Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.06.19)

Nauja įstatymo

redakcija paskelbta: (Žin., 1996, Nr.126-2944)

Neoficialus įstatymo

tekstas:

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-578,

94.07.21, Žin., 1994, Nr.63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-646,

94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

1-757, 95.01.12, Žin., 1995, Nr.7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-795,

95.02.15, Žin., 1995, Nr.18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57, 96.12.23, Žin., 1996, Nr.126-2944 (96.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

(nauja

įstatymo redakcija)

6.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-231,

97.05.29, Žin., 1997, Nr.50-1191 (97.06.06)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-256,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.58-1331 (97.06.20)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d. Nr.I-532

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų (toliau - tarybų) nariai renkami trejiems metams

daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise,

slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.

2 straipsnis.

Visuotinė rinkimų teisė

Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja

piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis

kaip 21 metų.

renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti

bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti

neveiksniais arba nepakaltinamais.

renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į

atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,

puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami

pareigūnai.

Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių

pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties,

išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio

draudžiami.

3 straipsnis.

Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas turintis teisę

rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi vieną balsą toje

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, o šis

balsas yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje

rinkimų apygardoje piliečio balsui.

4 straipsnis.

Tiesioginiai rinkimai

Tarybos narius rinkėjai renka

be tarpininkų.

5 straipsnis.

Slaptas balsavimas

ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui

balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti,

gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta

šio įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo

paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią

balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui

turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su

biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti

balsavimo paslaptį.

6 straipsnis.

Tarybų rinkimų datos paskelbimas

vienu metu.

Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių

įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų

pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų

rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų

pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip

prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų

pabaigos.

būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal

specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.

diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų

apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas

rinkimų dieną, kaip nustatyta šio įstatymo. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo

rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant paskelbtiems rinkimų

rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato

šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia

rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

[ Straipsnis įsigalioja

pasibaigus tarybų narių, išrinktų 1995 metais, įgaliojimų laikui]

7 straipsnis.

Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė,

įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji

rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų,

tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir

sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius registravimo, burtais sprendžiamų

klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos

nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų

pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio

įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms per

Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti partijų, politinių organizacijų

atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam

įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo

priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į

tarybos narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas

sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių

aplinkybių arba jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos

pirmininkas.

asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį,

fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti,

daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti

specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per

radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.

rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam

įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo

patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti

rinkimų dokumentus.

rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui,

komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti įeinančių į salę asmenų

dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

8 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Tarybų rinkimų rengimo ir

vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos

rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų

komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų

apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių

patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir

išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus

rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas

balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji

rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

9 straipsnis.

Rinkimų apygardų sudarymas

vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų

apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

proporcinę rinkimų sistemą renka:

1) daugiau kaip 500000 gyventojų

• 51 tarybos narį;

2) nuo 300000 iki 500000

gyventojų - 41 tarybos narį;

3) nuo 100000 iki 300000

gyventojų - 31 tarybos narį;

4) nuo 50000 iki 100000

gyventojų - 27 tarybos narius;

5) nuo 20000 iki 50000

gyventojų - 25 tarybos narius;

6) iki 20000 gyventojų - 21

tarybos narį.

tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau

kaip 85 dienoms iki rinkimų.

10 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymas

rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų

teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir

referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus keičia

Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo

pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100

dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės

pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Ne

vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai

taip pat praneša apie naujai atsiradusius, pakeistų pavadinimų arba išnykusius

adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir telefonus. Jeigu anksčiau

nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji

rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės

rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam

kaip šiame straipsnyje nustatyta terminui.

TREČIASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis.

Rinkimų komisijos

tarybas organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų

komisija;

2) apygardų rinkimų komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas

Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią

amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius 3

Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą

atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo

įstatymų pažeidimą.

negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos narius, kandidatu į

tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu rinkimams (toliau -

atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu į

tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų

stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu į tarybos

narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš

10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų

komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo

pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų išbraukiamas.

12

straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tarybų

rinkimuose

garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos Respublikos įstatymų

įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms

ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji

pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo

institucijoms, Seimo, savivaldybių tarybų nariams ir kitiems pareigūnams,

partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama

kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar

referendumą.

komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal šio įstatymo reikalavimus:

1) nustato savivaldybių tarybų

narių skaičių;

2) sudaro apygardų rinkimų

komisijas;

3) priima partijų, politinių

organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų

atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines organizacijas

dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems

pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų

sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į

tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato balsavimo

biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius

bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) tvarko rinkimams skirtas

valstybės lėšas;

6) prižiūri, kaip vykdomas šis

įstatymas;

7) nagrinėja skundus ir priima

sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus - ir dėl apylinkių

rinkimų komisijų sprendimų;

8) tvirtina ir skelbia

galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta rinkimus

negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar padaryti

kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) išrinktam kandidatui išrašo

savivaldybės tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų

komisijai, kad ši įteiktų savivaldybės tarybos nariui;

11) perduoda valstybės archyvui

saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

12) vykdo kitus šiame įstatyme

numatytus įgaliojimus.

rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka savivaldybių tarybų mandatų

komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario

įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos  narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, įgaliojimus.

apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis

propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų

lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose

valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji

rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios

rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

12 straipsnis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tarybų       rinkimuose

garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos Respublikos įstatymų

įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms

ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji

pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo

institucijoms, Seimo, savivaldybių tarybų nariams ir kitiems pareigūnams,

partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama

kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar

referendumą.

komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal šio įstatymo reikalavimus:

1) nustato savivaldybių tarybų

narių skaičių;

2) sudaro apygardų rinkimų

komisijas;

3) priima partijų, politinių

organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų

atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines organizacijas

dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems

pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų

sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į

tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato balsavimo

biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius

bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) tvarko rinkimams skirtas

valstybės lėšas;

6) prižiūri, kaip vykdomas šis

įstatymas;

7) nagrinėja skundus ir priima

sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus - ir dėl apylinkių

rinkimų komisijų sprendimų;

8) tvirtina ir skelbia

galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta rinkimus

negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar padaryti

kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) išrinktam kandidatui išrašo

savivaldybės tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų

komisijai, kad ši įteiktų savivaldybės tarybos nariui;

11) perduoda valstybės archyvui

saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

12) vykdo kitus šiame įstatyme

numatytus įgaliojimus.

rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka savivaldybių tarybų mandatų

komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario

įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos  narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, įgaliojimus.

apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis

propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų

lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose

valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji

rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios

rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

13 straipsnis.

Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

85 dienoms iki rinkimų.

sudaromos iš:

1) dviejų tame mieste, rajone

gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų,

kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;

2) dviejų tame mieste, rajone

gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų,

kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno tame mieste, rajone

dirbančio “B” lygio valdininko, kurį pasiūlo to miesto, rajono meras;

4) partijų, politinių

organizacijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5) partijų, politinių

organizacijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos

rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau

asmenų.

organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų

komisijas po 2 savo atstovus (toliau - kandidatūra). Partijos, politinės

organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos narių

mandatų per paskutinius tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą

(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo

(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną

kandidatūrą. Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir

pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji

kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai.

Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų

nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip

buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje

dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų

komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji

rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis,

pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto,

rajono mero.

paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytųjų, turi sudaryti ne

mažiau kaip 1/4 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija

padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto,

rajono mero pasiūlytų asmenų.

arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos

tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų

komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto,

rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant

ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Bendras pirmininkų,

atstovaujančių partijoms, politinėms organizacijoms, skaičius proporcingas

partijų, politinių organizacijų atstovavimui Seime.

pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

14 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus

apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2) prižiūri, kaip rinkimų

apygardoje vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų

komisijas;

4) paskirsto rinkimams skirtas

lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų panaudojimą ir apie

rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5) registruoja rinkimų

stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) priima partijų, politinių

organizacijų kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos

tikrina, registruoja kandidatų į tarybos narius sąrašus, kandidatus į tarybos

narius, įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas

ar atšaukiamas koalicijas, nustato koalicijų kandidatų sąrašų numerius;

7) sudaro rinkimų apygardos

teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių

dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina,

kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;

8) surašo rinkimų apygardos

balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos

tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos narių sąrašą;

9) svarsto skundus dėl

apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;

10) vykdo kitus šio įstatymo

numatytus įgaliojimus.

15 straipsnis.

Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir

politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu

nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,

trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra

rinkimų apylinkė, meras.

kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena partija, politinė

organizacija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių

mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija, politinė

organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji

gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis;

2) partija, politinė

organizacija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus

gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą).

Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama

koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis organizacijomis.

organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių

rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių

rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba

pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus,

kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę

siūlyti jai nedalyvaujant.

organizacijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau

kaip likus 62 dienoms iki rinkimų.

rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60

dienų iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos siūloma kandidatūra

atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos

atmesti.

pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo

pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisija gali sumažinti

anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į

merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras.

Mero siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais

tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3

apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų

komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų

komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos.

pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

16 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš apygardos rinkimų

komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti

rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo

pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše

aptiktus netikslumus;

2) nagrinėja skundus dėl

apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta

balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų

apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;

4) kartu su savivaldybės

tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų

parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną organizuoja

balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja balsus, surašo

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo apylinkės

rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų

skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus šio įstatymo

numatytus įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-256,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.58-1331 (97.06.20)

17 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių rašytinis pasižadėjimas

pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį

pasižadėjimą.

rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario,

pirmininko pasižadėjimo tekstas:

“Aš, rinkimų komisijos narys,

pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,

laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo

pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus

ir piliečių teises.

Tepadeda man Dievas.”

paskutiniojo sakinio. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu

pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.

pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi rinkimų komisija.

rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis

privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo

ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga,

netenka pareigų rinkimų komisijoje.

18 straipsnis.

Rinkimų komisijų darbo organizavimas

yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos

sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų

dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti

atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami.

Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos

narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems

pavestus darbus.

pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos

rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį

reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas

iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

19

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo

pabaigos

organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į tarybos narius,

atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki

balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos

• apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos rinkimų komisijos

• Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos - Vilniaus apygardos teismui.

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos

tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos

nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali

persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir

neišnagrinėtų skundų.

19 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į tarybos narius,

atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki

balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos

• apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos rinkimų komisijos

• Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos - Vilniaus apygardos teismui.

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos

tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos

nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali

persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir

neišnagrinėtų skundų.

20 straipsnis.

Parama rinkimų komisijoms

institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti

rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingas žinias.

institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip

per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti

rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms

tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

21 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų komisijų pirmininkai ir

nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų

komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

22 straipsnis. Rinkimų

komisijų sudėties keitimas

ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios

komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija.

svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti

jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta

tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nustatytiems

terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS

23 straipsnis.

Rinkėjų sąrašai

vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašas;

2) rinkimų apygardų rinkėjų

sąrašai;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašai.

kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik

rinkimams organizuoti ir vykdyti.

tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos

Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti

įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

organizuoti kandidatų arba kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų

prašymu gali būti sudaromi apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių,

be gimimo datų, be tikslaus gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo

faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė organizacija ar

kandidatas.

sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų

registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką,

formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

24

straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji

tvarka

rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos

piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir

Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos, išduodančios

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios piliečių

dokumentuose gyvenamosios vietos įrašus, registruojančios piliečių mirtį ir

pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos

gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir

patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti

sąrašai yra išankstiniai.

tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi

valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų komisijų teikiama

informacija.

rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs Lietuvos Respublikos

pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos

Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos Respublikos

pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais

patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų

sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu.

24 straipsnis.

Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos

piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir

Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos, išduodančios

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios piliečių

dokumentuose gyvenamosios vietos įrašus, registruojančios piliečių mirtį ir

pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos

gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir

patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti

sąrašai yra išankstiniai.

tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi

valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų komisijų teikiama

informacija.

rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs Lietuvos Respublikos

pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos

Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos Respublikos

pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais

patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų

sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu.

25 straipsnis.

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų apygardos rinkėjų

sąrašą magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame

nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą rinkėjo gyvenamąją vietą)

sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki

rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje

gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai ir piliečių, kurių gyvenamoji

vieta nežinoma, sąrašai.

26 straipsnis.

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą

sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki

rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas piliečių, kurių

gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas. Rinkėjai - laivų įgulų nariai ir

keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą, - Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko

administracija, rinkėjų sąrašą.

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau kaip 55 dienoms

iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su

apylinkės rinkėjų sąrašu. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti

nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui rinkėjo pažymėjimams įteikti,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos kontaktiniai telefonai taip

pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau kaip 55 dienoms

iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su

apylinkės rinkėjų sąrašu. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti

nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui rinkėjo pažymėjimams įteikti,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos kontaktiniai telefonai taip

pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

28 straipsnis.

Rinkėjo pažymėjimas

rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be šio

pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

1) rinkėjo vardas ir pavardė;

2) rinkėjo gimimo data (metai,

mėnuo, diena);

3) rinkėjo adresas;

4) rinkimų apygardos, kurioje

balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;

5) rinkimų apylinkės, į kurios

rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;

6) rinkėjo eilės numeris

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) rinkimų data, balsavimo

rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, taip pat nurodoma, kad šis

pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti įrašoma kita rinkėjui

reikšminga informacija.

29 straipsnis.

Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,

pranešusiam savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, rinkėjo

pažymėjimą įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui,

balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.

įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo

pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju

gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su

netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų

komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų

komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas

yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų

komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį

išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet

rinkėjo pase nurodytas adresas yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės

teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų

apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės

rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo

pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis

negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo

pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos

piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.

30

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į

kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše buvo

klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis pasikeitė po

sąrašo sudarymo.

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą toje

pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir apie rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašo į kitos

rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija apygardos

rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša rinkimų apygardų

komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje

nustatytais atvejais.

31

straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų

sąrašus

Respublikos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, įrašomi į rinkimų apygardos,

kurios teritorijoje dirba Lietuvos Respublikos Seimas, rinkėjų sąrašą.

diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda

Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų

sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti papildomas

rinkėjais, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.

32

straipsnis. Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės

atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti

tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą,

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios rinkėjų sąraše yra įrašyta laivo įgula, papildomą

rinkėjų sąrašą.

atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat

gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų sąrašą. Jeigu asmuo,

esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, rinkėjų sąrašą.

33

straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius         rinkėjų

sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų

komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame

įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės

teritorijai, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso

numerį ir pase įrašytą adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai.

Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų 2 kartus

balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu

rinkėjas yra balsavęs 2 kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į

rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba

balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

30 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius kėlimas

rinkimų apygardoje

Kandidatus į

tarybos narius  turi teisę  kelti    politinės

partijos,

politinės   organizacijos (toliau  -  kandidatų sąrašus

keliančios

organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje

pagal Politinių

partijų ir  politinių organizacijų  įstatymą  ne

vėliau kaip prieš 35

dienas iki rinkimų.

Kandidatų sąrašus

kelianti organizacija  savo kandidatus  į

tarybų   narius

rinkimų  apygardoje  kelia  pateikdama kandidatų

sąrašą. Sąraše

negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne

daugiau kaip

nustatytas mandatų skaičius pridėjus   dar 5.

Kandidatai

turi   atitikti  šio   įstatymo   2   straipsnio

reikalavimus.

Kiekvienas

kandidatas  į tarybos  narius gali  būti įrašytas

tik į  vieną

kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir

tik vienoje  rinkimų

apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau

kaip į  vieną

sąrašą,  rinkimų komisija  pareikalauja pasirinkti,

kuriame kandidatų

sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30

dienų  iki

rinkimų    kandidatas  nėra  pasirinkęs  sąrašo,  jis

išbraukiamas iš visų

kandidatų sąrašų.

Pakeitimai:

Nr.1-578;

1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234

31 straipsnis.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius

pareiškiniai dokumentai

Kandidatų

sąrašus  keliančios  organizacijos  turi  pateikti

Vyriausiajai rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) įstatus bei

registracijos dokumentus;

2) pareiškimą

apie dalyvavimą rinkimuose;

3)

apygardų,    kuriose   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos numato

kelti kandidatus,  sąrašą;

4) dokumentus,

patvirtinančius,  kad yra sumokėtas rinkimų

sąrašo    užstatas,

lygus  vienam  vidutiniam  mėnesiniam  darbo

užmokesčiui (VMDU),

padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami

kandidatai,

skaičiaus;

5) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų

komisijų sąrašus.

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos turi  pateikti

apygardos rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

apygardos rinkimų

komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,

kuriame kandidatai

surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus  sutikimus  būti  iškeltiems

šioje rinkimų

apygardoje;

3)

Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  išduotą  pažymą  apie

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos registravimą dalyvauti

šios savivaldybės

tarybos rinkimuose.

Keliamų

kandidatų sąraše  turi būti   kandidato    vardas,

pavardė, gimimo

data, gyvenamoji  vieta ir  turi būti pateiktas

dokumentas,

patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškinių

dokumentų  įteikimas pradedamas likus 65 dienoms

ir baigiamas likus

35 dienoms iki rinkimų.

Gavusi

sąrašus  keliančios  organizacijos      pareiškinius

dokumentus,

Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į

Teisingumo

ministeriją,  kad ši  patvirtintų faktą, jog kandidatų

sąrašus

kelianti    organizacija   registruota,    jos   veikla

nesustabdyta   ar

nenutraukta  ir pateikti  įstatai   galioja.

Teisingumo

ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.

Gavusi   pranešimą

apie  kokius    nors  registracijos  ar  kitus

trūkumus,

Vyriausioji  rinkimų komisija  turi apie tai nedelsdama

pranešti kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per

7   dienas  po

pareiškinių  dokumentų  gavimo kandidatų  sąrašus

keliančios

organizacijos  atstovui išduoda  pažymą apie kandidatų

sąrašus

keliančios  organizacijos      registravimą  dalyvauti

savivaldybės tarybos

rinkimuose.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

32 straipsnis.

Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne

mažiau kaip  35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos  gali sujungti  savo

iškeltų kandidatų

sąrašus. Tam  jos privalo pateikti  apygardos

rinkimų komisijai

pareiškimus dėl kandidatų  sąrašų  sujungimo,

pasirašytus

sudarančių  koaliciją   kandidatų  sąrašus  keliančių

organizacijų

atstovų  prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis

sąrašas laikomas

vienu sąrašu.  Viena kandidatų sąrašus kelianti

organizacija

apygardoje   gali dalyvauti  tik viename jungtiniame

kandidatų sąraše.

33 straipsnis.

Kandidatų sąrašus  keliančios  organizacijos

atstovas prie rinkimų komisijos

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos,  pateikdamos

pareiškinius

dokumentus,  turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų

komisijų vardus,

pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie

rinkimų komisijos

gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka,

kuria jis buvo

paskirtas.

34 straipsnis.

Skundai dėl rinkėjų sąrašų

rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio

įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis

rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip

7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir

sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,

jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą

išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų

komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų

komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

35 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius kėlimas

gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių

partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki

rinkimų.

organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą,

kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali

būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius

pridėjus dar 5. Kandidatai turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio

reikalavimus.

36 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškiniai

dokumentai

turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą dalyvauti

rinkimuose;

2) savo įstatų, jų pakeitimų ir

registracijos dokumentų kopijas, taip pat gali pateikti partijos, politinės

organizacijos programą, rinkimų programą;

3) rinkimų apygardų, kuriose

partija, politinė organizacija numato kelti kandidatus, sąrašą;

4) įgaliojimą atstovui

rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus

atstovui rinkimams atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų

rinkimų komisijose;

5) dokumentą, patvirtinantį,

kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;

6) praėjusių metų finansinės

veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų ir politinių organizacijų

įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios

inspekcijos, taip pat gali pateikti ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti

viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą,

apie savo biudžeto pajamas ir jų šaltinius, išlaidas ir jų paskirtį, kopiją.

organizacija paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo

iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti spaudoje

paskelbtos ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta vykdant Seimo, Savivaldybių

tarybų rinkimų įstatymus, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai

kopiją.

organizacija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius

dokumentus:

1) kandidatų sąrašus keliančios

organizacijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą, kuriame

kandidatai surašyti iš eilės;

2) iškeltų kandidatų raštiškus

sutikimus būti šios partijos, politinės organizacijos iškeltais kandidatais

šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į tarybos narius

anketą ir jo pajamų bei turto deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių

inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą mokesčių inspekcijos,

kuriai deklaracija buvo pateikta;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos

įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.

anketoje pilietis, keliamas kandidatu į tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos

duomenis: vardą, pavardę, paso numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės

gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu

paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos,

policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos

sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos

valstybės pilietybę, - ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitos valstybės

piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir

kada tai padarė. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti

pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.

įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms iki

rinkimų.

37 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius registravimas

registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios

rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos, politinės

organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių organizacijų veikla

yra sustabdyta ar nutraukta.

organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos,

politinės organizacijos registracijos fakto ir pateiktų įstatų galiojimo

patvirtinimo. Teisingumo ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.

Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo

kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda pažymą

apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti

rinkimuose.

tarybos narius užpildytus pareiškinius dokumentus, apygardos rinkimų komisija

nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.

Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į Užsienio,

Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad

šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis. Toks Vyriausiosios

rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o

raštiškas atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32

dienoms iki rinkimų.

pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi

priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip

likus 31 dienai iki rinkimų.

dokumentų trūkumų, rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti

atitinkamam atstovui rinkimams.

38 straipsnis.

Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam

įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai. Rinkimų komisijos posėdžiuose

jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais

svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų

komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo

teises. Paskelbus tarybų rinkimų datą, partijų, politinių organizacijų

įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai

gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų

komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas

registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo

rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo.

politinė organizacija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti

būti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.

39 straipsnis.

Rinkimų užstatas

kandidatų į tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje - vienas

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą - pusė VMDU,

sujungti kandidatų sąrašus - po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.

įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi 2 kartus didesni tai partijai,

politinei organizacijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų

rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir

nepateikė spaudoje paskelbtos ataskaitos apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai kopijos.

rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų

užstatą jį sumokėjusiai partijai, politinei organizacijai, jei jos iškeltų

kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta

ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai.

pervedami į valstybės biudžetą.

40

straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose

arba keliuose kandidatų sąrašuose

tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės

organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų

sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji

rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų

sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas

raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų.

40 straipsnis.

Rinkimų agitacijos pagrindai

Rinkimų

agitacijos  pradžią  skelbia  Vyriausioji  rinkimų

komisija likus ne

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.

Kandidatų

sąrašus  keliančios organizacijos ar jų koalicijos

nuo šios dienos

gali pradėti  rinkimų agitaciją, kuriai taikomos

šio skirsnio

nuostatos.

Rinkimų

agitacija   gali   būti  bet  kokių formų ir būdų,

išskyrus tuos,

kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją

ir įstatymus.

Krašto

apsaugos  ir vidaus  tarnybos dalinių  vadai, laisvės

atėmimo vietų

vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų

atstovams  prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai

jie pateikia

pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo

vietose rinkimų

klausimais.

41 straipsnis.

Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne mažiau kaip 35 dienoms

iki rinkimų, kelios partijos, politinės organizacijos gali sujungti savo

kandidatų sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai pateikti

pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą.

Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal

naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų

užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys,

įrašyti sujungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis

“koalicija” ir negali būti nuorodų į partijų, politinių organizacijų,

nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu

sąrašu. Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip

vienoje koalicijoje.

42

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

organizacija, taip pat pilietis, iškeltas kandidatu į tarybos narius, bet

kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš

dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų. Partija,

politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai

praneša pareiškimu, pilietis - pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie

tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti

grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 39 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius

dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.

dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti koalicijoje, tai jos

iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu

koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus

rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos,

politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip

šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.

dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau

kaip 5 kandidatai, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.

43

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos

kampanijos pradžia

dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia rinkimuose

dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms, politinėms

organizacijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio paskelbimo dienos

prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Kandidatų į tarybos narius pažymėjimus

apygardos rinkimų komisijos perduoda atitinkamam atstovui rinkimams.

dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia rinkimuose

dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į TARYBŲ NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS

44

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė pasisakyti susirinkimuose,

naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

agitacijos kampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią

teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,

posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse ir

skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos rinkimų

programą.

valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į

tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją,

išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės

nutarimus.

42 straipsnis. Teisė atšaukti

ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

politinė organizacija, taip pat pilietis, iškeltas kandidatu į tarybos narius,

bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar

iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.

Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų

komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis - pareiškimu, patvirtintu notarine

tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje

rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali

būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta

šio įstatymo 39 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius

dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.

pareiškinius dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti

koalicijoje, tai jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų

sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas

koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos

partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus

rinkimų pareiškinius dokumentus, koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos, politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja

tik kaip šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.

atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą,

kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 5 kandidatai, anuliuojamas visų šio sąrašo

kandidatų registravimas.

43

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos                 kampanijos

pradžia

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia

rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms,

politinėms organizacijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio

paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Kandidatų į tarybos

narius pažymėjimus apygardos rinkimų komisijos perduoda atitinkamam atstovui

rinkimams.

mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia

rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į TARYBŲ NARIUS

VEIKLOS GARANTIJOS

44

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė pasisakyti susirinkimuose,                           naudotis

visuomenės informavimo priemonėmis

rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose

turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,

pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse ir skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos

rinkimų programą.

valdžios ir valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti

kandidatams į tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti

reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus

ir Vyriausybės nutarimus.

45

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams

įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktais į tarybas, organizuoti rinkimų

agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję

rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą

arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus

duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su

rinkėjais.

46

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė būti atleistam nuo darbo ar                          tarnybinių

pareigų rinkimų agitacijos kampanijos laiku

Kandidatas į

tarybos narius rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 14

dienų jo prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

43 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų

agitacija finansuojama   iš   valstybės,  taip pat

kandidatų

sąrašus   keliančių  organizacijų  gautų lėšų, kurios

kaupiamos

specialiose rinkimų sąskaitose.

Maksimalus

leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis

kiekvienam rinkimų

sąrašui yra  20 VMDU  ir 200  VMDU kandidatų

sąrašus

keliančiai   organizacijai.  Jei  pervestų į atitinkamą

sąskaitą lėšų

dydis  viršija  nustatytą  sumą, bankas perteklių

perveda  į

valstybės  biudžetą.  Apmokėti  rinkimų    agitacijos

išlaidas ne iš šių

sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų

agitaciją buvo

apmokėta  ne iš  specialios  rinkimų  sąskaitos,

sumokėtoji suma   ne

ginčo tvarka  išieškoma  iš  jos  gavėjo  ir

pervedama į

valstybės biudžetą.

Iš valstybės

lėšų apmokama  už  pagal  šį  įstatymą skirtą

respublikinio bei

savivaldybės radijo   ir televizijos laiką, už

rinkimų programos

kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.

Kaip

naudojamos    rinkimų   agitacijai   skirtos   lėšos,

kontroliuoja

finansų  institucijos, Vyriausioji  rinkimų komisija

ir apygardų

rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas  apie lėšų

šaltinius ir

naudojimą rinkimų  agitacijai   kandidatų   sąrašus

iškėlusios

organizacijos  turi paskelbti  spaudoje ne vėliau kaip

per 30 dienų po

rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam

sąrašui, kandidatų

sąrašus iškėlusiai  organizacijai gautų  lėšų

suma ir   jų

likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip

per 25  dienas po

rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas

kandidatų sąrašus

iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.

Laiku   neuždarytų

sąskaitų  lėšas  bankas perveda į  valstybės

biudžetą.

44 straipsnis.

Rinkimų agitacijos draudimas

Rinkimų

agitacija  draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų

pradžios ir

rinkimų  dieną.  Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos

priemonių negali

būti balsavimo  pastate  ir  50 metrų  atstumu

aplink jį.

VIII.

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

45 straipsnis.

Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule,

grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę

rinkti ir būti išrinktais į tarybas, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat

rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus,

neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę

šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat

traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

46

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė būti atleistam nuo  darbo ar

tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos laiku

Kandidatas į tarybos narius

rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 14 dienų jo prašymu

atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

47

straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į tarybos narius

rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos tarybos

pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti

patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos

administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų

agitacijos kampanijos metu.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

46 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

Rinkimų

biuleteniai  ir vokai  rinkimų apylinkėms  ir  pašto

skyriams pristatomi

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.

Laivuose

rinkimų   biuletenių  tekstai  turi  būti laisvai

prieinami rinkėjams

likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

Vyriausioji

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir

vokų  balsavimui

paštu  išleidimą  ir  pristatymą  nepažeidžiant

nurodytų terminų.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

47 straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į

tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai

išrinktos tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo

negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti

taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus

rinkimų agitacijos kampanijos metu.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

48

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

rinkimų agitaciją partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos

šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų

agitacijos kampanija.

agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

48 straipsnis.

Rinkimų agitacijos pagrindai

partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo

nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos

kampanija.

bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos

Konstituciją ir įstatymus.

49

straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka

iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir

savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus iškėlusių

organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai

kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip po 20

minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai iškeltų

kandidatų sąrašų skaičiui.

ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato

apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos vadovais, ir

paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

programą paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo jos pateikimo.

visuomenės informavimo priemonėse riboja tik specialių rinkimų sąskaitų dydis.

agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiame įstatyme

nurodytais pagrindais.

50

straipsnis. Kandidatą į tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas

ir kandidato atsakomoji nuomonė

kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą į

tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima

skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3

kartus per savaitę - likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo

priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti

medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame

iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), tai ji privalo

suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią sudaro

paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato

atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus

ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė

kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to,

kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus  2 dienoms iki draudimo vykdyti

rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio

įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios nuomonės,

ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje

visuomenės informavimo priemonėje.

medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie

nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai

apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė

(skirtingai nuo žinios nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip

pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia

kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato

reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas,

jeigu: medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga

nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis

pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios

partijos, politinės organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių

kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės

teise.

pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo

paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo

kainą.

medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą

negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą

šio paskelbimo kainą.

nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios

nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo

atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo

nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė

neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios

nuomonės.

51

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar

organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems

asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti

rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis

tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos

sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn

arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse

jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu

kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms

svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar

savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios

konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-256,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.58-1331 (97.06.20)

49 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos

ir                             tvarka

sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis

valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus

iškėlusių organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip

po 20 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai

iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai,

nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos

vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų

lygiateisiškumo principai.

sąrašo rinkimų programą paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo

jos pateikimo.

komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik specialių rinkimų

sąskaitų dydis.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

50

straipsnis. Kandidatą į tarybos narius kompromituojančios medžiagos                               skelbimas

ir kandidato atsakomoji nuomonė

rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai

tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri

leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę - likus 5 dienoms iki rinkimų,

kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet

visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne

vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės

leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją

nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas

išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti

daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės

informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip

per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus  2 dienoms

iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo

priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios

nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją

nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir

kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės

informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios nuomonei

netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi,

nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės

reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti

atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta

ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;

kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame

pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, politinės

organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą

apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą

šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji

pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį

radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo

atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš

tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą

paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato

atsakomosios nuomonės.

51

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine                            padėtimi

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,

įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis

tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos

sąlygas.

yra kandidatas į tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 49 straipsnyje

nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti

visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik

spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų

agitacijos.

52

straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į

tarybos narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje,

atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.

rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų

sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į

atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į

valstybės biudžetą.

išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat

gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba

nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo

kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų

draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip

0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir

paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis

paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į

specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo

padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė

organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai,

kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina

specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie

gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu.

Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo,

gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji

remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti

atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos

paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato,

kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje),

jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio

nekeičia.

inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už

rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų

sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar

atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų

agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda

į valstybės biudžetą.

agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija,

politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame,

savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų

atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos

maksimalaus leistino dydžio.

agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir

Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas,

kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir

panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.

rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai,

kandidatų sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo

nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

53

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta

likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus

tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo

patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, balsavimo biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir

išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų,

paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų

pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis - balsuoti dėl

kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

biuletenį kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų

didėjimo tvarka tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Šriftas

parenkamas tokio dydžio, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą.

Biuletenyje įrašomi partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimai

ir ne mažiau kaip 5 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės.

56

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams

pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, balsavimo

biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo

pradžios.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi

būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų,

laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne

mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami

pagal radiograma perduotą jų aprašymą.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija

turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas

galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti

iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar

rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje

rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas

kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo

patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų

komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam

inventoriui įsigyti.

58

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

politinės organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų

apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų

ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba

tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo

nuožiūra;

2) apygardos

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,

vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos

Respublikos piliečiams pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus

arba atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas,

pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.

pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas

komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti

stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų

būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus

išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje

ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia

šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas

apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart

pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir

balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose

(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

61

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas.

Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra

tuščia ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad

balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės

rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,

antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų

biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų

biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

62

straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui

rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar

pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų

apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas

rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo

biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba

išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą,

neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio

neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar

jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų

biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas

vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui

negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių

išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

63

straipsnis. Balsavimo tvarka

rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo.

Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų

komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką

ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,

turi balsuoti pats.

64

straipsnis. Balsavimas paštu

paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų

ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų

apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2

dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame

mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų

biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu

metu.

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto

viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus

(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.

Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo

nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto

darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų

komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų

stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs

rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į

šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša

apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi

teisės išduoti rinkimų dokumentų.

turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti

rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį voką;

4) vidinį voką

kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja

išorinį voką.

paštu vokus ir rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems

vaikščioti rinkėjams likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių

vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro

apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų

duomenis, pateiktus raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos piliečių asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus.

Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir

rūpybos įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto,

rajono globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės

rinkimų komisijos sudaryto negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto

darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu

vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių

vaikščioti rinkėjų sąrašą.

išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku

ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto

skyriaus darbuotojui ;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę;

4) perduoti

balsavimo biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir

pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.

darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali

priimti tik kitą dieną.

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

50 straipsnis.

Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

balsavimo  patalpa atidaroma,  tik kai  joje

susirenka ne  mažiau

kaip  3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.

Tada  apylinkės

rinkimų  komisijos  pirmininkas,  su  komisijos

nariais patikrinęs,

ar balsadėžė  yra tuščia, ją užantspauduoja.

Įsitikinęs, kad

balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų

reikalavimų,

apylinkės  rinkimų komisijos  pirmininkas įrašo visą

apylinkės gautų

biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,

išdalija   rinkimų

biuletenius  ir  rinkėjų  sąrašus    komisijos

nariams, kiekvienam

komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių

skaičių įrašo  į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro balsavimo

patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

51 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į

balsavimo patalpą,  rinkėjas  pateikia  apylinkės

rinkimų komisijos

nariui   balsavimo   pažymėjimą, pasą ar kitą

dokumentą,

patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.

Balsavimo

pažymėjimas rinkėjui  negrąžinamas.   Jeigu  rinkėjas

balsavimo

pažymėjimo   nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar

kitą dokumentą,

patvirtinantį jo  asmenybę. Po  to, kai rinkėjas

pasirašė, jam

išduodamas rinkimų  biuletenis. Balsuojant  paštu,

balsavimo

pažymėjime pažymima   apie    biuletenio  išdavimą ir

balsavimo

pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Rinkėjui

išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos

narys, pažeidęs  šį

reikalavimą,  rinkimų komisijos nutarimu gali

būti nušalintas  nuo

rinkimų  biuletenių išdavimo arba pašalintas

iš komisijos narių.

52 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į tarybos narius gautų lėšų,

kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.

maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų sąrašui ir 500

VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į atitinkamą

sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į valstybės

biudžetą.

sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat gaminių ar

paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba nebalsuoti už

kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo kaina. Apmokėti

rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų draudžiama.

Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip 0,5 VMDU,

negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos negali

būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis paremti kandidatų

sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į specialias rinkimų

sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo padarytos iki

rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė organizacija ar kandidatas

praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri, įvertinusi rinkimų

agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina specialios rinkimų sąskaitos

maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti

rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė,

neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo, gali nurodyti, kurį kandidatų

sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji remia, ir po to jų rinkimų

agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei už

tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti atlyginama bet kokiais kitais

būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos paslaugas, kurių vertė mažesnė

kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato, kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama

asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje), jos nevertinamos ir specialios rinkimų

sąskaitos maksimalaus leistino dydžio nekeičia.

nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už rinkimų agitacijos

gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos, taip

pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar atlyginimą (sumą

ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų agitacijos gaminius,

paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda į valstybės biudžetą.

finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija, politinė organizacija

nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame, savivaldybės radijuje

ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų atspausdinimą ir šios

išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio.

lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir Vyriausioji rinkimų

komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas, kurių formą nustato

Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir panaudojimą rinkimų

agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25

dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Vyriausioji rinkimų komisija

šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.

uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai, kandidatų sąrašą

iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo nuožiūra. Laiku

neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

53 straipsnis.

Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę

vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau

kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido

Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų

atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54 straipsnis.

Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo pažymėjimų, balsavimo

biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, plakatų su

duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu

vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų,

naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis - balsuoti dėl kandidatų

sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo

tvarka tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Šriftas parenkamas

tokio dydžio, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje

įrašomi partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimai ir ne

mažiau kaip 5 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės.

56 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip

prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, balsavimo biuletenius rinkimų

apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios.

diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi būti

laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų, laivuose

biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip

12 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma

perduotą jų aprašymą.

atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos

tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57 straipsnis.

Balsavimo patalpų parengimas

patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų

iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi

visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų

priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,

slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti

rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios

rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga

ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje rinkimų apygardoje, sąrašai.

Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš

balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu

aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų

agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija.

Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos

rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,

perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas

praneša apygardos rinkimų komisijai.

įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai.

Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo patalpai arba

nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir

imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui

įsigyti.

58 straipsnis.

Rinkimų stebėtojai

organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų

apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji rinkimų komisija

• stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tik

konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų ministro,

Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba tarptautinėms

institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo nuožiūra;

2) apygardos rinkimų komisija -

stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba

keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos

piliečiams pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus arba atstovo

rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, asmens

kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.

rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys

komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti stebėtojo pažymėjimą

arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,

atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo

pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir atitinkamam

atstovui rinkimams.

teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat

balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos

įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų

apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip

laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus

įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas apygardos rinkimų

komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart pranešta rinkimų

komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui

rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59 straipsnis.

Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną

nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.

Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60 straipsnis.

Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima

rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių

renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie

įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

61 straipsnis.

Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną rinkėjams

balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų

komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik

rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų

komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia

ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad

balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės

rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,

antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų

biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų

biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

63 straipsnis.

Balsavimo tvarka

rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį

ne balsavimo kabinoje draudžiama.

tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”.

rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi

atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį

perbraukia ir ant jo pasirašo.

trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali

pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį, ar

rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis

fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti

pats.

65 straipsnis.

Balsavimas diplomatinėje atstovybėje (konsulate)

Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis

tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai prašo,

diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jiems rinkimų dokumentus siųsti ir

priimti paštu.

Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių

(konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei

atstovybei (konsulatui) nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10).

atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.

66 straipsnis.

Balsavimas laive

prieš 25 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta

iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis teisę

rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje

ar diplomatinėje atstovybėje, jie balsuoja laive paštu šio įstatymo 64

straipsnyje nustatyta tvarka, tik šiame straipsnyje nustatytas pašto viršininko

funkcijas atlieka laivo kapitonas - Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra

atsakingas už balsavimo surengimą.

organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas

neorganizuojamas.

67

straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir

laivuose tvarka

Balsavimo Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ir laivuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

68

straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo,

socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto

skyrių sąrašą, pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką.

Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir

būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.

pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 64

straipsnyje nustatyta tvarka.

balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės rūpybos bei globos įstaigų

pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai

(jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.

jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į

balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos

įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo),

kuriuo pasitiki, paslaugomis.

ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti

ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.

balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta

tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos

psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali

suprasti savo veiksmų esmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-256,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.58-1331 (97.06.20)

68 straipsnis.

Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos

rinkimų   komisija pateikia  tarybos narių rinkimų

rezultatus

Vyriausiajai  rinkimų komisijai  šios nustatyta tvarka

ir laiku.

69 straipsnis.

Balsavimas kariniuose daliniuose

vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai,

kaip nustatyta 68 straipsnyje.

sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų

apylinkėse.

71 straipsnis.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas,  apskaitos duomenis

nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka.

rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus

ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.

užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne

vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

72

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo

nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo

patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami

pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo

patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai

atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia

viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas

komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus

rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų

skaičiavimo protokolas.

duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys

skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės

kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir

skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas,

pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio

tuščiojoje pusėje.

72 straipsnis.

Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir

paskelbimas

Vyriausioji

rinkimų  komisija galutinius  rinkimų rezultatus

tvirtina ne

vėliau  kaip per  7 dienas po rinkimų. Tų  apygardų

rinkimų komisijų

sprendimus, dėl  kurių per  3 dienas po rinkimų

nėra gauta   nė vieno

kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos

atstovo prie

rinkimų komisijos  skundo dėl  Savivaldybių  tarybų

rinkimų įstatymo

pažeidimo, turėjusio  esminės  įtakos  rinkimų

rezultatams,

Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.

Apygardos

rinkimų  komisija, Vyriausiajai  rinkimų komisijai

patvirtinus jos

sprendimą,  ne   vėliau kaip  per dvi dienas po

sprendimo

patvirtinimo paskelbia  rinkimų  apygardos    rinkimų

rezultatus.

Jei

Vyriausioji  rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų

komisijos

sprendimą    arba  priima   sprendimą  dėl nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia

Vyriausioji rinkimų

komisija ir  savivaldybės   tarybos    narių

pažymėjimus

pradeda   išduoti ne anksčiau kaip  po 7, o baigia ne

vėliau kaip  po 10

dienų po  rinkimų   rezultatų   ar  sprendimo

paskelbimo.

Vyriausioji

rinkimų  komisija kandidatų  sąrašus iškėlusioms

organizacijoms,

dalyvavusioms   paskirstant  mandatus,   grąžina

rinkimų sąrašų

užstatus, išskyrus  skaičių apygardų, kuriose jos

per rinkimus

nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas

per 15 dienų po

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

73 straipsnis.

Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų

komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai,

viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo lapelius, rinkėjų

sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos

narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama

dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus

antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą.

74

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų

skaičiavimas

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę,

ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo

būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius.

Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to

surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai

neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl

šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija.

nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos

narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant

stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių

(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija pradeda skaičiuoti balsus.

Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai

suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių

grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai 2 kartus. Antrą kartą biuletenius turi

perskaičiuoti kiti komisijos nariai.

kad šią procedūrą, rinkėjų žymas balsavimo biuleteniuose galėtų matyti visi

balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai

skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki

rinkimų.

75

straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų skaičiavimas

rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti rinkimų

biuleteniai:

1) apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius balsavimo vokus.

Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai vokai po vieną

atplėšiami;

3) iš išorinio voko išimamas

rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su

apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas

rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio

nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad

jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo

paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke

yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas

nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Šį faktą

būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko (vokų);

4) apylinkės rinkėjų sąraše

prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma “balsavo paštu” ir

balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal

nustatytus reikalavimus;

5) baigus peržiūrėti visus

paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti

vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas

rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.

Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 74 straipsnio reikalavimus.

(komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad

nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią

komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo

balsų skaičiavimo protokolą.

74 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

Pakartotiniai

rinkimai    rengiami,   jeigu   rinkimai   į

savivaldybės tarybą

pripažinti negaliojančiais.

Pakartotiniai

rinkimai  rengiami ne   vėliau  kaip po  trijų

mėnesių  po   to,

kai   rinkimai  pripažįstami  negaliojančiais.

Konkrečią

pakartotinių  rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų

komisija, kuri

priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos

įgaliojimų

pratęsimo,  sudėties pakeitimo  arba jos  sudarymo  iš

naujo. Apygardos

rinkimų komisija  apylinkių  rinkimų  komisijas

sudaro iš  naujo.

Toliau  pakartotiniai   rinkimai   vykdomi  šio

įstatymo

nustatyta   tvarka.  Kandidatų   sąrašus      keliančių

organizacijų, prieš

tai užsiregistravusių  dalyvauti  rinkimuose

šioje apygardoje,

rinkimų užstatai užskaitomi.

75 straipsnis.

Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas

Jei  nutrūkus

tarybos  nario   įgaliojimams   savivaldybės

taryboje lieka

laisva  vieta,  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos

sprendimu, priimtu

ne  vėliau kaip  per 10  dienų po nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa

tos kandidatų

sąrašus  iškėlusios organizacijos  ar  koalicijos

sąrašo, pagal

kurį  buvo išrinktas  nebesantis  tarybos  narys,

pirmas neišrinktasis

kandidatas.

Jeigu rinkimų

sąraše neišrinktų   kandidatų nėra, atliekamų

mandatų skaičius

paskirstomas kitiems  sąrašams taikant  liekanų

metodą.

76 straipsnis.

Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

surašomas vienas balsų skaičiavimo protokolas, kuriame įrašoma:

1) rinkėjų skaičius rinkimų

apylinkėje;

2) gautų iš apygardos rinkimų

komisijos biuletenių skaičius;

3) kiekvienam komisijos nariui

išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius,

rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių

skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų rinkimų biuletenių

skaičius;

5) rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje rastų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje rastų už

kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) paštu gautų vokų skaičius,

antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų negaliojančių

rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų galiojančių

rinkimų biuletenių skaičius;

13) paštu gautų už kiekvieną

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

14) iš viso rinkimų apylinkėje

dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) iš viso negaliojančių

rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;

16) iš viso už kiekvieną

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.

sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje. Rinkėjų, kuriems buvo

išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius,

kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų

skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių

skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius

nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių ir

paštu gautų biuletenių skaičių.

biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių

priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma,

kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai sudėti į

antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolus pasirašo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolus pasirašo

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo

ir yra neatskiriama jo dalis.

62 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar pilietybę.

Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios

rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda,

įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo

pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad

atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba

jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše

suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį.

Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius,

pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų

biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.

Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir

rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako

pagal įstatymus.

64 straipsnis.

Balsavimas paštu

[64 straipsnio redakcija iki

1997 m. liepos 1 dienos]

skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų ir baigiant likus

vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra

tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų,

jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone,

rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir

balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto

skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.

vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus

apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems

patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu apygardos

rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto

darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie

įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda

nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią

pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos

rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės

išduoti rinkimų dokumentų.

patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų

biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir

politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti rinkimus bet

kurioje rinkimų apylinkėje.

dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį

balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų

komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

1) užpildo rinkimų biuletenį;

2) užpildytą rinkimų biuletenį

įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja vidinį voką;

4) vidinį voką kartu su rinkėjo

pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja išorinį voką.

rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams

likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių vaikščioti rinkėjų

sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų

komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus

raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečių

asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus. Piliečių prašymai

taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų vadovų

arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono globos ir rūpybos

įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto

negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų

nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų

biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų

sąrašą.

jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu

biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto skyriaus

darbuotojui ;

2) įteikti paštininkui,

atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į pašto dėžutę;

4) perduoti balsavimo

biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir pavesti jam

persiųsti biuletenį paštu.

draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti rinkimų biuletenį,

slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį užklijuoja, užklijuotą

vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką ir jį užklijuoja.

Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti pats, prašymu tai atlieka

rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar

stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo išsaugoti balsavimo

slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti

tą pačią arba kitą dieną.

neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

[64 straipsnio redakcija nuo

1997 m. liepos 1 dienos]

galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl

kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę.

Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 7 diena iki

rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į

rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant

likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri

yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka

valstybė.

atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir

balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto

skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.

vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus

apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems

patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu apygardos

rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto

darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie

įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda

nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią

pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos

rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės

išduoti rinkimų dokumentų.

patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų

biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir

politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti rinkimus bet

kurioje rinkimų apylinkėje.

dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį

balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų

komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

1) užpildo rinkimų biuletenį;

2) užpildytą rinkimų biuletenį

įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja vidinį voką;

4) vidinį voką kartu su rinkėjo

pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja išorinį voką.

rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti

į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas,

likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją

gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai.

Šių rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės

rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis,

pateiktus raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos

piliečių asmeniškai užpildytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose.

Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir

rūpybos įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto,

rajono globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės

rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti

balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto

darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu

vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl

sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę,

sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą

arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės

invalidai, I ir II grupių judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys,

jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę

balsuoti namuose.

jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu

biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto skyriaus

darbuotojui ;

2) įteikti paštininkui,

atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į pašto dėžutę;

4) perduoti balsavimo

biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir pavesti jam

persiųsti biuletenį paštu.

draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti rinkimų biuletenį,

slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį užklijuoja, užklijuotą

vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką ir jį užklijuoja.

Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti pats, prašymu tai atlieka

rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar

stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo išsaugoti balsavimo

slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti

tą pačią arba kitą dieną.

rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-256,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.58-1331 (97.06.20)

70 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 68

straipsnyje.

įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti šių nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

77 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

pripažįstami:

1) nenustatyto pavyzdžio

rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų

apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (biuleteniai gauti paštu -

neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3) ne tos rinkimų apygardos

rinkimų biuleteniai;

4) biuleteniai, kuriuose

rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno

kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija

balsavimu.

78

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai

visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus

rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į

paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo

protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu

ir viso komisijos darbo laikotarpio finansine dokumentacija apygardos rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo

bei juos gabenančių asmenų saugumą.

79 straipsnis.

Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje

priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

1) ar yra pristatyti visi

privalomi pateikti dokumentai (paketai);

2) paketų antspaudavimą ir

užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į balsų skaičiavimo

protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar

atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų

komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių

balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo

pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų

pastabos;

4) ar visos pastabos ir rinkėjų

skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų

skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos

pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, apygardos rinkimų

komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu.

komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi

priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos

pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis

ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo

suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

80

straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos rinkimų komisija

visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinę

dokumentaciją), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą,

apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų

dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

81

straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų

rezultatus

apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose,

gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių

atstovai.

reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms dirbti.

Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą,

kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais

rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai.

Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie

apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija,

kuriai jie pareikšti.

82 straipsnis.

Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos

rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia

perduodamas Lietuvos telegramų agentūrai (ELTA).

komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama

vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją

apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

83

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų      pasibaigus

balsavimui

organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai rinkimams,

rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo

protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip

per 24 valandas.

sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti

Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo

ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o

nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus

galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės

rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl

apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos

rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole

aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius

biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą

ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne

vėliau kaip per 5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami galutiniai rinkimų

rezultatai, gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos

teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba neteisingo rinkimų

rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus apygardos teismo

sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

84 straipsnis.

Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei

kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1) apygardoje rinkimuose

dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) apygardoje negaliojančių

biuletenių skaičių;

3) apygardoje galiojančių

biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną kandidatų

sąrašą paduotų balsų skaičių.

pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po

to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones,

stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų komisija gali

pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus apygardoje

negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

85 straipsnis.

Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų                       apygardoje

rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų

apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja

skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai,

o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai

visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant

mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant

mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų

skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų

sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki

tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant

mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų.

paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų, taikant kvotų ir

liekanų metodą.

kvota - tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų

balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai

iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana,

dalmuo padidinamas vienetu.

balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų

skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos

naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų

pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis,

pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didžiausiąja. Jei dviejų

sąrašų liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.

Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal

eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai

padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.

gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios

organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.

86 straipsnis.

Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus

šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7

dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3

dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios

organizacijos atstovo rinkimams  skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio

esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be

svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai

patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo

patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.

komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą

dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos narių pažymėjimus

pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po

rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant

mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus tose

apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas

grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo

išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės

archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų

skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo

lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir

rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali

nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

87 straipsnis.

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji rinkimų komisija

gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje

arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo

lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar

kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų

sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių

mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

88 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka

pripažinti negaliojančiais.

rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti

negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl

apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,

sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai

vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje

apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.

komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus

negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valdymo reformų ir

savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir

nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-231,

97.05.29, Žin., 1997, Nr.50-1191 (97.06.06)

89

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą

Tarybos nario įgaliojimus

nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus

atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau

kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) tarybos nariui

atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti.

Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notariškai arba

pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos vadovo, arba

savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) tarybos nariui nedalyvavus

iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties - pagal įsigaliojusį

savivaldybės tarybos nutarimą;

3) teismui pripažinus tarybos

narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėjus teismo apkaltinamajam

nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;

5) tarybos nariui netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės

netekimo;

6) paaiškėjus, kad tarybos

narys yra pažeidęs šios įstatymo 91 straipsnį - pagal įsigaliojusį teismo

sprendimą arba nuosprendį;

7) tarybos nariui mirus - pagal

notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.

90 straipsnis.

Laisvos tarybos nario vietos užėmimas

pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji

užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas

buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu

šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos

nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą

po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra

pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato

negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario

mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7

dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.

šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas, negali tapti

tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos nariu iš

karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo

kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.

91

straipsnis. Tarybos  nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto

bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės

tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos

užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis

tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų

komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi

būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.

ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis

faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji

rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka

įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių  specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos

nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.

tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos

Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl

nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų

komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi

būti pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo”.

ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo

pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu

į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama

panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius. Jei kandidatas to

nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos teismo

nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl nusikaltimo, Vyriausioji rinkimų

komisija per 15 dienų nutraukia jo  tarybos nario įgaliojimus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS