Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-09-12
Paskutinį kartą atnaujinta 2023-05-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 93
Pakeitimų istorija JSON API
11.

Jei laive miršta žmogus, laivo kapitonas surašo mirties aktą. Tokį aktą, be laivo kapitono, pasirašo du liudytojai, laivo gydytojas arba felčeris, jeigu jie yra laivo įgulos nariai. Apie žmogaus mirtį laive įrašoma laivo žurnale. Prie mirties akto pridedamas mirusiojo turto ir dokumentų, esančių laive, apyrašas. Laivo kapitonas pasirūpina, kad mirusiojo turtas būtų išsaugotas. Atplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą, laivo kapitonas perduoda mirties aktą civilinės metrikacijos įstaigai, o testamentą ir turto apyrašą - notarų biurui. Jei laivas ilgą laiką turi išbūti atviroje jūroje ir lavonas negali būti išsaugotas, laivo kapitonas turi teisę palaidoti mirusįjį jūroje pagal jūrų papročius ir surašyti atitinkamą aktą, taip pat apie tai įrašyti laivo žurnale.

12.

Jeigu laivo reiso metu laivo kapitonas mirė arba dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapitono padėjėjas. Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą, laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną.

13.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, laivo kapitonas, ėmęsis visų priemonių keleiviams išgelbėti, leidžia laivo įgulai palikti laivą, taip pat pasirūpina, kad būtų išgelbėti laivo, mašinų ir radijo stoties žurnalai, reiso jūrlapiai ir kiti dokumentai. Laivo kapitonas laivą palieka paskutinis.

14.

Už šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą laivo kapitonui taikoma drausminė, administracinė, baudžiamoji, civilinė atsakomybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

Nr. IX-1469, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1714 (2003-04-24)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KROVINIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS

19 straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. birželio 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

35 straipsnis. Vežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba

jo sveikatos

sužalojimą, bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą

1.

Vežėjas už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

2.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias vežėjo atsakomybės už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą sąlygas, tvarką ir ribas, vadovaujamasi šiomis sutartimis.

3.

Vežėjas atsako už priimto vežti bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą, taip pat už pavėlavimą jį atvežti, jeigu neįrodo, kad dėl to nėra vežėjo kaltės. Už rankinio bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą vežėjas atsako tik tuo atveju, jeigu keleivis įrodo, kad rankinio bagažo praradimas, trūkumas arba sužalojimas yra vežėjo tyčios arba neatsargumo rezultatas. Bagažas, neatsiimtas per tris mėnesius nuo laivo atplaukimo į paskirties uostą dienos, gali būti parduotas Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka.

4.

Vežėjas atsako:

1) už priimto vežti įvertinto bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą - pareikštosios bagažo vertės dydžiu. Jeigu vežėjas įrodo, kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę, - tikrosios jo vertės dydžiu;

2) už priimto vežti neįvertinto bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą, už rankinio bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą - prarasto, trūkstamo ar sužaloto bagažo vertės dydžiu, tačiau neviršijant Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklėse nustatytų ribų;

3) už priimto bagažo pavėluotą pristatymą - bagažo vežimo tarifo numatytu dydžiu.

5.

Vežėjas grąžina sumokėtą trūkstamo ar prarasto bagažo vežimo užmokestį. Atlyginimo dydžio apribojimas, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, netaikomas, jeigu įrodoma, kad nuostolis padarytas dėl vežėjo tyčinių veiksmų ar aplaidumo.

37 straipsnis. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris)

1.

Laivo frachtavimo sąlygas nustato laivo frachtavimo sutartis (čarteris). Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) sudaroma raštu.

2.

Laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) turi būti nurodytos sutarties šalys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas vežti krovinys. Šalių susitarimu į laivo frachtavimo sutartį (čarterį) gali būti įrašomos ir kitos sąlygos. Laivo frachtavimo sutartį (čarterį) pasirašo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jų atstovai.

3.

Pagal laivo frachtavimo sutartį (čarterį) laivo valdytojas frachtuotojui laivą suteikia kartu su įgula. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisę duoti nurodymus dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) numatytiems tikslams, tačiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisės duoti nurodymų dėl tvarkos laive, laivo įgulos komplektavimo, taip pat dėl laivo valdymo.

4.

Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-595, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3527 (2001-11-28)

41 straipsnis. Laivo išperkamosios nuomos sutarties sudarymas

1.

Laivo išperkamosios nuomos sutartis sudaroma raštu. Laivo išperkamosios nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) sutarties šalys;

2) sutarties dalykas;

3) laivo pavadinimas ir pastatymo data, laivo klasė;

4) laivo techniniai ir eksploataciniai duomenys (keliamoji galia, talpa, greitis ir pan.);

5) naudojimosi laivu laikas, kuriam pasibaigus, nuosavybės teisė į laivą pereina išperkamosios nuomos gavėjui;

6) mokesčio už išperkamąją nuomą dydis ir mokėjimo terminai;

7) laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui vieta ir laikas;

8) sutarties šalių atsakomybė;

9) kitos sutarties šalių nustatytos sąlygos.

2.

Laivo išperkamosios nuomos gavėjas tampa laivo valdytoju ir komplektuoja laivo įgulą, savo vardu sudaro vežimo jūra sutartis, apmoka visas su laivo eksploatacija susijusias išlaidas, taip pat ir laivo draudimo išlaidas, atsako pagal prievoles, kilusias dėl naudojimosi išsinuomotu laivu.

42 straipsnis. Fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių teikti laivų agentavimo paslaugas, atestavimas ir veiklos priežiūra

1.

Lietuvos Respublikoje laivų agentavimo paslaugas gali neterminuotai teikti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir turintys leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės (toliau šiame straipsnyje – fiziniai asmenys), Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – įmonės).

2.

Fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių teikti laivų agentavimo paslaugas, (toliau šiame straipsnyje – asmenys) atestavimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

3.

Asmenis įrašo į atestuotų asmenų sąrašą, įspėja apie atestacijos galiojimo sustabdymą, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina ir atestacijos galiojimą panaikina, atestuotų asmenų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija).

4.

Asmenys, pageidaujantys teikti ar teikiantys laivų agentavimo paslaugas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturėti įsiskolinimų uostą valdančiai įmonei;

2) fizinis asmuo, įmonės vadovas (arba įmonės vadovo įgaliotas šios įmonės darbuotojas), kuriam pavesta vadovauti laivų agentavimo veiklai, privalo neturėti teistumo už nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai ir finansų sistemai;

3) fizinis asmuo arba įmonės darbuotojas, kuriam įmonės vadovo sprendimu pavesta vykdyti laivų agentavimo veiklą, privalo mokėti anglų kalbą (oficiali jūrų praktikoje vartojama kalba), turėti aukštąjį (arba jam prilygintą) technologijos mokslų studijų krypčių grupės jūrų technologijos krypties ar inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės jūrų inžinerijos krypties arba ne žemesnį kaip koleginį verslo ir viešosios vadybos studijų krypties grupės išsilavinimą arba ne mažesnę negu 3 metų laivų agentavimo darbo patirtį;

TAR pastaba. 42 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos fiziniam asmeniui, kuris vykdo laivų agentavimo veiklą, ar darbuotojui, kuriam pavesta vykdyti laivų agentavimo veiklą, taikomos nuo 2022 m. lapkričio 1 d.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2086, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07322

4) turėti nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus įrenginius, patalpas, informacijos priėmimo ir perdavimo priemones, reikalingus atestuojamai laivo agentavimo veiklai vykdyti. Įrenginių, patalpų, informacijos priėmimo ir perdavimo priemonių, reikalingų atestuojamai laivo agentavimo veiklai vykdyti, sąrašą tvirtina Transporto saugos administracija.

5.

Asmenys, pageidaujantys teikti laivų agentavimo paslaugas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka pateikia Transporto saugos administracijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams. Transporto saugos administracija, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, turi teisę iš valstybės registrų ar informacinių sistemų gauti asmens duomenis, reikalingus patikrinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2086, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07322

6.

Asmuo gali teikti laivų agentavimo paslaugas kitą darbo dieną po jo atestavimo ir įrašymo į atestuotų asmenų sąrašą. Popierinės formos dokumentas, liudijantis asmens įrašymą į atestuotų asmenų sąrašą, nėra išduodamas.

7.

Sprendimo atestuoti asmenį priėmimo ir jo atestavimo (neatestavimo) tvarka:

1) rašytinis sprendimas atestuoti asmenį ir jį įrašyti į atestuotų asmenų sąrašą arba motyvuotas atsisakymas tai padaryti (kai nustatoma, kad asmuo neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų) priimamas per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Transporto saugos administracija, priėmusi motyvuotą sprendimą pratęsti šiame punkte nurodytą terminą, privalo iki šio termino pabaigos pranešti asmeniui apie termino pratęsimą ir priežastis, dėl kurių terminas buvo pratęstas. Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ir ne ilgesniam kaip 7 darbo dienų laikotarpiui tais atvejais, kai sprendimas atestuoti asmenį ir jį įrašyti į atestuotų asmenų sąrašą arba motyvuotas atsisakymas tai padaryti negali būti priimtas laiku dėl nuo Transporto saugos administracijos nepriklausančių veiksnių. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą įrašyti į atestuotų asmenų sąrašą, pateiktą kartu su visais įrašyti į atestuotų asmenų sąrašą reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šiame punkte nustatytą terminą, laikoma, kad asmuo yra atestuotas ir toks asmuo įrašomas į atestuotų asmenų sąrašą;

2) Transporto saugos administracija per 2 darbo dienas nuo dokumentų, kuriuos susisiekimo ministro nustatyta tvarka pateikė pageidaujantis būti atestuotas asmuo, gavimo išsiunčia asmeniui patvirtinimą, kad dokumentai yra gauti; nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepagrindžia, jog asmuo atitinka šio straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus, pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Transporto saugos administracija kartu su asmeniui siunčiamu patvirtinimu nurodo konkrečius dokumentus ir (ar) duomenis, kuriuos prašoma papildomai pateikti ir patikslinti, ir nustato 5 darbo dienų terminą (nuo šio patvirtinimo gavimo) trūkumams pašalinti. Laikas, per kurį asmuo pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis, į sprendimo atestuoti asmenį priėmimo laiką neįskaitomas;

3) nustačiusi, kad asmuo atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Transporto saugos administracija asmenį nedelsdama įrašo į atestuotų asmenų sąrašą ir apie tai jį informuoja per 2 darbo dienas nuo jo įrašymo į atestuotų asmenų sąrašą momento. Jeigu nustatoma, kad asmuo neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, Transporto saugos administracija priima sprendimą neatestuoti asmens ir apie tai jį informuoja per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2086, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07322

8.

Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad atestuotas asmuo pažeidžia šio straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktuose ir 13 dalyje nurodytus reikalavimus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo, įspėja asmenį apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą jo atestacijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Asmuo, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, privalo apie tai pranešti Transporto saugos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami, Transporto saugos administracija priima sprendimą dėl asmens atestacijos galiojimo sustabdymo. Gavus Transporto saugos administracijos sprendimą sustabdyti asmens atestacijos galiojimą, asmeniui draudžiama vykdyti atestuojamą veiklą.

9.

Sustabdžiusi asmens atestacijos galiojimą, Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo sustabdyti asmens atestacijos galiojimą priėmimo, praneša apie tai asmeniui, kartu įspėdama apie galimą asmens atestacijos galiojimo panaikinimą, ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų (asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių) nuo šio pranešimo gavimo. Pašalinęs pažeidimus, asmuo pateikia tai patvirtinančius dokumentus Transporto saugos administracijai, kuri per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos patikrina juos ir nustačiusi, kad pažeidimai pašalinti, priima sprendimą panaikinti asmens atestacijos galiojimo sustabdymą bei apie tai informuoja asmenį per 2 darbo dienas nuo asmens atestacijos galiojimo sustabdymo panaikinimo momento.

10.

Transporto saugos administracija panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti asmens atestacijos galiojimą priėmimo, praneša asmeniui (išskyrus šios dalies 6 punkte nurodytą atvejį, kai nustatoma, kad asmuo yra likviduotas, arba šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), kai:

1) asmuo pateikia prašymą panaikinti jo atestacijos galiojimą;

2) asmuo pakartotinai per vienus metus nuo pirmojo pažeidimo nustatymo pažeidžia šio straipsnio 13 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) asmuo neatitinka šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų;

4) asmuo per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių asmens atestacijos galiojimas sustabdytas, arba tai padaro netinkamai;

5) asmuo, kurio atestacijos galiojimas buvo sustabdytas ir kuris apie tai buvo informuotas ir nėra pašalinęs pažeidimų, dėl kurių jo veikla buvo sustabdyta, vykdo atestuojamą veiklą;

6) asmens patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo likviduotas arba jis nebevykdo laivo agentavimo veiklos (vienus metus ar ilgiau);

7) paaiškėjus, kad atestuotas fizinis asmuo mirė.

11.

Transporto saugos administracija ar asmuo šiame straipsnyje nurodytus dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ar elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą.

12.

Transporto saugos administracijos sprendimai neatestuoti asmens, sustabdyti ar panaikinti asmens atestacijos galiojimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

13.

Atestuoti asmenys:

1) privalo laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių atestuojamą veiklą, reikalavimų;

2) neturi teisės įgalioti ar pagal sutartį perduoti teisę vykdyti atestuojamą veiklą kitiems asmenims;

3) privalo su uostą valdančia įmone sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos; uostą valdanti įmonė šioje sutartyje gali numatyti, kad atestuoti asmenys privalo turėti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruoto banko išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą (vienam draudžiamajam įvykiui), pagal kurį naudos gavėja nurodyta uostą valdanti įmonė, arba kad uosto rinkliavos mokamos avansu iki laivo atplaukimo į uostą;

4) privalo pranešti Transporto saugos administracijai apie pasikeitusius jų duomenis (juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; fizinio asmens vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento.

14.

Atestuotų asmenų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Transporto saugos administracija.

15.

Už asmenų atestavimą imama Lietuvos Respublikos valstybės nustatyta rinkliava.

16.

Transporto saugos administracijos interneto svetainėje viešai skelbiamas atestuotų asmenų sąrašas, kuriame nurodomi šie duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas (arba fizinio asmens vardas, pavardė), kontaktiniai duomenys (telefono ir fakso numeriai, adresas), įrašo numeris ir atestavimo data, atestacijos galiojimo sustabdymo data, siekiant nustatyti asmenis, atestuotus teikti laivų agentavimo paslaugas. Ši informacija yra skelbiama visą atestacijos galiojimo laikotarpį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2086, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07322

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-761, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18813

43 straipsnis. Laivo išperkamosios nuomos sutarties nutraukimas

1.

Išperkamosios nuomos gavėjas turi teisę nutraukti laivo išperkamosios nuomos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu:

1) laivo savininkas laivo neperduoda išperkamosios nuomos gavėjui sutartyje numatytu laiku;

2) dėl trūkumų, atsiradusių iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui, laivas negali būti panaudotas pagal laivo išperkamosios nuomos sutartį.

2.

Laivo savininkas turi teisę nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalauti grąžinti laivą, jeigu:

1) išperkamosios nuomos gavėjas praėjus trims mėnesiams po mokėjimo termino nesumoka išperkamosios nuomos užmokesčio;

2) tyčia ar dėl neatsargumo blogina laivo būklę;

3) laivu naudojasi ne pagal sutartį ar laivo paskirtį;

4) nevykdo kitų laivo išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

3.

Grąžinant laivą, laivo savininkas turi teisę į nesumokėtą išperkamosios nuomos užmokestį už naudojimąsi laivu. Išperkamosios nuomos gavėjui grąžinamos laivo pirkimo įmokos.

4.

Išperkamosios nuomos gavėjas privalo grąžinti laivą laivo savininkui tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų laivo susidėvėjimą, arba sutartimi sulygtos būklės. Jeigu laivo būklė pablogėjo, išperkamosios nuomos gavėjas privalo atlyginti laivo savininkui dėl to padarytą žalą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMO JŪRA SUTARTIS

45 straipsnis. Buksyravimo jūra sutarties šalių atsakomybė

1.

Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už žalą, padarytą buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui dėl to, kad buvo buksyruojama tarp lyčių, jeigu neįrodyta, kad žala padaryta dėl buksyruojančio laivo kaltės.

2.

Atsakomybė už buksyruojant padarytą žalą buksyruojamam laivui, kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui, kai buksyruojančio laivo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojančio laivo valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

3.

Atsakomybė už buksyruojančiam laivui arba jame esančiam turtui buksyruojant padarytą žalą, kai buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto kapitonas vadovauja buksyruojančiam laivui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BENDROJI AVARIJA

47 straipsnis. Nuostoliai ir išlaidos, priskiriamos bendrajai avarijai

Jeigu yra požymiai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje pateiktoje bendrosios avarijos sąvokoje, bendrajai avarijai priskiriama:

1) nuostoliai dėl krovinių arba laivo priklausinių išmetimo už laivo borto, taip pat nuostoliai dėl laivo arba krovinių sužalojimo, dėl vandens prasiskverbimo į triumus per liukus, atidarytus laivo priklausiniams ar kroviniams išmesti, arba kitas šiam tikslui laive padarytas angas;

2) nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams gesinant gaisrą laive, tarp jų nuostoliai, padaryti užtvindžius degantį laivą;

3) nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams sąmoningai užvedant laivą ant seklumos, taip pat nutempiant laivą nuo seklumos;

4) nuostoliai dėl užplaukusio ant seklumos laivo variklių, kitų mašinų arba katilų pažeidimo, padaryto siekiant nutempti laivą nuo seklumos;

5) krovinių, kuro arba aprūpinimo reikmenų perkrovimo iš užplaukusio ant seklumos laivo į lichterius ir atgal išlaidos, taip pat išlaidos lichteriams nuomoti;

6) nuostoliai dėl krovinių, kuro arba aprūpinimo reikmenų sužalojimo ar sunaikinimo perkeliant juos į kitą vietą laive, iškraunant iš laivo, pakraunant ir sudedant juos į laivą, taip pat juos saugant, kai išlaidos šiems darbams atlikti laikomos bendrąja avarija;

7) gelbėjimo darbų, norint apsaugoti nuo pavojaus laivą, frachtą ir krovinį, išlaidos;

8) frachto netekimas dėl krovinių praradimo, kai krovinių praradimas atlyginamas dalijant bendrąją avariją. Šiuo atveju iš frachto išskaitomos išlaidos, kurias būtų padaręs vežėjas norėdamas gauti frachtą, bet jų nepadarė, kadangi kroviniai iš laivo buvo išmesti.

48 straipsnis. Papildomos išlaidos, priskiriamos arba prilyginamos bendrajai

avarijai

1.

Bendrajai avarijai taip pat priskiriama arba jai prilyginama:

1) išlaidos, kurios susidarė dėl laivo priverstinio įplaukimo į prieglobsčio vietą arba laivo grįžimo į išvykimo uostą dėl nelaimingo atsitikimo, arba kokių nors kitų nepaprastų aplinkybių, dėl kurių prireikė priverstinai įplaukti arba grįžti į laivo išvykimo uostą saugios laivybos tikslais;

2) išlaidos, susijusios su laivo, vežančio pradinius krovinius arba jų dalį, išplaukimu iš laivo prieglobsčio vietos arba iš laivo išvykimo uosto, į kurį laivas buvo priverstas grįžti;

3) krovinių, kuro arba aprūpinimo reikmenų perkėlimo laive arba iškrovimo iš laivo jo įplaukimo uoste arba prieglobsčio vietoje išlaidos, jeigu tos išlaidos padarytos saugiai laivybai užtikrinti arba pataisyti laivo sužalojimams, atsiradusiems dėl nelaimingo atsitikimo arba kitų nepaprastų aplinkybių, dėl kurių laivą reikėjo remontuoti, kad būtų galima saugiai plaukti toliau;

4) krovinių saugojimo išlaidos, krovinių, kuro ir aprūpinimo reikmenų, kurie buvo iškrauti iš laivo dėl aplinkybių, išvardytų šios dalies 3 punkte, sukrovimas į laivą ar perkėlimas į kitą vietą laive. Jeigu laivas pripažintas netinkamu plaukioti arba jeigu laivas nutraukė pradėtą reisą, krovinių saugojimo išlaidos, atsiradusios iki laivo pripažinimo netinkamu plaukioti dienos arba iki laivo pradėto reiso nutraukimo dienos, arba iki laivo iškrovimo darbų pabaigimo dienos, prilyginamos bendrajai avarijai;

5) laivo įgulos darbo užmokesčio ir aprūpinimo maistu bei apranga, kuru ir kitais reikmenims išlaidos, atsiradusios dėl to, kad reisas buvo pratęstas laivui įplaukus į prieglobsčio vietą arba grįžus į išplaukimo uostą dėl aplinkybių, nurodytų šios dalies 1 ir 3 punktuose. Jeigu laivas pripažintas netinkamu plaukioti arba jeigu laivas nutraukė pradėtą reisą, nurodytos išlaidos, atsiradusios iki laivo pripažinimo netinkamu plaukioti dienos arba iki laivo pradėto reiso nutraukimo dienos, arba iki laivo iškrovimo darbų pabaigimo dienos, prilyginamos bendrajai avarijai;

6) laivo įgulos darbo užmokesčio ir jos išlaikymo išlaidos, atsiradusios dėl to, kad laivas buvo sulaikytas saugiai laivybai užtikrinti arba dėl nelaimingo atsitikimo, arba kitos nepaprastos aplinkybės, arba dėl to, kad reikėjo pašalinti tokių aplinkybių padarytus laivo pažeidimus, jeigu laivo remontas buvo būtinas norint garantuoti laivo pradėto reiso tęsimo saugumą. Išlaidos kurui, aprūpinimo reikmenims ir uosto išlaidos, atsiradusios per laivo sulaikymo laiką, apmokamos dalijant bendrąją avariją, išskyrus laivo remonto, kuris nepriskirtas bendrajai avarijai, išlaidas;

7) šios dalies 1-6 punktuose numatytos išlaidos, kurių prireikė, kad laivas iš prieglobsčio vietos galėtų perplaukti į kitą vietą, jeigu atlikti laivo remonto prieglobsčio vietoje nebuvo galima, taip pat tokio perplaukimo išlaidos, tarp jų laivo buksyravimo ir laikino remonto išlaidos;

8) pakrovimo, užplaukimo ar prieglobsčio vietoje dėl saugios laivybos atlikto laivo laikino remonto išlaidos, taip pat laivo laikino remonto, kuris atliktas šalinant laivo sužalojimus, priskiriamus bendrajai avarijai, išlaidos. Atsitiktinių laivo sužalojimų laikinas pataisymas, kurio prireikė laivo reisui užbaigti, atlyginamas tiek, kiek tuo išvengta išlaidų, kurios būtų buvusios priskirtos bendrajai avarijai, jeigu toks laivo pataisymas nebūtų atliktas;

9) visos nepaprastosios išlaidos, padarytos vietoj kitų išlaidų, kurios būtų priskirtos bendrajai avarijai. Jos atlyginamos tiek, kiek tuo išvengta išlaidų, neatsižvelgiant į tai, kiek dėl tokių pakaitinių išlaidų sutaupė kuris nors bendrosios avarijos dalyvis.

2.

Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija. Tokie nuostoliai nedalijami proporcingai laivo, krovinių ir frachto vertei. Jie tenka tam, kas juos patyrė, arba tam, kas yra atsakingas už jų padarymą.

49 straipsnis. Nuostoliai ir išlaidos, nepriskiriami bendrajai avarijai

1.

Nors ir yra požymiai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje pateiktoje bendrosios avarijos sąvokoje, bendrajai avarijai nepriskiriama:

1) už laivo borto išmestų savaime užsidegusių krovinių vertė ir krovinių, kurie laive buvo vežami ne pagal šio įstatymo taisykles ar prekybinės laivybos papročius, vertė;

2) nuostoliai dėl dūmų ar šilumos poveikio gaisro metu;

3) nuostoliai, susidarę nukertant laivo dalių nuolaužas arba laivo dalis, kurios anksčiau buvo nugriautos arba pamestos dėl nelaimingo atsitikimo;

4) krovinių, kuro arba aprūpinimo reikmenų perkėlimo laive arba iškrovimo iš laivo išplaukimo ar įplaukimo uoste arba laivo prieglobsčio vietoje išlaidos, kai laivo pažeidimas nustatytas išvykimo arba įplaukimo uoste, jeigu reiso metu neįvyko jokių nelaimingų atsitikimų arba ypatingų įvykių, susijusių su tokiu laivo pažeidimu, taip pat kai tokios išlaidos padarytos dėl laivo reiso metu pasistūmusio iš vietos krovinio perkėlimo, jeigu toks perkėlimas nebuvo būtinas saugiai laivybai;

5) išlaidos laivo įgulos darbo užmokesčiui, kurui ir aprūpinimo reikmenims pažeisto laivo remonto metu, kai laivo remontas būtinas saugiai pratęsti reisą, o laivo pažeidimas nustatytas laivo išplaukimo arba įplaukimo uoste, jeigu reiso metu neįvyko jokio nelaimingo atsitikimo arba ypatingo įvykio, susijusio su tokiu laivo pažeidimu;

6) visi laivo arba krovinių nuostoliai arba netektys dėl laivo reiso laiko pailgėjimo;

7) specialioji kompensacija, kurią laivo savininkas privalo sumokėti gelbėtojui pagal 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos 14 straipsnį.

2.

Nuostoliai dėl to, kad buvo sužaloti ar žuvo daiktai, pakrauti į laivą be laivo valdytojo arba jo agentų žinios, taip pat dėl to, kad buvo sužaloti ir žuvo kroviniai, kurie įteikti vežti neteisingu pavadinimu, nepriskiriami bendrajai avarijai. Tačiau jeigu šis turtas buvo išgelbėtas, jo savininkai daro įnašus bendrosios avarijos tvarka. Savininkai, kurių kroviniai, pateikiant juos vežti, buvo įvertinti mažesne negu tikroji jų vertė, daro bendrosios avarijos įnašus pagal tikrąją krovinių vertę, bet jų nuostoliai atlyginami tik pagal krovinių vertę, pareikštą pateikiant vežti krovinius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

50 straipsnis. Nuostolių ir išlaidų, atlyginamų bendrosios avarijos dalijimo

tvarka, nustatymas

1.

Bendrosios avarijos dalijimo tvarka atlyginami nuostoliai, padaryti dėl laivo, jo mašinų arba laivo priklausinių sužalojimo, nustatomi:

1) remontuojant arba keičiant laivo dalis, - remonto darbų ir pakeistų laivo dalių kaina;

2) kitais atvejais - atitinkamai sumažinant laivo vertę dėl minėtų sužalojimų, bet neviršijant pagrįstos remonto kainos.

2.

Tais atvejais, kai senosios medžiagos arba laivo dalys pakeičiamos naujomis ne senesniame kaip 15 metų laive, daroma vieno trečdalio laivo remonto kainos, priskirtos bendrajai avarijai, nuolaida "už naują vietoj seno". Jeigu įvyksta tikrasis arba visiškas konstrukcinis laivo žuvimas, suma, priklausanti kaip bendrosios avarijos atlyginimas už laivo sužalojimą, apskaičiuojama remiantis vertinamąja nesužaloto laivo kaina, atskaičius iš jos įprastinę laivo sužalojimų pataisymo kainą, jei tie sužalojimai nepriskiriami bendrajai avarijai, taip pat atskaičius sumas, gautas už parduotą laivą, jei jis parduotas.

3.

Atlyginamasis bendrosios avarijos dalijimo tvarka nuostolis, susidaręs dėl paaukotų krovinių sužalojimo arba žuvimo, nustatomas pagal krovinių kainą iškrovimo metu, nurodytą krovinių gavėjo pateiktoje sąskaitoje, o jei tokia sąskaita nebuvo pateikta, - pagal pakrovimo vietos ir dienos kainą. Į krovinio kainą jų iškrovimo metu įeina krovinio draudimo ir frachto išlaidos. Jeigu sužaloti kroviniai parduodami, atlyginamuoju nuostoliu laikomas nesužalotų krovinių vertės ir sumos, kuri gauta pardavus krovinius, skirtumas.

4.

Prie išlaidų, atlyginamų bendrosios avarijos dalijimo tvarka (išskyrus įgulos darbo užmokestį ir aprūpinimą maistu bei apranga, taip pat laivo reiso metu nepakeistų aprūpinimo reikmenų ir kuro vertę), priskaičiuojami 2 procentai šias išlaidas padariusios krovinio vežimo jūra sutarties šalies naudai.

5.

Prie išlaidų ir kitų sumų, atlyginamų bendrosios avarijos dalijimo tvarka, priskaičiuojami 7 metiniai procentai nuo to momento, kai šios išlaidos buvo padarytos, iki tol, kol bus galutinai sudaryta dispaša.

6.

Bendrosios avarijos įnašų dydis nustatomas pagal turto vertę, buvusią pasibaigus laivo reisui, išskyrus įnašus dėl krovinių, kurių vertė nustatoma pagal krovinio gavėjo pateiktą sąskaitą, o jei tokia sąskaita nebuvo pateikta, - pagal jo pakrovimo vietos ir dienos krovinio vertę. Į krovinio vertę įeina jo draudimo ir frachto išlaidos, išskaičiavus krovinio nuostolius ir praradimus, padarytus iki krovinio iškrovimo iš laivo.

52 straipsnis. Ginčų, kylančių dėl dispašos sudarymo, nagrinėjimas

1.

Klaidas dispašoje, nustatytas po dispašos įregistravimo dispašų registre, ištaiso dispašeris savo ar suinteresuotų asmenų iniciatyva. Nustatytų klaidų ištaisymas įforminamas dispašerio surašomame dispašos priede, kuris registruojamas ta pačia tvarka kaip ir dispašos.

2.

Suinteresuoti asmenys gali ginčyti dispašą teismine tvarka per 6 mėnesius nuo dispašos gavimo dienos. Šiuo atveju dispašeriui siunčiamas ieškininio pareiškimo nuorašas.

3.

Dispašeris privalo dalyvauti nagrinėjant ginčą dėl dispašos ir duoti paaiškinimus, jeigu to prašo teismas, nagrinėjantis ginčą.

4.

Jeigu dispaša neginčijama arba ginčijamą dispašą teismas palieka galioti, pagal ją gali būti išieškoma remiantis notarų vykdomuoju įrašu. Notarų biurui turi būti pateikta dispaša ir dispašerio pažyma, kad dispaša teismo nepanaikinta ir nepakeista.

DEVINTASIS SKIRSNIS

GELBĖJIMAS JŪROJE, LAIVŲ SUSIDŪRIMAS, NUOSTOLIŲ, ATSIRADUSIŲ SIEKIANT IŠVENGTI POVANDENINIO KABELIO AR VAMZDYNO PAŽEIDIMO, ATLYGINIMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

56 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

59 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

Nr. X-115, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 31-973 (2005-03-05)

62 straipsnis. Privilegijuotų reikalavimų tenkinimo eiliškumas

1.

Privilegijuoti reikalavimai - su prekybine laivyba susiję reikalavimai, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Pirmiausia turi būti patenkinami įkaitu užtikrinti reikalavimai. Kiti reikalavimai tenkinami tokiu eiliškumu:

1) laivo valdytojo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą ar kitokį sveikatos sužalojimą, taip pat gyvybės atėmimą bei reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl keleivio sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo;

2) uosto rinkliavų mokėjimo reikalavimai;

3) reikalavimai atlyginti už išgelbėjimą jūroje ir sumokėti bendrosios avarijos įmokas;

4) reikalavimai atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl laivų susidūrimo ar kitokios avarijos jūroje, dėl uosto įrenginių, kito uoste esančio turto, taip pat signalinių navigacijos priemonių sugadinimo;

5) reikalavimai, kilę iš veiksmų, kuriuos atliko laivo kapitonas šio įstatymo jam suteiktų teisių pagrindu, siekdamas išsaugoti laivą ar tęsti reisą;

6) reikalavimai atlyginti nuostolius dėl krovinių arba bagažo praradimo ar sužalojimo;

7) reikalavimai sumokėti frachtą ir kitas įmokas, priklausančias už vežimą jūra.

3.

Reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės reikalavimams atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami.

4.

Reikalavimai, nurodyti 1 dalyje tenkinami eilės tvarka, proporcingai bendrųjų reikalavimų dydžiui.

5.

Reikalavimai, atsiradę dėl laivo paskutinio reiso, tenkinami pirmiau už tokius pat reikalavimus, atsiradusius dėl laivo ankstesnių reisų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai, atsiradę dėl kelių laivo reisų, prilyginami tokiems pat reikalavimams, atsiradusiems dėl laivo paskutinio reiso.

64 straipsnis. Privilegijuotų reikalavimų ieškininės senaties terminai

1.

Teisė į privilegijuotų reikalavimų patenkinimą pasibaigia suėjus vieneriems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos.

2.

Teisė į privilegijuotų reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte, patenkinimą pasibaigia suėjus 6 mėnesiams nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

JŪRINIAI PROTESTAI

69 straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. birželio 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

73 straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. birželio 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

75 straipsnis. Terminai pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti

1.

Reikalavimams, kylantiems iš krovinių ar bagažo, keleivių vežimo, taikomi ieškinio senaties terminai, nustatyti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse.

2.

Pretenzijos vežėjui dėl keleivių ar bagažo vežimų pareiškiamos per pirmuosius  3 ieškinio senaties termino mėnesius.

3.

Pretenzijos dėl krovinių vežimo pareiškiamos prieš perduodant krovinį ar krovinio perdavimo metu. Tais atvejais, kai krovinio trūkumas ar sužalojimas neakivaizdus, – per tris dienas.

4.

Pretenzijos dėl dispačo ar laivo prastovos mokesčio išmokėjimo pareiškiamos per pirmąsias 45 ieškinio senaties termino dienas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1219, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14529

5.

Vežėjas pareikštą pretenziją privalo išnagrinėti per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos ir pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą arba atmetimą. Pretenzija, kylanti iš vežimo kabotažu, dėl dispačo ar laivo prastovos mokesčio arba netesybų mokėjimo už laivo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, privalo būti išnagrinėta per 45 dienas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1219, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14529

6.

Šioje dalyje nurodytiems reikalavimams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas:

1) reikalavimams, kylantiems iš krovinių ar bagažo vežimo jūra, taip pat reikalavimams dėl dispačo arba laivo prastovos mokesčio sumokėjimo – nuo krovinių ar bagažo išdavimo dienos, o jeigu kroviniai ar bagažas nebuvo išduoti, – nuo tos dienos, kurią jie turėjo būti išduoti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1219, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14529

2) reikalavimams, kylantiems iš laivo frachtavimo tam tikram laikui, laivo išperkamosios nuomos ir buksyravimo jūra sutarčių, iš laivo kapitono sudarytų sandorių bei naudojimosi locmanų paslaugomis, – nuo tos dienos, kai atsirado teisė į ieškinį.

7.

Šioje dalyje nurodytiems reikalavimams taikomas 2 metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas:

1) reikalavimams, kylantiems iš keleivių vežimo sutarties: dėl keleivių vežimo – nuo tos dienos, kurią keleivis išlipo ar turėjo išlipti iš laivo, o jeigu reikalaujama atlyginti žalą dėl keleivio sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, – nuo keleivio sužalojimo ar mirties dienos, bet ne vėliau kaip po 3 metų nuo dienos, kurią keleivis paliko laivą;

2) reikalavimams dėl nuostolių, padarytų susidūrus laivams, atlyginimo – nuo laivų susidūrimo dienos;

3) reikalavimams dėl atlyginimo už  turto gelbėjimo operacijas – nuo gelbėjimo operacijų užbaigimo dienos.

8.

Šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš krovinių vežimo jūra, šalių susitarimu gali būti pratęstas, jeigu šalys taip susitarė po to, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį.

9.

Reikalavimams, kuriems ieškinio senaties terminai šiame įstatyme nenumatyti, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

85 straipsnis. Tinkamų darbo ir poilsio sąlygų jūrininkų reiso metu sudarymas

1.

Laivo valdytojas privalo pasirūpinti, kad jūrininkų reiso metu būtų sudarytos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos.

2.

Laivo kapitonas rūpinasi, kad jūrininkams būtų skiriama maisto ir geriamojo vandens pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą paros racioną ir normas. Jei laivo kapitonas sumažina maisto kiekį laivo reiso metu, jūrininkai turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už maisto normų sumažinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

581 straipsnis. Laivo valdytojo prievolių įvykdymo užtikrinimas

1.

Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, ar į Lietuvos Respublikos jūrų uostus įplaukiančio užsienio valstybės laivo valdytojo prievolių dėl reikalavimų, kuriems pagal Konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo taikomas atsakomybės ribojimas, įvykdymas turi būti užtikrintas veiksmingomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (draudimu, garantija ar kitomis priemonėmis). Laivo valdytojo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma kiekvieno laivo vienam įvykiui turi būti ne mažesnė negu Konvencijoje dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo nustatyta atitinkama didžiausia suma, kuria ribojama atsakomybė.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvimas patvirtinamas atitinkamu dokumentu, kurį išduoda prievolių įvykdymo užtikrinimą suteikęs subjektas (draudimo ar savidraudos veiklą vykdantis subjektas, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos nariai, bankas ar kitas subjektas, turintis teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą) (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas). Prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas privalo būti laive. Jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, turi būti pateikiamas jo vertimas į vieną iš šių kalbų. Prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta bent ši informacija:

1) laivo pavadinimas, Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktas laivo identifikavimo numeris ir registravimo uostas;

2) laivo valdytojo vardas, pavardė arba pavadinimas ir pagrindinė veiklos vykdymo vieta;

3) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės rūšis ir jos galiojimo laikas;

4) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę suteikusio subjekto pavadinimas ir pagrindinė veiklos vykdymo vieta bei atitinkamais atvejais – veiklos vykdymo vieta, kurioje buvo įgyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos laivams, kurių bendroji talpa mažesnė negu 300, taip pat karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams ar kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar valstybės kitu teisėtu pagrindu naudojamiems laivams nekomercinėms viešosioms paslaugoms teikti.

4.

Transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos jūrų uostus valdančios įmonės prižiūri, kaip laivų valdytojai laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuostatų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-761, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18813

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2008, 2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2831 (2012-05-19)

89 straipsnis. Jūrininko darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimas kitiems asmenims

1.

Laivo valdytojas turi užtikrinti, kad visas jūrininko darbo užmokestis ar jo dalis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galėtų būti pervedamos tiesiogiai kitiems asmenims banko pavedimu ar sumokamos kitomis priemonėmis. Darbo sutartyje, sudaromoje su jūrininku, nustatomos konkrečios darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims sąlygos ir tvarka (darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų dalis arba dalys, jeigu pervedamas ne visas darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos; darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų, jų dalies arba dalių pervedimo periodiškumas, būdas ar priemonė) ir nurodomas konkretus asmuo ar asmenys, kuriems būtų pervedamas ar kitomis priemonėmis sumokamas jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys.

2.

Jeigu jūrininkas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga reiso metu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims jūrininkas pateikia laivo kapitonui, o kapitonas šią informaciją raštu perduoda laivo valdytojui.

3.

Jeigu jūrininkas yra laikomas nelaisvėje laive ar bet kurioje kitoje vietoje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, laivo valdytojas užtikrina, kad jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nurodytam kitam asmeniui ar asmenims būtų pervedamos ar sumokamos kitomis priemonėmis visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jeigu jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga turi būti teikiama neatlygintinai, o valiutos keitimo kursas, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarimu, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas. Valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-214, 2021-03-25, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06551

90 straipsnis. Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka

1.

Skundas dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų šiame straipsnyje suprantamas kaip jūrininko ar bet kurio kito subjekto kreipimasis, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jūrininko teisės ar teisėti interesai, susiję su laivo, jame esančių jūrininkų sauga, tinkamomis darbo ir gyvenimo sąlygomis laive, ir prašoma juos apginti.

2.

Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką nustato susisiekimo ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-438, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3764 (2013-07-13)

361 straipsnis. Keleivių ir jūrų kruizų dalyvių teisių užtikrinimas ir skundų  nagrinėjimas

1.

Transporto saugos administracija užtikrina Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatų, susijusių su keleivių vežimo paslaugomis ir jūrų kruizais, išskyrus keleivių ir kruizų dalyvių skundų dėl jų teisių, nurodytų šiame reglamente, pažeidimų nagrinėjimą, vykdymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-761, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18813

2.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja keleivių ir kruizų dalyvių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis ar kruizo dalyvis privalo pateikti skundą vežėjui, kruizo organizatoriui ar terminalo operatoriui.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-225, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2041 (2013-04-24)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

LAIVO FRACHTAVIMAS, LAIVŲ AGENTAVIMAS, LAIVO NUOMA BE ĮGULOS (BAREBOAT CHARTER), LAIVO IŠPERKAMOJI NUOMA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. IX-595, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3527 (2001-11-28)

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

91 straipsnis. Laivo valdytojo pareigos užtikrinant darbo jūroje reikalavimų įgyvendinimą

1.

Darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, vykdymą laive privalo užtikrinti laivo valdytojas.

2.

Jeigu už darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, laive vykdymą atsakingas laivo valdytojas ir laivo savininkas nėra tas pats asmuo, tada laivo savininkas Transporto saugos administracijai privalo pateikti valdytojo pavadinimą ir rekvizitus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-761, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18813

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1219, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14529

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

prekybinės laivybos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių.

2.

1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas).

3.

1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo.

4.

2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 23 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/131, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB atsižvelgiant į 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, kurie buvo padaryti 2014 m. ir kuriuos 2014 m. birželio 11 d. patvirtino Tarptautinė darbo konferencija.

5.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo.

6.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.

7.

2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo.

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-214, 2021-03-25, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06551

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-750, 98.05.19, Žin., 1998, Nr.53-1448 (98.06.10)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1255, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1951 (99.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1899, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2266 (00.09.07)

PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 49, 55, 58, 59, 75, 78, 81, 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 10, 53, 54, 56 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1963, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2584 (00.10.11)

PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 49, 55, 58, 59, 75, 78, 81, 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 10, 53, 54, 56 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-595, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3527 (2001-11-28)

PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ŠEŠTOJO IR KETURIOLIKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1469, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1714 (2003-04-24)

PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1680, 2003-07-03, Žin., 2003, Nr. 73-3355 (2003-07-23)

PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 8, 11, 14, 15, 21, 27, 70, 75, 85, 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 16, 17, 18, 19, 28, 30, 69, 71, 72, 73, 74, 77 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ŠEŠTOJO IR DEVINTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 40(1) IR 57(1) STRAIPSNIAIS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).