Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin.,

2007, Nr. 17-626

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ

ĮSTATYMAS

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

įstatymu siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2

straipsnio redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

2

straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

paketas – emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų

balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo

teisių.

– asmuo, kuris turi:

1) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;

2) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens naudai;

3) depozitoriumo

išduotų akcijų pakvitavimų.

3.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių

popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.

tipo

kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė

bendrovė, kurių:

1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant

investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai

investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos

kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytą turtą taip padalijant

riziką;

2)

vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų

turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.

siūlymas – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo

objektas.

bazė, kurioje saugoma reglamentuojama ir kita informacija.

klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau

kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

išduotas akcijų pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo

turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento

pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas.

įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir

perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas

žinoti įvykis, galintis turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių

popierių rinkos kainai.

maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių

priemonių rinkų įstatyme.

asmenų pripažinimo profesionaliais investuotojais kriterijai:

1) investuotojas sudarinėja didelės apimties sandorius

vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius yra sudaręs

ne mažiau kaip po 10 tokių sandorių per ketvirtį;

2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija

500 tūkstančių eurų;

3) investuotojas

ne trumpiau kaip vienus metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas,

kurias atliekant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius.

– asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių

popierių, vykdymą ir (ar) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių

popierių išplatinimą.

– asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba

ketinantis jų įsigyti.

investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo

investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų

turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada

pareikalauti juos išpirkti.

16.

Konsoliduotas metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių

konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

17.

Kontroliuojama įmonė – įmonė:

1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip

pusę visų įmonės balsavimo teisių arba

2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba

stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę

skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės,

kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo

asmens kontroliuojami juridiniai asmenys; arba

3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti

daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime; arba

4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę

įtaką.

įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatyme.

vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinę metinę arba

konsoliduotą finansinę atskaitomybę atitinka bent du iš šių kriterijų:

1) vidutinis

sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250;

2) balanse

nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų;

3) pardavimo

grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 milijonų eurų.

pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatyme.

įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus

vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba

kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę

įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.

pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – nuolat vykdoma tos pačios

rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisija arba mažiausiai dvi atskiros

panašios rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisijos per 12 mėnesių.

vertybiniai popieriai:

1) akcinių

bendrovių akcijos;

2) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms;

3) bet kurios

kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę,

atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies

1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus

vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita

šio emitento įmonių grupės įmonė.

cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo

informacija.

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos

finansinės atskaitomybės įstatyme.

vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas

išleidimo metu.

institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat

kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, atliekančios panašias

funkcijas.

valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas viešas siūlymas,

siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba

kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje,

jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė.

akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime,

vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas siūlymas supirkti

likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius

popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo

teisę suteikiančius vertybinius popierius.

investuotojai – investuotojai, kurie yra:

1) juridiniai

asmenys, kurie turi licenciją veikti finansų rinkose arba veikia jose be

licencijos ir kurių veiklą prižiūri kompetentingos finansų rinkų priežiūros

institucijos. Profesionaliaisiais investuotojais laikomos kredito įstaigos,

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar

prižiūrima veikla besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės,

investicinių fondų valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai

reguliuojamos rinkos operatoriaus prekėmis, taip pat kitos įmonės, kurių veikla

nėra licencijuojama ar prižiūrima ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į

vertybinius popierius;

2) valstybių

centrinės ir regioninės valdžios institucijos, centriniai bankai, tarptautinės

ir tarpvalstybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos

centrinį banką, Europos investicijų banką ir kitas panašias tarptautines

organizacijas;

3) kiti

juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio straipsnio 23 dalyje nurodytų mažų ir

vidutinių įmonių kriterijų;

4) nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys, įtraukti į

Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą,

jeigu šie fiziniai asmenys aiškiai paprašo pripažinti juos profesionaliaisiais

investuotojais ir jeigu jie atitinka bent du šio įstatymo 2 straipsnio 12

dalyje nurodytus kriterijus, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą kitose

valstybėse narėse turintys fiziniai asmenys, jeigu jie tose valstybėse yra

įtraukti į tokius pat ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus;

5) mažos arba

vidutinės įmonės, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje ir kurios yra

įtrauktos į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų

sąrašą, jeigu šios įmonės aiškiai paprašo pripažinti jas profesionaliaisiais

investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra kitose

valstybėse narėse, jeigu jos tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pat ar

panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus.

investuotojų sąrašas – sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie

profesionaliaisiais investuotojais pripažintus fizinius asmenis, mažas ir

vidutines įmones.

35.

Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas,

kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus

arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

patvirtinimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos teigiamas

sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir suprantama

prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad prospekte pateikta

informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo

taisykles.

informacija – visa informacija, kurią emitentas arba asmuo, kuris

kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be

emitento sutikimo, turi paskelbti viešai pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytus reikalavimus.

rinka – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

39.

Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

reglamente Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir

šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos

skleidimo (toliau – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamentas

Nr. 809/2004).

finansinių priemonių rinkų įstatyme.

nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas

siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį

ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

įmonė –

kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų

įstatyme.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

priklausanti valstybė.

popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių,

suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.

47.

Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo,

siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu:

1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje

arba

2) jeigu nuo

2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino

Vertybinių popierių komisija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai

popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje;

arba

3) kitas asmuo,

jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad

emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d.

emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir

jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6

mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius

patvirtinantys dokumentai nepateikiami Vertybinių popierių komisijai, šis

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas

emitentu.

organizuota prekyba vertybiniais popieriais.

asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius.

51.

Vertybinių popierių viešas siūlymas (toliau – viešas siūlymas) – bet

kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis

siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo

sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas

galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius.

Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje

nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas

vertybinių popierių viešu siūlymu.

52.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas)

– finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines

paslaugas.

priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri ne valstybėje

narėje atlieka funkcijas,

panašias į šiame

įstatyme

nustatytas

Vertybinių popierių komisijos funkcijas.

2

straipsnio redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

3 straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams

popieriams

Vertybiniais popieriais šiame įstatyme yra laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ VIEŠAS SIŪLYMAS IR ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE

4

straipsnis. Taikymo sritis

skirsnyje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų

turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos

Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje.

Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame

skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius

popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje Lietuvos Respublikoje.

skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) atviro tipo

kolektyvinio investavimo subjektų  leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams

popieriams;

2) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos

leidžia (išleido) valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos

centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai, taip pat viešosios

tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė;

3) valstybių

narių centrinių bankų akcijoms;

4) vertybiniams

popieriams, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė,

jos regioninės valdžios institucijos;

5) ne nuosavybės

vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybių narių

kredito įstaigos, jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti,

konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies

vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone, šiais

vertybiniais popieriais patvirtinamas grąžintinų indėlių priėmimas ir jiems yra

taikomas indėlių draudimas;

6) viešai

siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas

emitentas, jeigu jo visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė

nesiekia 2,5 milijono eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį;

7) ne nuosavybės

vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybėje

narėje įsteigtos kredito įstaigos, jeigu visų siūlomų vertybinių popierių

bendra pardavimo vertė nesiekia 50 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių

laikotarpį ir jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami

ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių

popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone.

nurodytais atvejais vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti

į prekybą reguliuojamoje rinkoje, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar

asmuo, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi

teisę parengti prospektą.

1) valstybėje

narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte,

emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra emitento buveinė;

2) ne valstybėje

narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte,

emitentams – ta valstybė narė, kurioje pirmą kartą po 2003 m. gruodžio 31 d.

vertybiniai popieriai buvo viešai siūlomi ar ketinama juos viešai siūlyti arba

kurioje pirmą kartą kreipiamasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

Buveinės valstybė narė nustatoma emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar

asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

pasirinkimu, o jeigu tokio pasirinkimo nebuvo, – atsižvelgiant į vėlesnį ne

valstybėje narėje įsteigtų emitentų pasirinkimą;

3) ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto

nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 eurų, emisijoms, taip pat kitoms ne

nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę įsigyti perleidžiamuosius

vertybinius popierius arba gauti pinigus tuo atveju, kai vertybiniai popieriai

konvertuojami arba pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, jeigu ne nuosavybės

vertybinių popierių emitentas nėra suteikiamų vertybinių popierių emitentas ir

nėra susijęs su suteikiamų vertybinių popierių emitentu, emisijoms – ta

valstybė narė, kurioje emitentas turi buveinę arba kurioje emitento vertybiniai

popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kurioje

vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi. Buveinės valstybė narė nustatoma

emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl

įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu. Tokia pat tvarka

taikoma ir ne eurais įvertintiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu

šių vertybinių popierių vieno vieneto minimali nominali vertė ne mažesnė kaip 1

000 eurų.

5 straipsnis. Pareiga paskelbti prospektą

popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio

skirsnio nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia

prospektą.

prospektą nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) vertybiniai

popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams;

2) vertybiniai

popieriai siūlomi mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje

valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų;

3) kiekvienas iš

investuotojų įsigyja vertybinių popierių mažiausiai už 50 tūkstančių eurų

skaičiuojant atskirai kiekvienam siūlymui;

4) siūlomi

vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip

50 tūkstančių eurų;

5) siūlomi

vertybiniai popieriai, kurių visų bendra pardavimo vertė nesiekia 100

tūkstančių eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį.

3

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

popierių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vėlesnis pardavimas laikomas

atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 51 dalies nuostata,

vertinama, ar toks siūlymas gali būti laikomas viešu siūlymu. Platinant

vertybinius popierius per tarpininkus, prospektas turi būti skelbiamas tais

atvejais, kai galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje

nustatytų išimčių.

3

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

popierių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vėlesnis pardavimas laikomas

atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 52 dalies nuostata,

vertinama, ar toks siūlymas gali būti laikomas viešu siūlymu. Platinant

vertybinius popierius per tarpininkus, prospektas turi būti skelbiamas tais atvejais,

kai galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų

išimčių.

popieriai įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos

Respublikoje, gali būti tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinius popierius

įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, šio skirsnio nustatyta tvarka

paskelbia prospektą.

popierių komisija nustato bendrąsias išimtis, taikomas vertybiniams popieriams,

kuriuos viešai siūlant arba įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje nėra

pareigos paskelbti prospektą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

6

straipsnis. Prospekto rengimas

pateikiama informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius, kurie bus

viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi

būti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo

išleistų vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus, yra būtina, kad investuotojai,

remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno

garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos

perspektyvas, taip pat šių vertybinių popierių suteikiamas teises. Prospektas

privalo būti tokios formos, kad informaciją būtų nesunku suprasti ir

analizuoti.

galutinė siūlymo kaina ir vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, kiekis

negali būti nurodyti prospekte, tai:

1) prospekte

turi būti nurodyti kriterijai ir (ar) sąlygos, pagal kuriuos bus nustatomi

vertybinių popierių kiekis ir kaina arba maksimali kaina, arba

2) investuotojas

turi teisę, paprasta rašytine forma pateikdamas pareiškimą prospekte specialiai

nurodytam asmeniui, atšaukti vertybinių popierių įsigijimą arba pasirašymą ne

vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka

Vertybinių popierių komisijai buvo pranešta ir viešai paskelbta apie vertybinių

popierių, kurie bus viešai siūlomi, galutinę siūlymo kainą ir kiekį.

popierių komisija gali leisti nepateikti prospekte tam tikros informacijos,

kurią įtraukti į prospektą privaloma pagal šio skirsnio ir 2004 m. balandžio 29

d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 nuostatas, kai yra pagrindas manyti,

kad:

1) tokios

informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui arba

2) tokios

informacijos atskleidimas padarytų didelę žalą emitentui, jeigu informacijos

nepateikimas nesuklaidins visuomenės dėl faktų ir aplinkybių, kuriuos būtina

žinoti siekiant visapusiškai įvertinti emitentą, kiekvieną garantą ar

vertybinių popierių siūlytoją, taip pat vertybinių popierių, dėl kurių

rengiamas prospektas, suteikiamas teises; arba

3) tokia

informacija yra nereikšminga konkretaus siūlymo ar įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje atveju ir negali turėti įtakos emitento, garanto ar

vertybinius popierius siūlančio asmens finansinės padėties ir perspektyvų

vertinimui.

vertybinių popierių siūlytojo arba asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu prospektą gali sudaryti vienas

dokumentas arba keletas atskirų dokumentų. Prospekte, kurį sudaro vienas

dokumentas, privalo būti glaustai ir suprantamai nurodomi pagrindiniai

duomenys, apibūdinantys emitentą, kiekvieną garantą, vertybinių popierių

charakteristikas ir su tuo susijusias rizikas. Prospekte, sudarytame iš atskirų

dokumentų, turi būti registravimo dokumentas, vertybinių popierių raštas ir

santraukos raštas. Informacija prospekte gali būti pateikiama nuorodų būdu.

tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

7 straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą

informaciją

pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas,

garantas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai, vertybinių popierių

siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už prospekte

pateiktą informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Atsakingi asmenys

turi būti aiškiai nurodyti prospekte: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos

pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas. Kartu turi būti

pridėtas atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, prospekte pateikta

informacija atitinka tikrovę ir kad jokia svarbi informacija nėra praleista.

2.

Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios

informacijos, turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų

reikalauti žalos atlyginimo, tačiau šie asmenys neatsako civiline tvarka, jeigu

investicinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik santraukoje

(įskaitant ir santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai

santrauka, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti,

neteisinga arba prieštaringa.

popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių

siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo, kai emitento

buveinė yra ne valstybėje narėje, pateiktų dokumentą, kuriame būtų nurodyti ir

pasirašytų asmenys, atsakingi už kiekvieno iš prospekte pateikiamos

informacijos punkto teisingumą ir išsamumą, įskaitant Lietuvos Respublikos

konsultantus, dalyvaujančius rengiant prospektą ar konsultuojančius emitentą,

vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipiasi dėl prospekto

patvirtinimo.

8

straipsnis. Prospekto tvirtinimas

skelbiamas tik Vertybinių popierių komisijos arba kitos valstybės narės

kompetentingos institucijos patvirtintas prospektas.

sprendimą dėl prospekto patvirtinimo Vertybinių popierių komisija ne vėliau

kaip per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo tvirtinti informuoja

emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi, išleido (leidžia) emitentas,

kurio vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir

kuris anksčiau viešai nesiūlė vertybinių popierių, šio straipsnio 2 dalyje

nurodytas terminas yra 20 darbo dienų.

Vertybinių popierių komisija šiame straipsnyje nustatytais terminais jokio

sprendimo nepriima, laikoma, kad prospektas nepatvirtintas.

Vertybinių popierių komisijai pateikiami ne visi būtini dokumentai arba ji turi

rimtų priežasčių reikalauti papildomos informacijos, Vertybinių popierių komisija

ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo patvirtinti prospektą pateikimo

informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją arba asmenį, kuris kreipėsi

dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kad turi

būti pateikti papildomi dokumentai ar informacija. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nustatyti terminai pradedami skaičiuoti po to, kai pateikiami visi būtini

dokumentai ir informacija.

popierių komisija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išankstinį

sutikimą, turi teisę perduoti jai tvirtinti prospektą. Apie sprendimą perduoti

prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai

Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio

sprendimo priėmimo praneša emitentui, vertybinių popierių siūlytojui ar

asmeniui, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai

pradedami skaičiuoti nuo Vertybinių popierių komisijos sprendimo perduoti

prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai priėmimo.

popierių komisija, gavusi prašymą patvirtinti prospektą, turi teisę:

1) reikalauti,

kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prospekte

pateiktų informaciją, būtiną investuotojų interesų apsaugai;

2) reikalauti,

kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat jų

kontroliuojami ar juos kontroliuojantys asmenys pateiktų Vertybinių popierių

komisijai papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui dėl

prospekto patvirtinimo priimti;

3) reikalauti,

kad emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, vadovai ir

auditoriai, taip pat tarpininkai, kurie vertybinius popierius viešai siūlo ar

kreipiasi dėl jų įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pateiktų

Vertybinių popierių komisijai papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl

prospekto patvirtinimo priimti.

popierių komisija priima sprendimą dėl prospekto patvirtinimo patikrinusi, ar

prospektas išsamus, įskaitant tai, ar jame pateikta informacija suprantama ir

nėra prieštaringa. Prospekto patvirtinimas reiškia, kad prospekte pateikta

informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas

informacijos pateikimo taisykles, tačiau neužtikrina pateiktos informacijos

teisingumo ir negali būti laikomas Vertybinių popierių komisijos rekomendacija

investuotojams.

1) emitentas pateikė informaciją prospekte ne pagal šiame įstatyme

ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles;

2) emitentas nepateikė Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

taisyklėse nustatytų dokumentų ar paaiškinimų arba paaiškėjo, kad jie yra

neteisingi;

3) emitento vertybiniai popieriai viešai siūlomi nesilaikant

Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų.

9 straipsnis. Prospekto paskelbimas

vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių

popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, patvirtintą prospektą

pateikia Vertybinių popierių komisijai ir jį viešai paskelbia nedelsdamas, ne

vėliau kaip iki vertybinių popierių viešo siūlymo pradžios ar įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar

asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, viešai paskelbęs prospektą, turi jį iš karto šio

įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka įdėti į Centrinę reglamentuojamos

informacijos bazę.

laikomas viešai paskelbtu, jeigu jis paskelbiamas:

1) bent viename

visoje Lietuvoje platinamame laikraštyje, kai vertybiniai popieriai bus viešai

siūlomi arba siekiama juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje, arba

2) kaip brošiūra,

kuri yra nemokamai platinama emitento buveinėje, reguliuojamos rinkos, kurioje

bus prekiaujama vertybiniais popieriais, operatoriaus buveinėje arba vertybinių

popierių viešosios apyvartos tarpininkų (įskaitant mokėjimo tarpininkus),

platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, buveinėse visiems to

pageidaujantiems asmenims; arba

3) elektronine

forma emitento interneto tinklalapyje ir tarpininkų (įskaitant mokėjimo

tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, interneto

tinklalapiuose; arba

4) elektronine

forma reguliuojamos rinkos, kurioje siekiama vertybinius popierius įtraukti į

prekybą, operatoriaus interneto tinklalapyje.

prospektas paskelbiamas šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu būdu,

jis papildomai turi būti paskelbtas elektronine forma šio straipsnio 2 dalies 3

punkte nustatyta tvarka. Elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje

atspausdinta kopija turi būti nemokamai pateikiama investuotojui, jeigu jis to

prašo. Prospekto kopiją turi pateikti emitentas, vertybinių popierių siūlytojas

arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, arba tarpininkai, parduodantys arba kitaip platinantys

vertybinius popierius.

popierių komisija savo interneto tinklalapyje skelbia per paskutinius 12

mėnesių patvirtintų prospektų sąrašą.

prospektas sudarytas iš atskirų dokumentų ir (ar) informacija pateikiama

nuorodų būdu, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti

skelbiami atskirai vienas nuo kito, tik visi prospektą sudarantys dokumentai ir

informacija turi būti viešai prieinami ir teikiami nemokamai šio straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Kiekviename atskirai paskelbtame dokumente turi

būti nurodyta, kur yra paskelbti kiti prospektą sudarantys dokumentai.

paskelbto prospekto, jo priedų tekstas ir forma turi atitikti Vertybinių

popierių komisijos patvirtinto prospekto, jo priedų tekstą ir formą.

10 straipsnis. Prospekto galiojimas ir

prospekto priedas

galioja 12 mėnesių po paskelbimo, jeigu yra laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida ar netikslumas, susiję su prospekte

pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui,

atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki viešo siūlymo pabaigos arba

iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, turi būti nurodyti prospekto

priede. Prospekto priedas tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir pats prospektas,

tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo, o skelbiamas

tokia tvarka, kokia buvo paskelbtas pats prospektas. Santrauka, įskaitant jos

vertimą, taip pat turi būti papildyta atsižvelgiant į prospekto priede pateiktą

naują informaciją. Investuotojai, kurie iki prospekto priedo paskelbimo

išreiškė sutikimą įsigyti vertybinių popierių ar juos pasirašyti, turi teisę

per 5 darbo dienas nuo prospekto priedo paskelbimo atšaukti savo sutikimą, o

emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo per 10

darbo dienų grąžinti jų įnašus be jokių atskaitymų.

11

straipsnis. Vertybinių popierių reklama

rūšies reklama, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu ar įtraukimu į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, galima tik laikantis šio straipsnio 2–6 dalyse

nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų reikalavimų

privaloma laikytis tais atvejais, kai paskelbti prospektą privaloma.

būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje turi būti patvirtinama, kad

prospektas yra arba bus paskelbtas, ir nurodoma, kur investuotojai jį gali arba

galės gauti.

pateikiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti. Reklamoje pateikiama

informacija turi atitikti prospekte esančią informaciją (kai prospektas jau

paskelbtas) arba informaciją, kurią būtina paskelbti prospekte (kai prospektas

bus paskelbtas vėliau).

rašytine forma atskleista informacija, susijusi su viešu siūlymu ar vertybinių

popierių įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi atitikti prospekte

esančią informaciją neatsižvelgiant į tai, ar informacija buvo paskelbta

reklamos tikslais.

arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją

profesionaliesiems investuotojams ar specialioms investuotojų kategorijoms

(įskaitant informaciją, atskleidžiamą su vertybinių popierių siūlymu

susijusiuose susirinkimuose), ta informacija turi būti įtraukiama į prospektą

arba prospekto priedą Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.

įstatymą ar Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles parengti

prospektą neprivaloma, o emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia

svarbią informaciją šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims, ta

informacija visiems šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims turi būti

atskleidžiama vienodomis sąlygomis.

laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, prižiūri Vertybinių popierių

komisija. Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo

pažeistos šio straipsnio nuostatos, turi teisę sustabdyti reklamą ir nustatyti

ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems

reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai

nepašalinami arba neįvykdomi kiti Vertybinių popierių komisijos nurodymai, ji

turi teisę uždrausti vertybinių popierių reklamą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigto emitento kitoje valstybėje narėje  įgyvendinamo vertybinių popierių

viešo siūlymo ir vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje

ypatumai

popierių komisija, gavusi emitento arba už prospekto parengimą atsakingo asmens

prašymą leisti vertybinius popierius viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo prašymo gavimo, kai prašymas pateikiamas kartu su patvirtintu

prospektu, arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prospekto patvirtinimo, kai

prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, perduoda priimančiosios

valstybės narės kompetentingai institucijai prospekto kopiją ir prospekto

patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas laikantis teisės

aktų reikalavimų. Jeigu priimančiosios valstybės narės teisės aktuose

nustatyta, kad turi būti pateikiamas prospekto santraukos vertimas, Vertybinių

popierių komisija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai

papildomai perduoda emitento ar kito už prospekto parengimą atsakingo asmens

parengtą prospekto santraukos vertimą, taip pat prospekto priedą, kai pagal šį

įstatymą privaloma pateikti prospekto priedą.

šiame įstatyme nustatytas pagrindas neteikti prospekte tam tikros informacijos,

šis pagrindas ir informacijos nepateikimą pateisinantys motyvai turi būti

nurodyti prospekto patvirtinimo pažymoje.

13 straipsnis. Emitento, kurio buveinės

valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleistų vertybinių popierių viešas

siūlymas ir įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje

kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleisti vertybiniai

popieriai gali būti viešai siūlomi ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje

rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai buveinės valstybės narės

kompetentinga institucija perduoda Vertybinių popierių komisijai prospekto

kopiją ir jo patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas pagal

buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus.

prospektas parengtas ne lietuvių kalba, kartu su prospekto kopija ir jo

patvirtinimo pažyma turi būti perduodamas prospekto santraukos vertimas į

lietuvių kalbą, taip pat prospekto priedai, kai pagal buveinės valstybės narės

teisės aktus privaloma pateikti prospekto priedus.

popierių komisija nustato, kad emitentas arba už viešą siūlymą atsakingos

finansų įstaigos pažeidė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra viešai

siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie nustatytus

pažeidimus ji turi nedelsdama pranešti emitento buveinės valstybei narei. Jeigu

emitentas arba už viešą siūlymą atsakinga finansų įstaiga, nepaisydama buveinės

valstybės narės kompetentingos institucijos pritaikytų poveikio priemonių, ir

toliau pažeidinėja šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus

reikalavimus arba jeigu paaiškėja, kad pritaikytos poveikio priemonės buvo

nepakankamos, Vertybinių popierių komisija, prieš tai informavusi buveinės

valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų būtinų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti. Vertybinių popierių komisija nedelsdama

informuoja Europos Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi.

14

straipsnis. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai

popierių komisija turi teisę patvirtinti emitento, kurio buveinė yra ne

valstybėje narėje, o buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4

dalį yra Lietuvos Respublika, prospektą dėl vertybinių popierių viešo siūlymo

ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prospektas parengtas pagal

valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus ir jeigu:

1) prospektas

parengtas pagal vertybinių popierių komisijų tarptautinių organizacijų

patvirtintus tarptautinius standartus, įskaitant Tarptautinės vertybinių

popierių komisijų organizacijos (IOSCO) patvirtintus Atskleidimo standartus;

2) pateikiamai

informacijai keliami reikalavimai (įskaitant finansinio pobūdžio informaciją)

atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus.

vertybiniai popieriai, kuriuos išleido šio straipsnio 1 dalyje nurodytas

emitentas, viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje

vienoje ar keliose valstybėse narėse arba vienoje ar keliose valstybėse narėse,

išskyrus Lietuvos Respubliką, turi būti laikomasi šio įstatymo 12 ir 15

straipsnių reikalavimų.

15 straipsnis. Prospekto kalba, kai

emitento buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika

vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje bus siekiama tik Lietuvos Respublikoje, prospektas turi būti parengtas

lietuvių kalba.

vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje bus siekiama vienoje ar keliose valstybėse narėse,

išskyrus Lietuvos Respubliką, prospektas emitento, vertybinių popierių

siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas priimančiųjų

valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių

finansų srityje vartojama kalba. Vertybinių popierių komisijai teikiamas

tvirtinti prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris

kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

pasirinkimu turi būti parengtas lietuvių arba tarptautinių finansų srityje

vartojama kalba.

vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje bus siekiama Lietuvos Respublikoje ir vienoje

ar keliose kitose valstybėse narėse, prospektas, teikiamas tvirtinti Vertybinių

popierių komisijai, turi būti parengtas lietuvių arba anglų kalba. Tuo atveju,

kai prospektas parengtas lietuvių kalba, emitento, vertybinių popierių

siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu papildomai turi būti pateikiamas

prospekto vertimas į kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai

institucijai priimtiną kalbą arba tarptautinių finansų srityje vartojamą kalbą.

Tuo atveju, kai prospektas parengtas tarptautinių finansų srityje vartojama

kalba, turi būti papildomai pateikiama prospekto santrauka lietuvių kalba.

vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, siekiama

įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse,

prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi

dėl tokių vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

pasirinkimu turi būti parengtas buveinės valstybės narės ir priimančiųjų

valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių

finansų srityje vartojama kalba. Jeigu šie vertybiniai popieriai bus įtraukiami

į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, papildomai turi būti

parengta prospekto santrauka lietuvių kalba.

16

straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta

vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius

popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir

reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis

organizacinėmis priemonėmis pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas

taisykles.

vertybinių popierių apyvartos metu visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai

turinčių teisę įsigyti vertybinių popierių investuotojų grupei, turi būti

užtikrintos vienodos įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti

sudarytos sąlygos susipažinti su šio skirsnio nustatyta tvarka parengtu,

patvirtintu ir paskelbtu prospektu.

nurodyta vertybinių popierių platinimo tvarka, apmokėjimo tvarka ir

terminai platinimo metu gali būti pakeisti tik Vertybinių popierių komisijos išduotu

leidimu. Tokiu atveju šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi

būti patvirtintas ir paskelbtas prospekto priedas. Draudžiama keisti vertybinių

popierių emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį.

vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai

tarpininkas vykdo jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš

emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą.

akcijas pasirašo ar įgyja asmuo, veikiantis savo vardu, bet šios bendrovės

interesais ir (ar) bendrovės lėšomis, laikoma, kad akcijas pasirašo ar įgyja

pati bendrovė, kurios akcijos pasirašomos ar įgyjamos. Bendrovei, įgyjančiai

savo išleistas akcijas iš vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, kuris

jas supirko įgyvendindamas kainų stabilizavimą pagal 2003 m. gruodžio 22 d.

Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003 nuostatas, netaikomas

reikalavimas pateikti oficialų siūlymą.

draudžiama įsigyti savo paties išleidžiamų vertybinių popierių.

17

straipsnis. Antrinė vertybinių popierių apyvarta

Antrinė

vertybinių popierių apyvarta turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatomis.

18

straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas

popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių

apyvartos dydį, turi teisę nustatyti, kad apie esminį įvykį turi būti pranešta

ne iš karto, o per 5 darbo dienas.

2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota.

rinkos operatorius turi teisę nustatyti papildomus informacijos apie esminius

įvykius pateikimo reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai

popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PERIODINĖS

IR EINAMOSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

19

straipsnis. Taikymo sritis

1.

Šiame skirsnyje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir

saugojimo reikalavimai yra taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra

Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne

Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi

tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais yra leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje.

2.

Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė:

1)

valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės

vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominali vertė yra mažesnė kaip 1 000

eurų, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra registruota emitento buveinė;

2)

ne valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne

nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominali vertė yra mažesnė

kaip

1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kuri yra laikoma buveinės valstybe

nare pagal šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus;

3)

šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytiems emitentams – ta valstybė narė,

kurioje emitentas turi registruotą buveinę arba kurioje emitento vertybiniai

popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė

nustatoma emitento pasirinkimu. Emitentas gali pasirinkti tik vieną valstybę

narę, kuri ne mažiau kaip 3 metus bus jo buveinės valstybe nare, išskyrus

atvejus, kai emitento vertybiniais popieriais daugiau neprekiaujama valstybės

narės reguliuojamoje rinkoje. Apie buveinės valstybės narės pasirinkimą

emitentas privalo informuoti pasirinktos valstybės kompetentingą instituciją ir

paskelbti viešai šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.

3.

Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne

Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją pagal

šiame skirsnyje nustatytą tvarką, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai

siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje.

4.

Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi atviro tipo kolektyvinio

investavimo subjektų  leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams.

20

straipsnis. Periodinės informacijos atskleidimas

Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi parengti ir viešai

paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pateikti

Vertybinių popierių komisijai šią periodinę informaciją:

1) metinę informaciją;

2) tarpinę informaciją.

parengti tarpinę informaciją taikomi emitentams, kurių vertybiniais popieriais

leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.

skelbimui ir saugojimui Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje yra

taikomi šio įstatymo 28 straipsnio nustatyti reikalavimai. Emitentas privalo

sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui

neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje numatyta periodine informacija

ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už

periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas

mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.

straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai:

1) kurių

išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vieno vieneto nominali vertė yra ne

mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų;

2) valstybė

narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių

narių centriniai bankai ir viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra

bent viena valstybė narė.

straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos parengti tarpinę informaciją neturi

kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir

kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius

popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominali vertė nesiekia 100

milijonų eurų ir nebuvo skelbtas prospektas.

straipsnio 1 dalyje numatytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą

yra atsakingas emitentas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai. Be

šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir

kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti

atsakingi asmenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos,

juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas.

21

straipsnis. Metinė informacija

informaciją sudaro audituota metinė finansinė atskaitomybė, metinis pranešimas

ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė,

sudaryta pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir

teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba

nuostolius, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir

veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų,

su kuriais susiduriama, aprašymu. Metinė informacija turi būti pateikta kartu

su nepriklausomo auditoriaus išvada.

emitentas privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, metinę

informaciją sudaro metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė, konsoliduotas

metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, metinė

konsoliduota finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės

apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento ir bendrą

konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba

nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta

verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir bendra konsoliduotų įmonių

būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama,

aprašymu. Metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti pateikta kartu

su metine patronuojančios įmonės finansine atskaitomybe. Metinė konsoliduota

finansinė atskaitomybė ir metinė patronuojančios įmonės finansinė atskaitomybė

privalo būti audituotos.

kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis

laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso.

Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma,

metiniame pranešime turi būti konkrečiai nurodyta, kokių nuostatų ir dėl kokių

priežasčių nesilaikoma.

informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta Vertybinių popierių

komisijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Respublikoje įsteigtų emitentų metinei ir metinei konsoliduotai finansinei

atskaitomybei yra taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti

buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimai. Valstybėse

narėse įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, metinė konsoliduota finansinė

atskaitomybė turi būti sudaryta vadovaujantis Tarptautiniais apskaitos

standartais. Šių emitentų metinė finansinė atskaitomybė ir kitų valstybėse

narėse įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, metinė ir metinė

konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės

narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų reikalavimais. Ne

valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinė ir metinė konsoliduota finansinė

atskaitomybė turi būti sudarytos vadovaujantis Tarptautiniais arba Bendrai

priimtais apskaitos principais.

popierių komisija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų metiniam pranešimui,

nustatyti kitų reikalavimų, tikslinti šiame straipsnyje nurodytos informacijos

pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką.

22

straipsnis. Tarpinė informacija

informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinė finansinė atskaitomybė ir

atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinė finansinė

atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus,

atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę

būklę, pelną arba nuostolius. Skelbiant 6 mėnesių tarpinę informaciją,

papildomai turi būti paskelbtas 6 mėnesių tarpinis pranešimas ir atsakingų

asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpiniame pranešime yra teisingai

nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga. Jeigu buvo atliekamas tarpinės

finansinės atskaitomybės auditas, tarpinė finansinė atskaitomybė turi būti

paskelbta kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada.

emitentas privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, tarpinę

informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinė konsoliduota finansinė

atskaitomybė ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinė

konsoliduota finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal taikomus buhalterinės

apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento ir bendrą

konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba

nuostolius. Skelbiant 6 mėnesių tarpinę informaciją, papildomai turi būti

paskelbtas 6 mėnesių konsoliduotas tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų

patvirtinimas, kad, jų žiniomis, konsoliduotame tarpiniame pranešime yra

teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga.

informacija turi būti paskelbta ir pateikta Vertybinių popierių komisijai

nedelsiant pasibaigus atitinkamam finansiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip per

2 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos.

Respublikoje įsteigtų emitentų tarpinei ir tarpinei konsoliduotai finansinei

atskaitomybei yra taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti

buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimai. Valstybėse

narėse įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, tarpinė

konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta vadovaujantis

Tarptautiniais apskaitos standartais, taikomais tarpinei finansinei

atskaitomybei. Šių emitentų tarpinė finansinė atskaitomybė ir kitų valstybėse

narėse įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, tarpinė ir tarpinė

konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės

narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų reikalavimais. Tuo

atveju, kai tarpinė finansinė atskaitomybė sudaryta vadovaujantis ne

Tarptautiniais apskaitos standartais, į tarpinę finansinę atskaitomybę turi

būti įtraukta bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių)

ataskaita ir aiškinamasis raštas. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų

tarpinė ir tarpinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudarytos

vadovaujantis Tarptautiniais arba Bendrai priimtais apskaitos principais.

popierių komisija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų tarpiniam pranešimui,

nustatyti minimalų tarpinių finansinių atskaitomybių, rengiamų vadovaujantis ne

Tarptautiniais apskaitos standartais, turinį, nustatyti kitų reikalavimų,

tikslinti šiame straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo Vertybinių

popierių komisijai tvarką.

23

straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą

5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75 ir 95 procentus balsų emitento visuotiniame

akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos

dienas, pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui turimų balsų kiekį.

Ši pareiga yra ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos didėjimo ar

mažėjimo tvarka.

straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie

nustatyto kiekio balsų įgijimą ar praradimą arba pagal aplinkybes turi apie tai

sužinoti.

tiesiogiai ar netiesiogiai turintis vertybinius popierius, kurie pagal formalų

susitarimą jų savininkui pareiškus iniciatyvą suteikia ateityje teisę įgyti jau

išleistų emitento akcijų.

įmonė, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti konsoliduotą metinę

finansinę atskaitomybę, jeigu apie tai praneša įmonę patronuojanti įmonė ar

pastarąją patronuojanti

įmonė.

asmuo, įsigijęs emitento akcijų tik tarpuskaitos ir atsiskaitymo per įprastinį

trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais. Ilgiausia galima trumpo atsiskaitymo ciklo

trukmė yra 3 prekybos dienos nuo sandorio sudarymo.

tvarkytojai, kurie, veikdami kaip sąskaitų tvarkytojai, akcininkų

susirinkimuose turi teisę balsuoti akcijų suteikiamais balsais tik pagal

klientų instrukcijas, pateiktas raštu ar elektroninėmis priemonėmis.

neturi rinkos formuotojas, jeigu jis, vykdydamas

rinkos formuotojo veiklą, nedalyvauja valdant emitentą, kurio visuotiniame

akcininkų susirinkime įgijo ar perleido 5 procentus ar šią ribą viršijančius

balsus, ir dėl tokio akcijų įgijimo ar kainos palaikymo nedaro įtakos

emitentui. Apie naudojimąsi šia išimtimi rinkos formuotojas per 4 prekybos

dienas privalo pranešti kompetentingai institucijai.

8.

Emitentas per 3 prekybos dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo

gavimo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbia pranešime

pateiktą informaciją ir įdeda ją į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.

dalyje nustatytos pareigos, 2 metus nuo teisingų duomenų paaiškėjimo

neturi teisės turėti to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau

balsų negu paskutinė riba, apie kurią jis tinkamai informavo. Be to, teismo

tvarka gali būti panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo

įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo, jeigu šiais sprendimais buvo

pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.

aktus, detalizuojančius šiame straipsnyje nustatytas emitento ir kitų asmenų

pareigas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo turinį ir pranešimo

tvarką.

24

straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka

balsuoti, kurią:

1) suteikia

asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos

įkeistos ir įkeitimo sutartis numato balsavimo teisės perdavimą įkaito

turėtojui);

2)

turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės

bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo;

3) turi kitas asmuo, su kuriuo

jis sudarė laikiną balsavimo teisių perleidimo sutartį;

4) suteikia jam

įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito

turėtojas gali naudotis akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis;

5) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę

naudotis visą savo gyvenimą ar apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už

asmens gyvenimo trukmę;

6) pagal šios dalies 2–5

punktus turi asmens kontroliuojama įmonė;

7) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos

akcijos, jeigu jis, kai nėra kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis

savo nuožiūra;

8) suteikia akcijos, kurios įgytos jo naudai, tačiau kito asmens

vardu;

9) asmuo gali naudoti savo nuožiūra pagal įgaliojimą arba kitais

atstovavimo pagrindais;

10) suteikia

asmens sutuoktinio turimos akcijos, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį

vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

vadovų balsus, jeigu Vertybinių popierių komisija, įvertinusi vadovo pateiktus

jo nepriklausomo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip.

pačios klasės akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, net jei naudojimasis

šiomis teisėmis yra sustabdytas.

netaikomi Europos centrinio banko sistemos nariams, atliekantiems monetarines

funkcijas, taip pat vykdantiems įkeitimo, atpirkimo arba kitus tolygius

likvidumo sandorius mokėjimų sistemoje arba pinigų politikos tikslais. Ši

išimtis taikoma trumpalaikiams sandoriams, jeigu akcijoms suteiktomis balsavimo

teisėmis nebus naudojamasi.

balsavimo teisės, turimos pagal šį ir šio įstatymo 23 straipsnius, būtų

skaičiuojamos kartu su valdymo įmonės turimomis balsavimo teisėmis, kurios

suteiktos valdymo įmonės Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų

įstatyme nustatytomis sąlygomis valdomoms akcijoms, jeigu tokia valdymo įmonė

naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės. Ši

išimtis netaikoma, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės

kontroliuojama įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas ir valdymo

įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteikiamomis

balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir

netiesiogines patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos

įmonės instrukcijas.

patronuojančios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šį ir šio įstatymo 23

straipsnius, būtų skaičiuojamos kartu su finansų maklerio įmonės turimomis

balsavimo teisėmis, kurios suteiktos klientų atžvilgiu pagal Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą valdomoms akcijoms, jeigu:

1) finansų maklerio įmonė turi teisę teikti Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte

nustatytą finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą ir

2) finansų maklerio įmonė gali naudotis šioms akcijoms

suteiktomis balsavimo teisėmis pagal rašytines arba elektroninėmis priemonėmis

pateiktas klientų instrukcijas; ir

3) finansų maklerio įmonė naudojasi turimomis balsavimo

teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė

investavo į finansų maklerio įmonės valdomas akcijas ir finansų maklerio įmonė

neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteiktomis balsavimo

teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines

patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės

instrukcijas.

25 straipsnis. Emitento pareiga pranešti apie

savo akcijų įsigijimą ar jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją

emitento naudai, įsigijęs arba perleidęs 5 arba 10 procentų savo akcijų, ne

vėliau kaip per 4 prekybos dienas privalo šio įstatymo 28

straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į

Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti

Vertybinių popierių komisijai turimų akcijų santykinį kiekį. Ši pareiga yra ir

tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos didėjimo arba mažėjimo tvarka.

Santykinis akcijų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą akcijų, kurioms

suteiktos balsavimo teisės, kiekį.

dalyje nustatytas ribas, emitentas privalo šio įstatymo 28

straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į

Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

Vertybinių popierių komisijai ir pateikti savo interneto

tinklalapyje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo

teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominalią vertę. Ši

informacija turi būti skelbiama kiekvieno kalendorinio mėnesio, per kurį

nurodyti duomenys pasikeitė, pabaigoje.

įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir

įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

Vertybinių popierių komisijai informaciją apie visus

įvairių klasių akcijų ir emitento išleistų išvestinių vertybinių popierių

suteikiamų teisių pasikeitimus.

įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir

įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

Vertybinių popierių komisijai informaciją apie visus jo

išleistų vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus, atsiradusius dėl

skolos vertybinių popierių emisijos sąlygų ar palūkanų normos pasikeitimo.

šio

įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir

įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

Vertybinių popierių komisijai informaciją apie kiekvieną

naują skolos vertybinių popierių emisiją, pirmiausia apie jų garantijas ir

užtikrinimą. Šios pareigos neturi viešosios tarptautinės organizacijos, kurių

narė yra bent viena valstybė narė.

privalo raštu pateikti Vertybinių popierių komisijai emitento steigimo

dokumentų ar įstatų pakeitimų projektą ne vėliau kaip tą dieną, kai emitento

akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su šiuo projektu. Įstatymų nustatyta

tvarka įregistravus emitento steigimo dokumentų ar įstatų pakeitimus, šie

pakeitimai turi būti nedelsiant raštu pateikti Vertybinių popierių komisijai.

aktus, detalizuojančius šiame straipsnyje nustatytas emitento pareigas ir šiame

straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką.

26 straipsnis. Informacijos

pateikimas emitento išleistų vertybinių popierių savininkams

popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas teises,

kurias suteikia šie vertybiniai popieriai.

savininkams būtų prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija,

suteikianti jiems galimybę naudotis savo teisėmis. Vertybinių popierių savininkams

neturi būti draudžiama naudotis savo teisėmis per kitus asmenis, įgaliotus

pagal emitento buveinės valstybės narės teisės aktus.

1) pateikti informaciją apie vertybinių popierių savininkų

susirinkimų vietą, laiką, darbotvarkę, bendrą vertybinių popierių kiekį, jiems

suteiktas balsavimo teises ir vertybinių popierių savininkų teisę dalyvauti

susirinkimuose, taip pat kitą teisės aktuose nustatytą informaciją;

2) kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti emitento išleistų

vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą

arba jo prašymu po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti atspausdintą

popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo atstovauti

akcininkui formą;

3) paskirti savo atstovu finansų įstaigą, per kurią emitento

išleistų vertybinių popierių savininkai galėtų naudotis savo finansinėmis

teisėmis;

4) skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų

paskirstymo ir mokėjimo, palūkanų mokėjimo, skolos grąžinimo, naujų vertybinių

popierių emisijos, vertybinių popierių konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba

panaikinimo.

kurių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, savininkai,

emitentas gali susirinkimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, jeigu joje

prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikianti galimybę

skolos vertybinių popierių savininkams naudotis savo teisėmis.

savininkams gali būti perduota elektroninėmis priemonėmis, kai:

1) sprendimas dėl galimybės perduoti informaciją elektroninėmis

priemonėmis priimamas vertybinių popierių savininkų susirinkime;

2) naudojimasis elektroninėmis priemonėmis nepriklauso nuo

vertybinių popierių savininko, jo atstovo arba šio įstatymo 24 straipsnio 1

dalies 2–10 punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų buveinės arba

rezidencijos vietos;

3) yra parengtos identifikavimo priemonės, kad vertybinių popierių

savininkai, jų atstovai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta

teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų tinkamai

informuojami;

4) vertybinių popierių savininkai arba šio įstatymo 24 straipsnio

1 dalies 2–6 punktuose nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys

teisę įsigyti, perleisti balsavimo teises arba naudotis jomis, yra raštu

patvirtinę apie sutikimą gauti informaciją elektroninėmis priemonėmis. Šie

asmenys turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad informacija būtų pateikiama

raštu;

5) bet kokį sąnaudų, susijusių su informacijos perdavimu

elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas nustatė laikydamasis šio straipsnio 1

dalyje nustatyto lygių galimybių principo.

27 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos

kalba

informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis. Jeigu

vertybiniai popieriai viešai siūlomi tik Lietuvos Respublikoje, reglamentuojama

informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių kalba.

leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama

informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių kalba ir emitento

pasirinkimu priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms

priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje vartojama kalba.

leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse

narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, reglamentuojama informacija emitento

pasirinkimu turi būti viešai paskelbta priimančiųjų valstybių narių

kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje

vartojama kalba. Lietuvos Respublikoje reglamentuojama informacija emitento

pasirinkimu turi būti viešai paskelbta lietuvių kalba arba tarptautinių finansų

srityje vartojama kalba.

popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, šio

straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų privalo laikytis asmuo, kuris

kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be

emitento sutikimo ir tais vertybiniais popieriais buvo leista prekiauti.

akcininkai ir šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nurodyti asmenys

reglamentuojamą informaciją turi teisę pateikti tik tarptautinių finansų

srityje vartojama kalba.

nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, leidžiama prekiauti

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojama

informacija emitento arba asmens, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių

įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pasirinkimu

turi būti pateikta buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių

kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje

vartojama kalba.

28 straipsnis.

Reglamentuojamos informacijos skelbimas ir saugojimas

1.

Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo

nustatytais terminais ir Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka viešai

paskelbti reglamentuojamą informaciją.

2.

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje

rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento

sutikimo, reglamentuojamą informaciją privalo viešai paskelbti Lietuvos

Respublikoje ir visose kitose valstybėse narėse. Kiti emitentai, kurių

vertybiniais popieriais nėra leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje

ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojamą informaciją viešai skelbia tik

Lietuvos Respublikoje.

asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje be emitento sutikimo, privalo reglamentuojamą informaciją paskelbti

patys arba per viešosios informacijos skleidėją ar reguliuojamos rinkos

operatorių.

reglamentuojamos informacijos paskelbimo ir jos pateikimo Vertybinių popierių

komisijai reikalavimų.

5.

Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, viešai paskelbę

reglamentuojamą informaciją, turi ją iš karto įdėti į Centrinę reglamentuojamos

informacijos bazę, kurioje ši informacija turi būti saugoma ne trumpiau kaip 2

metus. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta reglamentuojama

informacija turi būti saugoma Centrinės reglamentuojamos informacijos bazėje ne

trumpiau kaip 5 metus.

6.

Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad Centrinė reglamentuojamos

informacijos bazė atitiktų saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo

ir galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus,

nediskriminuojančią, neatlygintiną ir greitą prieigą prie saugomos

informacijos. Šiuo tikslu reguliuojamos rinkos operatorius nustato ir su

Vertybinių popierių komisija suderina detalią informacijos teikimo, saugojimo

ir naudojimo tvarką ir užtikrina, kad šios tvarkos būtų laikomasi. Informacijos

skelbimo ir saugojimo priežiūrą atlieka Vertybinių popierių komisija.

*KETVIRTASIS SKIRSNIS

OFICIALUS SIŪLYMAS

*Pastaba:Kai valstybė įsigyja

banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos

netaikomos.

Ketvirtojo

skirsnio taikymas:

Nr.

XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009,

Nr. 93-3985 (2009-08-04

29 straipsnis. Oficialaus siūlymo

taikymo sritis

siūlymams dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto emitento išleistų vertybinių

popierių. Oficialiems siūlymams dėl vertybinių popierių, kuriuos išleido ne

Lietuvos Respublikoje įsteigtas emitentas, šio skirsnio reikalavimai, atsižvelgiant

į šio įstatymo 40 straipsnio nuostatas, taikomi, jeigu pagal šio įstatymo 39

straipsnį priežiūros institucija yra Vertybinių popierių komisija.

siūlymams dėl šių vertybinių popierių:

1) kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių;

2) valstybių narių centrinių bankų vertybinių popierių.

privalomam oficialiam siūlymui, vartojamas terminas „oficialus siūlymas“.

30 straipsnis. Bendrieji oficialaus

siūlymo principai

Taikant šio skirsnio reikalavimus, turi būti vadovaujamasi šiais

principais:

1) visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, tos pačios klasės vertybinių popierių savininkams turi būti taikomos

vienodos oficialaus siūlymo sąlygos; jeigu asmuo įgyja bendrovės kontrolę, turi

būti ginami kiti tos bendrovės vertybinių popierių savininkai;

2) oficialus siūlymas turi būti paskelbtas nepažeidžiant

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, oficialaus siūlymo

teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių vertybinių popierių

rinkos skaidrumo ir vientisumo;

3) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos,

kad galėtų priimti kompetentingą sprendimą dėl oficialaus siūlymo; bendrovės,

dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai, patardami

vertybinių popierių savininkams, privalo pareikšti savo nuomonę dėl siūlymo

įgyvendinimo poveikio užimtumui, darbo sąlygoms ir bendrovės verslo vietoms;

4) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

valdymo organai privalo veikti atsižvelgdami į visos bendrovės interesus ir

neatimti iš vertybinių popierių savininkų galimybės spręsti oficialaus siūlymo

naudingumo klausimus;

5) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

oficialaus siūlymo teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių

išleistiems vertybiniams popieriams neturi būti dirbtinai kuriamos rinkos, dėl

kurių nenatūraliai didėtų ar mažėtų vertybinių popierių kainos ir būtų

iškreiptas normalus rinkų funkcionavimas;

6) oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik

įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus

ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu kitu būdu;

7) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

veikla neturi būti ribojama ilgiau, negu pagrįstai būtina dėl oficialaus

siūlymo įsigyti jos vertybinius popierius.

31 straipsnis. Pareiga

teikti privalomą oficialų siūlymą ir informavimo apie oficialų siūlymą tvarka

veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų

paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl

kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime,

jis privalo:

1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba

2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo

teisę suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas,

akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

2

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų

paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl

kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas, paskelbti

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame

Lietuvos Respublikos dienraštyje apie 40 procentų balsų ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti privalomą

oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas,

taip pat apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, reguliuojamos rinkos

operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas. Be

to, turi būti skelbiama informacija apie nustatytą balsų ribą viršijančių

akcijų perleidimo faktą, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1 punktu,

privalomas oficialus siūlymas neteikiamas.

2

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų

paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl

kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime,

privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas, viešai paskelbti bendrovės,

dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje

apie 40 procentų balsų ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti privalomą

oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas,

taip pat apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, reguliuojamos rinkos

operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas. Be

to, turi būti skelbiama informacija apie nustatytą balsų ribą viršijančių akcijų

perleidimo faktą, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1 punktu,

privalomas oficialus siūlymas neteikiamas.

kai asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą arba pagal aplinkybes turi

apie tai sužinoti.

dalyje nustatyto viešo paskelbimo apie ketinimą teikti privalomą oficialų

siūlymą privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai cirkuliarą, kuriame

nurodoma pagrindinė informacija apie oficialų siūlymą. Cirkuliarus tvirtina

Vertybinių popierių komisija.

asmenys, peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, netenka visų

balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame

akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai:

1) Vertybinių popierių komisija patvirtina privalomo oficialaus

siūlymo cirkuliarą arba

2) perleidžiamos akcijos, viršijančios 40 procentų balsų ribą, ir

šio straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu ir nurodytiems subjektams pateikiama

informacija apie šią ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą ar kai dėl kitų

priežasčių turimas balsų kiekis sumažėja ir neviršija 40 procentų balsų ribos.

6

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos,

apie tai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

įstatuose nurodytame Lietuvos Respublikos dienraštyje ir per 20 dienų po viešo

paskelbimo pateikti Vertybinių popierių komisijai cirkuliarą.

6

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

6.

Asmuo, nusprendęs teikti savanorišką oficialų siūlymą, privalo nedelsdamas, ne

vėliau kaip per 7 dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, apie tai viešai paskelbti

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame

šaltinyje ir per 20 dienų po viešo paskelbimo pateikti Vertybinių popierių

komisijai cirkuliarą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

32 straipsnis. Atvejai, kai privalomas

oficialus siūlymas neteikiamas

privalomą oficialų siūlymą, šios pareigos neturi, jeigu:

1) jis veikia sutartinai su asmeniu, kuriam tokia pareiga

atsiranda vienam;

2) balsų riba peržengiama dėl to, kad visi emitento vertybiniai

popieriai ar jų dalis keičiama į kuriamos naujos bendrovės (bendrovių)

vertybinius popierius proporcingai skaidymo būdu reorganizuojamo emitento ar

atskiriamo emitento įstatiniam kapitalui, o asmuo prieš tai jau buvo

įgyvendinęs oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors

ir buvo peržengęs balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti;

3) balsų riba peržengiama, kai bendrovė, kuri reorganizuojama

skaidymo būdu arba nuo kurios yra atskiriama nauja bendrovė, jau buvo

įgyvendinusi oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors

ir buvo peržengusi balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti, o

jos turėti vertybiniai popieriai pereina po skaidymo atsirandančioms

bendrovėms;

4) balsų riba peržengiama pagal Lietuvos Respublikos įmonių

restruktūrizavimo įstatymą vykdant emitento restruktūrizavimo planą;

5) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius iš

kontroliuojamo arba kontroliuojančio asmens; ši išimtis taikoma tik tol, kol

tarp pirkėjo ir pardavėjo išlieka šiame punkte nustatytas ryšys;

6) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius, kai

privalomas oficialus siūlymas įgyvendinamas kartu su kitais asmenimis ir riba

peržengiama asmeniškai;

7) veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai

veikiančiais asmenimis pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visus

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius

popierius, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų šios bendrovės visuotiniame

akcininkų susirinkime.

peržengęs balsų ribą įsigydamas akcijas, dėl kurių jis yra išleidęs

tarptautinius depozitoriumo išduotus akcijų pakvitavimus.

33 straipsnis. Oficialaus siūlymo

įgyvendinimas

po Vertybinių popierių komisijos sprendimo patvirtinti cirkuliarą dienos.

Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 14

dienų ir ilgesnis kaip 70 dienų.

siūlymas, vertybinių popierių savininkams, šios bendrovės ir oficialaus siūlymo

teikėjo darbuotojams ar jų atstovams turi būti sudaromos vienodos galimybės

lengvai ir greitai gauti informaciją apie oficialų siūlymą.

pagrindu priimtų Vertybinių popierių komisijos nutarimų reikalavimai, ar

paaiškėjo informacija, kuri gali turėti reikšmingą įtaką asmens apsisprendimui

pirkti ar parduoti vertybinius popierius, Vertybinių popierių komisija turi teisę sustabdyti oficialaus siūlymo įgyvendinimą ir nustatyti terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems

reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai

nepašalinami arba neįvykdomi kiti Komisijos nurodymai, ji turi teisę priimti

sprendimą panaikinti cirkuliaro patvirtinimą.

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik

pinigais. Savanoriško oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma pinigais arba

vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama valstybėje narėje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje, arba ir pinigais, ir minėtais vertybiniais popieriais.

Kai atsiskaitoma vertybiniais popieriais, pinigai visais atvejais turi būti

siūlomi kaip alternatyvi atsiskaitymo priemonė.

įgyvendinimo, įgyvendinimo sustabdymo, cirkuliaro tvirtinimo, skelbimo ir

atsiskaitymo už superkamus vertybinius popierius tvarką, taip pat būtiną

pateikti informaciją ir atvejus, kai galima keisti oficialaus siūlymo sąlygas

ar kai jis netenka galios.

34 straipsnis. Privalomo oficialaus

siūlymo kainos nustatymas

didžiausią vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per

12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos

peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą per 6

mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais

popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje.

siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje

nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainos negalima nustatyti ir

vertybiniais popieriais nebuvo prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalomo

oficialaus siūlymo būdu superkamų vertybinių popierių kaina nustatoma

atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą vertę. Oficialaus siūlymo teikėjo

pasirinktą turto vertintoją tvirtina Vertybinių popierių komisija. Vertybinių

popierių komisija turi teisę nepatvirtinti turto vertintojo, jeigu jis yra

susijęs su oficialaus siūlymo teikėju ar kitais asmenimis, turinčiais turtinių

interesų dėl bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

vertybinių popierių.

privalomo oficialaus siūlymo kainą šiais atvejais:

1) kai privalomo oficialaus siūlymo kaina buvo nustatyta pirkėjo

ir pardavėjo susitarimu;

2) kai manipuliuojama vertybinių popierių, kurie yra privalomo

oficialaus siūlymo objektas, rinkos kaina;

3) kai įtakos vertybinių popierių rinkos kainoms turėjo nenumatyti

įvykiai.

privalomo oficialaus siūlymo kainą, kai siekiama padėti finansinius nuostolius

patiriančiai įmonei.

privalomo oficialaus siūlymo kainą turi būti motyvuotas ir paskelbiamas viešai.

Reikalaudama pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, Vertybinių popierių

komisija gali atsižvelgti į šiuos kriterijus:

1) vidutinę svertinę 6 mėnesių laikotarpio iki šio įstatymo 31

straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo vertybinių popierių rinkos

kainą reguliuojamoje rinkoje;

2) likvidacinę bendrovės vertę;

3) kitus objektyvius analizuojant finansus plačiai taikomus

vertinimo kriterijus.

balsų ribos peržengimo dienos iki privalomo oficialaus siūlymo galiojimo

pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis pateikė privalomą oficialų

siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, tai

privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta.

metus po privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių

popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs privalomą oficialų siūlymą, už didesnę

kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainų

skirtumą į privalomą oficialų siūlymą atsiliepusiems asmenims.

akcininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl šio straipsnio nustatyta tvarka

nustatytos privalomo oficialaus siūlymo kainos atitikties teisingumo

reikalavimams. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso

2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai.

kainos nustatymo mutatis mutandis taikomi bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta Lietuvos Respublikoje,

vertybiniams popieriams, kuriais Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama.

35 straipsnis. Bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, pareigos oficialaus siūlymo galiojimo metu

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus

siūlymo teikėjo valdymo organai privalo nedelsdami pranešti savo darbuotojų

atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams apie ketinimą teikti oficialų

siūlymą, o pateikus oficialų siūlymą – apie oficialaus siūlymo pateikimą.

Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus

siūlymo teikėjo valdymo organai taip pat privalo nedelsdami pateikti savo

darbuotojų atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams cirkuliarą, kai šis

paskelbiamas viešai.

teikiamas oficialus siūlymas, pateikti cirkuliarą. Bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai per 10 dienų po Vertybinių

popierių komisijos patvirtinto cirkuliaro paskelbimo dienos turi per cirkuliare

nurodytą visuomenės informavimo priemonę ir bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, interneto tinklalapyje paskelbti motyvuotą savo

nuomonę apie oficialų siūlymą, įskaitant galimą oficialaus siūlymo įgyvendinimo

įtaką bendrovės interesams, įdarbinimo sąlygoms, darbuotojų skaičiui, taip pat

apie oficialaus siūlymo teikėjo strateginius planus, susijusius su bendrove,

dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir jų įtaką darbuotojų skaičiui

ir darbo vietoms.

valdymo organai turi supažindinti darbuotojų atstovus, o kai jų nėra, – pačius

darbuotojus su savo nuomone apie oficialų siūlymą. Tais atvejais, kai

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai iš

anksto gauna darbuotojų nuomonę apie oficialaus siūlymo įtaką darbuotojų

skaičiui, ši nuomonė kartu su bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, valdymo organų nuomone turi būti skelbiama bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, interneto tinklalapyje.

valdymo ar priežiūros organams draudžiama atlikti veiksmus, kurie labai

pablogintų šios bendrovės finansinę būklę ar kitaip kliudytų įgyvendinti

oficialų siūlymą.

įgyvendinti oficialų siūlymą netaikomas, jeigu tokiems veiksmams pritaria

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta

Lietuvos Respublikoje, visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organas, prieš

imdamasis veiksmų, kurie gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą,

išskyrus alternatyvių siūlymų ieškojimą, taip pat prieš išleisdamas vertybinius

popierius, dėl kurių atsirastų ilgalaikė kliūtis oficialaus siūlymo teikėjui

įgyti daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas

oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo gauti

išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

akcininkų susirinkimo pritarimas turi būti gautas dėl valdymo ar priežiūros

organų veiksmų, atliekamų nuo šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodyto

viešo pranešimo apie 40 procentų balsų ribos peržengimą arba šio įstatymo 31

straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo apie ketinimą teikti savanorišką

oficialų siūlymą iki oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos.

valdymo ar priežiūros organų sprendimai, priimti iki šio straipsnio 6 dalyje

nustatyto laikotarpio, nėra nei visiškai, nei iš dalies įvykdyti, visuotinis

akcininkų susirinkimas turi pritarti arba patvirtinti su įprasta bendrovės, dėl

kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, verslo eiga nesusijusį sprendimą,

kurio įvykdymas gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.

8

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbtas Lietuvos

Respublikos dienraštyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų

susirinkimo dienos.

8

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas

įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio

akcininkų susirinkimo dienos.

nustatytas valdymo organų pareigas atlieka bendrovės valdyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

36 straipsnis. Apribojimai, susiję su

oficialaus siūlymo įgyvendinimu

teikėjui netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai, numatyti

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose, šios

bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų susitarimuose arba šios

bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.

įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje numatyti klausimai, negalioja jokie balsavimo

teisių apribojimai, numatyti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, įstatuose, šios bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų

susitarimuose arba šios bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.

įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje numatyti klausimai, daugiabalsis vertybinis

popierius suteikia tik vieną balsą.

75 procentus ar daugiau balsavimo teisę suteikiančių akcijų, vertybinių

popierių perleidimo ar balsavimo teisių apribojimai, nurodyti šio straipsnio 1

ir 2 dalyse, taip pat bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, įstatuose numatytos akcininkų specialiosios teisės skirti ar atleisti

valdybos narius netaikomi.

akcininkų susirinkime, kurį sušaukia oficialaus siūlymo teikėjas, siekdamas

pakeisti bendrovės įstatus, atleisti ar paskirti valdybos narius, daugiabalsis

vertybinis popierius suteikia tik vieną balsą.

6

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

teikėjas turi teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie tai privalo

paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame Lietuvos Respublikos dienraštyje ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

6

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

teikėjas turi teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie tai privalo

viešai paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus

15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, turi būti teisingai kompensuojami.

Oficialaus siūlymo teikėjas privalo kompensavimo tvarką nustatyti cirkuliare.

Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos tiems vertybiniams popieriams, už kurių

suteikiamų balsų apribojimą yra kompensuojama specialiomis turtinėmis

privilegijomis. Ginčai dėl kompensacijų sprendžiami teismo tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

37 straipsnis. Privalomas akcijų

pardavimas ir pirkimas

sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip

95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95

procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę

reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias

balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo

nustatyta tvarka.

sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 24

straipsnį. Jeigu emitentas yra išleidęs skirtingų klasių akcijų, balsai

skaičiuojami ir šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo ir pirkimo

taisyklės taikomos atskirai kiekvienai akcijų klasei. Kai akcininkas šio

straipsnio nustatyta tvarka perka akcijas veikdamas sutartinai su kitais

asmenimis:

1) sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės

įsigyti akcijas įvykdymą;

2) kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų įsigyjamų akcijų

kiekis yra proporcingas jo turimų emitento balsų kiekiui, buvusiam šio

straipsnio 7 dalyje nustatyto pranešimo emitentui pateikimo metu, jeigu

sutartinai veikiančių asmenų sutartis nenumato ko kita.

sutartinai veikiančiais asmenimis, privalo teikti privalomą oficialų siūlymą,

akcijos gali būti parduodamos ir perkamos pagal šį straipsnį tik tada, kai

nustatyta tvarka yra įgyvendinta akcininko pareiga pateikti ir įgyvendinti

privalomą oficialų siūlymą.

nustatoma vadovaujantis šiais principais:

1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais

sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo

akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento

visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo

mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas;

2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais

sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą

įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų,

suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame

akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo

būdu įsigyjant emitento akcijas, jei, oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu

įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo

pateiktas oficialus siūlymas, savininkai pardavė jam savo akcijas;

3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio

asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.

nustatoma tik tuo atveju, kai nuo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos iki šio

straipsnio 7 dalyje nustatyto akcininko pranešimo pateikimo emitentui dienos

praėjo ne daugiau kaip 3 mėnesiai. Jeigu šis terminas yra ilgesnis, kaina

nustatoma pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą.

už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su

Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija turi teisę

motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas

pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

galutinės kainos nustatymo dienos.

sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas išpirkti visas emitento akcijas,

privalo pateikti emitentui pranešimą apie akcijų išpirkimą. Šiame pranešime

turi būti nurodyta:

1) duomenys apie akcijas išperkantį akcininką, veikiantį

savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (fizinio

asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas,

buveinė);

2) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar

kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, turimų akcijų kiekis pagal

klases ir jų suteikiami balsai;

3) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar

kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, reikalavimas, kad kiti

akcininkai parduotų visas jiems priklausančias atitinkamos klasės emitento

akcijas;

4) už akcijas siūloma kaina ir jos nustatymo būdas;

5) akcijų išpirkimo tvarka ir vieta.

pridedami dokumentai, pagrindžiantys akcijų kainos nustatymą:

1) šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais –

cirkuliaras ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita;

2) šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju – kiti

dokumentai, pagrindžiantys nustatytą akcijų kainą pagal pasirinktą jos

nustatymo būdą.

9

ir 10 dalių redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pranešimą, emitentas

privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam akcininkui, Vertybinių popierių

komisijai ir reguliuojamos rinkos operatoriui registruotu laišku išsiųsti

pranešimą apie akcijų išpirkimą ir apie tai paskelbti emitento įstatuose

nurodytame Lietuvos Respublikos dienraštyje. Pranešime apie akcijų išpirkimą

nurodoma:

1) emitento pavadinimas, buveinė, kodas;

2) informacija, pateikta pranešime emitentui pagal šio

straipsnio 7 dalį;

3) informacija, kuriame Lietuvos Respublikos dienraštyje

emitentas paskelbė apie privalomą akcijų išpirkimą (ši informacija nurodoma tik

registruotu laišku siunčiamuose pranešimuose);

4) šio straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas, per kurį akcijos

turi būti parduotos arba užginčyta siūloma akcijų kaina;

5) informacija apie tai, kad emitento buveinėje kiekvienas

akcininkas gali susipažinti su akcijų kainos nustatymą pagrindžiančiais

dokumentais, pateiktais pagal šio straipsnio 8 dalį.

paskelbimo Lietuvos Respublikos dienraštyje visi akcininkai turi parduoti savo

akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam

savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba

užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 14

dalyje nustatyta tvarka.

9

ir 10 dalių redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

9.

Gavęs akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su

kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pranešimą, emitentas privalo ne

vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam akcininkui, Vertybinių popierių komisijai

ir reguliuojamos rinkos operatoriui registruotu laišku išsiųsti pranešimą apie

akcijų išpirkimą ir apie tai viešai paskelbti emitento įstatuose nurodytame

šaltinyje. Pranešime apie akcijų išpirkimą nurodoma:

1) emitento

pavadinimas, buveinė, kodas;

2) informacija,

pateikta pranešime emitentui pagal šio straipsnio 7 dalį;

3) informacija,

kuriame šaltinyje emitentas viešai paskelbė apie privalomą akcijų išpirkimą (ši

informacija nurodoma tik registruotu laišku siunčiamuose pranešimuose);

4)

šio straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas, per kurį akcijos turi būti

parduotos arba užginčyta siūloma akcijų kaina;

5) informacija

apie tai, kad emitento buveinėje kiekvienas akcininkas gali susipažinti su

akcijų kainos nustatymą pagrindžiančiais dokumentais, pateiktais pagal šio

straipsnio 8 dalį.

90 dienų nuo šio straipsnio 9 dalyje reikalaujamo viešo paskelbimo įstatuose

nurodytame šaltinyje visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie

akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su

kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime

nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.

akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 10 dalyje nustatyto

termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30

dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų

nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į depozitinę sąskaitą Civilinio

kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti

įpareigoti sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose

apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo

sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu

pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus

įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę

reikšmę turinčių faktų nustatymo nustatyta tvarka.

10 dalyje nustatyto termino dieną nesumoka už akcijas pasiūlytos kainos,

laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė, ir asmuo

praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje

nustatyta tvarka.

terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, kad būtų

nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi

Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai. Jeigu bent vienas

akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą

sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo

dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei

parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti

akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms akcijoms, įskaitant akcijas,

parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą pateikusiam akcininkui iki kreipimosi

į teismą, turi būti taikoma ne mažesnė kaina už tą, kuri nustatyta teismo

nutartimi.

privatizavimo objektų sąrašą ir kurių akcijomis nėra prekiaujama reguliuojamoje

rinkoje, kiekvienas akcininkas turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris,

veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis,

įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises

suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento

visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias balso teisę

suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo

nustatyta tvarka. Tokiu atveju akcijas nupirkti reikalaujantis akcininkas turi

pateikti emitentui pranešimą. Šiame pranešime turi būti nurodyta:

1) duomenys apie akcininką, reikalaujantį nupirkti akcijas

(fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta; juridinio asmens

pavadinimas, buveinė);

2) akcininko, reikalaujančio nupirkti akcijas, turimų akcijų

skaičius pagal klases ir jų suteikiami balsai;

3) akcininko reikalavimas nupirkti jam priklausančias

atitinkamos klasės emitento akcijas;

4) už akcijas norima gauti kaina ir jos nustatymo būdas;

5) akcijų pardavimo vieta.

akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai

veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus

balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų

balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias

akcijas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–6, 8, 9, 10, 11, 13,

14 dalių nuostatos.

terminą neįvykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neužginčija akcijų

kainos, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios

mokėjimo terminas praleistas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

38 straipsnis. Akcijų

išbraukimas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje

rinkoje

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų

susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų

suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi būti pateiktas ir įgyvendintas

oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne

emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos

rinkos operatorius turi teisę išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų

buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę

investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos funkcionavimui.

privalomus oficialius siūlymus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, jeigu

šis straipsnis nenustato ko kita. Privalomą oficialų siūlymą turi teikti

akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už

kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Privalomo

oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai,

sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę „prieš“ arba

nebalsavę.

vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą per 6 mėnesius iki viešo

paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Jeigu emitento

akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais

asmenimis, ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje teikė ir įgyvendino privalomą

oficialų siūlymą, kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam įsigyjant

akcijas šiuo būdu.

visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl

akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje

rinkoje, privalo parengti ir viešai paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti

akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

Šiame pranešime turi būti nurodyta:

1) informacija apie numatomą privalomo oficialaus siūlymo

paskelbimą;

2) akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priežastys;

3) priemonės, kurių ėmėsi emitento valdymo organai akcininkų

teisėms ir interesams apsaugoti;

4) numatomi emitento valdymo organų sudėties ir veiklos pokyčiai;

5) už akcijas siūloma kaina ir jos nustatymo būdas.

6

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

pateikti Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos

rinkos operatoriui ir paskelbti emitento įstatuose nurodytame Lietuvos

Respublikos dienraštyje, kuriame skelbiami vieši pranešimai.

6

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

6.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pranešimą emitentas privalo pateikti

Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos

operatoriui ir paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje, kuriame

skelbiami vieši pranešimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

39 straipsnis. Priežiūros institucija

skirsnio nuostatų, kai:

1) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje

įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;

2) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje

įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir valstybės narės reguliuojamoje rinkoje

neprekiaujama;

3) oficialus siūlymas teikiamas dėl valstybėje narėje

įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;

4) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių

popierių, kuriais prekiaujama daugiau kaip vienos valstybės narės reguliuojamoje

rinkoje, tačiau Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje

prekiauti tais vertybiniais popieriais buvo leista pirmiausia;

5) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių

popierių, kuriais prekiauti daugiau kaip vienoje valstybėje narėje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje buvo leista tuo pačiu metu, ir bendrovė pirmą prekybos

dieną nusprendžia oficialaus siūlymo teikimo procedūros priežiūrą pavesti

Vertybinių popierių komisijai.

2

dalies redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.:

punkte nurodytu atveju, turi viešai paskelbti Lietuvos Respublikos dienraštyje.

Pirmą prekybos dieną bendrovė apie savo sprendimą, priimtą šio straipsnio 1

dalies 5 punkte nurodytu atveju, privalo pranešti Vertybinių popierių

komisijai, reguliuojamos rinkos operatoriui, taip pat kitų valstybių narių

kompetentingoms institucijoms ir reguliuojamų rinkų operatoriams.

2

dalies redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.:

punkte nurodytu atveju, turi viešai paskelbti įstatuose

nurodytame šaltinyje. Pirmą prekybos dieną bendrovė

apie savo sprendimą, priimtą šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju,

privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai, reguliuojamos rinkos

operatoriui, taip pat kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir

reguliuojamų rinkų operatoriams.

narių kompetentingomis institucijomis ir turi teisę teikti joms visą reikiamą

informaciją, ypač tą, kuri būtina šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktų nuostatoms

įgyvendinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

40 straipsnis. Taikytina teisė

nurodytais atvejais, sprendžiant klausimus dėl oficialaus siūlymo kainos,

atsiskaitymo būdo, paskelbimo procedūros, oficialaus siūlymo teikėjo sprendimo

teikti oficialų siūlymą, cirkuliaro turinio ir oficialaus siūlymo pateikimo,

taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

būti pateikta bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

darbuotojams, su bendrovių teise, ypač su balsavimo teisių, kurias įgijus turi

būti teikiamas oficialus siūlymas, procentu, pareigos pateikti oficialų siūlymą

išimtimis, taip pat su sąlygomis, kurioms esant bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai gali imtis priemonių oficialaus

siūlymo įgyvendinimo procedūrai sukliudyti, taikoma tos valstybės narės,

kurioje bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, buvo

įsteigta, teisė ir šiuos klausimus prižiūri atitinkama tos valstybės narės

kompetentinga institucija.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO

LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

41

straipsnis. Vertybinių popierių komisija

rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą

ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri Vertybinių

popierių komisija.

popierių komisija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu; ji turi šiame ir

kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

42

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos funkcijos

popierių komisija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai

priskirtus teisės aktus;

2) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiu prospektų, metinės ir tarpinės

informacijos turinį vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių

dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3) tvirtina

vertybinių popierių prospektus;

4) tvirtina

oficialių siūlymų cirkuliarus;

5) stebi,

tikrina ar kitaip prižiūri, ar asmenys tinkamai laikosi šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų;

6) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;

7) bendradarbiauja su valstybių

narių ir užsienio priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai

reikalinga informacija;

8) atlieka kitas šiame ir kituose

Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas funkcijas.

1)

reikalauti, kad asmenys paskelbtų šio įstatymo reikalaujamą paskelbti

informaciją, pateiktų susijusius dokumentus. Jeigu asmenys vengia paskelbti

informaciją, Vertybinių popierių komisija turi teisę pati viešai paskelbti

tokią informaciją;

2)

reikalauti

iš asmenų pateikti bet kokią kitą jų turimą informaciją, o prireikus asmenis

iškviesti ir reikalauti pateikti paaiškinimus;

3)

reikalauti,

kad emitentų auditoriai pateiktų informaciją, reikalingą Vertybinių popierių

komisijos funkcijoms atlikti;

4)

įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti

kitus nurodymus ar įpareigojimus;

5) reikalauti

sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečiais vertybiniais popieriais

reguliuojamoje rinkoje;

6) atlikti

tyrimus ir patikrinimus vietoje;

7) nemokamai

gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš tikrinamų

subjektų, taip pat dokumentus ir duomenis arba jų kopijas, susijusius su

tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, valstybės institucijų, registrų ar

panašias funkcijas atliekančių subjektų;

8) perduoti

tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;

9)

samdyti

atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,

teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.), kad jie pateiktų

nuomonę, išvadą, įvertinimą ar atliktų reikiamos kvalifikacijos, žinių ar

patirties reikalaujančius veiksmus.

3.

Vertybinių popierių komisija privalo parengti ir pateikti Europos Bendrijų

Komisijai informaciją apie įgyvendintus oficialius siūlymus dėl vertybinių

popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje

rinkoje.

4.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas Vertybinių popierių komisijos

informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo

atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų

pasekmių auditoriams.

43 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos narių ir darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

popierių komisijos nariai ir darbuotojai privalo Lietuvos Respublikos

finansinių priemonių rinkų įstatymo 76 straipsnio nustatyta tvarka saugoti

konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo

nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios informacijos turinį nustato

Vertybinių popierių komisija.

teisė perduoti konfidencialią informaciją Lietuvos Respublikos finansinių

priemonių rinkų įstatymo 80, 81, 82 straipsnių nustatyta tvarka yra taikoma ir

informacijai, gautai atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.

44

straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija

dėl emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, tačiau

jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje

turėdama pagrindą įtarti, kad emitentas, kurio buveinės valstybė narė pagal šio

įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra ne Lietuvos Respublika, tačiau jo

vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos

Respublikoje, arba kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reglamentuojamos informacijos atskleidimo

reikalavimų, apie tai praneša emitento buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai.

buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių

arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų

reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos

Respublikos investuotojų interesus, Vertybinių popierių komisija, prieš tai

informavusi emitento buveinės valstybės narės priežiūros instituciją, turi

teisę imtis visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus.

Apie priemones, kurių buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama

informuoja Europos Komisiją.

45 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisė atlikti patikrinimus

siekdama nustatyti, kaip emitentai laikosi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų ir

su juo susijusių teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus.

Vertybinių popierių komisijos darbuotojai turi teisę, pranešę įmonės vadovui ir

pateikę tarnybinį pažymėjimą, Vertybinių popierių komisijos ar jos įgalioto

nario motyvuotą sprendimą, emitento darbo metu įeiti į emitento patalpas,

tikrinti, laikinai paimti dokumentus (privalo palikti jų apyrašą) ar juos

kopijuoti, taip pat pateikti klausimus, gauti emitento vadovo, valdymo organų

narių ar darbuotojų rašytinius ar žodinius paaiškinimus.

46

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šį įstatymą,

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

47

straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimus

Vertybinių popierių komisija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 96

straipsnio nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) emitentams,

tarpininkams ar kitiems juridiniams asmenims, organizuojantiems ar

įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą ar prekybą reguliuojamoje

rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo paskelbtas prospektas arba šių vertybinių

popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti ar

sustabdyti, – iki 100 tūkstančių litų, jei viešai siūlytų ar į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendra nominali vertė yra

mažesnė negu 100 tūkstančių litų, ir iki viešai siūlytų ar į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros nominalios vertės

dydžio, jei viešai siūlytų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų

vertybinių popierių bendra nominali vertė yra didesnė negu 100 tūkstančių litų;

2) emitentams,

nesilaikantiems šio įstatymo 18, 20, 21, 22, 23, 25 ar 26 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

3) emitentams ar

asmenims, kurie kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, viešai nepaskelbusiems

reglamentuojamos informacijos ar ją paskelbusiems netinkamai, – iki 100

tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 16 ar 17 straipsniuose nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

5) fiziniams ar

juridiniams asmenims, kurių cirkuliaras buvo patvirtintas Vertybinių popierių

komisijos, bet kurie neįgyvendino oficialaus siūlymo ar jį įgyvendino

netinkamai, – iki 500 tūkstančių litų;

6) fiziniams ar juridiniams asmenims, šio įstatymo 37 straipsnio

nustatyta tvarka pareikalavusiems, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų

jiems priklausančias akcijas, bet nustatytais terminais neatsiskaičiusiems su

jais arba nevykdantiems prievolės kuriam nors akcininkui pareikalavus išpirkti

jam priklausančias akcijas, – iki 100 tūkstančių litų.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Neteko galios nuo 2008 m. birželio 21 d.

galios nuo 2008 m. birželio 21 d.

23 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo per 2 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo dienos pranešti emitentui apie šio įstatymo įsigaliojimo metu

emitento visuotiniame akcininkų susirinkime turėtus balsus. Šios pareigos

neturi asmuo, kuris pranešimą su tapačiais duomenimis pateikė iki šio įstatymo

įsigaliojimo.

privalo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka paskelbti viešai šio

straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime pateiktą informaciją per 3 mėnesius

nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata,

reglamentuojanti emitentų, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, pareigą veiklos

ataskaitoje pateikti pranešimą, kaip jie laikosi vertybinių popierių biržos

patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje

rinkoje, valdymo kodekso, pradedama taikyti pateikiant 2006 metų informaciją.

straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos tiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas

oficialus siūlymas, ir jos vertybinių popierių

savininkų arba bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkų susitarimams

dėl vertybinių popierių perleidimo ar balsavimo

teisių apribojimo, kurie buvo sudaryti po 2004 m. balandžio 21 d.

straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai sprendimai dėl privalomo

akcijų pardavimo ar pirkimo yra priimti ir pradėti įgyvendinti iki 2006 m.

liepos 14 d.

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo gali būti nebelaikomas emitentu pagal šį

įstatymą, jeigu:

1) yra išperkami

ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo ar įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje jam buvo taikomi šio įstatymo reikalavimai, arba

2) baigtas

įgyvendinti privalomas emitento akcijų pirkimas ar pardavimas; arba

3) jo akcininkai

kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime

dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, nusprendė nebesiūlyti akcijų

viešai. Tokiu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus

siūlymas supirkti bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui taikomos

privalomus oficialius siūlymus reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos.

Oficialų siūlymą teikia akcininkai, kurie balsavo už sprendimą nebesiūlyti

akcijų viešai. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar

keli akcininkai. Oficialaus siūlymo metu parduoti akcijas turi teisę

akcininkai, sprendimo priėmimo metu balsavę „prieš“ ar nebalsavę. Jeigu

emitento akcijos buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje ir visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą nebesiūlyti akcijų

viešai priėmė kartu su sprendimu išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje

rinkoje, pakanka vieną kartą pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą šio

įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka.

nebelaikyti Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens emitentu priima

Vertybinių popierių komisija. Emitento statuso norintis atsisakyti juridinis

asmuo Vertybinių popierių komisijai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius

šio straipsnio 8 dalyje numatytų procedūrų įvykdymą.

asmuo per 7 dienas nuo Vertybinių popierių komisijos sprendimo nebelaikyti

juridinio asmens emitentu privalo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka

paskelbti informacinį pranešimą.

iniciatyva išbraukus jo iki 2005 m. liepos 12 d. į viešąją apyvartą išleistas

akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, emitentas ir

toliau lieka emitentu pagal šį įstatymą. Toks asmuo gali būti nebelaikomas

emitentu pagal bendrąsias šio straipsnio 8 dalyje nurodytas taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1592, 2008-06-05, Žin., 2008,

Nr. 71-2718 (2008-06-21)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

vertybinių

popierių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,

kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl

prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi

visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą

2001/34/EB (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 356).

gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl

informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti

Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 L 390, p. 38).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1592,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2718 (2008-06-21)

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-393,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)

FINANSINIO

TVARUMO ĮSTATYMAS

Įstatymo

taikymo nusakymas.

Kai

valstybė įsigyja banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo

skirsnio nuostatos netaikomos.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-12-28)

autrap@lrs.lt

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

paketas – emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų

balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo

teisių.

– asmuo, kuris turi:

1) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;

2) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens naudai;

3) depozitoriumo

išduotų akcijų pakvitavimų.

3.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių

popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.

tipo

kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė

bendrovė, kurių:

1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant

investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai

investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos

kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytą turtą taip padalijant

riziką;

2)

vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų

turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.

siūlymas – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo

objektas.

bazė, kurioje saugoma reglamentuojama ir kita informacija.

klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau

kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

išduotas akcijų pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo

turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento

pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas.

įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir

perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis

priemonėmis.

įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti

įvykis, galintis turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių

popierių rinkos kainai.

maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių

priemonių rinkų įstatyme.

asmenų pripažinimo profesionaliais investuotojais kriterijai:

1) investuotojas sudarinėja didelės apimties sandorius

vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius yra sudaręs

ne mažiau kaip po 10 tokių sandorių per ketvirtį;

2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija

500 tūkstančių eurų;

3) investuotojas

ne trumpiau kaip vienus metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas,

kurias atliekant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius.

– asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių

popierių, vykdymą ir (ar) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių

popierių išplatinimą.

– asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba

ketinantis jų įsigyti.

nurodytas šaltinis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatyme.

investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo

investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų

turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada

pareikalauti juos išpirkti.

17.

Konsoliduotas metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių

konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

18.

Kontroliuojama įmonė – įmonė:

1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip

pusę visų įmonės balsavimo teisių arba

2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba

stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę

skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės,

kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo

asmens kontroliuojami juridiniai asmenys; arba

3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti

daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime; arba

4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę

įtaką.

įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatyme.

vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinę metinę arba

konsoliduotą finansinę atskaitomybę atitinka bent du iš šių kriterijų:

1) vidutinis

sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250;

2) balanse

nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų;

3) pardavimo

grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 milijonų eurų.

pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių

finansinės atskaitomybės įstatyme.

įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus

vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba

kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę

įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.

pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – nuolat vykdoma tos pačios

rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisija arba mažiausiai dvi atskiros

panašios rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisijos per 12 mėnesių.

vertybiniai popieriai:

1) akcinių

bendrovių akcijos;

2) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms;

3) bet kurios

kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę,

atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies

1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus

vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita

šio emitento įmonių grupės įmonė.

cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo

informacija.

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos

finansinės atskaitomybės įstatyme.

vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų

perleidimas išleidimo metu.

institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat

kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, atliekančios panašias

funkcijas.

valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas viešas siūlymas,

siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba

kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje,

jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė.

akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime,

vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas siūlymas supirkti

likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius

popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo

teisę suteikiančius vertybinius popierius.

investuotojai – investuotojai, kurie yra:

1) juridiniai

asmenys, kurie turi licenciją veikti finansų rinkose arba veikia jose be

licencijos ir kurių veiklą prižiūri kompetentingos finansų rinkų priežiūros

institucijos. Profesionaliaisiais investuotojais laikomos kredito įstaigos,

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar

prižiūrima veikla besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės,

investicinių fondų valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai

reguliuojamos rinkos operatoriaus prekėmis, taip pat kitos įmonės, kurių veikla

nėra licencijuojama ar prižiūrima ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į

vertybinius popierius;

2) valstybių

centrinės ir regioninės valdžios institucijos, centriniai bankai, tarptautinės

ir tarpvalstybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos

centrinį banką, Europos investicijų banką ir kitas panašias tarptautines

organizacijas;

3) kiti

juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio straipsnio 23 dalyje nurodytų mažų ir

vidutinių įmonių kriterijų;

4) nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys, įtraukti į

Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu

šie fiziniai asmenys aiškiai paprašo pripažinti juos profesionaliaisiais

investuotojais ir jeigu jie atitinka bent du šio įstatymo 2 straipsnio 12

dalyje nurodytus kriterijus, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą kitose

valstybėse narėse turintys fiziniai asmenys, jeigu jie tose valstybėse yra

įtraukti į tokius pat ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus;

5) mažos arba

vidutinės įmonės, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje ir kurios yra

įtrauktos į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų

sąrašą, jeigu šios įmonės aiškiai paprašo pripažinti jas profesionaliaisiais

investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra kitose

valstybėse narėse, jeigu jos tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pat ar

panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus.

investuotojų sąrašas – sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie

profesionaliaisiais investuotojais pripažintus fizinius asmenis, mažas ir

vidutines įmones.

36.

Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas,

kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus

arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

patvirtinimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos

teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir

suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad

prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos

pateikimo taisykles.

informacija – visa informacija, kurią emitentas arba asmuo, kuris

kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be

emitento sutikimo, turi paskelbti viešai pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytus reikalavimus.

rinka – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

40.

Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

reglamente Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir

šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos

skleidimo (toliau – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamentas

Nr. 809/2004).

finansinių priemonių rinkų įstatyme.

nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas

siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį

ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

įmonė –

kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų

įstatyme.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

priklausanti valstybė.

47.

Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių

popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises,

išleidimas.

48.

Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo,

siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu:

1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje

arba

2) jeigu nuo

2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino

Vertybinių popierių komisija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai

popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje;

arba

3) kitas asmuo,

jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad

emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d.

emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir

jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6

mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius

patvirtinantys dokumentai nepateikiami Vertybinių popierių komisijai, šis Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu.

organizuota prekyba vertybiniais popieriais.

asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius.

52.

Vertybinių popierių viešas siūlymas (toliau – viešas siūlymas) – bet

kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis

siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo

sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas

galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius.

Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje

nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas

vertybinių popierių viešu siūlymu.

53.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas)

– finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti

investicines paslaugas.

priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri ne valstybėje

narėje atlieka funkcijas,

panašias į šiame

įstatyme

nustatytas

Vertybinių popierių komisijos funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)