Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2007-01-18

Paskutinį kartą atnaujinta 2024-12-21

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 58

Pakeitimų istorija JSON API

33.

Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu susitarimu arba rašytiniu susitarimu, kuriais siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau bendrovėje, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsų, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kitas asmuo ir jo kontroliuojamoji įmonė, sutartinai veikianti su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.

34.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.

35.

Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas ne valstybėje narėje.

36.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

37.

Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas valstybėje narėje.

38.

Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas arba vienu kartu išleistų vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, visuma.

39.

Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Kai leidžiami su vertybiniais popieriais susieti depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, emitentu laikomas vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas, neatsižvelgiant į tai, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

40.

Vertybinių popierių emitento garantas (toliau – garantas) – asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (arba) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą.

41.

Vertybinių popierių emitento vadovai (toliau – emitento vadovai) – įmonės emitento:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) vadovas.

42.

Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.

43.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines paslaugas.

44.

Jeigu šio įstatymo antrajame skyriuje vartojamos sąvokos Reglamente (ES) 2017/1129 apibrėžtos kitaip negu šiame straipsnyje, šios sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente 2017/1129.

45.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2017/1129, Reglamente (ES) 2023/2631, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2813, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12136

Nr. XIV-3078, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19833

47 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos, teisės ir pareigos

Priežiūros institucija:

1) tvirtina vertybinių popierių prospektus ir prospektų priedus;

2) tvirtina oficialių siūlymų cirkuliarus;

3) tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus;

4) prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi;

5) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir nedelsdama teikia jai visą jos užduotims vykdyti būtiną informaciją;

6) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

Priežiūros institucija, be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) reikalauti, kad asmenys paskelbtų šio įstatymo reikalaujamą skelbti informaciją, pateiktų kitus su šia informacija susijusius dokumentus. Jeigu asmenys vengia paskelbti informaciją, priežiūros institucija turi teisę pati ją paskelbti;

2) reikalauti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją;

3) sudaryti susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

4) motyvuotu sprendimu kreiptis į Europos Komisiją dėl trečiosios valstybės rinkos teisinės ir priežiūros sistemos pripažinimo lygiaverte.

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus, emitentų veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė emitentų ir (arba) investuotojų interesams arba su finansų rinka susijusių visuomeninių santykių teisėtumui, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka asmenims duoda šiuos privalomus nurodymus:

1) oficialaus siūlymo teikėjui pasirinkti kitą turto vertintoją oficialaus siūlymo arba privalomo pirkimo ir pardavimo kainai nustatyti;

2) iki 10 darbo dienų sustabdyti vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje;

3) įpareigoti reguliuojamos rinkos operatorių iki 10 darbo dienų sustabdyti prekybą konkrečiais vertybiniais popieriais;

4) nutraukti vertybinių popierių viešą siūlymą;

5) nutraukti prekybą reguliuojamoje rinkoje arba kitoje prekybos vietoje;

6) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

7) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;

8) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai.

Asmenys privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija privalo pateikti Europos Komisijai informaciją apie įgyvendintus oficialius siūlymus dėl vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie susitarimus, sudarytus pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytame kreipimesi į Europos Komisiją priežiūros institucija pateikia informaciją, kuria pagrindžiama priežiūros institucijos nuomonė dėl trečiosios valstybės rinkos teisinės ir priežiūros sistemos atitikties bent šioms teisinės ir priežiūros sistemos pripažinimo lygiaverte sąlygoms:

1) rinka yra licencijuojama;

2) rinkai nuolat veiksmingai taikoma priežiūra ir užtikrinamas efektyvių poveikio priemonių taikymas;

3) rinka turi aiškias ir skaidrias leidimą prekiauti vertybiniais popieriais reglamentuojančias taisykles, užtikrinančias laisvą vertybinių popierių cirkuliavimą ir sąžiningą, tvarkingą ir veiksmingą prekybą;

4) vertybinių popierių emitentams taikomi reikalavimai teikti informaciją, kuria užtikrinama tinkama investuotojų apsauga; rinkos skaidrumas ir vientisumas užtikrinamas užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka prekiaujant vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

471 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų vykdymo tvarka

Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.

Savanoriškai neįvykdytas priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2123, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3978 (2012-07-01)

PENKTASIS1 SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTO JURIDINIO ASMENS NEBELAIKYMAS EMITENTU

Įstatymas papildytas skirsniu:

Nr. XII-148, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-495 (2013-01-30)

61 straipsnis. Pagrindinė prospekto informacija

Pagrindinė prospekto informacija – prospekte investuotojams suprantamai ir aiškiai pateikiama esminė informacija apie emitento, garanto veiklos pobūdį, siūlomų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių pobūdį ir su emitentu, garantu bei vertybiniais popieriais susijusią riziką.

Atsižvelgiant į siūlymą ir su juo susijusius vertybinius popierius, į pagrindinę prospekto informaciją įtraukiama:

1) trumpas rizikos, susijusios su emitento ar bet kurio garanto pagrindinėmis charakteristikomis, įskaitant turtą, prievoles ir finansinę būklę, aprašas;

2) trumpas su investavimu į vertybinius popierius susijusios rizikos ir pagrindinių šio investavimo charakteristikų, įskaitant su vertybiniais popieriais susijusias teises, aprašas;

3) bendrosios siūlymo sąlygos, įskaitant mokestį, kurį emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas numato imti iš investuotojo;

4) išsamus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje aprašas;

5) siūlymo priežastys ir pajamų panaudojimas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-148, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-495 (2013-01-30)

472 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens nebelaikymas emitentu

Priežiūros institucija priima sprendimą nebelaikyti Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens emitentu, remdamasi emitento statuso norinčio atsisakyti juridinio asmens prašymu ir pateiktais dokumentais, jeigu yra įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

1) yra išperkami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje jam buvo taikomi šio įstatymo reikalavimai;

2) baigtas įgyvendinti privalomas emitento akcijų pirkimas ar pardavimas;

3) jo akcininkai kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų) nusprendė nebesiūlyti akcijų viešai;

4) visuotinis akcininkų susirinkimas, teismas ar kreditorių susirinkimas nusprendžia jį likviduoti.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui taikomos šio įstatymo 34 straipsnio 1–7 dalys ir 38 straipsnio 3, 5, 6 dalys.

Jeigu emitento akcijos buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą nebesiūlyti akcijų viešai priėmė kartu su sprendimu išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje, pakanka vieną kartą pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Juridinis asmuo per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie priežiūros institucijos priimtą sprendimą nebelaikyti juridinio asmens emitentu gavimo dienos privalo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti informacinį pranešimą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti pareigos paskelbti prospektą viešai siūlant vertybinius popierius ir įtraukiant juos į prekybą reguliuojamoje rinkoje įgyvendinimo tvarką, vertybinių popierių oficialių siūlymų teikimo tvarką, taip pat periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimus.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

4 straipsnis. Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skyriuje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.

Šiame skyriuje nustatytų informacinio dokumento rengimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti Lietuvos Respublikoje. Informacinio dokumento rengimo ir paskelbimo reikalavimai netaikomi emitentui, kuriam nustatyta pareiga parengti prospektą pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos viešiems vertybinių popierių siūlymams, vykdomiems vadovaujantis 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-832, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27724

6 straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją

Už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas bent emitentas arba emitento administravimo, valdymo ar priežiūros organas, siūlytojas, asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba garantas, priklausomai nuo konkretaus atvejo.

Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo, tačiau šiems asmenims civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu investicinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik prospekto santraukoje arba specialiojoje Europos Sąjungos augimo prospekto santraukoje (įskaitant ir prospekto santraukos, ir Europos Sąjungos augimo prospekto santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai prospekto santrauka arba specialioji Europos Sąjungos augimo prospekto santrauka, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti, netiksli arba nenuosekli arba joje, skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama prospekto santraukoje arba Europos Sąjungos augimo prospekto santraukoje pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 pateiktina informacija.

8 straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta

Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos ir (arba) atsiskaitymų sistemos operatorių techninėmis organizacinėmis priemonėmis pagal jų patvirtintas taisykles.

Vykstant pirminei vertybinių popierių apyvartai, visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai turinčių teisę įsigyti vertybinius popierius investuotojų grupei, turi būti užtikrintos vienodos vertybinių popierių įsigijimo sąlygos.

Emitentui draudžiama pasirašyti savo paties išleidžiamus vertybinius popierius.

11 straipsnis. Periodinės informacijos atskleidimas

Emitentai priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi parengti, paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę šią periodinę informaciją:

1) metinę informaciją;

2) pusmečio informaciją.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai:

1) kurių išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų;

2) valstybės narės, jos regioninės valdžios institucijos, Europos Centrinis Bankas, pagal Europos finansinio stabilumo fondo pagrindų susitarimą įsteigtas Europos finansinio stabilumo fondas ir kiti mechanizmai, įsteigti siekiant išsaugoti Europos pinigų sąjungos finansinį stabilumą teikiant laikiną finansinę paramą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, valstybių narių centriniai bankai ir viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė;

3) kurių išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų ir šiais vertybiniais popieriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje anksčiau negu 2010 m. gruodžio 31 d. tol, kol tokie ne nuosavybės vertybiniai popieriai išperkami.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos parengti pusmečio informaciją neturi kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominalioji vertė nesiekia 100 000 000 eurų ir nebuvo skelbtas prospektas.

Informacija skelbiama ir saugoma Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje laikantis šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Emitentas privalo sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje nurodyta periodine informacija ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.

Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas ir emitento vadovai. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti nurodyti atsakingų asmenų duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamų pareigų pavadinimas, juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (adresas).

14 straipsnis. Tarpinė informacija

Tarpinė informacija rengiama emitento pasirinkimu. Jeigu emitentas pasirenka rengti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti. Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Jeigu atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada. Sprendimas rengti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją ir tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija skelbiami šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tarpinę informaciją sudaro 3, 9 ir 12 mėnesių tarpinės finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų pareiškimas.

Jeigu emitentas rengia tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tarpinę informaciją sudaro 3, 9 ir 12 mėnesių tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų pareiškimas.

Rengiant tarpines finansines ataskaitas ir tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tuo atveju, kai tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis ne tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, tarpines finansines ataskaitas ir tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2813, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12136

16 straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka

Asmens turimais balsais šiame įstatyme laikoma teisė balsuoti, kurią:

1) suteikia asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos įkeistos ir įkeitimo sutartyje numatytas balsavimo teisės perdavimas įkaito turėtojui);

2) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo;

3) asmuo įgijo iš kito asmens pagal laikiną balsavimo teisių perleidimo sutartį;

4) suteikia jam įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito turėtojas gali naudotis akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis;

5) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę naudotis visą savo gyvenimą ar apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę;

6) pagal šios dalies 1–5 punktus turi asmens kontroliuojamoji įmonė;

7) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos akcijos, jeigu jis, kai nėra kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis savo nuožiūra;

8) suteikia akcijos, kurios įgytos jo naudai, tačiau kito asmens vardu;

9) asmuo gali naudoti savo nuožiūra pagal įgaliojimą arba kitais atstovavimo pagrindais;

10) suteikia asmens sutuoktinio turimos akcijos, išskyrus atvejį, kai vertybiniai popieriai yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas tos pačios klasės akcijas, kuriomis suteikta balsavimo teisė, net jeigu naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto ir šio įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos Europos Centrinio Banko sistemos nariams, atliekantiems monetarines funkcijas, taip pat vykdantiems įkeitimo, atpirkimo arba kitus tolygius likvidumo sandorius mokėjimų sistemoje arba pinigų politikos tikslais. Ši išimtis taikoma trumpalaikiams sandoriams, jeigu akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis nebus naudojamasi.

Nereikalaujama, kad kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės (toliau – valdymo įmonė) patronuojančiosios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šio įstatymo 15 ir šį straipsnius, būtų skaičiuojamos kartu su valdymo įmonės turimomis balsavimo teisėmis, kurios suteiktos valdymo įmonės Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytomis sąlygomis valdomų akcijų, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančiosios įmonės. Ši išimtis netaikoma, kai patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas ir valdymo įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokių akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis ir gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiosios įmonės arba patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės instrukcijas.

Nereikalaujama, kad finansų maklerio įmonės patronuojančiosios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šio įstatymo 15 straipsnį ir šį straipsnį, būtų skaičiuojamos kartu su finansų maklerio įmonės turimomis balsavimo teisėmis, suteiktomis klientams pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą valdomų akcijų, jeigu finansų maklerio įmonė:

1) turi teisę teikti Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytą finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą ir

2) gali naudotis šių akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis pagal rašytines arba elektroninėmis priemonėmis pateiktas klientų instrukcijas, ir

3) naudojasi turimomis balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančiosios įmonės.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, kai patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė investuoja į finansų maklerio įmonės valdomas akcijas ir finansų maklerio įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokių akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiosios įmonės arba patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės instrukcijas.

17 straipsnis. Pareiga pranešti apie kitų negu akcijos finansinių priemonių, suteikiančių balsavimo teisę, paketo įsigijimą ar jo netekimą

Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą mutatis mutandis taikoma asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi finansinių priemonių, kurios pagal oficialų susitarimą suėjus išpirkimo terminui suteikia teisę arba galimybę įsigyti jau išleistų emitento akcijų, kurios suteikia balsavimo teisę, arba finansinių priemonių, susietų su minėtomis finansinėmis priemonėmis ir turinčių panašų ekonominį poveikį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės. Atskirai nurodomos finansinės priemonės, kurios pagal oficialų susitarimą suėjus išpirkimo terminui suteikia teisę arba galimybę įsigyti jau išleistų emitento akcijų, ir finansinės priemonės, susietos su minėtomis finansinėmis priemonėmis ir turinčios panašų ekonominį poveikį. Atskirai nurodomos finansinės priemonės, kurios suteikia teisę į atsiskaitymą vertybiniais popieriais, ir finansinės priemonės, kurios suteikia teisę tik į atsiskaitymą pinigais.

Šiame straipsnyje finansinėmis priemonėmis laikomos šios priemonės:

1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

2) pasirinkimo sandoriai;

3) ateities sandoriai;

4) apsikeitimo sandoriai;

5) išankstiniai palūkanų normos sandoriai;

6) finansiniai susitarimai dėl skirtumų;

7) bet kokie kiti panašų ekonominį poveikį turintys sandoriai ar susitarimai, kurie gali būti vykdomi atliekant atsiskaitymą vertybiniais popieriais ar atsiskaitymą pinigais.

Priežiūros institucija nustato pranešimų apie finansinių priemonių, suteikiančių balsavimo teisę, paketo įsigijimą ar jo netekimą turinį, jų rengimo ir informacijos apie šiuos pranešimus atskleidimo tvarką.

18 straipsnis. Pranešimas apie akcijas ir kitas finansines priemones

Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą taip pat privaloma pateikti tais atvejais, kai bendra turima akcijų ir tiesiogiai ar netiesiogiai turimų finansinių priemonių suteikiamų balsų suma pasiekia šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas, jas peržengia didėjimo ar mažėjimo tvarka, atitinkamai įgijus ar perleidus akcijas ir (ar) tiesiogiai ar netiesiogiai turimas finansines priemones.

Apie balsavimo teises, suteikiamas finansinių priemonių, apie kurias jau buvo pranešta, pranešama pakartotinai, jeigu asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusių akcijų ir dėl šio įsigijimo bendras balsavimo teisių kiekis pasiekia arba viršija balsų ribas, nustatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

19 straipsnis. Emitento pareiga pranešti apie savų akcijų įsigijimą ar jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją

Emitentas, pats arba per kitą asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šio emitento interesų, įsigijęs arba perleidęs 5 arba 10 procentų balsų, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas privalo šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai informaciją apie turimų akcijų santykinį kiekį. Ši pareiga galioja ir tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytos balsų ribos peržengiamos didėjimo arba mažėjimo tvarka. Santykinis akcijų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą akcijų, kuriomis suteiktos balsavimo teisės, kiekį.

Kad būtų galima apskaičiuoti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas, emitentas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bendro jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekio pasikeitimo, šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai ir pateikti savo interneto svetainėje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominaliąją vertę.

Nuosavybės vertybinių popierių emitentas turi nedelsdamas šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai informaciją apie visus įvairių klasių akcijų ir emitento išleistų išvestinių vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus.

Ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas turi nedelsdamas šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai informaciją apie visus savo išleistų vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus, atsiradusius dėl ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos sąlygų ar palūkanų normos pasikeitimo.

Įregistravus emitento steigimo dokumentų pakeitimus, šių pakeistų dokumentų kopija turi būti nedelsiant raštu pateikiama priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nustatytos emitento pareigos teikti pranešimą apie savų akcijų įsigijimą ar jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją atlikimo tvarką.

20 straipsnis. Informacijos pateikimas emitento išleistų vertybinių popierių savininkams

Emitentas privalo užtikrinti, kad visi jo išleistų lygiaverčių vertybinių popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas teises, kurias suteikia šie vertybiniai popieriai.

Emitentas privalo užtikrinti, kad jo išleistų vertybinių popierių savininkams būtų prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikiančios jiems galimybę naudotis savo teisėmis. Vertybinių popierių savininkams neturi būti draudžiama naudotis savo teisėmis per kitus asmenis, įgaliotus pagal emitento buveinės valstybės narės teisės aktus.

Emitentas privalo:

1) pateikti informaciją apie vertybinių popierių savininkų susirinkimų vietą, laiką, darbotvarkę, bendrą vertybinių popierių kiekį, jų suteiktas balsavimo teises ir vertybinių popierių savininkų teisę dalyvauti susirinkimuose;

2) kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti emitento išleistų vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba to asmens prašymu po susirinkimo paskelbimo dienos sudaryti sąlygas gauti išspausdintą popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo atstovauti akcininkui formą;

3) paskirti savo atstovu finansų įstaigą, per kurią emitento išleistų vertybinių popierių savininkai galėtų naudotis savo finansinėmis teisėmis;

4) skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų paskirstymo ir mokėjimo, palūkanų mokėjimo, skolos grąžinimo, naujų vertybinių popierių emisijos, vertybinių popierių konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba panaikinimo.

Jeigu į susirinkimą kviečiami tik ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų, savininkai, emitentas gali susirinkimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, jeigu joje prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikiančios galimybę ne nuosavybės vertybinių popierių savininkams naudotis savo teisėmis. Šis pasirinkimas taip pat taikomas ne nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje anksčiau negu 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, savininkams tol, kol tokie ne nuosavybės vertybiniai popieriai išperkami.

Šiame straipsnyje nustatyta informacija vertybinių popierių savininkams gali būti perduodama elektroninėmis priemonėmis, kai:

1) sprendimas dėl galimybės perduoti informaciją elektroninėmis priemonėmis priimamas vertybinių popierių savininkų susirinkime;

2) naudojimasis elektroninėmis priemonėmis nepriklauso nuo vertybinių popierių savininko, jo atstovo arba šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2–10 punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų buveinės arba rezidencijos vietos;

3) yra parengtos identifikavimo priemonės, kad vertybinių popierių savininkai, jų atstovai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų tinkamai informuojami;

4) vertybinių popierių savininkai arba šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę įsigyti, perleisti balsavimo teises arba naudotis jomis, yra raštu patvirtinę sutikimą gauti informaciją elektroninėmis priemonėmis. Šie asmenys turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad informacija būtų pateikiama popieriuje;

5) bet kokį sąnaudų, susijusių su informacijos perdavimu elektroninėmis priemonėmis, paskirstymą emitentas nustatė laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nustatyto vienodų teisių ir sąlygų principo.

21 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos kalba

Jeigu vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis.

Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi tik Lietuvos Respublikoje, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta lietuvių kalba.

Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis ir emitento pasirinkimu priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri nėra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti paskelbta anglų kalba ir emitento pasirinkimu lietuvių kalba arba kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba.

Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija emitento pasirinkimu turi būti paskelbta priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.

Jeigu vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų privalo laikytis asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo ir kuriam tais vertybiniais popieriais leista prekiauti.

Emitento akcininkai ir šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nurodyti asmenys reglamentuojamą informaciją turi teisę pateikti tik anglų kalba.

Jeigu vertybiniais popieriais, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų, leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija emitento arba asmens, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pasirinkimu turi būti pateikta buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Ši nuostata taikoma ir ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriais leista prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje anksčiau negu 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, tol, kol tokie ne nuosavybės vertybiniai popieriai išperkami.

22 straipsnis. Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita ir konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

Emitentai, kurie yra įmonės, vykdančios veiklą, nurodytą 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių, su visais pakeitimais I priedo B sekcijos 05–08 skyriuose ir I priedo A sekcijos 02 skyriaus 02.2 grupėje, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka privalo kiekvienais metais parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą arba konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, šią ataskaitą paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Ataskaita paskelbiama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai šioje ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-832, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27724

Nr. XIV-2813, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12136

24 straipsnis. Oficialaus siūlymo taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai taikomi oficialiems siūlymams dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto nuosavybės vertybinių popierių emitento išleistų vertybinių popierių. Oficialiems siūlymams dėl vertybinių popierių, kuriuos išleido ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas nuosavybės vertybinių popierių emitentas, šiame skyriuje nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, taikomi, jeigu pagal šio įstatymo 34 straipsnį priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija.

Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai netaikomi oficialiems siūlymams dėl šių vertybinių popierių:

1) atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių;

2) valstybių narių centrinių bankų vertybinių popierių.

Kai šio skyriaus nuostatos taikomos ir savanoriškam, ir privalomam oficialiam siūlymui, vartojamas terminas „oficialus siūlymas“.

41 straipsnis. Baudos

Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 2 dalis, – iki 10 milijonų eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 2 dalis, – iki 2 milijonų eurų.

Už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje, Reglamento (ES) 2017/1129 38 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento (ES) 2023/2631 49 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, koks nurodytas atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnyje, Reglamento (ES) 2017/1129 38 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2023/2631 49 straipsnyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3078, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19833

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos piniginės baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus, buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

Jeigu dėl šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo Reglamento (ES) 2017/1129 38 straipsnyje ar Reglamento (ES) 2023/2631 49 straipsnyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3078, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19833

Jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnyje nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/23.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1456, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-11-07, i. k. 2022-22567

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/337.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2402.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/73/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo.

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2115.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1129.

2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2813, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12136

10.

2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2631 dėl Europos žaliųjų obligacijų ir neprivalomo informacijos apie obligacijas, kurios platinamos kaip aplinkos atžvilgiu tvarios, atskleidimo bei neprivalomo informacijos apie su tvarumu susietas obligacijas atskleidimo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-3078, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19833

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-832, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27724

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1592, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2718 (2008-06-21)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)

FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMAS

Vertybinių popierių įstatymo taikymo nusakymas

Kai valstybė įsigyja banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos netaikomos.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-568, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Įstatymo pakeitimas:

3.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1035, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 116-5917 (2010-09-30)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-876, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 72-3611 (2010-06-22)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1673, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6819 (2011-12-01)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

5.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2123, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3978 (2012-07-01)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4, 19, 27, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 47(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-148, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-495 (2013-01-30)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 15, 20, 23, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 37, 38, 42, 46, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1) STRAIPSNIU IR PENKTUOJU(1) SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1109, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13415

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 47 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1471, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21130

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2074, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-03, i. k. 2015-19282

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2445, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17713

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-463, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10820

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1884, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00241

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2356, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11978

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-832, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27724

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 4, 12, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1456, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-11-07, i. k. 2022-22567

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2813, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12136

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-3078, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19833

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 36, 37, 40, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

42 straipsnis. Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas

Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.

Akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 26 straipsnį. Jeigu emitentas yra išleidęs skirtingų klasių akcijų, skaičiuojami kiekvienos akcijų klasės balsai ir šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo ir pirkimo taisyklės taikomos atskirai kiekvienai akcijų klasei. Kai akcininkas šiame straipsnyje nustatyta tvarka perka akcijas veikdamas sutartinai su kitais asmenimis:

1) sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės įsigyti akcijas įvykdymą;

2) kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų įsigyjamų akcijų kiekis yra proporcingas jo turimų emitento balsų kiekiui, buvusiam šio straipsnio 6 dalyje nustatyto pranešimo emitentui pateikimo metu, jeigu sutartinai veikiančių asmenų sutartyje nenumatyta kitaip.

Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas gali būti inicijuotas per 3 mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo ar savanoriško oficialaus siūlymo įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas įgyvendinimo dienos.

Siūloma akcijų kaina turi būti teisinga ir nustatoma vadovaujantis šiais principais:

1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas;

2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas, tokiu atveju, jeigu oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo pateiktas oficialus siūlymas, savininkų pardavė jam savo akcijas;

3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.

Nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės kainos suderinimo dienos.

Akcininkas, veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas išpirkti visas emitento akcijas, privalo pateikti emitentui pranešimą apie akcijų išpirkimą. Šiame pranešime turi būti nurodyta:

1) duomenys apie akcijas išperkantį akcininką, veikiantį savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinė (adresas);

2) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, turimų akcijų kiekis pagal klases ir jų suteikiami balsai;

3) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, reikalavimas, kad kiti akcininkai parduotų visas jiems priklausančias atitinkamos klasės emitento akcijas;

4) už akcijas siūloma kaina ir jos nustatymo būdas;

5) akcijų išpirkimo tvarka.

Prie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo emitentui pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijų kainos nustatymas:

1) šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais – cirkuliaras ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita;

2) šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju – kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama nustatyta akcijų kaina pagal pasirinktą jos nustatymo būdą.

Gavęs akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pranešimą, emitentas privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam akcininkui, priežiūros institucijai ir reguliuojamos rinkos operatoriui registruotu laišku išsiųsti pranešimą apie akcijų išpirkimą ir apie tai paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešime apie akcijų išpirkimą nurodoma:

1) emitento pavadinimas, juridinio asmens buveinė (adresas), kodas;

2) informacija, pateikta pranešime emitentui pagal šio straipsnio 6 dalį;

3) informacija, kuriame šaltinyje emitentas paskelbė apie privalomą akcijų išpirkimą (ši informacija nurodoma tik registruotu laišku siunčiamuose pranešimuose);

4) šio straipsnio 9 dalyje nustatytas terminas, per kurį akcijos turi būti parduotos arba užginčyta siūloma akcijų kaina;

5) informacija apie tai, kad emitento buveinėje kiekvienas akcininkas gali susipažinti su akcijų kainos nustatymo pagrindimo dokumentais, pateiktais pagal šio straipsnio 7 dalį.

Per 90 dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje reikalaujamo paskelbimo emitento įstatuose nurodytame šaltinyje dienos visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.

10.

Jeigu akcininkas per šiame straipsnyje nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas į akcijų nepardavusio akcininko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėti nustatyta tvarka.

11.

Jeigu akcijas išperkantis akcininkas paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną nesumoka už akcijas pasiūlytos kainos, laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

12.

Už perkamas akcijas atsiskaitoma tik pinigais.

13.

Kiekvienas akcininkas per šio straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai. Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms akcijoms, įskaitant akcijas, parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą pateikusiam akcininkui iki kreipimosi į teismą dienos, turi būti taikoma ne mažesnė kaina už tą, kuri nustatyta teismo nutartimi.

14.

Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka.

15.

Tais atvejais, kai kuris nors akcininkas reikalauja, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–10, 12, 13 dalių nuostatos.

16.

Jeigu akcininkas per šio straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą neįvykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neužginčija akcijų kainos, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

44 straipsnis. Priežiūros institucijos kompetencija

Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio skirsnio nuostatų, kai:

1) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;

2) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir valstybės narės reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama;

3) oficialus siūlymas teikiamas dėl valstybėje narėje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;

4) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama daugiau kaip vienos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, tačiau Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje prekiauti tais vertybiniais popieriais buvo leista pirmiausia;

5) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiauti daugiau kaip vienoje valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje buvo leista tuo pačiu metu, ir ši bendrovė pirmą prekybos dieną nusprendžia oficialaus siūlymo teikimo procedūros priežiūrą pavesti priežiūros institucijai.

Bendrovė savo sprendimus, priimtus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, turi paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir pirmą prekybos dieną apie juos pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui, taip pat kitų valstybių narių priežiūros institucijoms ir reguliuojamų rinkų operatoriams.

Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir turi teisę teikti joms visą reikiamą informaciją, ypač tą, kuri būtina šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatoms įgyvendinti.

46 straipsnis. Priežiūros institucija

Prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija.

Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu, Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

Neteko galios nuo 2018-06-15

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

48 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga

Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

49 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, tačiau jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad emitentas, kurio buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį yra ne Lietuvos Respublika, tačiau jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, arba kad šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimų, apie tai praneša emitento buveinės valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Jeigu, nepaisydami emitento buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus, priežiūros institucija, prieš tai informavusi emitento buveinės valstybės narės priežiūros instituciją, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, imasi visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

50 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

51 straipsnis. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka

Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį, taip pat apie savo įsipareigojimų nevykdantį emitentą;

2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;

3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas.

Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) organizuojamas ar įgyvendinamas vertybinių popierių viešas siūlymas arba prekyba reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba) paskelbtas prospektas arba prospektas yra negaliojantis, taip pat jeigu šių vertybinių popierių viešas siūlymas arba prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti arba sustabdyti;

2) prospekte pateikiama ne visa, neišsami arba klaidinanti informacija;

3) nesilaikoma prospekte nustatytos vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje tvarkos;

4) nesilaikoma reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas;

5) nustatytais terminais ir nustatyta tvarka nepaskelbiama ir (arba) nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba paskelbiama ir (arba) pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;

6) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 47 straipsnį duoti privalomi nurodymai;

7) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;

8) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

9) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai.

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

52 straipsnis. Baudos

Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 2 dalis, – iki 10 milijonų eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, kai netaikoma šio straipsnio 2 dalis, – iki 2 milijonų eurų.

Už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnyje.

Jeigu dėl šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

Šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

53 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-06-15

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTO JURIDINIO ASMENS NEBELAIKYMAS EMITENTU

54 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens nebelaikymas emitentu

1) yra išperkami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje jam buvo taikomi šio įstatymo reikalavimai;

2) baigtas įgyvendinti privalomas emitento akcijų pirkimas ar pardavimas;

3) jo akcininkai kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų) nusprendė nebesiūlyti akcijų viešai;

4) visuotinis akcininkų susirinkimas, teismas ar kreditorių susirinkimas nusprendžia jį likviduoti.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos ir šio įstatymo 43 straipsnio 3, 4, 6 dalys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-463, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10820

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 356), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 20) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 L 390, p. 38), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES (OL 2014 L 153, p. 1).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-2445, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17713

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1).

Papildyta punktu:

Nr. XIII-463, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10820

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1592, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2718 (2008-06-21)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)

FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMAS

Vertybinių popierių įstatymo taikymo nusakymas

Kai valstybė įsigyja banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos netaikomos.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-568, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Įstatymo pakeitimas:

3.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1035, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 116-5917 (2010-09-30)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-876, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 72-3611 (2010-06-22)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1673, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6819 (2011-12-01)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

5.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2123, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3978 (2012-07-01)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4, 19, 27, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 47(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-148, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-495 (2013-01-30)

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1109, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13415

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 47 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1471, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21130

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2074, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-03, i. k. 2015-19282

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2445, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17713

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-463, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10820

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1235, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09842

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1884, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00241

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

151 straipsnis. Atsakingų asmenų pareiškimas

Atsakingų asmenų (nurodant jų vardus, pavardes ir funkcijas) pareiškime už ataskaitinio laikotarpio (metų, pusmečio arba kito laikotarpio) finansinių ataskaitų bei vadovybės ataskaitos ir (arba) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų bei konsoliduotosios vadovybės ataskaitos parengimą ir pateikimą atsakingi asmenys patvirtina, kad, jų žiniomis:

1) emitento ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos arba įmonių grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, parengtos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento arba įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus;

2) emitento ataskaitinio laikotarpio vadovybės ataskaitoje arba konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje yra teisingai apžvelgti verslo plėtra ir veiklos rezultatai, pateiktas emitento arba įmonių grupės būklės kartu su pagrindinėmis rizikomis ir neapibrėžtumais, su kuriais susiduriama, aprašymas ir tais atvejais, kai pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą metinėje vadovybės ataskaitoje turi būti pateikta informacija tvarumo klausimais (konsoliduotoji informacija tvarumo klausimais), nurodoma, kad informacija tvarumo klausimais parengta pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus ir pagal nuostatas, kuriomis įgyvendinamos 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 8 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2813, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12136

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).