruojamos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

investicinio fondo rūšis gali būti keičiama tik į investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės rūšį. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės rūšis gali

būti keičiama tik į uždarojo investicinio

fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį. Keisti investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį ar veiklą draudžiama. Draudžiama keisti

investicinės bendrovės veiklą. Investicinei bendrovei reorganizuoti arba investicinės bendrovės rūšiai pakeisti turi

būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas. Keičiant investicinės

bendrovės rūšį, investicinė bendrovė turi gauti naują leidimą, kuris suteiktų

jai teisę verstis kitos rūšies investicinės bendrovės veikla, ir atitinkamai pakeisti savo įstatus. Jei uždarojo investicinio

fondo arba kontroliuojančiosios investicinės bendrovės rūšis keičiama į

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, Vertybinių popierių komisijoje

turi būti perregistruojamos šios bendrovės

akcijos, įregistruojant išperkamąsias akcijas. Nutarimą pakeisti investicinės

bendrovės rūšį turi teisę priimti tik investicinės bendrovės visuotinis

akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 3/4 atstovaujamų susirinkime balsų

dauguma. Investicinę bendrovę

reorganizuojant skaidymo būdu, kiekvienas jos akcininkas turi gauti tokią pat

dalį kiekvienos iš naujo steigiamos investicinės bendrovės akcijų, kokią jis

turėjo reorganizuojamoje bendrovėje. Investicinės bendrovės reorganizavimo arba

likvidavimo pagrindas negali būti jos turto

dalies, kurią sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3 straipsnio 1

dalies 2 punkte nustatytos ribos.

panaikinti investicinei bendrovei išduotą veiklos leidimą, jeigu investicinė

bendrovė:

1) yra likviduojama;

2) leidimą gavo pateikusi klaidingą ar

melagingą informaciją, suklastotus dokumentus, taip pat nuslėpusi faktus, dėl

kurių leidimas neturėjo būti išduodamas;

3) daugiau nebevykdo leidimo išdavimo

sąlygų arba nesilaiko įstatymų ir kitų teisės aktų;

4) nevykdo šio įstatymo 6 straipsnio 1

dalyje nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) 12 mėnesių

nesinaudoja suteiktu leidimu arba tokį laikotarpį nesiverčia savo veikla;

6) neužtikrina jai patikėtų lėšų

saugumo, nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams arba jai iškeliama

bankroto byla;

7) aplaidžiai

ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines

ataskaitas, išskyrus, jeigu tai įvyko dėl investicinės bendrovės depozitoriumo

arba valdymo įmonės kaltės;

8) yra reorganizuojama.

pat gali būti panaikintas, jeigu atsiranda nors viena iš sąlygų, nurodytų šio

straipsnio 9 dalies 5 punkte. Tais atvejais, kai 13 dalies 6 ir 7 punktuose

nurodyti investicinės bendrovės leidimo panaikinimo pagrindai atsiranda dėl

investicinės bendrovės depozitoriumo arba valdymo įmonės kaltės, Vertybinių

popierių komisija turi teisę nurodyti investicinei bendrovei pakeisti valdymo

įmonę ir (arba) depozitoriumą šio įstatymo nustatyta tvarka.

nepriklausomą auditorių bendrovės veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių

komisija nustato šio straipsnio 13 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus

investicinės bendrovės veiklos leidimo panaikinimo pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada Vertybinių popierių

komisijai turi būti pateikta per 2 mėnesius nuo pareikalavimo atlikti auditą,

jeigu Komisija nenustato kitokio termino. Investicinei bendrovei išduoto

veiklos leidimo panaikinimo klausimas gali būti svarstomas be nepriklausomo audito išvadų, jeigu investicinė

bendrovė per nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių

išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą auditą, arba nepateikė jokios

informacijos apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas auditas.

išduotas leidimas buvo panaikintas, ši bendrovė turi būti likviduojama,

išskyrus šio straipsnio 13 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Likviduojama

investicinė bendrovė turi būti perregistruota ir prie jos pavadinimo pridėtas

žodis „likviduojama“. Informacija apie investicinės bendrovės likvidavimo eigą

ir terminus bei kita su investicinės bendrovės likvidavimu susijusi informacija

turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai

suinteresuotam trečiajam asmeniui ir Vertybinių popierių komisijai pagal

Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Likviduojamos

investicinės bendrovės turtas, kurį sudaro vertybiniai popieriai, įtraukti į

vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, turi būti parduoti per šias biržas;

vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose pripažintose nuolatinėse

reguliuojamose rinkose, turi būti parduoti šiose rinkose; kiti vertybiniai

popieriai bei kitas investicinės bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas

turi būti parduotas aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas

taisykles. Gauti už jį pinigai kartu su kitomis likviduojamos bendrovės

piniginėmis lėšomis, įvykdžius visas jos prievoles, padalijami akcininkams

proporcingai jų turimų šios bendrovės akcijų skaičiui. Likviduojama investicinė

bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu.

Likviduojamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimas ir

išpirkimas nutraukiamas nuo nutarimo likviduoti šią bendrovę priėmimo akcininkų

susirinkime. Apie tokį nutarimą turi būti nedelsiant pranešta asmenims,

platinantiems ir išperkantiems investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijas.

investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas.

18.

Investicinės bendrovės turi teisę investuoti savo turtą į kitą įmonę (įsigyti

šios įmonės vertybinių popierių) be raštiško kreditorių sutikimo.

5 straipsnis.

Investicinių bendrovių steigimas,

reorganizavimas ir likvidavimas

bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi

Vertybinių

popierių   komisijos  leidimą.   Vertybinių  popierių

komisija  per   30

dienų  nuo  paraiškos  leidimui  investicinės

bendrovės veiklai

gauti  įteikimo  privalo  išnagrinėti  leidimo

išdavimo klausimą.

Jei leidimas  neišduodamas, tai  investicinės

bendrovės

steigėjams  ar kitiems  atstovams turi  būti  pateiktas

motyvuotas atsakymas.

2.

Investicinės  bendrovės pavadinime  turi būti šie žodžiai

ar jų  santrumpos

iš  pirmųjų raidžių:  "investicinis fondas"  ar

"IF",

"uždarasis     investicinis    fondas"     ar     "UIF",

"kontroliuojančioji

investicinė  bendrovė" ar "KIB". Investicinės

bendrovės

pavadinime  žodžiai "akcinė  bendrovė" ar  jų santrumpa

"AB" yra

neprivalomi. Investicinės  bendrovės  pavadinimas  turi

atitikti Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  patvirtintų  įmonių,

įstaigų ir

organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

investicinės  bendrovės   veiklai  gali  būti

išduotas naujai

steigiamam  investiciniam  fondui  ar  uždarajam

investiciniam

fondui   arba   jau   veikiančiai   įmonei,   kuri

reorganizuojama į

investicinę bendrovę.

steigiamos  investicinės   bendrovės  pirmosios

emisijos akcijas

gali įsigyti  tik jos  steigėjai. Šios  akcijos

turi  būti

visiškai  apmokėtos   iki   investicinės   bendrovės

įregistravimo įmonių

rejestre.

gauti  investicinė   bendrovė  (kai  bendrovė

steigiama - jos

steigėjai) pateikia Vertybinių popierių komisijai

paraišką, kurioje

turi būti nurodyta:

1) investicinės

bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;

2)

investicinės  bendrovės įregistruoto (steigimosi atveju -

sukaupto) įstatinio

(nuosavo) kapitalo dydis;

3) informacija

apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą

užsiimti

investicinės    bendrovės   veikla    (kvalifikacinius

sertifikatus

turinčių  asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų

numeriai);

4) duomenys

apie pasirinktą valdymo įmonę ir depozitoriumą.

paraiškos  leidimui   gauti  turi   būti  pridėta

investicinės

bendrovės  steigimo sutartis,  įstatai, pažyma  apie

investicinės

bendrovės  akcijų apmokėjimą,  taip pat  sutartis su

valdymo įmone  ir

depozitoriumu,  jeigu pagal  šį įstatymą tokios

sutartys turi būti

sudarytos.

bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) pavadinimas;

2) buveinės

adresas;

3) investicinės

veiklos tikslai, objektai, būdai;

4)  uždarojo

investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės  įstatinio  kapitalo  dydis,  investicinio

fondo pradinis

nuosavas kapitalas;

5)  uždarojo

investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės

bendrovės  akcijų skaičius  ir  jų  nominali  vertė,

investicinio

fondo   numatomas   išleisti   didžiausias   akcijų

skaičius;

6) akcijų

suteikiamos teisės;

7) valdymo

organų formavimo tvarka;

8) visuotinio

susirinkimo kompetencija,  jo  sušaukimo  bei

balsavimo jame

tvarka;

9)  stebėtojų

tarybos  ir  valdybos,  jeigu  ji  sudaroma,

kompetencija;

10) pajamų

paskirstymo politika;

11) nuosavų

(grynųjų)  aktyvų  įvertinimo  ir  investicinio

fondo akcijų

išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;

12) išlaidų

struktūra ir jų padengimo principai;

13)  pranešimų

akcininkams  paskelbimo  tvarka,  prospektų,

metinių  ir

pusmetinių  ataskaitų   pateikimo   ir   paskelbimo

akcininkams tvarka;

14) likvidavimo

tvarka.

Įstatuose gali

būti ir  kitų  nuostatų,  neprieštaraujančių

Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams.

8.

Investicinės  bendrovės įstatai  negali būti  pakeisti ar

papildyti, o

depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti

be Vertybinių

popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas

duotu,  jeigu

Vertybinių  popierių  komisija  per  15  dienų  po

atitinkamo prašymo

gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl

ko įstatai, valdymo

įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti.

Ginčus dėl

sutikimo  pakeisti  ir  papildyti  įstatus,  pakeisti

valdymo įmonę ar

depozitoriumą sprendžia teismas.

popierių  komisija  gali  atsisakyti  išduoti

leidimą investicinės

bendrovės veiklai, jeigu:

1) pateikti  ne

visi  šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje

dalyse nurodyti

dokumentai;

2)  leidimui

gauti  pateikti   dokumentai  neatitinka  šio

įstatymo

reikalavimų;

3) leidimui

gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar

tikrovės

neatitinkančios informacijos;

4) ne  visos

investicinės  bendrovės akcijos  yra  apmokėtos

arba naujai

steigiamos investicinės  bendrovės steigėjai įsigijo

tik dalį pirmosios

emisijos akcijų;

5)

investicinės   bendrovės  vadovai   ar  steigėjai   nėra

pakankamai  geros

reputacijos  asmenys  (yra  nesąžiningumo  ar

finansinės drausmės

dažnų pažeidimų  įrodymų, turi  nuobaudų dėl

nusižengimų

naudojantis   tarnybine  padėtimi,   administracinių

nuobaudų už

vertybinių popierių  rinką reglamentuojančių  teisės

aktų pažeidimus,

bausti už  tyčinį bankrotą,  teisti už tyčinius

nusikaltimus).

naujai steigiamo  uždarojo investicinio  fondo ar

kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės investicijų portfelio

valdymas  nėra

perduotas  valdymo  įmonei,  ne  mažiau  kaip  du

investicinės

bendrovės    vadovai   ar   kiti   administracijos

darbuotojai privalo

turėti finansų  maklerio ar  kitą Vertybinių

popierių komisijos

pripažintą  kvalifikacinį  sertifikatą.  Apie

kvalifikacinius

sertifikatus  turinčių asmenų  pasikeitimus  turi

būti per 10 dienų

pranešta Vertybinių popierių komisijai.

bendrovės registruojamos  Lietuvos  Respublikos

įmonių  rejestro

įstatymo  nustatyta   tvarka,  jei   jos  turi

Vertybinių

popierių  komisijos  leidimą  investicinės  bendrovės

veiklai.

investicinis fondas gali būti reorganizuojamas

tik  į  investicinį

fondą.  Investicinį  fondą  reorganizuoti  į

uždarąjį

investicinį  fondą  ar  kontroliuojančiąją  investicinę

bendrovę yra  draudžiama.

Investicinei  bendrovei  reorganizuoti

turi  būti   gautas

Vertybinių   popierių  komisijos  sutikimas.

Investicinę

bendrovę  reorganizuojant skaidymo  būdu,  kiekvienas

jos akcininkas

turi  gauti  tokią  pat  dalį  kiekvienos  naujai

steigiamos

investicinės   bendrovės  akcijų,  kokią  jis  turėjo

reorganizuojamoje

bendrovėje.      Investicinės     bendrovės

reorganizavimo ar

likvidavimo pagrindu  negali  būti  jos  turto

dalies, kurią

sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3

straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte nustatytos ribos.

13.

Vertybinių    popierių   komisija    gali   panaikinti

investicinei

bendrovei išduotą leidimą veiklai, jeigu investicinė

bendrovė:

1) yra

likviduojama;

2)   leidimą

gavo   pateikusi   klaidingą   ar   melagingą

informaciją,

suklastotus  dokumentus, taip  pat nuslėpusi faktus,

dėl kurių leidimas

neturėjo būti išduodamas ;

3) daugiau

nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko

Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų;

4)  nevykdo

šio  įstatymo  6  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatytų kapitalo

reikalavimų;

5)  12

mėnesių  nesinaudoja  suteiktu  leidimu  arba  tokį

laikotarpį neužsiima

savo veikla;

6) neužtikrina

jai patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti

įsipareigojimų

kreditoriams;

7) aplaidžiai

ar apgaulingai  tvarko buhalterinę  apskaitą,

netinkamai sudaro

finansines ataskaitas.

Leidimas

investicinei   bendrovei  taip   pat   gali   būti

panaikintas, jeigu

atsiranda nors  viena iš sąlygų, nurodytų šio

straipsnio

devintosios dalies 5 punkte.

14.

Investicinė  bendrovė turi  teisę samdyti  nepriklausomą

auditorių  jos

veiklai  patikrinti,  jeigu  Vertybinių  popierių

komisija nustato

šio  straipsnio  tryliktosios  dalies  6  ir  7

punktuose

nurodytus   leidimo  investicinės   bendrovės  veiklai

panaikinimo

pagrindus.    Nepriklausomo   auditoriaus    išvada

Vertybinių popierių

komisijai turi  būti pateikta per 2 mėnesius

nuo  pareikalavimo

atlikti  auditą,  jeigu  Komisija  nenustato

kitokio termino.

Klausimas dėl  leidimo  investicinės  bendrovės

veiklai panaikinimo

gali būti svarstomas be nepriklausomo audito

išvadų,  jeigu

investicinė  bendrovė   per  nustatytą   terminą

Vertybinių popierių

komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė

atlikti

nepriklausomą  auditą ar  nepateikė  jokios  informacijos

apie tai, kad bus

atliekamas nepriklausomas auditas.

investicinei  bendrovei  išduotas  leidimas  buvo

panaikintas, ši

bendrovė turi  būti  likviduojama.  Likviduojama

investicinė

bendrovė   turi  būti  perregistruota  ir  prie  jos

pavadinimo

pridėtas   žodis  "likviduojama".   Informacija  apie

investicinės

bendrovės  likvidavimo eigą  ir terminus  turi  būti

pateikta kiekvienam

to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai

suinteresuotam

trečiajam   asmeniui   ir   Vertybinių   popierių

komisijai.

Likviduojamos    investicinės    bendrovės    turtas

(vertybiniai

popieriai    ir   kitas    kilnojamasis    turtas,

nekilnojamasis

turtas)   turi  būti  parduodamas  konkurso  būdu

(varžytynėse,

aukcionuose)  ar  per  vertybinių  popierių  biržą.

Gauti už  jį

pinigai  kartu su  kitomis  likviduojamos  bendrovės

piniginėmis

lėšomis,  įvykdžius visas  jos prievoles, padalijamos

akcininkams  proporcingai

jų  turimų   šios  bendrovės   akcijų

skaičiui.

Likviduojama  investicinė bendrovė  gali  sudaryti  tik

tuos sandorius,

kurie susiję su jos likvidavimu.

dėl  leidimo  investicinės  bendrovės  veiklai

išdavimo ar jo

panaikinimo sprendžia teismas.

6 straipsnis. Kapitalas

kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas

turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne

mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti

mažesni už įstatinį kapitalą. Vertybinių

popierių komisijai ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pranešta apie tai,

kad:

1) investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1 milijonas

litų;

2) uždarojo

investicinio fondo ar kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už įstatinį

kapitalą.

arba kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinį kapitalą, akcininkai

neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos emisijos akcijų. Akcininkai taip pat

neturi pirmumo teisės pasirašyti papildomų investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų.

investicinis fondas ir kontroliuojančioji investicinė bendrovė neturi teisės

mažinti įstatinio kapitalo, išskyrus mažinimą

dėl patirtų nuostolių ir šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

investicinio fondo skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų

jo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl

nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo,

uždarasis investicinis fondas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo

padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.

kintamojo kapitalo bendrovės skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip

15 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų

vertės. Ilgalaikės paskolos kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, būtinam šios

bendrovės veiklai, įsigyti negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų

(grynųjų) aktyvų vertės. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali imti savo išleistoms akcijoms

išpirkti būtiną trumpalaikę paskolą (ne ilgiau kaip 60 dienų), kuri negali

sudaryti daugiau kaip 10 procentų bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės ir

kartu su ilgalaikėmis paskolomis negali viršyti šioje dalyje nustatyto limito.

7 straipsnis. Akcijos

gali būti tik paprastosios, suteikiančios vienodas teises jų savininkams.

Kiekviena akcija suteikia jos turėtojui vieną balsą visuose akcininkų

susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis akcijomis gauti

dividendus bei atitinkamą dalį investicinės bendrovės turto, kai ji

likviduojama. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali neturėti

nominalios vertės.

bendrovės ir uždarojo investicinio fondo akcijos ir steigimo metu, ir

platinamos įregistravus bendrovę gali būti apmokėtos tik pinigais. Platinant

įsteigtos kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijas, už jas galima

atsiskaityti piniginiais įnašais ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje

nurodytais vertybiniais popieriais bei nekilnojamuoju turtu, tačiau turtiniai

įnašai negali sudaryti daugiau nei 25 procentus platinamų akcijų vertės.

Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos

turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio kapitalo ar jo padidinimo

įregistravimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti

savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. Už investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijas turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų

pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Tik po to, kai investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės akcijos visiškai apmokamos, jos laikomos išleistomis ir gali

būti įrašomos į šios bendrovės akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą

bei įtraukiamos į apskaitą pagal sąskaitų tvarkytojams keliamus reikalavimus.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės išleisti akcijų ar

perduoti jas investuotojams, jei už jas nėra sumokėta nustatyta kaina.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimo sandoris laikomas

sudarytu nuo pareikalavimo išpirkti šios bendrovės akcijas iš jų savininko

pateikimo asmeniui, išperkančiam investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijas, ir patvirtinimo savininkui, kad toks reikalavimas gautas, pateikimo.

Nuo išpirkimo sandorio sudarymo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcininkas netenka visų teisių, kurias suteikia šios bendrovės akcijos, išskyrus

teises, atsirandančias iš išpirkimo sandorio sudarymo. Asmuo, išperkantis

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, privalo atsiskaityti su

asmeniu, pareikalavusiu išpirkti šios bendrovės akcijas, ne vėliau kaip per 7

darbo dienas nuo akcijų išpirkimo sandorio sudarymo.

investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos gali

būti įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal Vertybinių

popierių komisijos ir biržos patvirtintas taisykles. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos negali būti perkamos ir

parduodamos vertybinių popierių biržoje.

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo įstatuose nustatyta tvarka

išpirkti iš jo savo akcijas, atsiskaitydama už jas pinigais. Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos pardavimo ir išpirkimo kaina yra

apskaičiuojama pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintą investicinės

bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės nustatymo metodiką ir turi būti lygi

šiai akcijai tenkančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavų

(grynųjų) aktyvų vertės daliai. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijas, akcijos pardavimo kainą galima padidinti vienai akcijai

tenkančių šios bendrovės akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų suma.

Akcijų pardavimo kainą galima didinti tik tų investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų, kuriomis nėra sumažinti

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai, suma.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali mažinti savo išperkamųjų akcijų

išpirkimo kainą šių akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų suma tik tuo

atveju, jei šiomis sąnaudomis nebuvo sumažinti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai ir nebuvo padidinta šios bendrovės akcijų

pardavimo kaina.

kintamojo kapitalo bendrovė privalo viešai skelbti savo akcijų pardavimo ir

išpirkimo kainas kiekvieną kartą, kai jos išleidžiamos ar išperkamos, tačiau ne rečiau kaip du kartus per

mėnesį. Vertybinių popierių komisija gali sumažinti skelbimų dažnumą iki vieno

karto per mėnesį, jeigu toks sumažinimas nepadarys žalos investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės akcininkams ir kitiems investuotojams.

bendrovė, remdamasi savo įstatuose numatytomis procedūromis ar kitomis

taisyklėmis, gali laikinai (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per ūkinius metus)

sustabdyti savo akcijų išpirkimą, jeigu:

1) tuo norima

apsaugoti savo akcininkų interesus nuo

galimo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nemokumo, taip pat nuo akcijų

išpirkimo kainos kritimo dėl nepalankios vertybinių popierių rinkos

konjunktūros ir su tuo susijusio investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

turimo investicijų portfelio vertės

sumažėjimo;

2) nuosavas kapitalas tampa arba,

įvykdžius reikalavimą išpirkti akcijas, taptų mažesnis, nei nustatyta 6

straipsnio 1 dalyje;

3) to

pareikalauja Vertybinių popierių komisija.

sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų išpirkimą turi teisę priimti šios bendrovės valdymo įmonė arba

Vertybinių popierių komisija. Nuo sprendimo sustabdyti investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmimo momento šiai bendrovei ir

asmenims, įgaliotiems išpirkti šios

bendrovės akcijas, draudžiama išpirkti bendrovės akcijas: priimti išpirkimo

paraiškas, atsiskaityti už akcijas, kurias išpirkti buvo pareikalauta iki

nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą priėmimo. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės prievolė sumokėti akcininkams,

pareikalavusiems išpirkti jų akcijas iki nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą

priėmimo, jei su jais nėra atsiskaityta, pasibaigia nuo nutarimo sustabdyti

akcijų išpirkimą priėmimo. Tokie asmenys nuo nutarimo sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų

išpirkimą priėmimo momento atgauna visas akcininko teises.

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonė privalo nedelsdama apie

tokį sprendimą informuoti asmenis, išperkančius šios bendrovės akcijas, ir per

5 dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių komisijai bei viešai apie

tai paskelbti per visuomenės informavimo priemones (šalies laikraščius, radiją

ar televiziją) tokiu būdu ir laiku, kad investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcininkai ir galimi investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti

apie šį įvykį. Jei sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų išpirkimą priėmė valdymo įmonė, atnaujinti akcijų išpirkimą

turi teisę valdymo įmonė arba Vertybinių popierių komisija. Jei sprendimą

sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmė

Vertybinių popierių komisija, atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų išpirkimą turi teisę Vertybinių popierių komisija. Apie

sprendimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą

turi būti pranešta tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, platinamos neterminuotai.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų emisijos dydis yra

neribojamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios bendrovės įstatuose nurodytas

maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius.

Jeigu platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pasikeičia

prospekto duomenys arba įvyksta esminis įvykis, apie tai turi būti pranešta

teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju asmenys, jau įsigiję investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, turi

teisę reikalauti, kad ši bendrovė jas išpirktų už išpirkimo kainą. Toks asmuo

neturi teisės reikalauti, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba jos

akcijų platintojas grąžintų įnašus Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimas gali būti

sustabdytas arba nutrauktas šio įstatymo, Vertybinių popierių viešosios

apyvartos įstatymo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti šiai

bendrovei išpirkti jos steigimo metu pasirašytas akcijas tik tada, kai viešai

išplatinta ne mažesnės kaip pusė investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo,

nurodyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, vertės šios bendrovės akcijų.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti

išpirkti tiek šios bendrovės vertybinių popierių, įsigytų jos steigimo metu, kad bendra jų vertė būtų ne didesnė nei

4/5 pateikimo metu viešai išplatintų šios bendrovės vertybinių popierių vertės.

10.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pasirašymas, pardavimas ir

išpirkimas vyksta pagal Vertybinių popierių komisijos

patvirtintas taisykles. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijas, netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios

akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą.

8 straipsnis. Valdymas

bendrovės turto valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, veikiančiai pagal

šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas. Uždarojo investicinio fondo ir

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turto ar jo dalies (investicijų

portfelio) valdymas gali būti perduotas valdymo įmonei. Šiais atvejais

investicinės bendrovės valdyba nesudaroma; gali būti nesudaroma ir

administracija. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, investicinėje

bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba. Tuo atveju, kai investicinėje

bendrovėje nėra administracijos, šios bendrovės finansinę apskaitą privalo

tvarkyti valdymo įmonė. Ši valdymo įmonės pareiga turi būti numatyta ir aptarta

turto valdymo sutartyje ir investicinės bendrovės įstatuose.

visuotiniame akcininkų susirinkime turi asmenys, buvę jos akcininkais šios

bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos

pabaigoje. Visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos diena turi būti pasirinkta ne ankstesnė kaip

60 ir ne vėlesnė kaip 30 kalendorinių dienų iki investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcininkų susirinkimo. Akcijos, kurias akcininkas pareikalavo

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išpirkti, balso teisės nesuteikia, nors šios bendrovės visuotinio akcininkų

susirinkimo akcininkų apskaitos dieną šis akcininkas ir buvo investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų sąraše. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės visuotiniame (akcininkų) susirinkime

kvorumas nustatomas pagal išleistų ir nesupirktų akcijų skaičių, buvusį

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo

akcininkų apskaitos dienos pabaigoje. Akcininkas visuotiniame akcininkų

susirinkime turi tiek balsų, kiek jis jų

turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.

bendrovės akcininkų susirinkimas turi teisę:

1) keisti ir papildyti investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatus. Akcininkų susirinkimo nutarimas pakeisti

arba papildyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus įsigalioja tik

po to, kai šiam nutarimui pritaria Vertybinių popierių komisija;

2) rinkti auditorių;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius;

4) atšaukti stebėtojų tarybos narius ir

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditorių;

5) tvirtinti turto valdymo sutartį su

valdymo įmone arba turto valdymo sutarties pakeitimus. Turto valdymo sutarties

pakeitimai įsigalioja tik nuo jų patvirtinimo Vertybinių popierių komisijoje;

6) pakeisti valdymo įmonę ir patvirtinti

naujos valdymo įmonės kandidatūrą. Nutarimas pakeisti valdymo įmonę įsigalioja

tik patvirtinus Vertybinių popierių komisijoje naują valdymo įmonę bei nutarimą

pakeisti valdymo įmonę. Valdymo įmonę akcininkų susirinkimas gali keisti tik

šio įstatymo nustatytais atvejais;

7) nustatyti ir tvirtinti audito

paslaugų apmokėjimo sąlygas;

8) tvirtinti metinę finansinę

atskaitomybę, valdymo įmonės ataskaitą apie investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės veiklą, audito ataskaitą;

9) išleisti naujos emisijos akcijų, jei

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nustatytas maksimalus

leidžiamas išplatinti akcijų skaičius;

10) likviduoti bendrovę.

kapitalo bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su patariamojo balso

teise turi teisę tam įgalioti valdymo įmonės atstovai, nors valdymo įmonė ir

nėra investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkė.

bendrovė turi teisę nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo

reikalavimus, tačiau šis kvorumas negali būti mažesnis nei 15 procentų visų

balsų, kuriuos šiame visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas turi būti nurodytas įstatuose.

bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių

susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus, kai priimami nutarimai dėl šio

straipsnio 3 dalies 1, 6 ir 10 punktuose nurodytų nutarimų, kuriems reikia 3/4

balsų daugumos, ir kitus atvejus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatyme.

neturi teisės panaikinti valdymo įmonės nutarimų dėl investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės turto valdymo arba priimti nutarimų dėl turto valdymo, kurie

būtų privalomi valdymo įmonei.

bendrovės stebėtojų taryba turi šiuos įgaliojimus:

1) parenka valdymo įmonę, įgalioja

atstovą pasirašyti turto valdymo sutartį ir visuotiniam akcininkų susirinkimui

teikia siūlymus patvirtinti pasirašytą turto valdymo sutartį bei jos

pakeitimus, taip pat siūlymus pakeisti valdymo įmonę, pratęsia turto valdymo

sutarties galiojimą šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

2) analizuoja valdymo įmonės veiklą,

finansinių išteklių naudojimą, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto

valdymo organizavimą, apmokėjimą už turto valdymo paslaugas, finansinės būklės

perspektyvą;

3) parenka investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės depozitoriumą ir sudaro su juo sutartį;

4) parenka investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės auditorių ir siūlo jį patvirtinti visuotiniam akcininkų

susirinkimui;

5) tikrina investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės buhalterinę-finansinę apskaitą, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės dokumentus;

6) pateikia visuotiniam akcininkų

susirinkimui valdymo įmonės ataskaitą, pasiūlymus ir atsiliepimus apie

bendrovės metinę finansinę atskaitomybę;

7) atstovauja investicinei kintamojo

kapitalo bendrovei nagrinėjant šios bendrovės ir jos valdymo įmonės,

depozitoriumo ginčus;

8) sprendžia kitus įstatuose, taip pat

visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose nurodytus klausimus.

valdybos teisės ir pareigos investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje

perduodamos valdymo įmonei ir (arba) stebėtojų tarybai. Šių teisių ir pareigų

perdavimas ir jų paskirstymas turi būti nurodytas investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės įstatuose ir turto valdymo sutartyje.

9 straipsnis. Turtas

sudaryti tik:

1) pinigai ir Vertybinių popierių

komisijos pripažintos pinigų rinkos priemonės;

2) vertybiniai popieriai;

3) kitas

kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris

yra būtinas tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo

investicinio fondo veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės

nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės;

4) kitas

kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įsigyjamas

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės, kuris sudaro ne daugiau kaip 25

procentus šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

vertybinių popierių:

1) kurie yra

įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios

vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą;

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turi teisę įsigyti vertybinių

popierių, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių popierių biržų

prekybos sąrašus;

2) kuriais prekiaujama kitose pripažintose reguliuojamose,

nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose Lietuvoje; investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė tokių vertybinių popierių gali įsigyti tuo atveju,

jei šiose rinkose vertybinių popierių kainą galima nustatyti ne rečiau, nei reikia apskaičiuoti

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo kainą;

3) išleidžiamų

naujų vertybinių popierių emitentų, kurių anksčiau išleisti vertybiniai

popieriai yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos

sąrašą, jeigu jų emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos

išleidžiamus naujus vertybinius popierius į minėtą prekybos sąrašą ir yra

garantuojama, kad jie bus įrašyti į šį sąrašą

ne vėliau kaip per vienerius metus nuo išleidimo; kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės turi teisę įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių

popierių, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas

pateikti prašymą įtraukti į oficialųjį ar

einamąjį Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos prekybos

sąrašą ar į kitos pripažintos reguliuojamos, nuolatinės ir viešos vertybinių

popierių rinkos Lietuvoje prekybos sąrašą arba jei šie vertybiniai popieriai

išleidžiami į viešąją apyvartą;

4) Vyriausybės

(vietos savivaldos institucijos) išleistų ar garantuotų vertybinių popierių;

5) Vertybinių

popierių komisijos pripažintų likvidžiais kitų vertybinių popierių.

kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas gali įsigyti ir kitų šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų

vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 10

procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Kontroliuojančioji

investicinė bendrovė gali įsigyti kitų šio straipsnio

2 dalyje nenurodytų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti

daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Jei šis

reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar

dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose

numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių popierių, ar dėl

kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, tai investicinė

bendrovė ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.

bendrovė gali investuoti ne daugiau kaip 5 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų į

kitų investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas. Tokių investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įsigytų akcijų vertė kartu su šio straipsnio 2

dalyje nenurodytais vertybiniais popieriais, kuriuos turi įsigijusi ši

bendrovė, negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų.

bendrovė gali investuoti į vertybinius popierius, išleistus kitos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės, kurią valdo ta pati valdymo įmonė, arba valdymo

įmonė, kurią su investuojančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

valdymo įmone sieja bendras valdymas ar kontrolė, arba kai vienos iš šių

investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo daugiau nei 10 procentų balsų kitos investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tik esant

visoms šioms sąlygoms:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės, kurios akcijos yra įsigyjamos, įstatuose yra nurodyta, kad ši

bendrovė turi teisę įsigyti tik tam tikrame ekonomikos sektoriuje ar tam

tikroje geografinėje teritorijoje veikiančių įmonių vertybinių popierių, ir

nurodomas tas ekonomikos sektorius ar geografinė teritorija;

2) investuojančios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose aiškiai nurodyta, kad ši bendrovė turi

teisę investuoti į vertybinius popierius, išleistus kitos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės, kurios turtą valdo ta pati valdymo įmonė, arba

valdymo įmonė, kurią su investuojančios investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės valdymo įmone sieja bendras valdymas ar kontrolė, arba kai vienos iš

šių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo daugiau nei 10 procentų balsų kitos investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, esant šio

straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms;

3) tokiai investicijai gautas Vertybinių

popierių komisijos leidimas.

mokesčius iš investicinės kintamojo kapitalo bendrovės už sandorius, nurodytus

šio straipsnio 5 dalyje. Valdymo įmonei taip pat draudžiama tokių sandorių

vykdymo išlaidas išskaičiuoti iš investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

turto.

10 straipsnis. Investicinių bendrovių

veiklos ypatumai

kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam fondui yra draudžiama:

1) suteikti

paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo,

įkeisti turimus vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą, išskyrus šio

įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus;

2) imti paskolas pažeidžiant šio

įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus;

3) įsigyti ir

turėti vertybinių popierių, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų

portfeliui nustatyti reikalavimai, išskyrus steigiamą naują investicinę

kintamojo kapitalo bendrovę ar uždarąjį

investicinį fondą, kuris 6 mėnesius nuo investicinės bendrovės veiklos leidimo

gavimo gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;

4) leisti obligacijas;

5) steigti filialus ar atstovybes;

6) įsigyti brangiųjų metalų arba

brangiųjų metalų sertifikatų (liudijimų);

7) įsigyti savo valdymo įmonės išleistų

vertybinių popierių.

bendrovė ir uždarasis investicinis fondas turi teisę naudoti Vertybinių

popierių komisijos pripažintas išvestines finansines priemones tik rizikai

sumažinti. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam

fondui draudžiama įsigyti išvestinių finansinių priemonių siekiant gauti pelną

iš jų perpardavimo arba naudoti Vertybinių popierių komisijos nepripažintas

išvestines finansines priemones. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba

uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis finansinėmis

priemonėmis tik tuo atveju, jeigu šios bendrovės arba fondo įstatuose ir

prospekte yra aiškiai nurodyta, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė

arba uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis, tačiau tik rizikai valdyti. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo prospekte turi būti aiškiai

nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ši investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas ketina naudotis.

Kiekviena išvestinė finansinė priemonė, kuria naudojasi investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas, turi būti pagrįsta aiškia

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo

investicine pozicija. Tokia investicinė pozicija ir jos rizikai sumažinti

naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti aiškiai nurodytos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo periodinėse

ataskaitose. Periodinėje ataskaitoje turi būti aprašyta ir šios investicinės

pozicijos rizika, taip pat kaip šiai rizikai sumažinti naudojama išvestinė

finansinė priemonė gali nuo jos apsaugoti.

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždarasis investicinis fondas

pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl įstatymuose ir

kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamus naujus vertybinius popierius ar dėl kitų nuo šios

bendrovės ar šio fondo nepriklausančių objektyvių priežasčių, jie privalo ne

vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių popierių, dėl

kurių buvo pažeisti šioje dalyje numatyti

apribojimai, jei kitokiu būdu per nurodytą terminą nesutvarko savo investicijų

portfelio taip, kad jis atitiktų diversifikuoto investicijų portfelio

reikalavimus. Šis terminas gali būti pratęstas Vertybinių popierių komisijos

sutikimu, jeigu per 3 mėnesius tretiesiems

asmenims perleisdama diversifikuoto vertybinių popierių portfelio reikalavimų

neatitinkančius vertybinius popierius investicinė bendrovė patirs nuostolių dėl

nepalankiai susiklosčiusios situacijos vertybinių popierių rinkoje. Nepalankiai susiklosčiusia situacija vertybinių popierių

rinkoje laikoma tokia situacija, kai investicinės bendrovės visų arba dalies

turimų vertybinių popierių rinkos kaina krinta, palyginti su jų įsigijimo

kaina, dėl finansinių krizių Lietuvoje arba už jos ribų, socialinių neramumų, stichinių nelaimių arba

kitokių veiksnių, nepriklausančių nuo investicinės bendrovės, jos valdymo

įmonės arba šių vertybinių popierių emitento valios.

4.

Kontroliuojančiajai investicinei bendrovei yra draudžiama:

1) turėti vieno

emitento išleistų vertybinių popierių, kurių

bendra vertė sudarytų daugiau kaip 25 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų,

išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius. Jei šis reikalavimas pažeidžiamas

dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo

teisės įsigyti naujai išleidžiamų vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo

bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, investicinė bendrovė ne vėliau

kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti;

2) imti iš kontroliuojamų įmonių

kreditus ar gauti jų garantijas;

3) be visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimo įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti visą ar dalį bet kurio emitento

akcijų paketo, kurio bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 5 procentus

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės,

jeigu dėl tokio sandorio kontroliuojančioji investicinė bendrovė prarastų ar

galėtų prarasti:

susirinkime kvalifikuotą (2/3, 3/4 arba didesnę, jeigu tai numato emitento

įstatai, balsų dalį) ar paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto teisę

(1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;

sušaukimo iniciatyvos bei kitas teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/10

emitento įstatinio kapitalo;

į stebėtojų tarybos ar valdybos narius iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti

reikia 1/20 emitento įstatinio kapitalo;

4) be visuotinio (akcininkų) susirinkimo

sprendimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, teikti paskolas, garantuoti ar laiduoti

už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, jeigu tokių kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų paskolų bendra suma sudarytų

daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

investiciniam fondui ir kontroliuojančiajai investicinei bendrovei draudžiama

visais būdais supirkti savo akcijas ar priimti jas kaip įkaitą. Jeigu uždarasis

investicinis fondas arba kontroliuojančioji investicinė bendrovė įgyja nuosavybės teisę į savo akcijas, tai šis fondas

arba bendrovė privalo šias akcijas perleisti kitų asmenų nuosavybėn per 12

mėnesių nuo įgijimo. Jei per nustatytą laiką akcijos neperleidžiamos, jos turi

būti anuliuojamos ir atitinkamai sumažinamas

įstatinis kapitalas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

bendrovei, valdymo įmonei arba depozitoriumui, veikiantiems investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės arba savo vardu, bet investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės sąskaita, draudžiama perleisti ir (arba) įsipareigoti

perleisti vertybinius popierius, kurių savininkas nėra investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė.

11 straipsnis. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės investicijų portfelio vertės padidėjimo ir investicijų

pajamų paskirstymas

bendrovės investicijų portfelio vertės padidėjimas ir investicijų pajamos

paskirstomi remiantis šios bendrovės įstatais. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės įstatuose turi būti konkrečiai nurodyta, kokios šios bendrovės

pajamos kokiems tikslams bus paskirstomos. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcininkų susirinkimas netvirtina pelno paskirstymo projekto. Ši

bendrovė moka savo akcininkams dividendus įstatų nustatyta tvarka, jeigu jos

įstatuose yra šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 11 punkte nurodytos nuostatos.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali savo akcininkams mokėti dividendus

kelis kartus per metus, jei taip yra nustatyta jos įstatuose. Investicinei

kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos,

reglamentuojančios pelno paskirstymo ir dividendų mokėjimo tvarką. Draudžiama

dividendams naudoti nerealizuotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

pelną.

bendrovės pajamų paskirstymą vykdo šios bendrovės valdymo įmonė, duodama

pavedimus investicinės kintamojo kapitalo bendrovės depozitoriumui.

12 straipsnis. Informacija, kurią

investicinė bendrovė turi pateikti savo akcininkams, visuomenei bei priežiūros

institucijoms

sudaryti:

1) prospektą;

2) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas;

3) kiekvienų ūkinių metų pirmųjų 6

mėnesių (pusmečio) ataskaitas.

paskelbtos laikantis šių terminų:

1) metų ataskaita - ne vėliau kaip per 4

mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;

2) pusmečio ataskaita - ne vėliau kaip

per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

sudaryti neatskiriamą prospekto dalį ir būti pateikiami jo prieduose.

ir jo pataisas, taip pat metų ir pusmečių ataskaitas privalo pateikti

Vertybinių popierių komisijai pagal šios komisijos nustatytus jų turinio,

pateikimo tvarkos ir terminų reikalavimus.

ataskaitoje, turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, turinčio teisę

įstatymų nustatyta tvarka atlikti auditą. Auditoriaus išvados turi būti

pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip pat turi būti nurodyti

visi šio įstatymo ir kitų investicinių bendrovių finansinę veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinami visiems investicinės bendrovės

akcijas pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties arba

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio

sudarymą. Be to, metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos visuomenei

tam tikrose prospekte nurodytose vietose. Prospektas, metų ir pusmečių

ataskaitos visuomenei turi būti prieinami nemokamai.

bendrovė, valdymo įmonė, su kuria sudaryta turto valdymo sutartis, ir

depozitoriumas privalo tvarkyti sandorių ir kitų bendrovės operacijų apskaitą

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka. Visi su investicinės bendrovės veikla susiję dokumentai turi būti

prieinami Vertybinių popierių komisijos darbuotojams patikrinti.

pareikalauja, bet ne dažniau kaip kartą per metus, investicinė bendrovė per 3

mėnesius privalo jai pateikti nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje būtų

pateiktos išvados, kaip investicinė bendrovė vykdo šio įstatymo 9 ir 10

straipsnių reikalavimus. Toks investicinės bendrovės auditas, finansuojamas iš

Vertybinių popierių komisijos lėšų, gali būti atliekamas ir dažniau.

9.

Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų ataskaita privalo

kiekvienais ūkiniais metais sudaryti ir paskelbti papildomą ataskaitą apie

įmonių grupės, kurią sudaro

kontroliuojančioji investicinė bendrovė ir jos kontroliuojamos įmonės, veiklą.

10.

Apibūdindama šio straipsnio 9 dalyje nurodytos įmonių grupės finansinę būklę,

kontroliuojančioji investicinė bendrovė ataskaitoje turi pateikti pagal Finansų

ministerijos nustatytą metodiką parengtą

konsoliduotą buhalterinį balansą, konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą bei

atitinkamų straipsnių paaiškinimus (aiškinamąjį raštą). Pagal konsoliduoto

buhalterinio balanso duomenis negali būti sprendžiama, ar įmonė atitinka 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus.

9 dalies nuostatas sudaro įmonių grupę, privalo pateikti investicinėms

bendrovėms visą informaciją, būtiną konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti.

teisingai ir sąžiningai atskleista informacija apie konsoliduotos įmonių

grupės, kaip visumos, turtą ir įsipareigojimus, pelną bei nuostolius.

Ataskaitoje apie įmonių grupės valdymą turi būti atskleista informacija apie

šios grupės, kaip visumos, valdymo struktūrą, įvykusius ir numatomus pokyčius

bei svarbiausius ataskaitinio laikotarpio įvykius.

13 straipsnis. Draudimai asmenims,

susijusiems su investicine bendrove, valdymo įmone arba depozitoriumu

susijusiems su investicine bendrove,

investicinės bendrovės depozitoriumui, investicinės bendrovės ar investicinės

bendrovės valdymo įmonės darbuotojams arba asmenims, susijusiems su

depozitoriumu ar valdymo įmone, draudžiama visais būdais perleisti šiai

investicinei bendrovei tiesiogiai ar per jos

valdymo įmonę vertybinius popierius arba kitokį turtą, taip pat bet kokiu būdu

gauti iš šios investicinės bendrovės vertybinius popierius ar kitokį turtą,

išskyrus atvejus, kai perkamos investicinės bendrovės akcijos, gaunami pinigai už išperkamas šios investicinės bendrovės

akcijas, gaunamas autorinis atlyginimas arba gaunamos piniginės išmokos,

susijusios su darbo santykiais su šia investicine bendrove, arba depozitoriumas

gauna užmokestį iš investicinės bendrovės už jos turto saugojimą arba tarpininkavimą perkant ar parduodant

vertybinius popierius pagal sutartį su šia bendrove.

bendrove, investicinės bendrovės depozitoriumui, investicinės bendrovės valdymo

įmonei, investicinės bendrovės ar investicinės bendrovės valdymo įmonės

darbuotojams arba asmenims, susijusiems su depozitoriumu ar valdymo įmone,

draudžiama pirkti ar parduoti vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje

arba kitoje pripažintoje reguliuojamoje, nuolatinėje ir viešoje vertybinių

popierių rinkoje tuo atveju, jei toks asmuo arba sandorį sudarantis ar

pavedantis sudaryti juridinio asmens atstovas žino, kad antroji vertybinių

popierių biržoje arba kitoje pripažintoje reguliuojamoje, nuolatinėje ir

viešoje vertybinių popierių rinkoje vykdomo sandorio šalis (pirkėjas arba

pardavėjas) yra ši investicinė bendrovė.

nustatyti draudimai netaikomi tuo atveju, jei investicinės bendrovės stebėtojų

taryba arba, jei stebėtojų taryba nėra sudaroma, valdyba nusprendžia, kad toks

vertybinių popierių ar kitokio turto įgijimas arba perleidimas yra naudingas

investicinės bendrovės akcininkams ir nepažeidžia jų teisių bei teisėtų

interesų. Toks sprendimas turi būti priimamas kiekvienu atveju stebėtojų

tarybos ar valdybos posėdyje ir įrašomas į investicinės bendrovės stebėtojų

tarybos ar valdybos posėdžio protokolą.

tarybos ar valdybos narys neturi teisės balsuoti svarstant klausimus dėl šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo, taip pat kitus klausimus, jei toks

stebėtojų tarybos ar valdybos narys arba jo šeimos nariai bei artimi

giminaičiai yra suinteresuoti tokio sprendimo priėmimu arba nepriėmimu. Šeimos

nariais ir artimais giminaičiais laikomi: tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai,

broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikų ir įvaikių sutuoktiniai, sutuoktinio

tėvai ir įtėviai bei sutuoktinio broliai ir seserys.

nuostatas, privalo atlyginti investicinei bendrovei padarytus nuostolius ir

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONĖS

14 straipsnis. Valdymo įmonės samprata

įmone gali būti tik Lietuvos Respublikoje registruota bei Lietuvos Respublikoje

turinti buveinę akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą

verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Šių leidimų išdavimo bei

panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

panaikinimo sprendžia teismas.

turi būti ne mažesnis kaip 500 tūkstančių litų. Jeigu valdymo įmonė valdo

daugiau nei vienos investicinės bendrovės turtą, ši suma turi būti didinama 100

tūkstančių litų kiekvienai papildomai valdomai investicinei bendrovei. Jeigu

įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų, valdymo įmonė privalo ne

vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją. Vertybinių

popierių komisija gali nustatyti papildomus reikalavimus valdymo įmonės

kapitalui.

darbuotojai, atsakingi už investicinių bendrovių turto valdymą, privalo turėti

Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Valdymo

įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai duomenis apie visus vadovus

bei laikinai juos pavaduojančius asmenis (vardai, pavardės, adresai, telefonų

numeriai). Valdymo įmonės vadovais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos

asmenys, turintys darbo finansų įstaigose arba bankuose patirties. Tokie patys

reikalavimai taikomi ir laikinai valdymo įmonės vadovus pavaduojantiems

asmenims. Apie numatomus valdymo įmonės vadovų pakeitimus Vertybinių popierių

komisijai turi būti pranešta iš anksto. Jeigu valdymo įmonės vadovais tampa

asmenys, kurie pagal įstatymus neturi teisės eiti valdymo įmonės vadovų

pareigų, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti valdymo įmonės

leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Įsigyti valdymo įmonės

akcijų, kurios suteikia 10 ir daugiau procentų balsų valdymo įmonės visuotiniuose

akcininkų susirinkimuose, galima tik gavus Vertybinių popierių komisijos

leidimą. Asmuo, įsigijęs akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau procentų balsų

visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose, be tokio leidimo netenka

teisės balsuoti valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Tokiu atveju valdymo

įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas skaičiuojamas pagal balsus,

kuriuos šioje įmonėje suteikia akcijos, priklausančios kitiems akcininkams.

Balsavimo teisė atgaunama po to, kai perleidžiamos akcijos, viršijančios šioje

dalyje nustatytą balsų ribą. Šios dalies reikalavimai taikomi ir asmenims,

kurie pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą yra laikomi kartu

veikiančiais asmenimis, turinčiais akcijų paketą.

neduoti leidimo įsigyti valdymo įmonės akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau

procentų balsų valdymo įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jei to

prašantis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos arba yra investicinės

bendrovės, kurios turtą valdo ši valdymo įmonė, vadovas. Jei leidimo prašo

juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, šie reikalavimai

taikomi juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės vadovams

ir juridinį asmenį ar juridinio asmens teisių neturinčią įmonę

kontroliuojantiems asmenims.

aplinkybės atsiranda po to, kai Vertybinių popierių komisija išdavė leidimą

įsigyti valdymo įmonės akcijų, asmuo, kuriam priklauso 10 ir daugiau procentų

balso teisę suteikiančių valdymo įmonės akcijų, netenka balso teisės

visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Balso teisę toks asmuo

atgauna tuomet, kai perleidžia akcijas, viršijančias šio straipsnio 4 dalyje

nustatytą balsų ribą, arba atsistatydina iš investicinės bendrovės vadovo

pareigų.

su investicine bendrove jokių kitų sandorių, išskyrus turto valdymo sutartį,

taip pat įsigyti investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių ir

pateikti investicinei kintamojo kapitalo bendrovei išpirkti jos išleistus

vertybinius popierius.

jokia kita veikla, išskyrus investicinių bendrovių arba pensijų fondų turto

valdymą.

tik jungiant (prijungiant) ją su kita valdymo įmone arba skaidant ją į kelias

valdymo įmones. Kitokiu būdu reorganizuoti valdymo įmonę galima tik tais

atvejais, kai ji nevaldo nė vienos investicinės bendrovės turto. Valdymo įmonei

reorganizuoti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas.

Vertybinių popierių komisija gali neduoti sutikimo tais atvejais, kai valdymo

įmonės reorganizavimas gali pažeisti jos valdomų investicinių bendrovių

akcininkų interesus, reorganizavimas prieštarauja įstatymams arba kitiems teisės

aktams arba po reorganizavimo veiksiančios valdymo įmonės nebeatitiks įstatymų

ir kitų teisės aktų joms keliamų reikalavimų.

Vertybinių popierių komisijai periodines finansines ataskaitas, ataskaitas apie

savo kapitalą bei veiklą pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas

taisykles.

15 straipsnis. Valdymo įmonės teisės ir

pareigos

investicinės bendrovės nuosavais (grynaisiais) aktyvais ir įgyvendinti teises,

kurias suteikia investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai, pagal turto

valdymo sutarties, sudarytos su investicine bendrove, sąlygas, investicinės

bendrovės įstatus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

investicinės bendrovės nuosavus (grynuosius) aktyvus į vertybinius popierius

įmonės, kurią kontroliuoja valdymo įmonė, valdymo įmonės darbuotojai arba su

valdymo įmone susiję asmenys, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės

stebėtojų taryba nusprendžia, kad tokios investicijos neprieštarauja

investicinės bendrovės akcininkų interesams.

kelių investicinių bendrovių turtą. Tuo atveju, kai investicinės bendrovės

investicijų portfelis turi būti diversifikuotas ir kelių investicinių

bendrovių, kurių portfelius valdo ta pati valdymo įmonė, turimi vieno emitento

vertybiniai popieriai sudaro daugiau kaip 10 procentų to emitento akcijų,

suteikiančių balso teisę, valdymo įmonė, tokio emitento visuotiniame akcininkų

susirinkime balsuodama investicinių bendrovių vardu, turi teisę pasinaudoti tik

tomis akcijomis, kurios neviršija 10 procentų balsų ribos. Šis draudimas

netaikomas kontroliuojančiosioms investicinėms bendrovėms, tačiau tokiu atveju

valdymo įmonei, atstovaujančiai kontroliuojančiajai investicinei bendrovei,

draudžiama atstovauti ir tos pačios valdymo įmonės valdomoms investicinėms

bendrovėms, kurių vertybinių popierių portfelis turi būti diversifikuotas.

16 straipsnis. Turto valdymo sutartis

įmonės sutartyje (turto valdymo sutartyje) turi būti numatyta:

1) sutarties objektas;

2) šalių teisės ir pareigos;

3) investicinės veiklos tikslai,

objektai, būdai;

4) atlyginimo valdymo įmonei dydis, jo

mokėjimo būdai ir tvarka;

5) investicinės bendrovės išlaidų struktūra

ir jų padengimo tvarka;

6) atsakomybė už įsipareigojimų

neįvykdymą;

7) sutarties nutraukimo sąlygos ir

tvarka;

8) sutarties galiojimo terminas;

9) gali būti ir kitų nuostatų,

neprieštaraujančių įstatymams bei kitiems teisės aktams.

valdymo sutartį turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Ji gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui,

išskyrus tuos atvejus, kai turto valdymo sutartyje nurodoma, kad turto valdymo

sutarties galiojimą kiekvienais metais turi pratęsti investicinės bendrovės

stebėtojų taryba. Turto valdymo sutartis visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimu, priimtu 3/4 balsų dauguma, gali būti nutraukta pirma laiko, jei

valdymo įmonė pažeidinėja sutartį, investicinės bendrovės įstatus, šį ar kitus

įstatymus arba kitus teisės aktus, taip pat kitais sutartyje numatytais

atvejais. Turto valdymo sutartis nutraukiama (nepaisant to, ar jos galiojimo

terminas pasibaigęs, ar ne) šiais atvejais: valdymo įmonei panaikinamas

leidimas verstis investicinių bendrovių turto valdymo veikla, valdymo įmonė

pasiskelbia arba paskelbiama nemokia, valdymo įmonei iškeliama bankroto byla,

Vertybinių popierių komisija nurodo investicinei bendrovei pakeisti valdymo

įmonę. Išvardytais atvejais norint nutraukti turto valdymo sutartį,

investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas

nereikalingas. Ginčai dėl valdymo sutarties nutraukimo sprendžiami teismuose

įstatymų nustatyta tvarka.

atlyginimas valdymo įmonei už investicinės

bendrovės turto valdymą negali viršyti didesniojo iš šių dydžių:

1) 2 procentų investicinės bendrovės

nuosavų (grynųjų) aktyvų vidutinės metinės vertės;

2) 20 procentų investicinės bendrovės

metinio grynojo pelno.

valdymo sutartyje su investicine bendrove

draudžiama numatyti alternatyvinę galimybę valdymo įmonės atlyginimą skaičiuoti

pasirinktinai pagal kurį nors iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dydžių. Sieti

valdymo įmonės atlyginimą su abiem dydžiais galima tik tuo atveju, kai nustatomas fiksuotas valdymo įmonės atlyginimas,

kartu numatant, kad tuo atveju, jei nustatytas fiksuotas atlyginimas viršija

abu šiuos dydžius, valdymo įmonei mokama atlyginimo suma negali viršyti

didesniojo iš jų.

17 straipsnis. Valdymo įmonės pakeitimas

sutarties terminas ir sutartis nepratęsiama arba sutartis su ta pačia valdymo

įmone nepasirašoma iš naujo, taip pat jeigu turto valdymo sutartis nutraukiama

arba turto valdymo sutartis pasibaigia kitais įstatymų bei turto valdymo

sutarties nustatytais atvejais, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo perduoti turto valdymą

kitai valdymo įmonei. Kol investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto

valdymas neperduotas kitai valdymo įmonei, šios bendrovės turtą valdo jos

depozitoriumas. Tuo metu, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turtą

valdo jos depozitoriumas, draudžiama platinti šios bendrovės akcijas.

patvirtinti visuotinis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų

susirinkimas bei Vertybinių popierių komisija. Nauja turto valdymo sutartis

negali prieštarauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatams, nebent

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas patvirtintų

atitinkamus įstatų pakeitimus.

nepritarti valdymo įmonės pasirinkimui arba turto valdymo sutarčiai, jei

pasirinkta valdymo įmonė pagal įstatymus arba kitus teisės aktus negali būti

šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmone arba turto valdymo

sutartis prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams arba investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų interesams.

reikalauti, kad investicinės bendrovės turto valdymas būtų perduotas kitai

valdymo įmonei, jei valdymo įmonė nebeatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų

reikalavimų, pažeidžia turto valdymo sutartį, šį arba kitus įstatymus, kitus

teisės aktus.

bendrovė nesudaro naujos turto valdymo sutarties per šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą terminą, atsiradus šio straipsnio 1 arba 4 dalyse numatytoms

aplinkybėms, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės leidimą.

18 straipsnis. Nuostolių (žalos)

atlyginimas

Valdymo įmonė įstatymų nustatyta tvarka

turi atlyginti padarytus dėl jos kaltės nuostolius (žalą) investicinei

bendrovei ar jos akcininkams. Turto valdymo sutarties nutraukimas pirma laiko

neatleidžia valdymo įmonės nuo investicinei bendrovei arba jos akcininkams

padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DEPOZITORIUMAI

19 straipsnis. Investicinės bendrovės

prievolė perduoti saugoti savo turtą depozitoriumui

Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo turtas, kurį

sudaro piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai, turi būti perduodamas saugoti

vienam depozitoriumui pasaugos pagrindais arba sudarant banko sąskaitos

sutartį. Kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės turimi vertybiniai popieriai turi būti perduodami saugoti vienam

depozitoriumui arba Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui.

Investicinė bendrovė negali turėti daugiau kaip vieno depozitoriumo.

20 straipsnis. Teisės verstis

depozitoriumo veikla įgijimas

1.

Depozitoriumu gali būti tik Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir Lietuvos

Respublikoje turintis buveinę bankas.

negali būti mažesnis kaip 5 milijonai litų. Jeigu depozitoriumo įstatinis

kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų arba jo nuosavi aktyvai pasidaro

mažesni už įstatinį kapitalą, depozitoriumas privalo apie tai ne vėliau kaip

per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją. Tokiu atveju sutartis su depozitoriumu

turi būti nutraukiama, o investicinės bendrovės turtas šio įstatymo 22

straipsnyje nustatyta tvarka turi būti perduodamas saugoti kitam

depozitoriumui.

21 straipsnis. Depozitoriumo veikla ir

jos priežiūra

investicinės bendrovės turto atskirą apskaitą. Depozitoriumo kreditoriai neturi

teisės nukreipti išieškojimo į jame pasaugos pagrindais saugomą investicinės

bendrovės turtą.

popierių komisija turi teisę nustatyti depozitoriumo veiklos kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus

metiniam ir kitokiam auditui.

valdymo įmonės (jeigu tokia yra) nurodymus, depozitoriumas privalo užtikrinti,

kad:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina būtų skaičiuojama pagal šio

įstatymo ir šios bendrovės įstatų reikalavimus;

2) investicinė bendrovė ar jos vardu

veikiantys asmenys, parduodami, išleisdami, supirkdami, išpirkdami ir

panaikindami bendrovės akcijas, laikytųsi šio įstatymo ir šios bendrovės įstatų

reikalavimų;

3) pajamos,

gaunamos iš sandorių dėl investicinės bendrovės turto, laiku patektų į jos

sąskaitą;

4) investicinės

bendrovės pajamos būtų naudojamos įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose

ir šios bendrovės įstatuose nustatyta

tvarka.

tvarka atsako už padarytų dėl jo kaltės nuostolių (žalos) investicinei

bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą. Depozitoriumas negali būti atleistas

nuo savo prievolių vykdymo dėl to, kad visą ar dalį jam patikėto turto jis

perdavė trečiajai šaliai.

5.

Depozitoriumas privalo sudaryti su investicine bendrove sutartį, kurioje būtų

numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.

investicinės bendrovės (ar valdymo įmonės) nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

Akcinių bendrovių įstatymui, šiam įstatymui, Vertybinių popierių viešosios

apyvartos įstatymui, šiais įstatymais remiantis priimtiems teisės aktams bei

investicinės bendrovės įstatams.

22 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas

nutraukiama arba pasibaigia įstatymų ar sutarties nurodytais atvejais, ne

vėliau kaip per 2 savaites nuo sutarties pasibaigimo arba nutraukimo visas

depozitoriume saugomas investicinės bendrovės turtas, o depozitoriumo bankroto

atveju - turtas, kurį sudaro pinigai, saugomi pasaugos pagrindais, ir

vertybiniai popieriai, turi būti perduotas saugoti kitam depozitoriumui. Naują

investicinės bendrovės depozitoriumą parenka ir sutartį su juo sudaro investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės stebėtojų taryba arba uždarojo investicinio fondo

ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės administracijos vadovas, arba

stebėtojų taryba, jei investicinės bendrovės administracija nesudaryta.

šiais atvejais: depozitoriumo įstatinis kapitalas tampa mažesnis už minimalų

arba depozitoriumo nuosavi aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą,

Vertybinių popierių komisija nurodo investicinei bendrovei pakeisti

depozitoriumą, Lietuvos bankas apriboja šio banko operacijas su vertybiniais

popieriais arba atšaukia banko licenciją, depozitoriumas pasiskelbia ar

paskelbiamas nemokiu arba jam iškeliama bankroto byla. Išvardytos sutarties

nutraukimo sąlygos turi būti įrašytos į sutartį su depozitoriumu.

depozitoriumas nebeatitinka įstatymų arba kitų teisės aktų keliamų reikalavimų,

depozitoriumas nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį

su investicine bendrove ir pareigas investicinei bendrovei, atsirandančias iš

įstatymų ar kitų teisės aktų, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti

investicinės bendrovės akcininkų teises, turi teisę nurodyti investicinei

bendrovei, kad jos depozitoriumas būtų pakeistas.

nurodytais atvejais investicinės bendrovės turtas per šio straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą neperduodamas kitam depozitoriumui, Vertybinių popierių

komisija turi teisę panaikinti investicinės bendrovės leidimą.

23 straipsnis. Depozitoriumų nepriklausomybė

nuo investicinių bendrovių

įmonė negali veikti kaip investicinė bendrovė (ar valdymo įmonė) ir

depozitoriumas kartu.

ir depozitoriumas savo funkcijas privalo atlikti nepriklausomai.

bendrovė saugo savo vertybinius popierius ir pinigus, vadovais ar darbuotojais

negali būti šios investicinės bendrovės arba jos valdymo įmonės vadovai ar

darbuotojai.

vadovais ar darbuotojais negali būti šios investicinės bendrovės vadovai ar

darbuotojai.

dalyse nustatyti reikalavimai, Vertybinių popierių komisija turi teisę

panaikinti investicinės bendrovės valdymo įmonės leidimą arba reikalauti, kad

investicinės bendrovės valdymo įmonė ir (arba) depozitoriumas būtų pakeisti.

PENKTASIS SKIRSNIS

INVESTUOTOJŲ INTERESŲ APSAUGA

24 straipsnis. Pareiga veikti akcininkų

interesų labui

ir depozitoriumas privalo savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus

ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų akcininkų

turtinių teisių bei interesų.

bendrovė, valdymo įmonė bei depozitoriumas, taip pat su jais susiję asmenys

negali sudaryti jokio sandorio dėl

investicinės bendrovės ar jos turto, jei šis sandoris pakenktų investicinei

bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir interesams. Investicinės bendrovės

vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas neatsako už žalą, kuri buvo padaryta

investicinei bendrovei norint sumažinti

nuostolius, susijusius su jos investicijų portfelio vertės sumažėjimu dėl jį

sudarančių vertybinių popierių kurso kritimo.

įmonė sudarė sandorį, iš kurio jis (ji) gauna naudą investicinės bendrovės ar

jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas ar valdymo įmonė neteisėtais

veiksmais padaro jiems nuostolių (materialinės žalos), investicinės bendrovės

akcininkai turi teisę per teismą reikalauti, kad jis (ji) perduotų investicinei

bendrovei šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio

sandorio patirtus nuostolius (žalą).

bendrovė dėl neteisėtų savo veiksmų gauna naudos kontroliuojamos įmonės ar jos

akcininkų sąskaita ar padaro jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar jos

akcininkai turi teisę per teismą reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytus

jiems nuostolius (žalą).

25 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisės

popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip

investicinės bendrovės, valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo

ir su juo susijusių kitų teisės aktų bei taisyklių. Atlikdami šias funkcijas,

Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali be leidimo įeiti į išvardytų

įmonių patalpas, tikrinti, laikinai paimti dokumentus (palikdami jų apyrašą) ar

juos kopijuoti, taip pat raštu pateikti klausimus arba žodžiu apklausti šių

įmonių vadovus ar bet kuriuos kitus jiems pavaldžius asmenis. Vertybinių

popierių komisija turi teisę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo

nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie yra arba ruošiasi tapti

investicinių bendrovių, valdymo įmonių arba depozitoriumų vadovais, siekdama

įsitikinti, ar šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir turi teisę eiti

tokias pareigas.

popierių komisijos nurodymai investicinėms bendrovėms, turto valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

pažeidimų pašalinimo yra privalomi.

darbuotojai privalo saugoti investicinių bendrovių komercines paslaptis, kurias

jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne

pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal

įstatymus.

26 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo

pažeidimus

įmonės, depozitoriumai ir jų vadovai už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

teisę:

1) taikyti

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas investicinių

bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų

pažeidimus;

2) valdymo įmonėms ar depozitoriumams,

kurie savo neteisėta veikla padarė nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms

ar jų akcininkams, skirti piniginę baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų.

neatleidžia asmenų nuo prievolės atlyginti dėl jų kaltės investicinių

bendrovių, jų akcininkų ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (žalą), taip pat

nuo atsakomybės pagal kitus įstatymus.

sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų sankcijų taikymo gali

būti per vieną mėnesį apskųsti teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių

popierių komisijos nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų

pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo ko kita.

baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo

skirti baudą investicinei bendrovei, valdymo įmonei, depozitoriumui ar jų

vadovams gavimo dienos. Piniginės baudos iš

valdymo įmonių ar depozitoriumų pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Šio įstatymo taikymas

veikiančioms investicinėms akcinėms bendrovėms

akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio turto

privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Valstybinio turto pirminio privatizavimo

įstatymą, nepakeitusios savo įstatų ir nepersiregistravusios į investicines

bendroves iki 1997 m. liepos 1 d., turi būti likviduotos Vyriausybės nustatyta

tvarka pagal šio įstatymo 5 straipsnio 16

dalyje nustatytus investicinės bendrovės likvidavimo principus.

privilegijuotosios akcijos, iki 1995 m. rugsėjo 2 d. nekonvertuotos į

paprastąsias akcijas, nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. laikomos paprastosiomis

akcijomis ir nesuteikia jų savininkams jokių privilegijų. Šios akcijos nuo 1995

m. rugsėjo 2 d. suteikia tokias pačias teises kaip ir paprastosios akcijos.

Tokios akcijos gali būti perregistruotos į paprastąsias akcijas Vertybinių

popierių komisijos sprendimu be investicinės akcinės bendrovės akcininkų

susirinkimo nutarimo. Nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. negalioja jokios investicinių

akcinių bendrovių įstatuose numatytos investicinių akcinių bendrovių steigėjų

privilegijos.

akcinė bendrovė savo pinigus ir vertybinius

popierius privalo saugoti pasirinktame depozitoriume. Sutarties su

depozitoriumu nuorašas turi būti pateiktas Vertybinių popierių komisijai.

steigti naujas investicines akcines bendroves yra draudžiama.

nuostatos iki jų išregistravimo Įmonių rejestre galioja tiek, kiek

neprieštarauja šiam ir Akcinių bendrovių įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS