Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin.,
1999, Nr. 110-3207
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo (toliau - nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas)
santykius, nustato asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu,
kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius
įvykius.
2
straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas
1.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais
kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas
pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas netaikomas asmenims, kurie
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra
apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.
3
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Nelaimingas
atsitikimas darbe - nustatyta tvarka įregistruotas ūmus darbuotojo
sveikatos pakenkimas dėl darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio
(veiksnių) trumpalaikio poveikio, kai darbuotojas netenka dalies ar viso
darbingumo arba dėl to miršta.
Profesinė
liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas
ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta
tvarka pripažintas profesine liga.
Draudėjas
– juridinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė ar fizinis asmuo,
privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Darbo
vieta - vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje
sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.
Apdraustasis
- asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti
valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šis asmuo, nukentėjęs nuo nelaimingo
atsitikimo darbe ar susirgęs profesine liga, šio įstatymo nustatyta tvarka turi
teisę gauti draudimo išmoką.
Darbingumo
netekimas - laikinas ar visiškas profesinio darbingumo netekimas (toliau -
darbingumo netekimas) dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo
profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei
nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, laikoma, kad netekta 100
procentų darbingumo. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
susirgimo profesine liga procentą nustato Valstybinė medicininė socialinės
ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Darbingumo
netekimo koeficientas (d) - vieneto dalimis išreikštas dydis,
apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.
Vidutinės
mėnesinės draudžiamosios pajamos - Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo nustatytos draudžiamosios pajamos.
9.
Kompensavimo koeficientas (k) – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų
pajamų per paskutiniuosius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal
nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo
dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, santykis su nelaimingo
atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančiomis
vidutinėmis mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis. Apdraustajam apskaičiuotas
kompensavimo koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3.
Apdraustojo
asmens draudžiamosios pajamos - visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos
valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat šio įstatymo nustatytos ligos
dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, apdraustojo
gautos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei draudimo nuo nedarbo bedarbio
pašalpos, kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra mokamos
asmenims, per paskutinius trejus metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių
valstybinio socialinio draudimo stažą.
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami
nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu
1.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
1)
asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas
diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose
institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;
2)
viešojo administravimo valstybės tarnautojai;
3)
profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų
profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys,
darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;
4)
asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, -
už jų darbo laiką;
5)
nuteistieji laisvės atėmimu - už jų darbo laiką.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 - 5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems
už darbą mokamas darbo užmokestis.
3.
Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu
gali draustis savanoriškai.
5
straipsnis. Draudėjai
Šio
įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:
1)
pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;
2)
valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;
3)
įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka gamybinę praktiką,
bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja ar dirba
viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo sutartys);
4)
socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;
5)
bausmės atlikimo įstaigos.
6
straipsnis. Draudiminiai įvykiai
1.
Draudiminiai įvykiai, susiję su 4 straipsnyje nurodytais apdraustaisiais, yra
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
ištirti ir pripažinti nelaimingi atsitikimai darbe ir susirgimai profesinėmis
ligomis:
1)
dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba
gaunant atlyginimą už darbą (šio įstatymo 5 straipsnio 3-5 punktai), taip pat
nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar
darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos
pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių
pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos
teritorijoje;
2)
vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio
interesais;
3)
dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;
4)
nelaimingi atsitikimai ir susirgimai profesinėmis ligomis apdraustiesiems
atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant
visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla, kai už tai mokamas
darbo užmokestis.
2.
Sprendžiant nelaimingo atsitikimo priskyrimo draudiminiam įvykiui klausimą,
nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo
atsitikimo darbe priežasties įrodymas yra:
1)
nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys tyrimo aktai;
2)
teismo nuosprendžiai, sprendimai;
3)
darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų
higieninio įvertinimo dokumentai;
4)
Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;
5)
atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar
ekspertizės išvada, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka;
6)
kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe,
susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe
priežastį.
7
straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai
Draudiminiams
įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta,
kad jie įvyko:
1)
dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių
medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;
2)
nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;
3)
nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo
naudai (ne draudėjo interesais);
4)
nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;
5)
dėl bendro susirgimo.
8
straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė
1.
Draudėjai privalo:
1)
organizuoti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo
darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į
sveikatos priežiūros įstaigą;
2)
įstatymų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą
profesine liga Žmonių saugos darbe įstatymo nustatytoms institucijoms bei
valstybinio socialinio draudimo įstaigai;
3) laiku ir teisingai
apskaičiuoti bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
2.
Už šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
9
straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės
1.
Teisę į šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas draudimo išmokas turi
apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo
profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam 6 straipsnyje.
2.
Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie
valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiam
įvykiui - informaciją iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos apie šio
įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.
10
straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos ir atsakomybė
Apdraustieji
asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytų reikalavimų bei
gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos rekomendacijų.
ANTRASIS
SKIRSNIS
DRAUDIMO
IŠMOKOS
11
straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys
1.
Apdraustajam, dėl 6 straipsnyje numatyto draudiminio įvykio netekusiam dalies
ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą išmokama:
1)
ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa (toliau
-ligos pašalpa);
2)
netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;
3)
netekto darbingumo periodinė kompensacija.
2.
Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams, išvardytiems 31
straipsnyje, lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa.
3.
Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis
mokama periodinė draudimo išmoka.
4.
Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu (šio įstatymo 4 straipsnio 5 punktas),
šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės
atlikimo įstaigos.
12
straipsnis. Ligos pašalpa
1.
Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingu
dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, išskyrus 7 straipsnyje
nurodytus atvejus.
2.
Ligos pašalpa apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, skiriama už vykimo į
šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.
13
straipsnis. Teisė į ligos pašalpą
Susižaloję darbe ar susirgę
profesine liga apdraustieji (4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) teisę į ligos
pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.
2.
Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,
įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Pagrindas
skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir
dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį (6 straipsnio 2 dalis).
14
straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms
apskaičiuoti
1.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas
tokia pat tvarka, kokia yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti.
Vidutinis
mėnesinis kompensuojamasis uždarbis nelaimingų atsitikimų darbe draudimo
išmokoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su
puse dydžio sumos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1787, 00.07.04, Žin.,
2000, Nr.58-1716 (00.07.19)
15 straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam
teisę jas gauti
Ligos pašalpos, negautos
iki turėjusio į jas teisę asmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui,
pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.
16
straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo tvarka
Šio
įstatymo nustatytas ligos pašalpas moka valstybinio socialinio draudimo
įstaigos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
išmokų nuostatų nustatyta tvarka.
17
straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
Apdraustiesiems asmenims
susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, ligos pašalpa mokama nuo pirmos
nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas
invalidumas.
2.
Valstybinę socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensiją gaunantiems
asmenims susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, ligos pašalpa pradedama
mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba
kol dėl šios priežasties bus peržiūrėtas invalidumas.
18 straipsnis. Ligos pašalpos besigydantiems sveikatos priežiūros
įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo
trukmė
Paguldžius
apdraustąjį į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią ortopedines ir (ar)
protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama už visą jame būtą laiką,
taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.
19 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė atostogų metu
1.
Atsiradus laikinam nedarbingumui dėl profesinės ligos kasmetinių atostogų
metu, ligos pašalpa mokama už visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas
nedarbingumo pažymėjimu.
2.
Atsiradus laikinam nedarbingumui dėl profesinės ligos neapmokamų atostogų metu
arba nušalinus darbuotoją nuo darbo ir sustabdžius darbo užmokesčio mokėjimą,
pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.
20
straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai
Ligos
pašalpos, susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, už laikotarpį nuo
pirmos laikino nedarbingumo dienos mokamos iš nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniam draudimui skirtų lėšų.
21
straipsnis. Ligos pašalpų dydis
Apdraustajam
susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, mokama 100 procentų
kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
22
straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, ligos pašalpa nemokama
1.
Ligos pašalpa nemokama, nustačius, kad:
1)
įvykis yra nedraudiminis (7 straipsnis);
2)
asmuo ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis dėl draudiminio
įvykio arba suklastotus dokumentus arba nepateikė reikiamų dokumentų, nurodytų
6 straipsnio 2 dalyje.
Asmenims, pažeidusiems
gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos
priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip įstatymo nustatyta,
pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas
nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos ta pačia tvarka, kokia yra nustatyta
ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti.
23
straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
Jeigu apdraustasis neteko iki
20 procentų darbingumo, jam išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo
uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.
2.
Jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų
darbingumo, jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio
dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.
Jeigu apdraustajam nustatytas
neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.
24
straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija
1.
Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam
mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Netekto darbingumo periodinė
kompensacija apdraustajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo
netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalis), kompensavimo
koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalis) ir mokėjimo mėnesį
galiojančių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t.y.
pagal formulę 0,5 x d x k x D.
25 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo
nedarbingumo
laipsniui
Jeigu VMSEK iš naujo nustato,
kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę
kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto
darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nuo
netekto darbingumo pasikeitimo dienos.
Jeigu VMSEK iš naujo nustato,
kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją
(šio įstatymo 24 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama
netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 23 straipsnis), o
netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto
darbingumo pasikeitimo dienos.
Jeigu apdraustojo, gaunančio
netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas sumažėja iki
šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgimą profesine liga
gali būti išmokama tik vieną kartą.
26 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos
mokėjimo trukmė
Netekto darbingumo periodinė
kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
27
straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Draudimo išmoką mokanti valstybinio
socialinio draudimo įstaiga turi teisę atitinkamai sumažinti apdraustajam
išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK
iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei
draudiminis įvykis ir darbingumo netekimo laipsnis buvo nustatytas teismo
sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti
atitinkamai sumažinta tik teismine tvarka.
28
straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Iš dalies netekęs darbingumo dėl
nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga apdraustasis turi teisę
bet kada reikalauti, kad valstybinio socialinio draudimo įstaiga atitinkamai
padidintų išmokos dydį, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad jo netektas
darbingumas padidėjo.
29
straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai
1.
Draudimo išmokos apdraustajam mokamos nuo draudiminio įvykio (nelaimingo
atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) dienos.
2.
Jeigu apdraustasis dėl draudimo išmokos kreipėsi praėjus trejiems metams nuo
teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka mokama nuo
kreipimosi dienos.
30
straipsnis. Draudimo išmoka apdraustajam mirus
Jeigu apdraustasis dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, miršta, teisę į
draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo
mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas
(vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Draudimo išmoka mokama:
1)
nepilnamečiams - iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka
įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose
skyriuose, - iki jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo sutuoktiniui ar
tėvui (motinai), įtėviui, nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir
prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, iki šiems
sukaks 8 metai;
3)
asmenims, sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
nustatytą senatvės pensijos amžių, - iki gyvos galvos;
4)
invalidams - invalidumo laikotarpiu.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka,
įstatymo 11 straipsnis.
33
straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai priklauso nuo įmonės
ekonominės veiklos rizikos laipsnio. Iki 2003 m. sausio 1 d. įmokų tarifai
visiems draudėjams (visoms ekonominės veiklos sritims) vienodi, o vėliau
diferencijuojami atsižvelgiant į įmonių ekonominės veiklos rizikos laipsnį bei
traumatizmo ir profesinio sergamumo lygį.
34
straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka
Šiame įstatyme nustatytos
valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokos
už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo
4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, ir skaičiuojamos, ir mokamos įstatymų
nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
2.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose, mokamos už tuos laikotarpius, kai
jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
35
straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai
dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
36
straipsnis. Įstatymo taikymas
1.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
2.
Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam
įstatymui įsigaliojus.
3.
Žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir
susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl
nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo
nustatyta tvarka.
4.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina nelaimingų atsitikimų darbe ar
profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką.
5.
Vyriausybė tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokų nuostatus.
6.
Po šio įstatymo įsigaliojimo praėjus dvejiems metams, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba pagal praėjusių metų ir einamųjų metų pirmojo pusmečio
nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis atskirose ekonominės
veiklos srityse duomenis parengia ir pateikia Vyriausybei pasiūlymus dėl kitų
metų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms
ekonominės veiklos sritims. Vyriausybė teikia pasiūlymus Seimui dėl nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms ekonominės veiklos
sritims patvirtinimo.
7.
Asmenims, turintiems teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas ir
persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos
tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1787, 00.07.04, Žin.,
2000, Nr.58-1716 (00.07.19)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė
Trapinskienė (2000.08.01)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo (toliau - nelaimingų atsitikimų darbe socialinis
draudimas) santykius, nustato asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu
draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius
įvykius.
2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis
draudimas
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų
nustatytais atvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės
ligos prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.
Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas netaikomas
asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės
lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.
Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį
darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu
darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis
darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas
prie nelaimingo atsitikimo darbe.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš
darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbuotojo
darbovietės ir:
1)
gyvenamosios vietos;
2)
ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo
užmokestis;
3)
vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir
pavalgyti metu.
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos
sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo
aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.
Draudėjas – juridinis asmuo, juridinio asmens teisių
neturinti įmonė ar fizinis asmuo, privalantys mokėti valstybinio socialinio
draudimo įmokas.
Darbo vieta - vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo
dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo
funkcijas.
Apdraustasis - asmuo, už kurį draudėjas įstatymų
nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šis
asmuo, nukentėjęs nuo nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgęs profesine liga,
šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti draudimo išmoką.
Darbingumo netekimas - laikinas ar visiškas profesinio darbingumo
netekimas (toliau - darbingumo netekimas) dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba
dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei
nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, laikoma, kad netekta 100
procentų darbingumo. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
susirgimo profesine liga procentą nustato Valstybinė medicininė socialinės
ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Darbingumo netekimo koeficientas (d) - vieneto dalimis
išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos - Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytos draudžiamosios pajamos.
[9 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:9. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.]
Kompensavimo koeficientas (k) – asmens vidutinių
mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutiniuosius paeiliui einančius 12
mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos,
buvusio iki netenkant darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės
ligos, santykis su nelaimingo atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo
metu galiojančiomis vidutinėmis mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis.
Apdraustajam apskaičiuotas kompensavimo koeficientas negali būti mažesnis kaip
0,25 ir didesnis kaip 3.
[10 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
10.
Kompensavimo koeficientas (k) – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų
pajamų per paskutiniuosius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal
nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo
dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, santykis su nelaimingo
atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų
metų draudžiamosiomis pajamomis. Apdraustajam apskaičiuotas kompensavimo
koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3.]
Apdraustojo
asmens draudžiamosios pajamos - visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos
valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat šio įstatymo nustatytos ligos
dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, apdraustojo
gautos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei draudimo nuo nedarbo bedarbio
pašalpos, kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra mokamos
asmenims, per paskutinius trejus metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių
valstybinio socialinio draudimo stažą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
95-2969 (2000 11 08)
Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.
55-1946 (2001-06-27)
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
4
straipsnis. Asmenys draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu
privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys
narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys
narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo
teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,
kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos
pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento
paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų,
kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai
ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų
pareigūnai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, išskyrus Vidaus
reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų
vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, vidaus tarnybos dalinių karininkus, liktinės
tarnybos puskarininkius ir karius, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam
pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus, krašto apsaugos sistemos
profesinės karo tarnybos karius ir Valstybės saugumo departamento sistemos
pareigūnus;
3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir
aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar
įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba
dirbti viešuosius darbus;
4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės
reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;
5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys draudžiami,
jei jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
5 straipsnis. Draudėjai
Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:
1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;
2) valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;
3) įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka
gamybinę praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys
persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra
sudarytos darbo sutartys);
4) socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;
5) bausmės atlikimo įstaigos.
6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai
Draudiminiai įvykiai, susiję su 4 straipsnyje
nurodytais apdraustaisiais, yra įvykiai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti
nelaimingais atsitikimais darbe, profesinėmis ligomis, nelaimingais
atsitikimais pakeliui į darbą ar iš darbo, tai:
1)
nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos, dirbant pagal darbo sutartį,
atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą
(šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 punktai), taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę
darbo laiku rengiant ar tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus
su darbo procesu susijusius veiksmus, įvykiai, įvykę papildomų, specialių
pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo
vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2)
nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ir iš darbo;
3)
nelaimingi atsitikimai, kai apdraustieji atlieka teisės aktais nustatytas
pareigas ar darbdavio pavedimu – visuomenines pareigas, susijusias su tos
įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.
Sprendžiant nelaimingo atsitikimo priskyrimo draudiminiam
įvykiui klausimą, nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar
mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymas yra:
1) nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys
tyrimo aktai;
2) teismo nuosprendžiai, sprendimai;
3) darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo
sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai;
4) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;
5) atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos
specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
6) kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą
atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo
atsitikimo darbe priežastį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.
55-1946 (2001-06-27)
8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė
Draudėjai privalo:
1) organizuoti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl
nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus
nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą
atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymo nustatytoms institucijoms bei valstybinio socialinio draudimo įstaigai;
3) laiku ir
teisingai apskaičiuoti bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Už šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės
Teisę į šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas draudimo išmokas
turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo
profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam 6
straipsnyje.
Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją
apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus
draudiminiam įvykiui - informaciją iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos
apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.
10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos ir atsakomybė
Apdraustieji asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų
nustatytų reikalavimų bei gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos
rekomendacijų.
ANTRASIS
SKIRSNIS
DRAUDIMO
IŠMOKOS
12 straipsnis. Ligos pašalpa
Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus
laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos,
išskyrus 7 straipsnyje nurodytus atvejus.
Ligos pašalpa apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos
priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas,
skiriama už vykimo į šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.
13 straipsnis. Teisė į ligos pašalpą
Susižaloję
darbe ar susirgę profesine liga apdraustieji (4 straipsnio 1 dalies 1, 2
punktai) teisę į ligos pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio
socialinio draudimo stažą.
Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo
laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Pagrindas
skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir
dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį (6 straipsnio 2 dalis).
14 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis ligos
pašalpoms apskaičiuoti
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens
draudžiamąsias pajamas tokia pat tvarka, kokia yra Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti.
2.
Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis nelaimingų atsitikimų darbe
draudimo išmokoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų vidutinių
mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį,
trijų su puse dydžio sumos.
[2 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
2.
Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis nelaimingų atsitikimų darbe
draudimo išmokoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo
mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.
58-1716 (2000 07 19)
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
16 straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo tvarka
Šio įstatymo nustatytas ligos pašalpas moka valstybinio
socialinio draudimo įstaigos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
1.
Apdraustiesiems asmenims susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, ligos
pašalpa mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol
bus pripažintas invalidumas.
Valstybinę socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensiją
gaunantiems asmenims susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, ligos
pašalpa pradedama mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos ir mokama iki
darbingumo atgavimo arba kol dėl šios priežasties bus peržiūrėtas invalidumas.
20 straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai
Ligos pašalpos, susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, už
laikotarpį nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos mokamos iš nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.
21 straipsnis. Ligos pašalpų dydis
Apdraustajam susižalojus darbe arba susirgus profesine liga,
mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
22 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, ligos pašalpa nemokama
Ligos pašalpa nemokama, nustačius, kad:
27 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Draudimo išmoką
mokanti valstybinio socialinio draudimo įstaiga turi teisę atitinkamai
sumažinti apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo
profesine liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas
darbingumas sumažėjo. Jei draudiminis įvykis ir darbingumo netekimo laipsnis
buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu
atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismine tvarka.
28 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Iš dalies
netekęs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga
apdraustasis turi teisę bet kada reikalauti, kad valstybinio socialinio
draudimo įstaiga atitinkamai padidintų išmokos dydį, jeigu VMSEK iš naujo
nustato, kad jo netektas darbingumas padidėjo.
29 straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai
Draudimo išmokos apdraustajam mokamos nuo draudiminio
įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo) dienos.
Jeigu apdraustasis dėl draudimo išmokos kreipėsi praėjus
trejiems metams nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka
mokama nuo kreipimosi dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
30 straipsnis. Draudimo išmoka apdraustajam mirus
1.
Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę
į draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba
jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas
(vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Draudimo išmoka mokama:
1) nepilnamečiams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu
jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių,
vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui,
nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus
(įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, iki šiems sukaks 8 metai;
3) asmenims, sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;
4) invalidams – invalidumo laikotarpiu.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama
draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai (šio įstatymo
31 straipsnis. Laidojimo pašalpa
Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai
išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas
atsitikimas darbe. Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo
šeimos nariui.
[1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Apdraustajam
mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų
draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo
pašalpa, lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį
įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ar ištiko ūmi profesinė liga. Ši
pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.]
Žuvusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai
vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikai (įvaikiai),
besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose
skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties,
tėvas (motina) bei nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo
mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
TREČIASIS
SKIRSNIS
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠOS
32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo
lėšos
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos
įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitą įstatymų
nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus šiai valstybinio
socialinio draudimo rūšiai įmokų tarifus.
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų mokamos šiai
draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti
lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išlaidų rūšis
nustato šio įstatymo
34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo
tvarka
Šiame
įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 1, 2 punktuose, ir skaičiuojamos, ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka
kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius,
nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose, mokamos už tuos
laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
35 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams,
įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus.
Žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų
atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos
žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga
laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina nelaimingų
atsitikimų darbe ar profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką.
Vyriausybė tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus.
6.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal praėjusių metų ir einamųjų
metų pirmojo pusmečio nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis
atskirose ekonominės veiklos srityse duomenis parengia ir pateikia Vyriausybei
pasiūlymus dėl kitų metų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų
tarifų atskiroms ekonominės veiklos sritims. Vyriausybė teikia pasiūlymus
Seimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų
atskiroms ekonominės veiklos sritims patvirtinimo.
Asmenims, turintiems teisę gauti šio įstatymo nustatytas
išmokas ir persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos
tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1133,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.
58-1716 (2000 07 19)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
95-2969 (2000 11 08)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.
55-1946 (2001-06-27)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1133,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR
PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2003-01-21)
autrap@lrs.lt
33 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo
sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.
58-1716 (2000 07 19)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
95-2969 (2000 11 08)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.
55-1946 (2001-06-27)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1133,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR
PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1484,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m.
gegužės 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1591,
2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS
ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA
LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1819,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis Įstatymas, išskyrus 29 straipsnį,
įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
291 straipsnis. Papildoma vienkartinė įmoka
Draudėjas fizinis asmuo, kuriam įsiteisėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių (toliau šiame straipsnyje – nutarimas), taip pat draudėjas juridinis asmuo, kurio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui įsiteisėjo nutarimas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka toliau nurodyto dydžio papildomą vienkartinę įmoką:
1) draudėjas, kurio apdraustųjų asmenų skaičius nutarimo įsiteisėjimo dieną yra iki 49, – 3 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, galiojusio nutarimo įsiteisėjimo dieną;
2) draudėjas, kurio apdraustųjų asmenų skaičius nutarimo įsiteisėjimo dieną yra nuo 50 iki 249, – 6 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, galiojusio nutarimo įsiteisėjimo dieną;
3) draudėjas, kurio apdraustųjų asmenų skaičius nutarimo įsiteisėjimo dieną yra 250 ar daugiau, – 9 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, galiojusio nutarimo įsiteisėjimo dieną.
TAR pastaba: 291 straipsnio nuostatos taikomos draudėjui, kuriam arba kurio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už nusižengimą, padarytą 2024 m. lapkričio 1 d. ar vėliau, įsiteisėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2708, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11232