Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin.,

2007, Nr. 17-626

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ

ĮSTATYMAS

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

Nr.

XI-1673,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6819 (2011-12-01)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1.

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo

bei oficialių siūlymų teikimo tvarką, taip pat periodinės ir einamosios

informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimus.

įstatymu siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

paketas – emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų

balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo

teisių.

– asmuo, kuris turi:

1) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;

2) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens naudai;

3) depozitoriumo

išduotų akcijų pakvitavimų.

3.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių

popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.

tipo kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis

fondas ar investicinė bendrovė, kurių:

1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant

investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai

investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos

kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – Kolektyvinio investavimo

subjektų įstatymas) nurodytą turtą taip padalijant riziką;

2)

vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų

turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.

siūlymas – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo

objektas.

bazė, kurioje saugoma reglamentuojama ir kita informacija.

klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau

kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių

priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

išduotas akcijų pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo

turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento

pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas.

skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis

ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

įvykis – su emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis,

informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų

vertybinių popierių rinkos kainai.

sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos

makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos

įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.

vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010

m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.

1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių

popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas

Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010

L 331, p. 84), įsteigta institucija.

maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

asmenų pripažinimo profesionaliaisiais investuotojais kriterijai – visuma

reikalavimų, kuriuos atliekantis fizinis asmuo pripažįstamas profesionaliuoju

investuotoju:

1) investuotojas sudarinėja didelės apimties sandorius

vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius yra sudaręs

ne mažiau kaip po 10 tokių sandorių per ketvirtį;

2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija

500 tūkstančių eurų;

3) investuotojas

ne trumpiau kaip vienus metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas,

kurias atliekant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius.

– asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių

popierių, vykdymą ir (arba) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių

popierių išplatinimą.

– asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų

įsigyti.

nurodytas šaltinis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatyme.

investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo

investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų

turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada

pareikalauti juos išpirkti.

metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

įmonė – įmonė:

1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip

pusę visų įmonės balsavimo teisių arba

2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba

stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę

skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės,

kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo

asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, arba

3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti

daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime, arba

4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę

įtaką.

įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinį metinių

finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba

metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės

konsoliduotosios finansinės ataskaitos) atitinka bent du iš šių kriterijų:

1) vidutinis

sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250;

2) balanse

nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų;

3) pardavimo grynosios

pajamos per finansinius metus neviršija 50 milijonų eurų.

pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatyme.

vertybiniai popieriai –

obligacijos arba kiti įsiskolinimą patvirtinantys

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie

yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą

ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms

lygiaverčius vertybinius popierius.

pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – nuolat vykdoma tos pačios

rūšies ir (arba) klasės vertybinių popierių emisija arba mažiausiai dvi

atskiros panašios rūšies ir (arba) klasės vertybinių popierių emisijos per 12 mėnesių.

vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurie yra:

1) akcinių

bendrovių akcijos;

2) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms;

3) bet kurios

kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę,

atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies

1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus

vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita

šio emitento įmonių grupės įmonė.

– dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija.

siūlymo šalys – oficialaus siūlymo teikėjas, oficialaus siūlymo teikėjo

valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siūlymo teikėjas yra juridinis asmuo,

bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės,

dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nariai ir su

šiais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys.

siūlymo teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis oficialų siūlymą.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurių terminas trumpesnis negu 12

mėnesių.

vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų

perleidimas išleidimo metu.

institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.

valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas viešas siūlymas,

siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba

kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje,

jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė.

akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių

popierių savininkams teikiamas privalomas viešas siūlymas supirkti likusius

balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir

vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

investuotojai – investuotojai, kurie yra:

1) juridiniai

asmenys, kurie turi licenciją veikti finansų rinkose arba veikia jose be

licencijos ir kurių veiklą prižiūri kompetentingos finansų rinkų priežiūros

institucijos. Profesionaliaisiais investuotojais laikomos kredito įstaigos,

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar

prižiūrima veikla besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės, investicinių

fondų valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir jų valdymo

įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai reguliuojamos rinkos

operatoriaus prekėmis, taip pat kitos įmonės, kurių veikla nėra licencijuojama

ar prižiūrima ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į vertybinius

popierius;

2) valstybių

centrinės ir regioninės valdžios institucijos, centriniai bankai, tarptautinės

ir tarpvalstybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos

centrinį banką, Europos investicijų banką ir kitas panašias tarptautines

organizacijas;

3) kiti

juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio straipsnio 21 dalyje nurodytų mažų ir

vidutinių įmonių kriterijų;

4) nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys, įtraukti į

priežiūros institucijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu šie

fiziniai asmenys aiškiai paprašo pripažinti juos profesionaliaisiais

investuotojais ir jeigu jie atitinka bent du šio straipsnio 13 dalyje nurodytus

kriterijus, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą kitose valstybėse narėse

turintys fiziniai asmenys, jeigu jie tose valstybėse yra įtraukti į tokius

pačius ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus;

5) mažos arba

vidutinės įmonės, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje ir kurios yra

įtrauktos į priežiūros institucijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų

sąrašą, jeigu šios įmonės aiškiai paprašo pripažinti jas profesionaliaisiais

investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra kitose

valstybėse narėse, jeigu jos tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pačius ar

panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus.

investuotojų sąrašas – sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie

profesionaliaisiais investuotojais pripažintus fizinius asmenis, mažas ir

vidutines įmones.

– investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame pateikiama

pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

patvirtinimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos

teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir

suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad

prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos

pateikimo taisykles.

informacija – visa informacija, kurią emitentas arba asmuo, kuris kreipiasi

dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento

sutikimo, turi paskelbti viešai pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytus reikalavimus.

rinka – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

43.

Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Finansinių

priemonių rinkų įstatyme.

m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamente Nr. 809/2004,

įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas

dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo

nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (toliau – Reglamentas (EB)

Nr. 809/2004).

formuotojas – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas

siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį

ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja

su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas

oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba

rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar

daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo

rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo

kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma,

kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.

įmonė –

kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės

valstybė.

narės kompetentinga institucija – institucija, atliekanti šiame

įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas

valstybėje narėje.

popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių,

suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.

popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, ketinantis leisti

ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje įsteigtas

juridinis asmuo yra laikomas emitentu:

1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje

arba

2)

jeigu nuo 2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą

patvirtino priežiūros institucija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti

vertybiniai popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir visi ar jų dalis buvo išplatinti ar įtraukti į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba

3) kitas asmuo,

jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad

emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d.

emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir

jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6

mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius

patvirtinantys dokumentai nepateikiami priežiūros institucijai, šis Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu.

popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais

popieriais.

popierių siūlytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris viešai siūlo arba

ketina viešai siūlyti vertybinius popierius.

popierių viešas siūlymas (toliau – viešas siūlymas) – bet

kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis

siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo

sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas

galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius.

Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje

nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas

vertybinių popierių viešu siūlymu. Vertybinių popierių įtraukimas į prekybą

daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat kreipimasis į asmenis, atliekamas

prekybos daugiašalėje prekybos sistemoje pagrindu, taip pat nelaikomas

vertybinių popierių viešu siūlymu.

popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas) –

finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines

paslaugas.

priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame

įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas ne

valstybėje narėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

vertybiniams popieriams

popieriais šiame įstatyme yra laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai,

kaip jie  apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

įstatymo antrasis skirsnis taip pat taikomas uždaro tipo kolektyvinio

investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms. Šio įstatymo

trečiasis skirsnis taip pat taikomas uždaro tipo kolektyvinio investavimo

subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms, kuriomis leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje.

ANTRASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ VIEŠAS SIŪLYMAS IR ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE

4

straipsnis. Taikymo sritis

skirsnyje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų

turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos

Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje

narėje. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame

skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius

popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje Lietuvos Respublikoje. Šiame skirsnyje emitentu taip pat yra laikomas

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis leisti ar

leidžiantis savo vertybinius popierius.

skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) atviro tipo

kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams

popieriams;

2) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos

leidžia (išleido) valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos

centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai, taip pat viešosios

tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė;

3) valstybių

narių centrinių bankų akcijoms;

4) vertybiniams

popieriams, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė,

jos regioninės valdžios institucijos;

5) ne nuosavybės

vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybių narių

kredito įstaigos, jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti,

konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies

vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone, šiais

vertybiniais popieriais patvirtinamas grąžintinų indėlių priėmimas ir jiems yra

taikomas indėlių draudimas;

6) viešai

siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas

emitentas, jeigu jo visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė

nesiekia 2,5 milijono eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį;

7) ne nuosavybės

vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybėje

narėje įsteigtos kredito įstaigos, jeigu visų siūlomų vertybinių popierių

bendra pardavimo vertė nesiekia 50 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių

laikotarpį ir jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami

ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių

popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone.

nurodytais atvejais vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti

į prekybą reguliuojamoje rinkoje, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar

asmuo, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi

teisę parengti prospektą.

1) valstybėje

narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte,

emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra emitento buveinė;

2) ne valstybėje

narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte,

emitentams – ta valstybė narė, kurioje pirmą kartą po 2003 m. gruodžio 31 d.

vertybiniai popieriai buvo viešai siūlomi ar ketinama juos viešai siūlyti arba

kurioje pirmą kartą kreipiamasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

Buveinės valstybė narė nustatoma emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar

asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

pasirinkimu, o jeigu tokio pasirinkimo nebuvo, – atsižvelgiant į vėlesnį ne

valstybėje narėje įsteigtų emitentų pasirinkimą;

3) ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto

nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 eurų, emisijoms, taip pat kitoms ne

nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę įsigyti perleidžiamuosius

vertybinius popierius arba gauti pinigus tuo atveju, kai vertybiniai popieriai

konvertuojami arba pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, jeigu ne nuosavybės

vertybinių popierių emitentas nėra suteikiamų vertybinių popierių emitentas ir

nėra susijęs su suteikiamų vertybinių popierių emitentu, emisijoms – ta

valstybė narė, kurioje emitentas turi buveinę arba kurioje emitento vertybiniai

popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kurioje

vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi. Buveinės valstybė narė nustatoma

emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl

įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu. Ta pačia tvarka

taikoma ir ne eurais įvertintiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu

šių vertybinių popierių vieno vieneto minimali nominalioji vertė ne mažesnė

kaip

1 000 eurų.

5 straipsnis. Pareiga paskelbti prospektą

popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio

skirsnio nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia

prospektą.

prospektą nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) vertybiniai

popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams;

2) vertybiniai

popieriai siūlomi mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje

valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų;

3) kiekvienas iš

investuotojų įsigyja vertybinių popierių ne mažiau kaip už 50 tūkstančių eurų

skaičiuojant atskirai kiekvienam siūlymui;

4) siūlomi

vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė

kaip 50 tūkstančių eurų;

5) siūlomi

vertybiniai popieriai, kurių visų bendra pardavimo vertė nesiekia 100

tūkstančių eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį.

prospektą nereikalaujama, jeigu viešai siūlomi tokie vertybiniai popieriai:

1) akcijos,

išleidžiamos vietoj anksčiau išleistų tos pačios klasės akcijų, jeigu, išleidus

tokias akcijas, emitento įstatinis kapitalas nepadidėja;

2) vertybiniai

popieriai, siūlomi kaip atsiskaitymo priemonė už oficialaus siūlymo būdu

superkamus vertybinius popierius, jeigu yra nustatyta tvarka parengtas ir

būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame

pateiktą informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte

privalomai pateikti informacijai;

3) vertybiniai

popieriai, kurie yra siūlomi, skiriami arba numatomi skirti įmonėms jas

sujungus ar prijungus, jeigu yra nustatyta tvarka patvirtintas ir būsimiems

tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame pateiktą

informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte privalomai

pateikti informacijai;

4) akcijos,

nemokamai siūlomos, skiriamos ar numatomos skirti esamiems akcininkams, taip

pat akcijos, kuriomis išmokami dividendai (jeigu akcijos, suteikiamos kaip

dividendai, ir akcijos, už kurias tokie dividendai yra išmokami, yra tos pačios

klasės), jeigu būsimiems tokių akcijų savininkams yra prieinamas dokumentas,

kuriame pateikiama informacija apie siūlymą, akcijų skaičių ir savybes bei

siūlymo priežastis ir ypatumus;

5) į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtraukti vertybiniai popieriai, kuriuos emitentas arba

emitento įmonių grupei priklausančios įmonės siūlo, skiria arba numato skirti

esamiems ar buvusiems emitento vadovams ir darbuotojams, jeigu būsimiems tokių

vertybinių popierių savininkams yra prieinamas dokumentas (emitento

patvirtintas darbuotojų skatinimo planas ar pan.), kuriame pateikta informacija

apie vertybinių popierių skaičių ir savybes bei siūlymo priežastis ir ypatumus.

popierių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vėlesnis pardavimas laikomas

atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 54 dalies nuostata,

vertinama, ar toks siūlymas gali būti laikomas viešu siūlymu. Platinant

vertybinius popierius per tarpininkus, prospektas turi būti skelbiamas tais

atvejais, kai galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje

nustatytų išimčių.

popieriai įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos

Respublikoje, gali būti tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinius popierius

įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, šio skirsnio nustatyta tvarka

paskelbia prospektą.

prospektą netaikoma, kai į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami tokie

vertybiniai popieriai:

1) akcijos,

kurių skaičius per 12 mėnesių sudaro mažiau kaip 10 procentų į prekybą toje

pačioje reguliuojamoje rinkoje įtrauktų tos pačios klasės akcijų skaičiaus;

2) akcijos,

išleidžiamos vietoj į prekybą toje pačioje reguliuojamoje rinkoje anksčiau

įtrauktų tos pačios klasės akcijų, jeigu, išleidus tokias akcijas, emitento

įstatinis kapitalas nepadidėja;

3) vertybiniai

popieriai, siūlomi kaip atsiskaitymo už oficialaus siūlymo būdu superkamus

vertybinius popierius priemonė, jeigu yra nustatyta tvarka parengtas ir

būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame

pateiktą informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte

privalomai pateikti informacijai;

4) vertybiniai

popieriai, kurie yra siūlomi, skiriami arba numatomi skirti įmonėms jas

sujungus ar prijungus, jeigu yra nustatyta tvarka patvirtintas ir būsimiems

tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame pateiktą

informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte privalomai

pateikti informacijai;

5) akcijos,

kurios yra nemokamai siūlomos, skiriamos ar numatomos skirti esamiems

akcininkams, taip pat akcijos, kuriomis išmokami dividendai (jeigu akcijos,

suteikiamos kaip dividendai, ir akcijos, už kurias tokie dividendai išmokami,

yra tos pačios klasės), jeigu būsimiems tokių akcijų savininkams yra prieinamas

dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlymą, akcijų skaičių ir

savybes bei siūlymo priežastis ir ypatumus;

6) vertybiniai

popieriai, kuriuos emitentas arba emitento įmonių grupei priklausanti įmonė

siūlo, skiria arba numato skirti esamiems ar buvusiems emitento vadovams ar

darbuotojams, jeigu šie vertybiniai popieriai yra tos pačios klasės kaip ir į

prekybą toje pačioje reguliuojamoje rinkoje įtraukti emitento vertybiniai

popieriai ir būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams yra prieinamas

dokumentas (emitento patvirtintas darbuotojų skatinimo planas ar pan.), kuriame

pateikta informacija apie vertybinių popierių skaičių ir savybes bei siūlymo

priežastis ir ypatumus;

7) akcijos,

atsiradusios dėl kitų vertybinių popierių konvertavimo ar keitimo arba

įgyvendinus kitų vertybinių popierių suteikiamas teises, jeigu šios akcijos yra

tos pačios klasės kaip ir akcijos, jau įtrauktos į prekybą toje pačioje

reguliuojamoje rinkoje;

8) vertybiniai

popieriai, kurie jau yra įtraukti į prekybą kitoje reguliuojamoje rinkoje.

straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyta išimtimi galima pasinaudoti, jeigu

laikomasi visų šių reikalavimų:

1) šie

vertybiniai popieriai arba kiti tos pačios klasės vertybiniai popieriai

įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje daugiau kaip 18 mėnesių;

2) vertybiniai

popieriai pirmą kartą įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje po 2003 m.

gruodžio 31 d., jeigu prieš tai Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnyje nustatyta

tvarka buvo paskelbtas patvirtintas prospektas, kuris buvo būtina įtraukimo į

prekybą toje reguliuojamoje rinkoje sąlyga;

3) vertybiniai

popieriai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus vertybinius popierius, pirmą

kartą įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje po 1983 m. birželio 30 d.,

o jų prospektas ar kiti būtini įtraukimo į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje

dokumentai buvo patvirtinti laikantis Direktyvoje 80/390/EEB arba Direktyvoje

2001/34/EB nustatytų reikalavimų;

4) yra

tenkinamos įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje sąlygos ir vykdomos

tęstinės pareigos, nustatytos emitentams toje reguliuojamoje rinkoje;

5) asmuo

parengia ir laikydamasis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų viešai paskelbia

santraukos dokumentą lietuvių kalba;

6) santraukos

dokumento turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, taikomus

prospekto santraukai, ir santraukos dokumente nurodoma, kur galima gauti

naujausią prospektą ir pagal informacijos atskleidimo reikalavimus emitento

paskelbtą finansinę informaciją.

6

straipsnis. Prospekto rengimas

pateikiama informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius, kurie bus

viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi

būti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo

išleistų vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus, yra būtina, kad investuotojai,

remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno

garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos

perspektyvas, taip pat šių vertybinių popierių suteikiamas teises. Prospektas

privalo būti tokios formos, kad informaciją būtų nesunku suprasti ir

analizuoti.

galutinė siūlymo kaina ir vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, kiekis

negali būti nurodyti prospekte, tai:

1) prospekte turi

būti nurodyti kriterijai ir (arba) sąlygos, pagal kuriuos bus nustatomi

vertybinių popierių kiekis ir kaina arba maksimali kaina, arba

2) investuotojas

turi teisę, paprasta rašytine forma pateikdamas pareiškimą prospekte specialiai

nurodytam asmeniui, atšaukti vertybinių popierių įsigijimą arba pasirašymą ne

vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai šiame skirsnyje nustatyta tvarka

priežiūros institucijai buvo pranešta ir viešai paskelbta apie vertybinių

popierių, kurie bus viešai siūlomi, galutinę siūlymo kainą ir kiekį.

institucija gali leisti nepateikti prospekte tam tikros informacijos, kurią

įtraukti į prospektą privaloma pagal šio skirsnio ir Reglamento (EB) Nr.

809/2004 nuostatas, kai yra pagrindas manyti, kad:

1) tokios

informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui arba

2) tokios

informacijos atskleidimas padarytų didelę žalą emitentui, jeigu informacijos

nepateikimas nesuklaidins visuomenės dėl faktų ir aplinkybių, kuriuos būtina

žinoti siekiant visapusiškai įvertinti emitentą, kiekvieną garantą ar

vertybinių popierių siūlytoją, taip pat vertybinių popierių, dėl kurių

rengiamas prospektas, suteikiamas teises, arba

3) tokia

informacija yra nereikšminga konkretaus siūlymo ar įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje atveju ir negali turėti įtakos emitento, garanto ar

vertybinių popierių siūlytojo finansinės padėties ir perspektyvų vertinimui.

vertybinių popierių siūlytojo arba asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu prospektą gali sudaryti vienas

dokumentas arba keletas atskirų dokumentų. Prospekte, kurį sudaro vienas

dokumentas, privalo būti glaustai ir suprantamai nurodomi pagrindiniai

duomenys, apibūdinantys emitentą, kiekvieną garantą, vertybinių popierių charakteristikas

ir su tuo susijusias rizikas. Prospekte, sudarytame iš atskirų dokumentų, turi

būti registravimo dokumentas, vertybinių popierių raštas ir santraukos raštas.

Informacija prospekte gali būti pateikiama nuorodų būdu.

tvarką nustato priežiūros institucija.

7 straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą

informaciją

pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas,

garantas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai, vertybinių popierių

siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už prospekte

pateiktą informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Atsakingi asmenys

turi būti aiškiai nurodyti prospekte: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos

pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas. Kartu turi būti

pridėtas atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, prospekte pateikta

informacija atitinka tikrovę ir kad jokia svarbi informacija nėra praleista.

2.

Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios

informacijos, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –

Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos

atlyginimo, tačiau šie asmenys neatsako civiline tvarka, jeigu investicinis

sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik santraukoje (įskaitant ir

santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai santrauka,

skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti, neteisinga arba

prieštaringa.

institucija turi teisę reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių

siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo, kai emitento

buveinė yra ne valstybėje narėje, pateiktų dokumentą, kuriame būtų nurodyti ir

kurį pasirašytų asmenys, atsakingi už kiekvieno iš prospekte pateikiamos

informacijos punkto teisingumą ir išsamumą, įskaitant Lietuvos Respublikos

konsultantus, dalyvaujančius rengiant prospektą ar konsultuojančius emitentą,

vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipiasi dėl prospekto

patvirtinimo.

8

straipsnis. Prospekto tvirtinimas

skelbiamas tik priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės

kompetentingos institucijos patvirtintas prospektas.

sprendimą dėl prospekto patvirtinimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per

10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo tvirtinti informuoja emitentą,

vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių

įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir Europos vertybinių popierių ir

rinkų instituciją. Tuo pačiu metu priežiūros

institucija

pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai patvirtinto

prospekto kopiją.

vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi, išleido (leidžia) emitentas,

kurio vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir

kuris anksčiau viešai nesiūlė vertybinių popierių, šio straipsnio 2 dalyje

nurodytas terminas yra 20 darbo dienų.

priežiūros institucija šiame straipsnyje nustatytais terminais jokio sprendimo

nepriima, laikoma, kad prospektas nepatvirtintas.

priežiūros institucijai pateikiami ne visi būtini dokumentai arba ji turi rimtų

priežasčių reikalauti papildomos informacijos, priežiūros institucija ne

vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo patvirtinti prospektą pateikimo

informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją arba asmenį, kuris kreipėsi

dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kad turi

būti pateikti papildomi dokumentai ar informacija. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nustatyti terminai pradedami skaičiuoti po to, kai pateikiami visi būtini

dokumentai ir informacija.

institucija, iš anksto informavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų

instituciją ir gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos

išankstinį sutikimą, turi teisę perduoti jai tvirtinti prospektą. Apie

sprendimą perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai

institucijai priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio

sprendimo priėmimo praneša emitentui, vertybinių popierių siūlytojui ar

asmeniui, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai

pradedami skaičiuoti nuo priežiūros institucijos sprendimo perduoti prospektą

tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai priėmimo.

institucija, gavusi prašymą patvirtinti prospektą, turi teisę:

1) reikalauti,

kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prospekte

pateiktų informaciją, būtiną investuotojų interesų apsaugai;

2) reikalauti,

kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat jų

kontroliuojami ar juos kontroliuojantys asmenys pateiktų priežiūros institucijai

papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui dėl prospekto

patvirtinimo priimti;

3) reikalauti,

kad emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, vadovai ir

auditoriai, taip pat tarpininkai, kurie vertybinius popierius viešai siūlo ar

kreipiasi dėl jų įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pateiktų

priežiūros institucijai papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl

prospekto patvirtinimo priimti.

institucija priima sprendimą dėl prospekto patvirtinimo patikrinusi, ar

prospektas išsamus, įskaitant tai, ar jame pateikta informacija suprantama ir

nėra prieštaringa. Prospekto patvirtinimas reiškia, kad prospekte pateikta

informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas

informacijos pateikimo taisykles, tačiau neužtikrina pateiktos informacijos

teisingumo ir negali būti laikomas priežiūros institucijos rekomendacija

investuotojams.

1) emitentas pateikė informaciją prospekte ne pagal šiame įstatyme

ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles;

2) emitentas nepateikė priežiūros institucijos patvirtintose

taisyklėse nustatytų dokumentų ar paaiškinimų arba paaiškėjo, kad jie yra

neteisingi;

3) emitento vertybiniai popieriai viešai siūlomi nesilaikant

Lietuvos Respublikos įstatymų ar priežiūros institucijos nutarimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

9 straipsnis. Prospekto paskelbimas

vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių

popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, patvirtintą prospektą

pateikia priežiūros institucijai ir jį viešai paskelbia nedelsdamas, ne vėliau

kaip iki vertybinių popierių viešo siūlymo pradžios ar įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris

kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

viešai paskelbę prospektą, turi jį iš karto šio įstatymo 28 straipsnio

nustatyta tvarka įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.

laikomas viešai paskelbtu, jeigu jis paskelbiamas:

1) bent viename

nacionaliniame Lietuvos Respublikos laikraštyje, kai vertybiniai popieriai bus

viešai siūlomi arba siekiama juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje

Lietuvos Respublikoje, arba

2) kaip

brošiūra, kuri yra nemokamai platinama emitento buveinėje, reguliuojamos

rinkos, kurioje bus prekiaujama vertybiniais popieriais, operatoriaus buveinėje

arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (įskaitant mokėjimo

tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, buveinėse

visiems to pageidaujantiems asmenims, arba

3) elektronine

forma emitento interneto svetainėje ir tarpininkų (įskaitant mokėjimo

tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, interneto

svetainėse, arba

4) elektronine

forma reguliuojamos rinkos, kurioje siekiama vertybinius popierius įtraukti į

prekybą, operatoriaus interneto svetainėje.

prospektas paskelbiamas šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu būdu,

jis papildomai turi būti paskelbtas elektronine forma šio straipsnio 2 dalies 3

punkte nustatyta tvarka. Elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje

išspausdinta kopija turi būti nemokamai pateikiama investuotojui, jeigu jis to

prašo. Prospekto kopiją turi pateikti emitentas, vertybinių popierių siūlytojas

arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, arba tarpininkai, parduodantys arba kitaip platinantys

vertybinius popierius.

institucija savo interneto svetainėje skelbia per paskutinius 12 mėnesių

patvirtintų prospektų sąrašą.

prospektas sudarytas iš atskirų dokumentų ir (arba) informacija pateikiama

nuorodų būdu, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti

skelbiami atskirai vienas nuo kito, tik visi prospektą sudarantys dokumentai ir

informacija turi būti viešai prieinami ir teikiami nemokamai šio straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Kiekviename atskirai paskelbtame dokumente turi

būti nurodyta, kur yra paskelbti kiti prospektą sudarantys dokumentai.

paskelbto prospekto, jo priedų tekstas ir forma turi atitikti priežiūros

institucijos patvirtinto prospekto, jo priedų tekstą ir formą.

10 straipsnis. Prospekto galiojimas ir

prospekto priedas

galioja 12 mėnesių po paskelbimo, jeigu yra laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida ar netikslumas, susiję su prospekte

pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui,

atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki viešo siūlymo pabaigos arba

iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, turi būti nurodyti prospekto

priede. Prospekto priedas tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir pats prospektas,

tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo, o skelbiamas

tokia tvarka, kokia buvo paskelbtas pats prospektas. Santrauka, įskaitant jos

vertimą, taip pat turi būti papildyta atsižvelgiant į prospekto priede pateiktą

naują informaciją. Investuotojai, kurie iki prospekto priedo paskelbimo

išreiškė sutikimą įsigyti vertybinių popierių ar juos pasirašyti, turi teisę

per 5 darbo dienas nuo prospekto priedo paskelbimo atšaukti savo sutikimą, o

emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo per 10

darbo dienų grąžinti jų įnašus be jokių atskaitymų.

sprendimą dėl prospekto priedo patvirtinimo priežiūros institucija šio įstatymo

8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja emitentą, vertybinių popierių

siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Tuo pačiu metu priežiūros institucija pateikia Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai patvirtinto prospekto priedo kopiją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

11

straipsnis. Vertybinių popierių reklama

rūšies reklama, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu ar įtraukimu į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, galima tik laikantis šio straipsnio 2–6 dalyse

nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų reikalavimų privaloma

laikytis tais atvejais, kai paskelbti prospektą privaloma.

būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje turi būti patvirtinama, kad

prospektas yra arba bus paskelbtas, ir nurodoma, kur investuotojai jį gali arba

galės gauti.

pateikiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti. Reklamoje pateikiama

informacija turi atitikti prospekte esančią informaciją (kai prospektas jau

paskelbtas) arba informaciją, kurią būtina paskelbti prospekte (kai prospektas

bus paskelbtas vėliau).

rašytine forma atskleista informacija, susijusi su viešu siūlymu ar vertybinių

popierių įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi atitikti prospekte

esančią informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar informacija buvo paskelbta reklamos

tikslais.

arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją

profesionaliesiems investuotojams ar specialioms investuotojų kategorijoms

(įskaitant informaciją, atskleidžiamą su vertybinių popierių siūlymu

susijusiuose susirinkimuose), ta informacija turi būti įtraukiama į prospektą

arba prospekto priedą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

įstatymą ar priežiūros institucijos patvirtintas taisykles parengti prospektą

neprivaloma, o emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią

informaciją šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims, ta informacija

visiems šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims turi būti atskleidžiama

vienodomis sąlygomis.

laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, prižiūri priežiūros

institucija. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo

pažeistos šio straipsnio nuostatos, turi teisę sustabdyti reklamą ir nustatyti

ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems

reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai

nepašalinami arba neįvykdomi kiti priežiūros institucijos nurodymai, ji turi

teisę uždrausti vertybinių popierių reklamą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigto emitento kitoje valstybėje narėje įgyvendinamo vertybinių popierių

viešo siūlymo ir vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje

ypatumai

institucija, gavusi emitento arba už prospekto parengimą atsakingo asmens

prašymą leisti vertybinius popierius viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo prašymo gavimo, kai prašymas pateikiamas kartu su patvirtintu

prospektu, arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prospekto patvirtinimo, kai

prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, perduoda priimančiosios

valstybės narės kompetentingai institucijai prospekto kopiją, taip pat jai ir

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai prospekto patvirtinimo pažymą,

liudijančią, kad prospektas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jeigu

priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatyta, kad turi būti

pateikiamas prospekto santraukos vertimas, priežiūros institucija

priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai papildomai perduoda

emitento ar kito už prospekto parengimą atsakingo asmens parengtą prospekto

santraukos vertimą, taip pat prospekto priedą, kai pagal šį įstatymą privaloma

pateikti prospekto priedą.

šiame įstatyme nustatytas pagrindas neteikti prospekte tam tikros informacijos,

šis pagrindas ir informacijos nepateikimą pateisinantys motyvai turi būti

nurodyti prospekto patvirtinimo pažymoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

13 straipsnis. Emitento, kurio buveinės

valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleistų vertybinių popierių viešas

siūlymas ir įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje

kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleisti vertybiniai

popieriai gali būti viešai siūlomi ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje

rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai buveinės valstybės narės

kompetentinga institucija perduoda priežiūros institucijai prospekto

kopiją ir jo patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas pagal

buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus.

prospektas parengtas ne lietuvių kalba, kartu su prospekto kopija ir jo

patvirtinimo pažyma turi būti perduodamas prospekto santraukos vertimas į

lietuvių kalbą, taip pat prospekto priedai, kai pagal buveinės valstybės narės

teisės aktus privaloma pateikti prospekto priedus.

priežiūros institucija nustato, kad emitentas arba už viešą siūlymą atsakingos

finansų įstaigos pažeidė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra viešai

siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie nustatytus

pažeidimus ji turi nedelsdama pranešti emitento buveinės valstybei narei ir

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu emitentas arba už

viešą siūlymą atsakinga finansų įstaiga, nepaisydama buveinės valstybės narės

kompetentingos institucijos pritaikytų poveikio priemonių, ir toliau

pažeidinėja šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus

arba jeigu paaiškėja, kad pritaikytos poveikio priemonės buvo nepakankamos,

priežiūros institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės

kompetentingą instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją,

imasi visų būtinų priemonių investuotojų interesams apsaugoti. Priežiūros

institucija nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių

ir rinkų instituciją apie priemones, kurių buvo imtasi.

institucija savo interneto svetainėje skelbia pagal šį straipsnį gautų

prospektų ir visų jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašą, taip pat, jei taikoma,

interneto nuorodą į šiuos dokumentus, paskelbtus buveinės valstybės narės

kompetentingos institucijos, emitento arba reguliuojamos rinkos interneto

svetainėje. Paskelbtas prospektų ir jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašas

nuolat atnaujinamas ir kiekvienas įrašas interneto svetainėje laikomas ne

trumpiau kaip vienus metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

14

straipsnis. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai

institucija turi teisę patvirtinti emitento, kurio buveinė yra ne valstybėje

narėje, o buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį yra

Lietuvos Respublika, prospektą dėl vertybinių popierių viešo siūlymo ar

įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prospektas parengtas pagal

valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus ir jeigu:

1) prospektas

parengtas pagal vertybinių popierių komisijų tarptautinių organizacijų

patvirtintus tarptautinius standartus, įskaitant Tarptautinės vertybinių

popierių komisijų organizacijos (IOSCO) patvirtintus Atskleidimo standartus;

2) pateikiamai

informacijai keliami reikalavimai (įskaitant finansinio pobūdžio informaciją)

atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus.

popieriai, kuriuos išleido šio straipsnio 1 dalyje nurodytas emitentas, viešai

siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose

valstybėse narėse arba vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos

Respubliką, turi būti laikomasi šio įstatymo 12 ir 15 straipsnių reikalavimų.

15 straipsnis. Prospekto kalba, kai

emitento buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika

vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje bus siekiama tik Lietuvos Respublikoje, prospektas turi

būti parengtas lietuvių kalba.

vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje bus siekiama vienoje ar keliose valstybėse narėse,

išskyrus Lietuvos Respubliką, prospektas emitento, vertybinių popierių

siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas priimančiųjų

valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.

Priežiūros institucijai teikiamas tvirtinti prospektas emitento, vertybinių

popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo

į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas lietuvių arba

anglų kalba.

vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje bus siekiama Lietuvos

Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, prospektas,

teikiamas tvirtinti priežiūros institucijai, turi būti parengtas lietuvių arba

anglų kalba. Tuo atveju, kai prospektas parengtas lietuvių kalba, emitento,

vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių

popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu papildomai

turi būti pateikiamas prospekto vertimas į kiekvienos priimančiosios valstybės

narės kompetentingai institucijai priimtiną kalbą arba anglų kalbą. Tuo atveju,

kai prospektas parengtas anglų kalba, turi būti papildomai pateikiama prospekto

santrauka lietuvių kalba.

ne nuosavybės vertybinius popierius, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra

ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, siekiama įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, prospektas emitento, vertybinių

popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl tokių vertybinių popierių

įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas

buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms

institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Jeigu šie vertybiniai popieriai

bus įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje,

papildomai turi būti parengta prospekto santrauka lietuvių kalba.

16

straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta

popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo

jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir reguliuojamos

rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis

priemonėmis pagal priežiūros institucijos patvirtintas taisykles.

vertybinių popierių apyvartos metu visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai

turinčių teisę įsigyti vertybinių popierių investuotojų grupei, turi būti

užtikrintos vienodos vertybinių popierių įsigijimo sąlygos. Kiekvienam

investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šiame skirsnyje

nustatyta tvarka parengtu, patvirtintu ir paskelbtu prospektu.

nurodyta vertybinių popierių platinimo tvarka, apmokėjimo tvarka ir terminai

platinimo metu gali būti pakeisti tik priežiūros institucijos išduotu leidimu.

Tokiu atveju šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti

patvirtintas ir paskelbtas prospekto priedas. Draudžiama keisti vertybinių

popierių emisijos kainą, nominaliąją vertę, klasę ar rūšį.

vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai

tarpininkas vykdo jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš

emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą.

akcijas pasirašo ar įgyja asmuo, veikiantis savo vardu, bet šios bendrovės

interesais ir (arba) bendrovės lėšomis, laikoma, kad akcijas pasirašo ar įgyja

pati bendrovė, kurios akcijos pasirašomos ar įgyjamos. Bendrovei, įgyjančiai

savo išleistas akcijas iš vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko,

kuris jas supirko įgyvendindamas kainų stabilizavimą pagal 2003 m. gruodžio 22

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003 nuostatas, netaikomas

reikalavimas pateikti oficialų siūlymą.

draudžiama įsigyti savo paties išleidžiamų vertybinių popierių.

17

straipsnis. Antrinė vertybinių popierių apyvarta

Antrinė

vertybinių popierių apyvarta turi būti vykdoma vadovaujantis Finansinių

priemonių rinkų įstatymo nuostatomis.

18

straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas

kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi

pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais

popieriais, operatoriui, priežiūros institucijai ir šio įstatymo 28 straipsnio

nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos

informacijos bazę, paskelbti savo interneto svetainėje informacinį pranešimą

apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir

trumpas turinys.

straipsnio 1 dalyje nurodyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo

emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos

nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos

informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir

pateikti jį tik priežiūros institucijai su žyma „Konfidenciali informacija“.

Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir

nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Informacijos

konfidencialumo pabaigos dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti emitentą

paskelbti informaciją apie esminį įvykį anksčiau, negu emitento nustatyta

atskleidimo diena, jeigu:

1)

nebėra šioje dalyje nurodyto pagrindo neskelbti informacijos arba

2)

informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota.

3.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę nustatyti papildomus informacijos

apie esminius įvykius pateikimo reikalavimus, taikomus emitentams, kurių

vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PERIODINĖS

IR EINAMOSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

19

straipsnis. Taikymo sritis

1.

Šiame skirsnyje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir

saugojimo reikalavimai yra taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra

Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne

Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi

tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais yra leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje.

2.

Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė yra:

1)

valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės

vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra mažesnė kaip 1

000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra registruota emitento

buveinė;

2)

ne valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne

nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra

mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kuri yra laikoma

buveinės valstybe nare pagal šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus;

3)

šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytiems emitentams – ta valstybė narė,

kurioje emitentas turi registruotą buveinę arba kurioje emitento vertybiniai

popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė

narė nustatoma emitento pasirinkimu. Emitentas gali pasirinkti tik vieną

valstybę narę, kuri ne trumpiau kaip 3 metus bus jo buveinės valstybe nare,

išskyrus atvejus, kai emitento vertybiniais popieriais daugiau neprekiaujama

valstybės narės reguliuojamoje rinkoje. Apie buveinės valstybės narės

pasirinkimą emitentas privalo informuoti pasirinktos valstybės kompetentingą

instituciją ir paskelbti viešai šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne

Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją šiame

skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi

arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija turi teisę netaikyti emitentui, kurio buveinė yra ne

valstybėje narėje, šio skirsnio reikalavimų, jeigu periodinė ir einamoji

informacija parengta ir atskleista pagal valstybės, kurioje yra emitento

buveinė, teisės aktų reikalavimus, kurie priežiūros institucijos sprendimu

laikomi lygiaverčiais šiame skirsnyje nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju

priežiūros institucija apie pritaikytą išimtį informuoja Europos vertybinių

popierių ir rinkų instituciją.

4.

Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi atviro tipo kolektyvinio

investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

20

straipsnis. Periodinės informacijos atskleidimas

priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi parengti ir viešai paskelbti,

įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pateikti priežiūros

institucijai šią periodinę informaciją:

1) metinę informaciją;

2) tarpinę informaciją.

parengti tarpinę informaciją taikomi emitentams, kurių vertybiniais popieriais

leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.

skelbimui ir saugojimui Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje yra

taikomi šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Emitentas privalo

sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui

neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje nurodyta periodine informacija

ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už

periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas

mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.

straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai:

1) kurių

išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vieno vieneto nominalioji vertė yra

ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų;

2) valstybė

narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių

narių centriniai bankai ir viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra

bent viena valstybė narė.

1 dalyje nustatytos pareigos parengti tarpinę informaciją neturi kredito

įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat

arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių

vertybinių popierių bendra nominalioji vertė nesiekia 100 milijonų eurų ir

nebuvo skelbtas prospektas.

straipsnio 1 dalyje nurodytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą

yra atsakingas emitentas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai. Be

šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir

kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti

atsakingi asmenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos,

juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas.

21

straipsnis. Metinė informacija

1.

Metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių

patikrintas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų

žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos

standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą,

įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad

metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga,

emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais

susiduriama, aprašymu.

2.

Jeigu emitentas privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines

ataskaitas, metinę informaciją sudaro audituotos metinės

konsoliduotosios finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas konsoliduotasis

metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, metinės

konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos

standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius

ir pinigų srautus, kad konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai

nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir įmonių grupės būklė

kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Jeigu emitentas privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines

ataskaitas, į metinės informacijos sudėtį taip pat įeina patronuojančios įmonės

audituotos metinės finansinės ataskaitos su pridėtu atsakingų asmenų patvirtinimu

ir patronuojančios įmonės metinis pranešimas. Rengiant konsoliduotąjį metinį

pranešimą, patronuojančios įmonės metinis pranešimas gali būti sujungtas su

konsoliduotuoju metiniu pranešimu.

kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis

laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso.

Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma,

metiniame pranešime turi būti konkrečiai nurodyta, kokių nuostatų ir dėl kokių

priežasčių nesilaikoma.

4.

Metinė informacija kartu su auditoriaus išvada turi būti paskelbtos viešai ir

pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių

metų pabaigos.

Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti

tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios

finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais

apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje įsteigtų

emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje

rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir

metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos

turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais

buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais.

Valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės

konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis

valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų

reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės

ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti

sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai

priimtais apskaitos principais.

6.

Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų metiniam ir konsoliduotajam

metiniam pranešimui, nustatyti kitus reikalavimus, tikslinti šiame straipsnyje

nurodytos informacijos viešo paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

22

straipsnis. Tarpinė informacija

informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys

(toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir atsakingų asmenų patvirtinimas,

kad, jų žiniomis, tarpinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus

apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą,

įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Rengiant 6 mėnesių tarpinę informaciją, papildomai turi būti parengtas 6

mėnesių tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų

žiniomis, tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos

apžvalga.

emitentas privalo sudaryti tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį

(toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos), tarpinę informaciją

sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir

atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinės konsoliduotosios

finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka

tikrovę ir teisingai parodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę

būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Rengiant 6 mėnesių tarpinę

informaciją, papildomai turi būti parengtas 6 mėnesių konsoliduotasis tarpinis

pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis,

konsoliduotajame tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir

veiklos apžvalga.

informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta priežiūros institucijai

pasibaigus atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 2

mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos. Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių

ataskaitų ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas,

tarpinė informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta priežiūros

institucijai kartu su auditoriaus išvada.

Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti

tvarkoma vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, tarpinės

finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi

būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, taikomais

tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir tarpinėms konsoliduotosioms finansinėms

ataskaitoms, ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų,

kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje

vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir tarpinės

finansinės ataskaitos bei tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi

būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais

buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais.

Valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės

konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis

valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų

reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės

ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos

vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais

apskaitos principais. Tuo atveju, kai tarpinės finansinės ataskaitos ir

tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis ne

tarptautiniais apskaitos standartais, tarpines finansines ataskaitas ir

tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau

sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis

raštas.

institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų tarpiniam ir konsoliduotajam

tarpiniam pranešimui, nustatyti minimalų tarpinių finansinių ataskaitų ir

tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, rengiamų vadovaujantis ne tarptautiniais

apskaitos standartais, turinį, kitus reikalavimus, tikslinti šiame straipsnyje

nurodytos informacijos viešo paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai

tvarką.

23

straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą

5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75 ir 95 procentus balsų emitento visuotiniame

akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos

dienas, pranešti priežiūros institucijai ir emitentui turimų balsų kiekį. Šią

pareigą asmuo turi ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos didėjimo ar

mažėjimo tvarka.

straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie

nustatyto kiekio balsų įgijimą ar praradimą arba pagal aplinkybes turi apie tai

sužinoti.

tiesiogiai ar netiesiogiai turintis vertybinius popierius, kurie pagal formalų

susitarimą jų savininkui pareiškus iniciatyvą suteikia ateityje teisę įgyti jau

išleistų emitento akcijų.

įmonė, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti metines

konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jeigu apie tai praneša įmonę

patronuojanti įmonė ar pastarąją patronuojanti įmonė.

asmuo, įsigijęs emitento akcijų tik tarpuskaitos ir atsiskaitymo per įprastinį

trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais. Ilgiausia galima trumpo atsiskaitymo ciklo

trukmė yra 3 prekybos dienos nuo sandorio sudarymo.

sąskaitų tvarkytojai, kurie, veikdami kaip sąskaitų tvarkytojai, akcininkų

susirinkimuose turi teisę balsuoti akcijų suteikiamais balsais tik pagal

klientų instrukcijas, pateiktas raštu ar elektroninėmis priemonėmis.

formuotojas, jeigu jis, vykdydamas rinkos formuotojo veiklą, nedalyvauja

valdant emitentą, kurio visuotiniame akcininkų susirinkime įgijo ar perleido 5

procentus ar šią ribą viršijančius balsus, ir jeigu dėl tokio akcijų įgijimo ar

kainos palaikymo jis nedaro įtakos emitentui. Apie naudojimąsi šia išimtimi

rinkos formuotojas per 4 prekybos dienas privalo pranešti kompetentingai

institucijai.

8.

Emitentas per 3 prekybos dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo

gavimo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbia pranešime

pateiktą informaciją ir įdeda ją į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.

dalyje nustatytos pareigos, iki tinkamo šių duomenų atskleidimo teisės aktų

nustatyta tvarka momento neturi teisės turėti to emitento visuotiniame

akcininkų susirinkime daugiau balsų negu paskutinė riba, apie kurią jis

tinkamai informavo. Be to, teismo tvarka gali būti panaikinti visi sprendimai,

priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo, jeigu

šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės

ar neturtinės teisės.

detalizuojančius šiame straipsnyje nustatytas emitento ir kitų asmenų pareigas

ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo turinį ir pranešimo tvarką.

24

straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka

balsuoti, kurią:

1) suteikia

asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos

įkeistos ir įkeitimo sutartyje numatytas balsavimo teisės perdavimas įkaito

turėtojui);

2)

turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės

bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo;

3) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė

laikiną balsavimo teisių perleidimo sutartį;

4) suteikia jam

įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito

turėtojas gali naudotis akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis;

5) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę

naudotis visą savo gyvenimą ar apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už

asmens gyvenimo trukmę;

6) pagal šios dalies 1–5 punktus

turi asmens kontroliuojama įmonė;

7) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos

akcijos, jeigu jis, kai nėra kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis

savo nuožiūra;

8) suteikia akcijos, kurios yra įgytos jo naudai, tačiau kito

asmens vardu;

9) asmuo gali naudoti savo nuožiūra pagal įgaliojimą arba kitais

atstovavimo pagrindais;

10) suteikia

asmens sutuoktinio turimos akcijos, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį

vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

vadovų balsus, jeigu priežiūros institucija, įvertinusi vadovo pateiktus jo

nepriklausomo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip.

pačios klasės akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, net jeigu naudojimasis

šiomis teisėmis yra sustabdytas.

netaikomi Europos centrinio banko sistemos nariams, atliekantiems monetarines

funkcijas, taip pat vykdantiems įkeitimo, atpirkimo arba kitus tolygius

likvidumo sandorius mokėjimų sistemoje arba pinigų politikos tikslais. Ši

išimtis taikoma trumpalaikiams sandoriams, jeigu akcijoms suteiktomis balsavimo

teisėmis nebus naudojamasi.

balsavimo teisės, turimos pagal šį ir šio įstatymo 23 straipsnius, būtų

skaičiuojamos kartu su valdymo įmonės turimomis balsavimo teisėmis, kurios

suteiktos valdymo įmonės Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme

nustatytomis sąlygomis valdomoms akcijoms, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi

balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės. Ši išimtis

netaikoma, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės

kontroliuojama įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas ir valdymo

įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteikiamomis

balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir

netiesiogines patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos

įmonės instrukcijas.

patronuojančios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šio įstatymo 23 ir šį

straipsnius, būtų skaičiuojamos kartu su finansų maklerio įmonės turimomis

balsavimo teisėmis, kurios suteiktos klientų atžvilgiu pagal Finansinių

priemonių rinkų įstatymą valdomoms akcijoms, jeigu:

1) finansų maklerio įmonė turi teisę teikti Finansinių

priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 4 punkte nustatytą finansinių

priemonių portfelio valdymo paslaugą ir

2) finansų maklerio įmonė gali naudotis šioms akcijoms

suteiktomis balsavimo teisėmis pagal rašytines arba elektroninėmis priemonėmis

pateiktas klientų instrukcijas, ir

3) finansų maklerio įmonė naudojasi turimomis balsavimo

teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė

investavo į finansų maklerio įmonės valdomas akcijas ir finansų maklerio įmonė

neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteiktomis balsavimo

teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines

patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės

instrukcijas.

25 straipsnis. Emitento pareiga pranešti apie

savo akcijų įsigijimą ar jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją

emitento naudai, įsigijęs arba perleidęs 5 arba 10 procentų savo akcijų, ne

vėliau kaip per 4 prekybos dienas privalo šio įstatymo 28

straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į

Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai turimų akcijų

santykinį kiekį. Ši pareiga yra ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos

didėjimo arba mažėjimo tvarka. Santykinis akcijų kiekis apskaičiuojamas

atsižvelgiant į bendrą akcijų, kurioms suteiktos balsavimo teisės, kiekį.

dalyje nustatytas ribas, emitentas privalo šio įstatymo 28

straipsnyje nustatyta tvarka viešai paskelbti ir

įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai ir

pateikti savo interneto svetainėje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų

suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir

jų nominaliąją vertę. Ši informacija turi būti skelbiama kiekvieno kalendorinio

mėnesio, per kurį nurodyti duomenys pasikeitė, pabaigoje.

įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai

paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

priežiūros institucijai informaciją apie visus įvairių klasių akcijų ir emitento

išleistų išvestinių vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus.

įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai

paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

priežiūros institucijai informaciją apie visus

jo išleistų vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus, atsiradusius

dėl skolos vertybinių popierių emisijos sąlygų ar palūkanų normos pasikeitimo.

šio

įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai

paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti

priežiūros institucijai informaciją apie

kiekvieną naują skolos vertybinių popierių emisiją, pirmiausia apie jų

garantijas ir užtikrinimą. Šios pareigos neturi viešosios tarptautinės

organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė.

privalo raštu pateikti priežiūros institucijai emitento steigimo dokumentų ar

įstatų pakeitimų projektą ne vėliau kaip tą dieną, kai emitento akcininkams

sudaroma galimybė susipažinti su šiuo projektu. Įstatymų nustatyta tvarka

įregistravus emitento steigimo dokumentų ar įstatų pakeitimus, šie pakeitimai

turi būti nedelsiant raštu pateikti priežiūros institucijai.

kuriuose detalizuojamos šiame straipsnyje nustatytos emitento pareigos ir šiame

straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo priežiūros institucijai tvarka.

26 straipsnis. Informacijos

pateikimas emitento išleistų vertybinių popierių savininkams

vertybinių popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas

teises, kurias suteikia šie vertybiniai popieriai.

savininkams būtų prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija,

suteikianti jiems galimybę naudotis savo teisėmis. Vertybinių popierių

savininkams neturi būti draudžiama naudotis savo teisėmis per kitus asmenis,

įgaliotus pagal emitento buveinės valstybės narės teisės aktus.

1) pateikti informaciją apie vertybinių popierių savininkų

susirinkimų vietą, laiką, darbotvarkę, bendrą vertybinių popierių kiekį, jiems

suteiktas balsavimo teises ir vertybinių popierių savininkų teisę dalyvauti

susirinkimuose, taip pat kitą teisės aktuose nustatytą informaciją;

2) kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti emitento išleistų

vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą

arba jo prašymu po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti išspausdintą

popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo atstovauti

akcininkui formą;

3) paskirti savo atstovu finansų įstaigą, per kurią emitento

išleistų vertybinių popierių savininkai galėtų naudotis savo finansinėmis

teisėmis;

4) skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų

paskirstymo ir mokėjimo, palūkanų mokėjimo, skolos grąžinimo, naujų vertybinių

popierių emisijos, vertybinių popierių konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba

panaikinimo.

kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų,

savininkai, emitentas gali susirinkimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę

narę, jeigu joje prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija,

suteikianti galimybę skolos vertybinių popierių savininkams naudotis savo

teisėmis.

savininkams gali būti perduota elektroninėmis priemonėmis, kai:

1) sprendimas dėl galimybės perduoti informaciją elektroninėmis

priemonėmis priimamas vertybinių popierių savininkų susirinkime;

2) naudojimasis elektroninėmis priemonėmis nepriklauso nuo

vertybinių popierių savininko, jo atstovo arba šio įstatymo 24 straipsnio 1

dalies 2–10 punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų buveinės

arba rezidencijos vietos;

3) yra parengtos identifikavimo priemonės, kad vertybinių popierių

savininkai, jų atstovai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta

teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų tinkamai

informuojami;

4) vertybinių popierių savininkai arba šio įstatymo 24 straipsnio

1 dalies 2–6 punktuose nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys,

turintys teisę įsigyti, perleisti balsavimo teises arba naudotis jomis, yra

raštu patvirtinę apie sutikimą gauti informaciją elektroninėmis priemonėmis.

Šie asmenys turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad informacija būtų pateikiama

raštu;

5) bet kokį sąnaudų, susijusių su informacijos perdavimu

elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas nustatė laikydamasis šio straipsnio 1

dalyje nustatyto lygių galimybių principo.

27 straipsnis. Reglamentuojamos

informacijos kalba

vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos

Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama

informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis. Jeigu

emitento, kurio vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje

rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos

Respublika, reglamentuojama informacija emitento pasirinkimu turi būti viešai

paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis arba anglų kalba. Jeigu vertybiniai

popieriai viešai siūlomi tik Lietuvos Respublikoje, reglamentuojama informacija

turi būti viešai paskelbta lietuvių kalba.

vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės

valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama

informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis ir emitento

pasirinkimu priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms

priimtina kalba arba anglų kalba. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi

arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje,

kuri nėra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose

valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta

lietuvių arba anglų kalba ir emitento pasirinkimu kitų priimančiųjų valstybių

narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba bei

buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba, jeigu

vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti

reguliuojamoje rinkoje emitento buveinės valstybėje narėje.

vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos

Respubliką, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama

informacija emitento pasirinkimu turi būti viešai paskelbta priimančiųjų

valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.

vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento

sutikimo, šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų privalo laikytis

asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje be emitento sutikimo ir tais vertybiniais popieriais buvo leista

prekiauti.

akcininkai ir šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nurodyti asmenys

reglamentuojamą informaciją turi teisę pateikti tik anglų kalba.

nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, leidžiama prekiauti

reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojama

informacija emitento arba asmens, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo

į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pasirinkimu turi būti

pateikta buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių

kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.

28 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos

skelbimas ir saugojimas

1.

Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo

nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka viešai paskelbti

reglamentuojamą informaciją.

2.

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje

rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl

vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento

sutikimo, reglamentuojamą informaciją privalo viešai paskelbti Lietuvos

Respublikoje ir visose kitose valstybėse narėse. Kiti emitentai, kurių

vertybiniais popieriais nėra leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje

ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojamą informaciją viešai skelbia tik

Lietuvos Respublikoje.

asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, reglamentuojamą informaciją

privalo paskelbti patys arba per viešosios informacijos skleidėją ar

reguliuojamos rinkos operatorių.

reglamentuojamos informacijos paskelbimo ir jos pateikimo priežiūros institucijai reikalavimų.

5.

Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, viešai paskelbę

reglamentuojamą informaciją, turi ją iš karto įdėti į Centrinę reglamentuojamos

informacijos bazę, kurioje ši informacija turi būti saugoma ne trumpiau kaip 2

metus. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta reglamentuojama

informacija turi būti saugoma Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje

ne trumpiau kaip 5 metus.

6.

Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad Centrinė reglamentuojamos

informacijos bazė atitiktų saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo

ir galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus,

nediskriminacinę, neatlygintiną ir greitą prieigą prie saugomos informacijos.

Šiuo tikslu reguliuojamos rinkos operatorius nustato ir su priežiūros

institucija suderina detalią informacijos teikimo, saugojimo ir naudojimo

tvarką ir užtikrina, kad šios tvarkos būtų laikomasi. Informacijos skelbimo ir saugojimo

priežiūrą atlieka priežiūros institucija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

OFICIALUS SIŪLYMAS

29 straipsnis. Oficialaus siūlymo

taikymo sritis

1.

Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai taikomi

oficialiems siūlymams dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto nuosavybės

vertybinių popierių emitento išleistų vertybinių

popierių. Oficialiems siūlymams dėl vertybinių popierių, kuriuos išleido ne

Lietuvos Respublikoje įsteigtas nuosavybės vertybinių popierių emitentas, šio skirsnio reikalavimai, atsižvelgiant į šio

įstatymo 40 straipsnio nuostatas, taikomi, jeigu pagal šio įstatymo 39

straipsnį priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija.

siūlymams dėl šių vertybinių popierių:

1) kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių;

2) valstybių narių centrinių bankų vertybinių popierių.

privalomam oficialiam siūlymui, vartojamas terminas „oficialus siūlymas“.

30 straipsnis. Bendrieji oficialaus

siūlymo principai

Taikant šio skirsnio reikalavimus, turi būti vadovaujamasi šiais

principais:

1) visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, tos pačios klasės vertybinių popierių savininkams turi būti taikomos

vienodos oficialaus siūlymo sąlygos; jeigu asmuo įgyja bendrovės kontrolę, turi

būti ginami kiti tos bendrovės vertybinių popierių savininkai;

2) oficialus siūlymas turi būti paskelbtas nepažeidžiant

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, oficialaus siūlymo

teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių vertybinių popierių

rinkos skaidrumo ir vientisumo;

3) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos,

kad galėtų priimti kompetentingą sprendimą dėl oficialaus siūlymo; bendrovės,

dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai, patardami

vertybinių popierių savininkams, privalo pareikšti savo nuomonę dėl siūlymo

įgyvendinimo poveikio užimtumui, darbo sąlygoms ir bendrovės verslo vietoms;

4) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

valdymo organai privalo veikti atsižvelgdami į visos bendrovės interesus ir

neatimti iš vertybinių popierių savininkų galimybės spręsti oficialaus siūlymo

naudingumo klausimus;

5) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

oficialaus siūlymo teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių

išleistiems vertybiniams popieriams neturi būti dirbtinai kuriamos rinkos, dėl

kurių nenatūraliai didėtų ar mažėtų vertybinių popierių kainos ir būtų

iškreiptas normalus rinkų veikimas;

6) oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik

įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus

ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu kitu būdu;

7) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

veikla neturi būti ribojama ilgiau, negu pagrįstai būtina dėl oficialaus

siūlymo įsigyti jos vertybinius popierius.

31 straipsnis. Pareiga

teikti privalomą oficialų siūlymą ir informavimo apie oficialų siūlymą tvarka

sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su

jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu

akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų

bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame

akcininkų susirinkime, jis privalo:

1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba

2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo

teisę suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas,

akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga taip pat taikoma asmeniui, kuris

įgijo kontrolę asmens, turinčio bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas

oficialus siūlymas, akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių

daugiau kaip 1/3 balsų.

3.

Asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais

asmenimis, įgijęs akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu

su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip

1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas,

visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4

prekybos dienas, viešai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas

oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje apie 1/3 balsų ribos

peržengimą ir apie savo ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą ar ketinimą

perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas, taip pat apie tai pranešti

priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl

kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas. Tokiu pačiu būdu turi būti

skelbiama informacija apie nustatytą balsų ribą viršijančių akcijų perleidimo

faktą, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomas

oficialus siūlymas neteikiamas.

kai asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą arba pagal aplinkybes turi

apie tai sužinoti.

dalyje nustatyto viešo paskelbimo apie ketinimą teikti privalomą oficialų

siūlymą privalo pateikti priežiūros institucijai cirkuliarą, kuriame nurodoma

pagrindinė informacija apie oficialų siūlymą. Cirkuliarus tvirtina priežiūros

institucija.

peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, netenka visų balsų

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame

akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai:

1) priežiūros institucija patvirtina privalomo oficialaus siūlymo

cirkuliarą arba

2) perleidžiamos akcijos, viršijančios 1/3 balsų ribą, ir šio

straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu ir nurodytiems subjektams pateikiama

informacija apie šią ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą ar kai dėl kitų

priežasčių turimas balsų kiekis sumažėja ir neviršija 1/3 balsų ribos.

nusprendęs teikti savanorišką oficialų siūlymą, privalo nedelsdamas apie tai

viešai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

įstatuose nurodytame šaltinyje, pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos

rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, ir per 20 dienų po viešo paskelbimo pateikti priežiūros institucijai

cirkuliarą.

32 straipsnis. Atvejai, kai privalomas

oficialus siūlymas neteikiamas

privalomą oficialų siūlymą, šios pareigos neturi, jeigu:

1) jis veikia sutartinai su asmeniu, kuriam tokia pareiga

atsiranda vienam;

2) balsų riba peržengiama dėl to, kad visi emitento vertybiniai

popieriai ar jų dalis keičiama į kuriamos naujos bendrovės (bendrovių)

vertybinius popierius proporcingai skaidymo būdu reorganizuojamo emitento ar

atskiriamo emitento įstatiniam kapitalui, o asmuo prieš tai jau buvo

įgyvendinęs oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors

ir buvo peržengęs balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti;

3) balsų riba peržengiama, kai bendrovė, kuri reorganizuojama

skaidymo būdu arba nuo kurios yra atskiriama nauja bendrovė, jau buvo

įgyvendinusi oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors

ir buvo peržengusi balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti, o

jos turėti vertybiniai popieriai pereina po skaidymo atsirandančioms

bendrovėms;

4) balsų riba peržengiama pagal Lietuvos Respublikos įmonių

restruktūrizavimo įstatymą vykdant emitento restruktūrizavimo planą;

5) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius iš

kontroliuojamo arba kontroliuojančio asmens; ši išimtis taikoma tik tol, kol

tarp pirkėjo ir pardavėjo išlieka šiame punkte nustatytas ryšys;

6) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius, kai

privalomas oficialus siūlymas įgyvendinamas kartu su kitais asmenimis ir riba

peržengiama asmeniškai;

7)

veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis

pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visus bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius už kainą, nustatytą

pagal šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, įgyja daugiau kaip 1/3 balsų

šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

peržengęs balsų ribą įsigydamas akcijas, dėl kurių jis yra išleidęs

tarptautinius depozitoriumo išduotus akcijų pakvitavimus.

33 straipsnis. Oficialaus siūlymo

įgyvendinimas

po priežiūros institucijos sprendimo patvirtinti cirkuliarą dienos. Oficialaus

siūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 14 dienų ir

ilgesnis kaip 70 dienų.

siūlymas, vertybinių popierių savininkams, šios bendrovės ir oficialaus siūlymo

teikėjo darbuotojams ar jų atstovams turi būti sudaromos vienodos galimybės

lengvai ir greitai gauti informaciją apie oficialų siūlymą.

pažeisti šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų

reikalavimai, ar paaiškėjo informacija, kuri gali turėti reikšmingą įtaką

asmens apsisprendimui pirkti ar parduoti vertybinius popierius, priežiūros

institucija turi teisę sustabdyti oficialaus siūlymo įgyvendinimą ir nustatyti

terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems reikalingiems veiksmams atlikti.

Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami arba neįvykdomi kiti

Komisijos nurodymai, ji turi teisę priimti sprendimą panaikinti cirkuliaro

patvirtinimą.

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik

pinigais. Savanoriško oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma pinigais arba

vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama valstybėje narėje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje, arba ir pinigais, ir minėtais vertybiniais popieriais.

Kai atsiskaitoma vertybiniais popieriais, pinigai visais atvejais turi būti

siūlomi kaip alternatyvi atsiskaitymo priemonė.

įgyvendinimo, įgyvendinimo sustabdymo, cirkuliaro tvirtinimo, skelbimo ir

atsiskaitymo už superkamus vertybinius popierius tvarką, taip pat būtiną

pateikti informaciją ir atvejus, kai galima keisti oficialaus siūlymo sąlygas

ar kai jis netenka galios.

34 straipsnis. Privalomo oficialaus

siūlymo kainos nustatymas

oficialaus siūlymo kaina turi būti teisinga. Kaina nustatoma vadovaujantis

šiais principais:

1) privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už

didžiausią vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per

12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos

peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą reguliuojamoje

rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6

mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais

popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje

prekybos sistemoje. Priežiūros institucija nustato

detalią vidutinės svertinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarką;

2) jeigu didžiausios vertybinių popierių, kuriuos oficialaus

siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje

nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainos negalima nustatyti ir

vertybiniais popieriais nebuvo prekiaujama nei reguliuojamoje rinkoje, nei

daugiašalėje prekybos sistemoje, privalomo oficialaus

siūlymo būdu superkamų vertybinių popierių kaina nustatoma atsižvelgiant į

turto vertintojo ne mažiau kaip dviem požiūriais nustatytą vertybinių popierių

vertę. Oficialaus siūlymo teikėjo pasirinktą turto vertintoją tvirtina

priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę nepatvirtinti turto vertintojo,

jeigu jis yra susijęs su oficialaus siūlymo teikėju ar kitais asmenimis,

turinčiais turtinių interesų dėl bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas

oficialus siūlymas, vertybinių popierių.

oficialaus siūlymo kainą šiais atvejais:

1) kai privalomo oficialaus siūlymo kaina buvo nustatyta pirkėjo

ir pardavėjo susitarimu;

2) kai manipuliuojama vertybinių popierių, kurie yra privalomo

oficialaus siūlymo objektas, rinkos kaina;

3)

kai įtakos vertybinių popierių rinkos kainoms turėjo nenumatyti įvykiai;

4) kai

privalomas oficialus siūlymas teikiamas praėjus reikšmingam laikotarpiui nuo

šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos;

5) kai

dėl kitų svarbių aplinkybių kyla pagrįstų įtarimų, kad siūloma kaina yra

neteisinga.

3.

Priežiūros institucija turi teisę leisti pakeisti

privalomo oficialaus siūlymo kainą, kai siekiama padėti finansinius nuostolius

patiriančiai įmonei.

institucijos sprendimas reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą

turi būti motyvuotas ir paskelbiamas viešai. Reikalaudama pakeisti privalomo

oficialaus siūlymo kainą, priežiūros institucija gali atsižvelgti į šiuos

kriterijus:

1) vidutinę

svertinę 6 mėnesių laikotarpio iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje

nurodytos balsų ribos peržengimo vertybinių popierių rinkos kainą

reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje;

2) likvidacinę

bendrovės vertę;

3) kitus

objektyvius analizuojant finansus plačiai taikomus vertinimo kriterijus.

balsų ribos peržengimo dienos iki privalomo oficialaus siūlymo galiojimo

pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis pateikė privalomą oficialų

siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, tai

privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta.

metus po privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių

popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs privalomą oficialų siūlymą, už didesnę

kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainų

skirtumą į privalomą oficialų siūlymą atsiliepusiems asmenims.

akcininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl šio straipsnio nustatyta tvarka

nustatytos privalomo oficialaus siūlymo kainos atitikties teisingumo

reikalavimams. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso

2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai.

8.

Šio straipsnio reikalavimai dėl privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymo mutatis

mutandis taikomi bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas

ir kuri įsteigta Lietuvos Respublikoje, vertybiniams popieriams, kuriais

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje

prekybos sistemoje neprekiaujama.

35 straipsnis. Bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, pareigos oficialaus siūlymo galiojimo metu

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus

siūlymo teikėjo valdymo organai privalo nedelsdami pranešti savo darbuotojų

atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams apie ketinimą teikti oficialų

siūlymą, o pateikus oficialų siūlymą – apie oficialaus siūlymo pateikimą.

Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus

siūlymo teikėjo valdymo organai taip pat privalo nedelsdami pateikti savo

darbuotojų atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams cirkuliarą, kai šis

paskelbiamas viešai.

teikiamas oficialus siūlymas, pateikti cirkuliarą. Bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai per 10 dienų po priežiūros

institucijos patvirtinto cirkuliaro paskelbimo dienos turi per cirkuliare

nurodytą visuomenės informavimo priemonę ir bendrovės, dėl kurios akcijų

teikiamas oficialus siūlymas, interneto svetainėje paskelbti motyvuotą savo

nuomonę apie oficialų siūlymą, įskaitant galimą oficialaus siūlymo įgyvendinimo

įtaką bendrovės interesams, įdarbinimo sąlygoms, darbuotojų skaičiui, taip pat

apie oficialaus siūlymo teikėjo strateginius planus, susijusius su bendrove,

dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir jų įtaką darbuotojų skaičiui

ir darbo vietoms.

valdymo organai turi supažindinti darbuotojų atstovus, o kai jų nėra, – pačius

darbuotojus su savo nuomone apie oficialų siūlymą. Tais atvejais, kai

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai iš

anksto gauna darbuotojų nuomonę apie oficialaus siūlymo įtaką darbuotojų

skaičiui, ši nuomonė kartu su bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, valdymo organų nuomone turi būti skelbiama bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, interneto svetainėje.

valdymo ar priežiūros organams draudžiama atlikti veiksmus, kurie labai

pablogintų šios bendrovės finansinę būklę ar kitaip kliudytų įgyvendinti

oficialų siūlymą.

įgyvendinti oficialų siūlymą netaikomas, jeigu tokiems veiksmams pritaria

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta

Lietuvos Respublikoje, visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organas, prieš

imdamasis veiksmų, kurie gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą,

išskyrus alternatyvių siūlymų ieškojimą, taip pat prieš išleisdamas vertybinius

popierius, dėl kurių atsirastų ilgalaikė kliūtis oficialaus siūlymo teikėjui

įgyti daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo gauti išankstinį

visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

akcininkų susirinkimo pritarimas turi būti gautas dėl valdymo ar priežiūros

organų veiksmų, atliekamų nuo šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodyto

viešo pranešimo apie 1/3 balsų ribos peržengimą arba šio įstatymo 31 straipsnio

7 dalyje nurodyto pranešimo apie ketinimą teikti savanorišką oficialų siūlymą iki

oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos.

valdymo ar priežiūros organų sprendimai, priimti iki šio straipsnio 6 dalyje

nustatyto laikotarpio, nėra nei visiškai, nei iš dalies įvykdyti, visuotinis

akcininkų susirinkimas turi pritarti arba patvirtinti su įprasta bendrovės, dėl

kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, verslo eiga nesusijusį sprendimą,

kurio įvykdymas gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.

8.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju pranešimas apie visuotinio akcininkų

susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame

šaltinyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo

dienos.

nustatytas valdymo organų pareigas atlieka bendrovės valdyba.

36 straipsnis. Apribojimai, susiję su

oficialaus siūlymo įgyvendinimu

teikėjui netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai, nustatyti

bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose, šios

bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų susitarimuose arba šios

bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.

įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodyti klausimai, negalioja jokie balsavimo

teisių apribojimai, nustatyti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, įstatuose, šios bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų

susitarimuose arba šios bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.

įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodyti klausimai, daugiabalsis vertybinis

popierius suteikia tik vieną balsą.

75 procentus ar daugiau balsavimo teisę suteikiančių akcijų, vertybinių

popierių perleidimo ar balsavimo teisių apribojimai, nurodyti šio straipsnio 1

ir 2 dalyse, taip pat bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, įstatuose nustatytos akcininkų specialiosios teisės skirti ar

atleisti valdybos narius netaikomi.

akcininkų susirinkime, kurį sušaukia oficialaus siūlymo teikėjas, siekdamas

pakeisti bendrovės įstatus, atleisti ar paskirti valdybos narius, daugiabalsis

vertybinis popierius suteikia tik vieną balsą.

teikėjas turi teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie tai privalo

viešai paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus

15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, turi būti teisingai kompensuojami.

Oficialaus siūlymo teikėjas privalo kompensavimo tvarką nustatyti cirkuliare.

Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos tiems vertybiniams popieriams, už kurių

suteikiamų balsų apribojimą yra kompensuojama specialiomis turtinėmis

privilegijomis. Ginčai dėl kompensacijų sprendžiami teismo tvarka.

37 straipsnis. Privalomas akcijų

pardavimas ir pirkimas

veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis,

įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises

suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento

visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti

emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias

akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.

sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 24

straipsnį. Jeigu emitentas yra išleidęs skirtingų klasių akcijų, balsai

skaičiuojami ir šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo ir pirkimo

taisyklės taikomos atskirai kiekvienai akcijų klasei. Kai akcininkas šiame

straipsnyje nustatyta tvarka perka akcijas veikdamas sutartinai su kitais

asmenimis:

1) sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės

įsigyti akcijas įvykdymą;

2) kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų įsigyjamų akcijų

kiekis yra proporcingas jo turimų emitento balsų kiekiui, buvusiam šio

straipsnio 6 dalyje nustatyto pranešimo emitentui pateikimo metu, jeigu

sutartinai veikiančių asmenų sutartyje nenumatyta kitaip.

per 3 mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo ar savanoriško oficialaus

siūlymo įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas

įgyvendinimo.

nustatoma vadovaujantis šiais principais:

1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais

sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo

akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento

visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo

mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas;

2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais

sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą

įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų,

suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame

akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo

būdu įsigyjant emitento akcijas, jeigu, oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu

įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo

pateiktas oficialus siūlymas, savininkai pardavė jam savo akcijas;

3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio

asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.

kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto

suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę

motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas

pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

galutinės kainos suderinimo dienos.

sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas išpirkti visas emitento akcijas,

privalo pateikti emitentui pranešimą apie akcijų išpirkimą. Šiame pranešime

turi būti nurodyta:

1) duomenys apie akcijas išperkantį akcininką, veikiantį

savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (fizinio asmens

vardas, pavardė, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės

adresas);

2) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar

kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, turimų akcijų kiekis pagal

klases ir jų suteikiami balsai;

3) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar

kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, reikalavimas, kad kiti

akcininkai parduotų visas jiems priklausančias atitinkamos klasės emitento

akcijas;

4) už akcijas siūloma kaina ir jos nustatymo būdas;

5)

akcijų išpirkimo tvarka.

pridedami dokumentai, pagrindžiantys akcijų kainos nustatymą:

1) šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais –

cirkuliaras ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita;

2) šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju – kiti

dokumentai, pagrindžiantys nustatytą akcijų kainą pagal pasirinktą jos

nustatymo būdą.

8.

Gavęs akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su

kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pranešimą, emitentas privalo ne

vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam akcininkui, priežiūros institucijai ir

reguliuojamos rinkos operatoriui registruotu laišku išsiųsti pranešimą apie

akcijų išpirkimą ir apie tai viešai paskelbti emitento įstatuose nurodytame

šaltinyje. Pranešime apie akcijų išpirkimą nurodoma:

1) emitento

pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

2) informacija,

pateikta pranešime emitentui pagal šio straipsnio 6 dalį;

3) informacija,

kuriame šaltinyje emitentas viešai paskelbė apie privalomą akcijų išpirkimą (ši

informacija nurodoma tik registruotu laišku siunčiamuose pranešimuose);

4)

šio straipsnio 9 dalyje nustatytas terminas, per kurį akcijos turi būti

parduotos arba užginčyta siūloma akcijų kaina;

5) informacija

apie tai, kad emitento buveinėje kiekvienas akcininkas gali susipažinti su

akcijų kainos nustatymą pagrindžiančiais dokumentais, pateiktais pagal šio

straipsnio 7 dalį.

90 dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje reikalaujamo viešo paskelbimo įstatuose

nurodytame šaltinyje visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie

akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su

kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime nurodytą

už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.

akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto

termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30

dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų

nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į depozitinę sąskaitą Civilinio

kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti

sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų

nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas

padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu,

kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje

dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę

turinčių faktų nustatymo nustatyta tvarka.

9 dalyje nustatyto termino dieną nesumoka už akcijas pasiūlytos kainos,

laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė, ir asmuo

praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje

nustatyta tvarka.

nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento

buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis

mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai.

Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų

išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo

įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai

neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame

straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms

akcijoms, įskaitant akcijas, parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą

pateikusiam akcininkui iki kreipimosi į teismą, turi būti taikoma ne mažesnė

kaina už tą, kuri nustatyta teismo nutartimi.

reikalauti, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais

sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95

procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus

visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam

priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas

nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka.

15.

Tais atvejais, kai kuris nors akcininkas reikalauja,

kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai

veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus

balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų

balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias

akcijas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–10, 12, 13 dalių nuostatos.

neįvykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neužginčija akcijų kainos,

jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo

terminas praleistas.

38 straipsnis. Akcijų

išbraukimas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje

rinkoje

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų

susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų

suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš

prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi būti

pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas,

įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne

emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos

rinkos operatorius turi teisę išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų

buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę

investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui.

privalomus oficialius siūlymus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Privalomą oficialų siūlymą turi teikti

akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už

kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Privalomo

oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai,

sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę „prieš“ arba

nebalsavę.

4.

Privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę

emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos

sistemoje per 6 mėnesius iki viešo paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento

akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje

dienos. Jeigu emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais

sutartinai veikiančiais asmenimis, ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki

visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išbraukti emitento akcijas iš

prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje teikė ir

įgyvendino privalomą oficialų siūlymą, kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama

jam įsigyjant akcijas šiuo būdu.

visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl

akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje

rinkoje, privalo parengti ir viešai paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti

akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

Šiame pranešime turi būti nurodyta:

1) informacija apie numatomą privalomo oficialaus siūlymo

paskelbimą;

2) akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priežastys;

3) priemonės, kurių ėmėsi emitento valdymo organai akcininkų

teisėms ir interesams apsaugoti;

4) numatomi emitento valdymo organų sudėties ir veiklos pokyčiai;

5) už akcijas siūloma preliminari kaina ir jos nustatymo būdas.

pateikti priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos

operatoriui ir paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje, kuriame

skelbiami vieši pranešimai.

39 straipsnis. Priežiūros institucijos

kompetencija

nuostatų, kai:

1)

oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės

vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;

2) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje

įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir valstybės narės reguliuojamoje rinkoje

neprekiaujama;

3) oficialus siūlymas teikiamas dėl valstybėje narėje

įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;

4) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių

popierių, kuriais prekiaujama daugiau kaip vienos valstybės narės

reguliuojamoje rinkoje, tačiau Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje prekiauti tais vertybiniais popieriais buvo leista

pirmiausia;

5) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių

popierių, kuriais prekiauti daugiau kaip vienoje valstybėje narėje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje buvo leista tuo pačiu metu, ir bendrovė pirmą prekybos

dieną nusprendžia oficialaus siūlymo teikimo procedūros priežiūrą pavesti

priežiūros institucijai.

punkte nurodytu atveju, turi viešai paskelbti įstatuose

nurodytame šaltinyje. Pirmą prekybos dieną bendrovė

apie savo sprendimą, priimtą šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju,

privalo pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui,

taip pat kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir reguliuojamų

rinkų operatoriams.

kompetentingomis institucijomis ir turi teisę teikti joms visą reikiamą

informaciją, ypač tą, kuri būtina šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų

nuostatoms įgyvendinti.

40 straipsnis. Taikytina teisė

nurodytais atvejais, sprendžiant klausimus dėl oficialaus siūlymo kainos,

atsiskaitymo būdo, paskelbimo procedūros, oficialaus siūlymo teikėjo sprendimo

teikti oficialų siūlymą, cirkuliaro turinio ir oficialaus siūlymo pateikimo,

taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

būti pateikta bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas,

darbuotojams, su bendrovių teise, ypač su balsavimo teisių, kurias įgijus turi

būti teikiamas oficialus siūlymas, procentinės dalies, pareigos pateikti

oficialų siūlymą išimtimis, taip pat su sąlygomis, kurioms esant bendrovės, dėl

kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai gali imtis

priemonių oficialaus siūlymo įgyvendinimo procedūrai sukliudyti, taikoma tos

valstybės narės, kurioje bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus

siūlymas, buvo įsteigta, teisė ir šiuos klausimus prižiūri atitinkama tos

valstybės narės kompetentinga institucija.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO

LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

41

straipsnis. Priežiūros institucija

rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą

ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros

institucija.

institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas atlieka vadovaudamasi

šiuo įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu. Priežiūros institucija

turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

42

straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos, teisės ir pareigos

institucija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais jos kompetencijai priskirtus

teisės aktus;

2) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiu prospektų, metinės ir tarpinės

informacijos turinį vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių

dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3) tvirtina

vertybinių popierių prospektus;

4) tvirtina

oficialių siūlymų cirkuliarus;

5) tikrina,

ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba)

konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės

apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus;

6) stebi,

tikrina ar kitaip prižiūri, ar asmenys tinkamai laikosi šiame įstatyme ir šio

įstatymo pagrindu priimtuose priežiūros institucijos nutarimuose nustatytų

reikalavimų ir priežiūros institucijos duotų nurodymų ar įpareigojimų;

7) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;

8) bendradarbiauja su valstybių

narių kompetentingomis ir užsienio priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis

priežiūrai reikalinga informacija;

9) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja

su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir nedelsdama teikia jai visą

jos užduotims vykdyti būtiną informaciją;

10) atlieka kitas šiame ir

kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

1)

reikalauti, kad asmenys paskelbtų šio įstatymo reikalaujamą paskelbti

informaciją, pateiktų susijusius dokumentus. Jeigu asmenys vengia paskelbti

informaciją, priežiūros institucija turi teisę pati viešai paskelbti tokią

informaciją;

2)

reikalauti

iš asmenų pateikti bet kokią kitą jų turimą informaciją, o prireikus asmenis

iškviesti ir reikalauti pateikti paaiškinimus;

3)

reikalauti,

kad emitentų auditoriai pateiktų informaciją, reikalingą priežiūros

institucijos funkcijoms atlikti;

4)

įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti

kitus nurodymus ar įpareigojimus;

5) motyvuotu sprendimu įpareigoti oficialaus siūlymo teikėją

pasirinkti kitą turto vertintoją oficialaus siūlymo ar privalomo pirkimo ir

pardavimo kainai nustatyti, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad turto vertintojo

nustatyta oficialaus siūlymo ar privalomo pirkimo ir pardavimo kaina nėra

teisinga;

6) iki 10

darbo dienų sustabdyti vertybinių popierių viešą siūlymą ar įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad tai daroma nesilaikant

teisės aktų reikalavimų ar prospekte nustatytų sąlygų;

7) reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečiais

vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos

sistemoje;

8) atlikti

tyrimus ir patikrinimus vietoje;

9) nemokamai

gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš tikrinamų

subjektų, taip pat dokumentus ir duomenis arba jų kopijas, susijusius su

tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, valstybės institucijų, registrų ar

panašias funkcijas atliekančių subjektų;

10) perduoti

tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;

11)

samdyti

atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,

teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.), kad jie pateiktų

nuomonę, išvadą, įvertinimą ar atliktų reikiamos kvalifikacijos, žinių ar

patirties reikalaujančius veiksmus;

12)

sudaryti susitarimus su užsienio priežiūros institucijomis dėl bendradarbiavimo

ir keitimosi informacija.

3.

Priežiūros institucija privalo parengti ir pateikti Europos Komisijai

informaciją apie įgyvendintus oficialius siūlymus dėl vertybinių popierių,

kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

4.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas priežiūros institucijos informavimas

nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nurodyto draudimo atskleisti

konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių

auditoriams.

5.

Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų

instituciją apie susitarimus, sudarytus pagal šio straipsnio 2 dalies 12

punktą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

43 straipsnis. Priežiūros institucijos

valdybos narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 73 straipsnio nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją,

kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas. Išsamų

konfidencialios informacijos turinį nustato priežiūros institucija.

perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo 76, 77,

78 straipsniuose nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant

šio įstatymo nustatytas funkcijas.

nuostatos nekliudo priežiūros institucijai perduoti konfidencialią informaciją

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai arba Europos sisteminės

rizikos valdybai, atsižvelgiant į apribojimus,

susijusius su konkrečios įmonės informacija ir poveikiu trečiosioms šalims,

kaip atitinkamai numatyta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 ir 2010 m.

lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)

Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos

ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

44

straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl

emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, tačiau jo

vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos

Respublikoje

turėdama pagrindą įtarti, kad emitentas, kurio buveinės valstybė narė pagal šio

įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra ne Lietuvos Respublika, tačiau jo

vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos

Respublikoje, arba kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reglamentuojamos informacijos atskleidimo

reikalavimų, apie tai praneša emitento buveinės valstybės narės kompetentingai

institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų

reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos

Respublikos investuotojų interesus, priežiūros institucija, prieš tai

informavusi emitento buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, turi

teisę imtis visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus.

Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama informuoja

Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

45 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisė atlikti patikrinimus

institucija, siekdama nustatyti, kaip laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu

priimtų ir su juo susijusių teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti

patikrinimus.

priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81

straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros

institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

46

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

institucija asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ar šio įstatymo pagrindu

priimtus priežiūros institucijos nutarimus ir nevykdantiems priežiūros

institucijos duotų nurodymų ar įpareigojimų, gali taikyti šias poveikio

priemones:

1)      įspėti

dėl veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;

2)      skirti

administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas pinigines baudas.

priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo

pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo

paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo

paaiškėjimo dienos.

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

paketas – emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų

balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo

teisių.

– asmuo, kuris turi:

1) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;

2) emitento

akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens naudai;

3) depozitoriumo

išduotų akcijų pakvitavimų.

3.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių

popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.

tipo

kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė

bendrovė, kurių:

1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant

investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai

investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos

kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytą turtą taip padalijant

riziką;

2)

vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų

turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.

siūlymas – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo

objektas.

bazė, kurioje saugoma reglamentuojama ir kita informacija.

klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau

kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

išduotas akcijų pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo

turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento

pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas.

įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir

perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis

priemonėmis.

įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti

įvykis, galintis turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių

popierių rinkos kainai.

maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių

priemonių rinkų įstatyme.

asmenų pripažinimo profesionaliais investuotojais kriterijai:

1) investuotojas sudarinėja didelės apimties sandorius

vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius yra sudaręs

ne mažiau kaip po 10 tokių sandorių per ketvirtį;

2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija

500 tūkstančių eurų;

3) investuotojas

ne trumpiau kaip vienus metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas,

kurias atliekant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius.

– asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių

popierių, vykdymą ir (ar) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių

popierių išplatinimą.

– asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba

ketinantis jų įsigyti.

nurodytas šaltinis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatyme.

investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo

investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų

turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada

pareikalauti juos išpirkti.

17.

Konsoliduotas metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių

konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

18.

Kontroliuojama įmonė – įmonė:

1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip

pusę visų įmonės balsavimo teisių arba

2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba

stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę

skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės,

kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo

asmens kontroliuojami juridiniai asmenys; arba

3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės

dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti

daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime; arba

4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę

įtaką.

įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatyme.

vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinę metinę arba

konsoliduotą finansinę atskaitomybę atitinka bent du iš šių kriterijų:

1) vidutinis

sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250;

2) balanse

nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų;

3) pardavimo

grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 milijonų eurų.

pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių

finansinės atskaitomybės įstatyme.

įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus

vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba

kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę

įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.

pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – nuolat vykdoma tos pačios

rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisija arba mažiausiai dvi atskiros

panašios rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių emisijos per 12 mėnesių.

vertybiniai popieriai:

1) akcinių

bendrovių akcijos;

2) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms;

3) bet kurios

kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę,

atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies

1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus

vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita

šio emitento įmonių grupės įmonė.

cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo

informacija.

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos

finansinės atskaitomybės įstatyme.

vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų

perleidimas išleidimo metu.

institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat

kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, atliekančios panašias

funkcijas.

valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas viešas siūlymas,

siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba

kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje,

jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė.

akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime,

vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas siūlymas supirkti

likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius

popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo

teisę suteikiančius vertybinius popierius.

investuotojai – investuotojai, kurie yra:

1) juridiniai

asmenys, kurie turi licenciją veikti finansų rinkose arba veikia jose be

licencijos ir kurių veiklą prižiūri kompetentingos finansų rinkų priežiūros

institucijos. Profesionaliaisiais investuotojais laikomos kredito įstaigos,

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar

prižiūrima veikla besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės,

investicinių fondų valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai

reguliuojamos rinkos operatoriaus prekėmis, taip pat kitos įmonės, kurių veikla

nėra licencijuojama ar prižiūrima ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į

vertybinius popierius;

2) valstybių

centrinės ir regioninės valdžios institucijos, centriniai bankai, tarptautinės

ir tarpvalstybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos

centrinį banką, Europos investicijų banką ir kitas panašias tarptautines

organizacijas;

3) kiti

juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio straipsnio 23 dalyje nurodytų mažų ir

vidutinių įmonių kriterijų;

4) nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys, įtraukti į

Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu

šie fiziniai asmenys aiškiai paprašo pripažinti juos profesionaliaisiais

investuotojais ir jeigu jie atitinka bent du šio įstatymo 2 straipsnio 12

dalyje nurodytus kriterijus, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą kitose

valstybėse narėse turintys fiziniai asmenys, jeigu jie tose valstybėse yra

įtraukti į tokius pat ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus;

5) mažos arba

vidutinės įmonės, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje ir kurios yra

įtrauktos į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų

sąrašą, jeigu šios įmonės aiškiai paprašo pripažinti jas profesionaliaisiais

investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra kitose

valstybėse narėse, jeigu jos tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pat ar

panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus.

investuotojų sąrašas – sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie

profesionaliaisiais investuotojais pripažintus fizinius asmenis, mažas ir

vidutines įmones.

36.

Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas,

kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus

arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

patvirtinimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos

teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir

suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad

prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos

pateikimo taisykles.

informacija – visa informacija, kurią emitentas arba asmuo, kuris

kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be

emitento sutikimo, turi paskelbti viešai pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytus reikalavimus.

rinka – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

40.

Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

reglamente Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir

šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos

skleidimo (toliau – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamentas

Nr. 809/2004).

finansinių priemonių rinkų įstatyme.

nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas

siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios

akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį

ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę

suteikiančius vertybinius popierius.

įmonė –

kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų

įstatyme.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

priklausanti valstybė.

47.

Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių

popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises,

išleidimas.

48.

Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo,

siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu:

1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje

arba

2) jeigu nuo

2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino

Vertybinių popierių komisija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai

popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje;

arba

3) kitas asmuo,

jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad

emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d.

emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir

jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6

mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius

patvirtinantys dokumentai nepateikiami Vertybinių popierių komisijai, šis Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu.

organizuota prekyba vertybiniais popieriais.

asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius.

52.

Vertybinių popierių viešas siūlymas (toliau – viešas siūlymas) – bet

kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis

siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo

sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas

galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius.

Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje

nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas

vertybinių popierių viešu siūlymu.

53.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas)

– finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti

investicines paslaugas.

priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri ne valstybėje

narėje atlieka funkcijas,

panašias į šiame

įstatyme

nustatytas

Vertybinių popierių komisijos funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

47 straipsnis. Piniginės

baudos už šio įstatymo pažeidimus

Priežiūros institucija Finansinių

priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę skirti

tokias baudas:

1) asmenims,

organizuojantiems ar įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą arba

prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba)

paskelbtas prospektas arba šių vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba

reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti arba sustabdyti, – iki viešai siūlytų ar į

prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros

nominaliosios vertės dydžio;

2) asmenims,

atsakingiems už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą,

prospekte pateikusiems ne visą, neišsamią ar klaidinančią informaciją ir taip

nesilaikantiems šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 100

tūkstančių litų;

3) asmenims,

nesilaikantiems šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 200

tūkstančių litų;

4) asmenims,

nesilaikantiems šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyto reikalavimo pateikti

privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias

bendrovės akcijas, – iki 500 tūkstančių litų; asmenims, nesilaikantiems kitų

šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

5) asmenims,

šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka pareikalavusiems, kad visi kiti

emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, bet nustatytais

terminais neatsiskaičiusiems su jais arba nevykdantiems prievolės kuriam nors

akcininkui pareikalavus išpirkti jam priklausančias akcijas, – iki 100

tūkstančių litų;

6) asmenims,

nesilaikantiems šio įstatymo 11, 16, 20, 21, 22, 23, 28, 30, 33, 35, 36

straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

7) asmenims,

nesilaikantiems šio įstatymo 10, 15, 25, 26, 27 straipsniuose nustatytų

reikalavimų, – iki 50 tūkstančių litų;

8) asmenims,

nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros

institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba

trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;

9) asmenims,

nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose

nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

48

straipsnis. Įstatymo taikymas

įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata,

reglamentuojanti emitentų, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, pareigą veiklos

ataskaitoje pateikti pranešimą, kaip jie laikosi vertybinių popierių biržos

patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje

rinkoje, valdymo kodekso, pradedama taikyti pateikiant 2006 metų informaciją.

straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos tiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas

oficialus siūlymas, ir jos vertybinių popierių

savininkų arba bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkų susitarimams

dėl vertybinių popierių perleidimo ar balsavimo

teisių apribojimo, kurie buvo sudaryti po 2004 m. balandžio 21 d.

straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai sprendimai dėl privalomo

akcijų pardavimo ar pirkimo yra priimti ir pradėti įgyvendinti iki 2006 m.

liepos 14 d.

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo gali būti nebelaikomas emitentu pagal šį

įstatymą, jeigu:

1) yra išperkami

ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo ar įtraukimo į

prekybą reguliuojamoje rinkoje jam buvo taikomi šio įstatymo reikalavimai, arba

2) baigtas

įgyvendinti privalomas emitento akcijų pirkimas ar pardavimas, arba

3) jo akcininkai

kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime

dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, nusprendė nebesiūlyti akcijų

viešai. Tokiu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus

siūlymas supirkti bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui taikomos

privalomus oficialius siūlymus reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos.

Oficialų siūlymą teikia akcininkai, kurie balsavo už sprendimą nebesiūlyti akcijų

viešai. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli

akcininkai. Oficialaus siūlymo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai,

sprendimo priėmimo metu balsavę „prieš“ ar nebalsavę. Jeigu emitento akcijos

buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir

visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą nebesiūlyti akcijų viešai priėmė

kartu su sprendimu išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje,

pakanka vieną kartą pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą šio įstatymo 38

straipsnyje nustatyta tvarka.

nebelaikyti Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens emitentu priima

priežiūros institucija. Emitento statuso norintis atsisakyti juridinis asmuo

priežiūros institucijai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio

straipsnio 8 dalyje numatytų procedūrų įvykdymą.

asmuo per 7 dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo nebelaikyti juridinio

asmens emitentu privalo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti

informacinį pranešimą.

iniciatyva išbraukus jo iki 2005 m. liepos 12 d. į viešąją apyvartą išleistas

akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, emitentas ir

toliau lieka emitentu pagal šį įstatymą. Toks asmuo gali būti nebelaikomas

emitentu pagal bendrąsias šio straipsnio 8 dalyje nurodytas taisykles.

savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, kurie

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 5, 15, 18, 19, 21,

22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 48 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo daugiau kaip 1/3,

tačiau ne daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas

oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, pareiga skelbti

privalomą oficialų siūlymą atsiranda, jeigu jie įgyja daugiau kaip 40 procentų

balsų. Jeigu šie asmenys sumažina turimą bendrovės akcijų paketą iki dydžio,

suteikiančio mažiau kaip 1/3 visų balsų, nuo tokio sumažinimo dienos jiems

taikoma 1/3 balsų riba.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

vertybinių

popierių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,

kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl

prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi

visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą

2001/34/EB (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 356), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331,

p. 120).

m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl

įmonių perėmimo pasiūlymų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

17 skyrius, 2 tomas, p. 20).

4.

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl

informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti

Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 L 390, p. 38), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331,

p. 120).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1882, 2011-12-22, Žin.,

2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1592,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2718 (2008-06-21)

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-393,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)

FINANSINIO

TVARUMO ĮSTATYMAS

Vertybinių

popierių įstatymo taikymo nusakymas

Kai

valstybė įsigyja banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo

skirsnio nuostatos netaikomos.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-568,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m.

spalio 1 d.

Įstatymo

pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1035,

2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 116-5917 (2010-09-30)

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-876,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 72-3611 (2010-06-22)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2,

3, 4, 5, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42,

45, 46, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1673,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6819 (2011-12-01)

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1882,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)

VERTYBINIŲ POPIERIŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja

2012 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2012-01-16)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt