Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 53-996

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d.

Nr. I-532

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.:

Nr.

XI-968,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20), atitaisymas

skelbtas:

Žin., 2010, Nr. 141

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Savivaldybių tarybų narių

rinkimų pagrindai

savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybos, tarybos) nariai renkami

ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir

lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal

proporcinę rinkimų sistemą. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena

daugiamandatė savivaldybės rinkimų apygarda (toliau – rinkimų apygarda).

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai,

kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (rinkėjai). Savivaldybių tarybų

rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti

neveiksniais.

tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas,

kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.

savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo

gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios

savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos

adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę

gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši

gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip

pat asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę

patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris

yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją

vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės

teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės

rinkimų komisijai dienos.

tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų

yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo

pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti

renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra

teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka

privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65

dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos

karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal

specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai

dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės

priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo

rūšies ir pobūdžio draudžiami.

3

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

rinkėjas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas) ar išsikėlusį kandidatą –

mandato balsą (pagal mandato balsų už kiekvieną sąrašą ar išsikėlusį kandidatą

sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus

kandidatų sąrašas, ar išsikėlęs kandidatas yra išrinktas). Už kandidatų sąrašą

balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus

(pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno

kandidato vieta sąraše po rinkimų).

kandidatai į savivaldybių tarybų narius, nesvarbu, ar jie iškelti ar išsikėlė

patys, yra lygūs.

4

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Savivaldybių

tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų.

5

straipsnis. Slaptas balsavimas

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti

kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali pats

balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai

nustatyta šiame įstatyme.

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo

apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą

ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti

sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su

rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti

balsavimo paslaptį.

6

straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis

pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti

rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose

ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar

numatantį išsikelti kandidatu asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat

žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti

rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti

kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba numatomo kelti

kandidatu ar numatančio išsikelti kandidatu asmens programos, biografijos ar

kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir

ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba numatomam kelti kandidatu

ar numatančiam išsikelti kandidatu asmeniui propaguoti, gaminimas arba

neatlygintinas platinimas.

asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia interneto tinklalapyje kartu su šį

straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus

ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų

papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame

ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.

7

straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas

tarybų nariai renkami vienu metu.

tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5

mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus 4

mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos

Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų rinkimų datos, savivaldybių

tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki savivaldybių

tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Savivaldybių

tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip

prieš mėnesį iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

savivaldybių tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas

dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.

tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose.

Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme

numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną,

kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos

ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas

skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per

15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu

kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat

skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

8

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos

būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų

(toliau – partijos), išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių ir į sąrašą

susijungusių kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai rinkimams)

ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam

įgaliojusių partijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo

priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas

kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame

sprendžiama dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių

aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos

pirmininkas.

komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia

vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai

transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų

komisijos pirmininkui.

komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali

uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo,

dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų

darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė

posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją, kad ši

tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų asmens

apžiūrą.

komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai

normaliai dirbti.

9

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Savivaldybių

tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš

valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams

organizuoti ir vykdyti ir už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio

personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už balsavimo bei

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą,

balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu

savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir

apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias

išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto

lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2

mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš

savivaldybės.

ANTRASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

APYGARDOS IR APYLINKĖS

10

straipsnis. Renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius

savivaldybės tarybą pagal proporcinę rinkimų sistemą iš viso renkama:

1) 51

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 500 000

gyventojų;

2) 41

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 300 000 iki 500 000

gyventojų;

3) 31

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 100 000 iki 300 000

gyventojų;

4) 27

savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 50 000 iki 100 000

gyventojų;

5) 25

savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 20 000 iki 50 000

gyventojų;

6) 21

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 10 000 iki 20 000

gyventojų;

7) 17

savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra nuo 5 000 iki 10 000

gyventojų;

8) 15

savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra mažiau kaip 5 000

gyventojų.

savivaldybių tarybų narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus

ne mažiau kaip 110 dienų iki rinkimų.

11

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius

rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus

teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija.

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius

teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes

nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius

adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir

telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų

apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti

Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu

anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo,

Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali

pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki

rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija

likus 100 dienų iki rinkimų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

12

straipsnis. Rinkimų komisijos

tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) savivaldybių

rinkimų komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

komisijos narius gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris

gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto

reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir

nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių

tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš

rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų

pažeidimą.

tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu, kandidatu ir

atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu ir

rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų

komisijos narys, pageidaujantis būti kandidatu, prieš duodamas komisijos nario

pasižadėjimą, o asmuo, pageidaujantis būti kandidatu, prieš išsikeldamas ar

duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų

atsisakyti raštu atitinkamai rinkimų komisijos nario pareigų ar atšaukti savo

pareiškinius dokumentus. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis

pašalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas

kandidatu arba iš kandidatų (kandidatų sąrašo) išbraukiamas.

13

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisija sudaroma iš:

1) vieno tos

savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) vieno tos

savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno tos

savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį

pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4) partijų,

partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių

mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5) partijų,

partijų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne

mažiau kaip 3 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos

direktorius gali siūlyti daugiau negu vieną asmenį.

partija, partijų koalicija, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje, nuo vieno daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų

komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra). Kiekviena partija,

partijų koalicija, kurios gavo šios savivaldybės tarybos narių mandatų per

paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą

(jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi

teisę pasiūlyti į šios savivaldybės rinkimų komisiją po vieną kandidatūrą.

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių

rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant. Partijos, jų koalicijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų

komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai iki rinkimų. Jeigu

kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija

jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų

komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus

teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės

administracijos direktoriaus.

atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi būti

asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro,

Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo

ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos

direktoriaus pasiūlytų asmenų.

pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos

Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos

tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų

komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną –

savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų

komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis

darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba

referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku patirties.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

14

straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai

Savivaldybės rinkimų

komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybės teritorijoje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, apylinkių rinkimų komisijų

būstines, jų darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2) prižiūri,

kaip savivaldybės teritorijoje įgyvendinamas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) neviršydama

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos

sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja,

kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus, stebi politinę reklamą

savivaldybės teritorijoje ir teikia stebėjimo duomenis Vyriausiajai rinkimų

komisijai šios nustatyta tvarka;

6) priima

pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir

išsikėlusius kandidatus, įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus,

registruoja sudaromas ar atšaukiamas partijų koalicijas, nustato

jungtinių kandidatų sąrašų numerius;

7) tikrina

rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba paveda tai atlikti apylinkių rinkimų

komisijoms) ir nustato, ar surinktas reikiamas rinkėjų, parėmusių kandidato

išsikėlimą, parašų skaičius;

8) sudaro savivaldybės

teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės

rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių

(sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu

pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja

balsavimą iš anksto;

9) surašo

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos

narių sąrašą;

10) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima

sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius

apylinkių rinkimų komisijų sprendimus;

11) vykdo

kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

15

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos

apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų,

turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui.

Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje

liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios

teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) partija ar

partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo

būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar

partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne

mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija

savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji

gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų

rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus

pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių partijų koalicijoje,

kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal

kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje

dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybės rinkimų

komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybių rinkimų komisijos ne

vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra į

apylinkės rinkimų komisiją atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės

rinkimų komisija negali jos atmesti.

kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino,

savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos

direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas

kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali

būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų

pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai

posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį, prieštarauja savivaldybės

administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų

komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų

komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis

darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis

aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį

išsilavinimą (aukštąjį koleginį išsilavinimą).

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

16

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš savivaldybės

rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su

jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2) nagrinėja

skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose,

taip pat organizuoja balsavimą namuose;

4) kartu su

savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo

reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos

ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio

protokolo duomenis;

7)   svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir rinkimų stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

17

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti tik davęs

rašytinį pasižadėjimą. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę

pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo

tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinių pasižadėjimų davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų komisijos

nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos

Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai

atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių,

pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio

pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Pasižadėjimas galioja visą

paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi

rinkimų komisija.

rinkimų komisijos ar savivaldybės rinkimų komisijos sprendime skirti rinkimų

komisijos narį nustatomas laikas, kada rinkimų komisijos narys privalo duoti

rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo

paskyrimo rinkimų komisijos nariu, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

18

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie

protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis.

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai

nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi

komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visas šiame

įstatyme nustatytas funkcijas.

komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,

pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi

būti atleistas iš rinkimų komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės

gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose

nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

2.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės

gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.

savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo

gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios

savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos

adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę

gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši

gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip

pat asmuo, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Savivaldybės

tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne

vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai

dienos.

4.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65

dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį, taip

pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Tarybos nariu

negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji

rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

5.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų

dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės

karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam

pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje

veikloje.

6.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų

teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės

padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio

su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

nuolatinis savivaldybės gyventojas, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje

daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną

balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą (pagal šių

balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas

kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir penkis papildomus

balsus balsuoti už penkių kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo,

pirmumą – pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma

kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra

lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų

apygardoje rinkėjo balsams.

4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Savivaldybių

tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis. Slaptas balsavimas

asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam

asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats

balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai

nustatyta šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito

asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

2.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama

paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar

kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam

užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų

atskleisti balsavimo paslaptį.

6 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

6 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus

tarybų rinkimų agitacijos kampanijos metu ir rinkimų dieną draudžiama

tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu

atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (ar)

balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat

žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų.

medžiagos (politinės partijos ar kandidato programos, biografijos ar kitokių

informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų,

specialiai pagamintų rinkimų kampanijai ir skirtų politinei partijai ar

kandidatui propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.

3.

Nustatytus rinkėjų papirkimo faktus Vyriausioji rinkimų komisija gali

pripažinti šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, dėl kurio atsiranda šio įstatymo

85 straipsnyje nurodytos pasekmės.

6 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

7 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas

1.

Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu.

2.

Savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip

likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu

likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos

Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų rinkimų datos, savivaldybių

tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių

įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Savivaldybių tarybų rinkimai

rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki

tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

3.

Jeigu savivaldybių tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu,

sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus

teisės aktus.

4.

Savivaldybių tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių

patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame

įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų

dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų

dienos ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai,

pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią

atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas,

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

8 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

1.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra

rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos

nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio

pradžios.

vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų), atstovai ir

stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių

partijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių

atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į savivaldybės

tarybos narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas

sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių

aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos

pirmininkas.

3.

Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti

po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai

transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų

komisijos pirmininkui.

4.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija

gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų

darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių

darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

5.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti

grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai

tikrinti įeinančių į posėdžio salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens

apžiūrą.

6.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius

komisijai normaliai dirbti.

9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Savivaldybių tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo

išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos

rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir už rinkimų

komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų

lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių

patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir

išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus

rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines

išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų

Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

ANTRASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

APYGARDOS IR APYLINKĖS

10 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

1.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena

daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę

turintys šios savivaldybės rinkėjai.

2.

Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1)

daugiau kaip 500 000 gyventojų – 51 savivaldybės tarybos narį;

2)

nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų – 41 savivaldybės tarybos narį;

3)

nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų – 31 savivaldybės tarybos narį;

4)

nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 27 savivaldybės tarybos narius;

5)

nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų – 25 savivaldybės tarybos narius;

6)

iki 20 000 gyventojų – 21 savivaldybės tarybos narį.

3.

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji

rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir

vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji

rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.

3.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų.

Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės

pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie

pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip

likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose

negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų

komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos

adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta,

terminui.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis. Rinkimų komisijos

1.

Savivaldybių tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija;

2) apygardų rinkimų

komisijos;

3)

apylinkių rinkimų komisijos.

rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi

teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius

nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir

nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių

tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo

komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

3.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į

savivaldybės tarybos narius, kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir

partijos atstovu rinkimams (toliau – atstovas rinkimams), atstovu rinkimams ir

rinkimų komisijos nariu, kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir rinkimų

stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos

narys, kuris pageidauja būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius, prieš

duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu

atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to

nepadaro, jis pašalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir

neregistruojamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar iš kandidatų sąrašo

išbraukiamas.

13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

1.

Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2.

Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

1)

vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2)

vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį

teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų

draugija;

3)

vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės

tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4)

partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5)

partijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo

ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

3.

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų.

narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje

rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau –

kandidatūra). Partijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos

narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų

kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas

po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo,

ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik

pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras

turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, jų koalicijos kandidatūrų

sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai

iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,

Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais

asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba

savivaldybės administracijos direktoriaus.

5.

Visais atvejais ne mažiau kaip 3 komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į

apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų.

Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba

Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytų asmenų.

6.

Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba

Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas,

sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji

rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną –

savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

7.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji

rinkimų komisija.

8.

Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

14 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos

rinkimų komisija:

1)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir

balsavimo patalpas;

2)

prižiūri, kaip rinkimų apygardoje įgyvendinamas šis įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų

komisijas;

4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių

rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir apie rinkimams

panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5)

registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus, stebi politinę

reklamą apygardos teritorijoje ir teikia stebėjimo duomenis Vyriausiajai

rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka;

6)

priima partijų kandidatų į savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškinius

dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius, įregistruotiems kandidatams

išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato

koalicijų kandidatų sąrašų numerius;

7)

sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų,

areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų

sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas

balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

8)

surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų

rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų

savivaldybės tarybos narių sąrašą;

9) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų

komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų

teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

10) vykdo kitus šio įstatymo numatytus

įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos

rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų,

turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta

pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas

kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų

apylinkė, administracijos direktorius.

2.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1)

kiekviena partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi

Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo

narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu

su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar partijų koalicija, per

paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip 2 šios tarybos

narių mandatus. Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje,

tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

partijomis.

3.

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių

rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant.

4.

Partijos kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip

likus 48 dienoms iki rinkimų.

5.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų

komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma

kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija

negali jos atmesti.

6.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardos rinkimų

komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių

skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis

pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės

administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais

tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3

apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos

narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens

paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas

komisijos nariu.

7.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria apygardos rinkimų

komisija.

posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų

komisija:

1)

iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas

su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2)

nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų

apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos

balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos

priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos

įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja balsavimą namuose;

4)

kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio

įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo

kabinos ir balsadėžės;

5)

rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6)

suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7)

svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo,

balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo

ir priima sprendimus;

8)

vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytinis pasižadėjimas

narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį

pasižadėjimą.

apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų komisijos

nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų,

sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti

nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų,

sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti

nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“

3.

Davęs rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu

pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Pasižadėjimas

galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

4.

Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos

paskyrusi rinkimų komisija.

5.

Vyriausioji ar apygardos rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį,

nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs

rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, netenka pareigų rinkimų

komisijoje.

18 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių.

Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos

narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko

balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu

pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama

protokolo dalis.

rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai

nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi

komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal šį

įstatymą jiems pavestus darbus.

3.

Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą,

draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti

rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario

rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Skundai dėl

rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

išsikėlęs kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos

sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos veiką turi

teisę apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų

komisijai;

2) savivaldybės

rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu,

priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas

negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba

išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją),

turi teisę šį apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos

apygardos administraciniam teismui.

administraciniam teismui paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip

per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame

straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų

komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, savivaldybės

rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms

pačioms priklausančių nagrinėti, bet neišnagrinėtų skundų.

20

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams

organizuoti skyrimas savivaldybių rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai

privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti komisijų

funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip

per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti

rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis su

darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų organizavimo darbams atlikti.

Šias darbo sutartis savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas sudaro

Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Atlyginimo už darbą rinkimų

komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu

tvirtina Vyriausybė.

prašymu valstybės įstaigos ir kitos organizacijos suteikia rinkimų komisijoms

tinkamas patalpas ir įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

rinkimų komisija savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto

lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienoje savivaldybėje atidarytą

Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku

pasirašo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:

1) savivaldybės

rinkimų komisijai pervedamų biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;

2) biudžeto lėšų

naudojimo tikslinė paskirtis;

3) planuojamas

detalus biudžeto lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų

darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties);

4) atsiskaitymo

Vyriausiajai rinkimų komisijai už rinkimų organizavimą tvarka;

5) atsiskaitymo

Vyriausiajai rinkimų komisijai už biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant išlaidų

ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos

dokumentų pateikimo tvarka;

6) kitos

nuostatos, padedančios Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų

vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir

rezultatyvumą.

rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio

straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

patvirtintas savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.

rinkimų komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams

organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir

už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai.

rinkimų komisija patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias

išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų naudojimo ar

apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja žalos išieškojimą

iš kaltų asmenų.

atsiradusią valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu,

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai.

21

straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

komisijų pirmininkai, pirmininko pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir

nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų

komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

komisijų nariams, pirmininkams ir pirmininko pavaduotojams už darbą rinkimų

komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis

neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo

užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos

žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos

pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo

kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai.

komisijų pirmininkų, pirmininko pavaduotojų ir narių skatinimo tvarkos aprašą

Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

22

straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas

komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos

sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos pačios

pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo

nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJO KORTELĖS

23

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų

sąrašą kelis kartus.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir

tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos

laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų

sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens

duomenys:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas

ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

2) savivaldybės

rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

3) rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjo, kuris yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas

būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas

nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje.

nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų

registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti,

kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše.

20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai

privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms

reikalingus duomenis.

2.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų

pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

3.

Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

4.

Savivaldybės, valstybės įstaigos ir kitos organizacijos privalo suteikti

rinkimų komisijoms tinkamas patalpas ir įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininkų

pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų

komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

22 straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas

pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį

patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

2.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos

pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

3.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5

dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS

23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

1.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2)

rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių

rinkėjų sąrašai.

2.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai

gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

3.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę

turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti

įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

tikslais gali būti sudaromi ir teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji

rinkėjų sąrašai. Partijos, kurios yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų

valstybės registre, gali gauti bendruosius rinkėjų sąrašus (elektroninėse

informacijos laikmenose arba atspausdintus). Bendruosiuose rinkėjų sąrašuose

pateikiami: rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų

sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija. Jeigu rinkėjas teisės

aktų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos

adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose,

šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti

bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų

agitacijos tikslams. Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

5.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai,

kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse

informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie

asmens duomenys:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

2)

rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

3)

rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos

adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios

vietos adresas ir gimimo metai ar kurie nors iš šių duomenų būtų nurodomi

bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, teikiamuose partijoms. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios vietos

adresas ir gimimo metai būtų skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.

24 straipsnis. Asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys asmenys pagal

paso, asmens tapatybės kortelės ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

patvirtinančio dokumento išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų

registro duomenis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,

išduodančios asmens tapatybę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo

duomenis, registruojančios asmenų mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra

atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir tinkamai būtų

pakeisti ar patikslinti atitinkami duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos

gyventojų registro duomenis sudaryti rinkėjų sąrašai yra išankstiniai.

sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija,

remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir savivaldybių rinkimų komisijų

pateikta informacija.

Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbrauktas:

1) miręs

rinkėjas;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis teisę nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento;

3) rinkėjas,

kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu;

4) asmuo, kurio

teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas yra

įstatymų nustatyta tvarka panaikintas.

rinkimų ne daugiau kaip 7 dienoms, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai

galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimu.

25

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai

Savivaldybės

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar

deklaruotą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne

vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas

nežinomas, sąrašai.

26

straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą

sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki

rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas

rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius.

Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu

dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas

turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai ir rinkimų apylinkė,

kurios rinkėjų sąraše įrašyti šio namo gyventojai, taip pat turi būti paskelbti

daugiabučių namų laiptinėse.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

28

straipsnis. Rinkėjo kortelė

informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti

rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams

perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę

gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo

pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis (internetu ar

mobiliojo ryšio tekstine žinute). Šiuo atveju rinkėjo kortelę pasirašo pats

rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl neįgalumo rinkėjas pats pasirašyti negali

ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo

vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali

užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais

atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.

kortelėje nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas;

3) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

4) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

5) rinkimų data,

balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti

rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.

rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo

kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi

rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į kortelę.

29

straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas

kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

kortelė įteikta rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų

sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė įteikiama

asmeniškai arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui. Jeigu rinkėjo

kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo gyvenančio

asmens nėra namuose, nevardinis kvietimas atvykti balsuoti gali būti įdėtas į

pašto dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti

baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų.

kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su

netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės rinkimų

komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų komisijai

pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu

rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės

rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją

išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra

priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus

įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų

komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį

prašymą užpildo pats apylinkės rinkimų komisijos narys, šį prašymą rinkėjas

taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama

rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

30

straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės,

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

rinkėjų sąraše buvo klaidingai nurodytas rinkėjo gyvenamosios vietos adresas

arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą toje pačioje savivaldybėje tvarko savivaldybės rinkimų komisija

ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės

rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų

komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus

praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio

įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

25 straipsnis.

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai

Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą

elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar deklaruotą

rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau

kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu

sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

26

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat

sudaromas rinkėjų, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami

rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į

rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas,

taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra

įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui

įteikti rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos

telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir apygardų rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

28

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Be šio pažymėjimo

balsuoti paštu negalima.

pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

adresas;

4) rinkimų

apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;

5) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

6) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) rinkimų data,

balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, taip pat nurodoma, kad

šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti įrašoma kita

rinkėjui reikšminga informacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

29

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo

pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės

rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti

rinkimų komisijai savo pasą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo

pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra

priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas viešai pareiškia,

kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų

komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį

prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama

praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį

prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu

jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti pasą, asmens

tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

30

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į

kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis

pasikeitė po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų

komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų

apygardos rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko

Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus

pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija

šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

26 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas

Rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo

gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to,

sudaromas rinkėjų, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma, sąrašas.

27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su

rinkėjų sąrašais

apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys

teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie

įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių

budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali

pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme

nustatytam rinkėjo pažymėjimų įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų

komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti

daugiabučių namų laiptinėse.

2.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir apygardų rinkėjų sąrašai viešai

neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali

būti teikiami ir telefonu.

28 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

1.

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame

nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas.

Rinkimų komisijos pirmininko pasirašytus rinkėjo pažymėjimus įteikia rinkimų

komisijos. Savo rinkėjo pažymėjimą gali išsispausdinti ir pats rinkėjas ar jo

prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninėmis ryšio

priemonėmis. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas, išskyrus

atvejus, kai dėl fizinių trūkumų rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo

pažymėjimą pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo nurodydamas savo vardą,

pavardę ir asmens kodą. Be rinkėjo pažymėjimo (dublikato) balsuoti negalima.

2.

Rinkėjo pažymėjime nurodoma:

1)

rinkėjo vardas ir pavardė;

2)

rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3)

rinkėjo adresas;

4)

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas,

numeris ir balsavimo patalpos adresas;

5)

rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

6)

rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kad šis

pažymėjimas yra būtinas balsuojant, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus

svarbi informacija.

3.

Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar

negauto rinkėjo pažymėjimo, dublikatas rinkėjui turi būti išduodamas nedelsiant,

kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į pažymėjimą.

29 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

1.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

2.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

pažymėjimas įteiktas rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų

sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam

kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta

rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų

įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki

rinkimų.

4.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas

rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti

apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai

rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba asmens tapatybę patvirtinantį kitą

dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir

nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės

rinkimų komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

5.

Apygardos rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše

įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą

pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų

sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų

sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašą.

2.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad

išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas

arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir

apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus

pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija

šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

31 straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose

vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių

vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti į privalomąją karo tarnybą,

rinkėjų sąrašą.

atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo

įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę

gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs

gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius

(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol

pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo

įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo

bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),

rinkėjų sąrašą.

32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius

galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį

jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės

rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir

leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio

rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę

patvirtinančio dokumento numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų

komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į

savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas

negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų

skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus,

skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas

šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs,

gali balsuoti kitoje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje, jei visos šios

savivaldybės rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis

prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos

gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų

komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas

įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo

balsas, jei bus gautas pašto voke, nebus skaičiuojamas.

33

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, turi teisę pateikti apylinkės rinkimų

komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų

komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne

vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko

daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo per 3

dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas

apylinkių rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši –

Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau

kaip per 12 valandų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ KĖLIMAS

*34

straipsnis. Kandidatų kėlimas

gali kelti partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau

kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkančios Politinių partijų įstatymo

nustatytus reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.

pateikdama bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame

kandidatai surašyti pagal partijos nustatytą eilę. Iš viso partijos teikiamame

kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau

negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.

atitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali išsikelti

kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dešimt procentų

skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100

tos savivaldybės rinkėjų. Reikalingų surinkti parašų skaičių, nustatytą pagal

paskutinių rinkimų rezultatus ir suapvalintą iki pirmųjų dviejų reikšminių

skaitmenų, paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74

dienoms iki rinkimų.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo

(2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523,

33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas

šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis

rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip

7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir

sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo,

jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

2.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam

teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra

galutinis.

3.

Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir

skundai nenagrinėjami.

skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas

apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši –

Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau

kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

Nr. 141) 34 straipsnis tiek, kiek, įstatymų leidėjui

pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, jame nustatyta,

kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų

apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, taip pat

tiek, kiek jame nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti keliami kandidatais į

atitinkamų savivaldybių tarybas būdami įrašyti ir į ne politinių partijų

sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-05-11, Žin., 2011, Nr.

58-2771 (2011-05-14)

35

straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius pareiškiniai dokumentai

prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi

17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.

prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip

likus 40 dienų iki rinkimų, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos

pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;

2) savo registracijos

dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;

3) savivaldybių,

kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą;

4) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip

pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems

kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;

5) dokumentą,

patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.

paskutiniuose Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos

Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atitinkamos politinės kampanijos

finansavimo ataskaitos kopiją.

įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) atstovo

rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą.

Šio sąrašo formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija;

2) keliamų

kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje

rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos

narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto

deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų

išrašus, patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos,

privačių interesų deklaraciją, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų

teisę turinčius asmenis. Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis

savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai

rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos

įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą

apie šios partijos įregistravimą savarankiška politinės kampanijos dalyve;

4) Vyriausiosios rinkimų komisijos

išduotą pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo

įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu arba pažymą apie tai,

kad teikimas (prašymas) registruoti šį sąrašą savarankišku politinės kampanijos

dalyviu nebuvo pateiktas.

nusprendęs išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius (toliau – pretendentas

į kandidatus), prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet

ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisijai

turi įteikti šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu;

2) paties

užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, jo gyventojų pajamų

mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių

inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių

inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją,

taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.

Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis savivaldybės rinkimų komisija

ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka;

3) dokumentą,

patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;

4) Vyriausiosios

rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidato į savivaldybės tarybos narius

įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu.

straipsnio 5 dalyje nurodytų pareiškinių dokumentų, pretendentas į kandidatus

gali pateikti įgaliojimą atstovauti jam Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos

savivaldybės rinkimų komisijoje, taip pat savo rinkimų programą.

rinkimų komisija per 3 dienas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos įregistruoja asmenį pretendentu į kandidatus ir jam išduoda

rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas

ir lentelė rinkėjų duomenims:

„Aš,

.................................................. savivaldybės

rinkėjas, patvirtinu, kad remiu

(savivaldybės pavadinimas)

..........................................................

išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius:

(vardas,

pavardė)

Eil.

Nr.

Rinkėjo

pavardė, vardas

Rinkėjo

asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris

Rinkėjo

gimimo data

Rinkėjo

gyvena-mosios vietos adresas

Rinkėjo

parašas

Parašo

data

“.

rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės

kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio

dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data.

į kandidatus, gavęs rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi

teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir

organizuoti rinkėjų parašų rinkimą. Rinkėjų parašus turi teisę rinkti

pats pretendentas į kandidatus arba jo pavedimu kitas rinkėjas. Rinkėjų parašus

renkantis asmuo gali rinkti parašus tik už vieną pretendentą į kandidatus.

Rinkėjas savo vardą ir pavardę rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir

pasirašo, kitus duomenis ir parašo datą gali įrašyti rinkėjų parašus renkantis

asmuo. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats įrašyti savo duomenų ir

pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį

parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų

rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant

rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti

atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip

paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra

surinkta šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų

skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir pretendentas į kandidatus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne

vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų privalo grąžinti savivaldybės rinkimų

komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų lapų grąžinimo

aktą. Šį aktą pasirašo ir pretendentas į kandidatus.

savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 6 dienas juos patikrina ir

suskaičiuoja šios savivaldybės rinkėjų, parėmusių šio kandidato išsikėlimą,

parašų skaičių. Rinkimų teisės neturinčių asmenų, į tos savivaldybės rinkėjų

sąrašą neįrašytų rinkėjų, neįrašiusių visų šio įstatymo nustatytų duomenų ar

įrašiusių neteisingus duomenis rinkėjų parašai, taip pat už to paties kandidato

parėmimą pasirašiusių daugiau kaip vieną kartą rinkėjų visi parašai

neskaičiuojami.

rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkimų

apygardos rinkėjų parašų skaičius, savivaldybės rinkimų komisija teikia

Vyriausiajai rinkimų komisijai pretendentą į kandidatus registruoti kandidatu į

savivaldybės tarybos narius. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai

suklastoti arba kad renkant parašus buvo paveikta rinkėjo valia ar kitaip

pažeista parašų rinkimo tvarka, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai

rinkimų komisijai siūlo pretendento į kandidatus neregistruoti kandidatu.

savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į

savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,

paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą,

nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo

arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją

profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas,

kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti

politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos

nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios

institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus

ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos

valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė

nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės

tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir

neatsakyti.

dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai

taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu

būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.

36

straipsnis. Kandidatų registravimas

kandidatų registravimo laikui, Teisingumo ministerija per vieną dieną

Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios

partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka įstatymų

reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau

kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos

registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi

raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus

pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių

dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams

išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą

dalyvauti rinkimuose.

kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija

nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.

Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į Užsienio,

Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas, Juridinių asmenų registrą ar kitas

valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui

duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas

ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet

ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.

pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija sprendimą įregistruoti kandidatą

turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau

kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama

praneša atitinkamam atstovui rinkimams.

Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas neatitinka šio

įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako

pateikti šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte

nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir

rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų

nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija,

kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies

nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato

registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo)

paskelbimą.

37

straipsnis. Atstovai rinkimams

savivaldybių tarybų rinkimų datą, partijų įgaliojimus atstovauti joms rinkimų

komisijose Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti kitą dieną po to, kai

buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Išsikėlę kandidatai, išsikėlę ir į

sąrašą susijungę kandidatai įgaliojimus atstovauti jiems rinkimų komisijoje Vyriausiajai

rinkimų komisijai gali pateikti atitinkamai kitą dieną po pareiškinių dokumentų

įteikimo ar susijungimo į kandidatų sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija

ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja atstovo rinkimams įgaliojimą ir

išduoda jam atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimo

ir atstovo rinkimams pažymėjimo galiojimas pasibaigia praėjus 20

dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar išsikėlusiam kandidatui.

Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę

ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas

rinkimams savivaldybės, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti,

teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.

partija, išsikėlęs kandidatas panaikina savo atstovo rinkimams įgaliojimą, apie

tai nedelsiant turi būti raštu pranešta Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ši

nedelsdama panaikina atstovo rinkimas įgaliojimo registravimą ir išduoto

atstovo rinkimams pažymėjimo galiojimą. Kito atstovo rinkimams paskyrimui, šio

atstovo rinkimams įgaliojimo registravimui ir atstovo rinkimams pažymėjimo

išdavimui taikomos šio įstatymo nuostatos.

38

straipsnis. Rinkimų užstatas

užstatas išsikėlusiam kandidatui, vienos politinės partijos keliamų kandidatų

sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto

šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU)

dydžio.

užstatas pakeisti vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašyti į

kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, išsikėlusiam kandidatui susijungti

su kitais išsikėlusiais kandidatais į jungtinį sąrašą, sujungti

politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną

sujungiamą sąrašą ar išsikėlusį kandidatą.

užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai

partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar

rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą

(sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų

šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos.

laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos

sumokėjusioms partijoms ar išsikėlusiems kandidatams, jeigu yra pateiktos jų

politinės kampanijos finansavimo ataskaitos.

atšaukus partijos kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo

36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus kandidatų

sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų

užstatas negrąžinamas.

Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės biudžetą.

35 straipsnis. Kandidatų į

savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai

įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1)

pareiškimą dalyvauti rinkimuose;

2)

savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,

rinkimų programą;

3)

savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,

sąrašą;

4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti

partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui

rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų

komisijose;

5)

dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;

6) praėjusių metų finansinės veiklos

deklaracijos, kuri pagal Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta

mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali

pateikti partijos biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties

ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių

partijų įstatymą, kopiją.

savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus,

ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo

rinkimų agitacijai ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta pagal Seimo,

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kopiją.

3.

Partija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1)

partijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;

2) iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos

narius rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje

rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos

narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų,

pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus,

patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat

privačių interesų deklaraciją. Kandidato į savivaldybės tarybos narius privačių

interesų deklaracijos duomenis apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5

dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą

pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios partijos

įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.

4.

Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į

savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,

paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,

gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti

teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis

privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į

atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar

įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribotas

dalyvavimas politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su

savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos

valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus

klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra

kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų

teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į

savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo

gali ir neatsakyti.

likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.

35 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos

narius registravimas

kandidatų į savivaldybės tarybos narius registravimo terminui,

Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos

reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių

partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

2.

Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos

registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija

per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. Patikrinusi pateiktus

pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių

dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams

išduoda pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios

partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.

3.

Tikrindama kandidato į savivaldybės tarybos narius užpildytus pareiškinius

dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio

įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali

kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas

valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui

duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas

ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,

bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.

4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

4.

Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka

šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į

savivaldybės tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po

pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki

rinkimų.

4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, o kandidatą į savivaldybės tarybos narius iškėlusi partija ir

kandidatų sąrašas, į kurį yra įrašytas tas kandidatas (jeigu buvo pateiktas

atitinkamas partijos teikimas (prašymas), įregistruoti savarankiškais politinės

kampanijos dalyviais, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į savivaldybės

tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų

pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui

rinkimams.

Straipsnis papildomas 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas

neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu

kandidatas į savivaldybės tarybos narius atsisako pateikti šio įstatymo 35

straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis

draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia

juos klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu

laiku, arba jeigu partija, kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra

šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas,

Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai anuliuoja to kandidato į savivaldybės

tarybos narius registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų į savivaldybės

tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

37 straipsnis. Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos

posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją

nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos,

kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti partijai, teritorijoje turi

visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą,

partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų

komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama

rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas

įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo

rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo.

atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą

asmenį. Šiuo atveju kitas atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam

išduotas atstovo rinkimams pažymėjimas, o atšaukto atstovo rinkimams

registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.

38 straipsnis. Rinkimų užstatas

savivaldybės tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra

paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.

2.

Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius vietą

sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą į savivaldybės tarybos narius – 0,5

VMDU, sujungti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus – po 0,3 VMDU už

kiekvieną sujungiamą sąrašą.

3.

Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai

partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo

iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje

paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos

kopijos.

4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

4.

Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų

komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu

jos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas (jungtinis sąrašas)

įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje

ir spaudoje yra paskelbta pagal šį įstatymą skelbtina lėšų šaltinių ir jų

panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaita.

4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

politinės kampanijos laikotarpiui Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų

grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu yra

pateikta jo politinės kampanijos finansavimo ataskaita.

5 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

biudžetą.

Straipsnis

papildomas nauja 5 dalimi, buvusi 5 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

kandidato į savivaldybės tarybos narius registravimą, atšaukus partijos

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą

šio įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl

pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

biudžetą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

39 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui būti

kandidatu keliuose kandidatų sąrašuose

partijos keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų

sąrašą. Išsikėlę kandidatai gali jungtis į išsikėlusių kandidatų sąrašus.

Išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename išsikėlusių kandidatų jungtiniame

sąraše.

kuris yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos kandidatų sąrašą arba kuris

yra iškeltas partijos ir išsikėlęs kandidatu, arba kuris įrašytas daugiau kaip

į vieną partijų jungtinį kandidatų sąrašą ar daugiau kaip į vieną išsikėlusių

kandidatų jungtinį sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis

dalyvaus rinkimuose, arba pasirinkti, kad rinkimuose dalyvaus kaip išsikėlęs

kandidatas, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai

rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje

dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne

vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje

dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš

kandidatų.

40 straipsnis. Jungtiniai kandidatų sąrašai.

Išsikėlusių kandidatų jungimasis į sąrašus

mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, partijos gali sudaryti koalicijas ir

sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame

kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame

kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau

negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi

būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją,

pavadinimus ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų kandidatų jungtinis

sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje savivaldybėje negali

dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.

kandidatai gali jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus. Išsikėlusių

kandidatų jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o

išsikėlęs  kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.

jungtiniam kandidatų sąrašui sudaryti arba išsikėlusiems kandidatams susijungti

į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą atitinkami atstovai rinkimams privalo

savivaldybės rinkimų komisijai pateikti prašymą dėl partijų iškeltų kandidatų

sąrašų sujungimo arba prašymą dėl išsikėlusių kandidatų susijungimo į

išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą. Partijų atstovų rinkimams prašyme dėl

partijų iškeltų kandidatų sąrašų sujungimo nurodomas partijų koalicijos

pavadinimas, kurios koalicijos dalyvės rinkimų numeris pasirenkamas koalicijos

rinkimų numeriu. Kartu su prašymu dėl partijų iškeltų kandidatų sąrašų

sujungimo pateikiamas partijų jungtinis kandidatų sąrašas ir dokumentas,

patvirtinantis, kad yra sumokėtas šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytas atitinkamas

rinkimų užstatas. Išsikėlusių kandidatų atstovų rinkimams prašyme dėl išsikėlusių

kandidatų susijungimo į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą nurodomi išsikėlę

kandidatai iš eilės, kurią tarpusavio susitarimu patys nusistato, ir šio

jungtinio sąrašo pavadinimas. Išsikėlusių kandidatų jungtinio sąrašo pavadinime

turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų pavadinimus arba į

išsikėlusių kandidatų, neįeinančių į šį sąrašą, pavardes.

41

straipsnis. Pareiškinių dokumentų atšaukimas ir papildymas

kandidatas ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų turi teisę atšaukti

visus savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija ar partijų

koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas

– notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus

rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Naujus pareiškinius dokumentus

keičiant kandidatų eilę kandidatų sąraše arba keliant naujus kandidatus galima

teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo laiko

pabaigos.

kandidatas, esantis išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše, ar partija –

koalicijos dalyvė, išsikėlęs kandidatas išbraukiamas iš išsikėlusių kandidatų

jungtinio sąrašo, o partijos – koalicijos dalyvės iškelti kandidatai

išbraukiami iš partijų jungtinio kandidatų sąrašo ir, jei koalicijos pavadinime

yra nuoroda į tos partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Apie

pareiškinių dokumentų atšaukimą išsikėlęs kandidatas, partija – koalicijos

dalyvė privalo raštu pranešti atitinkamiems atstovams rinkimams Vyriausiojoje

rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus, išsikėlusių

kandidatų jungtiniame sąraše lieka vienas kandidatas arba partijų jungtiniame

kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose

dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai arba kaip išsikėlęs kandidatas.

kandidatų įregistravimą partijos kandidatų sąraše arba partijų jungtiniame kandidatų

sąraše kandidatų lieka mažiau negu pusė toje savivaldybėje renkama savivaldybės

tarybos narių, panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.

41 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius

dokumentus

koalicija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į savivaldybės tarybos narius,

bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar

iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.

Partija ar koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,

asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra

informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžintas tik po

rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, pagal šio įstatymo 38 straipsnį. Iki

pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 35

straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus

keičiant kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilę arba keliant

naujus kandidatus.

partija, įeinanti į koaliciją, tai jos iškelti kandidatai į savivaldybės

tarybos narius išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos

pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo

atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius

dokumentus, koalicijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše lieka tik

vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios

partijos kandidatai į savivaldybės tarybos narius.

anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10

kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų į savivaldybės tarybos narius

registravimas.

42 straipsnio pavadinimo redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

42 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų

paskelbimas. Rinkimų agitacijos pradžia. Rinkimų numeriai

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia

kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, partijų koalicijų,

išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijoms

burtais nustatytus rinkimų numerius, išsikėlusiems kandidatams burtais

rezervuotus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir kandidatus.

rinkimų numeriai visose savivaldybėse yra tie patys. Konkrečius išsikėlusių

kandidatų rinkimų numerius iš išsikėlusiems kandidatams rezervuotųjų burtais

nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Partijų jungtinio kandidatų sąrašo numerį partijos –

koalicijos dalyvės pasirenka iš joms nustatytų rinkimų numerių bendru sutarimu.

Jeigu koalicijos dalyvės rinkimų numerio nepasirenka, Vyriausioji rinkimų

komisija partijų jungtiniam kandidatų sąrašui suteikia mažiausią iš koalicijos

dalyvėms burtais nustatytų numerių.

straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku savivaldybės rinkimų komisija atitinkamam

atstovui rinkimams perduoda kandidatų į savivaldybės tarybos narius pažymėjimus

su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidatų sąraše esančio

kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės

numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Kandidato rinkimų

numeris nekeičiamas iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių

išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijų

kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIUS GARANTIJOS

43

straipsnis. Kandidatų teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės

informavimo priemonėmis

rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatai rinkimų

apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,

pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo

ar juos iškėlusios partijos rinkimų programą.

savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams organizuoti

susitikimus su rinkėjais ir gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją,

kurios skelbimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

44

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu,

apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti

rinkimų teisę, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją ar pažeidę jos tvarką,

paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę jam

susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų

komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar

paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo

slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

45

straipsnis. Kandidatų atostogos

rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, ne ilgiau kaip 30

dienų

jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas

atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę

suteikti atostogas.

netaikomos kandidatui, kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario

pareigas. Kandidato,

kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka

nustatyta Vyriausybės įstatyme.

46

straipsnis. Kandidatų neliečiamybė

komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, iki įsigalioja galutiniai

rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo

laisvė.

nuostatos netaikomos kandidatui, kuris eina Seimo nario ar Vyriausybės nario

pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas rinkimų kampanijos metu

sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

47

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos nuo rinkimų datos

paskelbimo. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti

įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės

darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos

žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

43 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisė

pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

1.

Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į savivaldybių tarybų

narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose

susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių

visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos

rinkimų programą.

1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus,

kandidatai į savivaldybių tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią teisę

pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose,

valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos

iškėlusios partijos rinkimų programą.

2.

Valstybės institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į

savivaldybių tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą

informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir

Vyriausybės nutarimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu,

apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti

teisę rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, organizuoti ir vykdyti

rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip

platinę melagingus duomenis apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius ar

trukdę kandidatui į savivaldybės tarybos narius susitikti su rinkėjais arba kitaip

pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai,

suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus,

neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę

šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

45 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

45 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų

narius teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų

agitacijos kampanijos laiku

savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos laiku, bet ne

ilgiau kaip 30 dienų

jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas

atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę

suteikti atostogas.

netaikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, kuris eina Respublikos

Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į savivaldybės

tarybos narius,

kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka

nustatyta Vyriausybės įstatyme.

45 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

46 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų

narius neliečiamybė

Kandidatas į

savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki

naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,

negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

46 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

47 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos

nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų

agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų

agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos

ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų

agitacijos išlaidų dydžio.

ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka

sąžiningų ir garbingų rinkimų.

47 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

48 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo

priemonėmis sąlygos ir tvarka

paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė

nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis.

skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ši

komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų

sąrašų lygiateisiškumo principai.

televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų

komisijai skirtų asignavimų.

1) įstatymų nustatyta tvarka parenka

diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2) patvirtina diskusijų rengimo

taisykles.

savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš 2 ir daugiau asmenų)

sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę

rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos

sąlygos.

kandidato, kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka paskelbia savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios

programos pateikimo. Rinkimų programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai

pateikta pavėluotai ir dėl to nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų

agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų.

nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų sąrašo rinkimų programa

neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.

įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama

politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama,

skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1) ant statinių,

kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos;

2) valstybės ar savivaldybių įmonėms

priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;

3) automobilių

keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu

ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,

pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti

pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio

ženklus;

4) ant skulptūrų ir paminklų;

5) 50 metrų

atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6) neturint

žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko

sutikimo;

7) vietose,

kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse,

taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,

atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo

įgaliota įstaiga.

reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija

draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir

skleidimo, taip pat rinkimų agitacijos tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

dėl rinkimų agitacijos ir politinės reklamos skleidimo sprendžia

Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

49

straipsnis. Kandidatą kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato

atsakomoji nuomonė

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,

visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą

(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,

kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki

rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,

bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti

paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo

priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti

atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas.

Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus

ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė

kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to,

kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti

rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per

šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi

pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje

visuomenės informavimo priemonėje.

kompromituojančia medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti

rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama

kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės

paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)

apie kandidatą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga

ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.

Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti

netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie kandidatą asmeniškai; apie

kandidatą paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą

apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše

iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas, arba išsikėlęs

kandidatas; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių;

kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą

šio paskelbimo kainą.

medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta šio įstatymo uždraustu laiku, kandidato

atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per

Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos

skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai

rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios

nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo

atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė šio

įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios

nuomonės.

50

straipsnis. Partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus, kompromituojančios medžiagos

skelbimas ir atsakomoji nuomonė

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,

visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus,

kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti

visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per

savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo

priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti

medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne

vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės

leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių)

pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji

nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už

kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę

turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne

vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą

laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis

paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus

kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių) neigiamai apibūdinanti

žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo

žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją, taip pat ir

neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės

reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją

nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie tą

partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą

apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių

partiją apibūdinančių žinių; partija (jos skyrius) jau pasinaudojo atsakomosios

nuomonės teise.

nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą

rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą rinkimams

savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė

visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,

atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per

Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos

skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo

Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta šio

įstatymo uždraustu laiku, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo

kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta

paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo

priemonės, kuri kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą

paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios

nuomonės.

49 straipsnis. Kandidatą į savivaldybės

tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji

nuomonė

1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

1.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą

(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,

kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki

rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,

bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti

paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo

priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti

atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės

tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė

paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią

medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi

paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne

vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu

pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės,

ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos

narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė

paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą

(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,

kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki

rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,

bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti

paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo

priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti

atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės

tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji

nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už

kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato

atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji

buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų

agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo

nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius

atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į

savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo

priemonėje.

2.

Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama

tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už

konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama

kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės

paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)

apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga

ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti

paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius

reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas,

jeigu medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra

kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės

tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas

kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių

kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į

savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3.

Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės

informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į

savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo

kainą.

4.

Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius

buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama,

kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar

televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju

visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti

trigubą šio paskelbimo kainą.

5.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

6.

Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo

kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri

kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati

laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

50 straipsnis. Kandidatų sąrašą į

savivaldybės tarybos narius iškėlusią partiją kompromituojančios

medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

1.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė

paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą,

kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti

visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per

savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo

priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti

medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų

visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę

partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją

nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir

atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus

ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė

atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji

buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų

agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio

įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi

pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės

informavimo priemonėje.

1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų

sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų

į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai

tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri

leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų,

kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais

atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip

priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji

privalo suteikti galimybę partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti

atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios

medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali

būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės

informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7

dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki

draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo

priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti

atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją

nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti

medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie

nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos

narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai

apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė

(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją,

taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia

teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti

atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne

apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią

medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės

tarybos narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar

jos skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3.

Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo

atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė

visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,

atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per

Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos

skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo

Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta

laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį

radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo

atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

5.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

6.

Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą

iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu

arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

51 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją

naudojantis tarnybine padėtimi

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,

įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir

televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems

asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti

rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar partijai išskirtines

rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose ir kartu yra

kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį

transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų

agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta

tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per

visuomenės informavimo priemones pranešti svarbias žinias, tai

jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Lietuvos nacionalinis

radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame

nėra rinkimų agitacijos.

52

straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas

Savivaldybių

tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę

reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

finansavimo kontrolės įstatymas.

53

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų

iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus

nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne

mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias

išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50

metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti

rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas

atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,

balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų

agitacija.

pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

52 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų

politinės kampanijos finansavimas

Savivaldybių

tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų

ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.

53 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

1.

Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30

valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus

nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne

mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias

išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

2.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių

balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant,

kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti

rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma

rinkimų agitacija.

3.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos (toliau – kandidato

anketa), atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų

sąrašų, kandidatų plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų

biuletenių (taip pat biuletenių balsavimui iš anksto), vidinių ir išorinių

balsavimo paštu vokų, blankų, kitų dokumentų ir antspaudų, naudojamų

rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

55

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

rinkėjui įteikiamas vienas rinkimų biuletenis.

biuletenyje turi būti:

1) išspausdintas

nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios vietos

rinkėjo valiai pareikšti;

2) vienoje

biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui ir kiekvienam

išsikėlusiam kandidatui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti

kandidatų sąrašų, išsikėlusių kandidatų rinkimų numeriai, partijų ar partijų

koalicijų pavadinimai, išsikėlusio kandidato vardas ir pavardė jiems suteiktų

numerių didėjimo tvarka. Prie partijos, partijų koalicijos pavadinimo, išsikėlusių

kandidatų jungtinio sąrašo įrašoma pirmojo sąraše įrašyto kandidato vardas ir

pavardė. Prie išsikėlusio kandidato įrašoma „Išsikėlęs kandidatas“. Įrašų

šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą

plotą;

3) antrojoje biuletenio dalyje

penki specialūs laukeliai, skirti rinkėjui, kuris balsuoja už kandidatų sąrašą,

įrašyti pasirinktų kandidatų rinkimų numerius. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį

balsuoja rinkėjas, yra penki kandidatai, rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis

laukelius, jeigu keturi kandidatai – tris laukelius, jeigu trys kandidatai – du

laukelius, jeigu du kandidatai – vieną laukelį.

56

straipsnis. Rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto

skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,

rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki

balsavimo pradžios.

rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą

ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu

laiku.

57

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus

12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija

turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, įrengta slapto balsavimo kabina

(kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų

biuletenį. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos

išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenį, ir partijų

kandidatų sąrašai, partijų jungtiniai kandidatų sąrašai, išsikėlusių kandidatų

sąrašai, išsikėlusių kandidatų jungtiniai sąrašai su nurodytais kandidatų

rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto

balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų

komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio

įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir

50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti

pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą,

kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

apylinkės balsavimo patalpos parengimą atsako apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai

įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės

rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai parinkti ir

tinkamam inventoriui įsigyti pagal šio įstatymo 9 straipsnį.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

58

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

išsikėlę kandidatai, taip pat atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojo statusą patvirtina Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pažymėjimas. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji rinkimų komisija –

stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tik konkrečiose

savivaldybėse, rinkimų apylinkėse pagal užsienio reikalų ministro, Respublikos

Prezidento teikimą, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms

atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo nuožiūra;

2) savivaldybės rinkimų komisija

– stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose

rinkimų apylinkėse asmenims pagal partijos (jos skyriaus), išsikėlusio kandidato

arba atstovo rinkimams prašymus, kuriuose turi būti nurodyta asmens vardas,

pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.

stebėtojo pažymėjimus išduoda rinkimų komisijos pirmininkas arba jo pavedimu

kitas rinkimų komisijos narys. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo

pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti

išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie atsisakymą išduoti rinkimų

stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės,

kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojas turi teisę

reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo

patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.

Jeigu rinkimų stebėtojas pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų

stebėtojo pažymėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti nedelsiant pranešta

rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai, atitinkamai

partijai, išsikėlusiam kandidatui ir atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną

nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo

patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus

jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,

išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima

rengti perėjimo patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į balsavimo patalpos

pastatą.

61

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis

policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia,

ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad

balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės

rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,

antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų

biuletenius komisijos nariams, ir įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių. Po to

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas atidaro rinkėjams balsavimo patalpą.

Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.

62

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

balsavimui, prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas apylinkės rinkimų

komisijos nariui pateikia pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,

taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių

ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo,

elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą

atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir

nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam

rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą

atvykimo lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų

dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam

svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar pirmininko pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda

rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir

rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės

rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis

rinkėjui negrąžinamas. Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo

kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio išdavimą ir rinkėjo kortelė

grąžinama rinkėjui.

rinkėjui kitam rinkėjui skirtą rinkimų biuletenį, išskyrus šio įstatymo 63

straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, draudžiama. Šį reikalavimą pažeidęs

rinkimų komisijos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pastaba. 62 straipsnio 3 dalies atitaisymas

skelbtas:

Žin., 2010, Nr. 141

63

straipsnis. Balsavimo tvarka

rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų

biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų

biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą

rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų

biuletenį.

biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, išsikėlusį kandidatą, už

kurį jis balsuoja „už“. Jeigu rinkėjas balsuoja už kandidatų sąrašą, jis

specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose rinkimų biuletenio laukeliuose

įrašo pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius, jeigu balsuoja už

išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, – pasirinktų šio sąrašo kandidatų

rinkimų numerius ar numerį (jei sąraše yra mažiau kaip šeši kandidatai, reikia

pasirinkti bent vienu kandidatu mažiau, negu sąraše įrašyta kandidatų), o jeigu

balsuoja už išsikėlusį kandidatą, neįeinantį į jungtinį sąrašą, – pirmumo balsų

nenurodo. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris

įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik

vienas balsas. Pirmumo balsai kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą,

neskaičiuojami.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų,

jo prašymu rinkimų biuletenį užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo

rinkimų biuletenį užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti

balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.

Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama

atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.

rinkimų biuleteniai į apskaitą įtraukiami ir laikomi atskirai.

64

straipsnis. Balsavimas paštu

paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka

privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę,

arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar

laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose

(toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,

ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos

apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant

paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas

paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,

kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas.

Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti

rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto

darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens

tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo

pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),

kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir

įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų

stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje

rinkimų apylinkėje.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant

paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio

išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.

balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį balsavimo paštu voką;

4) vidinį

balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu

voką;

5) užklijuoja

išorinį balsavimo paštu voką.

išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu

balsavimo paštu voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto

darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo

įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir

išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu

rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka

rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti

rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio

6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus

išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose

vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar

juos perduoti kitiems asmenims.

65

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi

rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės

patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti

namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos

sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie

neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar

jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš

sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir

juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo

tikslais.

anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų

apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir

balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip

2 savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie

negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto

prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės

rinkimų komisijos narys.

prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,

gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose

pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo

konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį

iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo

balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos

veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam

asmeniui arba komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo

savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki

rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie

gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet

įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį

iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.

vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,

paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos

į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės,

kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį

ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip 2 savivaldybės

rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2

apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto

gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet

kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti

išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši

juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms kartu su paštu balsavusių rinkėjų

rinkimų dokumentais. Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus,

nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą

organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais

rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus grafiką

tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip

atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12

valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės

(savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną.

Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų partijų

pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 ir 10

dalių nuostatos.

voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu

rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja

specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio

įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš

rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti

biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1225,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)

55 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl

kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio

sąrašo kandidatų pirmumo.

biuletenyje turi būti:

1) išspausdintas

nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios

biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2) vienoje

biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties

tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems

suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto

dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip

pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;

3) antrojoje

biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas

įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

56 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

1.

Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto

skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,

rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki

balsavimo pradžios.

rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir

pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

57 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo

pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi

visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų

priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,

slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti

rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios

rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga

ir turi būti iškabinti kandidatų į savivaldybės tarybos narius, renkamų šioje

rinkimų apygardoje, sąrašai. Be to, kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti

prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.

2.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu

savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba

nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir

imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui

įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje.

58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra

asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.

Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta

jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio

reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms

arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo

nuožiūra;

2)

apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos

teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems

kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją

rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos vietos skyriaus arba

atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,

asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.

komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos

pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą

arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,

atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų

stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

3.

Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos

stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba

kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas

apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti

iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta

rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje

patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus

jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

60 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus

renginius

Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų

renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat

negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į

balsavimo patalpos pastatą.

61 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis

policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar

balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija

nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą

apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių

skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda

rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų

rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų

pradžią.

63 straipsnis. Balsavimo tvarka

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti

biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

2.

Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis

balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių

pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to

paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui

pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

3.

Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai

išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo

pasirašo.

pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą

asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją),

kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie

trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.

65 straipsnis. Balsavimas namuose

neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni

rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į

rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus.

apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės

teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems

rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų

dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje

ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose

baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl

fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti

apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo

šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą

pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos

sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar

laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į

kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki

rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų komisija.

rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba

šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų

biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos

į namus pristato ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos

pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai.

Balsavimą namuose gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti

rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

5.

Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus

grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau

kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12

valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)

rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas

namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų

pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

6.

Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

7.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,

vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu rinkėjas įteikia

apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą

voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda

rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir

stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7

dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį

balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems

asmenims.

66 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti

šiose įstaigose.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi

rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas

perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas

išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 8

dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta

ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu

jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos

atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti

rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti

balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo

paštu voką.

67

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose

vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo

tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse

karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse

operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą

ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose

paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas

ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra

įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių

rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai,

iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis

gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas

patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo

vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės

tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje

esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą

specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašą jie įrašyti.

kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių

nuostatos.

68

straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba esantys areštinėse, tardymo

izoliatoriuose (sulaikymo namuose), turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo

įstaigoje. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64

straipsnio nuostatos.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų

teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų

darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,

asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar

rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą

bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš

jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių

priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą,

skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie

specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos

sąlygos į jį atvykti.

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio

ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

69

straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir

šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu

tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus

vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.

vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų

vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų

dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius

ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus

balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į

kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai.

dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina

nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir

rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.

paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai ar

jų įgalioti asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne

vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos

apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.

kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius

balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo

kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų

komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas

namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip

paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda

paštui.

kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos,

išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų

priėmimo kvitai, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,

patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko

šio įstatymo reikalavimus.

balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo

vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,

sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia

tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

68 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

1.

Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti

savo bausmės vykdymo įstaigoje.

2.

Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos

bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto

vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio

įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas

ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos

rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal

elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio

nuostatos.

5.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio

straipsnio ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

poveikį bausmių vykdymo įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar

skubinti jį balsuoti draudžiama.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

1.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje

nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

paštu vokų ir biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu

tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo

specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,

naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,

išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų

komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo

paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų

užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais

rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų

dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,

komisijai.

3.

Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo

grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos

rinkimų komisijai.

4.

Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas

ar jo įgaliotas asmuo įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne

vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

5.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,

išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius

apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio

įstatymo 65( )straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius

rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki

rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.

6.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų

dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai

iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus,

sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

7.

Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose

balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal

šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų

balsai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045, 2007-01-18,

Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

71 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip

3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

2.

Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti

rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo

lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius

patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

3.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai

suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į

specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir

sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

72 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, kad ji

galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Jeigu komisija ne mažiau kaip 3/5 jos narių priima sprendimą, kad

balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės

rinkimų komisijai, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje

esančių balsų skaičiavimo.

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų

komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami

ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių

(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus

balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Skaičiuodama komisija visus rinkimų

biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus,

išsikėlusius kandidatus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių

biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų

biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus paduoti

balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi

būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos,

neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.)

rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti

pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokole. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti

du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų

padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos

nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti

į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų

komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, išsikėlę kandidatai gavo rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti

paštu balsavusių rinkėjų balsai.

biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą ar

išsikėlusį kandidatą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė

pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais.

Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė

nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo

neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio

biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.

Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas daugiau

negu vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas

balsas.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą tuo atveju, kai

kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenio žymų įvertinimo, priima

rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatai nurodomi kitoje to rinkimų

biuletenio pusėje.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys rinkimų stebėtojai

(stebėtojas), visuomenės informavimo priemonių atstovai ir įsitikinti, kad

balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną

kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to

pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.

rinkimų biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

73 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų

apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti iš rinkėjų,

balsavusių ne rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti rinkimų biuleteniai:

1) apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir balsuojant

namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas

į balsų skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai

vokai po vieną atplėšiami;

3) iš išorinio

voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji

sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas

antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas

asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,

liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas,

nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas

kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra

rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis

balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų

biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo

voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja.

Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole

neįskaičiuojamas;

4) apylinkės

rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės

įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;

5) antspauduotas

vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal

nustatytus reikalavimus;

6) baigus

peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau

kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 71

straipsnio reikalavimus.

apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu ar

namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir

perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri

balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

balsavimo patalpoje, paštu ir namuose už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus

paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį, ši protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų

stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai,

kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti

skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų

komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po

24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, rinkimų

biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės

rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė

iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose

biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių sprendimų:

1) grąžinti rinkimų

biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų

komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2) pakeisti

apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą

dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos

rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo

atveju savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo

vietą ir laiką.

balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja rinkimų biuletenius, ji,

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas

specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą,

kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to

surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai

neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai

nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete

esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad

specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie

pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai

savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne

vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama

dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų

komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai.

Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti

policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių

negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus

grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai,

kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų

skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7

dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią

procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir

įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti

pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų

biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės

rinkimų komisijai.

74

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas. Rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkėjų

skaičius rinkimų apylinkėje;

2) gautų iš

savivaldybės rinkimų komisijos rinkimų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, atvykimo lapelių skaičius,

nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų rinkimų

biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą ar

išsikėlusį kandidatą arba balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir

išsikėlusį kandidatą, skaičius;

8) balsadėžėje rastų rinkimų

biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą arba išsikėlusį

kandidatą, skaičius;

9) balsadėžėje rastų už kiekvieną

kandidatų sąrašą arba kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų skaičius;

10) namuose

balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų

skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius,

antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų

biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą ar

išsikėlusį kandidatą arba balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir

išsikėlusį kandidatą, skaičius;

12) paštu gautų

rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą arba

išsikėlusį kandidatą, skaičius;

13) paštu gautų

už kiekvieną kandidatų sąrašą ir kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų

skaičius;

14) visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių

rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) visų

biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba balsavo

už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir išsikėlusį kandidatą, skaičius;

16) visų už

kiekvieną kandidatų sąrašą ir kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų

skaičius.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal

rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės

balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės

rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų rinkimų apylinkėje

dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų

balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų rinkimų biuletenių

skaičių.

balsadėžėje randama rinkimų biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,

apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai

įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek rinkimų biuletenių buvo

rasta daugiau.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką

(vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų

stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės

pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

Protokolo pirmosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir

rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų

rinkimų biuletenių skaičius;

2) kiekvieno

kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

3) visų

kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

4) negaliojančių

rinkimų biuletenių skaičius;

5) kiti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų

stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės

pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų

komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad yra padaryta klaida

nurodant duomenis balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, surašomas

protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis, rinkimų biuleteniai grąžinami

savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima savivaldybės

rinkimų komisija.

75

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

Negaliojančiais

rinkimų biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto

pavyzdžio biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu

biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);

3) biuleteniai,

kuriuose nepažymėtas nė vienas kandidatų sąrašas ar išsikėlęs kandidatas;

4) biuleteniai,

kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatų sąrašas arba daugiau kaip

vienas išsikėlęs kandidatas;

5) biuleteniai,

kuriuose pažymėtas kandidatų sąrašas ir išsikėlęs kandidatas;

6) biuleteniai, pagal kuriuose

padarytas žymas neįmanoma nustatyti rinkėjo valią, išskyrus šio įstatymo 72

straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus dėl pirmumo balsų.

74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

1.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo

protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo

pirmojoje dalyje įrašoma:

1)

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

2)

gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;

3)

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų

skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių

skaičius;

4)

anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

5)

rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6)

balsadėžės atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis

sąrašus, skaičius;

8)

balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;

9)

balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) namuose

balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų

skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų

vidinių balsavimo paštu vokų skaičius

11)

paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis

sąrašus, skaičius;

12)

paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;

13)

paštu gautų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos

narius sąrašą paduotų balsų skaičius;

14)

iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

iš viso biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis

sąrašus, skaičius;

16)

iš viso už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašą paduotų balsų skaičius.

2.

Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų

balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių

rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

3.

Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,

komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų

skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

4.

Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi

duomenys ir visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį

voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį

pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės

pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

Protokolo pirmosios dalies išrašas jų prašymu pateikiamas stebėtojams.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1)

skaičiuojamų biuletenių skaičius;

2)

kiekvieno kandidato į savivaldybės tarybos narius gautų

pirmumo balsų skaičius;

3)

visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius gautų

pirmumo balsų suma;

4) negaliojančių biuletenių

skaičius;

5)

kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

6.

Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi

duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie

protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

7.

Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad duomenyse,

nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida,

surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis,

biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima

apygardos rinkimų komisija.

75 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:

1)

nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2)

antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti

paštu biuleteniai, neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);

3)

ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

4)

biuleteniai, kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą (pažymėjo daugiau

kaip vieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą; nepažymėjo nė vieno

kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo; pagal padarytą žymą

neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).

76 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų

pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir nepanaudotus,

kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja, paketus supakuoja (toliau

– pakuotė), padaro pakuočių aprašus ir jas antspauduoja. Šios pakuotės kartu su

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašais,

apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolais savivaldybės rinkimų komisijai

pristatomos ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip. Apylinkės rinkimų komisijos

darbo laikotarpio finansiniai dokumentai pristatomi savivaldybės rinkimų

komisijai per 2 darbo dienas po balsavimo pabaigos.

rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti

rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

77

straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir

patikrina:

1) ar yra pristatyti

visi privalomi pateikti dokumentai (šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje

nurodyti paketai, pakuotės ir specialieji vokai su rinkimų biuleteniais);

2) paketų,

pakuočių ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys, ar jie

neprieštarauja vieni kitiems, ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos

turimus duomenis, t. y. išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų

skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų rinkimų biuletenių

skaičių pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis, ar yra visi reikalingi

parašai, ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių

atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų

saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti

rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atplėšiami tik

savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų

biuleteniais savivaldybės rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali

būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu

įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų

ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su

rinkimų biuleteniais gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų

komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų

balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

78

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų dokumentų pateikimas Vyriausiajai

rinkimų komisijai

Savivaldybės

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir

kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Šie

paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

62 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą

atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir

nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam

rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą

lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų

arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio

lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti

dėl balsavimo.

2.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus

dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą

įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2

į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda

rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,

kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų

biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.

Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo pažymėjime pažymima apie

biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal

įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

64 straipsnis. Balsavimas paštu

paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose

arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba

pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka

arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui

sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis

paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu

išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant

paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas

paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad

rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

3.

Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos

pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir

priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę

įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša

apygardos rinkimų komisijai.

nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas

ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais

atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo

pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

5.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami

balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja

tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

6.

Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1)

užpildo rinkimų biuletenį;

2)

užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3)

užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;

4)

vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį

balsavimo paštu voką;

5)

užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.

jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu

biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam

asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje

užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų

pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis

asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą

ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

9.

Pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse

nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius

balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir

kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose.

draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu

vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

65

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi

rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės

patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti

namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos

sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie

neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar

jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš

sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir

juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo

tikslais.

anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų

apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.

Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir

ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose

patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos

direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir

balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos ar

apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios

politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.

prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,

gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose

pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo

konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį

iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti

prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali

pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo

besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą,

pavardę ir asmens kodą.

apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį

ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.

Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės

teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį

tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų

komisija.

ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,

paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos

į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau

kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne

mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir

balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą

stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui,

užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos

perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų

dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus

rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios

rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais

perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus

grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau

kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12

valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)

rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas

namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų

pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 7,

8, 9 ir 10 dalių nuostatos.

išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo

voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos)

rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje

užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Komisijos nariams ir stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64

straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius

ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

70 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo

organizavimas skaičiuojant balsus

skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios

komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi

vykdyti visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą

tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje

esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo

pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.

Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Sprendimas privalo būti

vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to,

kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai

paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus

asmenys. Jeigu dėl rinkimų biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,

komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą

dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną).

Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

71

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį.

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų

biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo

protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus

ir grąžintus pakeisti naujais rinkimų biuletenius patikrinama, ar komisijos

narys visus rinkimų biuletenius išdavė teisėtai.

ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,

anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus

vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

77 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje

1.

Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus

dokumentus ir patikrina:

1)

ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji

vokai su rinkimų biuleteniais);

2)

paketų ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);

3) ar į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar

atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų

komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių

balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją

protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos

visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;

4)

ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų

komisijoje.

2.

Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų

saugumu.

3.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų

biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti

atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su

rinkimų biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus

gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu

įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų

ministerija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais

gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių jiems

pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti

trūkstamus dokumentus.

5.

Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų

komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių

rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

79 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas

skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų

rezultatus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir visuomenės informavimo

priemonių atstovai.

stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl

šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo, bet negali kliudyti

rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę raštu pareikšti

protestą apylinkės rinkimų komisijai ar savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų

stebėtojų protestai apylinkės rinkimų komisijai pridedami prie rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolų ir kartu su kitais rinkimų apylinkės

rinkimų dokumentais pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų

stebėtojų protestai savivaldybės rinkimų komisijai pridedami prie balsų

skaičiavimo protokolų. Rinkėjų protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai

jie pareikšti.

80

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rinkimų rezultatus gali paskelbti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų

apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama

parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas nedelsiant

skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.

straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo

visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo

technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo

ar rinkimų rezultatus.

82 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų

biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

1)

apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2)

apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3)

už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir už visus

kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.

2.

Pagal už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius paduotus pirmumo

balsus kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui atskirai

sudaroma porinkiminė kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilė.

Porinkiminėje kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje pirmesniu

įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų

kandidatai į savivaldybės tarybos narius yra gavę po lygiai arba mažiau, negu

šioje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas

kandidatas į savivaldybės tarybos narius, pirmesniu įrašytas pareiškinių

dokumentų eilėje.

3.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų

narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.

Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai

pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

84 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir

paskelbimas

rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus

konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per

3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašus iškėlusios partijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo

pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų

komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai

rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po

sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.

2.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos

sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario

vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir

savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o

baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

3.

Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus

iškėlusioms partijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų

užstatus, išskyrus užstatus už kandidatų sąrašus tose apygardose, kuriose jos

per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.

4.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius

perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų

apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios

rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų

pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti

sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

85 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

85 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji

rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje

negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti

rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų

praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų

skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių

esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų,

dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno

mandato tikslumu.

85 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:

85

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji

rinkimų komisija gali

pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje

negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs

šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje,

arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų

rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų

dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės

tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti

tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

86 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai

1.

Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame

įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

2.

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai

pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima

sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius

rinkimus pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau

pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančių partijų, prieš tai

užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai

užskaitomi.

3.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje

rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės

valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje

įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

87 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario

įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą

1.

Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti

savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:

1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario paties

parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas

atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas

savivaldybės mero ir tarybos narį iškėlusios partijos vadovo, arba savivaldybės

tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) jis praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be

pateisinamos priežasties, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą

ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;

3)

teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

4) įsiteisėja teismo

apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;

5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės,

kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero

pranešimą ir gyventojų registro duomenis;

6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo

89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;

7) jis miršta −

pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

8) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės

tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos

Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

9)

jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,

arba tokių pareigų neatsisako.

savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo

sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai

laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties

įvedimu savivaldybės teritorijoje.

tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus

įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis

tokias pareigas, asmeniškai paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų

komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario

mandato atsisakymo arba jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo,

nepranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas,

nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias

pareigas eina, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta

tvarka.

rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų

atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš

terminą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

88 straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos

nario vietos užėmimas

1.

Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio

įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės

tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva

savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu

tampa porinkiminio kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo, pagal kurį

buvo išrinktas buvęs savivaldybės tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato

negavęs kandidatas. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše

savivaldybės tarybos nario mandatų negavusių kandidatų, galinčių užimti laisvą

savivaldybės tarybos nario vietą, nėra, savivaldybės tarybos nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų

eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam

sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią

eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo

pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Išnykus

aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario

įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1

dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti savivaldybės

tarybos nariais asmenys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio

įstatymo 90 straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti

savivaldybės tarybos nario mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią

laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše, jei

per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka

patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame savivaldybės tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą

porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše

leidžiama tik vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl

savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos

nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva

savivaldybės tarybos nario vieta.

2.

Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės

tarybos nario mandatas, negali tapti savivaldybės tarybos nariu pagal šio

įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus savivaldybės tarybos nariu iš karto turėtų

būti taikomos šio įstatymo 87 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje praleidžiamas.

90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos

nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

1 dalies redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,

Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko

pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės

kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario

pareigos nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės

administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis,

savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir

kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų

akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba

savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

1 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:

tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,

Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės

įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su

savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės

atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų

pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su

savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo

pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su

savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų

įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo

nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus

valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos

akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario

pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir

atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.

Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės

tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos

pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba

išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės

tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų

komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės

tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į

atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti

išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai

rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo

ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio

dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10

dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka

nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį

įstatymą nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji

rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1994 m. gruodžio 19 d.

Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

Priedo

pakeitimai:

Nr.

X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.

93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1340,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių

papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal

priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1

daliai.

Pakeitimai:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1585,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.2.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289

(2005-01-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881

STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1448, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1872,

2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS

PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2079,

2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2235,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87

straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai

rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų

savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2373,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-399, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-462, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO

6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09,

Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-06-10)

autrap@lrs.lt

67 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

1.

Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos

daliniuose, kuriuose atlieka tarnybą.

2.

Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių

vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą

ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose

paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

3.

Karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų

apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto ar vidaus tarnybos

dalinio vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų

pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus

duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas

patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo

vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės

tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių

vadai sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba

parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

4.

Balsavimui kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos daliniuose taikomos šio

įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

5.

Daryti poveikį kariniame vienete ar vidaus tarnybos dalinyje balsuojančio

rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

78 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų

skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus,

gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus,

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso

darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius

paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą

laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.

81 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai

apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo

gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo

protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24

valandas.

rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti

apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo

protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų

oficialaus paskelbimo.

nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų

skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o

nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.

Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti apylinkės rinkimų

komisijos balsų skaičiavimo protokolą negaliojančiu.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos

sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali

perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o

nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apygardos

balsų skaičiavimo protokolo.

sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai

po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai

išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali

apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.

partijos, kandidatai, asmenys, įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus,

savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos

posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos

nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos

nariams pripažinimo ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po

sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus

išnagrinėja per 15 dienų.

82

straipsnis. Rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolai

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų

biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato

ir į rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą įrašo:

1) rinkėjų

skaičių rinkimų apygardoje;

2) rinkimų

apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

3) rinkimų

apygardoje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant,

ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

4) už kiekvieną

kandidatų sąrašą, kiekvieną išsikėlusį kandidatą ir už visus kandidatų sąrašus,

išsikėlusius kandidatus paduotų balsų skaičius.

kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui

atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminėje kandidatų

sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu

kandidatai pirmumo balsų yra gavę po lygiai arba mažiau, negu renkama

savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas

pareiškinių dokumentų eilėje.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolus pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Rinkimų

apygardos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų

stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės rinkimų komisija gali

pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus savivaldybėje

negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

83

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

*2. Mandatai

kandidatų sąrašams ir išsikėlusiems kandidatams paskirstomi pagal tai, kiek

rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, kiekvienas išsikėlęs

kandidatas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti

savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo

atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už

partijų jungtinį kandidatų sąrašą ir išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą – ne

mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų

sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus yra

paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant

mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai –

jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota

daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę

dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už

kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius

kandidatus būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

**3. Apskaičiuojama

mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo

kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, ir išsikėlę kandidatai,

sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo

padidinamas vienetu.

**4. Išsikėlęs

kandidatas, neįeinantis į jungtinį sąrašą, gauna mandatą, jeigu už jį paduotų

balsų skaičius lygus arba didesnis už mandatų skirstymo kvotą. Už kiekvieną

dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius

dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų

skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą,

o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems

išsikėlusiems kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą, ir kandidatų

sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai

surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems

atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų

sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio

rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną

padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris

buvo įrašytas pirmasis.

**5. Jeigu kuriam

nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų,

tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų

dalijimą liekanų metodu.

kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal porinkiminę

kandidatų sąrašų eilę.

Pastaba. *Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m.

birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141)

83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus

vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai

asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali

išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių

kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų

sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant

mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų

jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja

skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip

6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.

**Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m.

birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 83 straipsnio

3, 4, 5 dalys tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę

savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys,

neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali

išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir joje varžytis su

kandidatų sąrašais, jose nustatyta, kad kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems

skirstant mandatus, mandatai dalijami pagal mandatų skirstymo kvotą,

apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne tik už šiuos kandidatų

sąrašus, bet ir už visus išsikėlusius kandidatus, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-05-11, Žin., 2011, Nr.

58-2771 (2011-05-14)

84

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje

rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7

dienas po rinkimų. Tų savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3

dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo

pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų

komisija tvirtina be svarstymo. Savivaldybės rinkimų komisija, Vyriausiajai

rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų

patvirtinimo, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia

savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus.

Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą

arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, rinkimų

rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės tarybos narių

pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7

dienų ir baigia išduoti ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar

atitinkamo sprendimo paskelbimo.

ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo

išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės

archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų

skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų

komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių

komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti

nesaugotinus rinkimų dokumentus.

85

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

Vyriausioji rinkimų komisija gali

pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti

šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų

apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės

įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar

kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų

sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, išsikėlusių kandidatų, arba

kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip

vieno mandato tikslumu.

86

straipsnis. Pakartotiniai rinkimai

rinkimai rengiami rinkimų apygardoje, kurioje rinkimai į savivaldybės tarybą

šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti

negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl

savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus

pratęsimo, šios komisijos sudėties pakeitimo arba komisijos sudarymo iš naujo.

Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų

sąrašus keliančių partijų, išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų

jungtinių sąrašų, kurie buvo užsiregistravę dalyvauti

ankstesniuose rinkimuose šioje savivaldybėje, rinkimų užstatai įskaitomi.

rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą

rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės

valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje

įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

87

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą

tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės

tarybos nario pareigas, kai:

1) jis

atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti.

Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas

savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos

skyriaus) vadovo arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas

Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2) jis,

vadovaudamasis šio įstatymo 90 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas eiti

pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;

3) jis be

pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius,

– pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimą;

4) teismas

pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

5) įsiteisėja

teismo apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;

6) jis išvyksta

nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos

ribų, – pagal savivaldybės mero pranešimą ir Lietuvos Respublikos gyventojų

registro duomenis;

7) paaiškėja,

kad jis yra pažeidęs šio įstatymo 89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo

sprendimą arba nuosprendį;

8) jis miršta, –

pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

9) teismas

priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos

piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo

sprendimą;

10) jis pradeda

eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių

pareigų neatsisako;

11) kai

savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo

sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai

laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties

įvedimu savivaldybės teritorijoje.

tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus

įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, asmeniškai ne

vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų

komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario

mandato atsisakymo arba šį pareiškimą, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia.

Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3,

4, 5, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti

laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 88 straipsnio nustatyta

tvarka.

rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų

atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš

terminą.

88

straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos nario vietos užėmimas

savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo 87

straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys

netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos

nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame

kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo

esantis pirmas kandidatas, negavęs savivaldybės tarybos nario mandato. Jeigu

kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos

nario vietą, arba jeigu savivaldybės tarybos nario, kuris buvo išsikėlęs kandidatu

ir nebuvo įrašytas į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūko prieš terminą,

savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų

sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y.

tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo

mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą

gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.

aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario

įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir

6 punktuose nustatytais pagrindais, arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių

išrinktas savivaldybės tarybos narys neteko savivaldybės tarybos

nario mandato pagal šio įstatymo 90 straipsnį, laikotarpiu tarp rinkimų šis

asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario

vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų turi

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą

pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato

negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame

savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik

vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos

nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne

vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario

vieta.

kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės tarybos nario

mandatas, neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba jų

neatitiktų tapęs savivaldybės tarybos nariu, Vyriausioji rinkimų komisija

nedelsdama priima sprendimą pagal šio įstatymo 87 straipsnį ir

šis asmuo iš kandidatų sąrašo eilės išbraukiamas.

83 straipsnis. Rinkimų rezultatų

nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

2.

Mandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal

tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų

metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti

savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo

atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos

kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, dalyvaujančius

skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę

dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs

sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už kurį yra

paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių

teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad

už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau

kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

3.

Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo

kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš

mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

4.

Už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą paduotų balsų

skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal kandidatų sąrašus kvotos. Gautas

sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui

pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems

mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų į savivaldybės

tarybos narius sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo

toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant

didžiausiąja. Jei dviejų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų

liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.

Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

5.

Jeigu kuriam nors kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tektų

didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų į savivaldybės tarybos

narius, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant toliau

jų dalijimą liekanų metodu.

narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.

89 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato

netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu)

paskirtos bausmės

*1. Kiekvienas kandidatas

turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar

užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo

pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos

Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo

pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo

kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas

pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar

plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta:

„Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai

pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu

dėl nusikaltimo valstybei.

straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d.

įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos

ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo

pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo

neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija

nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po

savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar

užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu

dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų

nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai netaikomi

ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo

teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio

30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 89 straipsnio

1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad savivaldybės rinkimų

komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie

kandidato pavardės neturi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas

kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau

dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas

kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikoma

nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas

politinio pobūdžio persekiojimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-11-17,

Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22)

90

straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis,

ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

*1. Savivaldybės

tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,

Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos

ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos

priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje

pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to,

savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos

savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos

valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės administracijos

direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos

savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos savivaldybės viešosios

įstaigos, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo

organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės

kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės

kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su

savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu,

jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės

tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti

savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų

komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą

dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį

pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau

kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima

sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato

naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo

kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę

atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti

Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario

mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos

pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau

kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta

tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų,

nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų

komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

*Pastaba. 90 straipsnio 1 dalies

nuostata dėl savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su tos

savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir

tos savivaldybės administracijos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį,

pareigomis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktiems savivaldybių tarybų

nariams.

*Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio

30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 90 straipsnio

1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad savivaldybės tarybos nario

pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo, tos

savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ir pagal darbo

sutartį dirbančio darbuotojo pareigomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-11-17,

Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

savivaldybių

tarybų rinkimų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1994 m. gruodžio

19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos

piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais,

naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL

2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva

2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.

93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1340,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių

papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal

priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1

daliai.

Pakeitimai:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1585,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.2.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289

(2005-01-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881

STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1448,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1872,

2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2079,

2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2235,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87

straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai

rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų

savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2373,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-399, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-462, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

Šis

įstatymas neteko galios 2010 rugsėjo 23 d.

Įstatymo galiojimo pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1006,

2010-09-14, Žin., 2010, Nr. 112-5688 (2010-09-23)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-968,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.

Šio

įstatymo atitaisymas

skelbtas:

Žin., 2010, Nr. 141 (2010-12-02)

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1225,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09,

Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-05-11, Žin., 2011, Nr.

58-2771 (2011-05-14)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30 D. REDAKCIJA) 34

STRAIPSNIO, 83 STRAIPSNIO 2, 3, 4, 5 DALIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ

PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO (2010

M. GEGUŽĖS 18 D. REDAKCIJA) 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

3.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-11-17,

Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30

D. REDAKCIJA) 89 STRAIPSNIO 1 DALIES, 90 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-11-22)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

80 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija

perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis,

Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės

informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia skelbiamas internete.

2.

Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių

atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip

skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.