Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.09)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-578, 94.07.21, Žin., 1994, Nr.63-1234

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-646, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1719

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-757, 95.01.12, Žin., 1995, Nr.7-143

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-795, 95.02.15, Žin., 1995, Nr.18-405

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-57, 96.12.23, Žin., 1996, Nr.126-2944

(96.12.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

(nauja įstatymo redakcija)

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d. Nr.I-532

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų (toliau - tarybų) nariai renkami trejiems

metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų

teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų

sistemą.

2

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18

metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra

ne jaunesnis kaip 21 metų.

nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra

nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,

teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.

nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo

arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki

rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus

tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo

tarnybų apmokami pareigūnai.

tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės

apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties,

nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su

religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

3

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi vieną balsą

toje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, o šis

balsas yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje

rinkimų apygardoje piliečio balsui.

4

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Tarybos narius

rinkėjai renka be tarpininkų.

5

straipsnis. Slaptas balsavimas

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti

kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali

pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip

tai nustatyta šio įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma

kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo

valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti

biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų

atskleisti balsavimo paslaptį.

6

straipsnis. Tarybų rinkimų datos paskelbimas

nariai renkami vienu metu.

rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams

iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių

įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų

datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų

narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami

ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų

narių įgaliojimų pabaigos.

rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo

priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.

rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose.

Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo

dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šio įstatymo. Terminas,

kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant

paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų

paskelbimo dienos.

rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15

dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko

nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat

skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

[ Straipsnis

įsigalioja pasibaigus tarybų narių, išrinktų 1995 metais, įgaliojimų laikui]

7

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos

būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji

rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų,

tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir

sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius registravimo, burtais sprendžiamų

klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos

nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų

pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio

įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms per

Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti partijų,

politinių organizacijų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos

pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas

pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar

darbo pažymėjimus. Kandidatas į tarybos narius rinkimų komisijos posėdyje gali

dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai

su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė

rinkimų komisijos pirmininkas.

salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar

užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti

ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar

naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti

posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos

pirmininkui.

komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali

uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo,

dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų

darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

pagrindo manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio

dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti

įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius komisijai

normaliai dirbti.

8

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Tarybų rinkimų

rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų

apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už

rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių

lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių

patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir

išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus

rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas

balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji

rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR

APYLINKĖS

9

straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė

rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys

Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1) daugiau kaip

500000 gyventojų - 51 tarybos narį;

2) nuo 300000

iki 500000 gyventojų - 41 tarybos narį;

3) nuo 100000

iki 300000 gyventojų - 31 tarybos narį;

4) nuo 50000

iki 100000 gyventojų - 27 tarybos narius;

5) nuo 20000

iki 50000 gyventojų - 25 tarybos narius;

6) iki 20000

gyventojų - 21 tarybos narį.

apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų

komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

10

straipsnis. Rinkimų

apylinkių sudarymas

1.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų

skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant

įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir

prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių

sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų

apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių

sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi

pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai

rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, pakeistų

pavadinimų arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir

telefonus. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti

balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu

gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki

rinkimų ir trumpesniam kaip šiame straipsnyje nustatyta terminui.

TREČIASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

11

straipsnis. Rinkimų komisijos

savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) apygardų

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę

būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius

nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir

nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų

rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už

rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos

narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu

rinkimams (toliau - atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos

nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu

ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu

į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau

kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu

rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio

įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų

išbraukiamas.

12

straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tarybų rinkimuose

rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą

visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos

Respublikos įstatymų įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas

visoms institucijoms ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus

gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės

valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo, savivaldybių tarybų nariams ir

kitiems pareigūnams, partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar

piliečiams draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą

organizuojant rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal šio įstatymo reikalavimus:

1) nustato

savivaldybių tarybų narių skaičių;

2) sudaro

apygardų rinkimų komisijas;

3) priima

partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus

dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines

organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir

išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų

sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į

tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato

balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų

pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo

tvarką;

5) tvarko

rinkimams skirtas valstybės lėšas;

6) prižiūri,

kaip vykdomas šis įstatymas;

7) nagrinėja

skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus - ir

dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;

8) tvirtina ir

skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta

rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar

padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) išrinktam

kandidatui išrašo savivaldybės tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį

apygardos rinkimų komisijai, kad ši įteiktų savivaldybės tarybos nariui;

11) perduoda

valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų

protokolus;

12) vykdo kitus

šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka savivaldybių tarybų

mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos

nario įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos  narių, išrinktų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje, įgaliojimus.

rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės

institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę,

rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių

institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti,

Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos

skubos tvarka.

13

straipsnis. Apygardų

rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) dviejų tame

mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;

2) dviejų tame

mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno tame

mieste, rajone dirbančio “B” lygio valdininko, kurį pasiūlo to miesto, rajono

meras;

4) partijų,

politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5) partijų,

politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės

tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų

asmenų.

ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir

daugiau asmenų.

politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų

apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į

apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau - kandidatūra). Partijos,

politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos

narių mandatų per paskutinius tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą

(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo

(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną

kandidatūrą. Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir

pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji

kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai.

Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų

nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip

buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje

dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų

komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji

rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis,

pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto,

rajono mero.

atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro,

Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytųjų, turi sudaryti

ne mažiau kaip 1/4 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija

padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto,

rajono mero pasiūlytų asmenų.

pačią dieną vyksta arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba

referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos.

Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro

vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir

nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Bendras

pirmininkų, atstovaujančių partijoms, politinėms organizacijoms, skaičius

proporcingas partijų, politinių organizacijų atstovavimui Seime.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

14

straipsnis. Apygardos

rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos

rinkimų komisija:

1)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir

balsavimo patalpas;

2) prižiūri,

kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto

rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų

panaudojimą ir apie rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų

komisijai;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) priima

partijų, politinių organizacijų kandidatų į tarybos narius iškėlimo

pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų į tarybos narius

sąrašus, kandidatus į tarybos narius, įregistruotiems kandidatams išduoda

pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato koalicijų

kandidatų sąrašų numerius;

7) sudaro

rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto

vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;

8) surašo

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos

narių sąrašą;

9) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

10) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

15

straipsnis. Apylinkių

rinkimų komisijų sudarymas

kaip likus 75 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos

rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų

ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu

nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,

trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra

rinkimų apylinkė, meras.

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena

partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus

gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija,

politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

organizacijomis;

2) partija,

politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos

rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį

sąrašą). Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama

koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis organizacijomis.

partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir

pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik

pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš

organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba

atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta

koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios

organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

politinės organizacijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia

ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne

vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos

siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų

komisija negali jos atmesti.

nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba

jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisija gali

sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba

kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas

kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų

nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne

mažiau kaip 3 apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės

rinkimų komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės

rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

16

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš apygardos

rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais

susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) gali

stebėti, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu ir

kontroliuoti, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų

apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose,

kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;

4) kartu su

savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus

laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir

balsadėžės;

5) rinkimų

dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

17

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytinis pasižadėjimas

komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs

rašytinį pasižadėjimą.

apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos

nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:

“Aš, rinkimų

komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir

garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių,

pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises.

Tepadeda man

Dievas.”

galima ir be paskutiniojo sakinio. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po

pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti

rinkimų komisijoje laiką. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario

pareigas nepasižadėjus.

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi

rinkimų komisija.

ar apygardos rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką,

kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio

pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį

pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

18

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie

protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai

nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi

komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal

įstatymą jiems pavestus darbus.

komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,

pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi

būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

19

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo                 pabaigos

politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į

tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos

sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės

rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos

rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos - Vilniaus apygardos teismui.

būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos

tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos

nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali

persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir

neišnagrinėtų skundų.

20

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai

privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms

reikalingas žinias.

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne

vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus

prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

rajonų savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti

rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

21

straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų

komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą

pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus

tarifus.

22

straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija,

patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija.

komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos

siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo

nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje

nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS

23

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) rinkimų

apygardų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi 2 kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali

būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

agitacijai organizuoti kandidatų arba kandidatus iškėlusių partijų, politinių

organizacijų prašymu gali būti sudaromi apibendrinti rinkėjų sąrašai (be

rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus gyvenamosios vietos adreso). Šių

sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė

organizacija ar kandidatas.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro

ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose.

Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

24

straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji

tvarka

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo

duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos,

išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus,

tvarkančios piliečių dokumentuose gyvenamosios vietos įrašus, registruojančios

piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos

Respublikos gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami

pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų

komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų

komisijų teikiama informacija.

Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos

Respublikos  pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį

neveiksniu.

daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai

galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimu.

25

straipsnis. Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apygardos rinkėjų sąrašą magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą

rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 65 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu

sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai ir

piliečių, kurių gyvenamoji vieta nežinoma, sąrašai.

26

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 55 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat

sudaromas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas. Rinkėjai

• laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų

dieną negali sugrįžti į Lietuvą, - Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo

uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą.

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau

kaip 55 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas

rinkėjams susipažinti su apylinkės rinkėjų sąrašu. Prie įėjimo į rinkimų

komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip

pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra

įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui

rinkėjo pažymėjimams įteikti, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos

kontaktiniai telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų

laiptinėse.

28

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be

šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

adresas;

4) rinkimų

apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;

5) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

6) rinkėjo

eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) rinkimų

data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, taip pat

nurodoma, kad šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti

įrašoma kita rinkėjui reikšminga informacija.

29

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje

esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei

atstovybei, rinkėjo pažymėjimą įteikia arba siunčia paštu diplomatinė

atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.

pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo

pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės

rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti

rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu

rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų

komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį

išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet

rinkėjo pase nurodytas adresas yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės

teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų

apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės

rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas

rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui,

jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos

Respublikos piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.

30

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos

rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis

pasikeitė po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų

komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų

apygardos rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus

pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija

šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

31

straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų                    sąrašus

esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, įrašomi į

rinkimų apygardos, kurios teritorijoje dirba Lietuvos Respublikos Seimas,

rinkėjų sąrašą.

Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų,

perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą

rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti

papildomas rinkėjais, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.

32

straipsnis. Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės                          atlikimo

vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti

atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų

sąrašą.

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų

sąrašus.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios rinkėjų sąraše yra

įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų

sąrašą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis

įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta,

rinkėjų sąrašą.

33

straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus,

taip pat rinkimų dieną

Jeigu į

apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne

vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio

pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų

apylinkės teritorijai, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso

numerį ir pase įrašytą adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai.

Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų 2 kartus

balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu

rinkėjas yra balsavęs 2 kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į

rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba

balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

34

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės

teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra

galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

skundus ir pagal teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus

apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši -

Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau

kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

35

straipsnis. Kandidatų į tarybos narius kėlimas

tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal

Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65

dienoms iki rinkimų.

politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše

negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų

skaičius pridėjus dar 5. Kandidatai turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio

reikalavimus.

36

straipsnis. Kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai

politinė organizacija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos

pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą

dalyvauti rinkimuose;

2) savo įstatų,

jų pakeitimų ir registracijos dokumentų kopijas, taip pat gali pateikti

partijos, politinės organizacijos programą, rinkimų programą;

3) rinkimų

apygardų, kuriose partija, politinė organizacija numato kelti kandidatus,

sąrašą;

4) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat

įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams

apygardų rinkimų komisijose;

5) dokumentą,

patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;

6) praėjusių

metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų ir

politinių organizacijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai,

kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali pateikti ataskaitos

(pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir

politinių organizacijų įstatymą, apie savo biudžeto pajamas ir jų šaltinius,

išlaidas ir jų paskirtį, kopiją.

partija, politinė organizacija paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų

rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę

pateikti spaudoje paskelbtos ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta vykdant

Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai kopiją.

organizacija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius

dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus sutikimus būti šios partijos, politinės organizacijos

iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą

kandidato į tarybos narius anketą ir jo pajamų bei turto deklaracijos,

pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašą,

patvirtintą mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracija buvo pateikta;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos

rinkimuose.

tarybos narius anketoje pilietis, keliamas kandidatu į tarybos narius, pats

turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso numerį, asmens kodą, gimimo

datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo

arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos

sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis,

kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos

valstybės pilietybę, - ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitos valstybės

piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir

kada tai padarė. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti

pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms

iki rinkimų.

37

straipsnis. Kandidatų į tarybos narius registravimas

kandidatų registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną

Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios

partijos, politinės organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių

organizacijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų

komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją

dėl partijos, politinės organizacijos registracijos fakto ir pateiktų įstatų

galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija turi duoti raštišką atsakymą per

2 dienas. Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų

gavimo kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda

pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti

rinkimuose.

kandidato į tarybos narius užpildytus pareiškinius dokumentus, apygardos

rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio

reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į

Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės

institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis. Toks

Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos

skubos tvarka, o raštiškas atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne

vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.

pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi

priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip

likus 31 dienai iki rinkimų.

pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama

pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

38

straipsnis. Atstovas rinkimams

1.

Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai.

Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę

pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams

rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti,

teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus tarybų rinkimų

datą, partijų, politinių organizacijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų

komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to,

kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams

kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip per 3 dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams

pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių

rinkimų rezultatų paskelbimo.

dienos partija, politinė organizacija įgaliojimą atstovauti gali bet kada

atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas

rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo

atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.

39

straipsnis. Rinkimų užstatas

užstatas vienam kandidatų į tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų

apygardoje - vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

užstatas pakeisti vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują

kandidatą - pusė VMDU, sujungti kandidatų sąrašus - po 0,3 VMDU už kiekvieną

sujungiamą sąrašą.

užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi 2 kartus didesni tai partijai,

politinei organizacijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų

rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir

nepateikė spaudoje paskelbtos ataskaitos apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų

agitacijai kopijos.

po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina

rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, politinei organizacijai, jei jos

iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta

ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai.

užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

40

straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose

arba keliuose kandidatų sąrašuose

kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės

organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų

kandidatų sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje,

Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų

kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų,

kandidatas raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų

sąrašų.

41

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne mažiau

kaip 35 dienoms iki rinkimų, kelios partijos, politinės organizacijos gali

sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai

pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos

pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti

pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas

rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik

asmenys, įrašyti sujungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis

“koalicija” ir negali būti nuorodų į partijų, politinių organizacijų,

nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu

sąrašu. Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip

vienoje koalicijoje.

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų

narių

rinkimų pagrindai

Lietuvos

Respublikos  savivaldybių tarybų  (toliau - tarybų)

nariai   renkami

dvejiems   metams   daugiamandatėse   rinkimų

apygardose,

remiantis   visuotine ir  lygia rinkimų teise, slaptu

balsavimu

tiesioginiuose  rinkimuose pagal  proporcinę    rinkimų

sistemą.

Visų tarybų

narių rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria

Lietuvos

Respublikos  Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki

rinkimų dienos.

2 straipsnis.

Visuotinė rinkimų teisė

Rinkimų teisę

turi Lietuvos  Respublikos piliečiai, kuriems

rinkimų   dieną

yra  sukakę   18  metų.  Rinkimuose nedalyvauja

piliečiai, kurie

teismo yra pripažinti neveiksniais.

Tarybos nariu

gali būti  renkamas   Lietuvos    Respublikos

pilietis, kuris

rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.

Tarybos

nariais  negali būti  renkami asmenys, rinkimų dieną

atliekantys tikrąją

karo arba   alternatyviąją tarnybą, taip pat

iki rinkimų

paskyrimo dienos  neišėję į  atsargą krašto apsaugos

sistemos, policijos

ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai

ir   liktiniai,

kitų  sukarintų ir  saugumo  tarnybų  apmokami

pareigūnai.

Tarybos

nariais  negali būti  renkami  Lietuvos  Respublikos

Seimo nariai,  jeigu

iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip

trys mėnesiai.

Tarybos nariais

negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti

bausmės pagal

teismo   paskirtą  nuosprendį, taip pat  asmenys,

teismo pripažinti

neveiksniais.

Kiti

tiesioginiai  arba netiesioginiai  Lietuvos Respublikos

piliečių rinkimų

teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos,

kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų  ar  pažiūrų

draudžiami.

3 straipsnis.

Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

turintis   teisę  rinkti   Lietuvos  Respublikos

pilietis rinkimuose

turi vieną  balsą rinkimų  apygardoje ir šis

balsas yra

lygiavertis  kiekvieno kito, turinčio teisę  rinkti,

piliečio balsui.

Visi

piliečiai  taryboje  atstovaujami  lygiais  pagrindais

pagal atstovavimo

normą.

4 straipsnis.

Tiesioginiai rinkimai

Tarybų narius

rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis.

Slaptas balsavimas

Rinkėjai

balsuoja   asmeniškai  ir   slaptai.  Kontroliuoti

rinkėjų valią

rinkimuose draudžiama.

6 straipsnis.

Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Rinkimų

komisijos  rinkimus rengia  ir vykdo  viešai.   Apie

visus rinkimų

organizavimo renginius  (susirinkimus,  posėdžius)

turi būti

pranešama  ne  vėliau  kaip  likus  24 valandoms  iki

renginio pradžios.

Rinkimų

komisijos praneša  piliečiams apie    savo  darbą,

rinkimų apygardų  ir

apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,

buvimo vietą  ir

darbo  laiką, apie  rinkėjų sąrašus, kandidatų į

tarybos narius

sąrašus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Masinės

informacijos   priemonių   atstovai   turi   teisę

nekliudomi

dalyvauti  visuose  renginiuose,  kuriuos  organizuoja

rinkimų komisijos,

taip   pat   gauti  informaciją apie  rinkimų

rengimą ir vykdymą.

7 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Tarybų narių

rinkimų rengimo  ir  vykdymo  išlaidas  apmoka

valstybė.

II.

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

8 straipsnis.

Rinkimų apygardų sudarymas

Rinkimams

organizuoti  ir vykdyti  savivaldybės teritorijoje

sudaroma viena  daugiamandatė

rinkimų  apygarda, kurioje balsuoja

visi   aktyviąją

rinkimų  teisę  turintys Lietuvos  Respublikos

piliečiai, nuolat

gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

Rinkimų

apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

daugiau kaip

500000 gyventojų  - 51 tarybos narį;

nuo 300000 iki

500000 gyventojų    - 41 tarybos narį;

nuo 100000 iki

300000 gyventojų    - 31 tarybos narį;

nuo 50000 iki

100000 gyventojų     - 27 tarybos narius;

nuo 20000 iki

50000  gyventojų     - 25 tarybos narius;

iki 20000

gyventojų            - 21 tarybos narį.

Rinkimų

apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia

Vyriausioji rinkimų

komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki

rinkimų.

9 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymas

Rinkimų

apygardos  dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos

rinkimų

apygardos   suskirstymą  į  rinkimų apylinkes,  rinkimų

apylinkių skaičių

ir dydį  nustato apygardos  rinkimų  komisija

likus ne mažiau kaip

70 dienų iki rinkimų.

Rinkimų

apylinkės  teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip

5000 rinkėjų.

Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo rinkimų

apylinkių   sąrašo

patvirtinimo  praneša rinkėjams,  kokios  yra

kiekvienos

apylinkės   ribos,  nurodo, kur  yra  jos  buveinė  ir

balsavimo patalpos.

III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

10 straipsnis.

Rinkimų komisijos

Rinkimus į

savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) apygardų

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

Rinkimų

komisijų  nariai, politinių    partijų,    politinių

organizacijų

atstovai  prie rinkimų komisijų ir stebėtojai negali

būti kandidatais į

tarybų narius.

Į rinkimų

komisiją gali  būti siūlomas Lietuvos Respublikos

pilietis, jeigu jis

turi teisę būti renkamas savivaldybės tarybos

nariu ir   nebuvo

anksčiau atleistas   iš rinkimų  komisijos  už

rinkimų įstatymo

pažeidimus.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

11 straipsnis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos

įgaliojimai

Vyriausioji

rinkimų  komisija  yra  aukščiausioji  rinkimų

organizavimo

institucija.

Vyriausioji

rinkimų komisija:

1) prižiūri,

kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą

jo taikymą,

remdamasi  šiuo įstatymu,  leidžia instrukcijas  ir

paaiškinimus dėl

rinkimų organizavimo;

2)  sudaro

apygardų  rinkimų   komisijas  ir   skiria   jų

pirmininkus;

3) pagal

organizacijų,  dalyvaujančių  rinkimuose,  teikimą

registruoja jų

atstovus prie  Vyriausiosios rinkimų komisijos ir

išduoda jiems

pažymėjimus;

4) nustato

balsavimo pažymėjimų, rinkimų biuletenių, tarybos

nario pažymėjimų,

vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų

rinkimuose

naudojamų     oficialių  vokų,  paketų,  dokumentų,

antspaudų,

balsadėžių     pavyzdžius  bei  formas,  jų  pildymo

pavyzdžius,

biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) renka

informaciją apie  rinkimų    apylinkių,    rinkimų

komisijų sudarymą,

paskirsto rinkimams  skirtas valstybės lėšas

apygardų   rinkimų

komisijoms,  svarsto  materialinio techninio

rinkimų aprūpinimo

klausimus;

6) tvirtina

visų Lietuvos  Respublikos savivaldybių tarybų

narių rinkimų

rezultatus ir  skelbia  spaudoje pranešimus  apie

rinkimų rezultatų

patvirtinimą;

7)  nagrinėja

skundus  ir  priima  dėl  jų  sprendimus  šio

įstatymo numatytais

atvejais;

8)  panaikina

rinkimų  komisijų   sprendimus,  jeigu   jie

prieštarauja šiam

įstatymui;

9) pripažįsta

rinkimus negaliojančiais,  jei jų  metu buvo

suklastoti

rinkimų    dokumentai  ar   įvykdyti  kiti neteisėti

veiksmai, turėję

esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Jeigu   tą pačią

dieną    kartu    vyksta  arba    Seimo,  arba

savivaldybės

tarybos   rinkimai,  arba  referendumas,  apylinkių

rinkimų     ar

referendumo   komisijos  sudaromos   tos  pačios.

Vyriausioji

rinkimų    komisija  atskiroje rinkimų, referendumo

teritorijoje

sudaro   vieną -  miesto, rajono, apygardos  rinkimų

arba    referendumo

-  komisiją  ir  nustato  jos      funkcijas

organizuojant ir

vykdant kitus rinkimus arba referendumą.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

12 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos sudarymas

Apygardų

rinkimų   komisijas  iki rinkimų   dienos  likus ne

mažiau kaip  80

dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji

rinkimų komisija.

Apygardų

rinkimų   komisijos  sudaromos  savivaldybių tarybų

rinkimų laikui iš:

dviejų tos

apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir

aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras

pasiūlo teisingumo

ministras;

dviejų tos

apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir

aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras

pasiūlo Lietuvos

teisininkų draugija.

Teisingumo

ministras  ir Lietuvos  teisininkų draugija  gali

siūlyti ir daugiau

kandidatūrų.

Politinės

partijos,  politinės organizacijos, gavusios Seimo

narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų  apygardoje pagal  iškeltų

kandidatų sąrašą

(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje

apygardoje iškeltų

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į

apygardos rinkimų komisiją  po  du  savo  atstovus.

Vyriausioji rinkimų

komisija šių kandidatūrų atmesti negali. Jei

kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj

jų gali

papildomai  patvirtinti komisijos nariais kandidatūras,

pasiūlytas

teisingumo   ministro   arba   Lietuvos   teisininkų

draugijos.

Apygardos

rinkimų komisija  pirmajame  posėdyje  išsirenka

komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

13 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos

rinkimų komisija:

1)  prižiūri,

kaip  apygardos  teritorijoje  vykdomas  šis

įstatymas;

2) suskirsto

apygardos teritoriją  į  rinkimų    apylinkes,

nustato jų ribas, jų

buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas,

sudaro apylinkių

rinkimų komisijas ir skiria jų pirmininkus;

3) koordinuoja

apylinkių rinkimų komisijų veiklą;

4) paskirsto

rinkimams skirtas  valstybės  lėšas  apylinkių

rinkimų

komisijoms,   svarsto  materialinio   techninio  rinkimų

aprūpinimo

klausimus;

5)išklauso

apylinkių   rinkimų  komisijų   pranešimus  apie

rinkimų rengimą ir

vykdymą;

6) tvirtina

rinkimų biuletenio  duomenis ir  perduoda  juos

Vyriausiajai

rinkimų   komisijai šios  nustatyta tvarka ir laiku,

organizuoja

biuletenių pateikimą apylinkių rinkimų komisijoms;

7) pagal

organizacijų,  dalyvaujančių  rinkimuose,  teikimą

registruoja jų

atstovus  prie  apygardos  rinkimų  komisijos  ir

rinkimų stebėtojus,

išduoda jiems pažymėjimus;

8) nustato

rinkimų rezultatus  apygardoje,  surašo    balsų

skaičiavimo

apygardoje protokolą;

9) nustato

tarybos narių  rinkimų  rezultatus,    išrinktus

tarybos narius,

perduoda rinkimų  medžiagą Vyriausiajai  rinkimų

komisijai

galutiniams   rinkimų   rezultatams   tvirtinti,   po

Vyriausiosios

rinkimų   komisijos  sprendimo   skelbia  spaudoje

išrinktų

savivaldybės tarybos narių sąrašą;

10) svarsto

pareiškimus ir  skundus dėl  apylinkių  rinkimų

komisijų veiksmų ir

priima sprendimus;

11) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

14 straipsnis.

Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Apylinkių

rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip

60 dienų  sudaro

ir  jų  pirmininkus  skiria  apygardos  rinkimų

komisija.

Apylinkių

rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias

pasiūlo politinės

partijos,   politinės organizacijos,  gavusios

Seimo narių

mandatų   daugiamandatėje  rinkimų apygardoje pagal

iškeltų   kandidatų

sąrašą  (jungtinį  sąrašą).  Šios  politinės

partijos bei

politinės organizacijos  turi   teisę  pasiūlyti  į

apylinkės

rinkimų    komisiją   iki  trijų savo  atstovų. Jeigu

kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, apygardos  rinkimų  komisija  gali

proporcingai

padidinti  politinių partijų, politinių organizacijų

atstovavimo normą.

Apylinkės

rinkimų komisija  pirmajame  posėdyje  išsirenka

komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

15 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybės vykdomojo  organo gauna rinkėjų sąrašus,

juos patikslina ir

tvirtina;

2) nagrinėja skundus

dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) likus  iki

rinkimų  ne mažiau  kaip 30   dienų   pateikia

apylinkės rinkėjų

sąrašą apygardos rinkimų komisijai;

4)  įteikia

ar   kitaip   perduoda   rinkėjams   balsavimo

pažymėjimus;

5) garantuoja,

kad pagal  šio  įstatymo  reikalavimus būtų

įrengtos balsavimo

patalpos ir balsadėžės;

6) rinkimų

dieną organizuoja apylinkėje balsavimą;

7)

suskaičiuoja   balsus apylinkėje,  surašo apylinkės balsų

skaičiavimo

protokolą;

8) svarsto  apylinkės

rinkėjų,  politinių partijų, politinių

organizacijų ir

visuomeninių organizacijų  atstovų prie  rinkimų

komisijų ir  rinkimų

stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo,

balsų  skaičiavimo,  balsų skaičiavimo  protokolų

surašymo klausimais

ir priima dėl jų sprendimus;

9) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

16 straipsnis.

Rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų

komisijų   posėdžiai  yra   teisėti,  jeigu   juose

dalyvauja ne mažiau

kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai

priimami atviru

balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių

balsų dauguma.

Balsams pasidalijus  po lygiai,  lemia  komisijos

pirmininko balsas.

Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu,

turi teisę raštu

pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie

protokolo.

Pasibaigus  balsavimui,  apylinkės  rinkimų  komisijos

gali priimti

sprendimus  tik  dėl  balsų  skaičiavimo  protokolų

surašymo.

Rinkimų

komisijų  posėdžiai yra  vieši. Juose  turi    teisę

dalyvauti

politinių    partijų,   politinių   organizacijų   ir

visuomeninių

organizacijų   atstovai   prie  rinkimų  komisijų ir

rinkimų stebėtojai,

visų masinės informacijos priemonių atstovai.

Nuo rinkimų

komisijų  sudarymo jų  pirmininkams ir nariams

draudžiama bet

kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti

rinkėjų   valią.

Asmenys,  pažeidę šį  reikalavimą,   gali   būti

atleisti iš rinkimų

komisijos.

17 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

priimtų iki balsavimo pabaigos

Politinių

partijų,  politinių organizacijų  ir  visuomeninių

organizacijų

atstovai  prie rinkimų  komisijų, rinkimų stebėtojai

ir rinkėjai

rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo

pabaigos, gali

apskųsti aukštesniajai  rinkimų   komisijai   šia

tvarka:

1) apylinkių

rinkimų komisijos  sprendimus   -    apygardos

rinkimų komisijai;

2) apygardos

rinkimų komisijos  sprendimus  -  Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

3)

Vyriausiosios  rinkimų komisijos  sprendimus  -  Vilniaus

apygardos teismui;

Skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas

nuo skundo

padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Vilniaus apygardos

teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Pakeitimai:

Nr.1-646;

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

18 straipsnis.

Parama rinkimų komisijoms

Valstybės ir

savivaldybių institucijų,  įmonių, įstaigų bei

organizacijų

vadovai   ir  pareigūnai   privalo  padėti rinkimų

komisijoms

vykdyti  šių  įgaliojimus,  teikti  joms reikalingas

žinias.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir

organizacijos,

vadovai  ir pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas

privalo apsvarstyti

rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti

motyvuotą atsakymą.

Pagalbiniams

darbams  rinkimų komisija gali samdyti reikiamą

skaičių personalo.

Savivaldybės,

valstybės  įstaigos ir  organizacijos  privalo

suteikti rinkimų

komisijoms  patalpas  bei  įrengimus  rinkimams

rengti ir vykdyti.

19 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų

komisijų   pirmininkai  ir nariai  už darbą  rinkimų

komisijoje gauna

atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

20 straipsnis.

Rinkimų komisijos sudėties keitimas

Rinkimų

komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje

gali atleisti

institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.

Prireikus

naujas  rinkimų   komisijos pirmininkas  ar  narys

skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka.

IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

21 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų sudarymas

Rinkimams

vykdyti  sudaromi  kiekvienos  rinkimų  apylinkės

rinkėjų sąrašai.

Juos sudaro  atitinkamų savivaldybių vykdomieji

organai ir   jų

vadovų  pasirašytus  perduoda apylinkių  rinkimų

komisijoms likus

ne  mažiau kaip  40 dienų iki rinkimų  dienos.

Patvirtintą rinkėjų

sąrašą pasirašo  apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir

sekretorius.

22 straipsnis.

Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus

bendroji tvarka

Į rinkimų

apylinkės rinkėjų  sąrašą įrašomi  rinkimų  teisę

turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai,   kurie sąrašo sudarymo

metu gyvena tos

rinkimų apylinkės teritorijoje.

Po  sąrašų

sudarymo  rinkėjui   pakeitus  savo   nuolatinę

gyvenamąją vietą,

jis gali   būti  įrašomas į  apylinkės rinkėjų

sąrašus pagal  naują

nuolatinę  gyvenamąją vietą,   jei  likus ne

mažiau kaip  25

dienoms iki rinkimų, šios apylinkės komisijai jis

padavė pareiškimą

dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų

komisija  turi

pasirūpinti,  kad  jis  būtų  išbrauktas  iš  tos

apylinkės, kur  buvo

jo  ankstesnė nuolatinė   gyvenamoji  vieta,

rinkėjų sąrašo.

23 straipsnis.

Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų

sąrašus

Asmenys,

atliekantys   tikrąją  karo   arba  alternatyviąją

tarnybą, įrašomi   į

rinkimų  apylinkės, kurios  teritorijoje jie

gyveno iki

pašaukimo atlikti  tikrąją karo  arba  alternatyviąją

tarnybą, rinkėjų

sąrašą.

Krašto apsaugos

sistemos  ir  vidaus  tarnybos  karininkai,

puskarininkiai ir

liktiniai įrašomi  į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie

nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

24 straipsnis.

Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų

įrašymas į rinkėjų sąrašus

Asmenys,

esantys  laisvės atėmimo vietose, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios

teritorijoje jie  gyveno iki  laisvės atėmimo,

rinkėjų sąrašą.

25 straipsnis.

Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą

Kiekvienas

rinkėjas  gali būti  įrašytas tik į vieną rinkėjų

sąrašą. Tai  tikrina

apygardos  rinkimų komisija. Nustačiusi, kad

rinkėjas yra

įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne

mažiau kaip 20 dienų

iki rinkimų, ji kreipiasi į rinkėją, kad šis

per 10  dienų

praneštų,  į kurios  apylinkės rinkėjų  sąrašą  jis

norėtų  būti

įrašytas.  Jei   per  nustatytą  terminą  rinkėjas

neapsisprendžia,

apygardos  rinkimų  komisija  jį  įrašo  į  tos

rinkimų

apylinkės,   kurioje,  jos  nuomone,  rinkėjui  patogiau

balsuoti, rinkėjų

sąrašą  ir  apie  tai  per  3  dienas  praneša

rinkėjui. Toks

apygardos rinkimų komisijos sprendimas negali būti

apskųstas.

26 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau

kaip 30 dienų iki rinkimų, apylinkės rinkimų

komisija viešai

paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti ir sudaro

sąlygas rinkėjams

su jais susipažinti, nurodydama laiką ir vietą

šiai rinkėjų teisei

įgyvendinti.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų patikslinimas

Pastabas dėl

netikslumų rinkėjų  sąraše bet kuris rinkėjas,

politinės

partijos,    politinės  organizacijos ir visuomeninės

organizacijos

atstovas  prie  rinkimų  komisijos  gali  pateikti

apylinkės rinkimų

komisijai  likus  ne mažiau kaip 10 dienų iki

rinkimų. Apylinkės

rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti

ir sprendimą

priimti  per  48 valandas nuo jų gavimo. Apylinkės

rinkimų komisijos

sprendimas  gali  būti  apskųstas    apygardos

rinkimų komisijai

per 48 valandas. Apygardos rinkimų komisija per

48    valandas  nuo

skundo  gavimo  privalo  priimti  sprendimą.

Apygardos rinkimų

komisijos sprendimas yra galutinis.

28 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo

Skundus  dėl

rinkėjų  sąraše  padarytų  klaidų,  dėl  kurių

rinkėjas  negali

realizuoti  savo   rinkimų  teisės,  rinkėjas,

politinės partijos,

politinės  organizacijos  ir    visuomeninės

organizacijos

atstovas  prie  rinkimų  komisijos  ar  rinkimų

stebėtojas

pateikia   apylinkės  rinkimų   komisijai.  Apylinkės

rinkimų komisija

skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti

ne vėliau kaip per

24 valandas nuo jo gavimo.

Apylinkės

rinkimų  komisijos sprendimas per 48 valandas gali

būti apskųstas

apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24

valanadas, o jo

sprendimas yra galutinis.

Apie  gautus

skundus  ir   rinkėjų   sąrašuose   padarytus

pataisymus

apylinkių  rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų

komisijai per   kiek

įmanoma  trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip

per 24 valandas.

Pastabos ir

skundai, pareikšti  likus   mažiau   kaip    24

valandoms iki

rinkimų pradžios, nenagrinėjami.

29 straipsnis.

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas

Apygardos

rinkėjų  sąrašą sudaro  apygardos rinkimų komisija

pagal apylinkių

rinkimų komisijų  pateiktus apylinkės    rinkėjų

sąrašus likus ne

mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos.

V.

KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

30 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius kėlimas

rinkimų apygardoje

Kandidatus į

tarybos narius  turi teisę  kelti    politinės

partijos,

politinės   organizacijos (toliau  -  kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje

pagal Politinių

partijų ir  politinių organizacijų  įstatymą  ne

vėliau kaip prieš 35

dienas iki rinkimų.

Kandidatų sąrašus

kelianti organizacija  savo kandidatus  į

tarybų   narius

rinkimų  apygardoje  kelia  pateikdama kandidatų

sąrašą. Sąraše

negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne

daugiau kaip

nustatytas mandatų skaičius pridėjus   dar 5.

Kandidatai

turi   atitikti  šio   įstatymo   2   straipsnio

reikalavimus.

Kiekvienas

kandidatas  į tarybos  narius gali  būti įrašytas

tik į  vieną

kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir

tik vienoje  rinkimų

apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau

kaip į  vieną

sąrašą,  rinkimų komisija  pareikalauja pasirinkti,

kuriame kandidatų

sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30

dienų  iki

rinkimų    kandidatas  nėra  pasirinkęs  sąrašo,  jis

išbraukiamas iš visų

kandidatų sąrašų.

Pakeitimai:

Nr.1-578;

1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234

31 straipsnis.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius

pareiškiniai dokumentai

Kandidatų

sąrašus  keliančios  organizacijos  turi  pateikti

Vyriausiajai rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) įstatus bei

registracijos dokumentus;

2) pareiškimą

apie dalyvavimą rinkimuose;

3)

apygardų,    kuriose   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos numato

kelti kandidatus,  sąrašą;

4) dokumentus,

patvirtinančius,  kad yra sumokėtas rinkimų

sąrašo    užstatas,

lygus  vienam  vidutiniam  mėnesiniam  darbo

užmokesčiui (VMDU),

padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami

kandidatai,

skaičiaus;

5) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų

komisijų sąrašus.

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos turi  pateikti

apygardos rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

apygardos rinkimų

komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,

kuriame kandidatai

surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus  sutikimus  būti  iškeltiems

šioje rinkimų

apygardoje;

3)

Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  išduotą  pažymą  apie

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos registravimą dalyvauti

šios savivaldybės

tarybos rinkimuose.

Keliamų

kandidatų sąraše  turi būti   kandidato    vardas,

pavardė, gimimo

data, gyvenamoji  vieta ir  turi būti pateiktas

dokumentas,

patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškinių

dokumentų  įteikimas pradedamas likus 65 dienoms

ir baigiamas likus

35 dienoms iki rinkimų.

Gavusi

sąrašus  keliančios  organizacijos      pareiškinius

dokumentus,

Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į

Teisingumo

ministeriją,  kad ši  patvirtintų faktą, jog kandidatų

sąrašus

kelianti    organizacija   registruota,    jos   veikla

nesustabdyta   ar

nenutraukta  ir pateikti  įstatai   galioja.

Teisingumo

ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.

Gavusi   pranešimą

apie  kokius    nors  registracijos  ar  kitus

trūkumus,

Vyriausioji  rinkimų komisija  turi apie tai nedelsdama

pranešti kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per

7   dienas  po

pareiškinių  dokumentų  gavimo kandidatų  sąrašus

keliančios

organizacijos  atstovui išduoda  pažymą apie kandidatų

sąrašus

keliančios  organizacijos      registravimą  dalyvauti

savivaldybės tarybos

rinkimuose.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

32 straipsnis.

Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne

mažiau kaip  35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos  gali sujungti  savo

iškeltų kandidatų

sąrašus. Tam  jos privalo pateikti  apygardos

rinkimų komisijai

pareiškimus dėl kandidatų  sąrašų  sujungimo,

pasirašytus

sudarančių  koaliciją   kandidatų  sąrašus  keliančių

organizacijų

atstovų  prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis

sąrašas laikomas

vienu sąrašu.  Viena kandidatų sąrašus kelianti

organizacija

apygardoje   gali dalyvauti  tik viename jungtiniame

kandidatų sąraše.

33 straipsnis.

Kandidatų sąrašus  keliančios  organizacijos

atstovas prie rinkimų komisijos

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos,  pateikdamos

pareiškinius

dokumentus,  turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų

komisijų vardus,

pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie

rinkimų komisijos

gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka,

kuria jis buvo

paskirtas.

34 straipsnis.

Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius

dokumentus

Kandidatų

sąrašus   kelianti  organizacija per  savo atstovą

prie   rinkimų

komisijos,  taip pat  asmuo,   įrašytas iškeltų

kandidatų sąraše,

bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 17

dienų iki rinkimų

gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Dėl

to reikia  kreiptis

į   apygardos  rinkimų  komisiją, o asmeniui,

iškeltam

kandidatų  sąrašus keliančios  organizacijos,  dar  ir

pranešti jos

atstovui.

Jei

pareiškinius   dokumentus  atsiima  kandidatų  sąrašus

kelianti

organizacija,įeinanti į  koaliciją,  tai    kandidatai

išbraukiami iš  jungtinio

kandidatų sąrašo ir gali būti keičiamas

koalicijos

pavadinimas. Šiuo  atveju  būtina    raštu  pranešti

koalicijos

partnerių   atstovams.  Jeigu  atsiėmus pareiškinius

dokumentus

jungtiniame  kandidatų  sąraše    lieka  tik  vienos

organizacijos

kandidatai,  jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos kandidatai.

35 straipsnis.

Kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne

mažiau kaip  32 dienoms  iki rinkimų,  Vyriausioji

rinkimų komisija

burtais nustato  ir  paskelbia visose  rinkimų

apygardose

kandidatų   sąrašus  keliančių organizacijų  rinkimų

numerius.

Likus ne

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardų rinkimų

komisijos skelbia

kandidatų sąrašus  keliančių organizacijų  ar

koalicijų iškeltų

kandidatų sąrašus ir jiems suteiktus numerius.

Likus iki

rinkimų ne mažiau kaip 15 dienų, apygardos rinkimų

komisija

perduoda    Vyriausiajai  rinkimų komisijai galutinius

kandidatų sąrašus

keliančių organizacijų  ar koalicijų  iškeltų

kandidatų sąrašus.

VI.

KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS

36 straipsnis.

Kandidato į tarybos narius teisė

pasisakyti susirinkimuose, naudotis

masinės informacijos priemonėmis

Kandidatai į

tarybos narius, prasidėjus rinkimų kampanijai,

turi    lygias

teises   pasisakyti    rinkėjų ir   kitokiuose

susirinkimuose,

pasitarimuose,  posėdžiuose, per  vietos  masinės

informacijos

priemones   ir skelbti  jį iškėlusios  organizacijos

programą.

Savivaldybės

vadovai  privalo    padėti     kandidatams    į

savivaldybės tarybos

narius organizuoti susitikimus su rinkėjais,

gauti

informaciją,  išskyrus  neskelbtiną,    pagal  Lietuvos

Respublikos

įstatymus     ar   Lietuvos   Respublikos Vyriausybės

nutarimus.

37 straipsnis.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo

pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys

rinkėjams

įgyvendinti  rinkimų teisę ar būti išrinktais į tarybą,

organizuoti rinkimų

agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,

kiti   pareigūnai,

suklastoję rinkimų  dokumentus,  neteisingai

suskaičiavę

balsus, pažeidę   balsavimo  slaptumą  arba  kitaip

pažeidę šį įstatymą,

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakomybėn taip

pat traukiami  asmenys,  paskelbę  arba kitaip

skleidę melagingus

duomenis apie  kandidatą į tarybos narius ar

trukdę kandidatui

susitikti su rinkėjais.

38 straipsnis.

Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į

tarybos narius  rinkimų kampanijos  metu, taip

pat po  rinkimų iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio negali

būti  be

apygardos  rinkimų   komisijos   sutikimo   patrauktas

baudžiamojon

atsakomybėn,  suimtas,  jam  negali būti  taikomos

administracinės

nuobaudos  teismine tvarka už veiksmus, padarytus

rinkimų kampanijos

metu.

39 straipsnis.

Rinkimų stebėtojai

Kandidatų

sąrašus    keliančios   organizacijos    rinkimų

stebėtojas yra

asmuo, turintis  Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos

pažymėjimą.

Rinkimų

stebėtojai   turi  teisę  reikalauti,  kad rinkimų

komisijos

pirmininkas   ir nariai,  taip pat balsavimo  patalpoje

esantys asmenys

laikytųsi  šio   ir kitų  Lietuvos  Respublikos

įstatymų.

VII. RINKIMŲ AGITACIJA

40 straipsnis.

Rinkimų agitacijos pagrindai

Rinkimų

agitacijos  pradžią  skelbia  Vyriausioji  rinkimų

komisija likus ne

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.

Kandidatų

sąrašus  keliančios organizacijos ar jų koalicijos

nuo šios dienos

gali pradėti  rinkimų agitaciją, kuriai taikomos

šio skirsnio

nuostatos.

Rinkimų

agitacija   gali   būti  bet  kokių formų ir būdų,

išskyrus tuos,

kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją

ir įstatymus.

Krašto

apsaugos  ir vidaus  tarnybos dalinių  vadai, laisvės

atėmimo vietų

vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų

atstovams  prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai

jie pateikia

pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo

vietose rinkimų

klausimais.

41 straipsnis.

Naudojimosi masinės informacijos

priemonėmis sąlygos ir tvarka

Kandidatų

sąrašus  iškėlusioms  organizacijoms  suteikiama

teisė nemokamai

naudotis valstybinėmis  ir savivaldybių  masinės

informacijos

priemonėmis.   Konkrečią  respublikinio  radijo  ir

televizijos laidų

apimtį ir  laiką nustato  Vyriausioji  rinkimų

komisija,

suderinusi  su Lietuvos radijo ir televizijos vadovais,

ir paskirsto taip,

kad būtų išlaikyti kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų ir

kandidatų sąrašų  lygybės principai.  Kiekvienai

kandidatų sąrašus

keliančiai organizacijai  skiriama  ne  mažiau

kaip po 30 minučių

radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko

proporcingai iškeltų

kandidatų sąrašų skaičiui.

Kiekvienai

kandidatų  sąrašus  keliančiai      organizacijai

savivaldybės

radijo   ir  televizijos  laidose  skiriama vienodai

laiko.

Agitaciją

per  komercines  masinės  informacijos priemones

riboja tik rinkimų sąskaitų

dydis.

Jeigu masinės

informacijos priemonė    paskelbia

kompromituojančius

duomenis  apie  kandidatą  į  tarybos narius

(tokius duomenis

galima skelbti  vėliausiai likus 10 dienų  iki

rinkimų), tai   ji

ne  vėliau kaip  likus 3 dienoms  iki  rinkimų

privalo pati

paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę.   Ginčus dėl

rinkimų agitacijos

rinkimų  komisijos sprendžia,  vadovaudamosi

kandidatų

sąrašus  keliančių organizacijų   iškeltų  kandidatų

lygiateisiškumo

principu.

Pakeitimai:

Nr.1-795;

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.

42 straipsnis. Teisė atšaukti

ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

politinė organizacija, taip pat pilietis, iškeltas kandidatu į tarybos narius,

bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar

iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.

Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų

komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis - pareiškimu, patvirtintu notarine

tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje

rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali

būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta

šio įstatymo 39 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius

dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.

pareiškinius dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti

koalicijoje, tai jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų

sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas

koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos

partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus

rinkimų pareiškinius dokumentus, koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos, politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja

tik kaip šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.

atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą,

kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 5 kandidatai, anuliuojamas visų šio sąrašo

kandidatų registravimas.

43

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos                 kampanijos

pradžia

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia

rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms,

politinėms organizacijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio

paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Kandidatų į tarybos

narius pažymėjimus apygardos rinkimų komisijos perduoda atitinkamam atstovui

rinkimams.

mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia

rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į TARYBŲ NARIUS

VEIKLOS GARANTIJOS

44

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė pasisakyti susirinkimuose,                           naudotis

visuomenės informavimo priemonėmis

rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose

turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,

pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse ir skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos

rinkimų programą.

valdžios ir valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti

kandidatams į tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti

reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus

ir Vyriausybės nutarimus.

45

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams

įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktais į tarybas, organizuoti rinkimų

agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję

rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą

arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus

duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su

rinkėjais.

46

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė būti atleistam nuo darbo ar                          tarnybinių

pareigų rinkimų agitacijos kampanijos laiku

Kandidatas į

tarybos narius rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 14

dienų jo prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

43 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų

agitacija finansuojama   iš   valstybės,  taip pat

kandidatų

sąrašus   keliančių  organizacijų  gautų lėšų, kurios

kaupiamos

specialiose rinkimų sąskaitose.

Maksimalus

leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis

kiekvienam rinkimų

sąrašui yra  20 VMDU  ir 200  VMDU kandidatų

sąrašus

keliančiai   organizacijai.  Jei  pervestų į atitinkamą

sąskaitą lėšų

dydis  viršija  nustatytą  sumą, bankas perteklių

perveda  į

valstybės  biudžetą.  Apmokėti  rinkimų    agitacijos

išlaidas ne iš šių

sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų

agitaciją buvo

apmokėta  ne iš  specialios  rinkimų  sąskaitos,

sumokėtoji suma   ne

ginčo tvarka  išieškoma  iš  jos  gavėjo  ir

pervedama į

valstybės biudžetą.

Iš valstybės

lėšų apmokama  už  pagal  šį  įstatymą skirtą

respublikinio bei

savivaldybės radijo   ir televizijos laiką, už

rinkimų programos

kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.

Kaip

naudojamos    rinkimų   agitacijai   skirtos   lėšos,

kontroliuoja

finansų  institucijos, Vyriausioji  rinkimų komisija

ir apygardų

rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas  apie lėšų

šaltinius ir

naudojimą rinkimų  agitacijai   kandidatų   sąrašus

iškėlusios

organizacijos  turi paskelbti  spaudoje ne vėliau kaip

per 30 dienų po

rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam

sąrašui, kandidatų

sąrašus iškėlusiai  organizacijai gautų  lėšų

suma ir   jų

likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip

per 25  dienas po

rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas

kandidatų sąrašus

iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.

Laiku   neuždarytų

sąskaitų  lėšas  bankas perveda į  valstybės

biudžetą.

44 straipsnis.

Rinkimų agitacijos draudimas

Rinkimų

agitacija  draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų

pradžios ir

rinkimų  dieną.  Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos

priemonių negali

būti balsavimo  pastate  ir  50 metrų  atstumu

aplink jį.

VIII.

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

45 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

Rinkimams į

tarybą kiekvienam  rinkėjui  įteikiamas vienas

rinkimų

biuletenis,   kuriame   nurodomos   kandidatų   sąrašus

keliančios

organizacijos   ar  koalicijos  rinkimų eilės numeris,

kandidatų sąrašus

keliančios    organizacijos  ar     koalicijos

pavadinimas,

pirmųjų    penkių   kandidatų sąraše     vardai  ir

pavardės.

Kandidatų

sąrašus  keliančių  organizacijų      pavadinimai

surašomi pagal  joms

suteiktus  eilės numerius didėjančia tvarka.

Koalicijos įrašomos

pagal  į  koaliciją  įeinančių  organizacijų

atstovų   bendru

sutarimu   pasirinktą   vieną  iš  šią koaliciją

sudarančių

organizacijų rinkimų   numerį, o  jeigu  iki rinkimų

likus     30  dienų

koaliciją  sudarančios  organizacijos  tokio

susitarimo

apygardos  rinkimų  komisijai  nepateikia,  koalicijos

įrašomos pagal

mažiausią į koaliciją įeinančios kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos rinkimų numerį.

Pakeitimai:

Nr.1-795;

1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405

46 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

Rinkimų

biuleteniai  ir vokai  rinkimų apylinkėms  ir  pašto

skyriams pristatomi

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.

Laivuose

rinkimų   biuletenių  tekstai  turi  būti laisvai

prieinami rinkėjams

likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

Vyriausioji

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir

vokų  balsavimui

paštu  išleidimą  ir  pristatymą  nepažeidžiant

nurodytų terminų.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

47 straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į

tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai

išrinktos tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo

negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti

taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus

rinkimų agitacijos kampanijos metu.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

48

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

rinkimų agitaciją partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos

šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų

agitacijos kampanija.

agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

48 straipsnis.

Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta

rinkimų   dieną   nuo  7 iki 21 valandos

apylinkės rinkimų

komisijos nurodytoje      patalpoje.  Rinkėjas

balsuoja toje

rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą jis yra

įtrauktas. Paštu

gautas rinkėjo  balsas galioja tik toje rinkimų

apygardoje, į kurios

rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.

49 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos

ir                             tvarka

sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis

valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus

iškėlusių organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip

po 20 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai

iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai,

nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos

vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų

lygiateisiškumo principai.

sąrašo rinkimų programą paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo

jos pateikimo.

komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik specialių rinkimų

sąskaitų dydis.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

50

straipsnis. Kandidatą į tarybos narius kompromituojančios medžiagos                               skelbimas

ir kandidato atsakomoji nuomonė

rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai

tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri

leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę - likus 5 dienoms iki rinkimų,

kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet

visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne

vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės

leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją

nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas

išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti

daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės

informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip

per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus  2 dienoms

iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo

priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios

nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją

nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir

kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės

informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios nuomonei

netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi,

nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės

reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti

atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta

ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;

kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame

pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, politinės

organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą

apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą

šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji

pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį

radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo

atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš

tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą

paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato

atsakomosios nuomonės.

51

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine                            padėtimi

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,

įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis

tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos

sąlygas.

yra kandidatas į tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 49 straipsnyje

nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti

visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik

spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų

agitacijos.

52

straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į

tarybos narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje,

atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.

rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų

sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į

atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į

valstybės biudžetą.

išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat

gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba

nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo

kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų

draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip

0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir

paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis

paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į

specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo

padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė

organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai,

kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina

specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie

gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu.

Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo,

gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji

remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti

atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos

paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato,

kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje),

jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio

nekeičia.

inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už

rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų

sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar

atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų

agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda

į valstybės biudžetą.

agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija,

politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame,

savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų

atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos

maksimalaus leistino dydžio.

agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir

Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas,

kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir

panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.

rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai,

kandidatų sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo

nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

53

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta

likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus

tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo

patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, balsavimo biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir

išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų,

paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų

pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis - balsuoti dėl

kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

biuletenį kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų

didėjimo tvarka tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Šriftas

parenkamas tokio dydžio, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą.

Biuletenyje įrašomi partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimai

ir ne mažiau kaip 5 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės.

56

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams

pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, balsavimo

biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo

pradžios.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi

būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų,

laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne

mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami

pagal radiograma perduotą jų aprašymą.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija

turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas

galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti

iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar

rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje

rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas

kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo

patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų

komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam

inventoriui įsigyti.

58

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

politinės organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų

apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų

ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba

tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo

nuožiūra;

2) apygardos

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,

vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos

Respublikos piliečiams pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus

arba atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas,

pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.

pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas

komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti

stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų

būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus

išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje

ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia

šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas

apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart

pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir

balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose

(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

61

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas.

Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra

tuščia ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad

balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės

rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,

antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų

biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų

biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

62

straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui

rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar

pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų

apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas

rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo

biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba

išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą,

neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio

neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar

jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų

biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas

vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui

negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių

išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

63

straipsnis. Balsavimo tvarka

rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo.

Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų

komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką

ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,

turi balsuoti pats.

64

straipsnis. Balsavimas paštu

paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų

ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų

apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2

dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame

mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų

biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu

metu.

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto

viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus

(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.

Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo

nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto

darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų

komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų

stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs

rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į

šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša

apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi

teisės išduoti rinkimų dokumentų.

turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti

rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį voką;

4) vidinį voką

kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja

išorinį voką.

paštu vokus ir rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems

vaikščioti rinkėjams likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių

vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro

apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų

duomenis, pateiktus raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos piliečių asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus.

Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir

rūpybos įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto,

rajono globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės

rinkimų komisijos sudaryto negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto

darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu

vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių

vaikščioti rinkėjų sąrašą.

išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku

ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto

skyriaus darbuotojui ;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę;

4) perduoti

balsavimo biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir

pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.

darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali

priimti tik kitą dieną.

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

50 straipsnis.

Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

balsavimo  patalpa atidaroma,  tik kai  joje

susirenka ne  mažiau

kaip  3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.

Tada  apylinkės

rinkimų  komisijos  pirmininkas,  su  komisijos

nariais patikrinęs,

ar balsadėžė  yra tuščia, ją užantspauduoja.

Įsitikinęs, kad

balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų

reikalavimų,

apylinkės  rinkimų komisijos  pirmininkas įrašo visą

apylinkės gautų

biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,

išdalija   rinkimų

biuletenius  ir  rinkėjų  sąrašus    komisijos

nariams, kiekvienam

komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių

skaičių įrašo  į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro balsavimo

patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

51 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į

balsavimo patalpą,  rinkėjas  pateikia  apylinkės

rinkimų komisijos

nariui   balsavimo   pažymėjimą, pasą ar kitą

dokumentą,

patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.

Balsavimo

pažymėjimas rinkėjui  negrąžinamas.   Jeigu  rinkėjas

balsavimo

pažymėjimo   nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar

kitą dokumentą,

patvirtinantį jo  asmenybę. Po  to, kai rinkėjas

pasirašė, jam

išduodamas rinkimų  biuletenis. Balsuojant  paštu,

balsavimo

pažymėjime pažymima   apie    biuletenio  išdavimą ir

balsavimo

pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Rinkėjui

išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos

narys, pažeidęs  šį

reikalavimą,  rinkimų komisijos nutarimu gali

būti nušalintas  nuo

rinkimų  biuletenių išdavimo arba pašalintas

iš komisijos narių.

52 straipsnis.

Balsavimo tvarka

Gavęs rinkimų

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,

kurioje pats

biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali

įeiti ir  būti joje

tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio

penktojoje dalyje

numatytu atveju.

Rinkimų

biuletenyje   rinkėjas pažymi  tos kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos

ar koalicijos sąrašo pavadinimą, už kurį

jis balsuoja.

Užpildytą

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Rinkėjui

prašant,  sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas

nauju. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs

naują biuletenį

rinkimų komisijos  narys jį perbraukė ir ant jo

pasirašė.

Rinkėjas,

kuris  dėl fizinių  trūkumų negali  pats užpildyti

rinkimų

biuletenio,   įmesti jo  į balsadėžę,  gali nurodyti kitą

asmenį (išskyrus

rinkimų komisijos  pirmininką ar  narį),  kuris

vietoj jo atliktų

šiuos veiksmus.

53 straipsnis.

Balsavimas paštu

Balsuoti

paštu   galima  pašto skyriuose jų darbo valandomis

pradedant 7  - ąja

diena iki  rinkimų ir baigiant likus 1 dienai

iki rinkimų,  kada

rinkėjas   balsuoja  savo   rinkimų  apygardos

teritorijoje, bei

baigiant likus 2 dienoms  iki  rinkimų,  kada

rinkėjas balsuoja

centriniame arba  specialiame pašte, esančiame

kitos rinkimų

apygardos teritorijoje.  Balsavimo paštu  išlaidas

apmoka valstybė.

Už balsavimo

organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.

Jis yra

atsakingas   už  rinkimų  biuletenių ir balsavimo  vokų

išdavimą ir priėmimą

balsavimo paštu metu.

Rinkimų

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo

paštu laikui skiriamas

atsakingas pareigūnas (pareigūnai).

Pašto

skyriuose  turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas

galėtų netrukdomas

užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į

balsavimo voką.

Balsavimas

paštu  vyksta šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose

nustatyta tvarka,

išskyrus biuletenio įmetimą į balsadėžę. Kartu

su rinkimų

biuleteniu rinkėjui išduodamas balsavimo paštu vokas.

Rinkėjas

užpildytą   rinkimų  biuletenį   įdeda  į   vidinį

balsavimo voką,  jį

užklijuoja  ir kartu  su balsavimo pažymėjimu

įdeda į  išorinį

voką,  kurį taip  pat užklijuoja. Išorinis vokas

antspauduojamas

ryšių skyriaus antspaudu.

Balsavimo

paštu   vokas   adresuojamas apylinkės, į kurios

rinkėjų sąrašą

rinkėjas yra įtrauktas, rinkimų komisijai.

Išorinius vokus,

balsavimo  vokus  ir  rinkimų  biuletenius

paštininkas gali

atnešti į  namus   negalintiems      vaikščioti

rinkėjams likus

iki  rinkimų   dienos ne mažiau kaip 2 dienoms.

Negalinčių

vaikščioti   rinkėjų sąrašą  ne  vėliau kaip  prieš  7

dienas iki   rinkimų

sudaro  apylinkių rinkimų  komisijos  pagal

duomenis, kuriuos

raštu pateikia savivaldybės globos ir rūpybos

įstaigos.

Rinkėjams,   kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti

rinkėjų sąrašą,

balsuoti paštu namuose neleidžiama.

Užklijuotą  išorinį

voką  (su   jame   esančiu   balsavimo

pažymėjimu,

balsavimo  voku ir  ten esančiu  biuleteniu) rinkėjas

gali:

1) įteikti

pašto skyriaus pareigūnui;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę.

54 straipsnis.

Balsavimas laive

Balsavimas

laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6

dienas iki  rinkimų

išplaukia  iš Lietuvos  Respublikos uosto  ir

negrįžta iki

rinkimų dienos  arba jei  yra kitų aplinkybių, dėl

kurių turintis teisę

rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali

balsuoti savo

rinkimų apylinkėje ar paštu.

Laivų,

kuriuose  vyksta balsavimas,  sąrašą  ir    balsavimo

kiekviename laive

laiką nustato   Vyriausioji  rinkimų komisija,

suderinusi su

Užsienio reikalų  ministerija taip, kad kiekvienam

laive esančiam

rinkėjui  būtų  sudaryta galimybė  balsuoti.  Už

balsavimo laive

organizavimą   atsako laivo   kapitonas   ar  jo

padėjėjas.

55 straipsnis.

Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir

laivuose

tvarka

Balsavimo

tvarką    Lietuvos   Respublikos   diplomatinėse

atstovybėse ir

laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

56 straipsnis.

Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose

Gydymo, socialinės

rūpybos  ir  globos  įstaigose  sudaromi

specialūs balsavimui

skirti pašto skyriai.

Galintys

judėti   šių  įstaigų   pacientai  balsuoja  patys

balsavimo patalpoje

šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

Negalinčius

judėti  gydymo bei  globos  įstaigų  globotinius

lanko specialaus

pašto  skyriaus  pareigūnai,  kuriuos  tvirtina

apylinkių rinkimų

komisijos. Balsuojantis  asmuo turi  pats  jam

sudarytomis

slaptumo  sąlygomis užpildyti biuletenį ir įdėti jį į

balsavimo voką.

Esant reikalui, jam gali  padėti asmuo,  kuriuo

rinkėjas pasitiki.

Gydymo,

socialinės   rūpybos  ar   globos  įstaigos  vadovo

nurodymu gali   būti

draudžiama dėl balsavimo  trikdyti ligonius,

kurių būklė  yra

sunki.  Šis nurodymas specialiems pašto skyriams

yra privalomas.

Draudžiama dėl

balsavimo trikdyti  asmenį, jeigu  Sveikatos

apsaugos

ministerijos  nustatyta tvarka  gydytojų komisija padarė

išvadą, kad  jis

balsavimo  metu dėl  chroniškos psichinės ligos,

silpnaprotystės ar

trumpalaikio  psichikos    sutrikimo  negali

suprasti savo

veiksmų esmės ir jų valdyti.

57 straipsnis.

Balsavimas kariniuose daliniuose

Krašto

apsaugos  sistemos ir  vidaus  tarnybos    daliniuose

sudaromi specialūs

balsavimui skirti pašto skyriai.

Pagal galimybę

dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti

jų nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

58 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

Bausmės

atlikimo  vietose  sudaromi  specialūs  balsavimui

skirti pašto

skyriai.

X. BALSŲ

SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

59 straipsnis.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita

pašto

skyriuose

Likus vienai

dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas

grąžina

nepanaudotus  vokus ir  rinkimų  biuletenius    apygardos

rinkimų komisijai.

Balsavimo vokų

ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus

viršininkas tam

specialiai skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta

tvarka.

Paštas vokus

su  rinkėjų užpildytais  biuleteniais įteikia

apylinkių rinkimų

komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki

rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų

ir biuletenių  apskaitą  tvarko  Vyriausioji

rinkimų komisija.

60 straipsnis.

Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų

apylinkėje

Uždarius

balsavimo  patalpą,  apylinkės  rinkimų  komisijos

pirmininkas,

dalyvaujant  ne mažiau   kaip  3/5 rinkimų komisijos

narių, užklijuoja

ir antspauduoja  balsadėžės plyšį, atskirai iš

kiekvieno apylinkės

rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus

rinkimų biuletenius,

viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į

balsų skaičiavimo

protokolą ir  pagal parašus rinkėjų sąraše bei

balsavimo

pažymėjimus patikrina,   ar  nėra  neteisėtai išduotų

biuletenių.

Nepanaudotus

ir  sugadintus  rinkimų  biuletenius    rinkimų

komisija  viešai

suskaičiuoja,  anuliuoja,  nukirpdama  dešinįjį

viršutinį  kampą,

sudeda  į  specialiai  tam  skirtus  vokus  ir

antspauduoja.

Nepanaudotų  ir  sugadintų  biuletenių    skaičius

įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą.

61 straipsnis.

Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir

balsavusių rinkėjų apskaita

Apylinkės

rinkimų   komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

jos narių,

apžiūri  apylinkės  rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti

antspaudai ir  ar

nėra  kitų požymių,  liudijančių, kad ji galėjo

būti atidaryta   ar

kitaip buvo  įmanoma iš   jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar

balsadėžė  buvo  pažeista,  sprendžia  komisija,

dalyvaujant ne

mažiau kaip  3/5 komisijos  narių. Jeigu komisija

priima sprendimą,

kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas

aktas ir balsai

neskaičiuojami.

Įsitikinus,

kad  balsadėžė nebuvo   pažeista, dalyvaujant ne

mažiau kaip   3/5

komisijos  narių,  ji  atidaroma,  visi rinkimų

biuleteniai

sudedami  ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo

priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.

Balsai

skaičiuojami  taip, kad  per  šią  procedūrą  rinkėjų

pažymėtus

balsavimo  biuletenius  galėtų  stebėti  visi  balsų

skaičiavimo   metu

dalyvaujantys   asmenys.   Konkrečią   balsų

skaičiavimo tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal

apylinkės  rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės

rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems   buvo  išduoti  biuleteniai,

skaičius

nustatomas   pagal   rinkėjų  parašus, liudijančius, kad

biuleteniai gauti.

Balsavusiųjų   rinkimų  apylinkėje   rinkėjų

skaičius nustatomas

pagal apylinkės  rinkimų  balsadėžėje  rastų

biuletenių

skaičių.   Dalyvavusių rinkimuose  rinkėjų  skaičius

nustatomas pagal

apylinkės rinkimų  balsadėžėje rastų biuletenių

skaičių ir paštu

gautų biuletenių skaičių.

Radusi

balsadėžėje  biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota

rinkėjams, komisija

imasi priemonių priežastims išsiaiškinti.

Balsų

skaičiavimo  rezultatai įrašomi  į  balsų  skaičiavimo

protokolą.

Suskaičiavus

balsadėžėje  rastus  biuletenius,  skaičiuojami

paštu gauti

biuleteniai:

1)  apylinkės

rinkimų   komisijos   pirmininkas   pateikia

neatplėštus visus

paštu  gautus išorinius  vokus.  Jų  skaičius

įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai

vokai po vieną atplėšiami;

3)  iš

išorinių  vokų  išimami  balsavimo  pažymėjimai  ir

tikrinami pagal

apylinkės  rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo

vokai antspauduojami

rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo

pažymėjime

įrašytas asmuo,  kurio nėra  rinkėjų   sąraše,  arba

rinkėjų sąraše

yra  rinkėjo   parašas, liudijantis, kad jis jau

balsavo apylinkėje,

arba yra  gautas  kitas  to  paties  rinkėjo

balsavimo  paštu

vokas,  arba  išoriniame  voke  nėra  balsavimo

pažymėjimo, arba

išoriniame voke  yra įdėta  daugiau kaip vienas

vidinis balsavimo

vokas, antspaudas   nededamas  ir laikoma, kad

voke esantys

rinkimų  biuleteniai   negalioja. Šį  faktą būtina

pažymėti ant vidinio

balsavimo voko;

4) apylinkės

rinkėjų sąraše  prie rinkėjo,  kurio    balsas

gautas paštu,

pavardės įrašoma "balsavo paštu";

5)

antspauduotas   vidinis  balsavimo   vokas  įmetamas   į

balsadėžę, įrengtą

pagal nustatytus reikalavimus;

6)taip

peržiūrėjus  visus paštu  gautus  vokus,    balsadėžė

atidaroma ir,

atplėšus antspauduotus  vidinius balsavimo  vokus,

skaičiuojami

paštu   gauti  balsai   pagal   šio      straipsnio

reikalavimus.

Jeigu  balsavimo  voke  yra  daugiau  kaip  vienas

balsavimo

biuletenis,  visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais.

Jei rinkimų

apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis

vokas,   jis,

kad   nebūtų   pažeistas   balsavimo   slaptumas,

neatplėšiamas, o

perduodamas apygardos rinkimų komisijai,  kuri

balsavimo rezultatus

įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

62

straipsnis.   Balsų   skaičiavimo   rinkimų   apylinkėje

protokolai

Kiekvienoje

rinkimų   apylinkėje  surašomas   vienas balsų

skaičiavimo

protokolas.

Jame įrašoma:

1) rinkimų

apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš apygardos

rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui  išduotų rinkimų  biuletenių

skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių  skaičius, rinkėjų parašų

skaičius, balsavimo

pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų

biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje  rastų  negaliojančių  rinkimų    biuletenių

skaičius;

8)

balsadėžėje   rastų   galiojančių   rinkimų   biuletenių

skaičius;

9) atskirai  už

kiekvienos  kandidatų  sąrašus    keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašą paduotų

balsų skaičius;

10) paštu

gautų vokų  skaičius, antspauduotų  vidinių vokų

skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13)   paštu

gautų   už   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašą paduotų

balsų skaičius;

14) iš viso

dalyvavusių rinkimuose rinkimų apylinkės rinkėjų

skaičius;

15) iš  viso

negaliojančių  rinkimų  apylinkėje  biuletenių

skaičius;

16) iš  viso

už  kiekvieną kandidatų   sąrašus    keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašą paduotų

balsų skaičius.

Jeigu

balsadėžėje  buvo rasta  daugiau biuletenių,   negu jų

buvo   išduota

rinkėjams,  apie  tai  įrašoma  balsų skaičiavimo

protokole ir

nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

Rinkimų

apylinkės  balsų  skaičiavimo  protokolą    pasirašo

apylinkės

rinkimų    komisijos   pirmininkas  ir nariai.  Po to

protokolą pasirašo

rinkimų  stebėtojai. Jų  pastabos, komisijos

narių atskirosios

nuomonės  pridedamos  prie protokolo  ir  yra

neatskiriama jo

dalis.

63 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais

biuleteniais laikomi:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2)

neantspauduoti  arba ne  tos rinkimų  apylinkės antspaudu

antspauduoti

biuleteniai;

3) ne tos

rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

4) tie,

kuriuose rinkėjas  pažymėjo  daugiau  kaip    vieną

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų

kandidatų sąrašą ar

nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo.

Sprendimą dėl

rinkimų biuletenio  pripažinimo negaliojančiu

priima apylinkės

rinkimų komisija.

64

straipsnis.   Apylinkės  balsų   skaičiavimo   dokumentų

pateikimas apygardos rinkimų komisijai

Apylinkės

rinkimų  komisija visus  rinkimų biuletenius, tarp

jų negaliojančius

ir nepanaudotus,  balsų skaičiavimo protokolą,

rinkėjų sąrašą  ir

kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta

tvarka sudeda  į paketą  ir jį antspauduoja.

Paketas apygardos

rinkimų komisijai  pristatomas ne  vėliau kaip

per 6 valandas

pasibaigus balsavimui.

Vyriausioji

rinkimų  komisija bei Vidaus reikalų ministerija

privalo užtikrinti

rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių

asmenų saugumą.

65 straipsnis. Balsavimas

diplomatinėje atstovybėje (konsulate)

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo

valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai

prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jiems rinkimų dokumentus siųsti

ir priimti paštu.

rinkimų komisija Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių

atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai

diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip

10).

organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.

66

straipsnis. Balsavimas laive

ne vėliau kaip prieš 25 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos

uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių

turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo

rinkimų apylinkėje ar diplomatinėje atstovybėje, jie balsuoja laive paštu šio

įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, tik šiame straipsnyje nustatytas

pašto viršininko funkcijas atlieka laivo kapitonas - Lietuvos Respublikos

pilietis, kuris yra atsakingas už balsavimo surengimą.

kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų,

balsavimas neorganizuojamas.

67

straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir                           laivuose

tvarka

Balsavimo

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

68

straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti

pašto skyriai. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki

rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro

specialių pašto skyrių sąrašą, pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių

darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra

atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo

vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.

judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje

šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

negalinčius judėti gydymo, socialinės rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir

globotinius atvyksta specialaus pašto skyriaus pareigūnai.

asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį

ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens

(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar

rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.

socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl

balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams

privalomas.

draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl

chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo

negali suprasti savo veiksmų esmės.

69

straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui

skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 68 straipsnyje.

galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

70

straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose

atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip

nustatyta 68 straipsnyje.

įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti

šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

71

straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas,  apskaitos

duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka.

dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.

su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms

rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija.

72

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant                   balsus

skaičiavimą komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi

visų balsavimo patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų

skaičiuojami pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet

kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti

ar netinkamai atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas

paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir

pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant,

o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas

balsų skaičiavimo protokolas.

protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų

visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo

ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia

komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių

biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi

ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

73

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį.

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų

biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo

protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo

lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius

patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,

anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus

vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

74

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų                        skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,

liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos

išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad

balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo

priima apygardos rinkimų komisija.

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų

komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami

ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių

(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija pradeda skaičiuoti balsus.

Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys

biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena

biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai 2 kartus. Antrą kartą

biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas balsavimo biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,

kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.

balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

likus 20 dienų iki rinkimų.

75

straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų skaičiavimas

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti

rinkimų biuleteniai:

1) apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius

balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo

protokolą;

2) išoriniai

vokai po vieną atplėšiami;

3) iš išorinio

voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji

sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas

antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas

asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,

liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties

rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo,

arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu

vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis

negalioja. Šį faktą būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko

(vokų);

4) apylinkės

rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma

“balsavo paštu” ir balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

5) baigus

peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir

atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke

yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai

pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 74

straipsnio reikalavimus.

rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo

paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir

perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo

rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

76

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

rinkimų apylinkėje surašomas vienas balsų skaičiavimo protokolas, kuriame

įrašoma:

1) rinkėjų

skaičius rinkimų apylinkėje;

2) gautų iš

apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,

atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje

rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje

rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje

rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) paštu gautų

vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) paštu gautų

už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) iš viso

negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;

16) iš viso už

kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų

balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių

rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija

imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo

protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys ir visi

biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolus pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to

protokolus pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios

nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

77

straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

1.

Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (biuleteniai gauti

paštu - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3) ne tos

rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

4) biuleteniai,

kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo

nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo

valios.

dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų

komisija balsavimu.

78

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų                              komisijai

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir

nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka sudeda į paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu

su balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės

rinkimų komisijos protokolu ir viso komisijos darbo laikotarpio finansine

dokumentacija apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12

valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė

kitaip.

rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų

dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

79

straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir

patikrina:

1) ar yra

pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai);

2) paketų

antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į balsų

skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni

kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės

rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų

išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie

protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės,

stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų

saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai,

apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų

komisijos sprendimu.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų

komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,

kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

80

straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas                              Vyriausiajai

rinkimų komisijai

Apygardos

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinę dokumentaciją), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir

kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai

per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai

rinkimų komisijai.

81

straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų                        rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus

apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo

priemonių atstovai.

turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų

Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms

dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti

protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu

su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų

komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas

prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų

komisija, kuriai jie pareikšti.

82

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia

perduodamas Lietuvos telegramų agentūrai (ELTA).

Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių

atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip

skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

83

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus                            balsavimui

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai

rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti

ne vėliau kaip per 24 valandas.

rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti

apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų

surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl

balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos

narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o

nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus

galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės

rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo

dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti

apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi

protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar

negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo

pažeidimų ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami

galutiniai rinkimų rezultatai, gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba

neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus

apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

84

straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų

biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1) apygardoje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) apygardoje

negaliojančių biuletenių skaičių;

3) apygardoje

galiojančių biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų

komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus

apygardoje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

85

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų                           apygardoje

rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų

(dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4

procentai, o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip

6 procentai visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas

lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo

vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu

kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius

didinamas iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius

skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose

dalyvavusių rinkėjų.

kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų,

taikant kvotų ir liekanų metodą.

apskaičiuojama kvota - tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji

lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus,

sumai, padalytai iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant

gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra

mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo

liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų

sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina

pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didžiausiąja. Jei

dviejų sąrašų liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų

numeriu. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams

pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie

mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų

metodu.

kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.

86

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų

rezultatus šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau

kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl

kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios

organizacijos atstovo rinkimams  skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio

esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be

svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus

jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia

apygardos rinkimų rezultatus.

Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą

arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai

rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos

narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau

kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms

paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus

tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.

Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda

valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų

balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo

lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir

rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali

nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

87

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji

rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje

negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti

rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų

praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų

skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių

rezultatų: kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų

sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno

mandato tikslumu.

88

straipsnis. Pakartotiniai rinkimai

1.

Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame

įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

2.

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai

pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą

dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus

pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai

rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje

apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.

89

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą

Tarybos nario

įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija,

išskyrus atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne

vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) tarybos

nariui atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą

atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas

notariškai arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos

vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

2) tarybos

nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties -

pagal įsigaliojusį savivaldybės tarybos nutarimą;

3) teismui

pripažinus tarybos narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėjus

teismo apkaltinamajam nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;

5) tarybos

nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą

dėl pilietybės netekimo;

6) paaiškėjus,

kad tarybos narys yra pažeidęs šios įstatymo 91 straipsnį - pagal įsigaliojusį

teismo sprendimą arba nuosprendį;

7) tarybos

nariui mirus - pagal notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.

90

straipsnis. Laisvos tarybos nario vietos užėmimas

nario įgaliojimus pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos

nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį

buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs

kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių

kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal

kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų

metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo

mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo

pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija

sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi

priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario

vieta.

kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,

negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus

tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio

nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.

91

straipsnis. Tarybos  nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto                            bendradarbiavimo

su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis                        ir turėtos

teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės

kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos

Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių

specialiosiomis tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius

anketoje. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie

kandidato pavardės turi būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis

yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.

kandidatas to nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę

reikšmę turintis faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis

sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis,

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei

buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos

narius. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta

tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių  specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos

nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.

kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11

d. Lietuvos Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu

dėl nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje.

Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato

pavardės turi būti pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl

nusikaltimo”.

kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo

nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija

jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi,

Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į

tarybos narius. Jei kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad

yra Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl

nusikaltimo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo  tarybos

nario įgaliojimus.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

66 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos balsų

skaičiavimo protokolai

Pagal

rinkimų   apylinkių  balsų   skaičiavimo  protokolus,

rinkimų biuletenius

ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų

komisija nustato:

1) rinkimuose

dalyvavusių apygardos  rinkėjų skaičių, kuris

lygus apygardos

rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;

2) apygardoje

negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus

apygardos rinkimų

apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;

3) apygardoje

galiojančių biuletenių  skaičių, kuris lygus

apygardos rinkimų

apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;

4) atskirai  už

kiekvienos  kandidatų  sąrašus    keliančios

organizacijos ar

koalicijos  iškeltų  kandidatų  sąrašąpaduotų

balsų skaičių,

kuris lygus  rinkimų apylinkėse  už    kiekvienos

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų

kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičiui.

67

straipsnis.   Rinkimų   rezultatų   nustatymas   rinkimų

apygardoje

Kandidatų

sąrašus   kelianti organizacija  ar koalicija gali

gauti tarybos   narių

mandatų tik  tuomet, jei  už  jos  iškeltų

kandidatų sąrašą

balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų.

Mandatai

kandidatų  sąrašus   keliančioms  organizacijoms ar

koalicijoms

paskirstomi  proporcingai  pagal  tai,  kokį  balsų

skaičių gavo

kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą.

Pirmiausia

apskaičiuojama   kvota, t.y.  kiek balsų reikia 1

mandatui gauti. Ji

lygi visų apygardoje paduotų balsų už sąrašus,

dalyvaujančius

paskirstant  mandatus, skaičiui,  padalintam  iš

renkamų į

savivaldybės   tarybą  narių skaičiaus.  Jei dalijant

gaunamas dalmuo  su

liekana,  liekana atmetama,  o  prie  dalmens

pridedamas 1.

Tada už

kiekvieną sąrašą  paduotas balsų skaičius dalinamas

iš   kvotos. Gautas

sveikasis   dalmuo   yra   mandatų skaičius,

tenkantis

kiekvienam  sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos

likusiems

mandatams   paskirstyti. Dėl to visos kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos  ar koalicijos  yra surašomos iš eilės -

pagal  joms

tekusių  dalinimo   liekanų    dydį  pradedant  nuo

didžiausiosios.

Jei    dviejų   kandidatų   sąrašus   keliančių

organizacijų ar

koalicijų liekanos  yra lygios,  pirmąja įrašoma

ta, kuri gavo

daugiau rinkėjų balsų. Jeigu ir rinkėjų balsų gauta

po lygiai,

pirmąja   įrašoma  ta  kandidatų  sąrašus    kelianti

organizacija ar

koalicija, kurios rinkimų numeris mažesnis.

Jei kuriai

nors kandidatų  sąrašus keliančiai organizacijai

ar koalicijai  tektų

didesnis  mandatų skaičius,  negu   yra  jos

sąraše kandidatų,   tai

atliekantis  mandatų skaičius padalijamas

kitiems sąrašams

taikant liekanų metodą.

Viename sąraše

esantys kandidatai  mandatus gauna  ta eilės

tvarka,  kuri

buvo  nurodyta   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos ar

koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.

68 straipsnis.

Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos

rinkimų   komisija pateikia  tarybos narių rinkimų

rezultatus

Vyriausiajai  rinkimų komisijai  šios nustatyta tvarka

ir laiku.

69 straipsnis.

Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų

atstovų prie

rinkimų komisijų  ir rinkimų  stebėtojų dalyvavimas

skaičiuojant balsus

ir nustatant rinkimų rezultatus

Skaičiuojant

balsus  rinkimų apylinkėse,  taip pat nustatant

rinkimų rezultatus

apygardose, gali  dalyvauti kandidatų sąrašus

keliančių

organizacijų  atstovai prie rinkimų komisijų ir rinkimų

stebėtojai, taip pat

masinės informacijos priemonių atstovai.

Atstovai  ir

stebėtojai  turi  teisę  reikšti  pastabas  ir

pretenzijas

rinkimų  komisijoms  dėl  šio  ir  kitų  Lietuvos

Respublikos

įstatymų   pažeidimų, bet  neturi kliudyti  rinkimų

komisijoms

dirbti.   Atstovai ir  stebėtojai turi  teisę  raštu

pareikšti protestą,

kuris kartu  su kitais  apylinkės    rinkimų

dokumentais

pateikiamas atitinkamai apygardos rinkimų komisijai.

70

straipsnis.  Skundai  dėl  rinkimų  komisijų  sprendimų,

priimtų pasibaigus balsavimui

Kandidatų

sąrašus   keliančių  organizacijų  atstovai  prie

rinkimų komisijų,

rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos

sprendimus dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti

apygardos rinkimų

komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų

priėmimo. Šie

skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24

valandas.

Nagrinėjant

skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimų

dėl balsų

skaičiavimo protokolų  surašymo, dalyvaujant ne mažiau

kaip 3/5  komisijos

narių, galima perskaičiuoti apylinkės rinkimų

komisijos pateiktus

biuletenius,   o    nustačius   protokoluose

aritmetinę klaidą,

neteisingai  suskaičiuotus  galiojančius  bei

negaliojančius

biuletenius,  surašomas papildomas apylinkės balsų

skaičiavimo

protokolas   ir  pridedamas   prie  apylinkės  balsų

skaičiavimo

protokolo.  Apygardos rinkimų  komisija neturi teisės

pripažinti

negaliojančiais   apylinkių  rinkimų  komisijų  balsų

skaičiavimo

protokolų.

Apygardos

rinkimų  komisijos sprendimas dėl skundo ne vėliau

kaip per  24

valandas  nuo sprendimo priėmimo gali būti apskųstas

Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

Vyriausioji

rinkimų   komisija,  nagrinėdama   skundus  dėl

apygardų  rinkimų

komisijų  sprendimų   dėl  balsų  skaičiavimo

protokolų

surašymo   apygardoje,  gali   perskaičiuoti   rinkimų

komisijos

pateiktus    rinkimų   biuletenius,    o   nustačiusi

protokoluose

aritmetinę   klaidą,   neteisingai   suskaičiuotus

galiojančius ir

negaliojančius  biuletenius,  surašo  papildomus

apygardos, apylinkės

balsų skaičiavimo protokolus ir prideda juos

prie apygardos balsų

skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji

rinkimų   komisija  gali   pripažinti   rinkimų

rezultatus rinkimų

apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad

šiurkštūs šio

įstatymo pažeidimai,  padaryti balsavimo  metu, ar

dokumentų

suklastojimas    turėjo   esminės    įtakos   rinkimų

rezultatams.

71 straipsnis.

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Rinkimai

pripažįstami  negaliojančiais,  jei  jų  metu  buvo

šiurkščiai

pažeistas  Lietuvos Respublikos   savivaldybių  tarybų

rinkimų įstatymas,

suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti

neteisėti veiksmai,

turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.

Skundus  dėl

rinkimų  pripažinimo   negaliojančiais   arba

neteisingo

rinkimų    rezultatų  nustatymo    Vilniaus  apygardos

teismuigali

pateikti  rinkimuose  dalyvavusi  kandidatų  sąrašus

iškėlusi

organizacija  per  5  dienas  nuo  rinkimų  rezultatų

paskelbimo.

Vilniaus

apygardos  teismas skundus  dėl rinkimų pripažinimo

negaliojančiais

arba   neteisingo  rinkimų  rezultatų  nustatymo

išnagrinėja per  5

dienas.  Vilniaus apygardos  teismo sprendimas

įsiteisėja nuo

paskelbimo.

Pakeitimai:

Nr.1-646;

1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719

72 straipsnis.

Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir

paskelbimas

Vyriausioji

rinkimų  komisija galutinius  rinkimų rezultatus

tvirtina ne

vėliau  kaip per  7 dienas po rinkimų. Tų  apygardų

rinkimų komisijų

sprendimus, dėl  kurių per  3 dienas po rinkimų

nėra gauta   nė vieno

kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos

atstovo prie

rinkimų komisijos  skundo dėl  Savivaldybių  tarybų

rinkimų įstatymo

pažeidimo, turėjusio  esminės  įtakos  rinkimų

rezultatams,

Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.

Apygardos

rinkimų  komisija, Vyriausiajai  rinkimų komisijai

patvirtinus jos

sprendimą,  ne   vėliau kaip  per dvi dienas po

sprendimo

patvirtinimo paskelbia  rinkimų  apygardos    rinkimų

rezultatus.

Jei

Vyriausioji  rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų

komisijos

sprendimą    arba  priima   sprendimą  dėl nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia

Vyriausioji rinkimų

komisija ir  savivaldybės   tarybos    narių

pažymėjimus

pradeda   išduoti ne anksčiau kaip  po 7, o baigia ne

vėliau kaip  po 10

dienų po  rinkimų   rezultatų   ar  sprendimo

paskelbimo.

Vyriausioji

rinkimų  komisija kandidatų  sąrašus iškėlusioms

organizacijoms,

dalyvavusioms   paskirstant  mandatus,   grąžina

rinkimų sąrašų

užstatus, išskyrus  skaičių apygardų, kuriose jos

per rinkimus

nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas

per 15 dienų po

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

73 straipsnis.

Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas

Po   rinkimų

rezultatų   paskelbimo   rinkimų   komisijos

išrinktiems

kandidatams įteikia  savivaldybės  tarybos    nario

pažymėjimus. Ginčus

dėl tarybos nario pažymėjimo neįteikimo per 3

darbo dienas  po

skundo gavimo sprendžia apylinkės teismas, kurio

sprendimas yra

galutinis.

74 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

Pakartotiniai

rinkimai    rengiami,   jeigu   rinkimai   į

savivaldybės tarybą

pripažinti negaliojančiais.

Pakartotiniai

rinkimai  rengiami ne   vėliau  kaip po  trijų

mėnesių  po   to,

kai   rinkimai  pripažįstami  negaliojančiais.

Konkrečią

pakartotinių  rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų

komisija, kuri

priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos

įgaliojimų

pratęsimo,  sudėties pakeitimo  arba jos  sudarymo  iš

naujo. Apygardos

rinkimų komisija  apylinkių  rinkimų  komisijas

sudaro iš  naujo.

Toliau  pakartotiniai   rinkimai   vykdomi  šio

įstatymo

nustatyta   tvarka.  Kandidatų   sąrašus      keliančių

organizacijų, prieš

tai užsiregistravusių  dalyvauti  rinkimuose

šioje apygardoje,

rinkimų užstatai užskaitomi.

75 straipsnis.

Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas

Jei  nutrūkus

tarybos  nario   įgaliojimams   savivaldybės

taryboje lieka

laisva  vieta,  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos

sprendimu, priimtu

ne  vėliau kaip  per 10  dienų po nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa

tos kandidatų

sąrašus  iškėlusios organizacijos  ar  koalicijos

sąrašo, pagal

kurį  buvo išrinktas  nebesantis  tarybos  narys,

pirmas neišrinktasis

kandidatas.

Jeigu rinkimų

sąraše neišrinktų   kandidatų nėra, atliekamų

mandatų skaičius

paskirstomas kitiems  sąrašams taikant  liekanų

metodą.

76 straipsnis.

Tarybos nario mandato netekimas

Kiekvienas

kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti

apie   savo

sąmoningą  bendradarbiavimą  ne  pagal  Lietuvos

Respublikos

užduotis  su kitų  užsienio valstybių specialiosiomis

tarnybomis, o

kandidatų   sąrašus   keliančios organizacijos  ar

koalicijos

plakatuose   turi   būti  pažymėta, jeigu  jos iškeltų

kandidatų   sąraše

yra  asmuo,   ne  pagal  Lietuvos  Respublikos

užduotis sąmoningai

bendradarbiavęs su  kitų užsienio  valstybių

specialiosiomis

tarnybomis.

Jei kandidatas

to nepadaro ir po rinkimų įstatymų nustatyta

tvarka įrodoma,  kad

jis  ne pagal  Lietuvos Respublikos užduotis

sąmoningai

bendradarbiavo    su   kitų    užsienio    valstybių

specialiosiomis

tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo tarybos

nario įgaliojimai.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS              ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_