Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

@D1=19940707;19940818;19950223

@D1=19940707;19940818;19950223.

Redaguota: 1995 03

20

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr.1-578, priimtas

1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr.1-646, priimtas

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-757, priimtas

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO 10,

11, 31 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Įstatymas

Nr.1-795, priimtas

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 41 IR 45

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d. Nr.I-532

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

narių

rinkimų pagrindai

Lietuvos

Respublikos  savivaldybių tarybų  (toliau - tarybų)

nariai   renkami

dvejiems   metams   daugiamandatėse   rinkimų

apygardose,

remiantis   visuotine ir  lygia rinkimų teise, slaptu

balsavimu

tiesioginiuose  rinkimuose pagal  proporcinę    rinkimų

sistemą.

Visų tarybų

narių rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria

Lietuvos

Respublikos  Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki

rinkimų dienos.

2 straipsnis.

Visuotinė rinkimų teisė

Rinkimų teisę

turi Lietuvos  Respublikos piliečiai, kuriems

rinkimų   dieną

yra  sukakę   18  metų.  Rinkimuose nedalyvauja

piliečiai, kurie

teismo yra pripažinti neveiksniais.

Tarybos nariu

gali būti  renkamas   Lietuvos    Respublikos

pilietis, kuris

rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.

Tarybos

nariais  negali būti  renkami asmenys, rinkimų dieną

atliekantys tikrąją

karo arba   alternatyviąją tarnybą, taip pat

iki rinkimų

paskyrimo dienos  neišėję į  atsargą krašto apsaugos

sistemos, policijos

ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai

ir   liktiniai,

kitų  sukarintų ir  saugumo  tarnybų  apmokami

pareigūnai.

Tarybos

nariais  negali būti  renkami  Lietuvos  Respublikos

Seimo nariai,  jeigu

iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip

trys mėnesiai.

Tarybos nariais

negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti

bausmės pagal

teismo   paskirtą  nuosprendį, taip pat  asmenys,

teismo pripažinti

neveiksniais.

Kiti

tiesioginiai  arba netiesioginiai  Lietuvos Respublikos

piliečių rinkimų

teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos,

kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų  ar  pažiūrų

draudžiami.

3 straipsnis.

Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

turintis   teisę  rinkti   Lietuvos  Respublikos

pilietis rinkimuose

turi vieną  balsą rinkimų  apygardoje ir šis

balsas yra

lygiavertis  kiekvieno kito, turinčio teisę  rinkti,

piliečio balsui.

Visi

piliečiai  taryboje  atstovaujami  lygiais  pagrindais

pagal atstovavimo

normą.

4 straipsnis.

Tiesioginiai rinkimai

Tarybų narius

rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis.

Slaptas balsavimas

Rinkėjai

balsuoja   asmeniškai  ir   slaptai.  Kontroliuoti

rinkėjų valią

rinkimuose draudžiama.

6 straipsnis.

Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Rinkimų

komisijos  rinkimus rengia  ir vykdo  viešai.   Apie

visus rinkimų

organizavimo renginius  (susirinkimus,  posėdžius)

turi būti

pranešama  ne  vėliau  kaip  likus  24 valandoms  iki

renginio pradžios.

Rinkimų

komisijos praneša  piliečiams apie    savo  darbą,

rinkimų apygardų  ir

apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,

buvimo vietą  ir

darbo  laiką, apie  rinkėjų sąrašus, kandidatų į

tarybos narius

sąrašus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Masinės

informacijos   priemonių   atstovai   turi   teisę

nekliudomi

dalyvauti  visuose  renginiuose,  kuriuos  organizuoja

rinkimų komisijos,

taip   pat   gauti  informaciją apie  rinkimų

rengimą ir vykdymą.

7 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Tarybų narių

rinkimų rengimo  ir  vykdymo  išlaidas  apmoka

valstybė.

II.

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

8 straipsnis.

Rinkimų apygardų sudarymas

Rinkimams

organizuoti  ir vykdyti  savivaldybės teritorijoje

sudaroma viena  daugiamandatė

rinkimų  apygarda, kurioje balsuoja

visi   aktyviąją

rinkimų  teisę  turintys Lietuvos  Respublikos

piliečiai, nuolat

gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

Rinkimų

apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

daugiau kaip

500000 gyventojų  - 51 tarybos narį;

nuo 300000 iki

500000 gyventojų    - 41 tarybos narį;

nuo 100000 iki

300000 gyventojų    - 31 tarybos narį;

nuo 50000 iki

100000 gyventojų     - 27 tarybos narius;

nuo 20000 iki

50000  gyventojų     - 25 tarybos narius;

iki 20000

gyventojų            - 21 tarybos narį.

Rinkimų

apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia

Vyriausioji rinkimų

komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki

rinkimų.

9 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymas

Rinkimų

apygardos  dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos

rinkimų

apygardos   suskirstymą  į  rinkimų apylinkes,  rinkimų

apylinkių skaičių

ir dydį  nustato apygardos  rinkimų  komisija

likus ne mažiau kaip

70 dienų iki rinkimų.

Rinkimų

apylinkės  teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip

5000 rinkėjų.

Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo rinkimų

apylinkių   sąrašo

patvirtinimo  praneša rinkėjams,  kokios  yra

kiekvienos

apylinkės   ribos,  nurodo, kur  yra  jos  buveinė  ir

balsavimo patalpos.

III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

10 straipsnis.

Rinkimų komisijos

Rinkimus į

savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) apygardų

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

Rinkimų

komisijų  nariai, politinių    partijų,    politinių

organizacijų

atstovai  prie rinkimų komisijų ir stebėtojai negali

būti kandidatais į

tarybų narius.

Į rinkimų

komisiją gali  būti siūlomas Lietuvos Respublikos

pilietis, jeigu jis

turi teisę būti renkamas savivaldybės tarybos

nariu ir   nebuvo

anksčiau atleistas   iš rinkimų  komisijos  už

rinkimų įstatymo

pažeidimus.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

11 straipsnis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos

įgaliojimai

Vyriausioji

rinkimų  komisija  yra  aukščiausioji  rinkimų

organizavimo

institucija.

Vyriausioji

rinkimų komisija:

1) prižiūri,

kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą

jo taikymą,

remdamasi  šiuo įstatymu,  leidžia instrukcijas  ir

paaiškinimus dėl

rinkimų organizavimo;

2)  sudaro

apygardų  rinkimų   komisijas  ir   skiria   jų

pirmininkus;

3) pagal

organizacijų,  dalyvaujančių  rinkimuose,  teikimą

registruoja jų

atstovus prie  Vyriausiosios rinkimų komisijos ir

išduoda jiems

pažymėjimus;

4) nustato

balsavimo pažymėjimų, rinkimų biuletenių, tarybos

nario pažymėjimų,

vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų

rinkimuose

naudojamų     oficialių  vokų,  paketų,  dokumentų,

antspaudų,

balsadėžių     pavyzdžius  bei  formas,  jų  pildymo

pavyzdžius,

biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) renka

informaciją apie  rinkimų    apylinkių,    rinkimų

komisijų sudarymą,

paskirsto rinkimams  skirtas valstybės lėšas

apygardų   rinkimų

komisijoms,  svarsto  materialinio techninio

rinkimų aprūpinimo

klausimus;

6) tvirtina

visų Lietuvos  Respublikos savivaldybių tarybų

narių rinkimų

rezultatus ir  skelbia  spaudoje pranešimus  apie

rinkimų rezultatų

patvirtinimą;

7)  nagrinėja

skundus  ir  priima  dėl  jų  sprendimus  šio

įstatymo numatytais

atvejais;

8)  panaikina

rinkimų  komisijų   sprendimus,  jeigu   jie

prieštarauja šiam

įstatymui;

9) pripažįsta

rinkimus negaliojančiais,  jei jų  metu buvo

suklastoti

rinkimų    dokumentai  ar   įvykdyti  kiti neteisėti

veiksmai, turėję

esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Jeigu   tą pačią

dieną    kartu    vyksta  arba    Seimo,  arba

savivaldybės

tarybos   rinkimai,  arba  referendumas,  apylinkių

rinkimų     ar

referendumo   komisijos  sudaromos   tos  pačios.

Vyriausioji

rinkimų    komisija  atskiroje rinkimų, referendumo

teritorijoje

sudaro   vieną -  miesto, rajono, apygardos  rinkimų

arba    referendumo

-  komisiją  ir  nustato  jos      funkcijas

organizuojant ir

vykdant kitus rinkimus arba referendumą.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

12 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos sudarymas

Apygardų

rinkimų   komisijas  iki rinkimų   dienos  likus ne

mažiau kaip  80

dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji

rinkimų komisija.

Apygardų

rinkimų   komisijos  sudaromos  savivaldybių tarybų

rinkimų laikui iš:

dviejų tos

apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir

aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras

pasiūlo teisingumo

ministras;

dviejų tos

apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir

aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras

pasiūlo Lietuvos

teisininkų draugija.

Teisingumo

ministras  ir Lietuvos  teisininkų draugija  gali

siūlyti ir daugiau

kandidatūrų.

Politinės

partijos,  politinės organizacijos, gavusios Seimo

narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų  apygardoje pagal  iškeltų

kandidatų sąrašą

(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje

apygardoje iškeltų

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į

apygardos rinkimų komisiją  po  du  savo  atstovus.

Vyriausioji rinkimų

komisija šių kandidatūrų atmesti negali. Jei

kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj

jų gali

papildomai  patvirtinti komisijos nariais kandidatūras,

pasiūlytas

teisingumo   ministro   arba   Lietuvos   teisininkų

draugijos.

Apygardos

rinkimų komisija  pirmajame  posėdyje  išsirenka

komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

13 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos

rinkimų komisija:

1)  prižiūri,

kaip  apygardos  teritorijoje  vykdomas  šis

įstatymas;

2) suskirsto

apygardos teritoriją  į  rinkimų    apylinkes,

nustato jų ribas, jų

buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas,

sudaro apylinkių

rinkimų komisijas ir skiria jų pirmininkus;

3) koordinuoja

apylinkių rinkimų komisijų veiklą;

4) paskirsto

rinkimams skirtas  valstybės  lėšas  apylinkių

rinkimų

komisijoms,   svarsto  materialinio   techninio  rinkimų

aprūpinimo

klausimus;

5)išklauso

apylinkių   rinkimų  komisijų   pranešimus  apie

rinkimų rengimą ir

vykdymą;

6) tvirtina

rinkimų biuletenio  duomenis ir  perduoda  juos

Vyriausiajai

rinkimų   komisijai šios  nustatyta tvarka ir laiku,

organizuoja

biuletenių pateikimą apylinkių rinkimų komisijoms;

7) pagal

organizacijų,  dalyvaujančių  rinkimuose,  teikimą

registruoja jų

atstovus  prie  apygardos  rinkimų  komisijos  ir

rinkimų stebėtojus,

išduoda jiems pažymėjimus;

8) nustato

rinkimų rezultatus  apygardoje,  surašo    balsų

skaičiavimo

apygardoje protokolą;

9) nustato

tarybos narių  rinkimų  rezultatus,    išrinktus

tarybos narius,

perduoda rinkimų  medžiagą Vyriausiajai  rinkimų

komisijai

galutiniams   rinkimų   rezultatams   tvirtinti,   po

Vyriausiosios

rinkimų   komisijos  sprendimo   skelbia  spaudoje

išrinktų

savivaldybės tarybos narių sąrašą;

10) svarsto

pareiškimus ir  skundus dėl  apylinkių  rinkimų

komisijų veiksmų ir

priima sprendimus;

11) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

14 straipsnis.

Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Apylinkių

rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip

60 dienų  sudaro

ir  jų  pirmininkus  skiria  apygardos  rinkimų

komisija.

Apylinkių

rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias

pasiūlo politinės

partijos,   politinės organizacijos,  gavusios

Seimo narių

mandatų   daugiamandatėje  rinkimų apygardoje pagal

iškeltų   kandidatų

sąrašą  (jungtinį  sąrašą).  Šios  politinės

partijos bei

politinės organizacijos  turi   teisę  pasiūlyti  į

apylinkės

rinkimų    komisiją   iki  trijų savo  atstovų. Jeigu

kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, apygardos  rinkimų  komisija  gali

proporcingai

padidinti  politinių partijų, politinių organizacijų

atstovavimo normą.

Apylinkės

rinkimų komisija  pirmajame  posėdyje  išsirenka

komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

15 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybės vykdomojo  organo gauna rinkėjų sąrašus,

juos patikslina ir

tvirtina;

2) nagrinėja skundus

dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) likus  iki

rinkimų  ne mažiau  kaip 30   dienų   pateikia

apylinkės rinkėjų

sąrašą apygardos rinkimų komisijai;

4)  įteikia

ar   kitaip   perduoda   rinkėjams   balsavimo

pažymėjimus;

5) garantuoja,

kad pagal  šio  įstatymo  reikalavimus būtų

įrengtos balsavimo

patalpos ir balsadėžės;

6) rinkimų

dieną organizuoja apylinkėje balsavimą;

7)

suskaičiuoja   balsus apylinkėje,  surašo apylinkės balsų

skaičiavimo

protokolą;

8) svarsto  apylinkės

rinkėjų,  politinių partijų, politinių

organizacijų ir

visuomeninių organizacijų  atstovų prie  rinkimų

komisijų ir  rinkimų

stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo,

balsų  skaičiavimo,  balsų skaičiavimo  protokolų

surašymo klausimais

ir priima dėl jų sprendimus;

9) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

16 straipsnis.

Rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų

komisijų   posėdžiai  yra   teisėti,  jeigu   juose

dalyvauja ne mažiau

kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai

priimami atviru

balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių

balsų dauguma.

Balsams pasidalijus  po lygiai,  lemia  komisijos

pirmininko balsas.

Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu,

turi teisę raštu

pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie

protokolo.

Pasibaigus  balsavimui,  apylinkės  rinkimų  komisijos

gali priimti

sprendimus  tik  dėl  balsų  skaičiavimo  protokolų

surašymo.

Rinkimų

komisijų  posėdžiai yra  vieši. Juose  turi    teisę

dalyvauti

politinių    partijų,   politinių   organizacijų   ir

visuomeninių

organizacijų   atstovai   prie  rinkimų  komisijų ir

rinkimų stebėtojai,

visų masinės informacijos priemonių atstovai.

Nuo rinkimų

komisijų  sudarymo jų  pirmininkams ir nariams

draudžiama bet

kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti

rinkėjų   valią.

Asmenys,  pažeidę šį  reikalavimą,   gali   būti

atleisti iš rinkimų

komisijos.

17 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

priimtų iki balsavimo pabaigos

Politinių

partijų,  politinių organizacijų  ir  visuomeninių

organizacijų

atstovai  prie rinkimų  komisijų, rinkimų stebėtojai

ir rinkėjai

rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo

pabaigos, gali

apskųsti aukštesniajai  rinkimų   komisijai   šia

tvarka:

1) apylinkių

rinkimų komisijos  sprendimus   -    apygardos

rinkimų komisijai;

2) apygardos

rinkimų komisijos  sprendimus  -  Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

3)

Vyriausiosios  rinkimų komisijos  sprendimus  -  Vilniaus

apygardos teismui;

Skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas

nuo skundo

padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Vilniaus apygardos

teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Pakeitimai:

Nr.1-646;

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

18 straipsnis.

Parama rinkimų komisijoms

Valstybės ir

savivaldybių institucijų,  įmonių, įstaigų bei

organizacijų

vadovai   ir  pareigūnai   privalo  padėti rinkimų

komisijoms

vykdyti  šių  įgaliojimus,  teikti  joms reikalingas

žinias.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir

organizacijos,

vadovai  ir pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas

privalo apsvarstyti

rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti

motyvuotą atsakymą.

Pagalbiniams

darbams  rinkimų komisija gali samdyti reikiamą

skaičių personalo.

Savivaldybės,

valstybės  įstaigos ir  organizacijos  privalo

suteikti rinkimų

komisijoms  patalpas  bei  įrengimus  rinkimams

rengti ir vykdyti.

19 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų

komisijų   pirmininkai  ir nariai  už darbą  rinkimų

komisijoje gauna

atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

20 straipsnis.

Rinkimų komisijos sudėties keitimas

Rinkimų

komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje

gali atleisti

institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.

Prireikus

naujas  rinkimų   komisijos pirmininkas  ar  narys

skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka.

IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

21 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų sudarymas

Rinkimams

vykdyti  sudaromi  kiekvienos  rinkimų  apylinkės

rinkėjų sąrašai.

Juos sudaro  atitinkamų savivaldybių vykdomieji

organai ir   jų

vadovų  pasirašytus  perduoda apylinkių  rinkimų

komisijoms likus

ne  mažiau kaip  40 dienų iki rinkimų  dienos.

Patvirtintą rinkėjų

sąrašą pasirašo  apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir

sekretorius.

22 straipsnis.

Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus

bendroji tvarka

Į rinkimų

apylinkės rinkėjų  sąrašą įrašomi  rinkimų  teisę

turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai,   kurie sąrašo sudarymo

metu gyvena tos

rinkimų apylinkės teritorijoje.

Po  sąrašų

sudarymo  rinkėjui   pakeitus  savo   nuolatinę

gyvenamąją vietą,

jis gali   būti  įrašomas į  apylinkės rinkėjų

sąrašus pagal  naują

nuolatinę  gyvenamąją vietą,   jei  likus ne

mažiau kaip  25

dienoms iki rinkimų, šios apylinkės komisijai jis

padavė pareiškimą

dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų

komisija  turi

pasirūpinti,  kad  jis  būtų  išbrauktas  iš  tos

apylinkės, kur  buvo

jo  ankstesnė nuolatinė   gyvenamoji  vieta,

rinkėjų sąrašo.

23 straipsnis.

Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų

sąrašus

Asmenys,

atliekantys   tikrąją  karo   arba  alternatyviąją

tarnybą, įrašomi   į

rinkimų  apylinkės, kurios  teritorijoje jie

gyveno iki

pašaukimo atlikti  tikrąją karo  arba  alternatyviąją

tarnybą, rinkėjų

sąrašą.

Krašto apsaugos

sistemos  ir  vidaus  tarnybos  karininkai,

puskarininkiai ir

liktiniai įrašomi  į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie

nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

24 straipsnis.

Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų

įrašymas į rinkėjų sąrašus

Asmenys,

esantys  laisvės atėmimo vietose, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios

teritorijoje jie  gyveno iki  laisvės atėmimo,

rinkėjų sąrašą.

25 straipsnis.

Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą

Kiekvienas

rinkėjas  gali būti  įrašytas tik į vieną rinkėjų

sąrašą. Tai  tikrina

apygardos  rinkimų komisija. Nustačiusi, kad

rinkėjas yra

įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne

mažiau kaip 20 dienų

iki rinkimų, ji kreipiasi į rinkėją, kad šis

per 10  dienų

praneštų,  į kurios  apylinkės rinkėjų  sąrašą  jis

norėtų  būti

įrašytas.  Jei   per  nustatytą  terminą  rinkėjas

neapsisprendžia,

apygardos  rinkimų  komisija  jį  įrašo  į  tos

rinkimų

apylinkės,   kurioje,  jos  nuomone,  rinkėjui  patogiau

balsuoti, rinkėjų

sąrašą  ir  apie  tai  per  3  dienas  praneša

rinkėjui. Toks

apygardos rinkimų komisijos sprendimas negali būti

apskųstas.

26 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau

kaip 30 dienų iki rinkimų, apylinkės rinkimų

komisija viešai

paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti ir sudaro

sąlygas rinkėjams

su jais susipažinti, nurodydama laiką ir vietą

šiai rinkėjų teisei

įgyvendinti.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų patikslinimas

Pastabas dėl

netikslumų rinkėjų  sąraše bet kuris rinkėjas,

politinės

partijos,    politinės  organizacijos ir visuomeninės

organizacijos

atstovas  prie  rinkimų  komisijos  gali  pateikti

apylinkės rinkimų

komisijai  likus  ne mažiau kaip 10 dienų iki

rinkimų. Apylinkės

rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti

ir sprendimą

priimti  per  48 valandas nuo jų gavimo. Apylinkės

rinkimų komisijos

sprendimas  gali  būti  apskųstas    apygardos

rinkimų komisijai

per 48 valandas. Apygardos rinkimų komisija per

48    valandas  nuo

skundo  gavimo  privalo  priimti  sprendimą.

Apygardos rinkimų

komisijos sprendimas yra galutinis.

28 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo

Skundus  dėl

rinkėjų  sąraše  padarytų  klaidų,  dėl  kurių

rinkėjas  negali

realizuoti  savo   rinkimų  teisės,  rinkėjas,

politinės partijos,

politinės  organizacijos  ir    visuomeninės

organizacijos

atstovas  prie  rinkimų  komisijos  ar  rinkimų

stebėtojas

pateikia   apylinkės  rinkimų   komisijai.  Apylinkės

rinkimų komisija

skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti

ne vėliau kaip per

24 valandas nuo jo gavimo.

Apylinkės

rinkimų  komisijos sprendimas per 48 valandas gali

būti apskųstas

apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24

valanadas, o jo

sprendimas yra galutinis.

Apie  gautus

skundus  ir   rinkėjų   sąrašuose   padarytus

pataisymus

apylinkių  rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų

komisijai per   kiek

įmanoma  trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip

per 24 valandas.

Pastabos ir

skundai, pareikšti  likus   mažiau   kaip    24

valandoms iki

rinkimų pradžios, nenagrinėjami.

29 straipsnis.

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas

Apygardos

rinkėjų  sąrašą sudaro  apygardos rinkimų komisija

pagal apylinkių

rinkimų komisijų  pateiktus apylinkės    rinkėjų

sąrašus likus ne

mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos.

V.

KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

30 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius kėlimas

rinkimų apygardoje

Kandidatus į

tarybos narius  turi teisę  kelti    politinės

partijos,

politinės   organizacijos (toliau  -  kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje

pagal Politinių

partijų ir  politinių organizacijų  įstatymą  ne

vėliau kaip prieš 35

dienas iki rinkimų.

Kandidatų sąrašus

kelianti organizacija  savo kandidatus  į

tarybų   narius

rinkimų  apygardoje  kelia  pateikdama kandidatų

sąrašą. Sąraše

negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne

daugiau kaip

nustatytas mandatų skaičius pridėjus   dar 5.

Kandidatai

turi   atitikti  šio   įstatymo   2   straipsnio

reikalavimus.

Kiekvienas

kandidatas  į tarybos  narius gali  būti įrašytas

tik į  vieną

kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir

tik vienoje  rinkimų

apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau

kaip į  vieną

sąrašą,  rinkimų komisija  pareikalauja pasirinkti,

kuriame kandidatų

sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30

dienų  iki

rinkimų    kandidatas  nėra  pasirinkęs  sąrašo,  jis

išbraukiamas iš visų

kandidatų sąrašų.

Pakeitimai:

Nr.1-578;

1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234

31 straipsnis.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius

pareiškiniai dokumentai

Kandidatų

sąrašus  keliančios  organizacijos  turi  pateikti

Vyriausiajai rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) įstatus bei

registracijos dokumentus;

2) pareiškimą

apie dalyvavimą rinkimuose;

3)

apygardų,    kuriose   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos numato

kelti kandidatus,  sąrašą;

4) dokumentus,

patvirtinančius,  kad yra sumokėtas rinkimų

sąrašo    užstatas,

lygus  vienam  vidutiniam  mėnesiniam  darbo

užmokesčiui (VMDU),

padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami

kandidatai,

skaičiaus;

5) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų

komisijų sąrašus.

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos turi  pateikti

apygardos rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

apygardos rinkimų

komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,

kuriame kandidatai

surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus  sutikimus  būti  iškeltiems

šioje rinkimų

apygardoje;

3)

Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  išduotą  pažymą  apie

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos registravimą dalyvauti

šios savivaldybės

tarybos rinkimuose.

Keliamų

kandidatų sąraše  turi būti   kandidato    vardas,

pavardė, gimimo

data, gyvenamoji  vieta ir  turi būti pateiktas

dokumentas,

patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškinių

dokumentų  įteikimas pradedamas likus 65 dienoms

ir baigiamas likus

35 dienoms iki rinkimų.

Gavusi

sąrašus  keliančios  organizacijos      pareiškinius

dokumentus,

Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į

Teisingumo

ministeriją,  kad ši  patvirtintų faktą, jog kandidatų

sąrašus

kelianti    organizacija   registruota,    jos   veikla

nesustabdyta   ar

nenutraukta  ir pateikti  įstatai   galioja.

Teisingumo

ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.

Gavusi   pranešimą

apie  kokius    nors  registracijos  ar  kitus

trūkumus,

Vyriausioji  rinkimų komisija  turi apie tai nedelsdama

pranešti kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per

7   dienas  po

pareiškinių  dokumentų  gavimo kandidatų  sąrašus

keliančios

organizacijos  atstovui išduoda  pažymą apie kandidatų

sąrašus

keliančios  organizacijos      registravimą  dalyvauti

savivaldybės tarybos

rinkimuose.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

32 straipsnis.

Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne

mažiau kaip  35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos  gali sujungti  savo

iškeltų kandidatų

sąrašus. Tam  jos privalo pateikti  apygardos

rinkimų komisijai

pareiškimus dėl kandidatų  sąrašų  sujungimo,

pasirašytus

sudarančių  koaliciją   kandidatų  sąrašus  keliančių

organizacijų

atstovų  prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis

sąrašas laikomas

vienu sąrašu.  Viena kandidatų sąrašus kelianti

organizacija

apygardoje   gali dalyvauti  tik viename jungtiniame

kandidatų sąraše.

33 straipsnis.

Kandidatų sąrašus  keliančios  organizacijos

atstovas prie rinkimų komisijos

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos,  pateikdamos

pareiškinius

dokumentus,  turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų

komisijų vardus,

pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie

rinkimų komisijos

gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka,

kuria jis buvo

paskirtas.

34 straipsnis.

Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius

dokumentus

Kandidatų

sąrašus   kelianti  organizacija per  savo atstovą

prie   rinkimų

komisijos,  taip pat  asmuo,   įrašytas iškeltų

kandidatų sąraše,

bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 17

dienų iki rinkimų

gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Dėl

to reikia  kreiptis

į   apygardos  rinkimų  komisiją, o asmeniui,

iškeltam

kandidatų  sąrašus keliančios  organizacijos,  dar  ir

pranešti jos

atstovui.

Jei

pareiškinius   dokumentus  atsiima  kandidatų  sąrašus

kelianti

organizacija,įeinanti į  koaliciją,  tai    kandidatai

išbraukiami iš  jungtinio

kandidatų sąrašo ir gali būti keičiamas

koalicijos

pavadinimas. Šiuo  atveju  būtina    raštu  pranešti

koalicijos

partnerių   atstovams.  Jeigu  atsiėmus pareiškinius

dokumentus

jungtiniame  kandidatų  sąraše    lieka  tik  vienos

organizacijos

kandidatai,  jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos kandidatai.

35 straipsnis.

Kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne

mažiau kaip  32 dienoms  iki rinkimų,  Vyriausioji

rinkimų komisija

burtais nustato  ir  paskelbia visose  rinkimų

apygardose

kandidatų   sąrašus  keliančių organizacijų  rinkimų

numerius.

Likus ne

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardų rinkimų

komisijos skelbia

kandidatų sąrašus  keliančių organizacijų  ar

koalicijų iškeltų

kandidatų sąrašus ir jiems suteiktus numerius.

Likus iki

rinkimų ne mažiau kaip 15 dienų, apygardos rinkimų

komisija

perduoda    Vyriausiajai  rinkimų komisijai galutinius

kandidatų sąrašus

keliančių organizacijų  ar koalicijų  iškeltų

kandidatų sąrašus.

VI.

KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS

36 straipsnis.

Kandidato į tarybos narius teisė

pasisakyti susirinkimuose, naudotis

masinės informacijos priemonėmis

Kandidatai į

tarybos narius, prasidėjus rinkimų kampanijai,

turi    lygias

teises   pasisakyti    rinkėjų ir   kitokiuose

susirinkimuose,

pasitarimuose,  posėdžiuose, per  vietos  masinės

informacijos

priemones   ir skelbti  jį iškėlusios  organizacijos

programą.

Savivaldybės

vadovai  privalo    padėti     kandidatams    į

savivaldybės tarybos

narius organizuoti susitikimus su rinkėjais,

gauti

informaciją,  išskyrus  neskelbtiną,    pagal  Lietuvos

Respublikos

įstatymus     ar   Lietuvos   Respublikos Vyriausybės

nutarimus.

37 straipsnis.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo

pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys

rinkėjams

įgyvendinti  rinkimų teisę ar būti išrinktais į tarybą,

organizuoti rinkimų

agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,

kiti   pareigūnai,

suklastoję rinkimų  dokumentus,  neteisingai

suskaičiavę

balsus, pažeidę   balsavimo  slaptumą  arba  kitaip

pažeidę šį įstatymą,

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakomybėn taip

pat traukiami  asmenys,  paskelbę  arba kitaip

skleidę melagingus

duomenis apie  kandidatą į tarybos narius ar

trukdę kandidatui

susitikti su rinkėjais.

38 straipsnis.

Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į

tarybos narius  rinkimų kampanijos  metu, taip

pat po  rinkimų iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio negali

būti  be

apygardos  rinkimų   komisijos   sutikimo   patrauktas

baudžiamojon

atsakomybėn,  suimtas,  jam  negali būti  taikomos

administracinės

nuobaudos  teismine tvarka už veiksmus, padarytus

rinkimų kampanijos

metu.

39 straipsnis.

Rinkimų stebėtojai

Kandidatų

sąrašus    keliančios   organizacijos    rinkimų

stebėtojas yra

asmuo, turintis  Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos

pažymėjimą.

Rinkimų

stebėtojai   turi  teisę  reikalauti,  kad rinkimų

komisijos

pirmininkas   ir nariai,  taip pat balsavimo  patalpoje

esantys asmenys

laikytųsi  šio   ir kitų  Lietuvos  Respublikos

įstatymų.

VII. RINKIMŲ AGITACIJA

40 straipsnis.

Rinkimų agitacijos pagrindai

Rinkimų

agitacijos  pradžią  skelbia  Vyriausioji  rinkimų

komisija likus ne

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.

Kandidatų

sąrašus  keliančios organizacijos ar jų koalicijos

nuo šios dienos

gali pradėti  rinkimų agitaciją, kuriai taikomos

šio skirsnio

nuostatos.

Rinkimų

agitacija   gali   būti  bet  kokių formų ir būdų,

išskyrus tuos,

kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją

ir įstatymus.

Krašto

apsaugos  ir vidaus  tarnybos dalinių  vadai, laisvės

atėmimo vietų

vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų

atstovams  prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai

jie pateikia

pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo

vietose rinkimų

klausimais.

41 straipsnis.

Naudojimosi masinės informacijos

priemonėmis sąlygos ir tvarka

Kandidatų

sąrašus  iškėlusioms  organizacijoms  suteikiama

teisė nemokamai

naudotis valstybinėmis  ir savivaldybių  masinės

informacijos

priemonėmis.   Konkrečią  respublikinio  radijo  ir

televizijos laidų

apimtį ir  laiką nustato  Vyriausioji  rinkimų

komisija,

suderinusi  su Lietuvos radijo ir televizijos vadovais,

ir paskirsto taip,

kad būtų išlaikyti kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų ir

kandidatų sąrašų  lygybės principai.  Kiekvienai

kandidatų sąrašus

keliančiai organizacijai  skiriama  ne  mažiau

kaip po 30 minučių

radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko

proporcingai iškeltų

kandidatų sąrašų skaičiui.

Kiekvienai

kandidatų  sąrašus  keliančiai      organizacijai

savivaldybės

radijo   ir  televizijos  laidose  skiriama vienodai

laiko.

Agitaciją

per  komercines  masinės  informacijos priemones

riboja tik rinkimų sąskaitų

dydis.

Jeigu masinės

informacijos priemonė    paskelbia

kompromituojančius

duomenis  apie  kandidatą  į  tarybos narius

(tokius duomenis

galima skelbti  vėliausiai likus 10 dienų  iki

rinkimų), tai   ji

ne  vėliau kaip  likus 3 dienoms  iki  rinkimų

privalo pati

paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę.   Ginčus dėl

rinkimų agitacijos

rinkimų  komisijos sprendžia,  vadovaudamosi

kandidatų

sąrašus  keliančių organizacijų   iškeltų  kandidatų

lygiateisiškumo

principu.

Pakeitimai:

Nr.1-795;

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.

42 straipsnis.

Draudimas valstybės ir savivaldybės

institucijų pareigūnams daryti poveikį

rinkėjų valiai

Rinkimų

kampanijos    metu   valstybės   ir   savivaldybės

pareigūnams,

taip   pat  valstybinių  bei  savivaldybių masinės

informacijos

priemonių darbuotojams draudžiama naudotis tarnybine

padėtimi ir  bet

kokia  forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip

bandyti paveikti

rinkėjų valią.

Jeigu tokie

asmenys yra  kandidatai į  tarybos narius,  per

masinės

informacijos   priemones  jie  gali  pasisakyti      tik

nepažeisdami šio

straipsnio pirmosios  dalies nuostatų. Jeigu jų

pareigos reikalauja

pranešti   masinės   informacijos priemonėms

svarbias žinias, tą

jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.

43 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų

agitacija finansuojama   iš   valstybės,  taip pat

kandidatų

sąrašus   keliančių  organizacijų  gautų lėšų, kurios

kaupiamos

specialiose rinkimų sąskaitose.

Maksimalus

leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis

kiekvienam rinkimų

sąrašui yra  20 VMDU  ir 200  VMDU kandidatų

sąrašus

keliančiai   organizacijai.  Jei  pervestų į atitinkamą

sąskaitą lėšų

dydis  viršija  nustatytą  sumą, bankas perteklių

perveda  į

valstybės  biudžetą.  Apmokėti  rinkimų    agitacijos

išlaidas ne iš šių

sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų

agitaciją buvo

apmokėta  ne iš  specialios  rinkimų  sąskaitos,

sumokėtoji suma   ne

ginčo tvarka  išieškoma  iš  jos  gavėjo  ir

pervedama į

valstybės biudžetą.

Iš valstybės

lėšų apmokama  už  pagal  šį  įstatymą skirtą

respublikinio bei

savivaldybės radijo   ir televizijos laiką, už

rinkimų programos

kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.

Kaip

naudojamos    rinkimų   agitacijai   skirtos   lėšos,

kontroliuoja

finansų  institucijos, Vyriausioji  rinkimų komisija

ir apygardų

rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas  apie lėšų

šaltinius ir

naudojimą rinkimų  agitacijai   kandidatų   sąrašus

iškėlusios

organizacijos  turi paskelbti  spaudoje ne vėliau kaip

per 30 dienų po

rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam

sąrašui, kandidatų

sąrašus iškėlusiai  organizacijai gautų  lėšų

suma ir   jų

likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip

per 25  dienas po

rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas

kandidatų sąrašus

iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.

Laiku   neuždarytų

sąskaitų  lėšas  bankas perveda į  valstybės

biudžetą.

44 straipsnis.

Rinkimų agitacijos draudimas

Rinkimų

agitacija  draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų

pradžios ir

rinkimų  dieną.  Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos

priemonių negali

būti balsavimo  pastate  ir  50 metrų  atstumu

aplink jį.

VIII.

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

45 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

Rinkimams į

tarybą kiekvienam  rinkėjui  įteikiamas vienas

rinkimų

biuletenis,   kuriame   nurodomos   kandidatų   sąrašus

keliančios

organizacijos   ar  koalicijos  rinkimų eilės numeris,

kandidatų sąrašus

keliančios    organizacijos  ar     koalicijos

pavadinimas,

pirmųjų    penkių   kandidatų sąraše     vardai  ir

pavardės.

Kandidatų

sąrašus  keliančių  organizacijų      pavadinimai

surašomi pagal  joms

suteiktus  eilės numerius didėjančia tvarka.

Koalicijos įrašomos

pagal  į  koaliciją  įeinančių  organizacijų

atstovų   bendru

sutarimu   pasirinktą   vieną  iš  šią koaliciją

sudarančių

organizacijų rinkimų   numerį, o  jeigu  iki rinkimų

likus     30  dienų

koaliciją  sudarančios  organizacijos  tokio

susitarimo

apygardos  rinkimų  komisijai  nepateikia,  koalicijos

įrašomos pagal

mažiausią į koaliciją įeinančios kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos rinkimų numerį.

Pakeitimai:

Nr.1-795;

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405

46 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

Rinkimų

biuleteniai  ir vokai  rinkimų apylinkėms  ir  pašto

skyriams pristatomi

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.

Laivuose

rinkimų   biuletenių  tekstai  turi  būti laisvai

prieinami rinkėjams

likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

Vyriausioji

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir

vokų  balsavimui

paštu  išleidimą  ir  pristatymą  nepažeidžiant

nurodytų terminų.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

47 straipsnis.

Balsavimo pažymėjimas

Balsavimo

pažymėjimai   įteikiami rinkėjams  likus ne mažiau

kaip 10   dienų

iki  rinkimų dienos.  Jei  dėl rinkimų komisijos

kaltės balsavimo

pažymėjimas  nebuvo  įteiktas,  jis  turi  būti

išduodamas tuoj pat

rinkėjui pareikalavus.

Rinkėjui,

kuriam  buvo   išduotas  balsavimo  pažymėjimas su

netikslumais

arba    dėl  klaidos  rinkėjų  sąraše nebuvo visai

išduotas, teisingas

balsavimo pažymėjimas išduodamas tuoj pat po

klaidos ištaisymo.

Rinkėjo

raštišku  prašymu jam  gali būti  išduotas balsavimo

pažymėjimo

dublikatas.

Balsavimo

pažymėjime nurodoma:

1) apygardos

pavadinimas;

2) apylinkės

rinkimų komisijos numeris;

3) rinkėjo numeris

apylinkės rinkėjų sąraše;

4) rinkėjo

vardas ir pavardė;

5) rinkėjo

nuolatinė gyvenamoji vieta;

6) balsavimo

patalpos adresas.

IX. BALSAVIMAS

48 straipsnis.

Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta

rinkimų   dieną   nuo  7 iki 21 valandos

apylinkės rinkimų

komisijos nurodytoje      patalpoje.  Rinkėjas

balsuoja toje

rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą jis yra

įtrauktas. Paštu

gautas rinkėjo  balsas galioja tik toje rinkimų

apygardoje, į kurios

rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.

49 straipsnis.

Balsavimo patalpos įrengimas

Balsavimo

patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

Balsavimo

kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų

matyti joje esančio

rinkėjo.

Šio  įstatymo

tekstas  turi  būti  prieinamas  kiekvienoje

rinkimų apylinkėje.

Balsavimo patalpoje  turi  būti    iškabinti

kandidatų   sąrašus

keliančių  organizacijų  iškeltų    kandidatų

sąrašai.

Balsavimo

pastate  ir 50  metrų nuo jo negalima rengti jokių

kitų renginių,

išskyrus rinkimus ir balsavimą.

50 straipsnis.

Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

balsavimo  patalpa atidaroma,  tik kai  joje

susirenka ne  mažiau

kaip  3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.

Tada  apylinkės

rinkimų  komisijos  pirmininkas,  su  komisijos

nariais patikrinęs,

ar balsadėžė  yra tuščia, ją užantspauduoja.

Įsitikinęs, kad

balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų

reikalavimų,

apylinkės  rinkimų komisijos  pirmininkas įrašo visą

apylinkės gautų

biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,

išdalija   rinkimų

biuletenius  ir  rinkėjų  sąrašus    komisijos

nariams, kiekvienam

komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių

skaičių įrašo  į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro balsavimo

patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

51 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į

balsavimo patalpą,  rinkėjas  pateikia  apylinkės

rinkimų komisijos

nariui   balsavimo   pažymėjimą, pasą ar kitą

dokumentą,

patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.

Balsavimo

pažymėjimas rinkėjui  negrąžinamas.   Jeigu  rinkėjas

balsavimo

pažymėjimo   nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar

kitą dokumentą,

patvirtinantį jo  asmenybę. Po  to, kai rinkėjas

pasirašė, jam

išduodamas rinkimų  biuletenis. Balsuojant  paštu,

balsavimo

pažymėjime pažymima   apie    biuletenio  išdavimą ir

balsavimo

pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Rinkėjui

išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos

narys, pažeidęs  šį

reikalavimą,  rinkimų komisijos nutarimu gali

būti nušalintas  nuo

rinkimų  biuletenių išdavimo arba pašalintas

iš komisijos narių.

52 straipsnis.

Balsavimo tvarka

Gavęs rinkimų

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,

kurioje pats

biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali

įeiti ir  būti joje

tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio

penktojoje dalyje

numatytu atveju.

Rinkimų

biuletenyje   rinkėjas pažymi  tos kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos

ar koalicijos sąrašo pavadinimą, už kurį

jis balsuoja.

Užpildytą

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Rinkėjui

prašant,  sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas

nauju. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs

naują biuletenį

rinkimų komisijos  narys jį perbraukė ir ant jo

pasirašė.

Rinkėjas,

kuris  dėl fizinių  trūkumų negali  pats užpildyti

rinkimų

biuletenio,   įmesti jo  į balsadėžę,  gali nurodyti kitą

asmenį (išskyrus

rinkimų komisijos  pirmininką ar  narį),  kuris

vietoj jo atliktų

šiuos veiksmus.

53 straipsnis.

Balsavimas paštu

Balsuoti

paštu   galima  pašto skyriuose jų darbo valandomis

pradedant 7  - ąja

diena iki  rinkimų ir baigiant likus 1 dienai

iki rinkimų,  kada

rinkėjas   balsuoja  savo   rinkimų  apygardos

teritorijoje, bei

baigiant likus 2 dienoms  iki  rinkimų,  kada

rinkėjas balsuoja

centriniame arba  specialiame pašte, esančiame

kitos rinkimų

apygardos teritorijoje.  Balsavimo paštu  išlaidas

apmoka valstybė.

Už balsavimo

organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.

Jis yra

atsakingas   už  rinkimų  biuletenių ir balsavimo  vokų

išdavimą ir priėmimą

balsavimo paštu metu.

Rinkimų

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo

paštu laikui skiriamas

atsakingas pareigūnas (pareigūnai).

Pašto

skyriuose  turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas

galėtų netrukdomas

užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į

balsavimo voką.

Balsavimas

paštu  vyksta šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose

nustatyta tvarka,

išskyrus biuletenio įmetimą į balsadėžę. Kartu

su rinkimų

biuleteniu rinkėjui išduodamas balsavimo paštu vokas.

Rinkėjas

užpildytą   rinkimų  biuletenį   įdeda  į   vidinį

balsavimo voką,  jį

užklijuoja  ir kartu  su balsavimo pažymėjimu

įdeda į  išorinį

voką,  kurį taip  pat užklijuoja. Išorinis vokas

antspauduojamas

ryšių skyriaus antspaudu.

Balsavimo

paštu   vokas   adresuojamas apylinkės, į kurios

rinkėjų sąrašą

rinkėjas yra įtrauktas, rinkimų komisijai.

Išorinius vokus,

balsavimo  vokus  ir  rinkimų  biuletenius

paštininkas gali

atnešti į  namus   negalintiems      vaikščioti

rinkėjams likus

iki  rinkimų   dienos ne mažiau kaip 2 dienoms.

Negalinčių

vaikščioti   rinkėjų sąrašą  ne  vėliau kaip  prieš  7

dienas iki   rinkimų

sudaro  apylinkių rinkimų  komisijos  pagal

duomenis, kuriuos

raštu pateikia savivaldybės globos ir rūpybos

įstaigos.

Rinkėjams,   kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti

rinkėjų sąrašą,

balsuoti paštu namuose neleidžiama.

Užklijuotą  išorinį

voką  (su   jame   esančiu   balsavimo

pažymėjimu,

balsavimo  voku ir  ten esančiu  biuleteniu) rinkėjas

gali:

1) įteikti

pašto skyriaus pareigūnui;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę.

54 straipsnis.

Balsavimas laive

Balsavimas

laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6

dienas iki  rinkimų

išplaukia  iš Lietuvos  Respublikos uosto  ir

negrįžta iki

rinkimų dienos  arba jei  yra kitų aplinkybių, dėl

kurių turintis teisę

rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali

balsuoti savo

rinkimų apylinkėje ar paštu.

Laivų,

kuriuose  vyksta balsavimas,  sąrašą  ir    balsavimo

kiekviename laive

laiką nustato   Vyriausioji  rinkimų komisija,

suderinusi su

Užsienio reikalų  ministerija taip, kad kiekvienam

laive esančiam

rinkėjui  būtų  sudaryta galimybė  balsuoti.  Už

balsavimo laive

organizavimą   atsako laivo   kapitonas   ar  jo

padėjėjas.

55 straipsnis.

Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir

laivuose

tvarka

Balsavimo

tvarką    Lietuvos   Respublikos   diplomatinėse

atstovybėse ir

laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

56 straipsnis.

Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose

Gydymo, socialinės

rūpybos  ir  globos  įstaigose  sudaromi

specialūs balsavimui

skirti pašto skyriai.

Galintys

judėti   šių  įstaigų   pacientai  balsuoja  patys

balsavimo patalpoje

šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

Negalinčius

judėti  gydymo bei  globos  įstaigų  globotinius

lanko specialaus

pašto  skyriaus  pareigūnai,  kuriuos  tvirtina

apylinkių rinkimų

komisijos. Balsuojantis  asmuo turi  pats  jam

sudarytomis

slaptumo  sąlygomis užpildyti biuletenį ir įdėti jį į

balsavimo voką.

Esant reikalui, jam gali  padėti asmuo,  kuriuo

rinkėjas pasitiki.

Gydymo,

socialinės   rūpybos  ar   globos  įstaigos  vadovo

nurodymu gali   būti

draudžiama dėl balsavimo  trikdyti ligonius,

kurių būklė  yra

sunki.  Šis nurodymas specialiems pašto skyriams

yra privalomas.

Draudžiama dėl

balsavimo trikdyti  asmenį, jeigu  Sveikatos

apsaugos

ministerijos  nustatyta tvarka  gydytojų komisija padarė

išvadą, kad  jis

balsavimo  metu dėl  chroniškos psichinės ligos,

silpnaprotystės ar

trumpalaikio  psichikos    sutrikimo  negali

suprasti savo

veiksmų esmės ir jų valdyti.

57 straipsnis.

Balsavimas kariniuose daliniuose

Krašto

apsaugos  sistemos ir  vidaus  tarnybos    daliniuose

sudaromi specialūs

balsavimui skirti pašto skyriai.

Pagal galimybę

dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti

jų nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

58 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

Bausmės

atlikimo  vietose  sudaromi  specialūs  balsavimui

skirti pašto

skyriai.

X. BALSŲ

SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

59 straipsnis.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita

pašto

skyriuose

Likus vienai

dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas

grąžina

nepanaudotus  vokus ir  rinkimų  biuletenius    apygardos

rinkimų komisijai.

Balsavimo vokų

ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus

viršininkas tam

specialiai skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta

tvarka.

Paštas vokus

su  rinkėjų užpildytais  biuleteniais įteikia

apylinkių rinkimų

komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki

rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų

ir biuletenių  apskaitą  tvarko  Vyriausioji

rinkimų komisija.

60 straipsnis.

Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų

apylinkėje

Uždarius

balsavimo  patalpą,  apylinkės  rinkimų  komisijos

pirmininkas,

dalyvaujant  ne mažiau   kaip  3/5 rinkimų komisijos

narių, užklijuoja

ir antspauduoja  balsadėžės plyšį, atskirai iš

kiekvieno apylinkės

rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus

rinkimų biuletenius,

viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į

balsų skaičiavimo

protokolą ir  pagal parašus rinkėjų sąraše bei

balsavimo

pažymėjimus patikrina,   ar  nėra  neteisėtai išduotų

biuletenių.

Nepanaudotus

ir  sugadintus  rinkimų  biuletenius    rinkimų

komisija  viešai

suskaičiuoja,  anuliuoja,  nukirpdama  dešinįjį

viršutinį  kampą,

sudeda  į  specialiai  tam  skirtus  vokus  ir

antspauduoja.

Nepanaudotų  ir  sugadintų  biuletenių    skaičius

įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą.

61 straipsnis.

Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir

balsavusių rinkėjų apskaita

Apylinkės

rinkimų   komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

jos narių,

apžiūri  apylinkės  rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti

antspaudai ir  ar

nėra  kitų požymių,  liudijančių, kad ji galėjo

būti atidaryta   ar

kitaip buvo  įmanoma iš   jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar

balsadėžė  buvo  pažeista,  sprendžia  komisija,

dalyvaujant ne

mažiau kaip  3/5 komisijos  narių. Jeigu komisija

priima sprendimą,

kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas

aktas ir balsai

neskaičiuojami.

Įsitikinus,

kad  balsadėžė nebuvo   pažeista, dalyvaujant ne

mažiau kaip   3/5

komisijos  narių,  ji  atidaroma,  visi rinkimų

biuleteniai

sudedami  ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo

priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.

Balsai

skaičiuojami  taip, kad  per  šią  procedūrą  rinkėjų

pažymėtus

balsavimo  biuletenius  galėtų  stebėti  visi  balsų

skaičiavimo   metu

dalyvaujantys   asmenys.   Konkrečią   balsų

skaičiavimo tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal

apylinkės  rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės

rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems   buvo  išduoti  biuleteniai,

skaičius

nustatomas   pagal   rinkėjų  parašus, liudijančius, kad

biuleteniai gauti.

Balsavusiųjų   rinkimų  apylinkėje   rinkėjų

skaičius nustatomas

pagal apylinkės  rinkimų  balsadėžėje  rastų

biuletenių

skaičių.   Dalyvavusių rinkimuose  rinkėjų  skaičius

nustatomas pagal

apylinkės rinkimų  balsadėžėje rastų biuletenių

skaičių ir paštu

gautų biuletenių skaičių.

Radusi

balsadėžėje  biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota

rinkėjams, komisija

imasi priemonių priežastims išsiaiškinti.

Balsų

skaičiavimo  rezultatai įrašomi  į  balsų  skaičiavimo

protokolą.

Suskaičiavus

balsadėžėje  rastus  biuletenius,  skaičiuojami

paštu gauti

biuleteniai:

1)  apylinkės

rinkimų   komisijos   pirmininkas   pateikia

neatplėštus visus

paštu  gautus išorinius  vokus.  Jų  skaičius

įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai

vokai po vieną atplėšiami;

3)  iš

išorinių  vokų  išimami  balsavimo  pažymėjimai  ir

tikrinami pagal

apylinkės  rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo

vokai antspauduojami

rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo

pažymėjime

įrašytas asmuo,  kurio nėra  rinkėjų   sąraše,  arba

rinkėjų sąraše

yra  rinkėjo   parašas, liudijantis, kad jis jau

balsavo apylinkėje,

arba yra  gautas  kitas  to  paties  rinkėjo

balsavimo  paštu

vokas,  arba  išoriniame  voke  nėra  balsavimo

pažymėjimo, arba

išoriniame voke  yra įdėta  daugiau kaip vienas

vidinis balsavimo

vokas, antspaudas   nededamas  ir laikoma, kad

voke esantys

rinkimų  biuleteniai   negalioja. Šį  faktą būtina

pažymėti ant vidinio

balsavimo voko;

4) apylinkės

rinkėjų sąraše  prie rinkėjo,  kurio    balsas

gautas paštu,

pavardės įrašoma "balsavo paštu";

5)

antspauduotas   vidinis  balsavimo   vokas  įmetamas   į

balsadėžę, įrengtą

pagal nustatytus reikalavimus;

6)taip

peržiūrėjus  visus paštu  gautus  vokus,    balsadėžė

atidaroma ir,

atplėšus antspauduotus  vidinius balsavimo  vokus,

skaičiuojami

paštu   gauti  balsai   pagal   šio      straipsnio

reikalavimus.

Jeigu  balsavimo  voke  yra  daugiau  kaip  vienas

balsavimo

biuletenis,  visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais.

Jei rinkimų

apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis

vokas,   jis,

kad   nebūtų   pažeistas   balsavimo   slaptumas,

neatplėšiamas, o

perduodamas apygardos rinkimų komisijai,  kuri

balsavimo rezultatus

įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

62

straipsnis.   Balsų   skaičiavimo   rinkimų   apylinkėje

protokolai

Kiekvienoje

rinkimų   apylinkėje  surašomas   vienas balsų

skaičiavimo

protokolas.

Jame įrašoma:

1) rinkimų

apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš apygardos

rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui  išduotų rinkimų  biuletenių

skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių  skaičius, rinkėjų parašų

skaičius, balsavimo

pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų

biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje  rastų  negaliojančių  rinkimų    biuletenių

skaičius;

8)

balsadėžėje   rastų   galiojančių   rinkimų   biuletenių

skaičius;

9) atskirai  už

kiekvienos  kandidatų  sąrašus    keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašą paduotų

balsų skaičius;

10) paštu

gautų vokų  skaičius, antspauduotų  vidinių vokų

skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13)   paštu

gautų   už   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašą paduotų

balsų skaičius;

14) iš viso

dalyvavusių rinkimuose rinkimų apylinkės rinkėjų

skaičius;

15) iš  viso

negaliojančių  rinkimų  apylinkėje  biuletenių

skaičius;

16) iš  viso

už  kiekvieną kandidatų   sąrašus    keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašą paduotų

balsų skaičius.

Jeigu

balsadėžėje  buvo rasta  daugiau biuletenių,   negu jų

buvo   išduota

rinkėjams,  apie  tai  įrašoma  balsų skaičiavimo

protokole ir

nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

Rinkimų

apylinkės  balsų  skaičiavimo  protokolą    pasirašo

apylinkės

rinkimų    komisijos   pirmininkas  ir nariai.  Po to

protokolą pasirašo

rinkimų  stebėtojai. Jų  pastabos, komisijos

narių atskirosios

nuomonės  pridedamos  prie protokolo  ir  yra

neatskiriama jo

dalis.

63 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais

biuleteniais laikomi:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2)

neantspauduoti  arba ne  tos rinkimų  apylinkės antspaudu

antspauduoti

biuleteniai;

3) ne tos

rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

4) tie,

kuriuose rinkėjas  pažymėjo  daugiau  kaip    vieną

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų

kandidatų sąrašą ar

nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo.

Sprendimą dėl

rinkimų biuletenio  pripažinimo negaliojančiu

priima apylinkės

rinkimų komisija.

64

straipsnis.   Apylinkės  balsų   skaičiavimo   dokumentų

pateikimas apygardos rinkimų komisijai

Apylinkės

rinkimų  komisija visus  rinkimų biuletenius, tarp

jų negaliojančius

ir nepanaudotus,  balsų skaičiavimo protokolą,

rinkėjų sąrašą  ir

kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta

tvarka sudeda  į paketą  ir jį antspauduoja.

Paketas apygardos

rinkimų komisijai  pristatomas ne  vėliau kaip

per 6 valandas

pasibaigus balsavimui.

Vyriausioji

rinkimų  komisija bei Vidaus reikalų ministerija

privalo užtikrinti

rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių

asmenų saugumą.

65 straipsnis.

Balsų skaičiavimo duomenų sumavimas apygardos

rinkimų komisijoje

Apygardos

rinkimų   komisija  balsų   skaičiavimo  duomenis

pradeda sumuoti,

kai gauna visus balsų skaičiavimo dokumentus iš

rinkimų apylinkių.

66 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos balsų

skaičiavimo protokolai

Pagal

rinkimų   apylinkių  balsų   skaičiavimo  protokolus,

rinkimų biuletenius

ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų

komisija nustato:

1) rinkimuose

dalyvavusių apygardos  rinkėjų skaičių, kuris

lygus apygardos

rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;

2) apygardoje

negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus

apygardos rinkimų

apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;

3) apygardoje

galiojančių biuletenių  skaičių, kuris lygus

apygardos rinkimų

apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;

4) atskirai  už

kiekvienos  kandidatų  sąrašus    keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašąpaduotų

balsų skaičių,

kuris lygus  rinkimų apylinkėse  už    kiekvienos

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų

kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičiui.

67

straipsnis.   Rinkimų   rezultatų   nustatymas   rinkimų

apygardoje

Kandidatų

sąrašus   kelianti organizacija  ar koalicija gali

gauti tarybos   narių

mandatų tik  tuomet, jei  už  jos  iškeltų

kandidatų sąrašą

balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų.

Mandatai

kandidatų  sąrašus   keliančioms  organizacijoms ar

koalicijoms

paskirstomi  proporcingai  pagal  tai,  kokį  balsų

skaičių gavo

kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą.

Pirmiausia

apskaičiuojama   kvota, t.y.  kiek balsų reikia 1

mandatui gauti. Ji

lygi visų apygardoje paduotų balsų už sąrašus,

dalyvaujančius

paskirstant  mandatus, skaičiui,  padalintam  iš

renkamų į

savivaldybės   tarybą  narių skaičiaus.  Jei dalijant

gaunamas dalmuo  su

liekana,  liekana atmetama,  o  prie  dalmens

pridedamas 1.

Tada už

kiekvieną sąrašą  paduotas balsų skaičius dalinamas

iš   kvotos. Gautas

sveikasis   dalmuo   yra   mandatų skaičius,

tenkantis

kiekvienam  sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos

likusiems

mandatams   paskirstyti. Dėl to visos kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos  ar koalicijos  yra surašomos iš eilės -

pagal  joms

tekusių  dalinimo   liekanų    dydį  pradedant  nuo

didžiausiosios.

Jei    dviejų   kandidatų   sąrašus   keliančių

organizacijų ar

koalicijų liekanos  yra lygios,  pirmąja įrašoma

ta, kuri gavo

daugiau rinkėjų balsų. Jeigu ir rinkėjų balsų gauta

po lygiai,

pirmąja   įrašoma  ta  kandidatų  sąrašus    kelianti

organizacija ar

koalicija, kurios rinkimų numeris mažesnis.

Jei kuriai

nors kandidatų  sąrašus keliančiai organizacijai

ar koalicijai  tektų

didesnis  mandatų skaičius,  negu   yra  jos

sąraše kandidatų,   tai

atliekantis  mandatų skaičius padalijamas

kitiems sąrašams

taikant liekanų metodą.

Viename sąraše

esantys kandidatai  mandatus gauna  ta eilės

tvarka,  kuri

buvo  nurodyta   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos ar

koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.

68 straipsnis.

Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos

rinkimų   komisija pateikia  tarybos narių rinkimų

rezultatus

Vyriausiajai  rinkimų komisijai  šios nustatyta tvarka

ir laiku.

69 straipsnis.

Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų

atstovų prie

rinkimų komisijų  ir rinkimų  stebėtojų dalyvavimas

skaičiuojant balsus

ir nustatant rinkimų rezultatus

Skaičiuojant

balsus  rinkimų apylinkėse,  taip pat nustatant

rinkimų rezultatus

apygardose, gali  dalyvauti kandidatų sąrašus

keliančių

organizacijų  atstovai prie rinkimų komisijų ir rinkimų

stebėtojai, taip pat

masinės informacijos priemonių atstovai.

Atstovai  ir

stebėtojai  turi  teisę  reikšti  pastabas  ir

pretenzijas

rinkimų  komisijoms  dėl  šio  ir  kitų  Lietuvos

Respublikos

įstatymų   pažeidimų, bet  neturi kliudyti  rinkimų

komisijoms

dirbti.   Atstovai ir  stebėtojai turi  teisę  raštu

pareikšti protestą,

kuris kartu  su kitais  apylinkės    rinkimų

dokumentais

pateikiamas atitinkamai apygardos rinkimų komisijai.

70

straipsnis.  Skundai  dėl  rinkimų  komisijų  sprendimų,

priimtų pasibaigus balsavimui

Kandidatų

sąrašus   keliančių  organizacijų  atstovai  prie

rinkimų komisijų,

rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos

sprendimus dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti

apygardos rinkimų

komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų

priėmimo. Šie

skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24

valandas.

Nagrinėjant

skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimų

dėl balsų

skaičiavimo protokolų  surašymo, dalyvaujant ne mažiau

kaip 3/5  komisijos

narių, galima perskaičiuoti apylinkės rinkimų

komisijos pateiktus

biuletenius,   o    nustačius   protokoluose

aritmetinę klaidą,

neteisingai  suskaičiuotus  galiojančius  bei

negaliojančius

biuletenius,  surašomas papildomas apylinkės balsų

skaičiavimo

protokolas   ir  pridedamas   prie  apylinkės  balsų

skaičiavimo

protokolo.  Apygardos rinkimų  komisija neturi teisės

pripažinti

negaliojančiais   apylinkių  rinkimų  komisijų  balsų

skaičiavimo

protokolų.

Apygardos

rinkimų  komisijos sprendimas dėl skundo ne vėliau

kaip per  24

valandas  nuo sprendimo priėmimo gali būti apskųstas

Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

Vyriausioji

rinkimų   komisija,  nagrinėdama   skundus  dėl

apygardų  rinkimų

komisijų  sprendimų   dėl  balsų  skaičiavimo

protokolų

surašymo   apygardoje,  gali   perskaičiuoti   rinkimų

komisijos

pateiktus    rinkimų   biuletenius,    o   nustačiusi

protokoluose

aritmetinę   klaidą,   neteisingai   suskaičiuotus

galiojančius ir

negaliojančius  biuletenius,  surašo  papildomus

apygardos, apylinkės

balsų skaičiavimo protokolus ir prideda juos

prie apygardos balsų

skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji

rinkimų   komisija  gali   pripažinti   rinkimų

rezultatus rinkimų

apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad

šiurkštūs šio

įstatymo pažeidimai,  padaryti balsavimo  metu, ar

dokumentų

suklastojimas    turėjo   esminės    įtakos   rinkimų

rezultatams.

71 straipsnis.

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Rinkimai

pripažįstami  negaliojančiais,  jei  jų  metu  buvo

šiurkščiai

pažeistas  Lietuvos Respublikos   savivaldybių  tarybų

rinkimų įstatymas,

suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti

neteisėti veiksmai,

turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.

Skundus  dėl

rinkimų  pripažinimo   negaliojančiais   arba

neteisingo

rinkimų    rezultatų  nustatymo    Vilniaus  apygardos

teismuigali

pateikti  rinkimuose  dalyvavusi  kandidatų  sąrašus

iškėlusi

organizacija  per  5  dienas  nuo  rinkimų  rezultatų

paskelbimo.

Vilniaus

apygardos  teismas skundus  dėl rinkimų pripažinimo

negaliojančiais

arba   neteisingo  rinkimų  rezultatų  nustatymo

išnagrinėja per  5

dienas.  Vilniaus apygardos  teismo sprendimas

įsiteisėja nuo

paskelbimo.

Pakeitimai:

Nr.1-646;

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

72 straipsnis.

Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir

paskelbimas

Vyriausioji

rinkimų  komisija galutinius  rinkimų rezultatus

tvirtina ne

vėliau  kaip per  7 dienas po rinkimų. Tų  apygardų

rinkimų komisijų

sprendimus, dėl  kurių per  3 dienas po rinkimų

nėra gauta   nė vieno

kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos

atstovo prie

rinkimų komisijos  skundo dėl  Savivaldybių  tarybų

rinkimų įstatymo

pažeidimo, turėjusio  esminės  įtakos  rinkimų

rezultatams,

Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.

Apygardos

rinkimų  komisija, Vyriausiajai  rinkimų komisijai

patvirtinus jos

sprendimą,  ne   vėliau kaip  per dvi dienas po

sprendimo

patvirtinimo paskelbia  rinkimų  apygardos    rinkimų

rezultatus.

Jei

Vyriausioji  rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų

komisijos

sprendimą    arba  priima   sprendimą  dėl nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia

Vyriausioji rinkimų

komisija ir  savivaldybės   tarybos    narių

pažymėjimus

pradeda   išduoti ne anksčiau kaip  po 7, o baigia ne

vėliau kaip  po 10

dienų po  rinkimų   rezultatų   ar  sprendimo

paskelbimo.

Vyriausioji

rinkimų  komisija kandidatų  sąrašus iškėlusioms

organizacijoms,

dalyvavusioms   paskirstant  mandatus,   grąžina

rinkimų sąrašų

užstatus, išskyrus  skaičių apygardų, kuriose jos

per rinkimus

nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas

per 15 dienų po

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

73 straipsnis.

Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas

Po   rinkimų

rezultatų   paskelbimo   rinkimų   komisijos

išrinktiems

kandidatams įteikia  savivaldybės  tarybos    nario

pažymėjimus. Ginčus

dėl tarybos nario pažymėjimo neįteikimo per 3

darbo dienas  po

skundo gavimo sprendžia apylinkės teismas, kurio

sprendimas yra

galutinis.

74 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

Pakartotiniai

rinkimai    rengiami,   jeigu   rinkimai   į

savivaldybės tarybą

pripažinti negaliojančiais.

Pakartotiniai

rinkimai  rengiami ne   vėliau  kaip po  trijų

mėnesių  po   to,

kai   rinkimai  pripažįstami  negaliojančiais.

Konkrečią

pakartotinių  rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų

komisija, kuri

priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos

įgaliojimų

pratęsimo,  sudėties pakeitimo  arba jos  sudarymo  iš

naujo. Apygardos

rinkimų komisija  apylinkių  rinkimų  komisijas

sudaro iš  naujo.

Toliau  pakartotiniai   rinkimai   vykdomi  šio

įstatymo

nustatyta   tvarka.  Kandidatų   sąrašus      keliančių

organizacijų, prieš

tai užsiregistravusių  dalyvauti  rinkimuose

šioje apygardoje,

rinkimų užstatai užskaitomi.

75 straipsnis.

Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas

Jei  nutrūkus

tarybos  nario   įgaliojimams   savivaldybės

taryboje lieka

laisva  vieta,  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos

sprendimu, priimtu

ne  vėliau kaip  per 10  dienų po nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa

tos kandidatų

sąrašus  iškėlusios organizacijos  ar  koalicijos

sąrašo, pagal

kurį  buvo išrinktas  nebesantis  tarybos  narys,

pirmas neišrinktasis

kandidatas.

Jeigu rinkimų

sąraše neišrinktų   kandidatų nėra, atliekamų

mandatų skaičius

paskirstomas kitiems  sąrašams taikant  liekanų

metodą.

76 straipsnis.

Tarybos nario mandato netekimas

Kiekvienas

kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti

apie   savo

sąmoningą  bendradarbiavimą  ne  pagal  Lietuvos

Respublikos

užduotis  su kitų  užsienio valstybių specialiosiomis

tarnybomis, o

kandidatų   sąrašus   keliančios organizacijos  ar

koalicijos

plakatuose   turi   būti  pažymėta, jeigu  jos iškeltų

kandidatų   sąraše

yra  asmuo,   ne  pagal  Lietuvos  Respublikos

užduotis sąmoningai

bendradarbiavęs su  kitų užsienio  valstybių

specialiosiomis

tarnybomis.

Jei kandidatas

to nepadaro ir po rinkimų įstatymų nustatyta

tvarka įrodoma,  kad

jis  ne pagal  Lietuvos Respublikos užduotis

sąmoningai

bendradarbiavo    su   kitų    užsienio    valstybių

specialiosiomis

tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo tarybos

nario įgaliojimai.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS              ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

62 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar pilietybę.

Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios

rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda,

įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad

atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba

jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše

suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį.

Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius,

pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų

biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.

Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir

rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako

pagal įstatymus.

64 straipsnis.

Balsavimas paštu

skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų ir baigiant likus

vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra

tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų,

jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone,

rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir

balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.

vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus

apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems

patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu apygardos

rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto

darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie

įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda

nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią

pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos

rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės

išduoti rinkimų dokumentų.

patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų

biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.

dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį

balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų

komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

1) užpildo rinkimų biuletenį;

2) užpildytą rinkimų biuletenį

įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja vidinį voką;

4) vidinį voką kartu su rinkėjo

pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja išorinį voką.

rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams

likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių vaikščioti rinkėjų

sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų

komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus

raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečių

asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus. Piliečių prašymai

taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų vadovų

arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono globos ir rūpybos

įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto

negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų

nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų

biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų

sąrašą.

jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu

biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto skyriaus

darbuotojui ;

2) įteikti paštininkui,

atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į pašto dėžutę;

4) perduoti balsavimo

biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir pavesti jam

persiųsti biuletenį paštu.

rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali priimti tik kitą dieną.

rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

70 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 68

straipsnyje.

įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti šių nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

77 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

pripažįstami:

1) nenustatyto pavyzdžio

rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų

apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (biuleteniai gauti paštu -

neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3) ne tos rinkimų apygardos

rinkimų biuleteniai;

4) biuleteniai, kuriuose

rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno

kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija

balsavimu.

78

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai

visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus

rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į

paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo

protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu

ir viso komisijos darbo laikotarpio finansine dokumentacija apygardos rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo

bei juos gabenančių asmenų saugumą.

79 straipsnis.

Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje

priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

1) ar yra pristatyti visi

privalomi pateikti dokumentai (paketai);

2) paketų antspaudavimą ir

užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į balsų skaičiavimo

protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar

atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų

komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių

balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo

pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų

pastabos;

4) ar visos pastabos ir rinkėjų

skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų

skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos

pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, apygardos rinkimų

komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu.

komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi

priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos

pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis

ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo

suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

80

straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos rinkimų komisija

visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinę

dokumentaciją), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą,

apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų

dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

81

straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų

rezultatus

apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose,

gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių

atstovai.

reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms dirbti.

Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą,

kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais

rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai.

Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie

apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija,

kuriai jie pareikšti.

82 straipsnis.

Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos

rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia perduodamas

Lietuvos telegramų agentūrai (ELTA).

komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama

vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją

apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

83

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų      pasibaigus

balsavimui

organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai rinkimams,

rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo

protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip

per 24 valandas.

sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti

Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo

ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o

nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus

galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės

rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl

apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos

rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole

aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius

biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą

ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne

vėliau kaip per 5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami galutiniai rinkimų

rezultatai, gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos

teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba neteisingo rinkimų

rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus apygardos teismo

sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

84 straipsnis.

Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei

kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1) apygardoje rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų skaičių;

2) apygardoje negaliojančių

biuletenių skaičių;

3) apygardoje galiojančių

biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną kandidatų

sąrašą paduotų balsų skaičių.

pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po

to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones,

stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų komisija gali

pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus apygardoje

negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

85 straipsnis.

Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų                    apygardoje

rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų

apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja

skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai,

o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai

visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant

mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant

mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų

skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų

sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki

tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant

mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų.

paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų, taikant kvotų ir

liekanų metodą.

kvota - tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų

balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai

iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana,

dalmuo padidinamas vienetu.

balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų

skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos

naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų

pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis,

pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didžiausiąja. Jei dviejų

sąrašų liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.

Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal

eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai

padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.

gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios

organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.

86 straipsnis.

Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus

šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7

dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3

dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios

organizacijos atstovo rinkimams  skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio

esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be

svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai

patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo

patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.

komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą

dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos narių pažymėjimus

pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po

rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant

mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus tose

apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas

grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo

išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės

archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų

skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo

lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir

rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali

nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

87 straipsnis.

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji rinkimų komisija

gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje

arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo

lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar

kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų

sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių

mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

88 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka

pripažinti negaliojančiais.

rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti

negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl

apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,

sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai

vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje

apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.

komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus

negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valdymo reformų ir

savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir

nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-231,

97.05.29, Žin., 1997, Nr.50-1191 (97.06.06)

89

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą

Tarybos nario įgaliojimus

nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus

atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau

kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) tarybos nariui

atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti.

Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notariškai arba

pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos vadovo, arba

savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) tarybos nariui nedalyvavus

iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties - pagal įsigaliojusį

savivaldybės tarybos nutarimą;

3) teismui pripažinus tarybos

narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėjus teismo apkaltinamajam

nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;

5) tarybos nariui netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės

netekimo;

6) paaiškėjus, kad tarybos

narys yra pažeidęs šios įstatymo 91 straipsnį - pagal įsigaliojusį teismo

sprendimą arba nuosprendį;

7) tarybos nariui mirus - pagal

notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.

90 straipsnis.

Laisvos tarybos nario vietos užėmimas

pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji

užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas

buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu

šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos

nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą

po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra

pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato

negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario

mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7

dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.

šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas, negali tapti

tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos nariu iš

karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo

kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.

91

straipsnis. Tarybos  nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto

bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės

tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos

užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis

tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų

komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi

būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.

ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis

faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji

rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka

įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių  specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos

nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.

tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos

Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl

nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų

komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi

būti pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo”.

ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo

pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu

į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama

panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius. Jei kandidatas to

nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos teismo

nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl nusikaltimo, Vyriausioji rinkimų

komisija per 15 dienų nutraukia jo  tarybos nario įgaliojimus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

67 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip

nustatyta 65 straipsnyje.

įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti

šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

78 straipsnis.

Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus

apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo

priemonių atstovai.

turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų

Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms

dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti

protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu

su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų

komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas

prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų

komisija, kuriai jie pareikšti.

81 straipsnis.

Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus

rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1) apygardoje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) apygardoje

negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo

suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3) už kiekvieną

kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.

kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui

atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše

pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų

kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama

tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių

dokumentų eilėje.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų

komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus

apygardoje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

82

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų

apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas

sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos

kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant

mandatus) tik tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos

kandidatų sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų

balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus

nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už

kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,

turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio

skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų

paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

3.

Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo

sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų

skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus

kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam

sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos

likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai

surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems

atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų

liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.

Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal

eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie

mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų

metodu.

kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.

83 straipsnis.

Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje

apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas

po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po

rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo

rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų

rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos

rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne

vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų

rezultatus.

Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą

arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų

rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus

pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po

rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms

paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus

tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.

Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda

valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų

balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo

lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir

rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali

nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

89 straipsnis. Baigiamosios

nuostatos

Šio Įstatymo 2

straipsnio nuostatos dėl kitų nuolatinių administracinio vieneto gyventojų,

turinčių leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dalyvavimo savivaldybių

rinkimuose ir

24 straipsnio nuostatos dėl šių asmenų įrašymo į rinkėjų sąrašus taikomos nuo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo

tvarkos konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje nustatytos dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999

10 19, Žin., 1999, Nr. 93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02

20, Žin., 2001, Nr. 21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-10-02)

autrap@lrs.lt

80 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai

rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo

protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip

per 24 valandas.

rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti

apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų

surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl

balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos

narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o

nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos

rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų

komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo

dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti

apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi

protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar

negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos

narius, tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet

kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas

po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo

apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus

išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1939,

2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06), įsigalioja nuo 2001 01 01

81

straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus

rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1) apygardoje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) apygardoje

negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo

suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3) už kiekvieną

kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.

kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui atskirai

sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše pirmesniu

įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų

kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama

tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių

dokumentų eilėje.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų

komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus

apygardoje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

91 straipsnis.

Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

1.

Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos

Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario

pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio

veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su

Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo

pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra

nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės

kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo

pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo

pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir

darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės

tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio

pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas

ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios

įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio

vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės

įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su

tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo

(valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės

bendrovės vadovo pareigomis.

2.

Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus

nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės

tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys,

apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip

likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda

Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą

pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi

šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne

vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos

priima sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir

mandato naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų

sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą,

apsisprendę atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat

turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės

tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės

tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo

posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad

jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis,

Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7

dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl

šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

3.

Šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario prievolės

apsispręsti ir atsisakyti pareigų, nesuderinamų su tarybos nario mandatu, arba

išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato ne vėliau kaip likus 10 dienų iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos netaikomi asmenims, kurių einamų

pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero

įgaliojimams: savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojui, savivaldybės mero politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir savivaldybės tarybos

sekretoriui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                              ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

savivaldybių

tarybų rinkimų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias

priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos

piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos

rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas,

p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos

direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409) ir 2013 m. gegužės 13 d.

Tarybos direktyva 2013/19/ES (OL 2013 L 158, p. 231).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.

93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1340,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių

papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal

priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1

daliai.

Pakeitimai:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1585,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.2.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289

(2005-01-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881

STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1448,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1872,

2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2079,

2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2235,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87

straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai

rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų

savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2373,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-399, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-462, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

Šis

įstatymas neteko galios 2010 rugsėjo 23 d.

Įstatymo

galiojimo pakeitimai:

31.1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1006,

2010-09-14, Žin., 2010, Nr. 112-5688 (2010-09-23)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-968,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.

Šio

įstatymo atitaisymas

skelbtas:

Žin., 2010, Nr. 141 (2010-12-02)

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1225,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

35.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2267,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5976 (2012-10-13)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 35, 36, 87, 89, 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-689,

2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7066 (2013-12-30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-966,

2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-11, i. k. 2014-10139

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2014-07-12.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09,

Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006

M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

2.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-05-11, Žin., 2011, Nr.

58-2771 (2011-05-14)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30 D. REDAKCIJA) 34

STRAIPSNIO, 83 STRAIPSNIO 2, 3, 4, 5 DALIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ

PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO

(2010 M. GEGUŽĖS 18 D. REDAKCIJA) 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

3.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-11-17,

Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30

D. REDAKCIJA) 89 STRAIPSNIO 1 DALIES, 90 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2014-07-14)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas

1) informacija apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys;

2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus biografija;

3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos;

4) privačių interesų deklaracija;

5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje;

6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2786, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02278