Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas

@D1=19950705;D2=19960530;D3=19960626

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 63-1581

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

Į S T A T Y M A S

1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1018

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1387, 1999.11.04, Žin., 1999, Nr. 98-2811 (1999.11.19)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir veiklos

ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą, akcininkų teises

bei pareigas ir teisių apsaugos priemones. Šis įstatymas taip pat nustato

investicinių akcinių bendrovių, įsteigtų iki jo įsigaliojimo dienos ir

veikiančių valstybiniam turtui privatizuoti

pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, reorganizavimo į

investicines bendroves tvarką.

nuostatos, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenustato šis įstatymas.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:

Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, Vertybinių popierių rinkos įstatymo

nuostatos, jeigu ko kita nenustato šis įstatymas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-661,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

2 straipsnis. Pagrindinės šio

įstatymo sąvokos

įstatymo ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka saugantis investicinės bendrovės

pinigines lėšas ir vertybinius popierius bei turintis teisę atlikti operacijas

vertybiniais popieriais ir pinigais.

bendrovė, kurios veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka šio įstatymo 3

straipsnyje nustatytus kriterijus. Investicinės bendrovės gali veikti kaip

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždarieji investiciniai fondai ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.

akcinė bendrovė, Vyriausybės nustatyta tvarka įsteigta valstybiniam turtui

privatizuoti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.

juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti arba leidžiantis vertybinius

popierius.

investicinės bendrovės turimų investicijų rinkinys.

portfelis - investicijų portfelis, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) investuota ne daugiau kaip 5 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno

emitento vertybinius popierius, išskyrus, kai:

(grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, o investicijų, kai

investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet

ne daugiau kaip 10 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į

vieno emitento vertybinius popierius, bendra suma yra ne didesnė kaip 40

procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų;

procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į valstybės

(savivaldybės) išleistus arba valstybės (savivaldybės) garantuotus vieno

emitento vertybinius popierius;

arba valstybės (savivaldybės) garantuotus vieno emitento vertybinius popierius

investuota daugiau kaip 35 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)

aktyvų, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo

investicinio fondo įstatuose yra nurodyta ta valstybė (savivaldybė), ir

investuota ne daugiau kaip 30 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų)

aktyvų į vienos emisijos šios valstybės (savivaldybės) išleistus arba

garantuotus vieno emitento vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro

ne mažiau kaip 6 skirtingų emisijų vertybiniai popieriai;

2) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų,

suteikiančių balso teisę;

3) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų

vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balso teisės;

4) nėra įsigyta daugiau kaip 10

procentų vieno emitento skolos vertybinių popierių, išskyrus, kai įsigyjami

valstybės (savivaldybės) išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai;

investicinei bendrovei įsigyjant skolos vertybinius popierius, nereikalingas

visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas

ir netaikomi Akcinių bendrovių įstatyme numatyti apribojimai akcinėms

bendrovėms įsigyjant skolos vertybinius popierius.

bendrovės turimi tam tikro emitento, tam tikros rūšies, tam tikros emisijos

vertybiniai popieriai, įsigyti už tą pačią kainą.

nustatyta tvarka įregistruotuose įstatuose nurodytas akcinės bendrovės

kapitalas, kuris yra lygus išleistų akcijų skaičiaus ir akcijų nominalios

vertės sandaugai.

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų kapitalas, kuris nėra

registruojamas nei nurodomas įstatuose ir kurio dydis keičiasi dėl akcijų

išpirkimo ir jų anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo.

investicinės bendrovės turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių

įsipareigojimų skirtumas.

bendrove:

1) asmenys, turintys 10 ir daugiau

procentų investicinės bendrovės akcijų;

2) investicinės bendrovės kontroliuojami

asmenys;

3) investicinės bendrovės ir su ja

susijusių juridinių asmenų vadovai arba su investicine bendrove susijusių

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savininkai ir vadovai.

12.

Asmenys,

susiję su investicinės bendrovės depozitoriumu:

1) depozitoriumo kontroliuojami arba

depozitoriumą kontroliuojantys asmenys;

2) depozitoriumo vadovai;

3) jei kontroliuojamas arba

kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių

neturinti įmonė, - šio juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios

įmonės vadovai arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės

savininkai.

bendrovės valdymo įmone:

1) valdymo įmonės kontroliuojami arba valdymo įmonę kontroliuojantys

asmenys;

2) valdymo įmonės vadovai;

3) jei kontroliuojamas arba

kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių

neturinti įmonė, - šio juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios

įmonės vadovai arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės

savininkai.

įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, fizinis arba juridinis asmuo, kuris

būdamas akcininku (pajininku, nariu) pats turi daugiau kaip trečdalį visų

balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas

kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti

(paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos

vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens arba įmonės, neturinčios

juridinio asmens teisių, priimamus sprendimus.

arba organizacija, kurioje įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, fizinis

arba juridinis asmuo, būdamas akcininku (pajininku, nariu), pats turi daugiau

kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais

(pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų,

arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių

ar administracijos vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens arba

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, priimamus sprendimus.

16.

Pradinis

kapitalas - leidimo verstis investicinės bendrovės veikla gavimo

dieną investicinės bendrovės steigėjų apmokėtas investicinės bendrovės

įstatinis arba nuosavas kapitalas.

tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas ir jo pavaduotojai,

vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

pagal turto valdymo sutartį yra perduotas investicinės bendrovės turto valdymas

ir administracijos įgaliojimai.

Nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1)

asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar išnykęs

teistumas;

2) asmenys, teisti už nesunkų tyčinį

arba neatsargų nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs;

3) asmenys, piktnaudžiaujantys

alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;

4) asmenys, kurių elgesys arba veikla

duoda pagrindo manyti, kad jie savo pareigas atliks netinkamai arba

piktnaudžiaus jiems suteiktais įgaliojimais.

3 straipsnis. Investicinės bendrovės

samprata

dalyje numatytas išimtis), kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei

juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių

požymių:

1) pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų

(išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), yra sukauptų lėšų

investavimas ar reinvestavimas į vertybinius

popierius;

2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės

turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.

bendrovė gali verstis tik piniginių lėšų, kurios surenkamos viešai platinant

išperkamąsias investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, investavimu

arba reinvestavimu į diversifikuotą investicijų portfelį.

kriterijus, turi būti reorganizuota į investicinę bendrovę šiame įstatyme

nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4

dalyje nurodytus atvejus.

1) bankams, draudimo bendrovėms, finansų

maklerio įmonėms, taip pat kitoms operacijas vertybiniais popieriais

atliekančioms finansinėms institucijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti

įstatymai ar teisės aktai;

2) ne daugiau kaip 100 akcininkų

(savininkų) turinčioms akcinėms bendrovėms, kurios neplatino ir neplatina savo

vertybinių popierių viešai;

3) akcinėms bendrovėms, kurios laikinai peržengia šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą ribą, jeigu jos šią

ribą viršijančius vertybinius popierius parduos ne vėliau kaip per 3 mėnesius;

4) įmonėms, kurių įstatinis kapitalas

yra mažesnis kaip 250 tūkstančių litų.

4 straipsnis. Investicinių bendrovių

klasifikacija

rūšių:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės;

2) uždarieji investiciniai fondai;

3) kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės.

investicine kintamojo kapitalo bendrove, jeigu jos turimas investicijų

portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra

išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti

bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas ir administracijos

įgaliojimai perduodami šios bendrovės valdymo įmonei. Investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė neturi įstatinio kapitalo. Išleidžiant arba

išperkant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, šios bendrovės

nuosavo kapitalo padidėjimas arba sumažėjimas bendrovės įstatuose nenurodomas

ir su tuo susiję įstatų pakeitimai įmonių rejestre neregistruojami.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo

nuostatos dėl akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydžio keitimo bei su tuo

susijusių įstatų pakeitimų registravimo įmonių rejestre.

uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra

diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų

portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

bendrovė gali būti įsteigta tik reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip

pat kitos rūšies įmonę (išskyrus investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir

uždarąjį investicinį fondą) pagal 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5 straipsnis.

Investicinių bendrovių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

verstis tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Norint gauti leidimą,

Vertybinių popierių komisijai pateikiama paraiška. Paraiška teikiama ir

leidimas išduodamas pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Vertybinių popierių komisija per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos

investicinės bendrovės veiklos leidimui gauti įteikimo privalo išnagrinėti

leidimo išdavimo klausimą. Jei leidimas neišduodamas, investicinės

bendrovės atstovams turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas.

turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: „investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė“ ar „IKKB“, „uždarasis investicinis fondas“

ar „UIF“, „kontroliuojančioji investicinė bendrovė“ ar „KIB“. Investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ ar jų santrumpa „AB“ yra

neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi atitikti Vyriausybės

patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

įsteigtai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ar uždarajam investiciniam fondui arba jau veikiančiai įmonei, kuri

reorganizuojama į investicinę bendrovę.

investicinio fondo pirmosios emisijos akcijas gali įsigyti tik jo steigėjai.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai privalo įsigyti steigiamos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už sumą, kuri yra ne mažesnė

nei šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas. Investicinės bendrovės

steigėjų įsigytos akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki leidimo verstis

investicinės bendrovės veikla išdavimo.

sutartį dėl investicinės bendrovės turto saugojimo su šios bendrovės depozitoriumu investicinės bendrovės steigimo

metu gali pasirašyti šios bendrovės steigėjų atstovas, turintis teisę steigimo

metu sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šias sutartis turi

patvirtinti steigiamasis investicinės bendrovės susirinkimas. Tokios sutartys įsigalioja nuo investicinės

bendrovės įregistravimo įmonių rejestre. Tuo atveju, kai į investicinę bendrovę

reorganizuojama kitos rūšies įmonė, turto valdymo sutartį su valdymo įmone turi

teisę pasirašyti reorganizuojamos įmonės vadovas ir tokia sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo po reorganizavimo

veikiančios investicinės bendrovės akcininkų susirinkime.

nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, turi būti pridėta investicinės bendrovės

steigimo sutartis, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas, dokumentai,

įrodantys, kad investicinės bendrovės turtas yra perduotas saugoti

depozitoriumui, pažyma apie investicinės bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat

sutartis su valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal šį įstatymą tokios

sutartys turi būti sudarytos arba neprivalo būti sudarytos, bet yra

sudarytos.

būti nurodyta:

1) pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) investicinės veiklos tikslai,

objektai, būdai;

4) uždarojo investicinio fondo ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

5) uždarojo investicinio fondo ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali

vertė, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės leidžiamos

išperkamosios akcijos turi nominalią vertę, - šių akcijų nominali vertė;

6) akcijų suteikiamos teisės, investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarka ir terminai,

atsiskaitymo už išpirktas arba parduotas akcijas tvarka ir terminai, kurie

negali būti ilgesni, nei nustatyti įstatyme; akcijų išpirkimo sustabdymo ir

nutraukimo tvarka; akcijų pardavimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai bei

tvarka;

7) valdymo organų formavimo tvarka;

8) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija,

jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas;

9) stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu

ji sudaroma, kompetencija bei administracijos vadovo, jei administracija

sudaroma, kompetencija;

10) pajamų paskirstymo politika ir

tvarka;

11) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės dividendų išmokėjimo akcininkams principai ir tvarka, numatant

dividendų paskirstymo akcininkams tvarką, išmokų periodiškumą, pelno dalį,

skiriamą dividendams, ir kitas dividendų mokėjimo sąlygas, jeigu ši bendrovė

numato išmokėti akcininkams pajamų dalį pinigais neišpirkdama iš jų savo

akcijų;

12) nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo

ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo bei išpirkimo

kainos nustatymo taisyklės;

13) išlaidų struktūra ir jų padengimo

principai;

14) pranešimų paskelbimo tvarka, prospektų, metų ir pusmečių ataskaitų

pateikimo bei paskelbimo tvarka, bendrovės dokumentų ir kitos informacijos

pateikimo akcininkams tvarka;

15) likvidavimo ir uždarojo investicinio fondo bei kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės reorganizavimo tvarka;

16) gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems

teisės aktams. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose gali būti nurodomas numatomas išleisti

didžiausias akcijų skaičius.

būti pakeisti ar papildyti, o depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti

pakeisti be Vertybinių popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas

duotu, jeigu Vertybinių popierių komisija per 15 dienų po atitinkamo prašymo

gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl ko įstatai, valdymo įmonė ar

depozitoriumas negali būti pakeisti. Komisija sutikimo gali neduoti tuo atveju,

jei įstatų, valdymo įmonės arba depozitoriumo pakeitimas pažeistų investicinės

bendrovės akcininkų interesus, taip pat tais atvejais, kai tokie pakeitimai

prieštarauja įstatymams arba kitiems teisės aktams. Ginčus dėl sutikimo

pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti valdymo įmonę ar depozitoriumą

sprendžia teismas.

atsisakyti išduoti investicinės bendrovės veiklos leidimą, jeigu:

1) pateikti ne visi šio straipsnio 6

dalyje nurodyti dokumentai;

2) investicinė bendrovė, jos valdymo

įmonė arba leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo

reikalavimų;

3) leidimui gauti pateiktuose

dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;

4) ne visos naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo pirmosios

emisijos akcijos yra apmokėtos arba naujai

steigiamo uždarojo investicinio fondo steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios

emisijos akcijų, arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai

įsigijo naujai steigiamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už mažesnę sumą nei šio įstatymo 6 straipsnio 1

dalyje numatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas

kapitalas, arba apmokėtas ne visas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

minimalus nuosavas kapitalas, nurodytas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, arba steigėjai apmokėjo ne visas įsigytas akcijas;

5) investicinės bendrovės vadovai ar steigėjai, investicinės bendrovės

valdymo įmonės ir (arba) depozitoriumo vadovai nėra nepriekaištingos

reputacijos asmenys ir (arba) neturi darbo

finansinėse įstaigose ar bankuose patirties;

6) investicinė bendrovė nėra perdavusi piniginių lėšų ir (arba)

vertybinių popierių saugoti depozitoriumui.

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės investicijų

portfelio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ne mažiau kaip du

investicinės bendrovės vadovai arba darbuotojai, atsakingi už investicinės

bendrovės turto valdymą, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos

pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie

kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus turi būti per 10

dienų pranešta Vertybinių popierių komisijai.

registruojamos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

būti keičiama tik į investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį.

Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės rūšis gali būti keičiama tik į

uždarojo investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

rūšį. Keisti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės rūšį ar veiklą draudžiama. Draudžiama keisti investicinės bendrovės

veiklą. Investicinei bendrovei reorganizuoti arba investicinės bendrovės rūšiai

pakeisti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas. Keičiant

investicinės bendrovės rūšį, investicinė

bendrovė turi gauti naują leidimą, kuris suteiktų jai teisę verstis kitos

rūšies investicinės bendrovės veikla, ir atitinkamai pakeisti savo įstatus. Jei

uždarojo investicinio fondo arba kontroliuojančiosios investicinės bendrovės rūšis keičiama į investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės rūšį, Vertybinių popierių komisijoje turi būti

perregistruojamos šios bendrovės akcijos, įregistruojant išperkamąsias akcijas.

Nutarimą pakeisti investicinės bendrovės rūšį turi teisę priimti tik investicinės bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas ne mažesne kaip 3/4 atstovaujamų susirinkime balsų dauguma.

Investicinę bendrovę reorganizuojant skaidymo būdu, kiekvienas jos akcininkas

turi gauti tokią pat dalį kiekvienos iš naujo steigiamos investicinės bendrovės akcijų, kokią jis turėjo reorganizuojamoje

bendrovėje. Investicinės bendrovės reorganizavimo arba likvidavimo pagrindas

negali būti jos turto dalies, kurią sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas

žemiau 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte

nustatytos ribos.

panaikinti investicinei bendrovei išduotą veiklos leidimą, jeigu

investicinė bendrovė:

1) yra likviduojama;

2) leidimą gavo pateikusi klaidingą ar

melagingą informaciją, suklastotus dokumentus, taip pat nuslėpusi faktus, dėl

kurių leidimas neturėjo būti išduodamas;

3) daugiau nebevykdo leidimo išdavimo

sąlygų arba nesilaiko įstatymų ir kitų teisės aktų;

4) nevykdo šio įstatymo 6 straipsnio 1

dalyje nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) 12 mėnesių nesinaudoja suteiktu

leidimu arba tokį laikotarpį nesiverčia savo veikla;

6) neužtikrina jai patikėtų lėšų

saugumo, nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams arba jai iškeliama

bankroto byla;

7) aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas, išskyrus, jeigu

tai įvyko dėl investicinės bendrovės depozitoriumo arba valdymo įmonės kaltės;

8) yra reorganizuojama.

pat gali būti panaikintas, jeigu atsiranda nors viena iš sąlygų, nurodytų šio

straipsnio 9 dalies 5 punkte. Tais atvejais, kai 13 dalies 6 ir 7

punktuose nurodyti investicinės bendrovės leidimo panaikinimo pagrindai

atsiranda dėl investicinės bendrovės depozitoriumo arba valdymo įmonės kaltės,

Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti investicinei bendrovei

pakeisti valdymo įmonę ir (arba) depozitoriumą šio įstatymo nustatyta tvarka.

bendrovės veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 13 dalies 6 ir 7

punktuose nurodytus investicinės bendrovės veiklos leidimo panaikinimo

pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada Vertybinių popierių komisijai turi

būti pateikta per 2 mėnesius nuo pareikalavimo atlikti auditą, jeigu Komisija nenustato kitokio termino.

Investicinei bendrovei išduoto veiklos leidimo panaikinimo klausimas gali būti

svarstomas be nepriklausomo audito išvadų, jeigu investicinė bendrovė per

nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą

auditą, arba nepateikė jokios informacijos apie tai, kad bus atliekamas

nepriklausomas auditas.

išduotas leidimas buvo panaikintas, ši bendrovė turi būti likviduojama,

išskyrus šio straipsnio 13 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Likviduojama

investicinė bendrovė turi būti perregistruota ir prie jos pavadinimo pridėtas

žodis „likviduojama“. Informacija apie investicinės bendrovės likvidavimo eigą

ir terminus bei kita su investicinės bendrovės likvidavimu susijusi informacija

turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai

suinteresuotam trečiajam asmeniui ir Vertybinių popierių komisijai pagal

Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Likviduojamos

investicinės bendrovės turtas, kurį sudaro vertybiniai popieriai, įtraukti į

vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, turi būti parduoti per šias biržas;

vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose pripažintose nuolatinėse

reguliuojamose rinkose, turi būti parduoti šiose rinkose; kiti vertybiniai

popieriai bei kitas investicinės bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis

turtas turi būti parduotas aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos

nustatytas taisykles. Gauti už jį pinigai kartu su kitomis likviduojamos

bendrovės piniginėmis lėšomis, įvykdžius visas jos prievoles, padalijami

akcininkams proporcingai jų turimų šios bendrovės akcijų skaičiui. Likviduojama

investicinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos

likvidavimu. Likviduojamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijų pardavimas ir išpirkimas nutraukiamas nuo nutarimo likviduoti šią

bendrovę priėmimo akcininkų susirinkime. Apie tokį nutarimą turi būti

nedelsiant pranešta asmenims, platinantiems ir išperkantiems investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijas.

panaikinimo sprendžia teismas.

(įsigyti šios įmonės vertybinių popierių) be

raštiško kreditorių sutikimo.

6 straipsnis. Kapitalas

ne mažesnis kaip 1 milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų

nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą. Vertybinių

popierių komisijai ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pranešta apie tai,

kad:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1 milijonas litų;

2) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už įstatinį kapitalą.

arba kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinį kapitalą, akcininkai

neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos emisijos akcijų. Akcininkai taip

pat neturi pirmumo teisės pasirašyti papildomų investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų.

kontroliuojančioji investicinė bendrovė neturi teisės mažinti įstatinio

kapitalo, išskyrus mažinimą dėl patirtų nuostolių ir šio įstatymo 10 straipsnio

5 dalyje nurodytą atvejį.

aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų)

aktyvų vertės sumažėjimo, uždarasis investicinis fondas ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos

privalo tokią būklę ištaisyti.

sudaryti daugiau kaip 15 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

Ilgalaikės paskolos kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, būtinam šios bendrovės veiklai, įsigyti negali sudaryti daugiau kaip

10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė gali imti savo išleistoms akcijoms išpirkti būtiną trumpalaikę paskolą

(ne ilgiau kaip 60 dienų), kuri negali sudaryti

daugiau kaip 10 procentų bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės ir kartu su

ilgalaikėmis paskolomis negali viršyti šioje dalyje nustatyto limito.

7 straipsnis. Akcijos

gali būti tik paprastosios, suteikiančios vienodas teises jų savininkams.

Kiekviena akcija suteikia jos turėtojui vieną balsą visuose akcininkų

susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis akcijomis gauti

dividendus bei atitinkamą dalį investicinės bendrovės turto, kai ji

likviduojama. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali

neturėti nominalios vertės.

bendrovės ir uždarojo investicinio fondo akcijos ir steigimo metu, ir

platinamos įregistravus bendrovę gali būti apmokėtos tik pinigais. Platinant

įsteigtos kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijas, už jas galima

atsiskaityti piniginiais įnašais ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje

nurodytais vertybiniais popieriais bei nekilnojamuoju turtu, tačiau turtiniai

įnašai negali sudaryti daugiau nei 25 procentus platinamų akcijų vertės.

Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio kapitalo ar jo padidinimo

įregistravimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti

savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. Už investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijas turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo

sandorio sudarymo. Tik po to, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijos visiškai apmokamos, jos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į

šios bendrovės akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą bei įtraukiamos

į apskaitą pagal sąskaitų tvarkytojams keliamus reikalavimus. Investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės išleisti akcijų ar perduoti jas

investuotojams, jei už jas nėra sumokėta nustatyta kaina. Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimo sandoris laikomas sudarytu nuo

pareikalavimo išpirkti šios bendrovės akcijas iš jų savininko pateikimo

asmeniui, išperkančiam investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, ir

patvirtinimo savininkui, kad toks reikalavimas gautas, pateikimo. Nuo išpirkimo

sandorio sudarymo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkas netenka

visų teisių, kurias suteikia šios bendrovės akcijos, išskyrus teises,

atsirandančias iš išpirkimo sandorio sudarymo. Asmuo, išperkantis investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, privalo atsiskaityti su asmeniu,

pareikalavusiu išpirkti šios bendrovės akcijas, ne vėliau kaip per 7 darbo

dienas nuo akcijų išpirkimo sandorio sudarymo.

bendrovės akcijos gali būti įtrauktos į

vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal Vertybinių popierių komisijos

ir biržos patvirtintas taisykles. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijos negali būti perkamos ir parduodamos vertybinių popierių biržoje.

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo įstatuose nustatyta tvarka

išpirkti iš jo savo akcijas, atsiskaitydama už jas pinigais. Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos pardavimo ir išpirkimo kaina yra

apskaičiuojama pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintą investicinės

bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės nustatymo metodiką ir turi būti lygi

šiai akcijai tenkančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavų

(grynųjų) aktyvų vertės daliai. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijas, akcijos pardavimo kainą galima padidinti vienai akcijai

tenkančių šios bendrovės akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų suma.

Akcijų pardavimo kainą galima didinti tik tų investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų, kuriomis nėra sumažinti

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai, suma.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali mažinti savo išperkamųjų akcijų

išpirkimo kainą šių akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų suma tik tuo

atveju, jei šiomis sąnaudomis nebuvo sumažinti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai ir nebuvo padidinta šios bendrovės akcijų

pardavimo kaina.

bendrovė privalo viešai skelbti savo akcijų pardavimo ir išpirkimo kainas

kiekvieną kartą, kai jos išleidžiamos ar išperkamos, tačiau ne rečiau kaip du

kartus per mėnesį. Vertybinių popierių komisija gali sumažinti skelbimų dažnumą

iki vieno karto per mėnesį, jeigu toks

sumažinimas nepadarys žalos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcininkams ir kitiems investuotojams.

bendrovė, remdamasi savo įstatuose numatytomis procedūromis ar kitomis

taisyklėmis, gali laikinai (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per ūkinius metus)

sustabdyti savo akcijų išpirkimą, jeigu:

1) tuo norima apsaugoti savo akcininkų interesus nuo galimo investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės nemokumo, taip pat nuo akcijų išpirkimo kainos

kritimo dėl nepalankios vertybinių popierių

rinkos konjunktūros ir su tuo susijusio investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės turimo investicijų portfelio vertės sumažėjimo;

2) nuosavas kapitalas tampa arba,

įvykdžius reikalavimą išpirkti akcijas, taptų mažesnis, nei nustatyta 6

straipsnio 1 dalyje;

3) to pareikalauja Vertybinių popierių komisija.

išpirkimą turi teisę priimti šios bendrovės valdymo įmonė arba Vertybinių

popierių komisija. Nuo sprendimo sustabdyti

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmimo momento

šiai bendrovei ir asmenims, įgaliotiems išpirkti šios bendrovės akcijas,

draudžiama išpirkti bendrovės akcijas: priimti išpirkimo paraiškas,

atsiskaityti už akcijas, kurias išpirkti

buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą priėmimo.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prievolė sumokėti akcininkams,

pareikalavusiems išpirkti jų akcijas iki nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą

priėmimo, jei su jais nėra atsiskaityta,

pasibaigia nuo nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą priėmimo. Tokie asmenys nuo

nutarimo sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą

priėmimo momento atgauna visas akcininko teises.

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonė privalo nedelsdama apie

tokį sprendimą informuoti asmenis, išperkančius šios bendrovės akcijas, ir per

5 dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių komisijai bei viešai apie

tai paskelbti per visuomenės informavimo priemones (šalies laikraščius, radiją

ar televiziją) tokiu būdu ir laiku, kad investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcininkai ir galimi investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti

apie šį įvykį. Jei sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų išpirkimą priėmė valdymo įmonė, atnaujinti akcijų išpirkimą

turi teisę valdymo įmonė arba Vertybinių popierių komisija. Jei sprendimą

sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmė

Vertybinių popierių komisija, atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų išpirkimą turi teisę Vertybinių popierių komisija. Apie

sprendimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą

turi būti pranešta tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, platinamos neterminuotai.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų emisijos dydis yra neribojamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios bendrovės

įstatuose nurodytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius. Jeigu

platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pasikeičia

prospekto duomenys arba įvyksta esminis įvykis,

apie tai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju asmenys,

jau įsigiję investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, turi teisę

reikalauti, kad ši bendrovė jas išpirktų už išpirkimo kainą. Toks asmuo neturi

teisės reikalauti, kad investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė arba jos akcijų platintojas grąžintų įnašus Vertybinių

popierių viešosios apyvartos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas šio įstatymo, Vertybinių

popierių viešosios apyvartos įstatymo ir investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti šiai bendrovei išpirkti jos steigimo metu pasirašytas akcijas

tik tada, kai viešai išplatinta ne mažesnės kaip pusė investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo, nurodyto šio įstatymo 6

straipsnio 1 dalyje, vertės šios bendrovės akcijų. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi

teisę pateikti išpirkti tiek šios bendrovės vertybinių popierių, įsigytų jos

steigimo metu, kad bendra jų vertė būtų ne didesnė nei 4/5 pateikimo metu

viešai išplatintų šios bendrovės vertybinių popierių vertės.

[9 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:

įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, platinamos neterminuotai.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų emisijos dydis yra neribojamas, išskyrus tuos atvejus, kai

šios bendrovės įstatuose nurodytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų

skaičius. Jeigu platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas

pasikeičia prospekto duomenys arba įvyksta esminis įvykis, apie tai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta

tvarka. Tokiu atveju asmenys, jau įsigiję investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad ši bendrovė jas išpirktų už

išpirkimo kainą. Toks asmuo neturi teisės reikalauti, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba jos

akcijų platintojas grąžintų įnašus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 11

straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijų platinimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas šio įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo ir investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti šiai

bendrovei išpirkti jos steigimo metu pasirašytas

akcijas tik tada, kai viešai išplatinta ne mažesnės kaip pusė investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo, nurodyto šio įstatymo

6 straipsnio 1 dalyje, vertės šios bendrovės akcijų. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę

pateikti išpirkti tiek šios bendrovės vertybinių popierių, įsigytų jos steigimo

metu, kad bendra jų vertė būtų ne didesnė nei 4/5 pateikimo metu viešai

išplatintų šios bendrovės vertybinių popierių vertės.]

bendrovės akcijų pasirašymas, pardavimas ir išpirkimas vyksta pagal Vertybinių

popierių komisijos patvirtintas taisykles. Parduodant investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės akcijas, netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos,

reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų

pasirašymą ir apmokėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-661,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

8 straipsnis. Valdymas

bendrovės turto valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, veikiančiai pagal

šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas. Uždarojo investicinio fondo ir

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turto ar jo dalies (investicijų

portfelio) valdymas gali būti perduotas valdymo įmonei. Šiais atvejais

investicinės bendrovės valdyba nesudaroma; gali būti nesudaroma ir

administracija. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei,

investicinėje bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba. Tuo

atveju, kai investicinėje bendrovėje nėra administracijos, šios bendrovės

finansinę apskaitą privalo tvarkyti valdymo įmonė. Ši valdymo įmonės pareiga

turi būti numatyta ir aptarta turto valdymo sutartyje ir investicinės bendrovės

įstatuose.

akcininkų susirinkime turi asmenys, buvę jos akcininkais šios bendrovės

visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.

Visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų

apskaitos diena turi būti pasirinkta ne ankstesnė kaip 60 ir ne vėlesnė kaip 30

kalendorinių dienų iki investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų

susirinkimo. Akcijos, kurias akcininkas pareikalavo investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės išpirkti, balso teisės

nesuteikia, nors šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų

apskaitos dieną šis akcininkas ir buvo investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcininkų sąraše. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvorumas nustatomas

pagal išleistų ir nesupirktų akcijų skaičių, buvusį investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos

pabaigoje. Akcininkas visuotiniame akcininkų susirinkime turi tiek balsų, kiek jis jų turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo

akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.

bendrovės akcininkų susirinkimas turi teisę:

1) keisti ir papildyti investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatus. Akcininkų susirinkimo nutarimas pakeisti

arba papildyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus įsigalioja tik

po to, kai šiam nutarimui pritaria Vertybinių popierių komisija;

2) rinkti auditorių;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius;

4) atšaukti stebėtojų tarybos narius ir

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditorių;

5) tvirtinti turto valdymo sutartį su

valdymo įmone arba turto valdymo sutarties pakeitimus. Turto valdymo sutarties

pakeitimai įsigalioja tik nuo jų patvirtinimo Vertybinių popierių komisijoje;

6) pakeisti valdymo įmonę ir patvirtinti

naujos valdymo įmonės kandidatūrą. Nutarimas pakeisti valdymo įmonę įsigalioja

tik patvirtinus Vertybinių popierių komisijoje naują valdymo įmonę bei nutarimą

pakeisti valdymo įmonę. Valdymo įmonę akcininkų susirinkimas gali keisti tik

šio įstatymo nustatytais atvejais;

7) nustatyti ir tvirtinti audito

paslaugų apmokėjimo sąlygas;

8) tvirtinti metinę finansinę

atskaitomybę, valdymo įmonės ataskaitą apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

veiklą, audito ataskaitą;

9) išleisti naujos emisijos akcijų, jei

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nustatytas maksimalus

leidžiamas išplatinti akcijų skaičius;

10) likviduoti bendrovę.

kapitalo bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su patariamojo balso

teise turi teisę tam įgalioti valdymo įmonės atstovai, nors valdymo įmonė ir

nėra investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkė.

bendrovė turi teisę nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo

reikalavimus, tačiau šis kvorumas negali būti mažesnis nei 15 procentų visų

balsų, kuriuos šiame visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas turi būti nurodytas įstatuose.

bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių

susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus, kai priimami nutarimai dėl šio

straipsnio 3 dalies 1, 6 ir 10 punktuose nurodytų nutarimų, kuriems reikia 3/4

balsų daugumos, ir kitus atvejus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatyme.

neturi teisės panaikinti valdymo įmonės nutarimų dėl investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės turto valdymo arba priimti nutarimų dėl turto valdymo, kurie

būtų privalomi valdymo įmonei.

bendrovės stebėtojų taryba turi šiuos įgaliojimus:

1) parenka valdymo įmonę, įgalioja

atstovą pasirašyti turto valdymo sutartį ir visuotiniam akcininkų susirinkimui

teikia siūlymus patvirtinti pasirašytą turto valdymo sutartį bei jos

pakeitimus, taip pat siūlymus pakeisti valdymo įmonę, pratęsia turto valdymo

sutarties galiojimą šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

2) analizuoja valdymo įmonės veiklą,

finansinių išteklių naudojimą, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto

valdymo organizavimą, apmokėjimą už turto valdymo paslaugas, finansinės būklės

perspektyvą;

3) parenka investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės depozitoriumą ir sudaro su juo sutartį;

4) parenka investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės auditorių ir siūlo jį patvirtinti visuotiniam akcininkų

susirinkimui;

5) tikrina investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės buhalterinę-finansinę apskaitą, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės dokumentus;

6) pateikia visuotiniam akcininkų

susirinkimui valdymo įmonės ataskaitą, pasiūlymus ir atsiliepimus apie

bendrovės metinę finansinę atskaitomybę;

7) atstovauja investicinei kintamojo

kapitalo bendrovei nagrinėjant šios bendrovės ir jos valdymo įmonės,

depozitoriumo ginčus;

8) sprendžia kitus įstatuose, taip pat

visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose nurodytus klausimus.

valdybos teisės ir pareigos investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje

perduodamos valdymo įmonei ir (arba) stebėtojų tarybai. Šių teisių ir pareigų

perdavimas ir jų paskirstymas turi būti nurodytas investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės įstatuose ir turto valdymo sutartyje.

9 straipsnis. Turtas

sudaryti tik:

1) pinigai ir Vertybinių popierių

komisijos pripažintos pinigų rinkos priemonės;

2) vertybiniai popieriai;

3) kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis

turtas, kuris yra būtinas tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

ar uždarojo investicinio fondo veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų

šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės;

4) kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis

turtas, įsigyjamas kontroliuojančiosios investicinės bendrovės, kuris sudaro ne

daugiau kaip 25 procentus šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

vertybinių popierių:

1) kurie yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje

veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą;

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turi teisę įsigyti vertybinių

popierių, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių popierių biržų

prekybos sąrašus;

2) kuriais prekiaujama kitose pripažintose reguliuojamose, nuolatinėse ir

viešose vertybinių popierių rinkose Lietuvoje; investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė tokių vertybinių popierių gali įsigyti tuo atveju, jei šiose rinkose

vertybinių popierių kainą galima nustatyti

ne rečiau, nei reikia apskaičiuoti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

akcijų pardavimo ir išpirkimo kainą;

3) išleidžiamų naujų vertybinių popierių emitentų, kurių anksčiau

išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį

prekybos sąrašą, jeigu jų emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti

šiuos išleidžiamus naujus vertybinius popierius į minėtą prekybos sąrašą ir yra

garantuojama, kad jie bus įrašyti į šį

sąrašą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo išleidimo; kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės turi teisę įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių

popierių, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas

pateikti prašymą įtraukti į oficialųjį ar

einamąjį Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos prekybos

sąrašą ar į kitos pripažintos reguliuojamos, nuolatinės ir viešos vertybinių

popierių rinkos Lietuvoje prekybos sąrašą arba jei šie vertybiniai popieriai išleidžiami į viešąją apyvartą;

4) Vyriausybės (vietos savivaldos institucijos) išleistų ar garantuotų

vertybinių popierių;

5) Vertybinių popierių komisijos pripažintų likvidžiais kitų vertybinių

popierių.

dalyje nenurodytų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti

daugiau kaip 10 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų.

Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali įsigyti kitų šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų vertybinių popierių, kurių

bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės nuosavų

(grynųjų) aktyvų. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų)

aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose

arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamų naujų

vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių

priežasčių, tai investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

pažeidimo padarymo dienos privalo tokią

būklę ištaisyti.

bendrovė gali investuoti ne daugiau kaip 5 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų į

kitų investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas. Tokių investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įsigytų akcijų vertė kartu su šio straipsnio 2

dalyje nenurodytais vertybiniais popieriais, kuriuos turi įsigijusi ši

bendrovė, negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų.

bendrovė gali investuoti į vertybinius popierius, išleistus kitos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės, kurią valdo ta pati valdymo įmonė, arba valdymo

įmonė, kurią su investuojančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo

įmone sieja bendras valdymas ar kontrolė, arba kai vienos iš šių investicinių

kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo

daugiau nei 10 procentų balsų kitos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tik esant visoms šioms

sąlygoms:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės, kurios akcijos yra įsigyjamos, įstatuose yra nurodyta, kad ši

bendrovė turi teisę įsigyti tik tam tikrame ekonomikos sektoriuje ar tam

tikroje geografinėje teritorijoje veikiančių įmonių vertybinių popierių, ir

nurodomas tas ekonomikos sektorius ar geografinė teritorija;

2) investuojančios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose aiškiai nurodyta, kad ši bendrovė turi

teisę investuoti į vertybinius popierius, išleistus kitos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės, kurios turtą valdo ta pati valdymo įmonė, arba

valdymo įmonė, kurią su investuojančios investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės valdymo įmone sieja bendras valdymas ar kontrolė, arba kai vienos iš

šių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo daugiau nei 10 procentų balsų kitos investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, esant šio

straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms;

3) tokiai investicijai gautas Vertybinių

popierių komisijos leidimas.

mokesčius iš investicinės kintamojo kapitalo bendrovės už sandorius, nurodytus

šio straipsnio 5 dalyje. Valdymo įmonei taip pat draudžiama tokių sandorių

vykdymo išlaidas išskaičiuoti iš investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

turto.

10 straipsnis. Investicinių bendrovių

veiklos ypatumai

1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo

prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius ar nekilnojamąjį

turtą, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus;

2) imti paskolas pažeidžiant šio

įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus;

3) įsigyti ir turėti vertybinių popierių, dėl kurių būtų pažeisti

diversifikuotam investicijų portfeliui nustatyti reikalavimai, išskyrus

steigiamą naują investicinę kintamojo

kapitalo bendrovę ar uždarąjį investicinį fondą, kuris 6 mėnesius nuo

investicinės bendrovės veiklos leidimo gavimo gali nesilaikyti diversifikavimo

reikalavimų;

4) leisti obligacijas;

5) steigti filialus ar atstovybes;

6) įsigyti brangiųjų metalų arba brangiųjų

metalų sertifikatų (liudijimų);

7) įsigyti savo valdymo įmonės išleistų

vertybinių popierių.

bendrovė ir uždarasis investicinis fondas turi teisę naudoti Vertybinių

popierių komisijos pripažintas išvestines finansines priemones tik rizikai

sumažinti. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam

fondui draudžiama įsigyti išvestinių finansinių priemonių siekiant gauti pelną

iš jų perpardavimo arba naudoti Vertybinių popierių komisijos nepripažintas

išvestines finansines priemones. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba

uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis finansinėmis

priemonėmis tik tuo atveju, jeigu šios bendrovės arba fondo įstatuose ir

prospekte yra aiškiai nurodyta, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė

arba uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis, tačiau tik rizikai valdyti. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo prospekte turi būti aiškiai

nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ši investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas ketina naudotis.

Kiekviena išvestinė finansinė priemonė, kuria naudojasi investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas, turi būti pagrįsta aiškia

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo

investicine pozicija. Tokia investicinė pozicija ir jos rizikai sumažinti

naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti aiškiai nurodytos investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo periodinėse

ataskaitose. Periodinėje ataskaitoje turi būti aprašyta ir šios investicinės

pozicijos rizika, taip pat kaip šiai rizikai sumažinti naudojama išvestinė

finansinė priemonė gali nuo jos apsaugoti.

fondas pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl

įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamus naujus vertybinius popierius ar dėl kitų

nuo šios bendrovės ar šio fondo nepriklausančių objektyvių priežasčių, jie

privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių

popierių, dėl kurių buvo pažeisti šioje

dalyje numatyti apribojimai, jei kitokiu būdu per nurodytą terminą nesutvarko

savo investicijų portfelio taip, kad jis atitiktų diversifikuoto investicijų

portfelio reikalavimus. Šis terminas gali būti pratęstas Vertybinių popierių

komisijos sutikimu, jeigu per 3 mėnesius

tretiesiems asmenims perleisdama diversifikuoto vertybinių popierių portfelio

reikalavimų neatitinkančius vertybinius popierius investicinė bendrovė patirs

nuostolių dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos vertybinių popierių rinkoje. Nepalankiai susiklosčiusia situacija

vertybinių popierių rinkoje laikoma tokia situacija, kai investicinės bendrovės

visų arba dalies turimų vertybinių popierių rinkos kaina krinta, palyginti su

jų įsigijimo kaina, dėl finansinių krizių Lietuvoje arba už jos ribų, socialinių neramumų, stichinių nelaimių arba kitokių

veiksnių, nepriklausančių nuo investicinės bendrovės, jos valdymo įmonės arba

šių vertybinių popierių emitento valios.

1) turėti vieno emitento išleistų

vertybinių popierių, kurių bendra vertė sudarytų daugiau kaip 25 procentus

nuosavų (grynųjų) aktyvų, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius. Jei šis

reikalavimas pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose

numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamų vertybinių popierių, ar dėl

kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, investicinė bendrovė

ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti;

2) imti iš kontroliuojamų įmonių

kreditus ar gauti jų garantijas;

3) be visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimo įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti visą ar dalį bet kurio emitento

akcijų paketo, kurio bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 5 procentus

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės,

jeigu dėl tokio sandorio kontroliuojančioji investicinė bendrovė prarastų ar

galėtų prarasti:

susirinkime kvalifikuotą (2/3, 3/4 arba didesnę, jeigu tai numato emitento

įstatai, balsų dalį) ar paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto teisę

(1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;

sušaukimo iniciatyvos bei kitas teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/10

emitento įstatinio kapitalo;

į stebėtojų tarybos ar valdybos narius iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti

reikia 1/20 emitento įstatinio kapitalo;

4) be visuotinio (akcininkų) susirinkimo

sprendimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, teikti paskolas, garantuoti ar laiduoti

už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, jeigu tokių kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų paskolų bendra suma sudarytų

daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.

bendrovei draudžiama visais būdais supirkti savo akcijas ar priimti jas kaip

įkaitą. Jeigu uždarasis investicinis fondas arba kontroliuojančioji investicinė bendrovė įgyja nuosavybės

teisę į savo akcijas, tai šis fondas arba bendrovė privalo šias akcijas

perleisti kitų asmenų nuosavybėn per 12 mėnesių nuo įgijimo. Jei per nustatytą

laiką akcijos neperleidžiamos, jos turi būti anuliuojamos ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas

Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

kapitalo bendrovei, valdymo įmonei arba depozitoriumui, veikiantiems

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba savo vardu, bet investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės sąskaita, draudžiama perleisti ir (arba)

įsipareigoti perleisti vertybinius popierius, kurių savininkas nėra investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė.

11 straipsnis. Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės investicijų portfelio vertės

padidėjimo ir investicijų pajamų

paskirstymas

bendrovės investicijų portfelio vertės padidėjimas ir investicijų pajamos

paskirstomi remiantis šios bendrovės įstatais. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės įstatuose turi būti konkrečiai nurodyta, kokios šios bendrovės

pajamos kokiems tikslams bus paskirstomos. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcininkų susirinkimas netvirtina pelno paskirstymo projekto. Ši

bendrovė moka savo akcininkams dividendus įstatų nustatyta tvarka, jeigu jos

įstatuose yra šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 11 punkte nurodytos nuostatos.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali savo akcininkams mokėti dividendus

kelis kartus per metus, jei taip yra nustatyta jos įstatuose. Investicinei

kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos,

reglamentuojančios pelno paskirstymo ir dividendų mokėjimo tvarką. Draudžiama

dividendams naudoti nerealizuotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pelną.

bendrovės pajamų paskirstymą vykdo šios bendrovės valdymo įmonė, duodama

pavedimus investicinės kintamojo kapitalo bendrovės depozitoriumui.

12 straipsnis. Informacija, kurią

investicinė bendrovė turi pateikti savo akcininkams,

visuomenei bei priežiūros

institucijoms

sudaryti:

1) prospektą;

2) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas;

3) kiekvienų ūkinių metų pirmųjų 6

mėnesių (pusmečio) ataskaitas.

paskelbtos laikantis šių terminų:

1) metų ataskaita - ne vėliau kaip per 4

mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;

2) pusmečio ataskaita - ne vėliau kaip

per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

sudaryti neatskiriamą prospekto dalį ir būti pateikiami jo prieduose.

ir jo pataisas, taip pat metų ir pusmečių ataskaitas privalo pateikti

Vertybinių popierių komisijai pagal šios komisijos nustatytus jų turinio,

pateikimo tvarkos ir terminų reikalavimus.

metų ataskaitoje, turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, turinčio

teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti auditą. Auditoriaus išvados turi būti

pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip pat turi būti nurodyti

visi šio įstatymo ir kitų investicinių bendrovių finansinę veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinami visiems investicinės bendrovės

akcijas pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties arba

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio

sudarymą. Be to, metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos visuomenei

tam tikrose prospekte nurodytose vietose. Prospektas, metų ir pusmečių

ataskaitos visuomenei turi būti prieinami nemokamai.

sutartis, ir depozitoriumas privalo tvarkyti sandorių ir kitų bendrovės

operacijų apskaitą įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka. Visi su investicinės bendrovės veikla susiję dokumentai

turi būti prieinami Vertybinių popierių komisijos darbuotojams patikrinti.

pareikalauja, bet ne dažniau kaip kartą per metus, investicinė bendrovė per 3

mėnesius privalo jai pateikti nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje būtų

pateiktos išvados, kaip investicinė bendrovė vykdo šio įstatymo 9 ir 10

straipsnių reikalavimus. Toks investicinės bendrovės auditas, finansuojamas

iš Vertybinių popierių komisijos lėšų, gali būti atliekamas ir dažniau.

privalo kiekvienais ūkiniais metais sudaryti ir paskelbti papildomą ataskaitą

apie įmonių grupės, kurią sudaro

kontroliuojančioji investicinė bendrovė ir jos kontroliuojamos įmonės, veiklą.

finansinę būklę, kontroliuojančioji investicinė bendrovė ataskaitoje turi

pateikti pagal Finansų ministerijos

nustatytą metodiką parengtą konsoliduotą buhalterinį balansą, konsoliduotą

pelno (nuostolių) ataskaitą bei atitinkamų straipsnių paaiškinimus (aiškinamąjį

raštą). Pagal konsoliduoto buhalterinio balanso duomenis negali būti

sprendžiama, ar įmonė atitinka 3 straipsnio

1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

9 dalies nuostatas sudaro įmonių grupę, privalo pateikti investicinėms

bendrovėms visą informaciją, būtiną konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti.

teisingai ir sąžiningai atskleista informacija apie konsoliduotos įmonių

grupės, kaip visumos, turtą ir įsipareigojimus, pelną bei nuostolius.

Ataskaitoje apie įmonių grupės valdymą turi būti atskleista informacija apie

šios grupės, kaip visumos, valdymo struktūrą, įvykusius ir numatomus pokyčius

bei svarbiausius ataskaitinio laikotarpio įvykius.

13 straipsnis. Draudimai asmenims,

susijusiems su investicine bendrove, valdymo įmone

arba depozitoriumu

investicine bendrove, investicinės bendrovės depozitoriumui, investicinės

bendrovės ar investicinės bendrovės valdymo įmonės darbuotojams arba asmenims,

susijusiems su depozitoriumu ar valdymo įmone, draudžiama visais būdais

perleisti šiai investicinei bendrovei

tiesiogiai ar per jos valdymo įmonę vertybinius popierius arba kitokį turtą,

taip pat bet kokiu būdu gauti iš šios investicinės bendrovės vertybinius

popierius ar kitokį turtą, išskyrus atvejus, kai perkamos investicinės

bendrovės akcijos, gaunami pinigai už

išperkamas šios investicinės bendrovės akcijas, gaunamas autorinis atlyginimas

arba gaunamos piniginės išmokos, susijusios su darbo santykiais su šia

investicine bendrove, arba depozitoriumas gauna užmokestį iš investicinės

bendrovės už jos turto saugojimą arba

tarpininkavimą perkant ar parduodant vertybinius popierius pagal sutartį su šia

bendrove.

bendrove, investicinės bendrovės depozitoriumui, investicinės bendrovės valdymo

įmonei, investicinės bendrovės ar investicinės bendrovės valdymo įmonės

darbuotojams arba asmenims, susijusiems su depozitoriumu ar valdymo įmone,

draudžiama pirkti ar parduoti vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje

arba kitoje pripažintoje reguliuojamoje, nuolatinėje ir viešoje vertybinių

popierių rinkoje tuo atveju, jei toks asmuo arba sandorį sudarantis ar

pavedantis sudaryti juridinio asmens atstovas žino, kad antroji vertybinių

popierių biržoje arba kitoje pripažintoje reguliuojamoje, nuolatinėje ir

viešoje vertybinių popierių rinkoje vykdomo sandorio šalis (pirkėjas arba

pardavėjas) yra ši investicinė bendrovė.

nustatyti draudimai netaikomi tuo atveju, jei investicinės bendrovės stebėtojų

taryba arba, jei stebėtojų taryba nėra sudaroma, valdyba nusprendžia, kad toks

vertybinių popierių ar kitokio turto įgijimas arba perleidimas yra naudingas

investicinės bendrovės akcininkams ir nepažeidžia jų teisių bei teisėtų

interesų. Toks sprendimas turi būti priimamas kiekvienu atveju stebėtojų

tarybos ar valdybos posėdyje ir įrašomas į investicinės bendrovės stebėtojų

tarybos ar valdybos posėdžio protokolą.

tarybos ar valdybos narys neturi teisės balsuoti svarstant klausimus dėl šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo, taip pat kitus klausimus, jei toks

stebėtojų tarybos ar valdybos narys arba jo šeimos nariai bei artimi

giminaičiai yra suinteresuoti tokio sprendimo priėmimu arba nepriėmimu. Šeimos

nariais ir artimais giminaičiais laikomi: tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai,

broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikų ir įvaikių sutuoktiniai, sutuoktinio

tėvai ir įtėviai bei sutuoktinio broliai ir seserys.

nuostatas, privalo atlyginti investicinei bendrovei padarytus nuostolius ir

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONĖS

14 straipsnis. Valdymo įmonės

samprata

Lietuvos Respublikoje turinti buveinę akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos

išduotą leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Šių leidimų

išdavimo bei panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių

komisija.

panaikinimo sprendžia teismas.

turi būti ne mažesnis kaip 500 tūkstančių litų. Jeigu valdymo įmonė valdo

daugiau nei vienos investicinės bendrovės turtą, ši suma turi būti didinama 100

tūkstančių litų kiekvienai papildomai valdomai investicinei bendrovei. Jeigu

įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų, valdymo įmonė privalo ne

vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją. Vertybinių

popierių komisija gali nustatyti papildomus reikalavimus valdymo įmonės

kapitalui.

darbuotojai, atsakingi už investicinių bendrovių turto valdymą, privalo turėti

Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Valdymo

įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai duomenis apie visus

vadovus bei laikinai juos pavaduojančius asmenis (vardai, pavardės, adresai,

telefonų numeriai). Valdymo įmonės vadovais gali būti tik nepriekaištingos

reputacijos asmenys, turintys darbo finansų įstaigose arba bankuose patirties.

Tokie patys reikalavimai taikomi ir laikinai valdymo įmonės vadovus

pavaduojantiems asmenims. Apie numatomus valdymo įmonės vadovų pakeitimus

Vertybinių popierių komisijai turi būti pranešta iš anksto. Jeigu valdymo

įmonės vadovais tampa asmenys, kurie pagal įstatymus neturi teisės eiti valdymo

įmonės vadovų pareigų, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti

valdymo įmonės leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Įsigyti

valdymo įmonės akcijų, kurios suteikia 10 ir daugiau procentų balsų valdymo įmonės

visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, galima tik gavus Vertybinių popierių

komisijos leidimą. Asmuo, įsigijęs akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau procentų

balsų visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose, be tokio leidimo

netenka teisės balsuoti valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Tokiu atveju

valdymo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas skaičiuojamas pagal

balsus, kuriuos šioje įmonėje suteikia akcijos, priklausančios kitiems

akcininkams. Balsavimo teisė atgaunama po to, kai perleidžiamos akcijos,

viršijančios šioje dalyje nustatytą balsų ribą. Šios dalies reikalavimai

taikomi ir asmenims, kurie pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos

įstatymą yra laikomi kartu veikiančiais asmenimis, turinčiais akcijų paketą.

[4 dalies redakcija nuo 2002 m.

balandžio 1 d.:

darbuotojai, atsakingi už investicinių bendrovių turto valdymą, privalo turėti

Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Valdymo

įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai duomenis apie visus

vadovus bei laikinai juos pavaduojančius asmenis (vardai, pavardės, adresai,

telefonų numeriai). Valdymo įmonės vadovais gali būti tik nepriekaištingos

reputacijos asmenys, turintys darbo finansų įstaigose arba bankuose patirties.

Tokie patys reikalavimai taikomi ir laikinai valdymo įmonės vadovus

pavaduojantiems asmenims. Apie numatomus valdymo įmonės vadovų pakeitimus

Vertybinių popierių komisijai turi būti pranešta iš anksto. Jeigu valdymo

įmonės vadovais tampa asmenys, kurie pagal įstatymus neturi teisės eiti valdymo

įmonės vadovų pareigų, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti

valdymo įmonės leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Įsigyti

valdymo įmonės akcijų, kurios suteikia 10 ir daugiau procentų balsų valdymo

įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, galima tik gavus Vertybinių

popierių komisijos leidimą. Asmuo, įsigijęs akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau

procentų balsų visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose, be tokio

leidimo netenka teisės balsuoti valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Tokiu

atveju valdymo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas skaičiuojamas

pagal balsus, kuriuos šioje įmonėje suteikia akcijos, priklausančios kitiems

akcininkams. Balsavimo teisė atgaunama po to, kai perleidžiamos akcijos,

viršijančios šioje dalyje nustatytą balsų ribą. Šios dalies reikalavimai

taikomi ir asmenims, kurie pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą yra

laikomi kartu veikiančiais asmenimis, turinčiais akcijų paketą.]

neduoti leidimo įsigyti valdymo įmonės akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau

procentų balsų valdymo įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jei to

prašantis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos arba yra investicinės

bendrovės, kurios turtą valdo ši valdymo įmonė, vadovas. Jei leidimo prašo

juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, šie reikalavimai

taikomi juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės vadovams

ir juridinį asmenį ar juridinio asmens teisių neturinčią įmonę

kontroliuojantiems asmenims.

aplinkybės atsiranda po to, kai Vertybinių popierių komisija išdavė leidimą

įsigyti valdymo įmonės akcijų, asmuo, kuriam priklauso 10 ir daugiau procentų

balso teisę suteikiančių valdymo įmonės akcijų, netenka balso teisės

visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Balso teisę toks asmuo

atgauna tuomet, kai perleidžia akcijas, viršijančias šio straipsnio 4 dalyje nustatytą

balsų ribą, arba atsistatydina iš investicinės bendrovės vadovo pareigų.

su investicine bendrove jokių kitų sandorių, išskyrus turto valdymo sutartį,

taip pat įsigyti investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių ir

pateikti investicinei kintamojo kapitalo bendrovei išpirkti jos išleistus

vertybinius popierius.

jokia kita veikla, išskyrus investicinių bendrovių arba pensijų fondų turto

valdymą.

tik jungiant (prijungiant) ją su kita valdymo įmone arba skaidant ją į kelias

valdymo įmones. Kitokiu būdu reorganizuoti valdymo įmonę galima tik tais

atvejais, kai ji nevaldo nė vienos investicinės bendrovės turto. Valdymo įmonei

reorganizuoti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas.

Vertybinių popierių komisija gali neduoti sutikimo tais atvejais, kai valdymo

įmonės reorganizavimas gali pažeisti jos valdomų investicinių bendrovių

akcininkų interesus, reorganizavimas prieštarauja įstatymams arba kitiems

teisės aktams arba po reorganizavimo veiksiančios valdymo įmonės nebeatitiks

įstatymų ir kitų teisės aktų joms keliamų reikalavimų.

Vertybinių popierių komisijai periodines finansines ataskaitas, ataskaitas apie

savo kapitalą bei veiklą pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas

taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-661,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

15 straipsnis. Valdymo įmonės teisės

ir pareigos

investicinės bendrovės nuosavais (grynaisiais) aktyvais ir įgyvendinti teises,

kurias suteikia investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai, pagal turto

valdymo sutarties, sudarytos su investicine bendrove, sąlygas, investicinės

bendrovės įstatus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

investicinės bendrovės nuosavus (grynuosius) aktyvus į vertybinius popierius

įmonės, kurią kontroliuoja valdymo įmonė, valdymo įmonės darbuotojai arba su

valdymo įmone susiję asmenys, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės

stebėtojų taryba nusprendžia, kad tokios investicijos neprieštarauja

investicinės bendrovės akcininkų interesams.

kelių investicinių bendrovių turtą. Tuo atveju, kai investicinės bendrovės

investicijų portfelis turi būti diversifikuotas ir kelių investicinių

bendrovių, kurių portfelius valdo ta pati valdymo įmonė, turimi vieno emitento

vertybiniai popieriai sudaro daugiau kaip 10 procentų to emitento akcijų,

suteikiančių balso teisę, valdymo įmonė, tokio emitento visuotiniame akcininkų

susirinkime balsuodama investicinių bendrovių vardu, turi teisę pasinaudoti tik

tomis akcijomis, kurios neviršija 10 procentų balsų ribos. Šis draudimas

netaikomas kontroliuojančiosioms investicinėms bendrovėms, tačiau tokiu atveju

valdymo įmonei, atstovaujančiai kontroliuojančiajai investicinei bendrovei,

draudžiama atstovauti ir tos pačios valdymo įmonės valdomoms investicinėms

bendrovėms, kurių vertybinių popierių portfelis turi būti diversifikuotas.

16 straipsnis. Turto valdymo sutartis

įmonės sutartyje (turto valdymo sutartyje) turi būti numatyta:

1) sutarties objektas;

2) šalių teisės ir pareigos;

3) investicinės veiklos tikslai,

objektai, būdai;

4) atlyginimo valdymo įmonei dydis, jo

mokėjimo būdai ir tvarka;

5) investicinės bendrovės išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka;

6) atsakomybė už įsipareigojimų

neįvykdymą;

7) sutarties nutraukimo sąlygos ir

tvarka;

8) sutarties galiojimo terminas;

9) gali būti ir kitų nuostatų,

neprieštaraujančių įstatymams bei kitiems teisės aktams.

valdymo sutartį turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Ji gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui,

išskyrus tuos atvejus, kai turto valdymo sutartyje nurodoma, kad turto valdymo

sutarties galiojimą kiekvienais metais turi pratęsti investicinės bendrovės

stebėtojų taryba. Turto valdymo sutartis visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimu, priimtu 3/4 balsų dauguma, gali būti nutraukta pirma laiko, jei

valdymo įmonė pažeidinėja sutartį, investicinės bendrovės įstatus, šį ar kitus

įstatymus arba kitus teisės aktus, taip pat kitais sutartyje numatytais

atvejais. Turto valdymo sutartis nutraukiama (nepaisant to, ar jos galiojimo

terminas pasibaigęs, ar ne) šiais atvejais: valdymo įmonei panaikinamas

leidimas verstis investicinių bendrovių turto valdymo veikla, valdymo įmonė

pasiskelbia arba paskelbiama nemokia, valdymo įmonei iškeliama bankroto byla,

Vertybinių popierių komisija nurodo investicinei bendrovei pakeisti valdymo

įmonę. Išvardytais atvejais norint nutraukti turto valdymo sutartį,

investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas

nereikalingas. Ginčai dėl valdymo sutarties nutraukimo sprendžiami teismuose

įstatymų nustatyta tvarka.

valdymą negali viršyti didesniojo iš šių

dydžių:

1) 2 procentų investicinės bendrovės

nuosavų (grynųjų) aktyvų vidutinės metinės vertės;

2) 20 procentų investicinės bendrovės

metinio grynojo pelno.

atlyginimą skaičiuoti pasirinktinai pagal kurį nors iš šio straipsnio 3 dalyje

nurodytų dydžių. Sieti valdymo įmonės atlyginimą su abiem dydžiais galima tik

tuo atveju, kai nustatomas fiksuotas valdymo įmonės atlyginimas, kartu numatant, kad tuo atveju, jei nustatytas fiksuotas

atlyginimas viršija abu šiuos dydžius, valdymo įmonei mokama atlyginimo suma

negali viršyti didesniojo iš jų.

17 straipsnis. Valdymo įmonės

pakeitimas

terminas ir sutartis nepratęsiama arba sutartis su ta pačia valdymo įmone

nepasirašoma iš naujo, taip pat jeigu turto valdymo sutartis nutraukiama arba

turto valdymo sutartis pasibaigia kitais įstatymų bei turto valdymo sutarties

nustatytais atvejais, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo ne vėliau

kaip per 3 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo perduoti turto valdymą kitai

valdymo įmonei. Kol investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas

neperduotas kitai valdymo įmonei, šios bendrovės turtą valdo jos

depozitoriumas. Tuo metu, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turtą

valdo jos depozitoriumas, draudžiama platinti šios bendrovės akcijas.

patvirtinti visuotinis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų

susirinkimas bei Vertybinių popierių komisija. Nauja turto valdymo sutartis

negali prieštarauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatams, nebent

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas patvirtintų

atitinkamus įstatų pakeitimus.

nepritarti valdymo įmonės pasirinkimui arba turto valdymo sutarčiai, jei

pasirinkta valdymo įmonė pagal įstatymus arba kitus teisės aktus negali būti

šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmone arba turto valdymo

sutartis prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams arba investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų interesams.

teisę reikalauti, kad investicinės bendrovės turto valdymas būtų perduotas

kitai valdymo įmonei, jei valdymo įmonė nebeatitinka įstatymų ar kitų teisės

aktų reikalavimų, pažeidžia turto valdymo sutartį, šį arba kitus įstatymus,

kitus teisės aktus.

bendrovė nesudaro naujos turto valdymo sutarties per šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą terminą, atsiradus šio straipsnio 1 arba 4 dalyse numatytoms

aplinkybėms, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės leidimą.

18 straipsnis. Nuostolių (žalos)

atlyginimas

Valdymo įmonė įstatymų nustatyta tvarka

turi atlyginti padarytus dėl jos kaltės nuostolius (žalą) investicinei

bendrovei ar jos akcininkams. Turto valdymo sutarties nutraukimas pirma laiko

neatleidžia valdymo įmonės nuo investicinei bendrovei arba jos akcininkams

padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

DEPOZITORIUMAI

19 straipsnis. Investicinės

bendrovės prievolė perduoti saugoti savo turtą

depozitoriumui

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo turtas, kurį sudaro piniginės lėšos ir

vertybiniai popieriai, turi būti perduodamas saugoti vienam depozitoriumui

pasaugos pagrindais arba sudarant banko sąskaitos sutartį. Kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės turimi vertybiniai

popieriai turi būti perduodami saugoti vienam depozitoriumui arba Lietuvos

centriniam vertybinių popierių depozitoriumui. Investicinė bendrovė negali

turėti daugiau kaip vieno depozitoriumo.

20 straipsnis. Teisės verstis

depozitoriumo veikla įgijimas

Lietuvos Respublikoje turintis buveinę bankas.

negali būti mažesnis kaip 5 milijonai litų. Jeigu depozitoriumo įstatinis

kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų arba jo nuosavi aktyvai pasidaro

mažesni už įstatinį kapitalą, depozitoriumas privalo apie tai ne vėliau kaip

per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją. Tokiu atveju sutartis su

depozitoriumu turi būti nutraukiama, o investicinės bendrovės turtas šio

įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti perduodamas saugoti kitam

depozitoriumui.

21 straipsnis. Depozitoriumo veikla

ir jos priežiūra

investicinės bendrovės turto atskirą apskaitą. Depozitoriumo kreditoriai neturi

teisės nukreipti išieškojimo į jame pasaugos pagrindais saugomą investicinės

bendrovės turtą.

veiklos kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus metiniam ir kitokiam auditui.

valdymo įmonės (jeigu tokia yra) nurodymus, depozitoriumas privalo užtikrinti,

kad:

1) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina būtų skaičiuojama pagal šio

įstatymo ir šios bendrovės įstatų reikalavimus;

2) investicinė bendrovė ar jos vardu

veikiantys asmenys, parduodami, išleisdami, supirkdami, išpirkdami ir

panaikindami bendrovės akcijas, laikytųsi šio įstatymo ir šios bendrovės

įstatų reikalavimų;

3) pajamos, gaunamos iš sandorių dėl

investicinės bendrovės turto, laiku patektų į jos sąskaitą;

4) investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos įstatymuose, taip pat

kituose teisės aktuose ir šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

tvarka atsako už padarytų dėl jo kaltės nuostolių (žalos) investicinei

bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą. Depozitoriumas negali būti atleistas

nuo savo prievolių vykdymo dėl to, kad visą ar dalį jam patikėto turto jis

perdavė trečiajai šaliai.

kurioje būtų numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.

investicinės bendrovės (ar valdymo įmonės) nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

Akcinių bendrovių įstatymui, šiam įstatymui, Vertybinių popierių viešosios

apyvartos įstatymui, šiais įstatymais remiantis priimtiems teisės aktams bei

investicinės bendrovės įstatams.

[6 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:

investicinės bendrovės (ar valdymo įmonės) nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

Akcinių bendrovių įstatymui, šiam įstatymui, Vertybinių popierių rinkos

įstatymui, šiais įstatymais remiantis priimtiems teisės aktams bei investicinės

bendrovės įstatams.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-661,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

22 straipsnis. Depozitoriumo

pakeitimas

nutraukiama arba pasibaigia įstatymų ar sutarties nurodytais atvejais, ne

vėliau kaip per 2 savaites nuo sutarties pasibaigimo arba nutraukimo visas

depozitoriume saugomas investicinės bendrovės turtas, o depozitoriumo bankroto

atveju - turtas, kurį sudaro pinigai, saugomi pasaugos pagrindais, ir

vertybiniai popieriai, turi būti perduotas saugoti kitam depozitoriumui. Naują

investicinės bendrovės depozitoriumą parenka ir sutartį su juo sudaro

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės stebėtojų taryba arba uždarojo

investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

administracijos vadovas, arba stebėtojų taryba, jei investicinės bendrovės

administracija nesudaryta.

šiais atvejais: depozitoriumo įstatinis kapitalas tampa mažesnis už minimalų

arba depozitoriumo nuosavi aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą,

Vertybinių popierių komisija nurodo investicinei bendrovei pakeisti

depozitoriumą, Lietuvos bankas apriboja šio banko operacijas su vertybiniais

popieriais arba atšaukia banko licenciją, depozitoriumas pasiskelbia ar

paskelbiamas nemokiu arba jam iškeliama bankroto byla. Išvardytos sutarties

nutraukimo sąlygos turi būti įrašytos į sutartį su depozitoriumu.

nebeatitinka įstatymų arba kitų teisės aktų keliamų reikalavimų, depozitoriumas

nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį su investicine

bendrove ir pareigas investicinei bendrovei, atsirandančias iš įstatymų ar kitų

teisės aktų, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti investicinės

bendrovės akcininkų teises, turi teisę nurodyti investicinei bendrovei, kad jos

depozitoriumas būtų pakeistas.

nurodytais atvejais investicinės bendrovės turtas per šio straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą neperduodamas kitam depozitoriumui, Vertybinių popierių

komisija turi teisę panaikinti investicinės bendrovės leidimą.

23 straipsnis. Depozitoriumų

nepriklausomybė nuo investicinių bendrovių

investicinė bendrovė (ar valdymo įmonė) ir depozitoriumas kartu.

ir depozitoriumas savo funkcijas privalo atlikti nepriklausomai.

bendrovė saugo savo vertybinius popierius ir pinigus, vadovais ar darbuotojais

negali būti šios investicinės bendrovės arba jos valdymo įmonės vadovai ar

darbuotojai.

vadovais ar darbuotojais negali būti šios investicinės bendrovės vadovai ar

darbuotojai.

dalyse nustatyti reikalavimai, Vertybinių popierių komisija turi teisę

panaikinti investicinės bendrovės valdymo įmonės leidimą arba reikalauti, kad

investicinės bendrovės valdymo įmonė ir (arba) depozitoriumas būtų pakeisti.

PENKTASIS

SKIRSNIS

INVESTUOTOJŲ INTERESŲ APSAUGA

24 straipsnis. Pareiga veikti

akcininkų interesų labui

ir depozitoriumas privalo savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus

ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų akcininkų

turtinių teisių bei interesų.

jais susiję asmenys negali sudaryti jokio sandorio dėl investicinės bendrovės ar jos turto, jei šis sandoris pakenktų

investicinei bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir interesams. Investicinės

bendrovės vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas neatsako už žalą, kuri buvo

padaryta investicinei bendrovei norint sumažinti nuostolius, susijusius su jos investicijų portfelio vertės

sumažėjimu dėl jį sudarančių vertybinių popierių kurso kritimo.

įmonė sudarė sandorį, iš kurio jis (ji) gauna naudą investicinės bendrovės ar

jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas ar valdymo įmonė neteisėtais

veiksmais padaro jiems nuostolių (materialinės žalos), investicinės bendrovės

akcininkai turi teisę per teismą reikalauti, kad jis (ji) perduotų investicinei

bendrovei šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio

sandorio patirtus nuostolius (žalą).

bendrovė dėl neteisėtų savo veiksmų gauna naudos kontroliuojamos įmonės ar jos

akcininkų sąskaita ar padaro jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar jos

akcininkai turi teisę per teismą reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytus

jiems nuostolius (žalą).

25 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisės

popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip

investicinės bendrovės, valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo

ir su juo susijusių kitų teisės aktų bei taisyklių. Atlikdami šias funkcijas,

Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali be leidimo įeiti į išvardytų

įmonių patalpas, tikrinti, laikinai paimti dokumentus (palikdami jų apyrašą) ar

juos kopijuoti, taip pat raštu pateikti klausimus arba žodžiu apklausti šių įmonių

vadovus ar bet kuriuos kitus jiems pavaldžius asmenis. Vertybinių popierių

komisija turi teisę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka

gauti duomenis apie asmenis, kurie yra arba ruošiasi tapti investicinių

bendrovių, valdymo įmonių arba depozitoriumų vadovais, siekdama įsitikinti, ar

šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir turi teisę eiti tokias

pareigas.

turto valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų pašalinimo yra privalomi.

darbuotojai privalo saugoti investicinių bendrovių komercines paslaptis, kurias

jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne

pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal

įstatymus.

26 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo

pažeidimus

įmonės, depozitoriumai ir jų vadovai už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

teisę:

1) taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas

investicinių bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų vadovams, taip pat šių

įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;

2) valdymo įmonėms ar depozitoriumams,

kurie savo neteisėta veikla padarė nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms

ar jų akcininkams, skirti piniginę baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų.

kaltės investicinių bendrovių, jų akcininkų ar trečiųjų asmenų patirtus

nuostolius (žalą), taip pat nuo atsakomybės pagal kitus įstatymus.

sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų sankcijų taikymo gali

būti per vieną mėnesį apskųsti teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių

popierių komisijos nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų

pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo ko kita.

būti sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą

investicinei bendrovei, valdymo įmonei, depozitoriumui ar jų vadovams gavimo

dienos. Piniginės baudos iš valdymo įmonių ar depozitoriumų pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Šio įstatymo taikymas

veikiančioms investicinėms akcinėms bendrovėms

privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, nepakeitusios savo įstatų ir

nepersiregistravusios į investicines bendroves iki 1997 m. liepos 1 d., turi

būti likviduotos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 5 straipsnio

16 dalyje nustatytus investicinės bendrovės

likvidavimo principus.

privilegijuotosios akcijos, iki 1995 m. rugsėjo 2 d. nekonvertuotos į

paprastąsias akcijas, nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. laikomos paprastosiomis

akcijomis ir nesuteikia jų savininkams jokių privilegijų. Šios akcijos nuo 1995

m. rugsėjo 2 d. suteikia tokias pačias teises kaip ir paprastosios akcijos.

Tokios akcijos gali būti perregistruotos į paprastąsias akcijas Vertybinių

popierių komisijos sprendimu be investicinės akcinės bendrovės akcininkų

susirinkimo nutarimo. Nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. negalioja jokios investicinių

akcinių bendrovių įstatuose numatytos investicinių akcinių bendrovių steigėjų

privilegijos.

privalo saugoti pasirinktame depozitoriume.

Sutarties su depozitoriumu nuorašas turi būti pateiktas Vertybinių popierių

komisijai.

dienos steigti naujas investicines akcines bendroves yra draudžiama.

nuostatos iki jų išregistravimo Įmonių rejestre galioja tiek, kiek

neprieštarauja šiam ir Akcinių bendrovių įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                   ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1356, 96.05.30,

Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-712, 98.04.21,

Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 13, 17, 19,

22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1387, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.98-2811 (99.11.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-661,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30)

INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO

1, 7, 14 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.

balandžio 1 d

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-01-22)

autrap@lrs.lt