← Galiojantis tekstas · Istorija

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

Galiojantis tekstas a fecha 2000-07-12

Kodeksas skelbtas: Žin., 1972, Nr. 18-137

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso

patvirtinimo

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksą ir nustatyti, kad jis

įsigalioja nuo 1973 metų sausio 1 dienos.

2 straipsnis. Pavesti

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos

Respublikos darbo įstatymų kodekso įsigaliojimo tvarką ir suderinti Lietuvos

Respublikos įstatymus su kodeksu.

Vilnius,

1972 m. birželio 1 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

Pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

10 straipsnis.

Nesutarimų, kylančių sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimus

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto, kylančius

sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnieji ūkiniai ir

profsąjungų organai dalyvaujant administracijos, darbo kolektyvo ir

profsąjungos komiteto atstovams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas

Kolektyvinė

sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji turi būti

nustatyta tvarka įregistruota.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418,

1984-11-28

straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas

Kolektyvinė

sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.

straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis

Kolektyvinė

sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams

nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai.

straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai

Kolektyvinę

sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo įmonės, organizacijos

profsąjungos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, po to, kai

pakeitimai ir papildymai apsvarstomi darbo kolektyvo susirinkimuose

(konferencijose) ir jiems pritariama.

straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimai

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos

profsąjungos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio

kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė

Įsipareigojimų

pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos

administracija, įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir jų aukštesnieji

organai.

Įmonės,

organizacijos administracija ir įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ne

rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos darbo kolektyvui,

kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys.

17 straipsnis.

Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis

Profesinės

sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis.

Trečiasis skirsnis

DARBO SUTARTIS

straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys

Darbo

sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos,

kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos

darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė,

įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir

užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir

šalių susitarimo.

straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje

darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip

pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų.

Atskiroms

darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios

sąlygos, nustatomos šalių susitarimu.

straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos

Šalių

susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų,

neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).

straipsnis. Garantijos, priimant į darbą

Draudžiama

nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą.

Sutinkamai

su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija neleidžiamas joks

tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar

netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties,

rasės, tautybės ir pažiūros į religiją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

straipsnis. Darbo sutarties terminas

Darbo

sutartys sudaromos:

neapibrėžtam terminui;

apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui;

tam tikro darbo atlikimo laikui.

straipsnis. Darbo sutarties forma

Darbo

sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma.

straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo

sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos

vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu.

Darbo

sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, arba

nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu.

Jei

darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis

laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas.

24(1)

straipsnis. Darbo sutartis su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais

Įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu turi teisę

palaikyti darbo santykius su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais,

jeigu jie dirba sąžiningai, su visa energija, yra pasiekę gerų darbo rezultatų

ir turi pelnytą autoritetą kolektyve. Su kitais pensinio amžiaus darbuotojais,

turinčiais reikiamą stažą visai pensijai paskirti, darbo santykiai tęsiami

šalių susitarimu, sudarant (pakartotinai sudarant) terminuotą darbo sutartį

(iki dvejų metų) arba nutraukiami administracijos iniciatyva profsąjungos

komiteto sutikimu (šio kodekso 43 straipsnio pirmosios dalies 1-1 punktas).

Ši

pensinio amžiaus asmenų atleidimo tvarka netaikoma darbuotojams, kuriuos į

pareigas išrinko darbo kolektyvas, taip pat asmenims, kuriems įstatymų yra

nustatyta kitokia atleidimo iš darbo ryšium su amžiumi tvarka.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus

numatytus įstatymuose

Priimant į darbą,

draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose.

straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas

Priėmimas

į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu

(potvarkiu).

Sudarant

žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos

būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-946, 1986-07-05

straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

Darbininkas

ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo

darbą kitam asmeniui.

straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą

Sudarant

darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant

patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga

dėl išbandymo turi būti nurodama įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą.

Išbandymo

laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai.

Išbandymas

nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų;

jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius

specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir

kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant

dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją.

straipsnis. Išbandymo terminas priimant į darbą

Išbandymo

terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, jeigu kitaip nenustato TSR

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai, o atskirais atvejais, suderinus su

atitinkamu profsąjungos komitetu, - šeši mėnesiai.

išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kiti

laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai

Jei

išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis

laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik

bendrais pagrindais.

Jei

išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be įmonės, įstaigos, organizacijos

profsąjungos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį

atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono

(miesto) teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

straipsnis. Darbo knygelės

Darbo

knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams,

dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas.

Darbininkams

ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne

vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis

darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo

stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir

apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Nuobaudos

darbo knygelėje neįrašomos.

straipsnis. Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje

apribojimas

Draudžiama

dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja

artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai,

seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys,

tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesiogiu

pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

Išimtis

iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi

Administracija

neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą,

nesulygtą darbo sutartimi.

straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą

Perkelti

į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat perkelti

dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę nors ir kartu su

įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu,

išskyrus šio kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose numatytus atvejus.

Nelaikoma

perkėlimu į kitą darbą ir nereikia darbuotojo sutikimo pakeisti jo darbo vietą

toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kitame struktūriniame padalinyje

toje pat vietovėje, pavesti dirbti su kitu mechanizmu ar agregatu pagal jo

specialybę, kvalifikaciją arba pareigas, sulygtas darbo sutartimi.

Administracija neturi teisės pakeisti darbininko arba tarnautojo darbą į tokį

darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Esminių darbo sąlygų pakeitimas

Ryšium

su gamybos ir darbo organizavimo pakeitimais leidžiama pakeisti esmines darbo

sąlygas tęsiant darbą pagal tą pačią specialybę, kvalifikaciją arba einant tas

pačias pareigas. Apie esminių darbo sąlygų pakeitimą - darbo apmokėjimo sistemų

ir dydžių, lengvatų, darbo režimo, nepilno darbo laiko nustatymą ar

panaikinimą, profesijų sugretinimą, kategorijų ir pareigų pavadinimo pakeitimą

ir kitus - darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Jeigu

ankstesnės esminės darbo sąlygos negali būti paliktos, o darbuotojas nesutinka

tęsti darbą naujomis sąlygomis, darbo sutartis nutraukiama pagal šio kodekso 39

straipsnio 6 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju

Jeigu

įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi

teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi

nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo

užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesnį už vidutinį uždarbį pirmesniame

darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar

gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes,

užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar

visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip

pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą

nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per

kalendorinius metus.

Nesančio

darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų

darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus.

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju

Straipsnio galiojimas sustabdytas:

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Nušalinti

nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui,

galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymų numatytais atvejais.

Jei

darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo

būklėje, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo

sutarties pasibaigimo pagrindai yra:

šalių susitarimas;

termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai

darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti;

darbuotojo pašaukimas ar stojimas į karinę arba alternatyvią (darbo) tarnybą;

darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40

straipsnis), administracijos iniciatyva (43 straipsnis) arba profsąjungos

organo ar Valstybės kontrolės departamento pareigūnų reikalavimu (48 ir 48(1)

straipsniai);

darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba

perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą

darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją;

darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietoje kartu su

įmone, įstaiga, organizacija, taip pat atsisakymas tęsti darbą pakeitus esmines

darbo sąlygas;

įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas

(išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai ir atidedamas nuosprendžio vykdymas)

laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios

pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą;

teismo (teisėjo) nutarimas nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ryšium su

padarytu administraciniu teisės pažeidimu.

Perdavimas

įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo

pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms

susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą,

darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais

atvejais darbo sutartį administracijos iniciatyva galima tik sumažinus

darbuotojų skaičių arba etatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

Nr. I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

Nr. I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568

40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko

ar tarnautojo iniciatyva

Darbininkai

ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam

terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš du mėnesius. Kai darbo

sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, darbininkai ir tarnautojai apie

tai raštu įspėja administraciją prieš vieną mėnesį. Pasibaigus šiems terminams,

darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su

juo atsiskaityti.

Darbų,

į kuriuos darbininkas ar tarnautojas perkeltas už darbo drausmės pažeidimą (158

straipsnio 4 punktas), atlikimo laikas į įspėjimo dėl atleidimo terminą

neįskaitomas.

Terminuota

darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti

nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas

atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus,

kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

41 straipsnis. Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti

pareiškimą nutraukti darbo sutartį

Darbininkai

ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei

įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra

išleidusi įsakymo atleisti iš darbo.

straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu

Kilus

nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą

darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio trečioji dalis), ginčą sprendžia

darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva

Darbo

sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį,

įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik

šiais atvejais:

kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje

darbuotojų skaičius arba etatai;

1(1)

(galiojimas sustabdytas);

kai paaiškėja, kad darbininkas ar tarnautojas neatitinka einamų pareigų arba

dirbamo darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar sveikatos būklės, kliudančių

toliau dirbti tą darbą;

kai darbininkas ar tarnautojas be svarbių priežasčių sistemingai nevykdo

pareigų, jam pavestų pagal darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisykles, jei

darbininkui ar tarnautojui pirmiau buvo skirtos drausminės arba visuomeninės

nuobaudos;

kai darbininkas ar tarnautojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių

(įskaitant nebuvimą darbe daugiau kaip tris valandas per darbo dieną);

kai neatvykstama į darbą daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės dėl laikino

nedarbingumo, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu TSR Sąjungos

įstatymais nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos)

paliekama ilgesnį laiką. Darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo

ryšium su darbiniu suluošinimu ar profesine liga, darbo vieta (pareigos)

paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

kai į darbą grąžinamas darbininkas ar tarnautojas, pirmiau dirbęs tą darbą;

kai pasirodo darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būklėje;

kai darbovietėje padaromas valstybinio ar visuomeninio turto grobimas

(įskaitant ir smulkųjį), nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba

organo, į kurio kompetenciją įeina administracinės nuobaudos skyrimas arba

visuomeninio poveikio priemonių taikymas, nutarimu.

Atleisti

iš darbo šio straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais leidžiama,

jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Neleidžiama

darbuotojo atleisti iš darbo administracijos iniciatyva jo laikino nedarbingumo

laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 5 punktą), taip pat

darbuotojo atostogų metu, išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija

visiškai likviduojama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

straipsnis. Draudimas nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva be

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo

Nutraukti

darbo sutartį įmonės, įstaigos, organizacijos iniciatyva neleidžiama be įmonės,

įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo, išskyrus TSR Sąjungos

įstatymų numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Terminas darbo sutarčiai nutraukti, administracijai gavus įmonės,

įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimą

Įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija gali nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetas priėmė nutarimą duoti sutikimą darbuotoją atleisti, o atleidžiant šio

kodekso 43 straipsnio 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, - ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo aptikimo dienos, šio kodekso 43 straipsnio

8 punkte, - ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio

įsiteisėjimo arba organo, į kurio kompetenciją įeina administracinės nuobaudos

skyrimas arba visuomeninio poveikio priemonių taikymas, nutarimo priėmimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

straipsnis. Išeitinė pašalpa

Pasibaigus

darbo sutarčiai šio kodekso 39 straipsnio 3 ir 6 punktuose bei 43 straipsnio

1-1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais arba dėl to, kad administracija

pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį (40 straipsnio trečioji

dalis), darbininkams ir tarnautojams išmokama dviejų savaičių vidutinio

uždarbio išeitinė pašalpa.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas profsąjungos organo reikalavimu

Profsąjungos

organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu administracija privalo nutraukti

darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju arba pašalinti jį iš einamų pareigų,

jeigu jis pažeidžia darbo įstatymus, nevykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimų,

biurokratiškai elgiasi, vilkina reikalų tvarkymą. Vadovaujantis darbuotojas,

kurį į pareigas išrinko darbo kolektyvas, atleidžiamas profsąjungos organo (ne

žemesnio už rajoninį) reikalavimu, remiantis atitinkamo darbo kolektyvo

visuotinio susirinkimo (konferencijos) arba jo pavedimu - darbo kolektyvo

tarybos sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

48(1)

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas valstybės kontrolės departamento

pareigūnų reikalavimu

Valstybės

kontrolieriaus, jo pavaduotojo ar vyriausiojo kontrolieriaus reikalavimu

administracija privalo atleisti iš užimamų pareigų valstybinių įstaigų ir

įmonių vadovaujančiuosius darbuotojus, šiurkščiai pažeidusius Lietuvos

Respublikos įstatymus arba padariusius esminę žalą valstybės ar piliečių

interesams.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. I-897, 1990-12-28,

Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas

Įsakymuose,

nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties

pasibaigimo priežasties formulavimas turi atitikti faktines darbo pasibaigimo

aplinkybes ir darbo įstatymus.

Darbo

knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą turi visiškai atitikti

galiojančių įstatymų formuluotes, ir juose nurodomas atitinkamas įstatymo

straipsnis ir punktas.

straipsnis. Administracijos pareiga išduoti darbuotojui, atleidžiamam iš darbo,

darbo knygelę ir su juo atsiskaityti

Atleisdama iš darbo,

administracija privalo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną

išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo

galutinai atsiskaityti.

straipsnis. Pažymos apie darbą ir darbo užmokestį davimas

Administracija

privalo duoti darbininkui ar tarnautojui jo prašymu pažymą apie darbą toje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydama joje darbuotojo specialybę,

kvalifikaciją, pareigas, kiek laiko jis dirbo ir darbo užmokesčio dydį.

Trečiasis - A skirsnis

PALAISVINAMŲ DARBUOTOJŲ UŽIMTUMO UŽTIKRINIMAS

Kodeksas papildytas skirsniu:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

51(1)

straipsnis. Teisės į darbą užtikrinimo garantijos palaisvinamiems darbuotojams

Darbininkai

ir tarnautojai gali būti palaisvinami iš įmonių, įstaigų, organizacijų, jeigu

jų veikla nutraukiama, mažinamas darbuotojų skaičius arba etatai.

Teisė

į darbą palaisvinamiems darbuotojams garantuojama:

suteikiant

kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

suteikiant

darbą kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje pagal ankstesnę profesiją,

specialybę, kvalifikaciją, o jeigu tokio darbo nėra - kitą darbą atsižvelgiant

į individualius pageidavimus ir visuomenės poreikius;

suteikiant

galimybę išmokti naujų profesijų (specialybių) ir suteikiant atitinkamą darbą.

51(2)

straipsnis. Darbuotojų palaisvinimo tvarka

Apie

numatomą palaisvinimą darbuotojai asmeniškai įspėjami ne vėliau kaip prieš du

mėnesius.

Palaisvinant

darbuotojus ryšium su jų skaičiaus arba etatų mažinimu, atsižvelgiama į

įstatymų numatytą pirmenybinę teisę palikti darbe.

Kartu

su įspėjimu apie atleidimą ryšium su darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimu

administracija siūlo darbuotojui kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje,

organizacijoje. Jeigu nėra darbo pagal atitinkamą profesiją arba specialybę,

taip pat jeigu darbininkas arba tarnautojas atsisako perkėlimo į kitą darbą

toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, darbuotojas savo nuožiūra

kreipiasi pagalbos į įdarbinimo organą arba įsidarbina savarankiškai. Kartu

administracija praneša įdarbinimo organui apie numatomą darbuotojo

palaisvinimą, nurodydama jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir darbo

apmokėjimo dydį.

Įdarbinimo

organas siūlo darbininkui arba tarnautojui darbą toje pačioje arba kitoje

vietovėje pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o jeigu jo nėra, -

parenka kitą darbą, atsižvelgdamas į individualius pageidavimus ir visuomenės

poreikius. Prireikus darbuotojas jo sutikimu gali būti siunčiamas mokytis

naujos profesijos (specialybės), vėliau suteikiant jam darbą.

51(3)

straipsnis. Lengvatos ir kompensacijos palaisvinamiems darbuotojams

Darbuotojams,

palaisvinamiems iš įmonių, įstaigų, organizacijų, nutraukus darbo sutartį

ryšium su įgyvendinamomis priemonėmis darbuotojų skaičiui ir etatams mažinti:

išmokama vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa;

paliekamas vidutinis darbo užmokestis įsidarbinimo laikotarpiu, bet ne daugiau

kaip du mėnesius nuo atleidimo dienos įskaitant išeitinės pašalpos išmokėjimą;

paliekamas vidutinis darbo užmokestis įsidarbinimo laikotarpiu, išimties būdu,

ir trečiąjį mėnesį nuo atleidimo dienos įdarbinimo organo sprendimu su sąlyga,

jeigu darbuotojas iš anksto (per dvi savaites nuo atleidimo) kreipėsi į šį

organą ir nebuvo jo įdarbintas.

Mėnesinė

išeitinė pašalpa ir paliekamas vidutinis uždarbis išmokami ankstesnėje

darbovietėje.

Nurodytiems

darbuotojams išsaugomas nepertrauktasis darbo stažas, jeigu darbo pertrauka po

atleidimo nebuvo ilgesnė kaip trys mėnesiai.

Kai

įmonės, įstaigos, organizacijos reorganizuojamos ir likviduojamos,

palaisvintiems darbuotojams paliekamas įsidarbinimo laikotarpiu, bet ne daugiau

kaip trims mėnesiams, vidutinis darbo užmokestis įskaitant mėnesinę išeitinę

pašalpą ir nepertrauktasis darbo stažas.

Palaisvintiems

darbuotojams taip pat suteikiamos kitos lengvatos ir kompensacijos sutinkamai

su įstatymais.

Ketvirtasis skirsnis

DARBO LAIKAS

straipsnis. Normali darbo trukmė

Normalus

darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, įstaigose, organizacijose negali

būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-404, 1990-07-24,

Žin., 1990-08-10, Nr. 22-540

straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė

Sutrumpinta

darbo trukmė nustatoma:

darbininkams ir tarnautojams nuo 16 iki 18 metų amžiaus - 36 valandos per

savaitę, o asmenims nuo 15 iki 16 metų ir moksleiviams nuo 14 iki 15 metų,

dirbantiems atostogų metu

(205 straipsnis) - 24 valandos per savaitę.

Moksleivių,

dirbančių mokslo metais laisvu nuo mokymosi laiku, darbo laiko trukmė negali

viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos šio punkto pirmojoje

pastraipoje atitinkamo amžiaus asmenims;

darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, - ne

daugiau kaip 36 valandos per savaitę.

to, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų

22 straipsniu TSR Sąjungos įstatymai nustato sutrumpintą darbo trukmę atskirų

kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kitiems).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

straipsnis. Penkių dienų darbo ir kasdieninio darbo trukmė

Darbininkams

ir tarnautojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.

Esant

penkių dienų darbo savaitei, kasdieninio darbo (pamainos) trukmę nustato vidaus

darbo tvarkos taisyklės arba pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija,

suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu,

atsižvelgdama į darbo specifiką, darbo kolektyvo nuomonę ir laikydamasi

nustatytos darbo savaitės trukmės (52 ir 53 straipsnis).

pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip

vienas mėnuo prieš jiems įsigaliojant.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Šešių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė

Tose

įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų

netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, nustatoma šešių dienų darbo

savaitė su viena poilsio diena.

Esant

šešių dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7

valandas, kai savaitinė norma yra 40 valandų, 6 valandas - kai savaitinė norma

yra 36 valandos, ir 4 valandas - kai savaitinė norma yra 24 valandos.

Straipsnio pakeitimai;

Nr. I-523, 1990-09-04,

Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629

55(1)

straipsnis. Penkių arba šešių dienų darbo savaitės nustatymo tvarka

Penkių

arba šešių dienų darbo savaitę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija kartu su profsąjungos komitetu, atsižvelgusi į darbo specifiką,

darbo kolektyvo nuomonę ir suderinusi su vietine Liaudies deputatų taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

Švenčių

dienų (74 straipsnis) išvakarėse darbininkų ir tarnautojų, išskyrus šio kodekso

53 straipsnyje nurodytus darbininkus ir tarnautojus, darbo laikas sutrumpinamas

viena valanda, esant tiek penkių dienų, tiek šešių dienų darbo savaitei.

Poilsio

dienų išvakarėse, esant šešių dienų darbo savaitei, darbas neturi trukti ilgiau

kaip

5 valandas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-523, 1990-09-04,

Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629

straipsnis. Naktinio darbo trukmė

Dirbant

nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši

taisyklė netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas darbo

laiko sutrumpinimas (53 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir antroji

dalis).

Dirbti

nakties metu neleidžiama: nėščioms moterims ir moterims, turinčioms iki dvejų

metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip 18 metų

amžiaus; kitų kategorijų darbuotojams, sutinkamai su įstatymais. Skirti

invalidus dirbti nakties metu galima tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems

nedraudžia medicininės rekomendacijos.

Naktinis

laikas yra nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2144, 1988-01-27

straipsnis. Naktinio darbo trukmė, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat

pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei

Naktinio

darbo trukmė sulyginama su dieninio darbo trukme tais atvejais, kada tai būtina

dėl gamybos sąlygų, konkrečiai, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat

pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei su viena poilsio

diena.

straipsnis. Nepilnas darbo laikas

Darbininkui,

tarnautojui susitarus su administracija, gali būti nustatoma, tiek priimant į

darbą, tiek ir vėliau, nepilna darbo diena arba nepilna darbo savaitė. Nėščios

moters, moters, turinčios iki keturiolikos metų vaiką (įskaitant esantį jos

rūpyboje), arba slaugančios sergantį šeimos narį sutinkamai su medicinine

išvada, prašymu, administracija privalo jai nustatyti nepilną darbo dieną arba

nepilną darbo savaitę.

Šiais

atvejais darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo

išdirbio.

Darbas

nepilno darbo laiko sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nesukelia jokių

apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir

įgyvendinant kitas darbines teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2144, 1988-01-27

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

straipsnis. Kasdienio darbo pradžia ir pabaiga

Kasdieninio

darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir

pamainų grafikai, kuriuos sutinkamai su galiojančiais įstatymais tvirtina

administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu.

straipsnis. Nenormuota darbo diena

Nenormuota

darbo diena įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti taikoma tik

darbininkams ir tarnautojams, nurodytiems sąraše, kuris tvirtinamas TSR

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnis. Pamaininis darbas

Esant

pamaininiam darbui, kiekviena darbuotojų grupė turi dirbti nustatytą darbo

laiką.

Darbuotojai

keičiasi pamainomis tolygiai. Perėjimą iš vienos pamainos į kitą nustato

pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės,

įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, atsižvelgdama į darbo specifiką

ir darbo kolektyvo nuomonę.

pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip prieš

mėnesį iki jų įsigaliojimo.

Draudžiama

skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2229, 1988-03-30

straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita

Nepertraukiamai

veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat atskirose gamybose,

cechuose, baruose, skyriuose ir kai kurių rūšių darbuose, kur dėl gamybos

(darbo) sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbininkų ir tarnautojų

kategorijai nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, leidžiama,

suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, įvesti

suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi

viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.

straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas

Viršvalandiniai

darbai paprastai neleidžiami. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami

viršijant nustatytą darbo trukmę (54, 55, ir 63 straipsniai).

Administracija

gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato

TSR Sąjungos įstatymai ir šio kodekso 65 straipsnis. Viršvalandiniai darbai

gali būti dirbami tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto

leidimu.

Dirbti

viršvalandinius darbus neleidžiama: nėščioms moterims ir moterims, turinčioms

iki dviejų metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip

aštuoniolikos metų amžiaus; darbuotojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo,

bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, - užsiėmimų dienomis;

kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su įstatymais.

Moteris,

turinčias nuo dviejų iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, ir invalidus galima

skirti dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu; be to, invalidus - tik ta

sąlyga, jei tokių darbų jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2144, 1988-01-27

straipsnis. Išimtiniai atvejai, kada leidžiami viršvalandiniai darbai

Viršvalandiniai

darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais:

kai dirbama darbus, būtinus šalies gynybai ir siekiant užkirsti kelią

visuomeninėms nelaimėms bei pavojams;

kai dirbama visuomenei būtinus vandens tiekimo, dujų tiekimo, apšvietimo,

kanalizacijos, transporto, pašto, telegrafo bei telefono ryšių darbus, siekiant

pašalinti atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes (avarijas, gaivalines

nelaimes), trikdančias normalų jų funkcionavimą;

kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės

kliūties ryšium su techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per

normalų darbo valandų skaičių, jeigu dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti

medžiagos ar įrengimai;

kai dirbama trumpalaikius mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus,

jeigu dėl jų sugedimo žymus dirbančiųjų skaičius nutraukia darbą;

darbui tęsti nepertraukiamoje gamyboje, neatvykus pamainininkui; šiais atvejais

pamainininką administracija turi nedelsiant pakeisti kitu darbuotoju;

pakrovimo bei iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams

atlikti, kai būtina atituštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat

transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, siekiant išvengti krovinių

susikaupimo išsiuntimo bei paskirties punktuose ir transporto priemonių

prastovos.

straipsnis. Maksimalus viršvalandžių skaičius

Viršvalandiniai

darbai neturi viršyti kiekvienam darbininkui ir tarnautojui keturių valandų per

dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos administracija privalo vesti tikslią kiekvieno

darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

Penktasis skirsnis

POILSIO LAIKAS

straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Darbininkams

ir tarnautojams duodama ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir

pavalgyti.

Darbininkas

ir tarnautojas pertrauką naudoja savo nuožiūra. Jis turi teisę šiuo laiku

palikti darbo vietą.

Pertrauka

neįskaitoma į darbo laiką.

Pertraukos

pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės.

Esant

šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse,

administracijai suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu, gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti.

Tuose

darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos, darbininkui ar

tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbų

sąrašą ir pavalgymo tvarką bei vietą nustato administracija, suderinusi su

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

straipsnis. Poilsio dienos

Esant

penkių dienų darbo savaitei, darbininkams ir tarnautojams suteikiamos dvi

poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei - viena poilsio

diena.

Bendra

poilsio diena yra sekmadienis.

Esant

penkių dienų darbo savaitei, antra poilsio diena, jeigu jos nenustatė

įstatymai, nustatoma įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiku.

straipsnis. Poilsio dienos įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių darbas

susijęs su gyventojų aptarnavimu

Įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms, kur bendrą poilsio dieną darbo negalima nutraukti

dėl reikalo aptarnauti gyventojus (parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės,

teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato vietinės Liaudies deputatų

tarybos.

70 straipsnis.

Poilsio dienos nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose

Įmonėse,

įstaigose, organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių

techninių sąlygų arba dėl reikalo nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus,

taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos

įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbininkų ir tarnautojų

grupei pagal pamainų grafikus, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

straipsnis. Poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai

Esant

suminei darbo laiko apskaitai (63 straipsnis), darbininkams ir tarnautojams

duodamos poilsio dienos pagal darbo grafikus (tvarkaraščius).

straipsnis. Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė

Kassavaitinis

nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip keturiasdešimt dvi valandas.

straipsnis. Draudimas dirbti poilsio dienomis

Dirbti

poilsio dienomis draudžiama. Atskirus darbininkus ir tarnautojus tomis dienomis

galima skirti į darbą tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto

leidimu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir

švenčių dienomis (75 straipsnis) apmokamas dvigubai tokia tvarka:

vienetininkams - pagal dvigubus vienetinius įkainius;

darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal valandinius ar dieninius atlygius,

sumokamas dvigubas valandinis ar dieninis atlygis;

darbuotojams, gaunantiems mėnesinę algą, virš algos sumokamas viengubas

valandinis ar dieninis atlygis, jeigu, dirbant švenčių dienomis, nebuvo viršyta

mėnesinė darbo laiko norma, ir dvigubas valandinis ar dieninis atlygis, - jeigu

mėnesinė darbo laiko norma buvo viršyta.

Šventės

dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama

kita poilsio diena.

104

straipsnis. Naktinio darbo apmokėjimas

Už

naktinį darbą (57 straipsnis) mokama daugiau. Apmokėjimo dydį nustato TSR

Sąjungos įstatymai.

105

straipsnis. Darbo apmokėjimo pagaminus produkciją, pripažintą broku, tvarka

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais pagaminus produkciją, pripažintą broku, ne dėl

darbininko arba tarnautojo kaltės, darbas už jos pagaminimą apmokamas pagal

mažesnius įkainius. Šiais atvejais mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo

užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos

tarifinio atlygio (algos).

Gaminių

brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos paslėpto defekto, taip pat brokas ne

dėl darbuotojo kaltės pastebėtas po to, kai gaminį priėmė techninės kontrolės

organas, tam darbuotojui apmokamas kaip tinkami gaminiai.

Visiškas

brokas dėl darbininko arba tarnautojo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis

brokas dėl darbininko arba tarnautojo kaltės apmokamas pagal mažesnius įkainius

priklausomai nuo produkcijos tinkamumo laipsnio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

106 straipsnis.

Apmokėjimo už prastovos laiką ir įdiegiant naujas gamybas (produkciją) tvarka

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais prastovos, kilusios ne dėl darbininko arba

tarnautojo kaltės, laikas, jeigu darbuotojas įspėjo administraciją

(brigadininką, meistrą, kitus pareigūnus) apie prastovos pradžią, apmokamas

taip, kad išeitų ne mažiau kaip du trečdaliai darbuotojui nustatytos

kategorijos tarifinio atlygio (algos).

Prastovos, kilusios dėl darbuotojo kaltės,

laikas neapmokamas.

Naujos

gamybos (produkcijos) įdiegimo laikotarpiu administracija gali darbininkams

primokėti iki ankstesnio vidutinio uždarbio ne daugiau kaip šešis mėnesius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

107

straipsnis. Darbo apmokėjimo neįvykdžius išdirbio normų tvarka

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais, kai darbininkas arba tarnautojas ne dėl savo kaltės

neįvykdo išdirbio normų, apmokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju

mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai nustatytos

jam kategorijos tarifinio atlygio (algos). Neįvykdžius išdirbio normų dėl

darbininko arba tarnautojo kaltės, apmokama pagal atliktą darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

108

straipsnis. Darbo apmokėjimas pagal neužbaigtą vienetinę paskyrą

Jeigu

darbininkas neužbaigia darbo pagal vienetinę paskyrą dėl nepriklausančių nuo jo

priežasčių, atlikta darbo dalis apmokama, įskaitant jam duotus avansus. Darbas

šiuo atveju įkainojamas šalių susitarimu, o joms nesusitarus - nustatyta darbo

ginčams nagrinėti tvarka.

109

straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai

Darbo

užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį.

Atskiroms

darbininkų ir tarnautojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymais gali būti nustatyti kiti darbo užmokesčio mokėjimo terminai.

Kai

darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar šventės diena, darbo

užmokestis mokamas šių dienų išvakarėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

110

straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, išleidžiant darbuotoją atostogų

Kai

darbininkas ar tarnautojas išleidžiamas atostogų, darbo užmokestis už visą

atostogų laiką ir uždarbis už laiką, dirbtą iki išeinant atostogų, mokamas ne

vėliau kaip prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms.

Jei

darbininkui ar tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku (šio

straipsnio pirmoji dalis) nesumokamas, darbuotojui duotos atostogos perkeliamos

tokiu dienų skaičiumi, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį.

111

straipsnis. Atsiskaitymo, atleidžiant iš darbo, terminai

Darbininką

ar tarnautoją atleidžiant iš darbo, visos iš įmonės, įstaigos, organizacijos

jam priklausančios sumos sumokamos:

kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš

darbo dienos, - atleidimo iš darbo dieną;

kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba

(dėl ligos, pravaikštos, laisvės atėmimo ir t.t.), - per vieną dieną nuo tos

dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

112

straipsnis. Atsakomybė už uždelsimą išduoti darbo knygelę

Kai

uždelsiama išduoti darbo knygelę dėl administracijos kaltės, darbuotojui

sumokamas vidutinis uždarbis už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

113

straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo vieta

Darbininkams

ir tarnautojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba.

114

straipsnis. Avansų davimas, įskaitant juos į darbo užmokestį

Esant

vienetiniam darbo apmokėjimui, pirmojoje mėnesio pusėje darbuotojams duodamas

avansas, kuris įskaitomas į darbo užmokestį. Avanso dydis nustatomas įmonės,

organizacijos administracijos susitarimu su profsąjungos organizacija, sudarant

kolektyvinę sutartį, bet minimalus jo dydis negali būti mažesnis už darbininko

tarifinį atlygį už dirbtą laiką.

Įmonė,

organizacija turi teisę duoti darbininkams ir tarnautojams neplaninius avansus,

įskaitomus į darbo užmokestį, iki darbuotojo mėnesinio tarifinio atlygio

(algos) dydžio.

115

straipsnis. Mokėjimas darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė

Įmonės,

įstaigos, organizacijos administracija įpareigota laiku darbuotojui pranešti

apie jam priskaičiuotas sumas.

Darbininkui

ar tarnautojui priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurių jis laiku

nepasiėmė, įmonė, organizacija moka pirmuoju darbuotojo reikalavimu.

116

straipsnis. Atsiskaitymo knygelės

Visiems

darbininkams, taip pat tarnautojams, kurių darbas apmokamas pavienečiui,

administracija turi duoti atsiskaitymo knygeles po penkių dienų, priėmus į

darbą.

atsiskaitymo knygeles įrašomos darbo sąlygos ir atsiskaitymai pagal darbo

užmokestį.

117

straipsnis. Materialinis buitinis ir kultūrinis darbininkų ir tarnautojų

aptarnavimas iš visuomeninių vartojimo fondų

Be darbo užmokesčio,

darbininkams ir tarnautojams iš visuomeninių vartojimo fondų mokamos

valstybinio socialinio draudimo pašalpos, pensijos, duodami kelialapiai į

sanatorijas, poilsio namus ir turistines bazes, teikiama nemokama medicinos

pagalba ir nemokamas mokymas, daromos kitos išmokos ir teikiamos kitos

lengvatos. Nurodytų fondų lėšos taip pat skiriamos gyvenamųjų namų, mokyklų,

kultūrinių, buitinių ir medicinos įstaigų statybai, darbininkų bei tarnautojų

kultūrinio buitinio aptarnavimo gerinimui, taip pat vaikų išlaikymui

ikimokyklinėse vaikų įstaigose.

Septintasis skirsnis

DARBO NORMAVIMAS

118

straipsnis. Darbo normos

Darbo

normos - išdirbio, laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus - nustatomos

darbininkams ir tarnautojams pagal pasiektą technikos, technologijos, gamybos

ir darbo organizavimo lygį.

Esant

kolektyvinėms darbo organizavimo ir apmokėjimo formoms, gali būti taip pat

taikomos sustambintos ir kompleksinės normos.

Darbo

normos būtinai turi būti keičiamos naujomis atestavus ir racionalizavus darbo

vietas, įdiegus naują techniką, technologiją ir organizacines technines

priemones, užtikrinančias darbo našumo didėjimą.

Tai,

kad atskiras darbuotojas, brigada, savo iniciatyva taikydama naujus darbo būdus

ir pirmūnų patyrimą, savo jėgomis tobulindama darbo vietas, pasiekė didelio

produkcijos išdirbio lygio, nėra pagrindas peržiūrėti normas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

119

straipsnis. Užtikrinimas normalių darbo sąlygų išdirbio normoms įvykdyti

Įmonės,

įstaigos, organizacijos administracija turi užtikrinti normalias darbo sąlygas,

kad darbininkai ir tarnautojai galėtų įvykdyti išdirbio normas.

Tokiomis

sąlygomis laikoma:

tinkama mašinų, staklių ir prietaisų būklė;

aprūpinimas laiku technine dokumentacija;

darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių reikiama kokybė ir jų padavimas

laiku;

gamybos aprūpinimas laiku elektros energija, dujomis ir kitokia energija;

saugios ir sveikos darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis,

reikiamas apšvietimas, apšildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo,

vibravimo ir kitų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, žalingų

padarinių pašalinimas ir t.t.)

120

straipsnis. Laikinos normos

Vienų

ar kitų darbų įdiegimo laikotarpiu, kai nėra patvirtintų darbo normavimo

normatyvinių dokumentų, nustatomos laikinos normos. Laikinos normos neturi

galioti daugiau kaip tris mėnesius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

121

straipsnis. Sumažintos išdirbio normos

Įstatymų

nustatytais atvejais kai kurioms darbuotojų grupėms gali būti nustatomos

sumažintos išdirbio normos.

122

straipsnis. Normuotų užduočių ir aptarnavimo normų nustatymas

Esant

laikiniam darbo apmokėjimui, darbininkams ir tarnautojams nustatomos normuotos

užduotys. Atskiroms funkcijoms ir darbų apimtims atlikti gali būti nustatytos

aptarnavimo normos arba darbuotojų skaičiaus normos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

123

straipsnis. Darbo normų įvedimas, pakeitimas ir peržiūrėjimas. Bendrų ir

tipinių normų pakeitimas bei peržiūrėjimas

Darbo normas įveda,

pakeičia ir peržiūri įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi

su profsąjungos komitetu.

Apie

naujų darbo normų įvedimą darbininkams ir tarnautojams turi būti pranešama ne

vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Apie

vienkartinių darbo normų įvedimą atskiriems vienkartiniams darbams

(neplaniniams, avariniams) darbininkams ir tarnautojams gali būti pranešama ir

anksčiau kaip prieš mėnesį, bet visais atvejais dar nepradėjus darbų.

Bendras

ir tipines (tarpšakines, šakines, žinybines) normas pakeičia ir peržiūri jas

patvirtinę organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2229, 1988-03-30

124

straipsnis. Sprendimas nesutarimų, kilusių nustatant ar peržiūrint išdirbio

normas (laiko normas), aptarnavimo normas

Nesutarimus

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos

profsąjungos komiteto, kilusius nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko

normas), aptarnavimo normas, sprendžia kartu aukštesni ūkiniai ir profsąjungų

organai, dalyvaujant šalių atstovams.

125

straipsnis. Vienetinių įkainių nustatymo tvarka

Esant

vienetiniam darbo apmokėjimui, įkainiai nustatomi, vadovaujantis nustatytomis

darbo kategorijomis, tarifiniais atlygiais (algomis) ir išdirbio normomis

(laiko normomis).

Vienetinis

įkainis nustatomas valandinį (dieninį) tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo

darbo kategoriją, dalijant iš valandinės (dieninės) išdirbio normos. Vienetinis

įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį arba dieninį tarifinį atlygį,

atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dauginant iš laiko normos, išreikštos

valandomis arba dienomis.

125(1)

straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams - išradėjams ir racionalizatoriams

ankstesnių įkainių tam tikram laikui palikimas

Jeigu, panaudojus

išradimą ar racionalizacinį pasiūlymą, įmonėje, įstaigoje arba organizacijoje

įvedamos naujos normos ir įkainiai, darbininkams ir tarnautojams - išradimo

arba racionalizacinio pasiūlymo autoriams ankstesnieji įkainiai paliekami

šešiems mėnesiams nuo naujų normų ir įkainių įvedimo. Kitiems darbuotojams,

dalyvavusiems ruošiantis panaudoti šį išradimą arba racionalizacinį pasiūlymą,

ankstesnieji įkainiai paliekami trims mėnesiams.

Ankstesnieji

įkainiai paliekami ir tais atvejais, kai išradėjas arba racionalizatorius

anksčiau nedirbo to darbo, kuriam naujos normos ir įkainiai įvesti ryšium su jo

pasiūlymo įgyvendinimu, ir kai jis pervestas į šį darbą po to, kai pasiūlymas

pateiktas.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-2570, 1975-03-26

Aštuntasis skirsnis

GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

126

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, išrinktiems renkamosioms

pareigoms

Darbininkams

ir tarnautojams, atleistiems nuo darbo dėl jų išrinkimo renkamosioms pareigoms

valstybės organuose, taip pat partinėse, profsąjungų, komjaunimo, kooperatinėse

ir kitose visuomeninėse organizacijose, pasibaigus jų įgaliojimams renkamosiose

pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra, - kitas

lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Jei

atsisakoma suteikti pirmesnį darbą (pareigas) arba kitą lygiavertį darbą

(pareigas), darbininkas ar tarnautojas gali kreiptis į organus, nagrinėjančius

darbo ginčus.

127

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams valstybinių ar visuomeninių

pareigų ėjimo laikui

Valstybinių ar

visuomeninių pareigų ėjimo laikui, jeigu pagal galiojančius TSR Sąjungos ir

Lietuvos Respublikos įstatymus tos pareigos gali būti einamos darbo metu,

darbininkams ir tarnautojams garantuojama, kad bus palikta darbo vieta

(pareigos) ir vidutinis uždarbis.

Darbininkams

ir tarnautojams, šaukiamiems atlikti pareigų, numatytų TSRS Visuotinės karinės

prievolės įstatymo, suteikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su tuo

įstatymu.

Vidutinis

uždarbis paliekamas, einant šias valstybines ar visuomenines pareigas darbo

metu:

realizuojant rinkimų teisę;

deputatams dalyvaujant Liaudies deputatų tarybos sesijose, o įstatymų nustatytais

atvejais - ir vykdant kitas deputato pareigas;

dalyvaujant delegatais valstybinių, partinių, profsąjungų, komjaunimo ir kitų

visuomeninių organizacijų šaukiamuose suvažiavimuose, plenumuose,

konferencijose;

iškvietus į kvotos, parengtinio tardymo organus, pas prokurorą ir į teismą

liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju, kviestiniu, taip

pat dalyvaujant teismo posėdžiuose liaudies tarėjais, visuomeniniais

kaltintojais ir visuomeniniais gynėjais, visuomeninių organizacijų ir darbo

kolektyvų atstovais;

vykdant liaudies kontrolės organų užduotis - sutinkamai su TSRS įstatymu dėl

liaudies kontrolės TSRS Sąjungoje;

dirbant pensijų skyrimo komisijose prie Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų

komitetų ir medicininės darbingumo ekspertizės komisijose (MDEK) profsąjungų

organizacijų paskirtais šių komisijų nariais;

iškvietus liudytojais į pensijų skyrimo komisijas duoti parodymų apie darbo

stažą;

dalyvaujant savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams likviduojant gaisrą

arba avariją;

einant kitas valstybines ar visuomenines pareigas - TSR Sąjungos ir Lietuvos

Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

128

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti

kvalifikacijos

Darbininkams

ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos, nutraukiant darbą, paliekama

darbo vieta (pareigos) ir mokamos įstatymų numatytos išmokos.

129

straipsnis. Darbo užmokesčio palikimas perkėlus į kitą nuolatinį mažiau

apmokamą darbą ir pakeitus darbo vietą

Perkėlus darbininką

ar tarnautoją į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą, darbuotojui paliekamas jo

pirmesnis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos.

Tais

atvejais, kai pakeitus darbininko ar tarnautojo darbo vietą (34 straipsnio

antroji dalis) sumažėja uždarbis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, jam

primokama iki ankstesnio vidutinio uždarbio du mėnesius nuo darbo vietos

pakeitimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

130

straipsnis. Garantijos donorams

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbininkams ir

tarnautojams kraujo davimo dieną išvykti į sveikatos apsaugos įstaigą. Davęs

kraujo donoras kraujo davimo dieną nuo darbo atleidžiamas.

Darbininkams

ir tarnautojams donorams, nemokamai davusiems kraujo visą fiziologinę dozę,

jeigu jie pageidauja, suteikiamos dvi nemokamos poilsio dienos iš karto po

kraujo davimo dienos arba pridedamos prie kasmetinių atostogų.

Darbininkams

ir tarnautojams donorams, mokamai davusiems kraujo arba nemokamai davusiems

kraujo ne visą fiziologinę dozę, jeigu jie pageidauja, suteikiama viena

nemokama poilsio diena iš karto po kraujo davimo dienos arba pridedama prie

kasmetinių atostogų.

Kompensacijų,

mokamų donorams iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, dydį nustato Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2225, 1992-01-21, Žin., 1992-02-10, Nr. 4-63

131

straipsnis. Garantijos, pasiunčiant į medicinos įstaigas patikrinti sveikatos

Darbininkams

ir tarnautojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas, už laiką, jų išbūtą

medicinos įstaigoje, tikrinant sveikatą, darbovietėje paliekamas vidutinis

uždarbis.

131(1)

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams - išradėjams ir

racionalizatoriams

Darbininkams

ir tarnautojams - išradimų arba racionalizacinių pasiūlymų autoriams teikiamos

garantijos ir lengvatos sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-2570, 1975-03-26

132

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju

Darbininkams

ir tarnautojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per

visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir vidutinis

uždarbis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote

susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato TSR Sąjungos

įstatymai.

133

straipsnis. Kompensacijos darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas susijęs su

važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio

Darbininkams ir

tarnautojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su

važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios

padidintos išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato specialios

taisyklės.

134

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos perkeliant dirbti į kitą vietovę

Darbininkams

ir tarnautojams, perkeliamiems į kitą darbą, jeigu tai susiję su perkėlimu į

kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį-teritorinį

suskirstymą), mokama:

darbininko ar tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus, kai

administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);

turto pervežimo išlaidos;

dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

vienkartinė pašalpa pačiam darbininkui ar tarnautojui ir kiekvienam

persikeliančiam jo šeimos nariui;

darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje

vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje

išbūtą laiką.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams

kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką nustato TSR

Sąjungos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

135

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos priimant į darbą kitoje vietovėje

Darbininkams

ir tarnautojams, kurie persikelia (pagal išankstinį susitarimą) į darbą kitoje

vietovėje, mokama:

darbininko arba tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus,

kai administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);

turto pervežimo išlaidos;

dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje

vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje

išbūtą laiką.

Vienkartinė

pašalpa patiems darbininkams ir tarnautojams gali būti mokama šalių susitarimu.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams

kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką, taip pat

garantijas ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą gyvenamąją

vietovę ryšium su nusiuntimu dirbti organizuoto telkimo ir visuomeninio šaukimo

tvarka, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

136

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos asmenims, persikeliantiems į kitą

vietovę ryšium su jų nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka

Garantijas

ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą vietovę (kitą gyvenamąją

vietovę pagal esantį administracinį- teritorinį suskirstymą) ryšium su jų

nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka, baigus aspirantūrą, aukštąsias,

specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas, nustato TSR

Sąjungos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

137

straipsnis. Sumokėtų kompensacijų grąžinimo atvejai

Jeigu

darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti

dirbti, arba iki pasibaigiant darbo terminui, numatytam įstatymo arba sutarto

perkeliant, siunčiant ar priimant į darbą, o nesant nustatyto termino, -

atleidus iki pasibaigiant vieneriems darbo metams, jo paties prašymu arba už

nusikalstamus veiksmus, kurie remiantis įstatymais yra darbo sutarties

nutraukimo pagrindas, darbuotojas privalo grąžinti visas lėšas, jam išmokėtas

ryšium su perkėlimu dirbti į kitą vietovę.

Jeigu

darbuotojas dėl svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti

dirbti, jis privalo grąžinti jam išmokėtas lėšas, atskaičius jau padarytas

kelionės išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

138

straipsnis. Kompensacija už darbininkams ir tarnautojams priklausančių įrankių

nusidėvėjimą

Įmonė,

organizacija garantuoja, kad darbininkams ir tarnautojams bus nemokamai duodami

darbui reikalingi įrankiai ir prietaisai.

Kai įmonės,

organizacijos reikalams naudojami darbininkams ir tarnautojams priklausantys

įrankiai bei prietaisai, įmonė, organizacija privalo kompensuoti darbininkui ir

tarnautojui už įrankių bei prietaisų nusidėvėjimą atitinkama suma, kurios dydį

nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės,

organizacijos profsąjungos komitetu, jeigu šių išmokų dydis ir jų mokėjimo

tvarka nenustatyti centralizuotai.

139

straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas

Išskaitos

iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymų numatytais atvejais.

Išskaitos

iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimui įmonei,

įstaigai, organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos

patvarkymu:

grąžinti avansui, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti

sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistam ir laiku

negrąžintam avansui, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo

dirbti į kitą vietovę atveju, taip pat ūkiniams reikalams, jei darbuotojas

neginčija išskaitos pagrindo ir dydžio.

Šiais

atvejais administracija turi teisę duoti patvarkymą išskaitai padaryti ne

vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baigėsi avansui grąžinti ar

įsiskolinimui padengti nustatytas terminas, arba nuo tos dienos, kai buvo

išmokėta neteisingai apskaičiuota suma;

darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams,

už kuriuos jis jau gavo atostogas, - už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaitos

už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo šio kodekso 39

straipsnio 3, 5 ir 6 punktuose ir 43 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais

pagrindais, siunčiant jį mokytis, taip pat ryšium su išėjimu į pensiją;

atlyginti žalai, kurią darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės padarė

įmonei, įstaigai, organizacijai (146 straipsnio antroji dalis).

Darbo

užmokesčio, administracijos permokėto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius

įstatymą), negalima iš jo išieškoti, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1569, 1977-05-25

Nr. X-3363, 1983-08-31

140

straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

Kiekvieną

kartą, išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti

dvidešimt procentų, o TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų specialiai

numatytais atvejais - penkiasdešimt procentų darbo užmokesčio, išmokėtino

darbininkui ar tarnautojui.

Darant

išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbininkui

ar tarnautojui bet kuriuo atveju turi būti paliekama penkiasdešimt procentų

uždarbio.

Šio

straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyti apribojimai netaikomi

išskaitoms iš darbo užmokesčio, atliekant pataisos darbus ir išieškant

alimentus nepilnamečiams vaikams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1313, 1986-12-22

141 straipsnis.

Draudimas daryti išskaitas iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kai kurių

kitų išmokų

Neleidžiama

daryti išskaitų iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kitų išmokų, į kurias

pagal įstatymus nenukreipiamas išieškojimas.

Devintasis skirsnis

MATERIALINĖ DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ

142

straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už

įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą taisyklės

Siekiant,

kad darbininkai ir tarnautojai tausotų socialistinę nuosavybę, taip pat

siekiant sustiprinti darbo užmokesčio išsaugojimo garantijas, šio skirsnio

taisyklės sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais nustato, kokiomis sąlygomis ir

kokiose ribose darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už žalą, jų

padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, su kuriomis jie turi darbo santykius,

ir jos atlyginimo tvarką.

Darbininkai

ir tarnautojai, kurie kalti dėl įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos

žalos, materialiai atsako tik tuo atveju, kai padaryta tiesioginė tikra žala.

Paprastai materialinė atsakomybė apribojama tam tikra darbininko ar tarnautojo

uždarbio dalimi ir neturi viršyti viso padarytos žalos dydžio, išskyrus TSR

Sąjungos įstatymų numatytus atvejus (143 ir 144 straipsniai).

Neleidžiama

reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų už žalą, kuri atsirado dėl

normalios gamybinės ar ūkinės rizikos.

Žala

atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas drausminėn,

administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo

padaryta žala įmonei, įstaigai, organizacijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Nr. XI-924, 1986-06-26

143

straipsnis. Garantijos nustatant dydį materialinės darbininkų ir tarnautojų

atsakomybės už žalą, padarytą įmonei, įstaigai,

organizacijai

Už

žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas,

darbininkai ir tarnautojai, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako materialiai

tiesioginės tikrosios žalos dydžiu, bet ne daugiau kaip savo vidutinio

mėnesinio uždarbio.

Materialinė

atsakomybė, didesnė kaip vidutinis mėnesinis uždarbis, leidžiama tik TSR

Sąjungos įstatymuose nurodytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

144

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų ribotosios materialinės atsakomybės

atvejai

Ribotoji

materialinė atsakomybė sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais yra nustatyta:

darbininkams ir tarnautojams už medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos)

sugadinimą arba sunaikinimą dėl nerūpestingumo, jų tarpe ir juos gaminant, taip

pat už įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui naudotis įrankių, matavimo

prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų sugadinimą arba sunaikinimą dėl

nerūpestingumo - dėl jų kaltės padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų

vidutinis mėnesinis uždarbis;

įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir jų pavaduotojams, taip pat įmonių,

įstaigų, organizacijų struktūrinių poskyrių vadovams ir jų pavaduotojams už

žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai tuo, kad per daug išmokėta

pinigų, netinkamai buvo organizuota materialinių ar piniginių vertybių apskaita

ir saugojimas, nesiimta reikiamų priemonių užkirsti kelią prastovoms, blogos

kokybės produkcijos gaminimui, materialinių ar piniginių vertybių grobimui,

naikinimui bei gadinimui - padarytos dėl jų kaltės žalos dydžio, bet ne didesnė

kaip jų vidutinis mėnesinis uždarbis;

pareigūnams, kaltiems dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą

darbą, - šio kodekso 248 straipsnyje nurodytais atvejais ir nurodyto dydžio.

145

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pilnutinės materialinės atsakomybės

atvejai

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už

visą dėl jų kaltės įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą šiais

atvejais:

kai tarp darbuotojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos pagal šio kodekso 145-1

straipsnį yra sudaryta rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę

atsakomybę už neišsaugojimą turto ir kitų vertybių, kurios jam perduotos

saugoti ar kitais tikslais;

kai turtą ir kitas vertybes darbuotojas yra gavęs atsiskaitytinai pagal vienkartinį

įgaliojimą arba pagal kitus vienkartinius dokumentus;

kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais

baudžiamų veikų požymių;

kai žalą padarė darbuotojas, būdamas neblaivus;

kai žala padaryta medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos) - taip pat jų

gamybos procese - bei įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui

naudotis įrankių, matavimo prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų

trūkumu, tyčiniu sunaikinimu arba tyčiniu sugadinimu;

kai sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbuotojui yra nustatyta pilnutinė

materialinė atsakomybė už žalą įmonei, įstaigai, organizacijai, padarytą einant

darbines pareigas;

kai žala padaryta neinant darbinių pareigų.

145(1)

straipsnis. Rašytinės sutartys dėl pilnutinės materialinės atsakomybės

Rašytines

sutartis dėl pilnutinės materialinės atsakomybės įmonė, įstaiga, organizacija

gali sudaryti su darbuotojais (sukakusiais 18 metų amžiaus), einančiais

pareigas arba atliekančiais darbus, betarpiškai susijusius su perduotų jiems

vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu arba naudojimu

gamybos procese. Tokių pareigų ir darbų sąrašas, taip pat tipinė sutartis dėl

pilnutinės individualinės materialinės atsakomybės tvirtinami TSR Sąjungos

įstatymais nustatoma tvarka.

Jeigu

darbininkai bei tarnautojai išvien dirba kai kuriuos darbus, susijusius su

perduotų jiems vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu

arba naudojimu gamybos procese, kai neįmanoma atriboti kiekvieno darbuotojo

materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl pilnutinės

materialinės atsakomybės, gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė

atsakomybė.

Kolektyvinę

(brigadinę) materialinę atsakomybę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu. Rašytinė sutartis dėl kolektyvinės (brigadinės) materialinės

atsakomybės sudaroma tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir visų kolektyvo

(brigados) narių.

Sąrašą

darbų, kuriuos dirbant gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė

atsakomybė, jos taikymo sąlygas, taip pat tipinę sutartį dėl kolektyvinės

(brigadinės) materialinės atsakomybės tvirtina TSR Sąjungos įstatymais

nustatomi organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

146

straipsnis. Įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos atlyginimo tvarka

Padaręs

žalą darbininkas ar tarnautojas gali savo noru atlyginti ją visą arba iš

dalies. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai sutinkant, darbuotojas

gali perduoti padarytai žalai atlyginti lygiavertį turtą arba pataisyti

sužalotąjį.

didesnę kaip vidutinis mėnesinis uždarbis žalą darbininkai ir tarnautojai

atlygina įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos patvarkymu, o įmonių,

įstaigų, organizacijų vadovai ir jų pavaduotojai - aukštesniojo pagal pavaldumą

organo patvarkymu, išskaitant iš darbuotojo darbo užmokesčio. Administracijos

arba aukštesniojo pagal pavaldumą organo patvarkymas turi būti duotas ne vėliau

kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala,

ir nukreiptas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tos

dienos, kai buvo pranešta apie tai darbuotojui. Jeigu darbuotojas nesutinka su

išskaita arba jos dydžiu, darbo ginčas pagal jo pareiškimą nagrinėjamas

įstatymų numatyta tvarka.

Kitais

atvejais žala atlyginama, administracijai pareiškiant ieškinį rajono (miesto)

teisme.

Teismo

tvarka materialinė žala iš įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ir jų

pavaduotojų išieškoma tada, kai pareiškia ieškinį aukštesnysis pagal pavaldumą

organas arba prokuroro pareiškimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

146(1)

straipsnis. Žalos dydžio nustatymas

Padarytos

įmonei, įstaigai, organizacijai žalos dydis nustatomas pagal faktinius

nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, vadovaujantis

materialinių vertybių balansine verte (savikaina), atskaičius nusidėvėjimą

pagal nustatytas normas.

Materialinių

vertybių grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo ar tyčinio sugadinimo atvejais

žala nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas, o tais atvejais, kai

materialinių vertybių mažmeninės kainos mažesnės už didmenines kainas, - pagal

didmenines kainas. Jeigu tos rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų

nėra, žala nustatoma pagal kainas, apskaičiuotas TSRS valstybinio kainų

komiteto nustatoma tvarka.

Viešojo

maitinimo įmonėse (gamyboje ir bufetuose) ir komiso prekybos produkcijos bei

prekių grobimu arba trūkumu padarytos žalos dydis nustatomas pagal kainas,

kurios yra nustatytos šios produkcijos bei prekių pardavimui (realizavimui).

TSR

Sąjungos įstatymais gali būti nustatyta speciali tam tikrų rūšių turto bei kitų

vertybių grobimu, tyčiniu gadinimu, trūkumu arba praradimu padarytos įmonei,

įstaigai, organizacijai atlygintinos žalos dydžio nustatymo tvarka, tarp jų

dvigubai ar daugiau kartų padidintas jos dydis, taip pat tais atvejais, kai

faktinis žalos dydis viršija nominalų dydį.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

Nr. XI-924, 1986-06-26

147

straipsnis. Aplinkybės, turinčios įtakos atlygintinos žalos dydžiui

Dėl

kelių darbuotojų kaltės padarytos atlygintinos žalos dydis kiekvienam iš jų

nustatomas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, materialinės atsakomybės rūšį ir

ribas.

Teismas

gali atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, konkrečias aplinkybes ir materialinę

darbuotojo padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Neleistina

sumažinti atlygintinos žalos dydį, jeigu žala padaryta nusikaltimu, kurį darant

buvo siekiama savanaudiško tikslo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Dešimtasis skirsnis

DARBO DRAUSMĖ

148

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pareigos

Darbininkai

ir tarnautojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės,

laiku ir tiksliai vykdyti administracijos patvarkymus, kelti darbo našumą,

gerinti produkcijos kokybę, laikytis technologinės drausmės, darbo apsaugos,

saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų, tausoti ir gausinti

socialistinę nuosavybę.

149

straipsnis. Darbo drausmės užtikrinimas

Darbo

drausmė įmonėse, įstaigose, organizacijose užtikrinama reikiamų organizacinių

ir ekonominių sąlygų normaliam labai našiam darbui sudarymu, sąmoninga pažiūra

į darbą, įtikinėjimo, auklėjimo metodais, taip pat skatinimu už sąžiningą

darbą.

Darbo

kolektyvuose sudaroma nepakantumo aplinka darbo drausmės pažeidėjams, griežtas

draugiškas reiklumas darbuotojams, kurie nesąžiningai vykdo darbines pareigas.

Atskiriems nesąžiningiems darbuotojams prireikus taikomos drausminio ir

visuomeninio poveikio priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

Nr. XI-2229, 1988-03-30

150

straipsnis. Administracijos pareigos

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija privalo tinkamai organizuoti darbininkų ir

tarnautojų darbą, sudaryti sąlygas darbo našumui didinti, užtikrinti darbo ir

gamybinę drausmę, nenukrypstamai laikytis darbo įstatymų ir darbo apsaugos

taisyklių, rūpintis darbuotojų poreikiais, gerinti jų darbo ir buities sąlygas.

151

straipsnis. Vidaus darbo tvarkos taisyklės

Darbo

tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose apibrėžia vidaus darbo taisyklės,

kurias tvirtina darbo kolektyvas administracijos ir profsąjungos komiteto

teikimu, remdamasis tipinėmis taisyklėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

152

straipsnis. Drausmės statutai

Kai

kuriose liaudies ūkio šakose atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms

galioja drausmės statutai.

153

straipsnis. Techninės taisyklės (instrukcijos), pareiginės instrukcijos ir

nuostatai

Kai

kuriose profesijose ir tarnybose, be vidaus darbo tvarkos taisyklių ir drausmės

statutų, darbininkų ir tarnautojų pareigas taip pat gali nustatyti techninės

taisyklės bei instrukcijos ir pareiginės instrukcijos bei nuostatai.

154

straipsnis. Paskatinimai už sėkmingą darbą

Už

pavyzdingą darbinių pareigų vykdymą, laimėjimus socialistiniame lenktyniavime,

darbo našumo didinimą, produkcijos kokybės gerinimą, ilgalaikį ir

nepriekaištingą darbą, novatoriškumą darbe ir už kitus pasiekimus darbe skiriami

šie paskatinimai:

padėkos paskelbimas;

premijos davimas;

apdovanojimas vertinga dovana;

apdovanojimas Garbės raštu;

įrašymas Garbės knygoje, Garbės lentoje.

Vidaus

darbo tvarkos taisyklėse ir drausmės statutuose gali būti numatoma ir kitokių

paskatinimų.

155

straipsnis. Paskatinimų skyrimo tvarka

Paskatinimus

skiria administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu arba suderinusi su juo.

Paskatinimai

skelbiami administracijos įsakymais (potvarkiais).

156

straipsnis. Pirmenybės ir lengvatos sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems

darbines pareigas

Pirmiausia

darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems savo

darbines pareigas, teikiamos pirmenybės ir lengvatos socialinio-kultūrinio ir

butų-buitinio aptarnavimo srityje (kelialapiai į sanatorijas ir poilsio namus,

butų sąlygų pagerinimas ir pan.).

Tokiems

darbuotojams taip pat teikiama pirmenybė, keliant į aukštesnes pareigas darbe.

157

straipsnis. Paskatinimai už ypatingus darbinius nuopelnus

Už

ypatingus darbinius nuopelnus darbininkai ir tarnautojai teikiami aukštesniems

organams paskatinti, apdovanoti ordinais, medaliais, garbės raštais, ant

krūtinės nešiojamais ženkleliais ir suteikti garbės vardams bei geriausio tos

profesijos darbuotojo vardui.

158

straipsnis. Nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą

Už

darbo drausmės pažeidimą įmonės, įstaigos, organizacijos administracija skiria

šias drausmines nuobaudas:

pastabą;

papeikimą;

griežtą papeikimą;

(galiojimas sustabdytas);

atleidimą iš darbo (43 straipsnio 3, 4, 7 ir 8 punktai).

Drausminės

atsakomybės įstatymuose ir drausmės statutuose gali būti numatomos atskiroms

darbininkų kategorijoms ir kitos drausminės nuobaudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

159

straipsnis. Terminas drausminei nuobaudai skirti

Drausminė

nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko,

kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

Negalima

skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai

nusižengimas buvo padarytas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo nusižengimą

nustato kvotos, tardymo organai ar kiti įstatymų įgalioti tyrimą atlikti

pareigūnai arba institucijos. Jei tyrimas pradėtas nepraėjus šešiems mėnesiams

nuo nusižengimo padarymo dienos, tyrimo laikas neįskaitomas į šešių mėnesių

terminą drausminei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas ar

institucija per

5 dienas privalo drausminę nuobaudą skiriančiam asmeniui pateikti siūlymus ją

taikyti. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo

tos dienos, kai gautas įgalioto pareigūno ar institucijos siūlymas taikyti

drausminę atsakomybę arba kai nutraukiama baudžiamoji byla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1034, 1999-01-14, Žin.,

1999-02-03, Nr. 13-313

160

straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka

Prieš

skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu.

Jei

per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas

atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima

skirti ir be pasiaiškinimo.

Drausminė

nuobauda skiriama administracijos įsakymu (potvarkiu) ir darbuotojui pranešama

pasirašytinai.

161

straipsnis. Drausminės nuobaudos parinkimas

Skiriant

drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į

aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip darbininkas ar

tarnautojas dirbo anksčiau.

162

straipsnis. Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo

drausmės pažeidimą

Už

kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.

163

straipsnis. Drausminės nuobaudos apskundimas

Drausminę

nuobaudą galima apskųsti ta pačia tvarka, kokia nustatyta darbo ginčams

spręsti.

Darbo

ginčą nagrinėjantis organas turi teisę atsižvelgti į padaryto nusižengimo

sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbininko ar tarnautojo ankstesnį

darbą ir elgesį, taip pat į tai, ar atitinka drausminė nuobauda padaryto

nusižengimo sunkumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

164

straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimo terminas

Jei

per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui

nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

165

straipsnis. Drausminės nuobaudos panaikinimas

Jei

darbininkas ar tarnautojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę

nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo

terminui.

166

straipsnis. Darbo drausmės pažeidimo klausimo perdavimas svarstyti darbo

kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai

Administracija turi

teisę, užuot skyrusi drausminę nuobaudą, perduoti darbo drausmės pažeidimo

klausimą svarstyti darbo kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei

organizacijai.

Taikant

šio kodekso 43 straipsnio 3 punktą, į visuomenines nuobaudas atsižvelgiama tuo

atveju, kai jos skirtos laikantis šio kodekso 159 straipsnyje numatytų terminų

ir šio kodekso 164 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų galiojimo terminų

ribose.

Vienuoliktasis skirsnis

DARBO APSAUGA

167

straipsnis. Sveikų ir saugių darbo sąlygų užtikrinimas

Visose

įmonėse, įstaigose, organizacijose sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos.

Užtikrinti

sveikas ir saugias darbo sąlygas privalo įmonių, įstaigų, organizacijų

administracija.

Administracija

privalo diegti šiuolaikines saugumo technikos priemones, užkertančias kelią

gamybiniam traumatizmui, ir užtikrinti sanitarines bei higienines sąlygas,

neleidžiančias kilti darbininkų ir tarnautojų profesinėms ligoms.

Darbo

kolektyvai svarsto darbo sąlygų, apsaugos gerinimo ir sanitarinių sveikatingumo

priemonių kompleksinius planus ir jiems pritaria bei kontroliuoja, kaip šie

planai vykdomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

168

straipsnis. Darbo apsaugos taisyklių ir normų laikymasis, projektuojant

gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant gamybinius įrengimus ir

ruošiant

technologinius procesus

Projektuojant

gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant mašinas bei kitus gamybinius

įrengimus ir ruošiant technologinius procesus, turi būti laikomasi darbo

apsaugos taisyklių bei normų ir ieškoma tobulesnių priemonių dirbantiesiems

apsaugoti nuo kenksmingų ir pavojingų gamybinių veiksnių poveikio.

Projektai

mašinų, staklių ir kitų gamybinių įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo

technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, turi atitikti specialius

normatyvus, ruošiamus ir tvirtinamus nustatyta tvarka. Nesant specialių

normatyvų, projektavimo organizacija atsako už jos paruoštų projektų atitikimą

darbo apsaugos reikalavimams.

169

straipsnis. Darbo apsaugos reikalavimų laikymasis, statant ir eksploatuojant

gamybinius pastatus, įrenginius ir įrengimus

Gamybiniai pastatai,

įrenginiai, įrengimai, technologiniai procesai turi atitikti reikalavimus,

kurie užtikrina sveikas ir saugias darbo sąlygas.

Tie

reikalavimai apima racionalų teritorijos ir gamybinių patalpų naudojimą,

tinkamą įrengimų eksploatavimą ir technologinių procesų organizavimą,

dirbančiųjų apsaugojimą nuo kenksmingų darbo sąlygų poveikio, gamybinių patalpų

ir darbo vietų laikymą pagal sanitarijos ir higienos normas bei taisykles,

sanitarinių ir buitinių patalpų įrengimą.

Statant

ir eksploatuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, turi būti laikomasi darbo

apsaugos taisyklių ir normų.

170

straipsnis. Draudimas pradėti eksploatuoti įmones, neatitinkančias darbo

apsaugos reikalavimų

Nė viena įmonė, cechas,

baras, gamybos vienetas negali būti priimami ir pradedami eksploatuoti, jeigu

juose neužtikrintos sveikos ir saugios darbo sąlygos.

Pradėti

eksploatuoti naujus ir rekonstruotus gamybinius objektus neleidžiama be

valstybinę sanitarinę ir techninę priežiūrą vykdančių organų, profsąjungų

technikos inspekcijos (275 straipsnis) ir pradedančios eksploatuoti objektą

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimo.

171

straipsnis. Draudimas atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų ir kitų gamybinių

įrengimų pavyzdžius, neatitinkančius darbo apsaugos reikalavimų

Nė vienas naujos

mašinos ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdys (partija) negali būti atiduotas į

serijinę gamybą, jeigu jis neatitinka darbo apsaugos reikalavimų.

Neleidžiama

atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų, mechanizmų ir kitų gamybinių įrengimų

pavyzdžių (partijų) be atitinkamo valstybinės priežiūros organo (275

straipsnis) leidimo, o mašinų, mechanizmų ir kitų įrengimų, kuriems keliami

didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, pavyzdžių

(partijų) - be pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros

organų (276 straipsnis), profsąjungų technikos inspekcijos ir sanitarinės

priežiūros organų leidimo.

172

straipsnis. Administracijai privalomos darbo apsaugos taisyklės

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija privalo aprūpinti reikiamais techniniais

įrengimais visas darbo vietas ir sudaryti jose darbo sąlygas, atitinkančias

darbo apsaugos taisykles (saugumo technikos taisykles, sanitarijos normas bei

taisykles ir kt.). Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų

pagrindus tokias taisykles (bendras visoms liaudies ūkio šakoms ar tarpšakines)

tvirtina TSRS Ministrų Taryba arba jos pavedimu kiti valstybės organai kartu su

VPSCT arba suderinę su ja.

Šakines

darbo apsaugos taisykles ir normas nustatyta tvarka tvirtina ministerijos,

valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės priežiūros organai (275

straipsnis) kartu su atitinkamų profesinių sąjungų centro komitetais arba suderinę

su jais.

Jeigu

taisyklėse nėra reikalavimų, kurių būtina laikytis, atliekant darbus, saugioms

darbo sąlygoms užtikrinti, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija,

suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, imasi

priemonių, kurios užtikrintų saugias darbo sąlygas.

173

straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams privalomos darbo apsaugos instrukcijos

Darbininkai

ir tarnautojai privalo laikytis darbo apsaugos instrukcijų, kurios nustato

darbų atlikimo ir elgesio gamybinėse patalpose ir statybos aikštelėse

taisykles. Tokias instrukcijas ruošia ir tvirtina įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos

profsąjungos komitetu. Ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos,

suderinusios su profesinių sąjungų centro komitetais, o reikiamais atvejais ir

su atitinkamais valstybinės priežiūros organais

197 straipsnis. Nėštumo, gimdymo ir iš dalies apmokomos

atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų

Moterims duodamos nėštumo

ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir

penkiasdešimt šešios po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems

ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos

apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo

faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus.

Moterų pageidavimu suteikiamos iš dalies apmokomos

atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų, mokant per tą

laikotarpį pašalpas įstatymo nustatyta tvarka. Šias atostogas galima imti visas

iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku iki vaikui sueis pusantrų metų. Jos

įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą

pagal specialybę.

Iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki

jam sueis pusantrų metų šeimos pasirinkimu gali būti suteikiamos vaiko tėvui,

senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką.

Moteris ir asmenys, išvardyto šio straipsnio

trečiojoje dalyje, jeigu pageidauja, atostogų vaikui prižiūrėti metu gali

dirbti nepilno darbo laiko sąlygomis arba namie. Šiuo atveju jiems paliekama

teisė gauti pašalpas, nurodytas šio straipsnio antrojoje dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

198

straipsnis. Kasmetinių atostogų prijungimas prie nėštumo ir gimdymo atostogų

Betarpiškai

prieš nėštumo atostogas arba iškart po jų moteriai jos pareiškimu suteikiamos

kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje,

organizacijoje.

Dirbantiems

vyrams, kurių žmonoms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jų pageidavimu

kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos atostogų metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

199 straipsnis. Papildomosios atostogos vaikui

prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio

Be šio kodekso 197 straipsnyje numatytų atostogų,

moteriai jos pareiškimu duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki

jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio.

Šios atostogos gali būti suteikiamos asmenims,

išvardytiems 197 straipsnio trečiojoje dalyje.

Šias

atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku, iki vaikui

sueis treji metai amžiaus.

Papildomosios

atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį

darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.

darbo stažą, duodantį teisę į paskesnes kasmetines atostogas, papildomųjų

atostogų, nepaliekant darbo užmokesčio, laikas neįskaitomas.

Moteris

ir asmenys, nurodyti šio straipsnio antrojoje dalyje, jeigu pageidauja,

papildomųjų atostogų vaikui prižiūrėti metu gali dirbti nepilno darbo laiko

sąlygomis arba namie.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-2687, 1982-11-30

Nr. XI-2144, 1988-01-27

Nr. XI-3023, 1989-06-21

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

200

straipsnis. Atostogos moterims, įvaikinusioms vaikus

Moterims,

įvaikinusioms naujagimius tiesiog iš gimdymo namų, duodamos atostogos už laiką

nuo įvaikinimo dienos iki kūdikiui sueis penkiasdešimt šešios dienos, mokant už

šį laiką valstybinio socialinio draudimo pašalpą. Betarpiškai po šių atostogų

moteriai jos pareiškimu duodamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo

stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Įvaikinusios

kūdikį moters pageidavimu duodamos iš dalies apmokamos atostogos vaikui

prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus, mokant už šį laiką pašalpas

pailsėti ir pavalgyti (67 straipsnis) arba perkelti į darbo dienos (darbo

pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (darbo pamainą).

202(1)

straipsnis. Lengvatos motinoms, auginančioms vaiką namuose

Motinoms,

auginančioms vaiką namuose iki jam sueis aštuoneri metai amžiaus, paliekamas

nepertraukiamasis darbo stažas.

Motinoms,

auginančioms namuose vaiką invalidą iki jam sueis 12 metų amžiaus, duodamos

papildomosios apmokamos atostogos įstatymo nustatyta tvarka. Motinos

pageidavimu jai duodamos papildomosios neapmokamos atostogos vaikui prižiūrėti

(iki vieno mėnesio).

Motinoms,

auginančioms namuose vaiką invalidą, kol jam sueis 16 metų amžiaus, mokamos

pašalpos, o vaiko invalido auginimo namuose laikas įskaitomas į motinos

bendrąjį darbo stažą.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-3023, 1989-06-21

202(2)

straipsnis. Papildomosios lengvatos dirbančioms motinoms

Dirbančioms

motinoms, auginančioms vaiką invalidą arba du vaikus iki 12 metų amžiaus,

suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo

laikas dviem valandomis per savaitę), o turinčioms tris ir daugiau vaikų - dvi

dienas per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis

valandomis per savaitę), apmokant už tai iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir

ūkių lėšų.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-3023, 1989-06-21

202(3)

straipsnis. Lengvatos ir garantijos tėvams, auginantiems vaikus be motinos,

taip

pat nepilnamečių globėjams (rūpintojams)

Tėvai, auginantys

vaikus be motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises, jai ilgą laiką

gydantis gydymosi įstaigose ir kitais atvejais, kai motina negali rūpintis

vaiku), taip pat nepilnamečių globėjai (rūpintojai) turi teisę naudotis

įstatymų nustatytomis lengvatomis ir garantijomis, kurios taikomos motinoms

ryšium su motinyste.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

203

straipsnis. Garantijos priimant į darbą ir draudimas atleisti iš darbo nėščias

moteris, turinčias nepilnamečių vaikų

Draudžiama

atsisakyti priimti moteris į darbą ir mažinti joms darbo užmokestį dėl motyvų,

susijusių su nėštumu arba nepilnamečių vaikų auginimu.

Neleidžiama

administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščių moterų ir moterų, turinčių

iki trejų metų vaikų (vienišų motinų, turinčių iki keturiolikos metų vaikų arba

vaikų invalidų iki 16 metų), išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija

visiškai likviduojama. Šiais atvejais leidžiama jas atleisti būtinai

įdarbinant. Nurodytas moteris administracija privalo įdarbinti taip pat tais

atvejais, kai jos atleidžiamos pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai.

Įdarbinimo laikotarpiu joms paliekamas vidutinis darbo užmokestis, bet ne

daugiau kaip tris mėnesius nuo terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dienos.

Jeigu

įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama, šio straipsnio antrojoje

dalyje nurodytas moteris privalo įdarbinti ministerija, žinyba, kuriai pavaldi

likviduojamoji įmonė, įstaiga, organizacija, ir rajonų, miestų, miestų rajonų

Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Atleistos moterys turi būti

įdarbintos per dvi savaites nuo atleidimo iš darbo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2144, 1988-01-27

Nr. XI-3023, 1989-06-21

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

204

straipsnis. Motinos ir vaiko aptarnavimas įmonėse ir organizacijose, kuriose

dirba daug moterų

Įmonėse,

organizacijose, kuriose dirba daug moterų, organizuojami vaikų lopšeliai, vaikų

darželiai, kūdikių žindymo kambariai, taip pat asmeninės moterų higienos

kambariai.

Tryliktasis skirsnis

JAUNIMO DARBAS

222 straipsnis.

Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose

Darbininkams

ir tarnautojams, sėkmingai besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų

jaunimo mokyklų - vakarinių (pamaininių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo

lavinimo mokyklų IX-XI klasėse, darbo savaitė mokslo metų laikotarpiu

sutrumpinama viena darbo diena arba ją atitinkančių darbo valandų skaičiumi

(sutrumpinant savaitėje darbo dieną), o sėkmingai besimokantiems kaimo jaunimo

mokyklų- vakarinių (pamaininių, sezoninių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo

lavinimo mokyklų IX-XI klasėse- darbo savaitė sutrumpinama dviem darbo dienomis

arba jas atitinkančių darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo

dieną).

Per

mokslo metus, esant šešių dienų darbo savaitei, IX-XI klasių moksleiviai

atleidžiami nuo darbo ne daugiau kaip 36 darbo dienas arba jas atitinkantį

darbo valandų skaičių. Esant penkių dienų darbo savaitei, bendras nuo darbo

laisvų darbo valandų skaičius lieka tas pats, o bendras nuo darbo laisvų darbo

dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės ir sudaro

31,5 dienos, esant aštuonių valandų pamainai, arba 31 dieną, kai pamaina trunka

8 valandas 12 minučių.

Už

laiką, kai moksleiviai atleidžiami nuo darbo, jiems sumokama penkiasdešimt

procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje, bet ne mažiau už

nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Darbo

laiko sutrumpinimą V - VIII klasių moksleiviams reguliuoja TSR Sąjungos

įstatymai ir jų nustatomose ribose - Lietuvos Respublikos įstatymai.

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija turi teisę papildomai duoti darbininkų ir

kaimo jaunimo mokyklų IX-XI klasių moksleiviams jų pageidavimu dar vieną ar dvi

nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepalikdama darbo užmokesčio, jeigu tai

nekenkia gamybinei veiklai.

223

straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi bendrojo lavinimo mokyklose

Darbininkams

ir tarnautojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų ir kaimo

jaunimo mokyklose - vakarinėse (pamaininėse, sezoninėse) ir neakivaizdinėse

vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, duodamos baigiamiesiems egzaminams

laikyti XI klasėje - 20 darbo dienų atostogos, o VIII klasėje - 8 darbo dienų

atostogos, pagrindinėje darbovietėje paliekant darbo užmokestį, kuris

apskaičiuojamas imant pagrindu tarifinį atlygį arba algą.

Besimokantiems,

nenutraukiant darbo, minėtų mokyklų V, VI, VII, IX ir X klasėse duodamos

keliamiesiems egzaminams laikyti 4 - 6 nuo darbo laisvos dienos, pagrindinėje

darbovietėje paliekant vidutinį uždarbį. Šiuo dienų skaičiumi (8 - 12 dienų)

sumažinamas bendras skaičius dienų, duodamų pagal šio kodekso 222 straipsnį.

224

straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose kasmetinių atostogų

laikas

Besimokančiųjų,

nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo mokyklose kasmetines atostogas jų

pageidavimu įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi priderinti prie

egzaminų mokyklose laiko.

225

straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose

viršvalandinių darbų apribojimas

Besimokančius,

nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose

draudžiama skirti viršvalandiniams darbams užsiėmimų mokyklose dienomis.

226

straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi profesinėse technikos mokyklose

Darbininkai

ir tarnautojai, sėkmingai besimokantys, nenutraukdami darbo, vakarinėse

(pamaininėse) profesinėse technikos mokyklose, 30 darbo dienų per metus

atleidžiami nuo darbo egzaminams pasiruošti ir išlaikyti, paliekant jiems

penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje.

227

straipsnis. Atostogos laikyti stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir

specialiąsias vidurines mokyklas

Darbininkams

ir tarnautojams, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir

specialiąsias vidurines mokyklas, duodamos atostogos, nepaliekant darbo

užmokesčio.

Asmenims,

kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas (įskaitant

gamyklas-aukštąsias technikos mokyklas), duodamos 15 kalendorinių dienų

atostogos, o į specialiąsias vidurines mokyklas- 10 kalendorinių dienų

atostogos, neįskaitant laiko, sugaišto važiuojant į mokyklą ir atgal.

228

straipsnis. Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse

ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Darbininkams

ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodama nustatyta tvarka apmokamų atostogų

ryšium su mokymusi; jiems teikiama taip pat kitų lengvatų.

229

straipsnis. Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems vakarinėse ir

neakivaizdinėse

aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Vakarinių ir

neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentai ir vakarinių bei neakivaizdinių

specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviai dešimties mokslo mėnesių laikotarpiu,

prieš pradėdami ruošti diplominį projektą (darbą) arba laikyti valstybinius

egzaminus, turi teisę gauti, esant šešių dienų darbo savaitei, vieną laisvą nuo

darbo dieną savaitėje užsiėmimams pasiruošti, mokant už ją penkiasdešimt

procentų jų gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau už minimalų darbo

užmokestį. Esant penkių dienų darbo savaitei, laisvų nuo darbo dienų skaičius

pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės, o laisvų nuo darbo valandų

skaičius lieka tas pats.

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija studentų ir moksleivių pageidavimu turi

teisę per 10 minėtų mokslo mėnesių papildomai duoti dar vieną ar dvi nuo darbo

laisvas dienas savaitėje, nepaliekant darbo užmokesčio.

230

straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse

aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Studentams,

sėkmingai besimokantiems vakarinėse aukštosiose mokyklose, kasmet laboratorinių

darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame

kursuose - 20 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 30

kalendorinių dienų. Moksleiviams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse

specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų

laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 10 kalendorinių

dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 20 kalendorinių dienų.

Studentams

ir moksleiviams, sėkmingai besimokantiems neakivaizdinėse aukštosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir

egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 30

kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 40 kalendorinių

dienų.

Laboratorinių

darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodamų atostogų trukmė pagal kursus,

atsižvelgiant į specialybę ir darant išimtį iš bendros taisyklės, gali būti

nustatyta tvarka pakeista, laikantis bendros šių atostogų trukmės, nustatytos

visam mokymosi laikui.

Vakarinių

ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir

moksleiviams valstybinių egzaminų laikotarpiu duodamos 30 kalendorinių dienų

atostogos.

Diplominio

projekto (darbo) ruošimo ir gynimo laikotarpiu vakarinių ir neakivaizdinių

aukštųjų mokyklų studentams duodamos 4 mėnesių atostogos, o vakarinių ir

neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams - 2 mėnesių

atostogos.

Už

atostogų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose laiką darbininkams ir tarnautojams

paliekamas darbo užmokestis, bet ne daugiau už nustatytą sumą.

231

straipsnis. Atostogos susipažinti su pasirinktos specialybės darbu ir

pasiruošti medžiagos diplominiam projektui

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija, atsižvelgdama į atitinkamų mokyklų

rekomendacijas, turi teisę duoti besimokantiems vakarinių ir neakivaizdinių

aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų paskutiniuose kursuose papildomas

vieno mėnesio atostogas, nepalikdama darbo užmokesčio, susipažinti tiesiog

gamyboje su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam

projektui. Atostogų laikui studentams ir moksleiviams skiriama stipendija

bendrais pagrindais.

232

straipsnis. Kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą apmokėjimas

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija vieną kartą per metus apmoka

neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir

moksleiviams penkiasdešimt procentų kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą

laboratorinių darbų atlikti, įskaitų bei egzaminų laikyti ir atgal.

to, tiek pat apmokama kelpinigių, kai vykstama diplominio projekto (darbo)

ruošti bei ginti ir valstybinių egzaminų laikyti.

233

straipsnis. Paskatinimas darbininkų ir tarnautojų, kurie dirba ir kartu mokosi

Keliant

kvalifikacines kategorijas arba darbe keliant į aukštesnes pareigas, turi būti

atsižvelgiama į tai, kad darbininkai ir tarnautojai sėkmingai eina profesinį

mokymą gamyboje, turi bendrojo lavinimo ir profesinį parengimą, taip pat yra

baigę aukštąjį ar specialųjį vidurinį mokslą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-946, 1986-07-05

Penkioliktasis skirsnis

DARBO GINČAI

Skirsnis neteko galios:

Nr.VIII-1742, 2000-06-20, Žin.,

2000-07-12, Nr. 56-1640

Šešioliktasis skirsnis

PROFESINĖS SĄJUNGOS. DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ

DALYVAVIMAS

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ VALDYME

Skirsnis neteko galios:

Nr.I-2019, 1991-11-21, Žin., 1991-12-10, Nr. 34-934

Šešioliktasis-A skirsnis

DARBO KOLEKTYVAS

Kodeksas papildytas skirsniu

(268(1)-268(8) straipsniai):

Nr. XI-2229, 1988-03-30

268(1)

straipsnis. Darbo kolektyvo savivalda darbo sferoje

Darbo kolektyvas,

būdamas pilnateisis šeimininkas įmonėje, savarankiškai sprendžia visus

gamybinio ir socialinio vystymo klausimus. Sutinkamai su įstatymais darbo

kolektyvas įgyvendina priemones, susijusias su darbo organizavimu, normavimu,

apmokėjimu ir apsauga. Socialistinė savivalda realizuojama plataus viešumo

sąlygomis viso kolektyvo ir jo visuomeninių organizacijų dalyvavimu rengiant

svarbiausius sprendimus ir kontroliuojant jų vykdymą, vadovų renkamumu ir

įmonės valdymo vienvaldiškumu.

Savivaldą

įgyvendina įmonių, susivienijimų struktūrinių vienetų darbo kolektyvai, padaliniai

ir brigadų kolektyvai.

268(2)

straipsnis. Darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos) įgaliojimai

darbo sferoje

Darbo

kolektyvo visuotinis susirinkimas (konferencija) renka įmonės vadovą, darbo

kolektyvo tarybą ir išklauso jų veiklos ataskaitas, svarsto ir tvirtina įmonės

ekonominio ir socialinio vystymo planus, priima socialistinius įsipareigojimus,

pritaria kolektyvinei sutarčiai, tvirtina vidaus tvarkos taisykles, svarsto

kitus svarbiausius įmonės veiklos darbo sferoje klausimus.

Visuotinio

susirinkimo (konferencijos) sprendimai, priimti darbo kolektyvo įgaliojimų

ribose ir sutinkamai su įstatymais, yra privalomi kolektyvo nariams ir

administracijai, taip pat aukštesniesiems valstybiniams ir ūkiniams organams.

268(3)

straipsnis. Darbo kolektyvo tarybos įgaliojimai

Laikotarpiu tarp

darbo kolektyvo visuotinių susirinkimų (konferencijų) jo įgaliojimus vykdo

darbo kolektyvo taryba.

Darbo

kolektyvo taryba:

kontroliuoja,

kaip vykdomi darbo kolektyvo susirinkimų (konferencijų) sprendimai, kaip

realizuojamos darbininkų, tarnautojų kritinės pastabos ir pasiūlymai,

informuoja darbo kolektyvą apie jų vykdymą;

išklauso

administraciją apie planų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą,

gamybinės-ūkinės veiklos rezultatus, numato priemones, padedančias įmonei

efektyviau dirbti, laikytis socialinio teisingumo principo;

kartu

su partinės, profsąjungos ir komjaunimo organizacijų renkamaisiais organais

tvirtina socialistinio lenktyniavimo sąlygas ir susumuoja jo rezultatus;

sprendžia

įmonės valdymo ir organizacinės struktūros tobulinimo, darbuotojų darbo

apmokėjimo ir jų asmeninio indėlio atitikimo užtikrinimo, teisingo socialinių

gėrybių paskirstymo klausimus;

priima

sprendimus dėl gamybos, mokslo ir technikos vystymo, materialinio skatinimo, socialinio

vystymo fondų panaudojimo, lėšų skyrimo gyvenamiesiems namams, vaikų įstaigoms,

valgykloms statyti, darbininkų, tarnautojų darbo sąlygoms ir apsaugai, jų

medicininiam, buitiniam ir kultūriniam aptarnavimui gerinti, spendžia kitus

kolektyvo socialinio vystymo klausimus;

sprendžia

kadrų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, vidaus darbo tvarkos taisyklių,

valstybinės, gamybinės ir darbo drausmės laikymosi įmonėje klausimus, numato

priemones drausmei stiprinti;

kontroliuoja,

kaip gamybos novatoriams, pirmūnams, karo ir darbo veteranams teikiamos

lengvatos ir pirmenybės iš materialinio skatinimo ir socialinio vystymo fondų

lėšų:

išklauso

padalinių kolektyvų atstovus, teikia pasiūlymus, kaip taikyti moralinio ir

materialinio skatinimo priemones už darbo laimėjimus, svarsto pristatymo

valstybiniams apdovanojimams klausimus;

sprendžia

gamybų, cechų, skyrių, barų ir kitų padalinių kolektyvų tarybų išrinkimo

klausimus ir nustato jų teises įmonės (susivienijimo struktūrinio vieneto)

darbo kolektyvo tarybos įgaliojimų ribose;

sprendžia

kitus gamybinio ir socialinio vystymo klausimus, jeigu jie nepriskirti darbo

kolektyvo susirinkimo (konferencijos) kompetencijai.

Darbo

kolektyvo taryba dirba, palaikydama glaudžius ryšius su administracija,

partine, profsąjungos, komjaunimo ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

Darbo

kolektyvo tarybos sprendimai, priimti jos įgaliojimų ribose ir sutinkamai su

įstatymais, yra privalomi administracijai ir kolektyvo nariams. Jeigu

administracija nesutinka su darbo kolektyvo tarybos sprendimu, klausimas

sprendžiamas darbo kolektyvo visuotiniame susirinkime (konferencijoje).

268(4)

straipsnis. Vadovų rinkimai darbo kolektyvuose

Įmonių,

susivienijimų struktūrinių vienetų, padalinių vadovai, taip pat meistrai ir

brigadininkai renkami atitinkamo kolektyvo visuotiniame susirinkime

(konferencijoje) ir tvirtinami nustatyta tvarka. Jeigu kolektyvo išrinktos

kandidatūros nepatvirtina aukštesnysis organas, rengiami nauji rinkamai. Be to,

aukštesnysis organas privalo paaiškinti kolektyvui, dėl kokių priežasčių

atsisakyta patvirtinti rinkimų rezultatus.

Išrinkti įmonių,

susivienijimų struktūrinių vienetų vadovai gali būti prieš terminą atleisti iš

pareigų remiantis darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos)

sprendimu arba jo įgaliojimu - darbo kolektyvo tarybos sprendimu, o padalinių

vadovai, meistrai ir brigadininkai- atitinkamo kolektyvo sprendimu. Kolektyvo

sprendimą prieš terminą atleisti įmonių ir susivienijimų struktūrinių vienetų

vadovus įstatymuose numatytais pagrindais privalo vykdyti aukštesnysis organas,

o kiek tai liečia padalinių vadovus, taip pat meistrus ir brigadininkus, -

įmonės vadovas.

Pasibaigus

įgaliojimų laikui, vadovai, taip pat meistrai ir brigadininkai gali būti vėl

išrinkti arba jiems suteikiamas kitas darbas laikantis šio kodekso 126

straipsnyje nustatytų garantijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

268(5)

straipsnis. Darbo kolektyvo materialinio suinteresuotumo ūkinės veiklos

rezultatais bendrieji principai

Įmonės

darbo laimėjimai ir nuostatai tiesiogiai atsiliepia kolektyvo ūkiskaitinių

pajamų lygiui, kiekvieno darbuotojo gerovei. Įmonė, gaminanti ir realizuojanti

geresnę produkciją (darbus, paslaugas) mažesniais kaštais, gauna didesnes

ūkiskaitines pajamas ir turi pranašumą savo gamybinio ir socialinio vystymo bei

darbuotojų darbo apmokėjimo srityje.

Įmonė

atlygina nuostolius, padarytus kitoms organizacijoms ir valstybei, moka baudas,

netesybas ir kitas įstatymų nustatytas sankcijas iš kolektyvo ūkiskaitinių

pajamų. Administracija nustato konkrečius padalinius ir darbuotojus, kurie

kalti dėl įmonei padarytų nuostolių, apie tai praneša darbo kolektyvui ir

konkretiems padaliniams bei darbuotojams uždeda turtinę (materialinę)

atsakomybę sutinkamai su įstatymais.

268(6)

straipsnis. Brigados kolektyvo formavimas

Nauji

darbuotojai į brigadą priimami brigados kolektyvo sutikimu. Neleidžiama, kad

brigada atsisakytų priimti tuos darbuotojus, kurie pasiųsti į brigadą

įdarbinimo tvarka sutinkamai su įstatymais (jaunieji specialistai, baigusieji

profesinio techninio mokymo sistemos mokyklas ir kiti).

Brigados

kolektyvas turi teisę reikalauti iš administracijos, kad ji iš brigados

sudėties pašalintų darbuotojus, kai mažinamas brigados skaičius, kai

darbuotojas neatitinka dirbamo darbo ir kitais atvejais, numatytais šio kodekso

43 straipsnyje. Administracija sutinkamai su įstatymais perkelia tokius

darbuotojus jų sutikimu į kitą darbą arba nustatyta tvarka atleidžia.

268(7)

straipsnis. Kolektyvinio uždarbio paskirstymas brigadoje taikant darbinio

dalyvavimo koeficientą

Brigados kolektyvas

gali paskirstyti kolektyvinį uždarbį, taikydamas darbinio dalyvavimo

koeficientą. Koeficientus brigados nariams tvirtina brigados kolektyvas

brigadininko (brigados tarybos) teikimu.

Taikant

darbinio dalyvavimo koeficientą, darbuotojo darbo užmokestis negali būti

mažesnis už valstybės nustatytą minimumą (90 straipsnis).

268(8)

straipsnis. Abipusė administracijos ir brigados atsakomybė

Įmonės,

susivienijimo, struktūrinio padalinio administracija yra atsakinga, kad

brigadai būtų sudarytos normalios sąlygos labai našiam darbui (suteikia darbą,

aprūpina tvarkingais mechanizmais ir įrengimais, technine dokumentacija, medžiagomis

ir įrankiais, energija, sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas). Jei brigada

neįvykdo gamybinių rodiklių dėl administracijos kaltės, brigadai paliekamas

darbo apmokėjimo fondas, apskaičiuotas pagal tarifinius atlygius. Pareigūnai,

kalti dėl to, kad pažeidė administracijos pareigas brigadai, traukiami

drausminėn atsakomybėn, o už tai, kad brigadai per daug išmokėta pinigų, - taip

pat materialinėn atsakomybėn įmonei įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiu.

Brigada yra

atsakinga įmonės administracijai, jei dėl savo kaltės neįvykdo gamybinių

rodiklių. Tais atvejais apmokama už atliktą darbą, premijos ir kiti paskatinimų

mokėjimai nepriskaičiuojami. Žala, padaryta įmonei dėl brigados kaltės

pagaminus nekokybišką produkciją, atlyginama iš jos kolektyvinio uždarbio

vidutinio mėnesinio brigados uždarbio ribose. Paskirstant kolektyvinį uždarbį

tarp brigados narių, atsižvelgiama į konkrečių darbuotojų kaltę pagaminus

nekokybišką produkciją.

Septynioliktasis skirsnis

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS

269

straipsnis. Socialinio draudimo taikymas visiems darbininkams ir tarnautojams

Visų

darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas yra privalomas.

270

straipsnis. Socialinio draudimo lėšos

Darbininkų

ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas vykdomas iš valstybės lėšų.

Socialinio draudimo įnašus moka įmonės, įstaigos, organizacijos be jokių

išskaitymų iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio. Jeigu įmonės,

įstaigos, organizacijos nesumoka draudimo įnašų, dėl to darbininkai ir tarnautojai

nepraranda teisės į aprūpinimą, teikiamą valstybinio socialinio draudimo

tvarka.

Valstybinio

socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik pagal jų tiesioginę

paskirtį.

271

straipsnis. Aprūpinimo pagal socialinį draudimą rūšys

Darbininkai

ir tarnautojai, o atitinkamais atvejais ir jų šeimų nariai pagal valstybinį

socialinį draudimą aprūpinami:

laikino nedarbingumo pašalpomis, o moterys, be to, nėštumo, gimdymo ir vaikui

prižiūrėti, iki jam sueis vieneri metai amžiaus, pašalpomis;

kūdikio gimimo pašalpomis; laidojimo pašalpomis;

senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijomis, taip pat ištarnauto

laiko pensijomis, nustatytomis kai kurioms darbuotojų kategorijoms.

Valstybinio

socialinio draudimo lėšos naudojamos taip pat sanatoriniam kurortiniam

darbininkų ir tarnautojų gydymui, jų aprūpinimui profilaktoriumais ir poilsio

namais, gydomajam (dietiniam) maitinimui, pionierių stovyklų išlaikymui ir

kitoms valstybinio socialinio draudimo priemonėms.

Straipsnio pakeitimai;

Nr. X-2687, 1982-11-30

272

straipsnis. Aprūpinimas laikino nedarbingumo pašalpomis

Laikino

nedarbingumo pašalpos mokamos ligos, suluošinimo, laikino perkėlimo į kitą

darbą ryšium su ilga, sergančio šeimos nario slaugymo, karantino, sanatorinio

kurortinio gydymo ir protezavimo atvejais - iki viso uždarbio dydžio.

Ligos

ar suluošinimo atvejais pašalpos mokamos iki bus atgautas darbingumas arba iki

bus nustatytas invalidumas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

273

straipsnis. Aprūpinimas nėštumo ir gimdymo pašalpomis

Nėštumo

ir gimdymo pašalpos mokamos per visas nėštumo ir gimdymo atostogas viso

uždarbio dydžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1519, 1973-10-31

Nr. X-796, 1980-12-24

273(1)

straipsnis. Socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindinės sąlygos ir dydžiai

Sutinkamai su TSR

Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais valstybinio

socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindines sąlygas ir dydžius nustato

TSRS Ministrų Taryba kartu su VPSCT.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-796, 1980-12-24

274

straipsnis. Aprūpinimas pensijomis

Darbininkams,

tarnautojams ir jų šeimų nariams pensijos skiriamos sutinkamai su TSRS

valstybinių pensijų įstatymu.

Ištarnauto

laiko pensijos, nustatytos kai kurioms darbuotojų kategorijoms, skiriamos pagal

TSRS Ministrų Tarybos nutarimus.

Darbininkams,

tarnautojams ir jų šeimų nariams, tuo pat metu turintiems teisę į įvairias

pensijas, skiriama viena pensija jų pasirinkimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Aštuonioliktasis skirsnis

DARBO ĮSTATYMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA BEI KONTROLĖ

IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ

275

straipsnis. Darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės organai

Sutinkamai

su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais, kaip

laikomasi darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, prižiūri ir kontroliuoja:

specialiai tam įgalioti valstybės organai ir inspekcijos, nepriklausančios savo

veikloje nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų aukštesnių organų

administracijos;

profesinės sąjungos, taip pat jų žinioje esančios technikos inspekcija ir

teisinė darbo inspekcija - pagal šių inspekcijų nuostatus, kuriuos tvirtina

VPSCT.

Liaudies

deputatų tarybos ir jų vykdomieji bei tvarkomieji organai kontroliuoja, kaip

laikomasi darbo įstatymų, TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose

numatyta tvarka.

Ministerijos,

valstybiniai komitetai ir žinybos vykdo vidinę žinybinę kontrolę, kaip laikosi

darbo įstatymų joms pavaldžios įmonės, įstaigos, organizacijos.

Aukščiausiąją

priežiūrą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų tiksliai ir vienodai

vykdomi darbo įstatymai, įgyvendina TSRS generalinis prokuroras ir jam pavaldūs

Lietuvos Respublikos prokuroras bei žemesnieji prokurorai pagal TSRS įstatymą

dėl TSRS prokuratūros.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

276

straipsnis. Pramonės darbų saugumo valstybinė priežiūra

Valstybinę

priežiūrą, kad būtų laikomasi darbų saugumo taisyklių, kai kuriose pramonės

šakose ir kai kuriuose objektuose vykdo (greta profesinių sąjungų technikos

inspekcijos) Lietuvos Respublikos valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų

saugumo priežiūros komitetas ir vietiniai jo organai sutinkamai su šio komiteto

nuostatais.

Lietuvos

Respublikos teritorijoje nurodytoji priežiūra vykdoma nerūdinių iškasenų, chemijos

ir naftos bei dujų pramonėje, geologinio žvalgymo ekspedicijose ir partijose,

taip pat įrengiant ir eksploatuojant kėlimo įrenginius, katilinių įrengimus ir

slėgimo indus, garo ir karšto vandens vamzdynus, objektus, susijusius su dujų

gavyba, transportavimu, laikymu ir naudojimu, vykdant pramoninius sprogdinimo

darbus.

277

straipsnis. Valstybinė energetikos priežiūra

Valstybinę

priežiūrą, kaip vykdomos priemonės, užtikrinančios elektros ir šilumą

naudojančių įrengimų saugų aptarnavimą, vykdo TSRS energetikos ir

elektrifikavimo ministerijos sistemos valstybinės energetinės priežiūros

organai - pagal Valstybinės energetinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus.

278

straipsnis. Valstybinė sanitarinė priežiūra

Valstybinę

sanitarinę priežiūrą, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos laikosi higieninių

normų, sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių, vykdo

TSRS sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai ir įstaigos pagal

Valstybinės sanitarinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus, o kai kuriuose

objektuose - atitinkamų ministerijų ir žinybų medicininės tarnybos.

279

straipsnis. Visuomeninė darbo įstatymų laikymosi kontrolė

Visuomeninę

darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių laikymosi kontrolę vykdo profesinės

sąjungos, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto

visuomeniniai inspektoriai ir komisijos pagal jų nuostatus, kuriuos tvirtina

VPSCT.

Visuomeninę

sanitarinę kontrolę vykdo visuomeniniai sanitariniai inspektoriai įmonėse,

įstaigose, organizacijose.

280

straipsnis. Atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Pareigūnai,

kalti dėl darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, įsipareigojimų

pagal kolektyvines sutartis ir darbo apsaugos susitarimus nevykdymo arba

kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako TSR Sąjungos ir Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

281

straipsnis. Drausminė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Drausminėmis

nuobaudomis už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustatyta

tvarka baudžia aukštesni pareigūnai arba organai.

Profesinių

sąjungų technikos ir teisinių inspektorių, pramonės ir kalnakasybos darbų

saugumo valstybinės priežiūros ir sanitarinės priežiūros organų įgalinimus

kelti klausimus, kad būtų nubausti drausminėmis nuobaudomis arba nušalinti nuo

darbo pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ar darbo apsaugos taisyklių

pažeidimo, nustato minėtų organų nuostatai.

282

straipsnis. Administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Už

darbo įstatymų pažeidimą administracine tvarka bausti pareigūnus nustatyto

dydžio baudomis turi teisę:

technikos

inspektoriai - už saugumo technikos ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą;

pramonės

ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai - už nevienkartinį

darbų saugumo normų ir instrukcijų pažeidimą pramonės šakose ir objektuose,

kuriuos kontroliuoja pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės

priežiūros organai;

sanitarijos

ir epidemiologijos tarnybos organai - už sanitarinių higieninių ir sanitarinių

priešepideminių taisyklių pažeidimą.

283

straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Baudžiamąją

atsakomybę už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustato

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138-141 straipsniai.

Devynioliktasis skirsnis

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

284

straipsnis. Lengvatos darbo srityje kai kurių kategorijų darbininkams ir

tarnautojams

TSR

Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti darbo srityje lengvatų kai kurių kategorijų darbininkams ir

tarnautojams.

285

straipsnis. Darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybės kai kuriose

liaudies ūkio šakose

TSR

Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybių transporte, ryšių

ūkio įmonėse bei organizacijose - TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo

įstatymų pagrindų nustatytų normų ribose.

286

straipsnis. Sezoninių, laikinų ir kai kurių kitų kategorijų darbininkų ir

tarnautojų ypatingos darbo sąlygos

TSR

Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti ypatingas darbo sąlygas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems

sezoninius darbus ar miško pramonės ir miškų ūkio darbus, laikiniems

darbininkams ir tarnautojams, taip pat asmenims, dirbantiems pas piliečius

pagal sutartis (namų darbininkėms ir kt.), numatydami atskiras išimtis iš TSR

Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų dėl darbo ir poilsio

laiko režimo, dėl skyrimo dirbti viršvalandžius ir nedarbo dienomis, dėl

kompensacijos už tą darbą, dėl laikino perkėlimo į kitą darbą ir atleidimo iš

darbo.

287

straipsnis. Papildomi pagrindai kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų

darbo sutarčiai pasibaigti, esant tam tikroms sąlygoms

Be šio kodekso 39 ir

43 straipsniuose numatytų pagrindų, kai kurių kategorijų darbininkų ir

tarnautojų darbo sutartis, remiantis TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymais, gali pasibaigti šiais atvejais:

kai darbuotojas, kuriam taikoma drausminė atsakomybė pavaldumo tvarka, vieną

kartą šiurkščiai pažeidžia darbines pareigas;

kai darbuotojas, tiesiogiai aptarnaujantis pinigines ar prekines vertybes,

kaltai atlieka veiksmus, duodančius administracijai pagrindo juo ateityje

nebepasitikėti;

kai auklėjimo funkcijas vykdančio darbuotojo amoralus poelgis nesuderinamas su

tolesniu šios rūšies darbu;

kai teismo nutarimu darbuotojas siunčiamas į gydymo ir darbo profilaktoriumą.

TSR Sąjungos

įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti papildomų pagrindų kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų

darbo sutarčiai pasibaigti, kai pažeidžiamos nustatytos priėmimo į darbą

taisyklės ir kitais atvejais.

ir 3 punktuose nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama, laikantis šio

kodekso 45 straipsnio taisyklių.

Šiame

straipsnyje nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama (išskyrus

atleidimą iš darbo pagal šio straipsnio 4 punktą), laikantis šio kodekso 43

straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.

288

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė tais atvejais, kai

faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį

Sutinkamai su TSR

Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais darbininkų ir

tarnautojų materialinės atsakomybės už tam tikrų rūšių turto bei kitų vertybių

grobimu, tyčiniu gadinimu, trūkumu ar praradimu padarytą įmonei, įstaigai,

organizacijai žalą, taip pat tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija

nominalų jos dydį, ribas nustato TSR Sąjungos įstatymai ir TSRS Ministrų

Tarybos nutarimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

289

straipsnis. Kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo

reguliavimo ypatybės

Sutinkamai

su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais kitos kai

kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės atskirais

klausimais gali būti nustatomos tik TSR Sąjungos įstatymais ir TSRS Ministrų

Tarybos nutarimais.

290

straipsnis. Šio kodekso numatytų terminų skaičiavimas

Terminų,

su kuriais šis kodeksas sieja darbinių teisių ir pareigų atsiradimą ar

pasibaigimą, eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos, kuria

apibrėžta jų pradžia.

Metais,

mėnesiais ir savaitėmis skaičiuojami terminai pasibaigia atitinkamą paskutinių

termino metų, mėnesio ar savaitės dieną. Į kalendorinėmis savaitėmis ar

dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir nedarbo dienos.

Jei

paskutinė termino diena tenka nedarbo dienai, tai termino pasibaigimo diena

laikoma artimiausioji po jos einanti darbo diena.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. VIII-1519, 1973-10-31

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. VIII-2570, 1975-03-26

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. IX-1569, 1977-05-25

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-796, 1980-12-24

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-2687, 1982-11-30

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-3236, 1983-06-29

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-3363, 1983-08-31

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-4418, 1984-11-28

10.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-924, 1986-06-26

11.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-946, 1986-07-05

12.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-1313, 1986-12-22

13.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-2144, 1988-01-27

14.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-2229, 1988-03-30

15.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-2572, 1988-09-28

16.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-3023, 1989-06-21

17.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

PADARYTI

PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE

Šis įstatymas įsigalioja

panaikinus 1990 metų balandžio 25 dienos Lietuvos Respublikos įstatymą

"Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados

sąlygomis", t.y. nuo 1990 m. liepos 31 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-404, 1990-07-24,

Žin., 1990-08-10, Nr. 22-540

PADARYTI

PAKEITIMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO

52 STRAIPSNYJE

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 1 dienos.

19.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-523, 1990-09-04, Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629

DĖL

PAKEITIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 55 IR

56 STRAIPSNIUOSE

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 4 dienos.

20.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-712, 1990-10-25, Žin., 1990-11-10, Nr. 31-757

DĖL

ŠVENČIŲ DIENŲ

21.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

PADARYTI

PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE

22.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

PADARYTI

PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE

Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

23.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUDŽIAMOJO

KODEKSO IR DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

24.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2019,

1991-11-21, Žin., 1991-12-10, Nr. 34-934

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO

25.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO

26.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2225, 1992-01-21, Žin.,

1992-02-10, Nr. 4-63

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 130 STRAIPSNIO PAKEITIMO

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1291, 1996-04-17, Žin., 1996-04-26, Nr. 37-933

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL ŠVENČIŲ DIENŲ" PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-396, 1997-07-02, Žin., 1997-07-16, Nr. 67-1671

DARBO

ĮSTATYMŲ KODEKSO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1034,

1999-01-14, Žin., 1999-02-03, Nr. 13-313

DARBO

ĮSTATYMŲ KODEKSO 159 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1742, 2000-06-20, Žin., 2000, Nr. 56-1640 (2000-07-12)

DARBO

GINČŲ NAGRINĖJIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-09-19)

autrap@lrs.lt