Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 53-996

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7

d. Nr. I-532

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2014-07-12:

Nr.

XII-966,

2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-11, i. k. 2014-10139

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

1.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių taryba, taryba)

nariai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise,

slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą.

2.

Savivaldybės tarybą sudaro savivaldybės tarybos nariai. Vienas tos savivaldybės

tarybos narys yra meras.

3.

Viena savivaldybė sudaro vieną

daugiamandatę rinkimų apygardą. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje

(daugiamandatėje apygardoje) renkami šios savivaldybės tarybos nariai (išskyrus

savivaldybės tarybos narį – merą).

4.

Pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje,

kurią sudaro visa savivaldybė, renkamas šios savivaldybės tarybos narys –

meras.

5.

Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio

įstatymo priede.

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės

gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (toliau – rinkėjai).

Savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo

pripažinti neveiksniais.

2.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės

gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos

nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios

savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas

asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių

dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos.

3.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris

savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios

savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos

adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę

gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši

gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, arba

teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės

aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas

asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę

patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris

yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje

savivaldybėje.

4.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms

iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat

asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti

renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra

teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

5.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną

atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat

likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo

tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam

pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje

veikloje.

6.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės,

politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės

priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo

rūšies ir pobūdžio – draudžiami.

3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

1.

Kiekvienas rinkėjas turi po vieną mandato balsą daugiamandatėje rinkimų

apygardoje balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau –

kandidatų sąrašas). Pagal mandato balsų, gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą,

sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus

kandidatų sąrašas. Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo

kandidatus gali paduoti pirmumo balsus. Pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną

sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta šiame kandidatų sąraše po

rinkimų.

2.

Kiekvienas rinkėjas turi po vieną mandato balsą vienmandatėje rinkimų

apygardoje balsuoti už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus.

3.

Visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės

tarybos narius – merus, nesvarbu, ar jie iškelti, ar išsikėlė patys, yra lygūs.

4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Savivaldybių

tarybų narius ir savivaldybės tarybos narį – merą rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis. Slaptas balsavimas

1.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį

arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinio

trūkumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis

pasitiki, kaip tai nustatyta šiame įstatyme.

2.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama

paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį

nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti.

Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų

biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų

atskleisti balsavimo paslaptį.

6 straipsnis. Draudimas papirkti

rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis

1.

Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo

iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos,

taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų

balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar

rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba)

balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį

išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį,

kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti

rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių

politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip

trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

2.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų

programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių,

atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų),

pažymėtų politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų

komitetas), kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio

išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika,

deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau –

Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei

partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui,

numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos

narius – merus, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

3.

Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių

rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina

Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių

asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo

interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų

ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio

įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.

7 straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

1.

Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu.

2.

Rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) ne vėliau kaip

likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu

likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Seimas

nepaskelbia rinkimų datos, rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio

iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo.

Rinkimai rengiami ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams ir ne vėliau kaip likus

mėnesiui iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

3.

Rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose.

Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme

numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną,

kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos

ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai,

pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

4.

Pakartotinių ar naujų rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais

atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas

rengti šiuos rinkimus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, skelbia

Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2

dalyje nurodytu atveju.

8 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant

rinkimus

1.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra

rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos

nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio

pradžios.

2.

Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių

partijų (toliau – partijos), rinkimų komitetų, išsikėlusių į savivaldybės

tarybos narius – merus kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai

rinkimams) ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba

juos tam įgaliojusių partijų, rinkimų komitetų patvirtintas pažymas, visuomenės

informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus.

Kiekvienas kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu

jame sprendžiama dėl jo veikos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių

arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

3.

Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia

vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat

tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus

rinkimų komisijos pirmininkui.

4.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

5.

Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas

aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina

užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

6.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti

grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją,

kad ši tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų

asmens apžiūrą.

7.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius

komisijai normaliai dirbti.

9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo

išlaidos

Rinkimų

rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės

biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti ir už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš

savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir

apylinkių rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo

inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų

patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir

balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų

komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas

balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų

komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į

rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

APYGARDOS IR APYLINKĖS

10 straipsnis. Bendras renkamų

savivaldybės tarybos narių skaičius

1.

Į savivaldybės tarybą iš viso renkama:

1)

51 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip

500 000 gyventojų;

2)

41 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 300 000 iki

500 000 gyventojų;

3)

31 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 100 000 iki

300 000 gyventojų;

4)

27 savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 50 000 iki

100 000 gyventojų;

5)

25 savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 20 000 iki

50 000 gyventojų;

6)

21 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 10 000 iki

20 000 gyventojų;

7)

17 savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra nuo 5 000 iki 10 000

gyventojų;

8)

15 savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra mažiau kaip 5 000

gyventojų.

2.

Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 110 dienų iki rinkimų

paskelbia renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių, atsižvelgdama į kiekvienos

savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių

prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti savivaldybių tarybų rinkimai,

sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios

vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų

registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta

tvarka ir terminais.

11 straipsnis. Rinkimų apylinkių

sudarymas

1.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų

skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir

vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji

rinkimų komisija.

3.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

4.

Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne

vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos

direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų

apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę

sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo

patalpų adresą ir telefono numerį. Teikime keisti savivaldybės teritorijos

suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai

turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110

dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima

surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos

teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus

iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

5.

Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų

komisija likus 100 dienų iki rinkimų.

TREČIASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis. Rinkimų komisijos

1.

Savivaldybių tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija;

2)

savivaldybių rinkimų komisijos;

3)

apylinkių rinkimų komisijos.

2.

Į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos

reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu

(netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet

rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius

trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į

Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo

komisijos už rinkimų įstatymų ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo

pažeidimą.

3.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu,

kandidatu ir atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu,

kandidatu ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.

Rinkimų komisijos narys, pageidaujantis būti kandidatu, prieš duodamas

komisijos nario pasižadėjimą, o asmuo, pageidaujantis būti kandidatu, prieš

išsikeldamas ar duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš

10 dienų atsisakyti raštu atitinkamai rinkimų komisijos nario pareigų ar

atšaukti savo pareiškinius dokumentus. Jeigu rinkimų komisijos narys to

nepadaro, jis pašalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir

neregistruojamas kandidatu arba iš kandidatų (kandidatų sąrašo) išbraukiamas.

4.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1)

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir

turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2)

atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo

sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba

sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3)

atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už

neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir

teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo,

pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji

metai;

4)

yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų

komisijų sudarymas

1.

Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš:

1)

vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2)

vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3)

vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės

tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4)

partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo

narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir

šioje savivaldybėje buvo iškėlusios kandidatų per paskutinius savivaldybės

tarybos rinkimus, pasiūlytų asmenų;

5)

partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos

rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų

asmenų.

3.

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti daugiau negu po vieną asmenį.

4.

Kiekviena partija, partijų koalicija, kurios gavo Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusios

kandidatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus, nuo vieno

daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo)

turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą

(toliau – kandidatūra). Kiekviena partija, partijų koalicija, kurios gavo šios

savivaldybės tarybos narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos

rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į šios savivaldybės

rinkimų komisiją po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras

ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji

kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai.

Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba

atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta

koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos

kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, partijų koalicijos

kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip

likus 81 dienai iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų

nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti

komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

5.

Visais atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi

būti asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro,

Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo

ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos

direktoriaus pasiūlytų asmenų.

6.

Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos

Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos

tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų

komisija atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną –

savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

7.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji

rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,

turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų

arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių

rinkimų komisijų pirmininkus, turi siekti, kad jų skaičius tolygiai

pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų.

8.

Savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

14 straipsnis. Savivaldybės rinkimų

komisijos įgaliojimai

Savivaldybės

rinkimų komisija:

1)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybės

teritorijoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, apylinkių

rinkimų komisijų būstines, jų darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2)

prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje įgyvendinamas šis įstatymas;

3)

sudaro apylinkių rinkimų komisijas;

4)

neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų

komisijos sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir

kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos;

5)

registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6)

priima pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir

kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, įregistruotiems kandidatams

išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas partijų koalicijas,

nustato jungtinių kandidatų sąrašų numerius;

7)

tikrina rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba paveda tai atlikti apylinkių rinkimų

komisijoms) ir nustato, ar surinktas reikiamas rinkėjų, parėmusių kandidatų

sąrašo iškėlimą, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus iškėlimą ar

išsikėlimą, parašų skaičius;

8)

sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų,

areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų

sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas

balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

9)

surašo rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, nustato rinkimų

rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai; po to,

kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, spaudoje paskelbia išrinktų

savivaldybės tarybos narių sąrašą ir savivaldybės tarybos narį, rinkėjų

išrinktą savivaldybės meru;

10)

svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima

sprendimus, pripažįsta netekusiais galios įstatymų ar kitų teisės aktų

reikalavimų neatitinkančius apylinkių rinkimų komisijų sprendimus;

11)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu

atlieka politinės reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos

duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai;

12)

vykdo

kitus šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus.

15 straipsnis. Apylinkių rinkimų

komisijų sudarymas

1.

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija

nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti

kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų

komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba

apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali

pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė,

administracijos direktorius.

2.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1)

partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių

mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi

kandidatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus. Jeigu partija Seimo

narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su

koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2)

partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus

gavusi ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija

savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji

gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

3.

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo rinkimų, ir pagal

savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų

iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių

partijų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba

pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus,

kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti

jai nedalyvaujant.

4.

Partijos kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybės rinkimų

komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

5.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybių rinkimų

komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma

kandidatūra į apylinkės rinkimų komisiją atitinka šio įstatymo reikalavimus,

savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.

6.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino,

savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos

direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas

kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali

būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.

Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant

apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos

direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis

asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

7.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės

rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,

turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis

aukštąjį išsilavinimą. Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad

pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę

deleguoti partijų.

8.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

16 straipsnis. Apylinkės rinkimų

komisijos įgaliojimai

1.

Apylinkės rinkimų komisija:

1)

iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus,

sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar

kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, sudaro rinkėjų, kurie balsuos

namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų apylinkės

rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis, atsisakiusius deklaruoti,

nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis

perduoda šiuos duomenis;

2)

nagrinėja skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų

apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos

balsuoti paštu visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose,

kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose)

ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja balsavimą namuose;

4)

kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo

reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos

ir balsadėžės;

5)

rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6)

suskaičiuoja balsus, surašo rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis

perduoda šio protokolo duomenis;

7)

svarsto savo apylinkės rinkėjų ir rinkimų stebėtojų skundus dėl rinkimų

rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo

surašymo ir priima sprendimus;

8)

vykdo kitus šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus.

17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių

rašytiniai pasižadėjimai

1.

Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti tik

davę rašytinį pasižadėjimą. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę

pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo

tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.

2.

Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinių

pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie

rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

1)

„Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos

Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai

atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių,

pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.

Tepadeda

man Dievas.“;

2)

„Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos

Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai

atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių,

pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“

3.

Davęs rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio

pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Pasižadėjimas galioja visą

paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

4.

Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos

paskyrusi rinkimų komisija.

5.

Vyriausiosios rinkimų komisijos ar savivaldybės rinkimų komisijos sprendime

skirti rinkimų komisijos narį nustatomas laikas, kada rinkimų komisijos

narys privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio

pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo rinkimų komisijos nariu, netenka

pareigų rinkimų komisijoje.

18 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo

organizavimas

1.

Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie

protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis.

2.

Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių,

pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima

rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas

yra atlikę visas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

3.

Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą,

draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti

rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario

rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir gali būti

patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Skundai

dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

1.

Partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės

tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos

veiką turi teisę apskųsti:

1)

apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

2)

savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui.

2.

Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos

sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą

arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys

apie rinkėją), turi teisę šį apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti

atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

3.

Apygardos administraciniam teismui paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ne

vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne

darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami

tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,

savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai

nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti, bet neišnagrinėtų skundų.

20 straipsnis. Parama

rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti skyrimas

savivaldybių rinkimų komisijoms

1.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti

komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

2.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų

pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

3.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis

su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų organizavimo darbams

atlikti. Šias darbo sutartis savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas sudaro

Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Atlyginimo už darbą

rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos

teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

4.

Savivaldybės prašymu valstybės įstaigos ir kitos organizacijos suteikia rinkimų

komisijoms rinkimams organizuoti ir vykdyti tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę

techniką ir interneto ryšį. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir

patekimas į jas turi būti tinkami judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir

senyvo amžiaus rinkėjams.

5.

Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės

biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų

komisijai atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

6.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo

sutartį, kurioje nurodoma:

1)

savivaldybės rinkimų komisijai pervedamų valstybės biudžeto lėšų rinkimams

organizuoti suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią

skiriamos lėšos;

2)

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo tikslinė paskirtis;

3)

planuojamas detalus valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti paskirstymas

pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas

(pridedama prie sutarties);

4)

atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai už rinkimų organizavimą tvarka;

5)

atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų

rinkimams organizuoti panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų

panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;

6)

kitos nuostatos, padedančios Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų

vykdymo ir paskirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo

teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

7.

Vyriausioji rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti

perveda į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios

rinkimų komisijos patvirtintas savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.

8.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos

rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai skirtos valstybės biudžeto

lėšos, ir už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai.

9.

Vyriausioji rinkimų komisija patikrina savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininko pateiktą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo

ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo,

lėšų naudojimo ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja

žalos išieškojimą iš kaltų asmenų.

10.

Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties galiojimo

laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus

šiai sutarčiai.

21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių

darbo apmokėjimas

1.

Rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai, rinkimų komisijų

sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

2.

Rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų

sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko

apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai

numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių

rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už

darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako

atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai.

3.

Rinkimų komisijų pirmininkų, pirmininko pavaduotojų, rinkimų komisijų

sekretorių ir narių skatinimo tvarkos aprašą Vyriausiosios rinkimų komisijos

teikimu tvirtina Vyriausybė.

22 straipsnis. Rinkimų komisijos

sudėties keitimas

1.

Rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios

komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų

komisija.

2.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos)

siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

3.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJO KORTELĖS

23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

1.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2)

savivaldybių rinkėjų sąrašai;

3)

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

2.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai

gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

3.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę

turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į

rinkėjų sąrašą kelis kartus.

4.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus

elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija

kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių

rinkėjų sąrašai yra saugomi elektroninėje informacijos laikmenoje ir

spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris

naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams susipažinti. Rinkėjų sąrašų

sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų

sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu

rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše

padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas;

2)

savivaldybės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

deklaruotos gyvenamosios vietos adresas;

3)

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos

adresas. Rinkėjo, kuris yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos

adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos

adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo

kortelėje.

5.

Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas

būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro

sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos

adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

24 straipsnis. Asmenų

įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

1.

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys

asmenys pagal paso, asmens tapatybės kortelės ar teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje patvirtinančio dokumento išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos

gyventojų registro duomenis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir

įstaigos, išduodančios asmens tapatybę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos

deklaravimo duomenis, registruojančios asmenų mirties faktus ir pilietybės

netekimo atvejus, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų

registre laiku ir tinkamai būtų pakeisti ar patikslinti atitinkami duomenys.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti rinkėjų sąrašai

yra išankstiniai.

2.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų

komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir savivaldybių rinkimų

komisijų pateikta informacija.

3.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbrauktas:

1)

miręs rinkėjas;

2)

asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis teisę nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento;

3)

rinkėjas, kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu;

4)

asmuo, kurio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis

dokumentas yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas.

4.

Likus iki rinkimų ne daugiau kaip 7 dienoms, išankstiniai rinkėjų sąrašai su

juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai.

Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik su

Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Elektroninis Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašas, pasibaigus rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų

sąrašai

Savivaldybės

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar

rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne

vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas

nežinomas, sąrašai.

26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

1.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro

sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos

pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu

dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos

būstinę turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti

telefonų numeriai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai ir

rinkimų apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašą įrašyti šio namo gyventojai, taip pat

turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

2.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai

neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali

būti teikiami ir telefonu.

28 straipsnis. Rinkėjo kortelė

1.

Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis

pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija

apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos.

Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo

prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis

(internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute). Šiuo atveju rinkėjo kortelę

pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo rinkėjas pats

pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo,

nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus,

kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo

kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne

rinkimų apylinkėje.

2.

Rinkėjo kortelėje nurodoma:

1)

rinkėjo vardas ir pavardė;

2)

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;

3)

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas,

numeris ir balsavimo patalpos adresas;

4)

rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

5)

rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas

dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi

informacija.

3.

Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos

rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik

nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į kortelę.

29 straipsnis. Rinkėjo kortelių

įteikimas

1.

Rinkėjo kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

2.

Rinkėjo kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

3.

Kad rinkėjo kortelė įteikta rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame

rinkėjų sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė

įteikiama asmeniškai arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui. Jeigu

rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo

gyvenančio asmens nėra namuose, nevardinis kvietimas atvykti balsuoti gali būti

įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti

baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų.

4.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo

kortelė su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės

rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų

komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės

rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją

išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės

rinkimų komisijos narys, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu

būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama

praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį

prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

1.

Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų

apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašą.

2.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad

išankstiniame rinkėjų sąraše buvo klaidingai nurodytas rinkėjo gyvenamosios

vietos adresas arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

3.

Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą toje pačioje savivaldybėje tvarko savivaldybės rinkimų

komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus

pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje

nustatytais atvejais.

31 straipsnis. Rinkėjų,

esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

1.

Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės,

kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti į privalomąją karo

tarnybą, rinkėjų sąrašą.

2.

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys

pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų

sąrašus.

3.

Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar

bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra

deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar

tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs

gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus)

ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius

(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.

32 straipsnis. Rinkėjų

sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

1.

Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo,

bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės

kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą

ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar

kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsiant

praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija

patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi

priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo

užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis

rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į

rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba

balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

2.

Rinkimų dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris

nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje, jeigu

abi šios savivaldybės rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis

prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos

gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų

komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas

įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo

balsas, jeigu bus gautas pašto voke, nebus skaičiuojamas.

33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų

sąrašų

1.

Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų,

dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą

arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, turi teisę pateikti apylinkės rinkimų

komisijai iki rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų

komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne

vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko

daugiau kaip 10 dienų.

2.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam

teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra

galutinis.

3.

Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir

skundai nenagrinėjami.

4.

Apie gautus skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas

pataisas apylinkių rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o

ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne

vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ

KĖLIMAS

34 straipsnis.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos

narius – merus kėlimas

1.

Kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partijos, įregistruotos

pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių

partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir

atitinkančios Politinių partijų įstatymo nustatytus reikalavimus dėl

partijos narių skaičiaus, ir rinkimų komitetai.

2.

Asmuo į savivaldybės tarybos narius – merus gali išsikelti pats arba gali būti

iškeltas partijos ar rinkimų komiteto. Kandidatu į savivaldybės tarybos narius

– merus išsikėlusiam asmeniui yra taikomi tokie patys šiame įstatyme nustatyti

reikalavimai, kurie yra taikomi ir kandidatui, į savivaldybės tarybos narius –

merus keliamam partijos ar rinkimų komiteto.

3.

Partija, rinkimų komitetas gali kelti kandidatus, o asmuo gali keltis pats

(kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus), jeigu jie yra įregistruoti

politinės kampanijos dalyviais pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų

finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų

finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip iki rinkimų

likus 65 dienoms.

4.

Partija, rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos

nustatytą eilę. Iš viso partijos teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali

būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos

savivaldybės tarybos narių.

5.

Partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius

sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba, jeigu keliamas

tik sąrašas arba tik kandidatas, asmenį, išsikeliantį kandidatu į savivaldybės

tarybos narius – merus, atitinkamoje savivaldybėje turi paremti ne mažiau kaip

20 procentų tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos

nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Reikalingų

surinkti parašų skaičių, nustatytą pagal paskutinių rinkimų rezultatus ir

suapvalintą iki pirmųjų dviejų reikšminių skaitmenų, paskelbia Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 110 dienų.

35 straipsnis. Rinkimų komitetas

1.

Rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai.

Rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų

tarybos narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno

rinkimų komiteto nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų

komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus

savivaldybių tarybų rinkimų datą ir baigiamas iki rinkimų likus 85 dienoms.

2.

Rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į

šios savivaldybės tarybą ir kelti kandidatų sąrašą ir (arba) kandidatą į šios

savivaldybės tarybos narius – merus, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį,

kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos

sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos

sutartyje nurodoma:

1)

rinkimų komiteto nariai (jų vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos gyventojų

registre įrašytas asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos

Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys:

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);

2)

rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius) ir jo įgaliojimai;

3)

rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir

kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

4)

rinkimų komiteto sprendimų priėmimo tvarka;

5)

rinkimų komiteto narių turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su

veikla rinkimų komitete, jų vykdymo tvarka, terminai.

3.

Rinkimų komitetas susirinkime:

1)

tvirtina ir keičia rinkimų komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai

įsigalioja po jų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;

2)

renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), nustato jo veiklos

sritis ir įgaliojimus;

3)

priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo ir (arba) kandidato į savivaldybės

tarybos narius – merus iškėlimo, taip pat gali priimti sprendimą dėl rinkimų

programos;

4)

priima sprendimą dėl rinkimų komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto

veikla nutraukiama iki politinės kampanijos pabaigos; nustato rinkimų komiteto

susirinkimo sušaukimo tvarką.

4.

Rinkimų komiteto susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip

2/3 visų rinkimų komiteto narių. Rinkimų komiteto sprendimai priimami visų

rinkimų komiteto narių balsų dauguma.

5.

Rinkimų komitetas privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių),

renkamą iš rinkimų komiteto narių. Jis:

1)

vykdo rinkimų komiteto susirinkimo priimtus sprendimus;

2)

rinkimų komiteto vardu sudaro sutartis, teikia ataskaitas rinkimų komiteto

susirinkimui, atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose;

3)

atidaro banko sąskaitą, kuri yra naudojama kaip politinės kampanijos sąskaita,

ir sudaro turto patikėjimo sutartį su politinės kampanijos iždininku;

4)

vykdo kitus rinkimų komiteto pavedimus, neprieštaraujančius šiam ir kitiems

įstatymams.

6.

Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje

rinkimų komisijoje dienos. Įregistruodama rinkimų

komitetą Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų

komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam

skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši

raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma

(įrašomos) rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo

veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų

komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų

trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas

juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos

sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su

priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti

skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija

privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti

apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

7.

Rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai:

1)

rinkimų komitetas susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;

2)

Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą

panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau negu

numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų,

numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto

kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis įstatymas ar Politinių

kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; rinkimų komitetą

atsisakoma registruoti arba panaikinama jo politinės kampanijos dalyvio

registracija;

3)

pasibaigia rinkimų politinė kampanija;

4)

rinkimų komitetas atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus ir (arba) nelieka

šio komiteto keliamų kandidatų.

36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės

tarybą pareiškiniai dokumentai

1.

Iki rinkimų likus 85 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų

įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų likus 45 dienoms.

Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali

būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

2.

Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne

vėliau kaip iki rinkimų likus 65 dienoms, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1)

pareiškimą dalyvauti rinkimuose;

2)

savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą;

3)

savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,

sąrašą;

4)

įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos

keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;

5)

dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.

3.

Partija, rinkimų komitetas turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos

pareiškinius dokumentus:

1)

partijos, rinkimų komiteto atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į

savivaldybės tarybos narius sąrašą, nurodyti, jeigu keliamas, keliamą kandidatą

į savivaldybės tarybos narius – merus. Šio sąrašo formą nustato Vyriausioji

rinkimų komisija;

2)

kiekvieno keliamo kandidato rašytinius sutikimus būti šios partijos, rinkimų

komiteto iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, taip pat paties

kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą ir jo

gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei

mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus mokesčių

inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją,

taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą dalyvauti

šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą apie įregistravimą

savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;

4)

dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, arba

Vyriausiosios rinkimų komisijos pažymą, kad šis užstatas yra sumokėtas. Taip

pat partija, rinkimų komitetas gali pateikti rinkimų programą.

4.

Asmuo, kuris išsikelia kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, turi

įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1)

pareiškimą apie išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus

šioje savivaldybėje;

2)

jo paties užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, jo

gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei

mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus mokesčių

inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją,

taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą savarankišku

politinės kampanijos dalyviu;

4)

dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, taip pat gali

pateikti rinkimų programą.

5.

Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų

dokumentų gavimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam

kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo

lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų

duomenims įrašyti:

„Aš,

(savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu

partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų

kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į

savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose

į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami

duomenys):

Eil.

Nr.

Rinkėjo

pavardė, vardas

Rinkėjo

asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris

Rinkėjo

gimimo data

Rinkėjo

gyvena-mosios vietos adresas

Rinkėjo

parašas

Parašas,

data“

6.

Partijos, rinkimų komiteto keliamam kandidatui į savivaldybės tarybos narius –

merus atskiri rinkėjų parašų rinkimo lapai neišduodami, o keliamas kandidatas,

jeigu jis keliamas, nurodomas tame pačiame rinkėjų parašų rinkimo lape kaip

kandidatų sąrašas. Jeigu kandidatų sąrašas nekeliamas, rinkėjų parašų rinkimo

lape jis nenurodomas. Iškėlimą remiančių rinkėjų skaičius, jeigu kandidatų

sąrašas ar kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus nekeliamas, yra tas

pats kaip ir tuo atveju, kai yra keliami kandidatų sąrašas ir kandidatas į

savivaldybės tarybos narius – merus.

7.

Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta rinkėjų parašus

rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės kortelės, ar teisę

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris,

gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data.

8.

Partija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius

– merus, gavę rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę per visuomenės

informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų

parašų rinkimą. Rinkėjas visus savo duomenis ir parašo datą rinkėjų

parašų rinkimo lape įrašo pats ir pasirašo. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo negali

savo duomenų pats įrašyti ir pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas

(išskyrus asmenį, renkantį parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu

įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio

rinkėjo parašu. Renkant rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus,

atsilyginti ar žadėti atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar

kitokį smurtą ar kitaip paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti

parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra

surinktas šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius, parašų rinkimas

nutraukiamas ir partija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės

tarybos narius – merus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus)

ne vėliau kaip iki rinkimų likus 40 dienų privalo grąžinti savivaldybės rinkimų

komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų rinkimo lapų

grąžinimo aktą.

9.

Savivaldybės rinkimų komisija, gavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus, ne vėliau

kaip per 6 dienas juos patikrina ir suskaičiuoja šios savivaldybės rinkėjų šio

įstatymo reikalavimus atitinkančių parašų skaičių. Rinkimų teisės neturinčių

asmenų parašai, į tos savivaldybės rinkėjų sąrašą neįrašytų rinkėjų parašai,

rinkėjų, neįrašiusių visų šio įstatymo nustatytų duomenų ar įrašiusių neteisingus

duomenis, parašai, taip pat rinkėjų, už to paties kandidato parėmimą

pasirašiusių daugiau kaip vieną kartą, visi parašai neskaičiuojami.

10.

Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas šios

savivaldybės rinkėjų parašų skaičius, savivaldybės rinkimų komisija teikia

Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus į savivaldybės tarybos

narius. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti arba kad renkant

parašus buvo paveikta rinkėjo valia ar kitaip pažeista parašų rinkimo tvarka,

savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo

neregistruoti kandidatų.

11.

Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos

narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos

narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus,

pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę

arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento

numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar

neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra

asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys,

statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius

įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina

pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra

kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu

kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos

narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo

pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis

yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos

narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir

neatsakyti.

12.

Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos

narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos

narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus,

be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu

jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo

įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos

veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo

sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus

nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas.

Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato

į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti

apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį

(sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)

priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje

dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio

režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant

šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius,

kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad

teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri

vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo

pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma

nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas

politiniu persekiojimu.

13.

Pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat

gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo

parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą

kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.

37 straipsnis. Kandidatų registravimas

1.

Prasidėjus pareiškinių dokumentų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai

terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo

ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu

praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius

atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

2.

Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi partijos pareiškinius dokumentus, turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos

registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi

raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus

pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių

dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams

išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą

dalyvauti rinkimuose.

3.

Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar

kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus

Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų

komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus

reikalų ministerija), Teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registrą ar

kitas valstybės institucijas, kad šie praneštų kandidatui registruoti

reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti

nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas

per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms.

4.

Savivaldybės rinkimų komisija, patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus,

rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo

reikalavimus, o kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo 34

straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą, sprendimą

įregistruoti kandidatą turi priimti per 10 dienų po šių dokumentų pateikimo,

bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai.

5.

Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama

praneša atitinkamam atstovui rinkimams.

6.

Jeigu po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis

kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba

jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte

arba 4 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis

draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos

dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra

šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas,

Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato registravimą

arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą.

7.

Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36

straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos

informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji

rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi,

nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu.

8.

Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje

nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar

plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo

nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir neturi būti

pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo

teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė,

kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri

vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo

pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma

nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas

politiniu persekiojimu.

9.

Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio

įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip

15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo

rinkimų komiteto, partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio

sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu arba panaikina tokio

kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki

rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.

38 straipsnis. Atstovai rinkimams

1.

Paskelbus rinkimų datą, partijų, rinkimų komitetų, išsikėlusių kandidatais

asmenų įgaliojimus atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausioji rinkimų

komisija pradeda priimti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų

komisija. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja

atstovo rinkimams įgaliojimą ir išduoda jam atstovo rinkimams

pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimo ir atstovo rinkimams pažymėjimo

galiojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

2.

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas

rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, rinkimų

komitetui ar išsikėlusiam kandidatu asmeniui. Rinkimų komisijų posėdžiuose

atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją

nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams savivaldybės, kurios

rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų

stebėtojo teises.

3.

Jeigu iki rinkimų dienos partija, rinkimų komitetas ar išsikėlęs kandidatu

asmuo panaikina savo atstovo rinkimams įgaliojimą, apie tai nedelsiant turi

būti raštu pranešta Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ši nedelsdama panaikina

atstovo rinkimams įgaliojimo registravimą ir išduoto atstovo rinkimams

pažymėjimo galiojimą. Kito atstovo rinkimams paskyrimui, šio atstovo rinkimams

įgaliojimo registravimui ir atstovo rinkimams pažymėjimo išdavimui taikomos šio

įstatymo nuostatos.

39 straipsnis. Rinkimų užstatas

1.

Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje

keliant vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, tik keliamam

kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į savivaldybės

tarybos narius – merus vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio

paskelbto šalies ūkio darbuotojų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

(toliau – VMDU) dydžio.

2.

Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato vietą kandidatų sąraše,

įrašyti į kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU dydžio, sujungti

partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU dydžio už kiekvieną

sujungiamą sąrašą.

3.

Jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti

kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario

pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dviejų VMDU dydžio.

4.

Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai

partijai, kuri per paskutinius Seimo rinkimus arba savivaldybių tarybų

rinkimus, arba per rinkimus į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba

kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti

spaudoje lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos.

5.

Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija

grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar

išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, jeigu:

1)

politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo

kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos

finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius

dokumentus;

2)

kandidatai nepažeidė šio įstatymo 6 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;

3) kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus ar kandidatų sąrašas per savivaldybės tarybos rinkimus

surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų;

4)

išrinktas asmuo, kuris eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos

nario pareigomis, iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos neatsisako

savivaldybės tarybos nario mandato.

6.

Panaikinus kandidato registravimą, atšaukus partijos, rinkimų komiteto

kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo 37 straipsnio 6

dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus kandidato į savivaldybės

tarybos narius – merus, kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai

pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

7.

Negrąžintinus rinkimų užstatus Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės

biudžetą.

40 straipsnis.

Draudimas vienam asmeniui būti kandidatu keliuose kandidatų sąrašuose

1.

Kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, partijos, rinkimų komiteto

keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius gali būti įrašytas tik

į vieną kandidatų sąrašą.

2.

Kandidatas, kuris yra įrašytas į daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą, privalo

pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis dalyvaus rinkimuose, ir ne vėliau kaip

per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje dalyje nustatyta

tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne vėliau kaip

iki rinkimų likus 35 dienoms. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje dalyje nustatytos

pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš daugiamandatės rinkimų

apygardos kandidatų.

41 straipsnis. Jungtiniai kandidatų

sąrašai

1.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms, partijos gali sudaryti koalicijas

ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame

kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame

kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau

negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi

būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į

koaliciją, pavadinimus ar keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų

kandidatų jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje

savivaldybėje negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.

2.

Partijų jungtiniam kandidatų sąrašui sudaryti atitinkami atstovai rinkimams

privalo savivaldybės rinkimų komisijai pateikti prašymą dėl partijų iškeltų

kandidatų sąrašų sujungimo. Partijų atstovų rinkimams prašyme dėl partijų

iškeltų kandidatų sąrašų sujungimo nurodomas partijų koalicijos pavadinimas,

kurios partijos – koalicijos dalyvės rinkimų numeris pasirenkamas koalicijos

rinkimų numeriu. Kartu su prašymu dėl partijų iškeltų kandidatų sąrašų

sujungimo pateikiamas partijų jungtinis kandidatų sąrašas ir dokumentas,

patvirtinantis, kad yra sumokėtas šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytas atitinkamas

rinkimų užstatas.

3.

Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra

du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms.

42 straipsnis. Pareiškinių dokumentų

atšaukimas ir papildymas

1.

Partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, kandidatas ne vėliau kaip iki

rinkimų likus 25 dienoms turi teisę atšaukti visus savo pareiškinius dokumentus

ar jų dalį. Apie tai partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas Vyriausiajai

rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas – notarine tvarka

patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Naujus pareiškinius dokumentus, kai keičiama

kandidatų eilė kandidatų sąraše, galima teikti iki šiame įstatyme nustatyto

pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos.

2.

Partijos, rinkimų komitetai iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino,

nustatyto šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti

naujus pareiškinius dokumentus ir papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem

kandidatais atitinkamai keičiant kandidatų eilę kandidatų sąraše. Šiuo atveju

išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapai nekeičiami. Jeigu pareiškinius dokumentus

atšaukia partija – koalicijos dalyvė ir partijos – koalicijos dalyvės iškelti

kandidatai išbraukiami iš partijų jungtinio kandidatų sąrašo, keičiamas

koalicijos pavadinimas, jeigu koalicijos pavadinime buvo nuoroda į tos partijos

pavadinimą. Apie pareiškinių dokumentų atšaukimą partija – koalicijos dalyvė

privalo raštu pranešti atitinkamiems atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus, partijų jungtiniame

kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose

dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai.

3.

Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus, kandidatų sąraše kandidatų lieka

mažiau negu pusė toje savivaldybėje renkama savivaldybės tarybos narių,

panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.

43 straipsnis.

Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas. Rinkimų agitacijos pradžia. Rinkimų

numeriai

1.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija Teisės

aktų registre paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms

partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų

numerius, kandidatų sąrašus, kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir

kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.

2.

Partijų rinkimų numeriai visose savivaldybėse yra tie patys. Konkrečius rinkimų

komitetų rinkimų numerius iš rinkimų komitetams rezervuotų numerių burtais

nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Partijų jungtinio kandidatų sąrašo numerį partijos –

koalicijos dalyvės pasirenka iš joms nustatytų rinkimų numerių bendru sutarimu.

Jeigu partijos – koalicijos dalyvės rinkimų numerio nepasirenka, Vyriausioji

rinkimų komisija partijų jungtiniam kandidatų sąrašui suteikia mažiausią iš

partijoms – koalicijos dalyvėms burtais nustatytų numerių.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku savivaldybės rinkimų komisija

atitinkamam atstovui rinkimams perduoda kandidatų į savivaldybės tarybos narius

pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidatų sąraše

esančio kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės

numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Kandidato rinkimų

numeris nekeičiamas iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

4.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 18 dienų, savivaldybės rinkimų komisija

paskelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus),

kandidatų rinkimų numerius ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ

Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIUS GARANTIJOS

44 straipsnis.

Kandidatų teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo

priemonėmis

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus, kandidatus ir kandidatus

į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatai rinkimų apygardose turi lygią

teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,

posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos

iškėlusios partijos, rinkimų komiteto rinkimų programą.

2.

Valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams

organizuoti susitikimus su rinkėjais ir gauti reikiamą informaciją, išskyrus

informaciją, kurios skelbimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

45 straipsnis. Atsakomybė už šio

įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams

įgyvendinti rinkimų teisę, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją ar pažeidę

jos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą ar trukdę jam susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą,

taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę,

sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę

balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Kandidatų atostogos ir jų

neliečiamybė

1.

Kandidatas, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų

sąrašus ir kandidatus, ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu

prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui,

turinčiam teisę suteikti atostogas.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui, kuris eina Respublikos

Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato, kuris eina

Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.

3.

Kandidatas, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir

kandidatus, iki įsigalioja galutiniai rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios

rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,

suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

47 straipsnis. Rinkimų agitacijos

pagrindai

1.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus

rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi

būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2.

Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie

pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) ir įstatymus,

prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir

garbingų rinkimų.

3.

Politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose. Politinės

reklamos žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

4.

Išorinė politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

patvirtintas Išorinės politinės reklamos skleidimo taisykles.

48 straipsnis.

Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,

kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis.

2.

Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija laidų laiką paskirsto taip,

kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

3.

Kandidatų diskusijos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją

finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai

skirtų asignavimų.

4.

Vyriausioji rinkimų komisija:

1)

įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2)

patvirtina Diskusijų rengimo taisykles.

5.

Diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš

dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai sutarimo nėra,

– burtais.

6.

Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių kampanijų finansavimo

ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi

transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

7.

Kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus programą, kandidatų sąrašo

rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia

savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šių programų pateikimo. Rinkimų

programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai pateikta pavėluotai ir dėl to

nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

ir po rinkimų.

8.

Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašo rinkimų

programos rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų dienos

neskelbiamos.

9.

Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso

priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip

pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto

priemonėse.

10.

Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1)

ant statinių, kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos;

2)

valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto

priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo

transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems

asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar

netiesioginio lemiamo poveikio;

3)

automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir

prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio

ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir

taip kelti pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą,

imituojančią kelio ženklus;

4)

ant skulptūrų ir paminklų;

5)

50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6)

neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama,

savininko sutikimo;

7)

vietose, kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

11.

Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros

vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės

įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos

steigėjo įgaliota įstaiga.

12.

Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą, iki prasideda įstatymų nustatytas

laikas, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą

paskelbusiam asmeniui.

13.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos

įrengimo ir skleidimo, taip pat rinkimų agitacijos tvarkos reikalavimus, atsako

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

14.

Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos ir politinės reklamos skleidimo sprendžia

Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

49 straipsnis.

Kandidatą kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji

nuomonė

1.

Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir

kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą

kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti:

visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per

savaitę, – likus iki rinkimų 5 dienoms, kitose visuomenės informavimo

priemonėse – likus iki rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti

medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame

iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti

galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją

nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir

kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau

kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo

priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7

dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki

draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo

priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją

nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją

nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kandidatą kompromituojančia medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir

kurioje pranešama kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo

priemonės paskelbta nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos

kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama

kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti

atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip

pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie kandidatą

asmeniškai; apie kandidatą paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;

kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame

pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas

į savivaldybės tarybos narius – merus, arba išsikėlęs kandidatas į savivaldybės

tarybos narius – merus; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą

apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3.

Jeigu kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją

nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar

televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju

visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti

dvigubą šios atsakomosios nuomonės skelbimo kainą.

4.

Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta šio įstatymo

uždraustu laiku, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šios

atsakomosios nuomonės skelbimo kainą.

5.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

neskelbiama. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.

6.

Kai kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu, šio įstatymo nustatyta atsakomosios nuomonės paskelbimo kaina ne ginčo

tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą

kompromituojančią medžiagą paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati

laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios nuomonės.

50 straipsnis. Partiją,

rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatų sąrašus ar kandidatą į savivaldybės

tarybos narius – merus, kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji

nuomonė

1.

Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir

kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, rinkimų

komitetą, iškėlusius kandidatų sąrašą ar kandidatą į savivaldybės tarybos

narius – merus, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima

skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris

kartus per savaitę, – likus iki rinkimų 5 dienoms, kitose visuomenės

informavimo priemonėse – likus iki rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais

kompromituojanti medžiaga apie partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatą į

savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne

vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės

leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių),

rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro

paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas.

Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už

kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę

turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne

vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą

laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis

paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2.

Kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašą iškėlusią

partiją, rinkimų komitetą kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria

siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus

kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių), rinkimų komitetą

neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta

nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją

(jos skyrių), rinkimų komitetą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama

kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją

nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti

netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie tą partiją (jos skyrių), rinkimų

komitetą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą

apie partiją (jos skyrių), rinkimų komitetą paskelbė jų iškeltas kandidatas;

medžiagoje nėra jokių partiją (jos skyrių), rinkimų komitetą apibūdinančių

žinių; partija (jos skyrius), rinkimų komitetas jau pasinaudojo atsakomosios

nuomonės teise.

3.

Atsakomąją nuomonę partija, rinkimų komitetas visuomenės informavimo priemonei

pateikia per savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per

savo atstovą rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas

rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,

bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai

apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šios atsakomosios

nuomonės skelbimo kainą.

4.

Jeigu kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašą

iškėlusią partiją, rinkimų komitetą kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta

šio įstatymo uždraustu laiku, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą

šios atsakomosios nuomonės skelbimo kainą.

5.

Visais atvejais atsakomoji nuomonė rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

neskelbiama. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.

6.

Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės

informavimo priemonės, kuri kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus,

kandidatų sąrašą iškėlusią partiją, rinkimų komitetą kompromituojančią medžiagą

paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios

nuomonės.

51 straipsnis.

Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

1.

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių

institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame

radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių

visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės

tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau, partijai ar

rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam į savivaldybės tarybos narius –

merus kandidatui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę

asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose

ir kartu yra kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per

regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse

vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48

straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų

turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių,

tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Lietuvos

nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių

visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą,

jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.

52 straipsnis. Savivaldybių tarybų

rinkimų politinės kampanijos finansavimas

Savivaldybių

tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę

reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės

įstatymas.

53 straipsnis. Rinkimų agitacijos

draudimas rinkimų dieną

1.

Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama

likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta

likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus

tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo

patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

2.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių

balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas

atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,

balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų

agitacija.

3.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

54 straipsnis. Rinkimų dokumentų

pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos, atstovo rinkimams ir

rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų sąrašų, kandidatų plakatų su

duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų biuletenių (taip pat balsavimo

iš anksto biuletenių), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, blankų, kitų

dokumentų ir antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip

pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

55 straipsnis. Rinkimų biuleteniai

1.

Kiekvienam rinkėjui įteikiami du rinkimų biuleteniai, vienas balsuoti

vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kitas balsuoti daugiamandatėje rinkimų

apygardoje.

2.

Rinkimų biuletenyje balsuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje turi būti:

1)

išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2)

skiriant kiekvienam kandidatui į savivaldybės tarybos narius – merus po vienodą

plotą, to paties tipo šriftu abėcėlės tvarka išspausdinti kandidatų vardas ir

pavardė, greta įrašoma kandidatą iškėlusios partijos ar rinkėjų komiteto

pavadinimas arba įrašoma „Išsikėlęs kandidatas“.

3.

Rinkimų biuletenyje balsuoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti:

1)

išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios vietos rinkėjo valiai pareikšti;

2)

vienoje biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą

plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai,

partijų ar partijų koalicijų, rinkimų komitetų pavadinimai jiems suteiktų

numerių didėjimo tvarka. Prie partijos, partijų koalicijos, rinkimų komiteto

pavadinimo įrašoma pirmojo sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė. Įrašų

šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą

plotą;

3)

antrojoje biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, skirti rinkėjui, kuris

balsuoja už kandidatų sąrašą, įrašyti pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

56 straipsnis. Rinkimų biuletenių ir

balsavimo paštu vokų pristatymas

1.

Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus

centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo

paštu pradžios, rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms – ne vėliau

kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki

balsavimo namuose pradžios.

2.

Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu

vokų išleidimą ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame

straipsnyje nustatytu laiku.

57 straipsnis. Balsavimo patalpų

parengimas

1.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip

likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų

komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus

rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus

reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir kartu būtų

galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų. Slapto balsavimo

kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija

rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai su

nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti

iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta

Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų

informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo

vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat

prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga,

išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo

patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

2.

Už rinkimų apylinkės balsavimo patalpos parengimą atsako apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo

patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti

savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai

parinkti ir tinkamam inventoriui įsigyti pagal šio įstatymo 9 straipsnį.

3.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

1.

Partijos, rinkimų komitetai, iškelti ar išsikėlę kandidatai į savivaldybės

tarybos narius – merus, taip pat atstovai rinkimams turi teisę skirti ne

daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais

draudžiama skirti savivaldybių seniūnus ir seniūnų pavaduotojus. Rinkimų

stebėtojo statusą patvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos

pažymėjimas. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje arba tik konkrečiose savivaldybėse, rinkimų apylinkėse pagal

užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimą, pagal užsienio

valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus,

taip pat savo nuožiūra;

2)

savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės

teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse asmenims (šios arba kitos

savivaldybės rinkėjams) pagal partijos (jos skyriaus), rinkimų komiteto, kandidato

į savivaldybės tarybos narius – merus arba atstovo rinkimams prašymus, kuriuose

turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės

pavadinimas.

2.

Rinkimų stebėtojo pažymėjimus išduoda rinkimų komisijos pirmininkas arba jo pavedimu

kitas rinkimų komisijos narys. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo

pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo

pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

3.

Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda

Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę

neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų

pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka

Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų

stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų

registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas

negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra

numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.

4.

Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų

apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojas

turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat

balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos

įstatymų. Jeigu rinkimų stebėtojas pažeidžia šį arba kitus Lietuvos Respublikos

įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi

būti nedelsiant pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai,

atitinkamai partijai, rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam kandidatui į

savivaldybės tarybos narius – merus ir atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į

kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

60 straipsnis. Draudimas rengti

balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje, taip pat perėjimo patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į

balsavimo patalpos pastatą draudžiama rengti bet kokius kitus renginius,

išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.

61 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų

dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis

policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia,

ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad

balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės

rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,

antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą, išduoda rinkimų

biuletenius komisijos nariams, įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių ir

atidaro rinkėjams balsavimo patalpą. Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams

reiškia balsavimo pradžią.

63 straipsnis. Balsavimo tvarka

1.

Gavęs rinkimų biuletenius, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenius

užpildo. Rinkimų kabinoje draudžiama fotografuoti biuletenių užpildymą. Pildyti

rinkimų biuletenius ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino

rinkimų biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo

sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda rinkėjui

naują rinkimų biuletenį.

2.

Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą

kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja už, ir specialiai pirmumo balsams

nurodyti skirtuose rinkimų biuletenio laukeliuose įrašo pasirinktų šio sąrašo

kandidatų rinkimų numerius. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas balsas. Vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų

biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus,

už kurį jis balsuoja už.

3.

Užpildytus rinkimų biuletenius rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

4.

Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo negali pats atlikti šiame straipsnyje

nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas

asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir

pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti

biuletenius į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams

rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už fizinį trūkumą turintį

rinkėją.

5.

Sugadinti rinkimų biuleteniai į apskaitą įtraukiami ir laikomi atskirai.

65 straipsnis. Balsavimas namuose ir

balsavimas iš anksto

1.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai

nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl

sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu

jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą

balsuoti namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.

Šiuos sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę

duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos teritorinių

skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros

įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik

namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.

2.

Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir

balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 savivaldybės rinkimų komisijos

ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios

politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo

įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas,

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo ar

kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti

balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima

vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.

3.

Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms.

Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai

balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami

priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai

apsistoję konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti

paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo

pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų

komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui,

kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba komisijos nariui. Šie asmenys

rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

4.

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų

komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistoję konkrečios rinkimų

apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir

jį tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės

rinkimų komisija.

5.

Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų

apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos

nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų

komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie

įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip

2 savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne

mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir

balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą

stebėti rinkimus bet kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje. Pasibaigus

balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės

rinkimų komisijai, o ši juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms kartu su paštu

balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų

sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo

balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su

kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai

ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

6.

Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus

grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne

vėliau kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų

dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės

(savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną.

Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų partijų

pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

7.

Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio

4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalių nuostatos.

8.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu

balsavimo voku ir rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia apylinkės

(savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį

voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio

voko priėmimo kvitą.

9.

Komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti

šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti

iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti

biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

66 straipsnis.

Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir

globos įstaigose

1.

Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę

balsuoti šiose įstaigose.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi

rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas

perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas

išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6

ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,

atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų

stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

5.

Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,

gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenius

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

6.

Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams

draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

68 straipsnis. Balsavimas bausmių

vykdymo įstaigose

1.

Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba esantys areštinėse,

tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), turi teisę balsuoti savo bausmės

vykdymo įstaigoje. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio

įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos

bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto

vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio

įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios

rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas

perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas

išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir

atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,

taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio

straipsnio ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų

biuletenių apskaita

1.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje

nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

2.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant

paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus

vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.

3.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų

vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų

dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius

ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus

balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į

kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai.

4.

Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas

asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus,

specialius ženklus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.

5.

Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių

vadovai ar jų įgalioti asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų

dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda

juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.

6.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,

išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų

priėmimo kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda

rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko

pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau

kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus

perduoda paštui.

7.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų

dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų

biuleteniai, vokų priėmimo kvitai, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21

valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų

komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas

namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

8.

Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

9.

Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai

balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais

balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį

kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

71 straipsnis. Rinkimų biuletenių

apskaita rinkimų apylinkėse

1.

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas,

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir

antspauduoja balsadėžės plyšį.

2.

Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti

rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų

sugadintus ir grąžintus pakeisti naujais rinkimų biuletenius patikrinama, ar

komisijos narys visus rinkimų biuletenius išdavė teisėtai.

3.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai

suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į

specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir

sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

72 straipsnis. Rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

1.

Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri

rinkimų apylinkės balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,

kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Jeigu ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių priima

sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė

supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė

pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai, kad ši priimtų sprendimą dėl

šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo.

2.

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip

3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji

atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti

jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius

pieštukus), ir apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje

buvusius rinkimų biuletenius. Skaičiuodama komisija visus rinkimų biuletenius

gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus į

savivaldybės tarybos narius – merus paduotus balsus ir papildomai išskirti

negaliojančių biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus

rinkimų biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir kandidatus į

savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių

skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama,

neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios

rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.) rinkimų biuleteniai. Apie

tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų

komisijai ir apie tai įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą

patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir

rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo

rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus),

kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir saugomas (saugomi). Po to, kai

apylinkės rinkimų komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, kandidatai į

savivaldybės tarybos narius – merus gavo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

3.

Rinkimų biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų

sąrašą ar kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus balsavo rinkėjas, bet

negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali

būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nenurodė

kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą

ar įrašus dėl pirmumo balsų neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas

ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius)

neskaičiuojami. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris

įrašytas daugiau negu vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį

įskaitomas tik vienas balsas.

4.

Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą tuo

atveju, kai kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenio žymų įvertinimo,

priima rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatai nurodomi kitoje to

rinkimų biuletenio pusėje.

5.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų

biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys rinkimų

stebėtojai (stebėtojas), visuomenės informavimo priemonių atstovai ir

įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija

privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jeigu iki balsų skaičiavimo protokolo

pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.

6.

Konkrečią rinkimų biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 14 dienų.

73 straipsnis.

Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo

balsų skaičiavimas

1.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti iš

rinkėjų, balsavusių ne rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti rinkimų

biuleteniai:

1)

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir

balsuojant namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas

ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė,

ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas

antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas

asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,

liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas,

nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas

kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra

rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis

balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų

biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo

voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja.

Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole

neįskaičiuojamas;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,

pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6)

baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau

kaip vienas vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis arba daugiau kaip

vienas daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis, visi voke esantys

biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai

skaičiuojami pagal šio įstatymo 71 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.

Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis

balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis

neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų

komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

3.

Po to, kai yra suskaičiuoti balsavimo patalpoje, paštu ir namuose už kandidatų

sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai, kai

visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį ir ši

protokolo dalis yra pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų stebėtojų

ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad

mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti

skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų

komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po

24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą,

rinkimų biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti

savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po

to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai

perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių

sprendimų:

1)

grąžinti rinkimų biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai

apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2)

pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,

sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti

kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis pati skaičiuoti pirmumo balsus.

Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų

skaičiavimo vietą ir laiką.

4.

Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja

rinkimų biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

patikrina, ar nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės

rinkimų komisija priima sprendimą, kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo

pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės

rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima

savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad specialusis vokas nebuvo

pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo

vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija

nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki

skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje

pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,

kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali

dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policijos pareigūnas. Visi rinkimų

biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei

rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija

patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti

pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 7 dienoms. Pirmumo

balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų

skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami

sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į balsų

skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų biuleteniai supakuojami, paketas

antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.

74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolai

1.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių daugiamandatės

rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas. Rinkimų apylinkės

daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje

įrašoma:

1)

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

2)

gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos rinkimų biuletenių skaičius;

3)

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, atvykimo lapelių

skaičius, nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius;

4)

anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

5)

rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6)

balsadėžės atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną

kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus, skaičius;

8)

balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną

kandidatų sąrašą, skaičius;

9)

balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

10)

namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų

skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius,

antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11)

paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą

arba balsavo už kelis sąrašus, skaičius;

12)

paštu gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų

sąrašą, skaičius;

13)

paštu gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

14)

visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

visų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba

balsavo už kelis sąrašus, skaičius;

16)

visų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.

2.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas vienmandatės rinkimų apygardos

balsų skaičiavimo protokolas. Šiame balsų skaičiavimo protokole įrašoma:

1)

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

2)

gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų

biuletenių skaičius;

3)

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, atvykimo lapelių

skaičius, nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius;

4)

anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

5)

rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6)

balsadėžės atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną

kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba balsavo už kelis

kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;

8)

balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną

kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;

9)

balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus

paduotų balsų skaičius;

10)

namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų

skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius,

antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11)

paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatą į

savivaldybės tarybos narius – merus arba balsavo už kelis kandidatus į

savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;

12)

paštu gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatą į

savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;

13)

paštu gautų už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus

paduotų balsų skaičius;

14)

visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

visų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatą į

savivaldybės tarybos narius – merus arba balsavo už kelis kandidatus į

savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;

16)

visų už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus paduotų balsų

skaičius.

3.

Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų

apylinkėje. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius

nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas

pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal

apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų

rinkimų biuletenių skaičių.

4.

Jeigu balsadėžėje randama rinkimų biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota

rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti.

Tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek rinkimų biuletenių

buvo rasta daugiau.

5.

Kai į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolą įrašyti visi duomenys ir visi rinkimų biuleteniai sudėti į

antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), šį rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, komisijos narių

atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

Protokolo išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos

nariams pateikiami jų prašymu.

6.

Kai į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi rinkimų biuleteniai sudėti

į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), šią rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų

pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo

pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Protokolo pirmosios dalies

išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams

pateikiami jų prašymu.

7.

Rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo

antrojoje dalyje įrašoma:

1)

skaičiuojamų rinkimų biuletenių skaičius;

2)

kiekvieno kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

3)

visų kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

4)

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

5)

kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

8.

Kai į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti rinkimų

biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės

rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo

antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Protokolo antrosios dalies

išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami

jų prašymu.

9.

Jeigu savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad yra padaryta

klaida nurodant duomenis daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolo pirmojoje dalyje, surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo.

Protokolo antroji dalis, rinkimų biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų

komisijai. Sprendimą dėl klaidos ištaisymo priima savivaldybės rinkimų

komisija.

75 straipsnis. Negaliojantys rinkimų

biuleteniai

Negaliojančiais

rinkimų biuleteniais pripažįstami:

1)

nenustatyto pavyzdžio biuleteniai;

2)

antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti

paštu biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);

3)

biuleteniai, kuriuose nepažymėtas nė vienas kandidatų sąrašas arba nepažymėtas

nė vienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus;

4)

biuleteniai, kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatų sąrašas arba

pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus;

5)

biuleteniai, pagal kuriuose padarytas žymas neįmanoma nustatyti rinkėjo valią,

išskyrus šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus dėl pirmumo

balsų.

76 straipsnis. Rinkimų

apylinkės dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai

1.

Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius

ir nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja, paketus

supakuoja (toliau – pakuotė), padaro pakuočių aprašus ir jas antspauduoja. Šios

pakuotės kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,

rinkėjų sąrašais, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolais savivaldybės

rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo

pabaigos, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip. Apylinkės

rinkimų komisijos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai pristatomi

savivaldybės rinkimų komisijai per 2 darbo dienas po balsavimo pabaigos.

2.

Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota

institucija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių

asmenų saugumą.

62 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės

nustatymas

1.

Prasidėjus balsavimui, prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas

apylinkės rinkimų komisijos nariui pateikia pasą ar kitą asmens tapatybę

patvirtinantį dokumentą, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų

apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie

elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad

rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą

rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui

rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta,

kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis

rinkimų biuletenių. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius

arba išduoti kitam rinkėjui skirtą atvykimo lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į

balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo

lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos

pirmininką ar pirmininko pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

2.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus

dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos

pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš asmens

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis

komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodami

rinkimų biuleteniai. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas. Balsuojant paštu,

iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenių

išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.

3.

Išduoti rinkėjui kitam rinkėjui skirtus rinkimų biuletenius, išskyrus šio

įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, draudžiama. Šį reikalavimą

pažeidęs rinkimų komisijos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

64 straipsnis. Balsavimas paštu

1.

Balsuoti paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose

arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba

pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka

arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose

(sulaikymo namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose

paštuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,

ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos

iš valstybės biudžeto lėšų.

2.

Už balsavimo paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo

balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų

apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų

komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant

specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose

vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.

3.

Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu

pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto

darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės

rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją

nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti

ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos

formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti

ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę

ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į

šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės

rinkimų komisijai.

4.

Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa

(vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų

biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali

stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti

rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

5.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami

balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja

tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.

Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų

biuletenių išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.

6.

Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1)

užpildo rinkimų biuletenius;

2)

užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3)

užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;

4)

vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo

paštu voką;

5)

užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.

7.

Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele,

vidiniu balsavimo paštu voku ir rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto

darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo

įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir

išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

8.

Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu

rinkėjas dėl fizinio trūkumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos

atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo

užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

9.

Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už

rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat

priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti

rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta

šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose.

10.

Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius,

balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

70 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

1.

Balsų skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja

šios komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos

turi vykdyti visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal

nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo

patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka

savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.

Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Sprendimas privalo būti

vykdomas nedelsiant, o prireikus apylinkės rinkimų komisija jį gali svarstyti

tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

2.

Visi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti

viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus

asmenys. Jeigu dėl rinkimų biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,

komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą

dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną).

Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

77 straipsnis. Balsų skaičiavimas

savivaldybės rinkimų komisijoje

1.

Savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus

dokumentus ir patikrina:

1)

ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (šio įstatymo 76 straipsnio

1 dalyje nurodytos pakuotės ir specialieji vokai su rinkimų biuleteniais);

2)

pakuočių ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas visas ir teisingas);

3)

ar į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo

protokolo pirmąją ir antrąją dalis (dalį) įrašyti visi duomenys, ar jie

neprieštarauja vieni kitiems, ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos

turimus duomenis, tai yra išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų

skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų rinkimų biuletenių

skaičių pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis, vienmandatės rinkimų

apygardos balsų skaičiavimo protokolą, ar yra visi reikalingi parašai, ar prie

protokolų pridėtos visos juose nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės,

rinkimų stebėtojų pastabos;

4)

ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų

komisijoje.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai

šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas

dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų

dokumentų saugumu.

3.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduotos pakuotės, kuriose yra rinkimų

biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali

būti atplėšiamos tik savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis

vokas su rinkimų biuleteniais savivaldybės rinkimų komisijoje baigti

suskaičiuoti balsus gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų

komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti

specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo ir juos gabenančių asmenų

saugumą.

4.

Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės

rinkimų komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės

rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

5.

Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų

komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių

rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

6.

Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

burtais parenka rinkimų apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar

sąrašus, už kuriuos paduoti balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi

būti perskaičiuojami, ir organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus

balsus, surašomas rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu,

perskaičiavus balsus, nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų

komisija, balsų skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų

apylinkės rinkėjų paduoti balsai.

79 straipsnis. Rinkimų

stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

1.

Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkių ir savivaldybių rinkimų komisijose, taip

pat nustatant rinkimų rezultatus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir

visuomenės informavimo priemonių atstovai.

2.

Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų

komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo, bet negali

kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę raštu

pareikšti protestą apylinkės rinkimų komisijai ar savivaldybės rinkimų

komisijai. Rinkimų stebėtojų protestai, pareikšti apylinkės rinkimų komisijai,

pridedami prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų ir kartu su kitais

rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiami savivaldybės rinkimų

komisijai. Rinkimų stebėtojų protestai, pareikšti savivaldybės rinkimų

komisijai, pridedami prie balsų skaičiavimo protokolų. Rinkėjų protestus

nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.

82 straipsnis. Rinkimų apygardų balsų

skaičiavimo protokolai

1.

Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal

rinkimų biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija

nustato ir į rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus įrašo:

1)

rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje;

2)

rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

3)

rinkimų apygardoje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis,

reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

4)

už kiekvieną kandidatų sąrašą, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus

ir už visus kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus

paduotų balsų skaičių.

2.

Pagal paduotus už kiekvieną kandidatą pirmumo balsus kiekvienam kandidatų

sąrašui atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminėje

kandidatų sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo

balsų. Jeigu kandidatai pirmumo balsų yra gavę po lygiai arba mažiau, negu

renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu

įrašytas pareiškinių dokumentų eilėje.

3.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų

skaičiavimo protokolus pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų

narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.

Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami

rinkimų stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės rinkimų

komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus

savivaldybėje negaliojančiais.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

84 straipsnis. Rinkimų

rezultatų nustatymas vienmandatėje rinkimų apygardoje

1.

Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to,

kai pasirašytas vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

2.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas tas kandidatas į

savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau

kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne

mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų

rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų

apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas,

kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos

rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant mero

rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau

kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas

pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų

pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų

komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais. Per

pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau

balsų.

85 straipsnis. Galutinių rinkimų

rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

1.

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus

rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų rezultatus paskelbia

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Tų savivaldybių rinkimų

komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno

atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos

rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.

Savivaldybės rinkimų komisija po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija

patvirtina jos sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo, ne

vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus.

2.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia savivaldybės rinkimų komisijos

sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario

vietos, rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės

tarybos narių pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija pradeda išduoti ne

anksčiau kaip po 7 dienų ir baigia išduoti ne vėliau kaip po 10 dienų po

rinkimų rezultatų ar atitinkamo sprendimo paskelbimo.

3.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius

perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių

ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus,

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų

dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti

sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

86 straipsnis. Rinkimų pripažinimas

negaliojančiais

1.

Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio

įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas

vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, Vyriausioji rinkimų

komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar

kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo

paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato

registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų

balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami

negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl

rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2.

Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų

apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1

dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų

apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų

praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų

skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių

esminių rezultatų:

1)

vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas;

2)

daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių

paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima

nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

3.

Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti

rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

87 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai į

savivaldybės tarybą

1.

Pakartotiniai rinkimai rengiami rinkimų apygardoje, kurioje rinkimai į

savivaldybės tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

2.

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai

pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima

sprendimą dėl savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius

rinkimus pratęsimo, šios komisijos sudėties pakeitimo arba komisijos sudarymo

iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka.

Už kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, kurie

buvo užregistruoti dalyvauti ankstesniuose rinkimuose šioje savivaldybėje,

sumokėti rinkimų užstatai įskaitomi.

3.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą

rezultatus pripažįsta negaliojančiais, Seimas svarsto Seimo Valstybės valdymo

ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir

nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

88 straipsnis. Savivaldybės tarybos

nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą

1.

Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai:

1)

jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą

atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba

pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir

partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai

įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2)

jis, vadovaudamasis šio įstatymo 91 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas

eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;

3)

jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius,

– pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimą;

4)

teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

5)

įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo

apkaltinamąjį nuosprendį;

6)

jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra

išrinktas, teritorijos ribų, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis;

7)

Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, vadovaudamasi šio įstatymo

90 straipsniu;

8)

jis miršta, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

9)

teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, ne Lietuvos

Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį

teismo sprendimą;

10)

jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario

pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;

11)

savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Seimo sprendimu laikinai

įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio

valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės

teritorijoje;

12)

savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo

(toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka.

2.

Savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją,

šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,

asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir

Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl

savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba šį pareiškimą, notarine

tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario

mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 punktuose ir Vietos

savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nustatytais pagrindais, netenka

teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 89

straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta

nutrūkusiais prieš terminą.

90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos

nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

1 dalies redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,

Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko

pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės

kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario

pareigos nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės

administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis,

savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir

kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų

akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba

savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

1 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:

tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,

Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės

įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su

savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės

atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų

pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su

savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo

pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su

savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų

įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo

nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus

valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos

akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario

pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir

atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.

Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės

tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos

pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba

išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės

tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų

komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės

tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į

atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti

išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai

rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo

ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio

dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10

dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka

nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį

įstatymą nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji

rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio

savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1994 m. gruodžio 19 d.

Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

Priedo

pakeitimai:

Nr.

X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.

93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1340,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių

papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal

priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1

daliai.

Pakeitimai:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1585,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.2.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289

(2005-01-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881

STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1448, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1872,

2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS

PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2079,

2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2235,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87

straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai

rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų

savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2373,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-399, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-462, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO

6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09,

Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-06-10)

autrap@lrs.lt

67 straipsnis. Balsavimas kariniuose

vienetuose

1.

Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose

vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo

tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse

karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse

operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro

specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad

balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1

dalį.

3.

Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų

sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta:

rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą

rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal

elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams

būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą

arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,

karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro

sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų

dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

4.

Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir

10 dalių nuostatos.

78 straipsnis.

Savivaldybių rinkimų komisijų dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų

komisijai

Savivaldybės

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardų balsų skaičiavimo

protokolus, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir

kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialias pakuotes ir antspauduoja. Šios

pakuotės per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodamos

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

81 straipsnis. Skundai

dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

1.

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, atstovai

rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 24 valandas nuo protokolų surašymo. Šie skundai turi būti

išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.

2.

Savivaldybės rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

72 valandas nuo protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių

rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo.

3.

Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų

komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos

pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą,

neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius,

surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija neturi

teisės pripažinti apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą

negaliojančiu.

4.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų

komisijos sprendimo dėl rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo,

gali perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų

biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo

papildomą rinkimų apygardos, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir

prideda jį prie rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

5.

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, išrinkti

savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus

paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo

apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus

išnagrinėja per 5 dienas.

6.

Kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, asmenys,

įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus, savivaldybės tarybos nariai po

pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar

dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo ar atsisakymus

priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų.

83 straipsnis. Rinkimų

rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

1.

Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to,

kai pasirašytas rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.

2.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato

balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų

sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant

mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4

procentai, o už partijų jungtinį arba jam prilygintą, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje, kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6

procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų

balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus

nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų

skaičius), už kurį yra paduota daugiausia rinkėjų balsų. Tokiu pačiu būdu

kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius

didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius

skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

3.

Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų,

kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,

padalytai iš mandatų skaičiaus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu

dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

4.

Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų

skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra

mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų

skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams

(nepaskirstytiems kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų

kandidatų sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutinio toliau

eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant

didžiausiąja. Jeigu dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios,

pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti

dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal

eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

5.

Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu

sąraše yra kandidatų, šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams,

tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu.

6.

Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal

porinkiminę kandidatų sąrašų eilę. Tas kandidatas, kuris gavo mandatą

vienmandatėje rinkimų apygardoje, daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų

sąraše praleidžiamas.

89 straipsnis. Laisvos savivaldybės

tarybos nario vietos užėmimas

1.

Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo

88 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys

netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos

nario vieta. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva savivaldybės

tarybos nario vieta užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa

porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos

narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs

kandidatas. Jeigu kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti

laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, savivaldybės tarybos nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų

mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam kandidatų sąrašui, kuris yra

pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir

savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis

savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.

2.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje atsiradusiai

laisvai savivaldybės tarybos nario – mero vietai užimti rengiami nauji

rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne

vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų

data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų rinkimų datos,

skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieni metai. Konkrečią

naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir

terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji

rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.

3.

Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos

nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 88 straipsnio 1

dalies 2 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, arba išnykus aplinkybėms, dėl

kurių išrinktas savivaldybės tarybos narys neteko savivaldybės tarybos

nario mandato pagal šio įstatymo 91 straipsnį, laikotarpiu tarp rinkimų šis

asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario

vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų turi

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą

pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato

negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame

savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik

vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos

nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne

vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario

vieta.

4.

Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės

tarybos nario mandatas, neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų

reikalavimų arba jų neatitiktų tapęs savivaldybės tarybos nariu, Vyriausioji

rinkimų komisija nedelsdama priima sprendimą pagal šio įstatymo

88 straipsnį ir šis asmuo iš kandidatų sąrašo eilės išbraukiamas.

90

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos

turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės

Jeigu

asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12

dalyje nustatytų reikalavimų (kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje

nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės

neatitinkančius duomenis) ir tai paaiškėjo po rinkimų, per kuriuos šis asmuo

buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru:

1)

savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavęs asmuo netenka mandato;

2)

savivaldybės

tarybos nario priesaiką davęs asmuo netenka įgaliojimų.

80 straipsnis. Išankstinių rinkimų

rezultatų skelbimas

1.

Išankstinius rinkimų rezultatus gali paskelbti tik Vyriausioji rinkimų

komisija. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose

rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi

nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas

nedelsiant skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

2.

Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo

visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo

technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo

ar rinkimų rezultatus.

91 straipsnis.

Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

1.

Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos

Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario

pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio

veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su

Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo

pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra

nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės

kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo

pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo

pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir

darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės

tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio

pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas

ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios

įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio

vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės

įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su

tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo

(valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės

bendrovės vadovo pareigomis.

2.

Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus

nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės

tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto

savivaldybės tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys,

apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip

likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda

Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą

pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi

šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne

vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos

priima sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir

mandato naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų

sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą,

apsisprendę atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat

turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės

tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės

tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo

posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad

jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis,

Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7

dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl

šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

3.

Šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario prievolės

apsispręsti ir atsisakyti pareigų, nesuderinamų su tarybos nario mandatu, arba

išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato ne vėliau kaip likus 10 dienų iki

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos netaikomi asmenims, kurių einamų

pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero

įgaliojimams: savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojui, savivaldybės mero politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir savivaldybės tarybos

sekretoriui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                              ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

savivaldybių

tarybų rinkimų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias

priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos

piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos

rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas,

p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos

direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409) ir 2013 m. gegužės 13 d.

Tarybos direktyva 2013/19/ES (OL 2013 L 158, p. 231).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-646,

1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-757,

1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-795,

1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-57,

1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-231,

1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-256,

1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1047,

1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.

93-2710 (1999 11 04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

84-2532 (2000 10 06)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-692 (2001 03 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1345 (2001 05 09)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-962,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,

34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-969,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1080,

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1340,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių

papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal

priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1

daliai.

Pakeitimai:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1585,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.2.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289

(2005-01-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881

STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1448,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1872,

2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2079,

2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2235,

2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87

straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai

rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario

mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų

savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2373,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-399, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-462, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1001,

2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1045,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1423,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-222,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-615,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-817,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

Šis

įstatymas neteko galios 2010 rugsėjo 23 d.

Įstatymo

galiojimo pakeitimai:

31.1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1006,

2010-09-14, Žin., 2010, Nr. 112-5688 (2010-09-23)

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-848,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-968,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.

Šio

įstatymo atitaisymas

skelbtas:

Žin., 2010, Nr. 141 (2010-12-02)

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1225,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

35.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2267,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5976 (2012-10-13)

SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 35, 36, 87, 89, 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-689,

2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7066 (2013-12-30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-966,

2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-11, i. k. 2014-10139

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2014-07-12.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-02-09,

Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006

M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

2.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-05-11, Žin., 2011, Nr.

58-2771 (2011-05-14)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30 D. REDAKCIJA) 34

STRAIPSNIO, 83 STRAIPSNIO 2, 3, 4, 5 DALIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ

PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO

(2010 M. GEGUŽĖS 18 D. REDAKCIJA) 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

3.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-11-17,

Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30

D. REDAKCIJA) 89 STRAIPSNIO 1 DALIES, 90 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2014-07-14)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt