Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin.,1994, Nr. 53-996

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1999, Nr.

93-2710

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7

d. Nr.I-532

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1369,

1999 10 19, Žin., 1999, Nr. 93-2710 (1999 11 04)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų (toliau - tarybų) nariai renkami trejiems

metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų

teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų

sistemą.

2 straipsnis.

Visuotinė rinkimų teisė

turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne

jaunesnis kaip 21 metų.

nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra

nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,

teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.

nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo

arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki

rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus

tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo

tarnybų apmokami pareigūnai.

arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai

dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės

priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo

rūšies ir pobūdžio draudžiami.

3 straipsnis.

Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną

balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą - sąrašo balsą ( pagal šių

balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas

kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir tris papildomus balsus

balsuoti už trijų kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą - pirmumo

balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato

vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno

kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje piliečio balsams.

4 straipsnis.

Tiesioginiai rinkimai

Tarybos narius

rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis.

Slaptas balsavimas

ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui

balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti,

gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta

šio įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens

balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo

valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti

biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų

atskleisti balsavimo paslaptį.

6 straipsnis.

Tarybų rinkimų datos paskelbimas

vienu metu.

rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams

iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių

įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų

datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų

narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami

ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų

narių įgaliojimų pabaigos.

rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo

priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.

rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose.

Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo

dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šio įstatymo. Terminas,

kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant

paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų

paskelbimo dienos.

rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15

dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko

nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat

skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

7 straipsnis. Viešumas

rengiant ir vykdant rinkimus

komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos

būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji

rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų,

tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir

sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius registravimo, burtais sprendžiamų

klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos

nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų

pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio

įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms

Internete.

komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų

(toliau - partijų), politinių organizacijų atstovai ir stebėtojai, pateikę

nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu

patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę

tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į tarybos narius rinkimų komisijos

posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar

dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jei jį dalyvauti

posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar

užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti

ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar

naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti

posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos

pirmininkui.

komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali

uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo,

dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų

darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

pagrindo manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio

dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti

įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius komisijai

normaliai dirbti.

8 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo

išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų

komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijų

narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už

balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų

išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą.

Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms

ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo

tvarka išieško iš savivaldybės.

ANTRASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

APYGARDOS IR APYLINKĖS

9 straipsnis.

Rinkimų apygardų sudarymas

vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų

apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1) daugiau kaip

500000 gyventojų - 51 tarybos narį;

2) nuo 300000

iki 500000 gyventojų - 41 tarybos narį;

3) nuo 100000

iki 300000 gyventojų - 31 tarybos narį;

4) nuo 50000 iki

100000 gyventojų - 27 tarybos narius;

5) nuo 20000 iki

50000 gyventojų - 25 tarybos narius;

6) iki 20000

gyventojų - 21 tarybos narį.

apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų

komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

10 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymas

rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų

teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant

įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir

prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių

sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų

apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių

sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi

pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo

patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos

rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo

patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam kaip šiame straipsnyje

nustatyta terminui.

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis.

Rinkimų komisijos

tarybas organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) apygardų

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę

būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius

nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir

nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, tarybų rinkimus arba

referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar

Referendumo įstatymų pažeidimą.

tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos

narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu

rinkimams (toliau - atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos

nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu

ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu

į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau

kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu

rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio

įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų išbraukiamas.

12 straipsnis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tarybų rinkimuose

garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje. Tam ji leidžia šių Lietuvos Respublikos įstatymų

įgyvendinimo instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms

ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji

pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo

institucijoms, Seimo, tarybų nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms,

politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama kištis į

Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal šio įstatymo reikalavimus:

1) nustato

tarybų narių skaičių;

2) sudaro

apygardų rinkimų komisijas;

3) priima

partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus

dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines

organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir

išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių

organizacijų sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl

kandidatų į tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato

rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų

pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo

tvarką;

5) tvarko rinkimams

skirtas valstybės lėšas;

6) prižiūri,

kaip vykdomas šis įstatymas;

7) nagrinėja

skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus - ir

dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina įstatymų ar kitų teisės

aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

8) tvirtina ir

skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta

rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar

padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) išrinktam

kandidatui išrašo tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų

komisijai, kad ši įteiktų tarybos nariui;

11) perduoda

valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų

protokolus;

12) vykdo kitus

šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka tarybų mandatų

komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario

įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, įgaliojimus.

rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės

institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę,

rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių

institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti,

Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos

skubos tvarka.

13 straipsnis.

Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) vieno tame

mieste, rajone gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) vieno tame

mieste, rajone gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno to

miesto, rajono savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės

tarnautojo, kurį pasiūlo to miesto, rajono meras;

4) partijų,

politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5) partijų,

politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius tarybos rinkimus

gavo ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir

daugiau asmenų.

politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų

apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į

apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau - kandidatūra). Partijos,

politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo šios tarybos narių mandatų

per paskutinius tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį

sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną kandidatūrą.

Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo,

ir pagal tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų

iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos

kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, politinės

organizacijos, jų koalicijos kandidatūrų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai

pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai iki rinkimų. Jeigu kandidatūros

atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti

negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj

jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo

ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.

atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos

rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir

miesto, rajono mero pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija

padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba

miesto, rajono mero pasiūlytų asmenų.

pačią dieną vyksta arba Seimo, arba tarybos rinkimai, arba referendumas,

sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji

rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną -

miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų

komisija.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

14 straipsnis.

Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos

rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius

rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

2) prižiūri,

kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto

rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų

naudojimą ir apie rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų

komisijai;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) priima

partijų, politinių organizacijų kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškinius

dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų į tarybos narius sąrašus,

kandidatus į tarybos narius, įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus,

registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato koalicijų kandidatų

sąrašų numerius;

7) sudaro

rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto

vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;

8) surašo

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų tarybos narių sąrašą;

9) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius

sprendimus;

10) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

15 straipsnis.

Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir

politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu

nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,

trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra

rinkimų apylinkė, meras.

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena

partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus

gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija,

politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

organizacijomis;

2) partija,

politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutinius tarybos rinkimus gavusi

tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu

partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje,

tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

organizacijomis.

partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir

pagal tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš

šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių

rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba

pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus,

kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę

siūlyti jai nedalyvaujant.

politinės organizacijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia

ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne

vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės

organizacijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos

rinkimų komisija negali jos atmesti.

kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų

komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių

skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją

trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių

organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų

pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje

skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens

paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas

komisijos nariu.

rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijų narių skiria apygardų rinkimų

komisijos.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

16 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš apygardos

rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais

susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;

4) kartu su

savivaldybės atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų

parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

17 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių rašytinis pasižadėjimas

pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį

pasižadėjimą.

apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos

nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:

„Aš, rinkimų

komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir

garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių,

pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises.

Tepadeda man

Dievas.“

galima ir be paskutiniojo sakinio. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po

pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti

rinkimų komisijoje laiką. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario

pareigas nepasižadėjus.

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi

rinkimų komisija.

ar apygardos rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką,

kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio

pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį

pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

18 straipsnis.

Rinkimų komisijų darbo organizavimas

yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos

sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių

balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti

atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami.

Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos

narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems

pavestus darbus.

komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,

pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi

būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Skundai dėl

rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į

tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos

sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės

rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos

rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas,

nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal skundą dėl

rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo

teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip

pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės

rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam

teismui.

būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos,

nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos

nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali

persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir

neišnagrinėtų skundų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1939,

2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2532 (2000 10 06), įsigalioja nuo 2001 01 01

20 straipsnis.

Parama rinkimų komisijoms

institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti

rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingas žinias.

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne

vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus

prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

rajonų savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti

rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

21 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

1.

Rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai už darbą rinkimų

komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės

pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo sistemą,

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ir rinkimų laikotarpiu vien

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dirbantiems pirmininko pavaduotojui ir nariams

taikomos minėtu įstatymu nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Laikotarpiu tarp

rinkimų ir rinkimų laikotarpiu dirbantiems dar ir kitur taikomos šio straipsnio

1 dalyje nustatytos darbo rinkimų komisijose apmokėjimo sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

22 straipsnis.

Rinkimų komisijų sudėties keitimas

ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios

komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija.

komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos

siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo

nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje

nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS

23 straipsnis.

Rinkėjų sąrašai

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) rinkimų

apygardų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi 2 kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali

būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi bendrieji

rinkėjų sąrašai. Šiuose sąrašuose apie rinkimų apygardos ar apylinkės rinkėjus

pateikiama informacija (vardas, pavardė, adresas, amžius), kuri reikalinga

rinkimų agitacijai organizuoti. Sąrašų sudarymo formą ir tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos

užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro

ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose.

Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

24 straipsnis. Piliečių įrašymo į

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo

duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos,

išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus,

tvarkančios piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios

piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos

Respublikos gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami

pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų

komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų

komisijų teikiama informacija.

Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos

Respublikos pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį

neveiksniu.

daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai

galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimu.

25 straipsnis.

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą

magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame

nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą rinkėjo gyvenamąją vietą)

sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki

rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu sudaromi piliečių, kurių

gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.

26 straipsnis.

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro

apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų

perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas piliečių, kurių gyvenamoji

vieta tiksliai nežinoma, sąrašas.

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms

iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su

apylinkės rinkėjų sąrašu. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti

nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui rinkėjo pažymėjimams įteikti,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos kontaktiniai telefonai taip

pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau kaip 55 dienoms

iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su

apylinkės rinkėjų sąrašu. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti

nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui rinkėjo pažymėjimams įteikti,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos kontaktiniai telefonai taip

pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

28 straipsnis.

Rinkėjo pažymėjimas

rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be šio

pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

adresas;

4) rinkimų

apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;

5) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

6) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) rinkimų data,

balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, taip pat nurodoma, kad

šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti įrašoma kita

rinkėjui reikšminga informacija.

29 straipsnis.

Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo

pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės

rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti

rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu

rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės

rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama

jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra

priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus

įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų

komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį

prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama

praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį

prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui,

jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos

Respublikos piliečio pasą.

30 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į

kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis

pasikeitė po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų

komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų

apygardos rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko

Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie

padarytus pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba

išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų

komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

31

straipsnis. Karių, rinkėjų, esančių bausmės atlikimo vietose, įrašymas į

rinkėjų

sąrašus

atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti

atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų

sąrašą.

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų

sąrašus.

esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų

sąrašą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis

įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta,

rinkėjų sąrašą.

31 straipsnis.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius

pareiškiniai dokumentai

Kandidatų

sąrašus  keliančios  organizacijos  turi  pateikti

Vyriausiajai rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) įstatus bei

registracijos dokumentus;

2) pareiškimą

apie dalyvavimą rinkimuose;

3)

apygardų,    kuriose   kandidatų   sąrašus   keliančios

organizacijos numato

kelti kandidatus,  sąrašą;

4) dokumentus,

patvirtinančius,  kad yra sumokėtas rinkimų

sąrašo    užstatas,

lygus  vienam  vidutiniam  mėnesiniam  darbo

užmokesčiui (VMDU),

padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami

kandidatai,

skaičiaus;

5) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų

komisijų sąrašus.

Kandidatų

sąrašus   keliančios  organizacijos turi  pateikti

apygardos rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios  organizacijos atstovo prie

apygardos rinkimų

komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,

kuriame kandidatai

surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus  sutikimus  būti  iškeltiems

šioje rinkimų

apygardoje;

3)

Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  išduotą  pažymą  apie

kandidatų sąrašus

keliančios organizacijos registravimą dalyvauti

šios savivaldybės

tarybos rinkimuose.

Keliamų

kandidatų sąraše  turi būti   kandidato    vardas,

pavardė, gimimo

data, gyvenamoji  vieta ir  turi būti pateiktas

dokumentas,

patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškinių

dokumentų  įteikimas pradedamas likus 65 dienoms

ir baigiamas likus

35 dienoms iki rinkimų.

Gavusi

sąrašus  keliančios  organizacijos      pareiškinius

dokumentus,

Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į

Teisingumo

ministeriją,  kad ši  patvirtintų faktą, jog kandidatų

sąrašus

kelianti    organizacija   registruota,    jos   veikla

nesustabdyta   ar

nenutraukta  ir pateikti  įstatai   galioja.

Teisingumo

ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.

Gavusi   pranešimą

apie  kokius    nors  registracijos  ar  kitus

trūkumus,

Vyriausioji  rinkimų komisija  turi apie tai nedelsdama

pranešti kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie

Vyriausiosios

rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per

7   dienas  po

pareiškinių  dokumentų  gavimo kandidatų  sąrašus

keliančios

organizacijos  atstovui išduoda  pažymą apie kandidatų

sąrašus

keliančios  organizacijos      registravimą  dalyvauti

savivaldybės tarybos

rinkimuose.

Pakeitimai:

Nr.1-757;

1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143

32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat

rinkimų dieną

Jeigu į

apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne

vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio

pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ir dokumentą apie

deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų

apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso

numerį ir adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų

komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir

imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų 2 kartus balsuoti arba jo

užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra

balsavęs 2 kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų

apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal

papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

33 straipsnis.

Skundai dėl rinkėjų sąrašų

rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio

įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis

rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip

7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir

sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,

jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos

apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas.

Teismo sprendimas yra galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

skundus ir pagal teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus

apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši -

Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau

kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

34 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius kėlimas

gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių

partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki

rinkimų.

politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše

negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų

skaičius pridėjus dar 5. Kandidatai į tarybos narius turi atitikti šio įstatymo

2 straipsnio reikalavimus.

35 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai

turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą

dalyvauti rinkimuose;

2) savo

registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos, politinės

organizacijos programą, rinkimų programą;

3) rinkimų

apygardų, kuriose partija, politinė organizacija numato kelti kandidatus,

sąrašą;

4) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat

įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams

apygardų rinkimų komisijose;

5) dokumentą,

patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;

6) praėjusių

metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų ir

politinių organizacijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai,

kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali pateikti ataskaitos

(pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir

politinių organizacijų įstatymą, apie savo biudžeto pajamas ir jų šaltinius,

išlaidas ir jų paskirtį, kopiją.

partija, politinė organizacija paskutiniuose Seimo arba tarybų rinkimuose buvo

iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti spaudoje

paskelbtos ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta vykdant Seimo, Savivaldybių

tarybų rinkimų įstatymus, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai

kopiją.

politinė organizacija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos

pareiškinius dokumentus:

1) kandidatų

sąrašus keliančios organizacijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;

2) iškeltų

kandidatų raštiškus sutikimus būti šios partijos, politinės organizacijos

iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą

kandidato į tarybos narius anketą ir jo pajamų bei turto deklaracijos,

pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašą,

patvirtintą mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracija buvo pateikta;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios

organizacijos įregistravimą dalyvauti šios tarybos rinkimuose.

tarybos narius anketoje pilietis, keliamas kandidatu į tarybos narius, pats

turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso numerį, asmens kodą, gimimo

datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo

arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos

sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis,

kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos

valstybės pilietybę - ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitos valstybės

piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir

kada tai padarė. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti

pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus

34 dienoms iki rinkimų.

36 straipsnis.

Kandidatų į tarybos narius registravimas

registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios

rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos, politinės

organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių organizacijų veikla

yra sustabdyta ar nutraukta.

partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų

komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją

dėl partijos, politinės organizacijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo

patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti raštišką atsakymą

ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą.

Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo

kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda pažymą

apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti

rinkimuose.

kandidato į tarybos narius užpildytus pareiškinius dokumentus, apygardos

rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio

reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į

Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės

institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis.

Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos

skubos tvarka, o raštiškas atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne

vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.

pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi

priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip

likus 31 dienai iki rinkimų.

pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama

pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

37 straipsnis.

Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam

įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai. Rinkimų komisijos posėdžiuose

jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais

svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų

komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo

teises. Paskelbus tarybų rinkimų datą, partijų, politinių organizacijų

įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai

gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų

komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas

registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo

rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo.

dienos partija, politinė organizacija įgaliojimą atstovauti gali bet kada

atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas

rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo

atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.

38 straipsnis.

Rinkimų užstatas

sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra paskutinio paskelbto šalies ūkio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.

užstatas pakeisti vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują

kandidatą – 0,5 VMDU, sujungti kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną

sujungiamą sąrašą.

užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi 2 kartus didesni tai partijai,

politinei organizacijai, kuri paskutiniuose Seimo arba tarybų rinkimuose buvo

iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje

paskelbtos ataskaitos apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai

kopijos.

po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina

rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, politinei organizacijai, jei jos

iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta

ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai.

užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-184,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-692 (2001 03 09)

39

straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose

arba

keliuose kandidatų sąrašuose

kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės

organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų

kandidatų sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje,

Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų

kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų,

kandidatas raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų

sąrašų.

39 straipsnis.

Rinkimų užstatas

kandidatų į tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje - vienas

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą - pusė VMDU,

sujungti kandidatų sąrašus - po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.

įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi 2 kartus didesni tai partijai,

politinei organizacijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų

rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir

nepateikė spaudoje paskelbtos ataskaitos apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai kopijos.

rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų

užstatą jį sumokėjusiai partijai, politinei organizacijai, jei jos iškeltų

kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta

ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą

rinkimų agitacijai.

pervedami į valstybės biudžetą.

40

straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose

arba keliuose kandidatų sąrašuose

tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės

organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų

sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji

rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų

sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas

raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų.

40 straipsnis.

Kandidatų sąrašų sujungimas

Likus ne mažiau

kaip 35 dienoms iki rinkimų, kelios partijos, politinės organizacijos gali

sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai

pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos

pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti

pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas

rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik

asmenys, įrašyti sujungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis

“koalicija” ir negali būti nuorodų į partijų, politinių organizacijų,

nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu

sąrašu. Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip

vienoje koalicijoje.

41 straipsnis.

Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

organizacija, taip pat pilietis, iškeltas kandidatu į tarybos narius, bet

kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš

dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų. Partija,

politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai

praneša pareiškimu, pilietis - pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie

tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti

grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 38 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius

dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus.

pareiškinius dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti

koalicijoje, tai jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų

sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas

koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos

partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus

rinkimų pareiškinius dokumentus, koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos, politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja

tik kaip šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.

atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą,

kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 5 kandidatai, anuliuojamas visų šio sąrašo

kandidatų registravimas.

42 straipsnis. Kandidatų ir

kandidatų sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos

kampanijos

pradžia

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia

rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms,

politinėms organizacijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio

paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija perduoda

atitinkamam atstovui rinkimams kandidatų į tarybos narius pažymėjimus su juose

įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo

metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame

sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų

rezultatų paskelbimo.

mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia

rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus

(jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

TARYBŲ NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS

43

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė pasisakyti susirinkimuose,

naudotis

visuomenės

informavimo priemonėmis

rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose

turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,

pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse ir skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos

rinkimų programą.

valdžios ir valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti

kandidatams į tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti

reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus

ir Vyriausybės nutarimus.

43 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų

agitacija finansuojama   iš   valstybės,  taip pat

kandidatų

sąrašus   keliančių  organizacijų  gautų lėšų, kurios

kaupiamos

specialiose rinkimų sąskaitose.

Maksimalus

leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis

kiekvienam rinkimų

sąrašui yra  20 VMDU  ir 200  VMDU kandidatų

sąrašus

keliančiai   organizacijai.  Jei  pervestų į atitinkamą

sąskaitą lėšų

dydis  viršija  nustatytą  sumą, bankas perteklių

perveda  į

valstybės  biudžetą.  Apmokėti  rinkimų    agitacijos

išlaidas ne iš šių

sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų

agitaciją buvo

apmokėta  ne iš  specialios  rinkimų  sąskaitos,

sumokėtoji suma   ne

ginčo tvarka  išieškoma  iš  jos  gavėjo  ir

pervedama į

valstybės biudžetą.

Iš valstybės

lėšų apmokama  už  pagal  šį  įstatymą skirtą

respublikinio bei

savivaldybės radijo   ir televizijos laiką, už

rinkimų programos

kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.

Kaip

naudojamos    rinkimų   agitacijai   skirtos   lėšos,

kontroliuoja

finansų  institucijos, Vyriausioji  rinkimų komisija

ir apygardų

rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas  apie lėšų

šaltinius ir

naudojimą rinkimų  agitacijai   kandidatų   sąrašus

iškėlusios

organizacijos  turi paskelbti  spaudoje ne vėliau kaip

per 30 dienų po

rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam

sąrašui, kandidatų

sąrašus iškėlusiai  organizacijai gautų  lėšų

suma ir   jų

likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip

per 25  dienas po

rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas

kandidatų sąrašus

iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.

Laiku   neuždarytų

sąskaitų  lėšas  bankas perveda į  valstybės

biudžetą.

44 straipsnis.

Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule,

grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę

rinkti ir būti išrinktais į tarybas, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat

rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus,

neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę

šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat

traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

45

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė būti atleistam nuo darbo ar

tarnybinių

pareigų

rinkimų agitacijos kampanijos laiku

Kandidatas į

tarybos narius rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 14

dienų, jo prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

45 straipsnis.

Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule,

grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę

rinkti ir būti išrinktais į tarybas, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat

rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus,

neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę

šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat

traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą į tarybos narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

46

straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė būti atleistam nuo  darbo ar

tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos laiku

Kandidatas į tarybos narius

rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 14 dienų jo prašymu

atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

47

straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į tarybos narius

rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos tarybos

pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti

patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos

administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų

agitacijos kampanijos metu.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

46 straipsnis.

Kandidato į tarybos narius neliečiamybė

Kandidatas į tarybos narius

rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos tarybos

pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti

patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos

administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų

agitacijos kampanijos metu.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

47 straipsnis.

Rinkimų agitacijos pagrindai

partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo

nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos

kampanija.

gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

48 straipsnis. Naudojimosi

visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka

organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir

savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Rinkimų agitacijai skirtų

laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,

suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Ji taip pat

paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus iškėlusių

organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai

kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip po 20

minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai iškeltų

kandidatų sąrašų skaičiui.

savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų

agitacijai, nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir

televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų

lygiateisiškumo principai.

sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia

apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios programos pateikimo. Kandidatų

sąrašo rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu.

komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik rinkimų specialių

sąskaitų dydis.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

49

straipsnis. Kandidatą į tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas

ir

kandidato

atsakomoji nuomonė

agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia

kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius

duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama

daugiau kaip 3 kartus per savaitę, - likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose

visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais

atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau

kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje),

tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią

sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato

atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus

ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė

kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to,

kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti

rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio

įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios nuomonės,

ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje

visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir

kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės

informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei

netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi,

nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės

reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti

atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta

ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;

kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame

pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, politinės

organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą

apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą

šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji

pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį

radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo

atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė

neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios

nuomonės.

49 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos

ir                             tvarka

sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis

valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus

iškėlusių organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip

po 20 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai

iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai,

nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos

vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų

lygiateisiškumo principai.

sąrašo rinkimų programą paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo

jos pateikimo.

komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik specialių rinkimų

sąskaitų dydis.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

50

straipsnis. Kandidatą į tarybos narius kompromituojančios medžiagos                               skelbimas

ir kandidato atsakomoji nuomonė

rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai

tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri

leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę - likus 5 dienoms iki rinkimų,

kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet

visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne

vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės

leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją

nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas

išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti

daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės

informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip

per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus  2 dienoms

iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo

priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios

nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją

nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir

kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės

informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios nuomonei

netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi,

nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės

reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti

atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta

ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;

kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame

pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, politinės

organizacijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą

apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą

šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji

pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį

radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo

atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš

tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą

paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato

atsakomosios nuomonės.

51

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine                            padėtimi

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,

įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis

tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos

sąlygas.

yra kandidatas į tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 49 straipsnyje

nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti

visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik

spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų

agitacijos.

52

straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į

tarybos narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje,

atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.

rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų

sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į

atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į

valstybės biudžetą.

išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat

gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba

nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo

kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų

draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip

0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir

paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis

paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į

specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo

padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė

organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai,

kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina

specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie

gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu.

Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo,

gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji

remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti

atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos

paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato,

kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje),

jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio

nekeičia.

inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už

rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų

sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar

atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų

agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda

į valstybės biudžetą.

agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija,

politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame,

savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų

atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos

maksimalaus leistino dydžio.

agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir

Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas,

kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir

panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.

rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai,

kandidatų sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo

nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

53

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta

likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus

tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo

patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, balsavimo biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir

išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų,

paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų

pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis - balsuoti dėl

kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

biuletenį kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų

didėjimo tvarka tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Šriftas

parenkamas tokio dydžio, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą.

Biuletenyje įrašomi partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimai

ir ne mažiau kaip 5 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės.

56

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams

pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, balsavimo

biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo

pradžios.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi

būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų,

laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne

mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami

pagal radiograma perduotą jų aprašymą.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija

turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas

galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti

iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar

rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje

rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas

kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo

patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų

komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam

inventoriui įsigyti.

58

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

politinės organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų

apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų

ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba

tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo

nuožiūra;

2) apygardos

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,

vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos

Respublikos piliečiams pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus

arba atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas,

pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.

pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas

komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti

stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų

būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus

išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje

ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia

šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas

apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart

pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir

balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose

(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

61

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas.

Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra

tuščia ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad

balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės

rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,

antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų

biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų

biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

62

straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui

rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar

pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų

apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas

rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo

biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba

išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą,

neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio

neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar

jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų

biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas

vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui

negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių

išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

63

straipsnis. Balsavimo tvarka

rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo.

Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų

komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką

ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,

turi balsuoti pats.

64

straipsnis. Balsavimas paštu

paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 12 diena iki rinkimų

ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų

apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2

dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame

mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų

biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu

metu.

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto

viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus

(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.

Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo

nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto

darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų

komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų

stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs

rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į

šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša

apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi

teisės išduoti rinkimų dokumentų.

turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti

rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį voką;

4) vidinį voką

kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja

išorinį voką.

paštu vokus ir rinkimų biuletenį paštininkas atneša į namus negalintiems

vaikščioti rinkėjams likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių

vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro

apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų

duomenis, pateiktus raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos piliečių asmeniškai užpildytus prašymus atvykti paštininkui į namus.

Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir

rūpybos įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto,

rajono globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės

rinkimų komisijos sudaryto negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašo. Pašto

darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu

vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie neįrašyti į negalinčių

vaikščioti rinkėjų sąrašą.

išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku

ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto

skyriaus darbuotojui ;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę;

4) perduoti

balsavimo biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, ir

pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.

darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali

priimti tik kitą dieną.

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

50 straipsnis. Kandidatų sąrašą

iškėlusią partiją, politinę organizaciją

kompromituojančios

medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia

partiją, politinę organizaciją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią

medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo

priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, - likus 5 dienoms

iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki

rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, politinę

organizaciją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip

priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji

privalo suteikti galimybę partijai, politinei organizacijai ar vienam iš

partijos, politinės organizacijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę.

Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas

išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė

už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją

nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta,

ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją

pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo

nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti

savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo

priemonėje.

2.

Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus,

kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos, politinės organizacijos iškeltus

kandidatus, ir kurioje pranešama partiją, politinę organizaciją (jos skyrių ar

padalinį) negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės

paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)

apie partiją, politinę organizaciją, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama

kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją

nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti

netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją, politinę

organizaciją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią

medžiagą apie partiją, politinę organizaciją paskelbė jos pačios iškeltas

kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją, politinę organizaciją apibūdinančių

žinių; partija, politinė organizacija ar jos skyrius jau pasinaudojo

atsakomosios nuomonės teise.

nuomonę partija, politinė organizacija visuomenės informavimo priemonei

pateikia per savo atstovą rinkimams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos arba

per savo atstovą rinkimams prie apygardos rinkimų komisijos. Jeigu atstovas

rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo

kainą.

kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, per kurį pagal šį įstatymą

negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo

kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu

laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

51

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar

organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems

asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti

rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudotis

tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos

sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn

arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

yra kandidatas į tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje

nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti

visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik

spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų

agitacijos.

51 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į

balsavimo patalpą,  rinkėjas  pateikia  apylinkės

rinkimų komisijos

nariui   balsavimo   pažymėjimą, pasą ar kitą

dokumentą,

patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.

Balsavimo

pažymėjimas rinkėjui  negrąžinamas.   Jeigu  rinkėjas

balsavimo

pažymėjimo   nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar

kitą dokumentą,

patvirtinantį jo  asmenybę. Po  to, kai rinkėjas

pasirašė, jam

išduodamas rinkimų  biuletenis. Balsuojant  paštu,

balsavimo

pažymėjime pažymima   apie    biuletenio  išdavimą ir

balsavimo

pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Rinkėjui

išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos

narys, pažeidęs  šį

reikalavimą,  rinkimų komisijos nutarimu gali

būti nušalintas  nuo

rinkimų  biuletenių išdavimo arba pašalintas

iš komisijos narių.

52 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į tarybos narius gautų lėšų,

kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą.

sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų sąrašui

ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į

atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į

valstybės biudžetą.

agitacijos išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų,

taip pat gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti

arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar

teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų

sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė

didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos

gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas.

Norintysis paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas

lėšas į specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos

gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija,

politinė organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų

komisijai, kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma

sumažina specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda

pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos

laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar

savivaldybių kapitalo, gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar

kandidatą (kandidatus) ji remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti

nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei už tokios rinkimų

agitacijos skelbimą negali būti atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu

vienkartines rinkimų agitacijos paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU,

nemokamai teikia kandidato, kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims,

nurodytiems 51 straipsnyje), jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos

maksimalaus leistino dydžio nekeičia.

inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už rinkimų

agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų

sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar

atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų

agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda

į valstybės biudžetą.

agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija,

politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame,

savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų

atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos

maksimalaus leistino dydžio.

agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir

Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas,

kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir

panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.

rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai, kandidatų

sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo nuožiūra.

Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

53 straipsnis.

Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta

likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus

tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo

patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų nustatyta

tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54 straipsnis.

Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, rinkimų biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir

išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų,

paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų

pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis - balsuoti dėl

kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl trijų šio sąrašo

kandidatų pirmumo.

biuletenyje turi būti:

1) išspausdintas

nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios

biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2) vienoje

biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to

paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir

pavadinimai jiems suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo

pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui

skirtą plotą. Taip pat įrašoma ne mažiau kaip 5 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai

ir pavardės;

3) antrojoje

biuletenio dalyje trys specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo

pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

56 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams

pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų

biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo

pradžios.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57 straipsnis.

Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija

turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali

būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar

rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje

rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas

kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo

patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų

komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam

inventoriui įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje.

58 straipsnis.

Rinkimų stebėtojai

organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų

apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų

ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba

tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo

nuožiūra;

2) apygardos

rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,

vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos

Respublikos piliečiams pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus

arba atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas,

pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.

pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas

komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti

stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų

būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus

išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos

posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia

šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas

apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart

pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59 straipsnis.

Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną

nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.

Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60 straipsnis.

Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima

rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių

renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie

įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

61 straipsnis.

Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo

patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos

narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų

komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų komisijos

pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją

antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo

patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų

komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja

rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius

komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių

skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro

rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

63 straipsnis.

Balsavimo tvarka

rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį

ne balsavimo kabinoje draudžiama.

biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”, ir

specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo trijų pasirinktų balsuoto

sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį

įskaitomas tik vienas balsas.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų

komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką

ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,

turi balsuoti pats.

65 straipsnis.

Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės

rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,

pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas

skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos

sąlygos į jį atvykti rinkėjams.

judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje

šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

negalinčius atvykti į balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės

rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2

komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus

pareigūnai.

asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį

ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens

(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar

rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.

socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl

balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams

privalomas.

draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl

chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo

negali suprasti savo veiksmų esmės.

66 straipsnis.

Balsavimas kariniuose daliniuose

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui

skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.

galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

68 straipsnis.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, apskaitos

duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka.

dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.

su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms

rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija.

69

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo

nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo

patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami

pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo

patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai

atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia

viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas

komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus

rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų

skaičiavimo protokolas.

protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų

visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo

ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia

komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių

biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi

ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

69 straipsnis.

Balsavimas kariniuose daliniuose

vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai,

kaip nustatyta 68 straipsnyje.

sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų

apylinkėse.

71 straipsnis.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas,  apskaitos duomenis

nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka.

rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus

ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.

užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne

vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

72

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo

nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo

patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami

pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo

patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai

atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia

viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas

komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus

rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų

skaičiavimo protokolas.

duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys

skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės

kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir

skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas,

pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio

tuščiojoje pusėje.

72 straipsnis. Balsavusių paštu

rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų

pirmumo balsų skaičiavimas

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti

rinkimų biuleteniai:

1) apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius

balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo

protokolą;

2) išoriniai

vokai po vieną atplėšiami;

3) iš išorinio

voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji

sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas

antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas

asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,

liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties

rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo,

arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu

vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis

negalioja. Šį faktą būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko

(vokų);

4) apylinkės

rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma

“balsavo paštu” arba “BP” ir balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę,

įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

5) baigus

peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir

atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke

yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai

pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71

straipsnio reikalavimus.

apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu

vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir

perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo

rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši protokolo

dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir apylinkės rinkimų

komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo balsai yra

suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus,

paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali

nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų.

Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie

turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos rinkimų komisijai. Šiuo

atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų

komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų

skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:

1) grąžinti

biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų

komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2) pakeisti

apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą

dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos

rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo

atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo

vietą ir laiką.

komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius,

ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas

specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą,

kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas,

vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas

pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų

skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo

pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų

skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų

komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą

iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:

įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,

kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali

dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų

biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei

rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija

patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo

balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu

dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir

teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją

dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos

rinkimų komisijai.

73 straipsnis.

Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas,

kurio pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkėjų

skaičius rinkimų apylinkėje;

2) gautų iš

apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,

atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje

rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba

balsavo už kelis sąrašus, skaičius;

8) balsadėžėje

rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;

9) balsadėžėje

rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) paštu gautų

vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų

biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba

balsavo už kelis sąrašus, skaičius;

12) paštu gautų

biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;

13) paštu gautų

už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) iš viso

biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba

balsavo už kelis sąrašus, skaičius;

16) iš viso už

kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų

balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių

rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija

imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo

protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus),

šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį pasirašo

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie

protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų

biuletenių skaičius;

2) kiekvieno

kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

3) visų

kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

4) negaliojančių

biuletenių skaičius;

5) kiti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo stebėtojai. Jų

pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo

antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu apygardos ar apylinkės

rinkimų komisija nustato, kad duomenyse, nurodytuose balsų skaičiavimo

protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida, yra surašomas protokolas

klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis, biuleteniai grąžinami apygardos

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima apygardos rinkimų komisija.

74 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais

biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu

biuleteniai - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3) ne tos

rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

4) biuleteniai,

kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų sąrašą (pažymėjo daugiau kaip vieną

kandidatų sąrašą; nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo; pagal padarytą žymą

neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).

75

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai

visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus

rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į

paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo

protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu

ir viso komisijos darbo laikotarpio finansiniais dokumentais apygardos rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų

dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

75 straipsnis.

Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas

Jei  nutrūkus

tarybos  nario   įgaliojimams   savivaldybės

taryboje lieka

laisva  vieta,  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos

sprendimu, priimtu

ne  vėliau kaip  per 10  dienų po nebesančio

savivaldybės tarybos

nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa

tos kandidatų

sąrašus  iškėlusios organizacijos  ar  koalicijos

sąrašo, pagal

kurį  buvo išrinktas  nebesantis  tarybos  narys,

pirmas neišrinktasis

kandidatas.

Jeigu rinkimų

sąraše neišrinktų   kandidatų nėra, atliekamų

mandatų skaičius

paskirstomas kitiems  sąrašams taikant  liekanų

metodą.

76 straipsnis.

Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir

patikrina:

1) ar yra

pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji vokai su

rinkimų biuleteniais);

2) paketų ir

vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į balsų

skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie

neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus

duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų

skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičius

pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar

prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios

nuomonės, stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų

saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti

rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik

apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų

biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali būti

išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam komisijos

nariui. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo

užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo bei juos

gabenančių asmenų saugumą.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų

komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,

kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

77

straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas

Vyriausiajai

rinkimų komisijai

Apygardos

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir

kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai

per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai

rinkimų komisijai.

62 straipsnis. Rinkėjo

asmenybės nustatymas

patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar pilietybę.

Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios

rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda,

įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo

pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų

biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas

vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.

Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir

rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

64 straipsnis.

Balsavimas paštu

galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų

priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti

paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 7 diena iki rinkimų

ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų

apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2

dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame

mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų

biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu

metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako

tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos

pirmininkas.

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto

viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus

(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.

Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo

nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto

darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų

komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų

stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs

rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į

šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša

apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi

teisės išduoti rinkimų dokumentų.

skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai

užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali

stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus

stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį voką;

4) vidinį voką

kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;

5) užklijuoja

išorinį voką.

paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės

atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus

pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su

paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat

gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro

apylinkės rinkimų komisijos pagal piliečių užpildytus Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Rinkimų

komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar jo įgaliotam

apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu gauna šių

rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Piliečių prašymai

taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos ar sveikatos

priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai

pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl

sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų

apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys

negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,

neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba

rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės

negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą

gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai

nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus

užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę

klaidingų žinių apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti

balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku

ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto

skyriaus darbuotojui ;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę.

balsuojant namuose draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį

balsuoti. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti

rinkimų biuletenį, slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį

užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį

voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti

pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką,

rinkimų komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo

išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti

paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

70 straipsnis.

Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų

komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų

biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo

protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo lapelius,

rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar

komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,

anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus

vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

71

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų

skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,

liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos

išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad

balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo

priima apygardos rinkimų komisija.

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų

komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami

ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių

(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus

balsadėžėje buvusius biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali

suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir

papildomai išskirti grupę biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną

kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius

biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir

negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu

aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne

šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti biuleteniai ir panašiai)

biuleteniai. Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos

rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokole. Visi biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą

patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir

biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai

turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų

voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija

nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių

rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo rinkėjas, bet

negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali

būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato

rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, pagal įrašą ar įrašus

dėl pirmumo neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal

šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.

Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris

kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba esant ginčui tarp komisijos

narių dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,

kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.

biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

77 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

pripažįstami:

1) nenustatyto pavyzdžio

rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų

apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (biuleteniai gauti paštu -

neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3) ne tos rinkimų apygardos

rinkimų biuleteniai;

4) biuleteniai, kuriuose

rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno

kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija

balsavimu.

78

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai

visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus

rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į

paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo

protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu

ir viso komisijos darbo laikotarpio finansine dokumentacija apygardos rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo

bei juos gabenančių asmenų saugumą.

79 straipsnis.

Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia

skelbiamas Internete.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių

atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip

skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

80

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus

balsavimui

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai

rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti

ne vėliau kaip per 24 valandas.

rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti

apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų

surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl

balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos

narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o

nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus

galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės

rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo

dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti

apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi

protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar

negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos

narius, tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet

kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas

po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo

apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus

išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1939,

2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06), įsigalioja nuo 2001 01 01

82 straipsnis.

Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos

rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia

perduodamas Lietuvos telegramų agentūrai (ELTA).

komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama

vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją

apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

83

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų      pasibaigus

balsavimui

organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai rinkimams,

rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo

protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip

per 24 valandas.

sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti

Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo

ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o

nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus

galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės

rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl

apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos

rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole

aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius

biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą

ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

[83 straipsnio 5 dalies

redakcija iki 1999 m. gegužės  d.]

organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne

vėliau kaip per 5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami galutiniai rinkimų

rezultatai, gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos

teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba neteisingo rinkimų

rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus apygardos teismo

sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

[83 straipsnio 5 dalies

redakcija nuo 1999 m. gegužės  d.]

iškėlusios kandidatų sąrašus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba

jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per

5 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami galutiniai rinkimų rezultatai, gali

apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui. Aukštesnysis administracinis

teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba neteisingo rinkimų

rezultatų nustatymo išnagrinėja per 5 dienas. Aukštesniojo administracinio

teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1047,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-511 (99.02.24)

84 straipsnis.

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji rinkimų komisija gali

pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje

arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo

esminės įtakos rinkimų rezultatams , arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar

kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų - kandidatų

sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių

mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

85 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

rengiami, jeigu rinkimai į tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti

negaliojančiais.

rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti

negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl

apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,

sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai

vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje

apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.

rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus

negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir

savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir

nustato naujų rinkimų į tarybą datą.

86

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą

Tarybos nario įgaliojimus

nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus

atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau

kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) tarybos

nariui atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą

atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas

notariškai arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos

vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) tarybos

nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties -

pagal įsigaliojusį tarybos nutarimą;

3) teismui

pripažinus tarybos narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėjus

teismo apkaltinamajam nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;

5) tarybos

nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą

dėl pilietybės netekimo;

6) paaiškėjus,

kad tarybos narys yra pažeidęs šio įstatymo 88 straipsnį - pagal įsigaliojusį

teismo sprendimą arba nuosprendį;

7) tarybos

nariui mirus - pagal notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.

86 straipsnis. Galutinių

rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus

šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7

dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3

dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios

organizacijos atstovo rinkimams  skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio

esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be

svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai

patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo

patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.

komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą

dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos narių pažymėjimus

pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po

rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant

mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus tose apygardose,

kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas

per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo

išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės

archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų

skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo

lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir

rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali

nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

• 87 straipsnis.

Laisvos tarybos nario vietos užėmimas

įgaliojimus pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario

vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa porinkiminio kandidatų sąrašo,

pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato

negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų

negavusių kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui

pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų

metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo

mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo

pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija

sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi

priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario

vieta.

kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,

negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus

tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio

nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.

• Pastaba. Lietuvos

88 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka

pripažinti negaliojančiais.

rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti

negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl

apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,

sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai

vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių

organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje

apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.

komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus

negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valdymo reformų ir

savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir

nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-231, 97.05.29,

Žin., 1997, Nr.50-1191 (97.06.06)

89

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą

Tarybos nario įgaliojimus

nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus

atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau

kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) tarybos nariui

atsistatydinus - pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti.

Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notariškai arba

pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos vadovo, arba

savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) tarybos nariui nedalyvavus

iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties - pagal įsigaliojusį

savivaldybės tarybos nutarimą;

3) teismui pripažinus tarybos

narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėjus teismo

apkaltinamajam nuosprendžiui - pagal įsigaliojusį teismo nuosprendį;

5) tarybos nariui netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės

netekimo;

6) paaiškėjus, kad tarybos

narys yra pažeidęs šios įstatymo 91 straipsnį - pagal įsigaliojusį teismo

sprendimą arba nuosprendį;

7) tarybos nariui mirus - pagal

notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją.

90 straipsnis.

Laisvos tarybos nario vietos užėmimas

pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji

užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas

buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu

šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos

nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą

po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra

pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato

negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario

mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7

dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.

šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas, negali tapti

tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos nariu iš

karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo

kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.

91

straipsnis. Tarybos  nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto

bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės

tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos

užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis

tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų

komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi

būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.

ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis

faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji

rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka

įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitų valstybių  specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos

nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.

tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos

Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo.

Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų komisijos

leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti

pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo”.

ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo

pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu

į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija

nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius. Jei kandidatas

to nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos

teismo nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl nusikaltimo, Vyriausioji

rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo  tarybos nario įgaliojimus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

67 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip

nustatyta 65 straipsnyje.

įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti

šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

78 straipsnis. Stebėtojų

dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus

apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo

priemonių atstovai.

turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų

Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms

dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti

protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu

su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų

komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas

prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų

komisija, kuriai jie pareikšti.

81 straipsnis.

Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus

rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1) apygardoje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) apygardoje

negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo

suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3) už kiekvieną

kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.

kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui

atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše

pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų

kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama

tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių

dokumentų eilėje.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų

komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus

apygardoje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

82

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų

apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas

sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos

kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant

mandatus) tik tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos

kandidatų sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų

balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus

nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už

kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,

turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio

skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų

paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

3.

Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo

sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų

skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus

kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam

sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos

likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai

surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems

atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų

liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.

Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal

eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie

mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų

metodu.

kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.

83 straipsnis.

Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje

apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas

po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po

rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo

rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų

rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos

rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne

vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų

rezultatus.

Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą

arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų

rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus

pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po

rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant

mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus tose

apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas

grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda

valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų

balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo

lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir

rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali

nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.