Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo

Kasacinės instancijos teismas negali pripažinti išteisintojo kaltu dėl nusikaltimo padarymo, jeigu jis buvo išteisintas apskųstu teismo nuosprendžiu arba prieš jį buvo nutraukta byla dėl to paties kaltinimo, taip pat negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Šiais atvejais teismas panaikina nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Jeigu tikrinant apskųstą nuosprendį ar nutartį reikia išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau dėl to nebūtina grąžinti bylos iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę duoti nurodymą tardytojui ar kvotos organui ištirti papildomas aplinkybes ir atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Kol tiriamos aplinkybės, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu bylos išnagrinėjimo terminas sustabdomas.

Tuo atveju, kai paduotas skundas, kuriuo siekiama pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę paskirti nuteistajam ar išteisintajam kardomąją priemonę šio kodekso aštuntajame skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka.

427 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas

Asmenims, išvardytiems šio kodekso 425 straipsnyje, užtikrinama teisme galimybė susipažinti su kasaciniu skundu, nutartimi iškelti kasacinę bylą ir papildomai surinkta medžiaga.

Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teisiamajame posėdyje, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Paskirtu bylai nagrinėti laiku posėdžio pirmininkas pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kuri byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui posėdžio pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 425 straipsnyje. Po to posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.

Byla nagrinėti pradedama vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo ir kasacinės išvados turinį.

Po teisėjo pranešimo prokuroras ir gynėjas bei nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas kasatoriui. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.

Priimti nutartį teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teisiamojo posėdžio salę, ir posėdžio pirmininkas ar kitas teisėjas balsu perskaito rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visa teismo teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.

Priėmęs sprendimą palikti nuosprendį ar nutartį nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, teismas surašo motyvuotą nutartį tik tuo atveju, jeigu to prašo proceso dalyvis.

428 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas

Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teisiamajame posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teisiamąjį posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas.

429 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti kasacinį skundą:

2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir nutraukti bylą;

3) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;

4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;

5) pakeisti teismo nuosprendį ir nutartį.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti kasacinį skundą;

2) panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti bylą;

3) panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti apylinkės teisme;

4) pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Teismo nutartis kartu su kasaciniu skundu pridedami prie bylos.

430 straipsnis.     Pagrindai nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti ir pakeisti kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio kodekso 381-383, 388-391 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

431 straipsnis.     Bylos nagrinėjimas panaikinus teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį

Panaikinus pradinį teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinis teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliacinėje instancijoje, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu pradinis nuosprendis ar nutartis yra panaikinti dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.

Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami bendra tvarka.

Trisdešimt penktasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS

DĖL NAUJAI PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ

432 straipsnis.     Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias nustato šio kodekso 433 straipsnis.

Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikina kasacinės instancijos teismas.

Nagrinėdamas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimus, teismas vadovaujasi kasacinio proceso taisyklėmis su išimtimis, nustatytomis šio kodekso 432- 439 straipsniuose.

433 straipsnis.     Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas žinotinis liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami teisėjų piktnaudžiavimai, buvę nagrinėjant bylą;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami dariusių byloje tyrimą asmenų piktnaudžiavimai, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors parengtinis bei teisminis tardymas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, ir kurios skyrium paėmus ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą negu tas, už kurį jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Tuo atveju, kai šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų asmenų atžvilgiu negalima priimti nuosprendžio dėl kaltinamojo mirties arba dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo, arba dėl amnestijos ar malonės akto, naujai paaiškėjusias aplinkybes nustato tyrimas, atliekamas šio kodekso 435 ir 436 straipsniuose nustatyta tvarka.

434 straipsnis.     Terminai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Peržiūrėti teismo nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kasacinės instancijos teismas gali ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

435 straipsnis. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas

Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, liečiančius apylinkių teismų įsiteisėjusius nuosprendžius, nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, liečiančius apygardos teismų nuosprendžius ir nutartis – apygardos vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, liečiančius Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ir nutartis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Prokuroras, manydamas, kad gali būti viena iš šio kodekso 433 straipsnyje nustatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai atlikti tardytojui ar kvotos organui.

Jeigu prokuroras neranda pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jis atsisako tai padaryti motyvuotu savo nutarimu. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui.

436 straipsnis. Prokuroro veiksmai, baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

Baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir esant pagrindui atnaujinti baudžiamąją bylą, apylinkės vyriausiasis prokuroras bylą su tyrimo medžiaga ir savo išvadą perduoda apygardos teismo pirmininkui, apygardos vyriausiasis prokuroras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo motyvuotu nutarimu nutraukia procesą. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą. Nutarimas gali būti apskundžiamas per penkias dienas nuo pranešimo gavimo aukštesniajam prokurorui.

437 straipsnis.     Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka

Bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina:

1) jeigu nuosprendis priimtas apylinkės teisme – apygardos teismas, kaip kasacinė instancija;

2) jeigu nuosprendis arba nutartis byloje priimti apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme arba Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip kasacinė instancija.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą kasacinės instancijos teismas nagrinėja ir išsprendžia teisiamajame posėdyje laikydamasis šio kodekso 427 straipsnyje nustatytų taisyklių.

438 straipsnis. Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš prokuroro gautą bylą su tyrimo medžiaga ir išvada, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme;

2) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą;

3) atmesti prokuroro išvadą.

439 straipsnis.     Procesas atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, parengtinis tardymas daromas ir teisminis nagrinėjimas vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis apskundžiamas bendrais pagrindais.“

II. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS