Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas

Jei laive miršta žmogus, laivo kapitonas surašo mirties aktą. Tokį aktą, be laivo kapitono, pasirašo du liudytojai, laivo gydytojas arba felčeris, jeigu jie yra laivo įgulos nariai. Apie žmogaus mirtį laive įrašoma laivo žurnale. Prie mirties akto pridedamas mirusiojo turto ir dokumentų, esančių laive, apyrašas. Laivo kapitonas pasirūpina, kad mirusiojo turtas būtų išsaugotas. Atplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą, laivo kapitonas perduoda mirties aktą civilinės metrikacijos įstaigai, o testamentą ir turto apyrašą - notarų biurui. Jei laivas ilgą laiką turi išbūti atviroje jūroje ir lavonas negali būti išsaugotas, laivo kapitonas turi teisę palaidoti mirusįjį jūroje pagal jūrų papročius ir surašyti atitinkamą aktą, taip pat apie tai įrašyti laivo žurnale.

Jeigu laivo reiso metu laivo kapitonas mirė arba dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapitono padėjėjas. Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą, laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, laivo kapitonas, ėmęsis visų priemonių keleiviams išgelbėti, leidžia laivo įgulai palikti laivą, taip pat pasirūpina, kad būtų išgelbėti laivo, mašinų ir radijo stoties žurnalai, reiso jūrlapiai ir kiti dokumentai. Laivo kapitonas laivą palieka paskutinis.

Už šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą laivo kapitonui taikoma drausminė, administracinė, baudžiamoji, civilinė atsakomybė.

Vežėjas už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias vežėjo atsakomybės už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą sąlygas, tvarką ir ribas, vadovaujamasi šiomis sutartimis.

Vežėjas atsako už priimto vežti bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą, taip pat už pavėlavimą jį atvežti, jeigu neįrodo, kad dėl to nėra vežėjo kaltės. Už rankinio bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą vežėjas atsako tik tuo atveju, jeigu keleivis įrodo, kad rankinio bagažo praradimas, trūkumas arba sužalojimas yra vežėjo tyčios arba neatsargumo rezultatas. Bagažas, neatsiimtas per tris mėnesius nuo laivo atplaukimo į paskirties uostą dienos, gali būti parduotas Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka.

Vežėjas atsako:

Vežėjas grąžina sumokėtą trūkstamo ar prarasto bagažo vežimo užmokestį. Atlyginimo dydžio apribojimas, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, netaikomas, jeigu įrodoma, kad nuostolis padarytas dėl vežėjo tyčinių veiksmų ar aplaidumo.

Laivo frachtavimo sąlygas nustato laivo frachtavimo sutartis (čarteris). Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) sudaroma raštu.

Laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) turi būti nurodytos sutarties šalys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas vežti krovinys. Šalių susitarimu į laivo frachtavimo sutartį (čarterį) gali būti įrašomos ir kitos sąlygos. Laivo frachtavimo sutartį (čarterį) pasirašo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jų atstovai.

Pagal laivo frachtavimo sutartį (čarterį) laivo valdytojas frachtuotojui laivą suteikia kartu su įgula. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisę duoti nurodymus dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) numatytiems tikslams, tačiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisės duoti nurodymų dėl tvarkos laive, laivo įgulos komplektavimo, taip pat dėl laivo valdymo.

Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

Laivo išperkamosios nuomos sutartis sudaroma raštu. Laivo išperkamosios nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

Laivo išperkamosios nuomos gavėjas tampa laivo valdytoju ir komplektuoja laivo įgulą, savo vardu sudaro vežimo jūra sutartis, apmoka visas su laivo eksploatacija susijusias išlaidas, taip pat ir laivo draudimo išlaidas, atsako pagal prievoles, kilusias dėl naudojimosi išsinuomotu laivu.

Lietuvos Respublikoje laivų agentavimo paslaugas gali neterminuotai teikti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir turintys leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės (toliau šiame straipsnyje – fiziniai asmenys), Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – įmonės).

Fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių teikti laivų agentavimo paslaugas, (toliau šiame straipsnyje – asmenys) atestavimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Asmenis įrašo į atestuotų asmenų sąrašą, įspėja apie atestacijos galiojimo sustabdymą, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina ir atestacijos galiojimą panaikina, atestuotų asmenų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija).

Asmenys, pageidaujantys teikti ar teikiantys laivų agentavimo paslaugas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Asmenys, pageidaujantys teikti laivų agentavimo paslaugas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka pateikia Transporto saugos administracijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams. Transporto saugos administracija, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, turi teisę iš valstybės registrų ar informacinių sistemų gauti asmens duomenis, reikalingus patikrinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją.

Asmuo gali teikti laivų agentavimo paslaugas kitą darbo dieną po jo atestavimo ir įrašymo į atestuotų asmenų sąrašą. Popierinės formos dokumentas, liudijantis asmens įrašymą į atestuotų asmenų sąrašą, nėra išduodamas.

Sprendimo atestuoti asmenį priėmimo ir jo atestavimo (neatestavimo) tvarka:

Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad atestuotas asmuo pažeidžia šio straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktuose ir 13 dalyje nurodytus reikalavimus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo, įspėja asmenį apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Asmuo, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, privalo apie tai pranešti Transporto saugos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami, Transporto saugos administracija priima sprendimą dėl asmens atestacijos galiojimo sustabdymo. Gavus Transporto saugos administracijos sprendimą sustabdyti asmens atestacijos galiojimą, asmeniui draudžiama vykdyti atestuojamą veiklą.

Sustabdžiusi asmens atestacijos galiojimą, Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo sustabdyti asmens atestacijos galiojimą priėmimo, praneša apie tai asmeniui, kartu įspėdama apie galimą asmens atestacijos galiojimo panaikinimą, ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų (asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių) nuo šio pranešimo gavimo. Pašalinęs pažeidimus, asmuo pateikia tai patvirtinančius dokumentus Transporto saugos administracijai, kuri per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos patikrina juos ir nustačiusi, kad pažeidimai pašalinti, priima sprendimą panaikinti asmens atestacijos galiojimo sustabdymą bei apie tai informuoja asmenį per 2 darbo dienas nuo asmens atestacijos galiojimo sustabdymo panaikinimo momento.

Transporto saugos administracija panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti asmens atestacijos galiojimą priėmimo, praneša asmeniui (išskyrus šios dalies 6 punkte nurodytą atvejį, kai nustatoma, kad asmuo yra likviduotas, arba šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), kai:

Transporto saugos administracija ar asmuo šiame straipsnyje nurodytus dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ar elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą.

Transporto saugos administracijos sprendimai neatestuoti asmens, sustabdyti ar panaikinti asmens atestacijos galiojimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atestuoti asmenys:

Atestuotų asmenų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Transporto saugos administracija.

Už asmenų atestavimą imama Lietuvos Respublikos valstybės nustatyta rinkliava.

Transporto saugos administracijos interneto svetainėje viešai skelbiamas atestuotų asmenų sąrašas, kuriame nurodomi šie duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas (arba fizinio asmens vardas, pavardė), kontaktiniai duomenys (telefono ir fakso numeriai, adresas), įrašo numeris ir atestavimo data, atestacijos galiojimo sustabdymo data, siekiant nustatyti asmenis, atestuotus teikti laivų agentavimo paslaugas. Ši informacija yra skelbiama visą atestacijos galiojimo laikotarpį.

Išperkamosios nuomos gavėjas turi teisę nutraukti laivo išperkamosios nuomos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu:

Laivo savininkas turi teisę nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalauti grąžinti laivą, jeigu:

Grąžinant laivą, laivo savininkas turi teisę į nesumokėtą išperkamosios nuomos užmokestį už naudojimąsi laivu. Išperkamosios nuomos gavėjui grąžinamos laivo pirkimo įmokos.

Išperkamosios nuomos gavėjas privalo grąžinti laivą laivo savininkui tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų laivo susidėvėjimą, arba sutartimi sulygtos būklės. Jeigu laivo būklė pablogėjo, išperkamosios nuomos gavėjas privalo atlyginti laivo savininkui dėl to padarytą žalą.

Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už žalą, padarytą buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui dėl to, kad buvo buksyruojama tarp lyčių, jeigu neįrodyta, kad žala padaryta dėl buksyruojančio laivo kaltės.

Atsakomybė už buksyruojant padarytą žalą buksyruojamam laivui, kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui, kai buksyruojančio laivo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojančio laivo valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

Atsakomybė už buksyruojančiam laivui arba jame esančiam turtui buksyruojant padarytą žalą, kai buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto kapitonas vadovauja buksyruojančiam laivui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

Bendrajai avarijai taip pat priskiriama arba jai prilyginama:

Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija. Tokie nuostoliai nedalijami proporcingai laivo, krovinių ir frachto vertei. Jie tenka tam, kas juos patyrė, arba tam, kas yra atsakingas už jų padarymą.

Nors ir yra požymiai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje pateiktoje bendrosios avarijos sąvokoje, bendrajai avarijai nepriskiriama:

Nuostoliai dėl to, kad buvo sužaloti ar žuvo daiktai, pakrauti į laivą be laivo valdytojo arba jo agentų žinios, taip pat dėl to, kad buvo sužaloti ir žuvo kroviniai, kurie įteikti vežti neteisingu pavadinimu, nepriskiriami bendrajai avarijai. Tačiau jeigu šis turtas buvo išgelbėtas, jo savininkai daro įnašus bendrosios avarijos tvarka. Savininkai, kurių kroviniai, pateikiant juos vežti, buvo įvertinti mažesne negu tikroji jų vertė, daro bendrosios avarijos įnašus pagal tikrąją krovinių vertę, bet jų nuostoliai atlyginami tik pagal krovinių vertę, pareikštą pateikiant vežti krovinius.

Bendrosios avarijos dalijimo tvarka atlyginami nuostoliai, padaryti dėl laivo, jo mašinų arba laivo priklausinių sužalojimo, nustatomi:

Tais atvejais, kai senosios medžiagos arba laivo dalys pakeičiamos naujomis ne senesniame kaip 15 metų laive, daroma vieno trečdalio laivo remonto kainos, priskirtos bendrajai avarijai, nuolaida "už naują vietoj seno". Jeigu įvyksta tikrasis arba visiškas konstrukcinis laivo žuvimas, suma, priklausanti kaip bendrosios avarijos atlyginimas už laivo sužalojimą, apskaičiuojama remiantis vertinamąja nesužaloto laivo kaina, atskaičius iš jos įprastinę laivo sužalojimų pataisymo kainą, jei tie sužalojimai nepriskiriami bendrajai avarijai, taip pat atskaičius sumas, gautas už parduotą laivą, jei jis parduotas.

Atlyginamasis bendrosios avarijos dalijimo tvarka nuostolis, susidaręs dėl paaukotų krovinių sužalojimo arba žuvimo, nustatomas pagal krovinių kainą iškrovimo metu, nurodytą krovinių gavėjo pateiktoje sąskaitoje, o jei tokia sąskaita nebuvo pateikta, - pagal pakrovimo vietos ir dienos kainą. Į krovinio kainą jų iškrovimo metu įeina krovinio draudimo ir frachto išlaidos. Jeigu sužaloti kroviniai parduodami, atlyginamuoju nuostoliu laikomas nesužalotų krovinių vertės ir sumos, kuri gauta pardavus krovinius, skirtumas.

Prie išlaidų, atlyginamų bendrosios avarijos dalijimo tvarka (išskyrus įgulos darbo užmokestį ir aprūpinimą maistu bei apranga, taip pat laivo reiso metu nepakeistų aprūpinimo reikmenų ir kuro vertę), priskaičiuojami 2 procentai šias išlaidas padariusios krovinio vežimo jūra sutarties šalies naudai.

Prie išlaidų ir kitų sumų, atlyginamų bendrosios avarijos dalijimo tvarka, priskaičiuojami 7 metiniai procentai nuo to momento, kai šios išlaidos buvo padarytos, iki tol, kol bus galutinai sudaryta dispaša.

Bendrosios avarijos įnašų dydis nustatomas pagal turto vertę, buvusią pasibaigus laivo reisui, išskyrus įnašus dėl krovinių, kurių vertė nustatoma pagal krovinio gavėjo pateiktą sąskaitą, o jei tokia sąskaita nebuvo pateikta, - pagal jo pakrovimo vietos ir dienos krovinio vertę. Į krovinio vertę įeina jo draudimo ir frachto išlaidos, išskaičiavus krovinio nuostolius ir praradimus, padarytus iki krovinio iškrovimo iš laivo.

Klaidas dispašoje, nustatytas po dispašos įregistravimo dispašų registre, ištaiso dispašeris savo ar suinteresuotų asmenų iniciatyva. Nustatytų klaidų ištaisymas įforminamas dispašerio surašomame dispašos priede, kuris registruojamas ta pačia tvarka kaip ir dispašos.

Suinteresuoti asmenys gali ginčyti dispašą teismine tvarka per 6 mėnesius nuo dispašos gavimo dienos. Šiuo atveju dispašeriui siunčiamas ieškininio pareiškimo nuorašas.

Dispašeris privalo dalyvauti nagrinėjant ginčą dėl dispašos ir duoti paaiškinimus, jeigu to prašo teismas, nagrinėjantis ginčą.

Jeigu dispaša neginčijama arba ginčijamą dispašą teismas palieka galioti, pagal ją gali būti išieškoma remiantis notarų vykdomuoju įrašu. Notarų biurui turi būti pateikta dispaša ir dispašerio pažyma, kad dispaša teismo nepanaikinta ir nepakeista.

Privilegijuoti reikalavimai - su prekybine laivyba susiję reikalavimai, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmiausia turi būti patenkinami įkaitu užtikrinti reikalavimai. Kiti reikalavimai tenkinami tokiu eiliškumu:

Reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės reikalavimams atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami.

Reikalavimai, nurodyti 1 dalyje tenkinami eilės tvarka, proporcingai bendrųjų reikalavimų dydžiui.

Reikalavimai, atsiradę dėl laivo paskutinio reiso, tenkinami pirmiau už tokius pat reikalavimus, atsiradusius dėl laivo ankstesnių reisų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai, atsiradę dėl kelių laivo reisų, prilyginami tokiems pat reikalavimams, atsiradusiems dėl laivo paskutinio reiso.

Teisė į privilegijuotų reikalavimų patenkinimą pasibaigia suėjus vieneriems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos.

Teisė į privilegijuotų reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte, patenkinimą pasibaigia suėjus 6 mėnesiams nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos.

Reikalavimams, kylantiems iš krovinių ar bagažo, keleivių vežimo, taikomi ieškinio senaties terminai, nustatyti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse.

Pretenzijos vežėjui dėl keleivių ar bagažo vežimų pareiškiamos per pirmuosius  3 ieškinio senaties termino mėnesius.

Pretenzijos dėl krovinių vežimo pareiškiamos prieš perduodant krovinį ar krovinio perdavimo metu. Tais atvejais, kai krovinio trūkumas ar sužalojimas neakivaizdus, – per tris dienas.

Pretenzijos dėl dispačo ar laivo prastovos mokesčio išmokėjimo pareiškiamos per pirmąsias 45 ieškinio senaties termino dienas.

Vežėjas pareikštą pretenziją privalo išnagrinėti per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos ir pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą arba atmetimą. Pretenzija, kylanti iš vežimo kabotažu, dėl dispačo ar laivo prastovos mokesčio arba netesybų mokėjimo už laivo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, privalo būti išnagrinėta per 45 dienas.

Šioje dalyje nurodytiems reikalavimams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas:

Šioje dalyje nurodytiems reikalavimams taikomas 2 metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas:

Šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš krovinių vežimo jūra, šalių susitarimu gali būti pratęstas, jeigu šalys taip susitarė po to, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį.

Reikalavimams, kuriems ieškinio senaties terminai šiame įstatyme nenumatyti, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Laivo valdytojas privalo pasirūpinti, kad jūrininkų reiso metu būtų sudarytos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos.

Laivo kapitonas rūpinasi, kad jūrininkams būtų skiriama maisto ir geriamojo vandens pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą paros racioną ir normas. Jei laivo kapitonas sumažina maisto kiekį laivo reiso metu, jūrininkai turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už maisto normų sumažinimą.

Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, ar į Lietuvos Respublikos jūrų uostus įplaukiančio užsienio valstybės laivo valdytojo prievolių dėl reikalavimų, kuriems pagal Konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo taikomas atsakomybės ribojimas, įvykdymas turi būti užtikrintas veiksmingomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (draudimu, garantija ar kitomis priemonėmis). Laivo valdytojo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma kiekvieno laivo vienam įvykiui turi būti ne mažesnė negu Konvencijoje dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo nustatyta atitinkama didžiausia suma, kuria ribojama atsakomybė.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvimas patvirtinamas atitinkamu dokumentu, kurį išduoda prievolių įvykdymo užtikrinimą suteikęs subjektas (draudimo ar savidraudos veiklą vykdantis subjektas, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos nariai, bankas ar kitas subjektas, turintis teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą) (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas). Prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas privalo būti laive. Jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, turi būti pateikiamas jo vertimas į vieną iš šių kalbų. Prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta bent ši informacija:

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos laivams, kurių bendroji talpa mažesnė negu 300, taip pat karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams ar kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar valstybės kitu teisėtu pagrindu naudojamiems laivams nekomercinėms viešosioms paslaugoms teikti.

Transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos jūrų uostus valdančios įmonės prižiūri, kaip laivų valdytojai laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuostatų.

Laivo valdytojas turi užtikrinti, kad visas jūrininko darbo užmokestis ar jo dalis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galėtų būti pervedamos tiesiogiai kitiems asmenims banko pavedimu ar sumokamos kitomis priemonėmis. Darbo sutartyje, sudaromoje su jūrininku, nustatomos konkrečios darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims sąlygos ir tvarka (darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų dalis arba dalys, jeigu pervedamas ne visas darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos; darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų, jų dalies arba dalių pervedimo periodiškumas, būdas ar priemonė) ir nurodomas konkretus asmuo ar asmenys, kuriems būtų pervedamas ar kitomis priemonėmis sumokamas jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys.

Jeigu jūrininkas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga reiso metu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims jūrininkas pateikia laivo kapitonui, o kapitonas šią informaciją raštu perduoda laivo valdytojui.

Jeigu jūrininkas yra laikomas nelaisvėje laive ar bet kurioje kitoje vietoje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, laivo valdytojas užtikrina, kad jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nurodytam kitam asmeniui ar asmenims būtų pervedamos ar sumokamos kitomis priemonėmis visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jeigu jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga turi būti teikiama neatlygintinai, o valiutos keitimo kursas, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarimu, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas. Valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkui.

Skundas dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų šiame straipsnyje suprantamas kaip jūrininko ar bet kurio kito subjekto kreipimasis, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jūrininko teisės ar teisėti interesai, susiję su laivo, jame esančių jūrininkų sauga, tinkamomis darbo ir gyvenimo sąlygomis laive, ir prašoma juos apginti.

Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką nustato susisiekimo ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Transporto saugos administracija užtikrina Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatų, susijusių su keleivių vežimo paslaugomis ir jūrų kruizais, išskyrus keleivių ir kruizų dalyvių skundų dėl jų teisių, nurodytų šiame reglamente, pažeidimų nagrinėjimą, vykdymą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja keleivių ir kruizų dalyvių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis ar kruizo dalyvis privalo pateikti skundą vežėjui, kruizo organizatoriui ar terminalo operatoriui.

Darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, vykdymą laive privalo užtikrinti laivo valdytojas.

Jeigu už darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, laive vykdymą atsakingas laivo valdytojas ir laivo savininkas nėra tas pats asmuo, tada laivo savininkas Transporto saugos administracijai privalo pateikti valdytojo pavadinimą ir rekvizitus.

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių.

1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas).

1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo.

2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 23 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/131, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB atsižvelgiant į 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, kurie buvo padaryti 2014 m. ir kuriuos 2014 m. birželio 11 d. patvirtino Tarptautinė darbo konferencija.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.

2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo.