← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-08-20

Neoficialus įstatymo tekstas

Neoficialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1354,

96.05.30, Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALDININKŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1499,

96.08.20, Žin., 1996, Nr. 82-1968 (96.08.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALDININKŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

V A L D I N I N K Ų

ĮSTATYMAS

1995 m. balandžio 4 d. Nr.I-836

Vilnius

I skyrius. BENDROJI DALIS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato valstybės valdymo tarnybą, priėmimo į

valstybės  valdymo

tarnybą  tvarką,  jos  laikymąsi,  valdininkų

teises, pareigas ir

atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą.

2 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių politikai

Darbuotojai, į

savo  pareigas  tiesiogiai  ir  netiesiogiai

išrinkti Lietuvos

Respublikos piliečių  arba valstybės  įstatymų

leidžiamosios

ir    vykdomosios   valdžios   bei   savivaldybių

institucijų

paskirti  politinei programai vykdyti, yra politikai.

Jiems atlyginimas

mokamas iš valstybės arba savivaldybės biudžeto

lėšų.

Valstybės

politikai  yra Lietuvos  Respublikos  Prezidentas,

Seimo nariai,

Ministras Pirmininkas ir ministrai.

Savivaldybių

politikai yra savivaldybių tarybų nariai.

3 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių tarnautojai

Įstaigų ir

organizacijų  darbuotojai  (išskyrus  minimus  2

straipsnyje),

kuriems   atlyginimas  mokamas   iš  valstybės  ar

savivaldybės

biudžeto  lėšų, laikomi  valstybės  ar  savivaldybių

tarnautojais.

Pagal

tarnautojų  pagrindinio darbo  turinį  ir  pobūdį  jie

skirstomi į

profesinius korpusus  (mokytojų, policijos, teisėjų,

medicinos

darbuotojų, diplomatų, valdininkų  ir t.t.).

4 straipsnis.

Valstybės valdymo tarnyba

Valstybės

valdymo  tarnyba  yra  pareigų  atlikimas  Seimo,

Prezidento,

Vyriausybės,   kitose  valstybės  institucijose  bei

savivaldybių

struktūriniuose padaliniuose pagal valstybės valdymo

tarnybos pareigybių

sąrašą (toliau - pareigybių sąrašas).

Pareigybių

sąrašą   tvarko  Vyriausybė.  Pareigybių  sąraše

išvardijamos

valdininkų  pareigybės ir  nurodoma,  kuriam  lygiui

("A" ar

"B") jos priskiriamos.

Seimas,

Prezidentas  ir  Lietuvos  savivaldybių  asociacija

sudaro ir  teikia

pareigybių  sąrašui savo institucijų valdininkų

pareigybes pagal

vienodą formą.

5 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių valdininkai

Valstybės

valdymo  tarnybos  tarnautojai  sudaro  profesinį

valdininkų korpusą.

Valdininkais

nelaikomi   tie  tarnautojai,   kurie  atlieka

ūkines-technines

funkcijas,  t.y.  kurie  aptarnauja  darbovietės

vidaus ūkį  ir

kurių  veikla neturi  įtakos institucijos  veiklai

pagal šios

institucijos kompetenciją.

Valdininkų

sąraše  nurodytų pareigybių tarnautojai valstybės

valdymo

institucijose  yra  valstybės  valdininkai,  savivaldybių

valdymo struktūrose

ir savivaldybių

valdininkai - valdininkai).

6 straipsnis.

Valdininkų lygiai

Valdininkai

skirstomi į "A" ir "B" lygius.

"A"

lygio  valstybės valdininkai  yra tarnautojai,  paskirti

Seimo, Prezidento,

Vyriausybės ir kiti pareigybių sąraše nurodyti

tarnautojai,

padedantys   valstybės  politikams   vykdyti   savo

funkcijas. Šių

valdininkų  tarnyba  susieta  su  jų  tiesioginių

vadovų įgaliojimų

trukme.

"B"

lygio  valstybės valdininkai  yra tarnautojai,  paskirti

Seimo,

Prezidento,   Vyriausybės,  jų   struktūrinių  padalinių,

ministerijų,

Vyriausybės    įstaigų   (departamentų,   tarnybų,

inspekcijų), prie

ministerijų  įsteigtų  departamentų,  tarnybų,

inspekcijų, kitų

valstybės valdymo  institucijų, taip  pat  kiti

pareigybių sąraše

nurodyti tarnautojai.  Šių valdininkų  tarnyba

nesusieta su juos

paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.

"A"

lygio  savivaldybių valdininkai  yra  kontrolieriai,  jų

pavaduotojai ir

kiti  pareigybių  sąraše  nurodyti  tarnautojai,

padedantys

savivaldybių  politikams vykdyti  savo funkcijas.  Šių

valdininkų tarnyba

susieta su  jų tiesioginių  vadovų įgaliojimų

trukme.

"B"

lygio  savivaldybių valdininkai  yra  Vietos  savivaldos

įstatymo nustatyta

tvarka skiriami,  taip  pat  kiti  pareigybių

sąraše nurodyti

tarnautojai. Šių valdininkų tarnyba nesusieta su

juos į pareigas

paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.

Pareigybių

priskyrimą   "A"   lygiui   pareigybių   sąraše

Vyriausybės teikimu

tvirtina Seimas.

II

skyrius. VALSTYBĖS VALDYMO TARNYBA

7 straipsnis.

Valstybės valdymo tarnybos tvarkymas

Valstybės

valdymo   tarnybą  tvarko   Vyriausybė,  teikdama

pavedimus

ministerijoms,  valstybės ir,  suderinusi  su  Lietuvos

savivaldybių

asociacija, savivaldybių institucijoms.

Tvarkant

valstybės   valdymo   tarnybą   atliekamos   šios

funkcijos:

1) sudaromas ir

kaupiamas valdininkų duomenų bankas;

2)

rengiami    kvalifikacinių   reikalavimų   valdininkams

pagrindiniai

nuostatai  ir  nustatoma  kvalifikacinių  kategorijų

suteikimo tvarka;

3)  teikiamos

rekomendacijos  valstybės   ir  savivaldybių

institucijoms  dėl

valdininkų   perkėlimo   valstybės   valdymo

tarnyboje įstatymo

nustatyta tvarka;

4)

koordinuojamas valdininkų kvalifikacijos tobulinimas;

5) kitos  šio

ir  kitų įstatymų nustatytos valstybės valdymo

tarnybos tvarkymo

funkcijos;

6)

kontroliuojamas šio įstatymo vykdymas.

Valstybės

valdymo  tarnybos  tvarkymo  funkcijas  atliekanti

institucija

derina   visus   savo   reikalavimus   savivaldybių

valdininkams su

Lietuvos savivaldybių asociacija.

8 straipsnis.

Valdžios ir valdymo institucijų pareiga

teikti informaciją

Valstybės,

savivaldybių  įstaigos, įmonės  ir  organizacijos

privalo teikti

Vyriausybės įgaliotoms institucijoms informaciją,

reikalingą valstybės

valdymo tarnybai tvarkyti.

9 straipsnis.

Priėmimo į valstybės valdymo tarnybą

reikalavimai

Į valstybės

valdymo tarnybą  priimami Lietuvos  Respublikos

piliečiai, mokantys

valstybinę kalbą  ir atitinkantys  kitus, jų

pareigoms

nustatytus, kvalifikacinius reikalavimus.

10 straipsnis.

Draudimai dirbti valstybės valdymo

tarnyboje

Valstybės

valdymo tarnyboje negali dirbti:

1) asmenys,

teisti už  sunkius  nusikaltimus,  nusikaltimus

valstybės tarnybai;

2) asmenys,

kuriuos sieja  artimi giminystės  ar svainystės

ryšiai, jeigu  jų

tarnyba yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu

pavaldumu kitam arba

su vieno teise kontroliuoti kitą.

11 straipsnis.

Priėmimo į valstybės valdymo tarnybą

tvarka

"A"

lygio  valdininkai į  valstybės valdymo tarnybą priimami

Lietuvos

Respublikos   Konstitucijos,  darbo  ir  kitų  įstatymų

nustatyta tvarka.

Su šiais  valdininkais  sudaromos  terminuotos

darbo sutartys

atitinkamų institucijų  ar jų  vadovų  įgaliojimų

laikui.

"B"

lygio  valdininkai į  valstybės valdymo tarnybą priimami

darbo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka. Šių valdininkų priėmimas

galimas tik  viešo

konkurso  būdu arba  išlaikius kvalifikacinius

egzaminus. Konkursų

ir egzaminų nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Valdininkai,

prieš   priimant  juos   į  tarnybą,  pateikia

pažymėjimą  apie

sveikatos  būklę   pagal  Sveikatos   apsaugos

ministerijos

nustatytą formą.

12 straipsnis.

Valstybės valdymo tarnybos pradžia

Valdininkų

tarnyba  prasideda nuo  jų išrinkimo ar paskyrimo

dienos, jeigu

įstatyme arba darbo sutartyje nenurodyta kitaip.

13 straipsnis.

Tarnybinis pažymėjimas

Valdininkams

ne  vėliau  kaip  per  5  dienas  nuo  tarnybos

pradžios

išduodamas   valstybės   ar   savivaldybės   valdininko

tarnybinis

pažymėjimas.

Valdininkų

tarnybinio    pažymėjimo   nuostatus   tvirtina

Vyriausybė.

14 straipsnis.

Valdininkų pareigos

Valdininkai

privalo:

1) laikytis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų;

2)  vykdyti

Vyriausybės  nutarimus,  kitus  teisės  aktus,

reglamentuojančius  valdininkų

funkcijas,  jiems  duotas  vadovų

užduotis ir

pavedimus;

3)   priimti

sprendimus,   numatytus    jų   kompetenciją

nustatančiuose

įstatymuose  bei  tarnybiniuose  nuostatuose,  ir

reikalauti, kad tie

sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti;

4) laikytis

tarnybinės etikos;

5)

nepriekaištingai ir kultūringai atlikti savo pareigas;

6)  kelti

savo  kvalifikaciją   Vyriausybės  (savivaldybių

valdininkai -

suderinus  su  Lietuvos  savivaldybių  asociacija)

nustatyta tvarka;

7) saugoti

norminių aktų  nustatytą valstybinę ir tarnybinę

paslaptį;

8)  garantuoti

savo  darbo  viešumą,  įstatymų  nustatytais

atvejais ir tvarka

teikti piliečiams informaciją apie savo darbą;

9) ginti

teisėtus valstybės ir savivaldybių interesus;

10) deklaruoti

įstatymo  nustatyta  tvarka  savo  turtą  ir

pajamas;

11)

"B"  lygio -  išeidami iš  valstybės  tarnybos  į  darbą

privataus  verslo

įmonėse,  įstaigose   ir  organizacijose,  už

paskutinius trejus

metus kompensuoti  valstybės ar  savivaldybių

išlaidas, susijusias

su jų kvalifikacijos kėlimu;

12)

"B" lygio - neužsiiminėti visuomenine ir politine veikla

darbo vietoje ir

darbo metu;

13)  pranešti

vadovui  ir,  gavę  jo  sutikimą,  nevykdyti

užduoties, jeigu

asmeniniai, turtiniai interesai susikerta su šia

užduotimi  arba

turima  argumentų,   jog  asmeninės,  privataus

pobūdžio aplinkybės

gali  pakenkti  valstybės  valdymo  tarnybos

prestižui.

15 straipsnis.

Valdininkų teisės

Valdininkai turi

teisę:

1) atsisakyti

vykdyti užduotį ar pavedimą, jeigu jų nuomone,

duota užduotis  ar

pavedimas  prieštarauja  įstatymui;  apie  tai

valdininkas praneša

savo institucijos  vadovui  ir  vykdo  duotą

užduotį ar  pavedimą

tik  tuo atveju, jei institucijos vadovas to

reikalauja raštu,

išskyrus, kai  užduoties ar  pavedimo vykdymas

reikštų baudžiamąją

veiką ar administracinį pažeidimą; ne vėliau

kaip kitą  darbo

dieną  valdininkas privalo  pateikti aukštesniam

vadovui motyvuotą

pranešimą,  jog  nesutinkąs  su  užduotimi  ar

pavedimu. Už

neteisėto pavedimo ar užduoties įvykdymo padarinius

atsako tą užduotį

davęs vadovas;

2)

institucijos  lėšomis nuo  15 iki  30 dienų  per 2  metus

kelti kvalifikaciją

pagal jų pareigoms nustatytus kvalifikacinius

reikalavimus ir

gauti per tą laiką tarnybinę algą;

3)  norminių

aktų   nustatyta   tvarka   stažuoti   kitose

institucijose, taip

pat ir užsienyje.

16 straipsnis.

Draudimai valdininkams

Valdininkams

draudžiama:

kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti

jų  valdymo  organų

nariais  (jeigu  įstatymai nenumato kitaip),

patarėjais,

ekspertais   ar   konsultantais,   eiti   renkamas,

skiriamas  ar

turimas pareigas, išskyrus mokslininkų ir pedagogų

pareigas  valstybinėse

mokslo ir studijų institucijose, švietimo

ir  kultūros

įstaigose bei gydytojų pareigas valstybinėse gydymo

įstaigose;  taip

pat  gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą

už  kūrybinę

veiklą.  Atlyginimu  už  kūrybinę  veiklą  laikomas

atlyginimas  už

asmens intelektinės veiklos rezultatus (Civilinio

kodekso  515

straipsnis),  taip  pat atlyginimas už darbą Seimo,

Prezidento   ar

Vyriausybės   sudaromose  komisijose  ir  darbo

grupėse;

2)  būti

personalinės  įmonės  savininku,  ūkinės bendrijos

tikruoju  nariu

arba  komanditoriumi, įsigyti arba valdyti pagal

įgaliojimą  daugiau

kaip  10  procentų  vienos įmonės vertybinių

popierių;

3)  atstovauti

kitų  šalies  ir  užsienio valstybių įmonių,

įstaigų   ir

organizacijų  interesams  ir  vykti  į  užsienį  jų

kvietimu;

4) streikuoti;

5) naudotis ne

tarnybos reikalams darbovietės turtu;

6)  naudoti

darbo  laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne

tarnybos tikslams;

7)  gauti

dovanas  už  tarnybos  pareigų  vykdymą, jeigu to

nenumato

tarptautinis protokolas.

Valdininkams

nėra   draudžiama  būti  visų  lygių  Seimo,

Respublikos

Prezidento,   savivaldybių   tarybų   rinkimų   ir

referendumų

organizavimo  komisijų  pirmininkais  ar  nariais ir

gauti   atlyginimą

už   šį   darbą.  Rinkimų  arba  referendumų

organizavimo

laikotarpiu  valdininkai  pagal sutartis su rinkimų

arba  referendumų

komisijomis gali dirbti ir kitą darbą bei už jį

gauti atlyginimą

įstatymų nustatyta tvarka.

Valdininkams,

rinkimų  arba  referendumų  komisijų nariams,

taip  pat

valdininkams,  dirbantiems  pagal  sutartis su rinkimų

arba   referendumų

komisijomis,   netaikomas   šio   straipsnio

pirmosios  dalies

6  punkte  numatytas  draudimas  naudoti darbo

laiką  ne tarnybos

tikslams, tačiau darbas rinkimų ar referendumo

komisijoje

neatleidžia  valdininko  nuo  jo  tiesioginių pareigų

vykdymo.

Valdininkai,  kurie pagal  16 straipsnio 1 punktą gali

eiti ir mokslininkų

bei pedagogų pareigas valstybinėse mokslo  ir

studijų

institucijose, švietimo ir kultūros įstaigose bei gydytojų

pareigas

valstybinėse  gydymo  įstaigose,  turi  teisę,   būdami

valdininkais,  eiti

šias  pareigas ne ilgiau  kaip iki 1998 metų

rugpjūčio 1 dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1354, 96.05.30,

Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)

Nr. 1-1499,

96.08.20, Žin., 1996, Nr. 82-1968 (96.08.30)

17 straipsnis.

Valdininkų darbo vertinimas

"A"

lygio valdininkų darbą vertina jų vadovai.

"B"

lygio   valdininkų  darbas   vertinamas  kasmet   pagal

darbovietės  vidaus

tvarkos  taisykles,  o  kartą  per  3  metus

rengiamas jų  darbo

atestavimas, pagal kurio rezultatus nustatoma

valdininko

kvalifikacinė kategorija.

Valdininkų

atestavimą    reglamentuoja   visiems    bendri

atestavimo

nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Institucijos

vadovas   nustatyta  tvarka  pagal  atestavimo

rezultatus

sprendžia  apie valdininko pareiginio atlyginimo dydį,

ar  pakelti

valdininką  į  aukštesnes  pareigas,  pažeminti  jo

pareigas ar atleisti

iš jų pagal darbo įstatymus.

18 straipsnis.

Valdininkų paskatinimai ir apdovanojimai

Valdininkai

skatinami:

1) padėka;

2) pinigine

premija;

3) vardine

dovana.

Valdininkai

už    ypatingus   nuopelnus,    už   ilgalaikį

nepriekaištingą

darbą  valstybės  valdymo  tarnyboje  gali  būti

pasiūlyti valstybės

apdovanojimui gauti.

19 straipsnis.

Valdininkų drausminė atsakomybė

Valdininkams,

išskyrus   tuos,  kuriems  įstatymų  numatyta

speciali drausminė

atsakomybė, už  tarnybinių pareigų,  numatytų

įstatyme, tarnybos

nuostatuose arba  pareiginėse  instrukcijose,

taip  pat  už  šio

įstatymo  14  ir  16  straipsniuose  numatytų

reikalavimų

nevykdymą ar pažeidimą institucijos vadovo sprendimu,

jeigu įstatymai  nenustato

kitaip,  gali  būti  skiriamos  darbo

įstatymų

nustatytos   drausminės  nuobaudos,   laikantis   juose

numatytos nuobaudų

skyrimo tvarkos.

20 straipsnis.

Atsistatydinimas ir atleidimas iš tarnybos

Atsistatydinimas   -    tai   valdininko   raštu   pateiktas

pareiškimas

institucijos  vadovui atleisti  iš valstybės  valdymo

tarnybos šio

straipsnio nustatytais atvejais.

"A"

lygio  valstybės ir savivaldybių valdininkai, su kuriais

sudaroma

terminuota   darbo  sutartis,  atsistatydina  sutarties

terminui pasibaigus.

"B"

lygio  valdininkai -  nesutikdami su  Seimo, Prezidento,

Vyriausybės vykdoma

politika, sprendimais  ar veiksmais,  jei jų

veiksmų kritika,

pateikta pagal  instancijas darbo tvarka nedavė

teigiamų rezultatų

apie tokį  savo

nesutikimą  pareiškia per  visuomenės informavimo

priemones,

politinius ir kitus visuomeninius renginius (išskyrus,

kai tokie

pareiškimai padaromi  vykstant  Seimo,  Prezidento  ar

savivaldybių tarybų

rinkimų agitacijai),  jie ne vėliau kaip per

14 dienų  privalo

atsistatydinti.  Jeigu atsistatydinti atsisako,

jie atleidžiami  iš

darbo  įstatymų nustatyta  tvarka ir  laikomi

atleistais iš

valstybės valdymo tarnybos.

Nurodytas

šio   straipsnio  trečiojoje   dalyje  valdininko

savanoriškas

atsistatydinimas   turi  būti   patenkintas   darbo

įstatymų nustatytais

pagrindais.

Valdininkų

darbo  santykiai gali  pasibaigti darbo  įstatymų

nustatytais

pagrindais.

III

skyrius. VALDININKŲ DARBO LAIKAS

IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

21 straipsnis.

Valdininkų darbo laikas

Valdininkų

darbo  laiko  trukmę  nustato  darbo  įstatymai.

Institucijos vadovo

sprendimu (įsakymu,  potvarkiu)  jiems  gali

būti pavesta  dirbti

ilgiau. Už darbą ilgiau negu nustatyta laiko

trukmė kompensuojama

įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis.

Valdininkų darbo užmokestis

Valdininkų

darbo  užmokestį sudaro  tarnybinė alga  ir kitos

įstatymų nustatytos

išmokos.

Darbo  užmokestis

mokamas  iš  valstybės  ar  savivaldybių

biudžeto lėšų.

Valdininkų

darbo užmokestį nustato įstatymas, reguliuojantis

visų iš  valstybės

ir  savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų

ir  organizacijų

darbuotojų  darbo   apmokėjimą  ir  pareigybių

priskyrimą

atitinkamoms kategorijoms.

23 straipsnis.

Valdininkų atostogos

Valdininkams

suteikiamos  trisdešimties  kalendorinių  dienų

kasmetinės

atostogos.  Be to,  už kiekvienų  penkerių metų  darbo

stažą valstybės

valdymo tarnyboje  suteikiama papildomai  po dvi

kalendorines

dienas,  tačiau bendra  kasmetinių  atostogų  trukmė

negali būti ilgesnė

kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų.

Valdininkų

stažas  skaičiuojamas  nuo  1990  metų  kovo  11

dienos.

24 straipsnis.

Garantijos, susijusios su darbu valstybės

valdymo tarnyboje

"A"

lygio  valdininkams  atsistatydinus  (šio  įstatymo  20

straipsnio antroji

dalis), Vyriausybės paskirta institucija (šio

įstatymo 7

straipsnis) turi  jiems pasiūlyti  valstybės  valdymo

tarnyboje  kitas

pareigas,  atitinkančias   jų   profesiją   ir

kvalifikaciją, o

tokių pareigų  nesant -  kitą  darbą  valstybės

valdymo tarnyboje.

Jeigu šio

straipsnio pirmojoje  dalyje numatytų reikalavimų

negalima įvykdyti

per vieną  mėnesį, taip  pat ir dėl valdininko

nesutikimo pereiti į

kitas pareigas ar į kitą darbą, jam išmokama

jo trijų paskutinių

tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacija.

"B"

lygio  valdininkai  negali  būti  atleisti  dėl  Seimo,

Prezidento, Vyriausybės,

savivaldybės tarybos atsistatydinimo "in

corpore"  ar

šių  institucijų   politikų  (vadovų)   įgaliojimų

pasibaigimo ar

pasikeitimo.

25 straipsnis.

Valdininkų socialinės garantijos

Valdininkų

pensinį  aprūpinimą nustato  Lietuvos Respublikos

valstybinio

socialinio  draudimo pensijų įstatymas, taip pat kiti

pensijų įstatymai.

Valdininkui

žuvus  ar jį sužalojus dėl priežasčių, susijusių

su tarnyba, jeigu

kiti įstatymai kompensacijų už tai iš valstybės

biudžeto nenumato,

mokamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto

tokio dydžio

kompensacijos:

1) žuvusiojo

šeimai -  dvejų su  puse  metų  jo  paskutinio

tarnybinio

atlyginimo dydžio išmoka;

2) sužalotam  -

nuo  vienerių iki  dvejų  su  puse  metų  jo

paskutinio

tarnybinio  atlyginimo dydžio  išmoka pagal sužalojimo

laipsnį;  šios

kompensacijos  dydį  nustato  taisyklės,  kurias

tvirtina Vyriausybė.

Valdininkui

žuvus  dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jis

laidojamas

atitinkamai valstybės ar savivaldybės lėšomis.

26 straipsnis.

Valdininko persikėlimo išlaidos

Valdininkui,

įstatymų  nustatyta  tvarka  perkeltam  į  kitą

vietovę,  išmokamos

turėtos  persikėlimo  išlaidos.  Jos  pajamų

mokesčiu

neapmokestinamos.

Valdininkas dėl

persikėlimo atleidžiamas 5 darbo dienoms nuo

darbo ir paliekamas

jam vidutinis darbo užmokestis.

Šiame

straipsnyje  nurodytas garantijas taiko institucija, į

kurią valdininkas

yra perkeltas.

IV

skyrius. BAIGIAMOJI DALIS

27 straipsnis.

Valdininkų veiksmų apskundimas

Valdininkų

neteisėti   veiksmai  ir  sprendimai  gali  būti

skundžiami

institucijos vadovui, o vadovo sprendimai - teismui.

Piliečių

skundai   dėl   valdininkų   piktnaudžiavimo   ar

biurokratizmo

nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

įstatymo nustatyta

tvarka, o  skundai dėl  šių  valdininkų  kitų

veiksmų ir sprendimų

nagrinėjami teisme.

28 straipsnis.

Valdininkų darbo ginčų nagrinėjimo tvarka

Valdininkų

darbo ginčai nagrinėjami teisme.

29 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 m. gegužės 1 dienos.

30 straipsnis.

Įstatymo įgyvendinimo tvarka

Šio

įstatymo    įgyvendinimo   tvarką   nustato   Lietuvos

Respublikos Seimo

nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų

įstatymo

įgyvendinimo".

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_