Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 53-996

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d.

Nr. I-532

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.:

Nr.

X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

1.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybų, tarybų)

nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose,

remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose

rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.

2.

Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo

priede.

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės

gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose

nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

2.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės

gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.

savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo

gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios

savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos

adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę

gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši

gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip

pat asmuo, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Savivaldybės

tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne

vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai

dienos.

4.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65

dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį, taip

pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Tarybos nariu

negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji

rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

5.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų

dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės

karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam

pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje

veikloje.

6.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų

teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės

padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio

su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

nuolatinis savivaldybės gyventojas, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną

balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą (pagal šių

balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek

gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir penkis papildomus balsus

balsuoti už penkių kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą –

pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno

kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai

kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje rinkėjo

balsams.

4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Savivaldybių

tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis. Slaptas balsavimas

asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam

asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats

balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai

nustatyta šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito

asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

2.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama

paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar

kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam

užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų

atskleisti balsavimo paslaptį.

6 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus

tarybų rinkimų agitacijos kampanijos metu ir rinkimų dieną draudžiama

tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu

atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (ar)

balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat

žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų.

medžiagos (politinės partijos ar kandidato programos, biografijos ar kitokių

informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų,

specialiai pagamintų rinkimų kampanijai ir skirtų politinei partijai ar

kandidatui propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.

3.

Nustatytus rinkėjų papirkimo faktus Vyriausioji rinkimų komisija gali

pripažinti šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, dėl kurio atsiranda šio įstatymo

85 straipsnyje nurodytos pasekmės.

7 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas

1.

Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu.

2.

Savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip

likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu

likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos

Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų rinkimų datos, savivaldybių

tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių

įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Savivaldybių tarybų rinkimai

rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki

tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

3.

Jeigu savivaldybių tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu,

sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus

teisės aktus.

4.

Savivaldybių tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių

patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame

įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų

dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų

dienos ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai,

pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią

atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas,

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

8 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

1.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra

rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos

nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio

pradžios.

vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų), atstovai ir

stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių

partijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių

atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į savivaldybės

tarybos narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas

sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių

aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos

pirmininkas.

3.

Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia

vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat

tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus

rinkimų komisijos pirmininkui.

4.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija

gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų

darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių

darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

5.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti

grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai

tikrinti įeinančių į posėdžio salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens

apžiūrą.

6.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius

komisijai normaliai dirbti.

9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Savivaldybių tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo

išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos

rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir už rinkimų

komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų

lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių

patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir

išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus

rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines

išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų

Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

ANTRASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

APYGARDOS IR APYLINKĖS

10 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

1.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena

daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę

turintys šios savivaldybės rinkėjai.

2.

Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1)

daugiau kaip 500 000 gyventojų – 51 savivaldybės tarybos narį;

2)

nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų – 41 savivaldybės tarybos narį;

3)

nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų – 31 savivaldybės tarybos narį;

4)

nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 27 savivaldybės tarybos narius;

5)

nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų – 25 savivaldybės tarybos narius;

6)

iki 20 000 gyventojų – 21 savivaldybės tarybos narį.

3.

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji

rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir

vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji

rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.

3.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų.

Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės

pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie

pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip

likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose

negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų

komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos

adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis. Rinkimų komisijos

1.

Savivaldybių tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija;

2) apygardų rinkimų

komisijos;

3)

apylinkių rinkimų komisijos.

rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi

teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius

nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir

nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių

tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo

komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

3.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į

savivaldybės tarybos narius, kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir

partijos atstovu rinkimams (toliau – atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir

rinkimų komisijos nariu, kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir rinkimų

stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos

narys, kuris pageidauja būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius, prieš

duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu

atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to

nepadaro, jis pašalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir

neregistruojamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar iš kandidatų sąrašo

išbraukiamas.

13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

1.

Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2.

Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

1)

vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2)

vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį

teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų

draugija;

3)

vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės

tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4)

partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5)

partijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo

ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

3.

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų.

narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje

rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau – kandidatūra).

Partijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos narių mandatų

per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą

(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo

(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną

kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal

savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal

vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras

turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, jų koalicijos kandidatūrų

sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai

iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,

Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais

asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba

savivaldybės administracijos direktoriaus.

5.

Visais atvejais ne mažiau kaip 3 komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į

apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų.

Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba

Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytų asmenų.

6.

Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba

Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas,

sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji

rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną –

savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas

organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

7.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji

rinkimų komisija.

8.

Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

14 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos

rinkimų komisija:

1)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

2)

prižiūri, kaip rinkimų apygardoje įgyvendinamas šis įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų

komisijas;

4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių

rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir apie rinkimams

panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5)

registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus, stebi politinę

reklamą apygardos teritorijoje ir teikia stebėjimo duomenis Vyriausiajai

rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka;

6)

priima partijų kandidatų į savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškinius

dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius, įregistruotiems kandidatams

išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato

koalicijų kandidatų sąrašų numerius;

7)

sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų,

areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų

sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas

balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

8)

surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus

ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos

narių sąrašą;

9) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų

komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų

teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

10) vykdo kitus šio įstatymo numatytus

įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos

rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų,

turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta

pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas

kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų

apylinkė, administracijos direktorius.

2.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1)

kiekviena partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi

Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo

narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu

su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar partijų koalicija, per

paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip 2 šios tarybos

narių mandatus. Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje,

tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

partijomis.

3.

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių

rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje

koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant.

4.

Partijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip

likus 48 dienoms iki rinkimų.

5.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų

komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma

kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija

negali jos atmesti.

6.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardos rinkimų

komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių

skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis

pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės

administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais

tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3

apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų

komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo

asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti

skiriamas komisijos nariu.

7.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria apygardos

rinkimų komisija.

posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų

komisija:

1)

iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas

su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2)

nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų

apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos

balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos

priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos

įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja balsavimą namuose;

4)

kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio

įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo

kabinos ir balsadėžės;

5)

rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6)

suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7)

svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo,

balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo

ir priima sprendimus;

8)

vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytinis pasižadėjimas

narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį

pasižadėjimą.

apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų komisijos

nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų,

sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti

nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų,

sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti

nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“

3.

Davęs rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu

pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Pasižadėjimas

galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

4.

Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos

paskyrusi rinkimų komisija.

5.

Vyriausioji ar apygardos rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį,

nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs

rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, netenka pareigų rinkimų

komisijoje.

18 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių.

Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos

narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko

balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu

pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama

protokolo dalis.

rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai

nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi

komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal šį

įstatymą jiems pavestus darbus.

3.

Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą,

draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų

valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį

pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Skundai dėl

rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

1.

Partija, iškėlusi kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į

savivaldybės tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali

apskųsti:

1)

apylinkės rinkimų komisijos – apygardos rinkimų komisijai;

2)

apygardos rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui.

2.

Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos

sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą

arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys

apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos

apygardos administraciniam teismui.

3.

Apygardos administraciniam teismui paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ne

vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne

darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami

tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,

apygardos rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai

nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti, bet neišnagrinėtų skundų.

20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai

privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms

reikalingus duomenis.

2.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų

pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

3.

Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

4.

Savivaldybės, valstybės įstaigos ir kitos organizacijos privalo suteikti

rinkimų komisijoms tinkamas patalpas ir įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininkų

pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų

komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

22 straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas

pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį

patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

2.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos

pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

3.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5

dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS

23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

1.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2)

rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių

rinkėjų sąrašai.

2.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai

gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

3.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę

turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti

įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

tikslais gali būti sudaromi ir teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji

rinkėjų sąrašai. Partijos, kurios yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų

valstybės registre, gali gauti bendruosius rinkėjų sąrašus (elektroninėse

informacijos laikmenose arba atspausdintus). Bendruosiuose rinkėjų sąrašuose

pateikiami: rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų

sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija. Jeigu rinkėjas teisės

aktų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos

adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose,

šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti

bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų

agitacijos tikslams. Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

5.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai,

kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse

informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie

asmens duomenys:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

2)

rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

3)

rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos

adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios

vietos adresas ir gimimo metai ar kurie nors iš šių duomenų būtų nurodomi

bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, teikiamuose partijoms. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios vietos

adresas ir gimimo metai būtų skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.

24 straipsnis. Asmenų

įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys asmenys

pagal paso, asmens tapatybės kortelės ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios

asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios

vietos deklaravimo duomenis, registruojančios asmenų mirtį ir pilietybės

netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre

laiku ir tinkamai būtų pakeisti ar patikslinti atitinkami duomenys. Pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra

išankstiniai.

2.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų

komisija remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų

komisijų pateikta informacija.

3.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbrauktas:

1) miręs

rinkėjas;

2)

asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis leidimo nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje;

3)

rinkėjas, kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu;

4)

asmuo, kurio leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra įstatymų

nustatyta tvarka panaikintas.

4.

Likus iki rinkimų ne daugiau kaip 7 dienoms, išankstiniai rinkėjų sąrašai su

juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai.

Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios

rinkimų komisijos sutikimu.

25

straipsnis. Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar

deklaruotą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų

komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos

rinkimų komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus

adresas nežinomas, sąrašai.

25 straipsnis.

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą

elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar deklaruotą

rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau

kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu

sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

26

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat

sudaromas rinkėjų, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami

rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į

rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas,

taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra

įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui

įteikti rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos

telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir apygardų rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

28

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Be šio pažymėjimo

balsuoti paštu negalima.

pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

adresas;

4) rinkimų

apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;

5) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

6) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) rinkimų data,

balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, taip pat nurodoma, kad

šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti įrašoma kita

rinkėjui reikšminga informacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

29

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo

pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės

rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti

rinkimų komisijai savo pasą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo

pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra

priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas viešai pareiškia,

kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų

komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį

prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama

praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį

prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu

jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti pasą, asmens

tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

30

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į

kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis

pasikeitė po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų

komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų

apygardos rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko

Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus

pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija

šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

26 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo

gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to,

sudaromas rinkėjų, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas.

27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su

rinkėjų sąrašais

apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys

teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie

įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių

budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali

pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme

nustatytam rinkėjo pažymėjimų įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų

komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti

daugiabučių namų laiptinėse.

2.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir apygardų rinkėjų sąrašai viešai

neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali

būti teikiami ir telefonu.

28 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

1.

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame

nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas.

Rinkimų komisijos pirmininko pasirašytus rinkėjo pažymėjimus įteikia rinkimų

komisijos. Savo rinkėjo pažymėjimą gali išsispausdinti ir pats rinkėjas ar jo

prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninėmis ryšio

priemonėmis. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas, išskyrus

atvejus, kai dėl fizinių trūkumų rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo

pažymėjimą pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo nurodydamas savo vardą,

pavardę ir asmens kodą. Be rinkėjo pažymėjimo (dublikato) balsuoti negalima.

2.

Rinkėjo pažymėjime nurodoma:

1)

rinkėjo vardas ir pavardė;

2)

rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3)

rinkėjo adresas;

4)

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas,

numeris ir balsavimo patalpos adresas;

5)

rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

6)

rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kad šis

pažymėjimas yra būtinas balsuojant, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus

svarbi informacija.

3.

Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar

negauto rinkėjo pažymėjimo, dublikatas rinkėjui turi būti išduodamas

nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į

pažymėjimą.

29 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

1.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

2.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

pažymėjimas įteiktas rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų

sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam

kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta

rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų

įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki

rinkimų.

4.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas

rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti

apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai

rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba asmens tapatybę patvirtinantį kitą

dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir

nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės

rinkimų komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

5.

Apygardos rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše

įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą

pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų

sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos

rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą.

2.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad

išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas

arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir

apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus

pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija

šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

31 straipsnis. Rinkėjų,

esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti į privalomąją karo tarnybą,

rinkėjų sąrašą.

atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių

vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra

deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs

gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius

(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol

pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo

įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo

bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),

rinkėjų sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

32 straipsnis. Rinkėjų

sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės

rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip

iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės

kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentą

apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios

rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į

papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,

asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir

adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija

patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi

priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo

užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra

balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų

apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal

papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

2.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam

teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra

galutinis.

3.

Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir

skundai nenagrinėjami.

skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas

apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši –

Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau

kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

34 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius kėlimas

*1. Kandidatus

į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių

partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos

narių skaičiaus, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.

į savivaldybės tarybos narius kelia pateikdama kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę.

Sąraše kandidatų į savivaldybės tarybos narius negali būti mažiau kaip 10 ir

du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius. Kandidatai

į savivaldybės tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio

reikalavimus.

*Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio

(2006 m. gruodžio 21 d. redakcija; Žin., Nr. 143-5445) 1 dalis ta

apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių

tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų

savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus

kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

35 straipsnis. Kandidatų į

savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai

įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1)

pareiškimą dalyvauti rinkimuose;

2) savo

registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,

rinkimų programą;

3)

savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,

sąrašą;

4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti

partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui

rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų

komisijose;

5)

dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;

6) praėjusių metų finansinės veiklos

deklaracijos, kuri pagal Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta

mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali

pateikti partijos biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties

ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių

partijų įstatymą, kopiją.

savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus,

ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo

rinkimų agitacijai ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta pagal Seimo,

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kopiją.

3.

Partija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1)

partijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;

2) iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos

narius rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje

rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos

narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų,

pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus,

patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat

privačių interesų deklaraciją. Kandidato į savivaldybės tarybos narius privačių

interesų deklaracijos duomenis apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5

dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą

pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios partijos

įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.

4.

Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į

savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,

paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,

gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti

teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis

privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į

atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar

įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribotas

dalyvavimas politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su

savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos

valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus

klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra

kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų

teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į

savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo

gali ir neatsakyti.

likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.

36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos

narius registravimas

kandidatų į savivaldybės tarybos narius registravimo terminui,

Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos

reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų

narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

2.

Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos

registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija

per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. Patikrinusi pateiktus

pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių

dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams

išduoda pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios

partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.

3.

Tikrindama kandidato į savivaldybės tarybos narius užpildytus pareiškinius

dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio

įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali

kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas

valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui

duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas

ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,

bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.

4.

Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka

šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į

savivaldybės tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po

pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki

rinkimų.

rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui

rinkimams.

37 straipsnis. Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos

posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją

nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos,

kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti partijai, teritorijoje turi

visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą,

partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų

komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama

rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas

įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo

rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo.

atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą

asmenį. Šiuo atveju kitas atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam

išduotas atstovo rinkimams pažymėjimas, o atšaukto atstovo rinkimams

registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.

38 straipsnis. Rinkimų užstatas

savivaldybės tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra

paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.

2.

Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius vietą

sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą į savivaldybės tarybos narius – 0,5

VMDU, sujungti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus – po 0,3 VMDU už

kiekvieną sujungiamą sąrašą.

3.

Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai

partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo

iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje

paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos

kopijos.

4.

Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų

komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu

jos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas (jungtinis sąrašas)

įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje

ir spaudoje yra paskelbta pagal šį įstatymą skelbtina lėšų šaltinių ir jų panaudojimo

rinkimų agitacijai ataskaita.

biudžetą.

39 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui

būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius keliose rinkimų apygardose arba

keliuose kandidatų sąrašuose

1.

Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius gali būti įrašytas tik į

vienos partijos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą rinkimų

apygardoje.

vienos partijos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą arba yra

iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija

pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše jis norėtų

balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas raštu nepraneša

savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašų.

40 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų

sujungimas

Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų,

kelios partijos gali sujungti savo kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų sujungimo, nurodydamos

koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai

į savivaldybės tarybos narius surašyti pagal iš naujo sudarytą eilę, ir

dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti

tik kandidatai į savivaldybės tarybos narius, įrašyti sujungiamuose sąrašuose.

Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į

partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas

vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje rinkimų apygardoje negali dalyvauti

daugiau kaip vienoje koalicijoje.

41 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius

dokumentus

koalicija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į savivaldybės tarybos narius,

bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar

iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.

Partija ar koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,

asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami

atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus

pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžintas tik po rinkimų,

jeigu jis taps grąžintinu, pagal šio įstatymo 38 straipsnį. Iki pareiškinių

dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 35 straipsnio 5

dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilę arba keliant naujus

kandidatus.

partija, įeinanti į koaliciją, tai jos iškelti kandidatai į savivaldybės

tarybos narius išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos

pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo

atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius

dokumentus, koalicijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše lieka tik

vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios

partijos kandidatai į savivaldybės tarybos narius.

anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10

kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų į savivaldybės tarybos narius

registravimas.

42 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos

kampanijos pradžia

1.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija

paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašą ir partijoms burtais

suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio paskelbimo dienos prasideda rinkimų

agitacijos kampanija.

apygardos rinkimų komisija perduoda atitinkamam atstovui rinkimams kandidatų į

savivaldybės tarybos narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų į

savivaldybės tarybos narius rinkimų numeriais. Kandidato į savivaldybės tarybos

narius rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato į savivaldybės

tarybos narius eilės numeriui keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato į savivaldybės tarybos narius

rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.

kaip

18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia rinkimuose

dalyvaujančių partijų kandidatų į savivaldybės

tarybos narius sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų

numerius.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS

43 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisė

pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

1.

Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į savivaldybių tarybų

narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose

susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių

visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos

rinkimų programą.

2.

Valstybės institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į

savivaldybių tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą

informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir

Vyriausybės nutarimus.

44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu,

apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti

teisę rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, organizuoti ir vykdyti

rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip

platinę melagingus duomenis apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius ar

trukdę kandidatui į savivaldybės tarybos narius susitikti su rinkėjais arba

kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti

pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų

dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba

kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

45 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų

narius teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų

agitacijos kampanijos laiku

savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos laiku, bet ne

ilgiau kaip 30 dienų

jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas

atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę

suteikti atostogas.

netaikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, kuris eina Respublikos

Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į savivaldybės

tarybos narius,

kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka

nustatyta Vyriausybės įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

46 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų

narius neliečiamybė

Kandidatas į

savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki

naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,

negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

47 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos

nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų

agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų

agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos

ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų

agitacijos išlaidų dydžio.

ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka

sąžiningų ir garbingų rinkimų.

48 straipsnis. Naudojimosi

visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka

iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir

savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis.

skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu . Ši

komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus

iškėlusių partijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai

kandidatų sąrašus keliančiai partijai skiriama ne mažiau kaip po 20 minučių

radijo ir po 20 minučių televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai

iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato apygardos rinkimų

komisija, suderinusi su savivaldybės radijo ir televizijos vadovais, ir

paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios programos pateikimo.

Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo

rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu.

priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis.

periodinės spaudos leidiniuose žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai,

kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų

komisija: rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją – Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos teikimu, rinkimų agitacijos periodinės spaudos

leidiniuose – žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.

8.

Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1)

ant statinių, kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos;

2) ant

transporto priemonių ir viešajame transporte;

3)

automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir

prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio

ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir

taip kelti pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą,

imituojančią kelio ženklus;

4)

ant skulptūrų ir paminklų;

5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6)

neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama,

savininko sutikimo.

nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik

suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir

saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.

savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų

lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą

kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame

įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė

reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama

viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos

vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir

skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.

gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos

teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti

savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki

rinkimų dienos. Jeigu stendai, skydai ar kitos teikiamos vietos išorinei

politinei reklamai netinkamos arba netinkamai įrengtos, apygardos rinkimų

komisija pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos

būtų tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje

visiems kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams (partijos išdėstomos

pagal sąrašų numerius) skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo

apylinkės rinkimų komisijos, kurios teritorijoje yra išorinei politinei

reklamai skirta vieta, pirmininkas. Šis plotas kiekvienam kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašui turi būti ne didesnis kaip A2 formato.

Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai į savivaldybės

tarybos narius ar jų įgalioti asmenys tam skirtuose reklamos plotuose. Jeigu

išorinė politinė reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės

administracijos direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.

12.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos

įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija vadovaudamasi šiame įstatyme nurodytais

pagrindais.

49 straipsnis. Kandidatą į savivaldybės

tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji

nuomonė

1.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą

(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,

kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki

rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,

bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti

paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo

priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti

atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės

tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji

nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už

kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato

atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji

buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų

agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo

nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius

atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į

savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo

priemonėje.

2.

Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama

tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už

konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama

kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės

paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)

apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga

ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti paskelbti

atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius reikalavimas

paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga

paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra

kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės

tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas

kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių

kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į

savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3.

Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės

informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į

savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo

kainą.

4.

Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius

buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama,

kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar

televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju

visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti

trigubą šio paskelbimo kainą.

5.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo

priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

6.

Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo

kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri

kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati

laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.

50 straipsnis. Kandidatų sąrašą į

savivaldybės tarybos narius iškėlusią partiją kompromituojančios

medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

1.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą,

kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti

visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per

savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo

priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti

medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų

visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai

ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę

sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas.

Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už

kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę

turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne

vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą

laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo

lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti

medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie

nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos

narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai

apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė

(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją,

taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia

teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti

atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne

apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią

medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės tarybos

narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar jos

skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3.

Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo

atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė

visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,

atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per

Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos

skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo

Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta

laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį

radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo

atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

5.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

6.

Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą

iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu

arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

51 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis

tarnybine padėtimi

1.

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių

institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar

savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų

agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis

tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių

pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi –

sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį

pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse

jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu

kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms

svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar

savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios

konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.

52 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų

politinės kampanijos finansavimas

Savivaldybių

tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų

ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.

53 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

1.

Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30

valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus

nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne

mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias

išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

2.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių

balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant,

kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti

rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma

rinkimų agitacija.

3.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo pažymėjimų, rinkimų biuletenių,

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų, plakatų su duomenimis apie

kandidatą (kandidatus) į savivaldybės tarybos narius, vidinių ir išorinių

balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų,

antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo

pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

1.

Savivaldybės tarybos rinkimuose kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas

biuletenis – balsuoti dėl kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašo ir dėl penkių šio sąrašo kandidatų į

savivaldybės tarybos narius pirmumo.

2.

Rinkimų biuletenyje turi būti:

1)

išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2) vienoje

biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems

suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašo pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų

užpildyti įrašui skirtą plotą. Be to, įrašoma ne daugiau pirmųjų sąrašo

kandidatų į savivaldybės tarybos narius vardų ir pavardžių, negu toje

savivaldybėje yra renkama savivaldybės tarybos narių;

3) antrojoje biuletenio

dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo

pasirinktų kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų numerius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

55 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl

kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio

sąrašo kandidatų pirmumo.

biuletenyje turi būti:

1) išspausdintas

nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios

biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2) vienoje

biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties

tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems

suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto

dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip

pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;

3) antrojoje

biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas

įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

56 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

1.

Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto

skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,

rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki

balsavimo pradžios.

rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir

pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo

pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi

visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų

priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,

slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti

rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios

rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir

turi būti iškabinti kandidatų į savivaldybės tarybos narius, renkamų šioje

rinkimų apygardoje, sąrašai. Be to, kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti

prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

2.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu

savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba

nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir

imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui

įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje.

58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra

asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.

Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta

jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio

reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms

arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo

nuožiūra;

2)

apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos

teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems

kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją

rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos vietos skyriaus arba

atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,

asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.

komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos

pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą

arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,

atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų

stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

3.

Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia

šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas

apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti

iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta

rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje

patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus

jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus

renginius

Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų

renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat

negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į

balsavimo patalpos pastatą.

61 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis

policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar

balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija

nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą

apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių

skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda

rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų

rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų

pradžią.

63 straipsnis. Balsavimo tvarka

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti

biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

2.

Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis

balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių

pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to

paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui

pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

3.

Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai

išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo

pasirašo.

pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą

asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją),

kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie

trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.

65 straipsnis. Balsavimas namuose

neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni

rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į

rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus.

apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės

teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems

rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų

dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje

ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose

baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl

fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti

apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo

šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą

pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos

sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar

laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į

kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki

rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų komisija.

rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba

šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų

biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos

į namus pristato ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos

pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai.

Balsavimą namuose gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti

rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

5.

Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus

grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau

kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12

valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)

rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas

namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų

pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

6.

Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

7.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,

vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu rinkėjas įteikia

apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą

voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda

rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir

stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7

dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį

balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems

asmenims.

66 straipsnis. Balsavimas sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose

1.

Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę

balsuoti šiose įstaigose.

2.

Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta:

rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda

apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6

ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,

atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų

stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

5.

Rinkėjai, kurie dėl fizinių trūkumų negali patys atlikti balsavimo veiksmų,

gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

6.

Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams

draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos

įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti

draudžiama.

67

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose

vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo

tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse

karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse

operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose daliniuose tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,

asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi

rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai,

iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio

priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria

balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus

pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį

atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad

rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus

užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti

balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę,

į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių

nuostatos.

apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

68 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

1.

Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti

savo bausmės vykdymo įstaigoje.

2.

Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos

bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto

vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio

įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas

ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos

rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal

elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio

nuostatos.

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio

ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

poveikį bausmių vykdymo įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar

skubinti jį balsuoti draudžiama.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

1.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje

nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

paštu vokų ir biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu

tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo

specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,

naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,

išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų

komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo

paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų

užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais

rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų

dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,

komisijai.

3.

Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo

grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos

rinkimų komisijai.

4.

Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas

ar jo įgaliotas asmuo įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne

vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

5.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,

išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius

apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio

įstatymo 65( )straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius

rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki

rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.

6.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų

dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai

iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus,

sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

7.

Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose

balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal

šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų

balsai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

71 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip

3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

2.

Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti

rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,

atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais

biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

3.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai

suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į

specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir

sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

72 straipsnis. Rinkimų apylinkės

balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

1.

Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri

apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,

liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos

išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad

balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo

priima apygardos rinkimų komisija.

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir

stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant

kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus

grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius

biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali suskirstyti į grupes

pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir papildomai išskirti grupę

biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba

balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius biuletenius, nustatomi

rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių

skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys

būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų

komisijos antspaudu antspauduoti ir panašiai) biuleteniai. Apie tokius

biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų komisijai ir apie

tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Visi biuleteniai

turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės

sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir biuletenius perskaičiuoti turi kiti

komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti

į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų

komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

3.

Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo

rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien

dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje

nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato

rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo neįmanoma nustatyti

rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies

specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties

kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

4.

Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba tuo atveju, kai

kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų

komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio

pusėje.

5.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų

biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys

ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Komisija

privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo

pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.

6.

Konkrečią biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

73

straipsnis.

Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų į

savivaldybės

tarybos narius pirmumo balsų skaičiavimas

1.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu

ir namuose gauti rinkimų biuleteniai:

1)

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir

namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas

į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo

pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu

vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime

įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo

parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to

paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo

pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis

balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų

biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo

voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis biuletenis negalioja. Tokių vokų

turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,

pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6)

baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau

kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.

Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio reikalavimus.

2.

Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis

balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis

neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai apygardos rinkimų

komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

ir paštu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši

protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir

apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo

balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti

balsus, paduotus už kandidatus į savivaldybės tarybos narius (pirmumo balsus).

Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto

arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne

vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą

kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos

rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš

apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose

biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:

1)

grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės

rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2)

pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,

sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti

kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.

Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo

vietą ir laiką.

4.

Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja

biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar

nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija

priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to

surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai

neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai

nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete

esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad

vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo

balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų

komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki

skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje

pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame

bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti

rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai

sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo

priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar

yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią

pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau

kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią

procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir

įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti

balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai

supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos rinkimų

komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

73 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų

apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius pirmumo

balsų skaičiavimas

1.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu

ir namuose gauti rinkimų biuleteniai:

1)

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir

namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas

į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo

pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu

vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime

įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo

parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to

paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo

pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis

balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų

biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo

voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis biuletenis negalioja. Tokių vokų

turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,

pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6)

baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau

kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio

reikalavimus.

2.

Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis

balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis

neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai apygardos rinkimų

komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

ir paštu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši

protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir

apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo

balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti

balsus, paduotus už kandidatus į savivaldybės tarybos narius (pirmumo balsus).

Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto

arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne

vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą

kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti

apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai

priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose

biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:

1)

grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės

rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2)

pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,

sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti

kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.

Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo

vietą ir laiką.

4.

Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja

biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar

nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija

priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to

surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai

neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai

nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete

esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad

vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo

balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų

komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą

iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:

įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,

kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali

dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų

biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei

rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija

patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo

balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu

dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir

teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją

dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos

rinkimų komisijai.

74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

1.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo

protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo

pirmojoje dalyje įrašoma:

1)

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

2)

gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;

3)

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų

skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių

skaičius;

4)

anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

5)

rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6)

balsadėžės atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis

sąrašus, skaičius;

8)

balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;

9)

balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) namuose

balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų

skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų

vidinių balsavimo paštu vokų skaičius

11)

paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis

sąrašus, skaičius;

12)

paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;

13)

paštu gautų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą paduotų balsų skaičius;

14)

iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

iš viso biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis

sąrašus, skaičius;

16)

iš viso už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašą paduotų balsų skaičius.

2.

Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų

balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių

rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

3.

Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,

komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų

skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

4.

Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi

duomenys ir visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį

voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį

pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės

pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

Protokolo pirmosios dalies išrašas jų prašymu pateikiamas stebėtojams.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1)

skaičiuojamų biuletenių skaičius;

2)

kiekvieno kandidato į savivaldybės tarybos narius gautų

pirmumo balsų skaičius;

3)

visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius gautų

pirmumo balsų suma;

4) negaliojančių biuletenių

skaičius;

5)

kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

6.

Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi

duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie

protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

7.

Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad duomenyse,

nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida,

surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis,

biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima

apygardos rinkimų komisija.

75 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:

1)

nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2)

antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti

paštu biuleteniai, neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3)

ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

4)

biuleteniai, kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą (pažymėjo daugiau

kaip vieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą; nepažymėjo nė vieno

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo; pagal padarytą žymą

neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).

76 straipsnis. Rinkimų apylinkės

dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai

komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus,

kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų

skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų

komisijos protokolu ir viso komisijos darbo laikotarpio finansiniais

dokumentais apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12

valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė

kitaip.

komisija ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų

gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

62 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą

atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir

nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam

rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą

lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų

arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio

lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti

dėl balsavimo.

2.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus

dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą

įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2

į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda

rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai

rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis.

Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu,

iš anksto ar namuose, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir

rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal

įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

64 straipsnis. Balsavimas paštu

paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose

arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba

pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka

arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui

sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis

paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu

išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant

paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas

paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad

rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

3.

Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos

pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir

priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę

įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša

apygardos rinkimų komisijai.

nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas

ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais

atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo

pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

5.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami

balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja

tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

6.

Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1)

užpildo rinkimų biuletenį;

2)

užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3)

užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;

4)

vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį

balsavimo paštu voką;

5)

užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.

jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu

biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam

asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje

užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų

pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis

asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą

ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

9.

Pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse

nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus

išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose

vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu

vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

65

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi

rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės

patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti

namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos

sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie

neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar

jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš

sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir

juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo

tikslais.

anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų

apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.

Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir

ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose

patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos

direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir

balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos ar

apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios

politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.

prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,

gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose

pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo

konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį

iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti

prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali

pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo

besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą,

pavardę ir asmens kodą.

apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį

ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.

Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės

teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį

tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų

komisija.

ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,

paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos

į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau

kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne

mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir

balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą

stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui,

užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos

perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų

dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus

rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios

rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais

perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus

grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau

kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12

valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)

rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas

namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų

pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 7,

8, 9 ir 10 dalių nuostatos.

išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo

voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos)

rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo

akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo

kvitą.

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Komisijos nariams ir stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64

straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius

ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

70 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti

visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą

tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje

esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo

pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.

Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir jį pasirašo komisijos

pirmininkas. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų

komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo

protokolas.

2.

Visi į protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos

girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio

galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį

pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių

biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai

užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

77 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje

1.

Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus

dokumentus ir patikrina:

1)

ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji

vokai su rinkimų biuleteniais);

2)

paketų ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar

atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų

komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių

balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją

protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos

visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;

4)

ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų

komisijoje.

2.

Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai

šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas

dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų

dokumentų saugumu.

3.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų

biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti

atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su

rinkimų biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus

gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu

įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų

ministerija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais

gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių jiems

pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti

trūkstamus dokumentus.

5.

Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų

komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių

rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

79 straipsnis. Rinkimų

stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

1.

Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse ir apygardose, taip pat nustatant

rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat

visuomenės informavimo priemonių atstovai.

2.

Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų

komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi

kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę apylinkės

rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą, kuris pridedamas prie apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų

dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo

protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų

skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie

pareikšti.

82 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų

biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1)

apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2)

apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3)

už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir už visus

kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.

2.

Pagal už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius paduotus pirmumo balsus

kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui atskirai sudaroma

porinkiminė kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilė. Porinkiminėje

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas

kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų kandidatai į

savivaldybės tarybos narius yra gavę po lygiai arba mažiau, negu šioje rinkimų

apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas į

savivaldybės tarybos narius, pirmesniu įrašytas pareiškinių dokumentų eilėje.

3.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų

narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.

Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai

pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

84 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir

paskelbimas

rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus

konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per

3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašus iškėlusios partijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo

pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų

komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai

rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po

sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.

2.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos

sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario

vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir

savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o

baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

3.

Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus

iškėlusioms partijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų

užstatus, išskyrus užstatus už kandidatų sąrašus tose apygardose, kuriose jos

per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.

4.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius

perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų

apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios

rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų

pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti

sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

85 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji

rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje

negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti

rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų

praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų

skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių

esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių

paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui

tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato

tikslumu.

86 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai

1.

Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame

įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

2.

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai

pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima

sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius

rinkimus pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau

pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančių partijų, prieš tai

užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai

užskaitomi.

3.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje

rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo

ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo

ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

87 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario

įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą

1.

Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti

savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:

1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario paties

parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas

atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas

savivaldybės mero ir tarybos narį iškėlusios partijos vadovo, arba savivaldybės

tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) jis praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be

pateisinamos priežasties, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą

ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;

3)

teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėja teismo

apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;

5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės,

kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero

pranešimą ir gyventojų registro duomenis;

6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo

89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;

7) jis miršta −

pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

8) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės

tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos

Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

9)

jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,

arba tokių pareigų neatsisako.

savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo

sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai

laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties

įvedimu savivaldybės teritorijoje.

tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus

įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis

tokias pareigas, asmeniškai paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų

komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario

mandato atsisakymo arba jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo,

nepranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas,

nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias

pareigas eina, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta

tvarka.

rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų

atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš

terminą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

88 straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos

nario vietos užėmimas

1.

Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio

įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės

tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva

savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu

tampa porinkiminio kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo, pagal kurį

buvo išrinktas buvęs savivaldybės tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato

negavęs kandidatas. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše

savivaldybės tarybos nario mandatų negavusių kandidatų, galinčių užimti laisvą

savivaldybės tarybos nario vietą, nėra, savivaldybės tarybos nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų

eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam

sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią

eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo

pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Išnykus

aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario

įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1

dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti savivaldybės

tarybos nariais asmenys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio

įstatymo 90 straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti

savivaldybės tarybos nario mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią

laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše, jei

per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka

patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame savivaldybės tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą porinkiminiame

savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik

vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos

nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne

vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario

vieta.

2.

Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės

tarybos nario mandatas, negali tapti savivaldybės tarybos nariu pagal šio

įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus savivaldybės tarybos nariu iš karto turėtų

būti taikomos šio įstatymo 87 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje praleidžiamas.

90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos

nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,

Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko

pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus

ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos

nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos

direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis,

savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir

kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų

akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba

savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario

pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir

atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.

Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos

nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo

posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba

išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės

tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų

komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės

tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į

atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti

išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai

rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo

ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio

dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10

dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka

nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį

įstatymą nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji

rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1994 m. gruodžio 19 d.

Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

Priedo

pakeitimai:

Nr.

X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.

93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1340,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių

papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal

priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1

daliai.

Pakeitimai:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1585,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.2.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289

(2005-01-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881

STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1448,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1872,

2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2079,

2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2235,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87

straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai

rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų

savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2373,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429, 2004-08-23,

Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-399, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-462, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Tesimo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09,

Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-01-22)

autrap@lrs.lt

67 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

1.

Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos

daliniuose, kuriuose atlieka tarnybą.

2.

Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių

vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą

ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose

paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

3.

Karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų

apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto ar vidaus tarnybos

dalinio vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų

pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus

duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas

patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo

vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės

tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių

vadai sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba

parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

4.

Balsavimui kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos daliniuose taikomos šio

įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

5.

Daryti poveikį kariniame vienete ar vidaus tarnybos dalinyje balsuojančio

rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

78 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų

skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus,

gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus,

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso

darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius

paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą

laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.

81 straipsnis. Skundai dėl rinkimų

komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

1.

Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,

kandidatai į savivaldybės tarybos narius, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai

apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo

gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo

protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24

valandas.

balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų

komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo protokolų surašymo ir privalo būti

išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

3.

Apygardos rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos

sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip

3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus

biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų

skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti

negaliojančiu apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.

4.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų

komisijos sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali

perskaičiuoti apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o

nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

5.

Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,

kandidatai į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės tarybos nariai po

galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos

savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali

apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas. Jo

sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.

6.

Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, asmenys,

įrašyti į mandatus gavusių kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,

savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos

posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus dėl savivaldybės

tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos

nariams pripažinimo, ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po

sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui. Teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų. Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimai įsiteisėja nuo jų paskelbimo.

83 straipsnis. Rinkimų rezultatų

nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

2.

Mandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal

tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų

metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti

savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo

atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos

kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, dalyvaujančius

skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti

skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas

(sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už kurį yra paduota

daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę

dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už

kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau

kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

3.

Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo

kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš

mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

4.

Už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą paduotų balsų

skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal kandidatų sąrašus kvotos. Gautas

sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui

pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems

mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų į savivaldybės

tarybos narius sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo

toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant

didžiausiąja. Jei dviejų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų

liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.

Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

5.

Jeigu kuriam nors kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tektų

didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų į savivaldybės tarybos

narius, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant toliau

jų dalijimą liekanų metodu.

narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.

89 straipsnis. Savivaldybės tarybos

nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu

(sprendimu) paskirtos bausmės

narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu

(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet

kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai

jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar

teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi

būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos

veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo

pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

2.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos

veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės

teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl

sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja

kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji

rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to

nenurodė ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos

Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį

asmenį kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija

per 15 dienų nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie

reikalavimai ir rinkimų komisijų veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio

režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

80 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija

perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis,

Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės

informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia skelbiamas internete.

2.

Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių

atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip

skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.