Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin.,

1999, Nr. 110-3207

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo (toliau - nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas)

santykius, nustato asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu,

kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius

įvykius.

2

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais

kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas

pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas netaikomas asmenims, kurie

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra

apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

nelaimingo atsitikimo darbe.

darbą ar iš darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp

darbuotojo darbovietės ir:

1) gyvenamosios

vietos;

2) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne

įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti

metu.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

– juridinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė ar fizinis asmuo,

privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

vieta - vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje

sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

• asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti

valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šis asmuo, nukentėjęs nuo nelaimingo

atsitikimo darbe ar susirgęs profesine liga, šio įstatymo nustatyta tvarka turi

teisę gauti draudimo išmoką.

netekimas - laikinas ar visiškas profesinio darbingumo netekimas (toliau -

darbingumo netekimas) dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo

profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei

nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, laikoma, kad netekta 100

procentų darbingumo. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar

susirgimo profesine liga procentą nustato Valstybinė medicininė socialinės

ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

netekimo koeficientas (d) - vieneto dalimis išreikštas dydis,

apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.

mėnesinės draudžiamosios pajamos - Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo nustatytos draudžiamosios pajamos.

10.

Kompensavimo koeficientas (k) – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų

pajamų per paskutiniuosius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal

nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo

dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, santykis su nelaimingo

atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančiomis

vidutinėmis mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis. Apdraustajam apskaičiuotas

kompensavimo koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3.

asmens draudžiamosios pajamos - visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat šio įstatymo nustatytos ligos

dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, apdraustojo

gautos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei draudimo nuo nedarbo bedarbio

pašalpos, kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra

mokamos asmenims, per paskutinius trejus metus turintiems ne mažesnį kaip 24

mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1)

asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas

diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose

institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2)

viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

3)

profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų

profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys,

darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

4)

asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, -

už jų darbo laiką;

5)

nuteistieji laisvės atėmimu - už jų darbo laiką.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 - 5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems

už darbą mokamas darbo užmokestis.

3.

Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

gali draustis savanoriškai.

5

straipsnis. Draudėjai

Šio

įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1)

pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2)

valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;

3)

įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka gamybinę praktiką,

bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja ar dirba

viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo sutartys);

4)

socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;

5)

bausmės atlikimo įstaigos.

6

straipsnis. Draudiminiai įvykiai

1.

Draudiminiai įvykiai, susiję su 4 straipsnyje nurodytais apdraustaisiais, yra

įvykiai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingais atsitikimais darbe,

profesinėmis ligomis, nelaimingais atsitikimais pakeliui į darbą ar iš darbo,

tai:

1) nelaimingi atsitikimai

darbe ir profesinės ligos, dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo

administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą (šio įstatymo 5

straipsnio 3–5 punktai), taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku

rengiant ar tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo

procesu susijusius veiksmus, įvykiai, įvykę papildomų, specialių pertraukų ar

pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės

patalpose ar jos teritorijoje;

2) nelaimingi

atsitikimai pakeliui į darbą ir iš darbo;

3) nelaimingi

atsitikimai, kai apdraustieji atlieka teisės aktais nustatytas pareigas ar

darbdavio pavedimu – visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla,

kai už tai mokamas darbo užmokestis.

2.

Sprendžiant nelaimingo atsitikimo priskyrimo draudiminiam įvykiui klausimą,

nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo

atsitikimo darbe priežasties įrodymas yra:

1)

nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys tyrimo aktai;

2)

teismo nuosprendžiai, sprendimai;

3)

darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų

higieninio įvertinimo dokumentai;

4)

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

5)

atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar

ekspertizės išvada, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka;

6)

kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe,

susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe

priežastį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

7

straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

Draudiminiams

įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta,

kad jie įvyko:

1)

dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių

medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2)

nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;

3)

nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo

naudai (ne draudėjo interesais);

4)

nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;

5)

dėl bendro susirgimo.

8

straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

privalo:

1)

organizuoti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo

darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į

sveikatos priežiūros įstaigą;

2)

įstatymų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą

profesine liga Žmonių saugos darbe įstatymo nustatytoms institucijoms bei

valstybinio socialinio draudimo įstaigai;

3) laiku ir teisingai

apskaičiuoti bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2.

Už šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

9

straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

1.

Teisę į šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas draudimo išmokas turi

apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo

profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam 6

straipsnyje.

2.

Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie

valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiam

įvykiui - informaciją iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos apie šio

įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.

10

straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos ir atsakomybė

Apdraustieji

asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytų reikalavimų bei

gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos rekomendacijų.

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO

IŠMOKOS

11

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys

1.

Apdraustajam, dėl 6 straipsnyje numatyto draudiminio įvykio netekusiam dalies

ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą išmokama:

1)

ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa (toliau

-ligos pašalpa);

2)

netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3)

netekto darbingumo periodinė kompensacija.

2.

Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams, išvardytiems 31

straipsnyje, lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa.

3.

Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis

mokama periodinė draudimo išmoka.

4.

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu (šio įstatymo 4 straipsnio 5 punktas),

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės

atlikimo įstaigos.

12

straipsnis. Ligos pašalpa

1.

Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingu

dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, išskyrus 7 straipsnyje

nurodytus atvejus.

2.

Ligos pašalpa apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, skiriama už vykimo į šią

įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.

13

straipsnis. Teisė į ligos pašalpą

profesine liga apdraustieji (4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) teisę į ligos

pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį (6 straipsnio 2 dalis).

14

straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms

apskaičiuoti

1.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas

tokia pat tvarka, kokia yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti.

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis nelaimingų atsitikimų darbe draudimo

išmokoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su

puse dydžio sumos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

15 straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam

teisę jas gauti

Ligos pašalpos, negautos

iki turėjusio į jas teisę asmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui,

pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

16

straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo tvarka

Šio

įstatymo nustatytas ligos pašalpas moka valstybinio socialinio draudimo

įstaigos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

17

straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, ligos pašalpa mokama nuo pirmos

nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas

invalidumas.

2.

Valstybinę socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensiją gaunantiems

asmenims susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, ligos pašalpa pradedama

mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba

kol dėl šios priežasties bus peržiūrėtas invalidumas.

18 straipsnis. Ligos pašalpos besigydantiems sveikatos priežiūros

įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo

trukmė

Paguldžius

apdraustąjį į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama už visą jame būtą laiką,

taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

19 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė atostogų metu

1.

Atsiradus laikinam nedarbingumui dėl profesinės ligos kasmetinių atostogų

metu, ligos pašalpa mokama už visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas

nedarbingumo pažymėjimu.

2.

Atsiradus laikinam nedarbingumui dėl profesinės ligos neapmokamų atostogų metu

arba nušalinus darbuotoją nuo darbo ir sustabdžius darbo užmokesčio mokėjimą,

pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.

20

straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai

Ligos

pašalpos, susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, už laikotarpį nuo

pirmos laikino nedarbingumo dienos mokamos iš nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniam draudimui skirtų lėšų.

21

straipsnis. Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam

susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, mokama 100 procentų

kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

22

straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, ligos pašalpa nemokama

1.

Ligos pašalpa nemokama, nustačius, kad:

1)

įvykis yra nedraudiminis (7 straipsnis);

2)

asmuo ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis dėl draudiminio

įvykio arba suklastotus dokumentus arba nepateikė reikiamų dokumentų, nurodytų

6 straipsnio 2 dalyje.

gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos

priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip įstatymo nustatyta,

pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas

nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos ta pačia tvarka, kokia yra nustatyta

ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti.

23

straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

20 procentų darbingumo, jam išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo

uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.

2.

Jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų

darbingumo, jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio

dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.

neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.

24

straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija

1.

Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam

mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

kompensacija apdraustajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo

netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis), kompensavimo

koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalis) ir mokėjimo mėnesį

galiojančių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t. y.

pagal formulę 0,5 x d x k x D.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

25 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo

nedarbingumo

laipsniui

kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę

kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto

darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nuo

netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją

(šio įstatymo 24 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam

išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 23

straipsnis), o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas

nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas sumažėja iki

šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgimą profesine liga

gali būti išmokama tik vieną kartą.

netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 23 straipsnis), o

netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto

darbingumo pasikeitimo dienos.

netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas sumažėja iki

šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgimą profesine liga

gali būti išmokama tik vieną kartą.

26 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos

mokėjimo trukmė

Netekto darbingumo periodinė

kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.

27

straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas

Draudimo išmoką mokanti

valstybinio socialinio draudimo įstaiga turi teisę atitinkamai sumažinti

apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine

liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas

sumažėjo. Jei draudiminis įvykis ir darbingumo netekimo laipsnis buvo

nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju

gali būti atitinkamai sumažinta tik teismine tvarka.

28

straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Iš dalies netekęs darbingumo dėl

nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga apdraustasis turi teisę

bet kada reikalauti, kad valstybinio socialinio draudimo įstaiga atitinkamai

padidintų išmokos dydį, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad jo netektas

darbingumas padidėjo.

29

straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai

1.

Draudimo išmokos apdraustajam mokamos nuo draudiminio įvykio (nelaimingo

atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) dienos.

2.

Jeigu apdraustasis dėl draudimo išmokos kreipėsi praėjus trejiems metams nuo

teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka mokama nuo

kreipimosi dienos.

30

straipsnis. Draudimo išmoka apdraustajam mirus

nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, miršta, teisę į

draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo

mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas

(vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Draudimo išmoka mokama:

1)

nepilnamečiams - iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose

skyriuose, - iki jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo sutuoktiniui ar

tėvui (motinai), įtėviui, nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir

prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, iki šiems

sukaks 8 metai;

3)

asmenims, sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatytą senatvės pensijos amžių, - iki gyvos galvos;

4)

invalidams - invalidumo laikotarpiu.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka,

įstatymo 11 straipsnis.

33

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai

Nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai priklauso nuo įmonės

ekonominės veiklos rizikos laipsnio. Iki 2003 m. sausio 1 d. įmokų tarifai

visiems draudėjams (visoms ekonominės veiklos sritims) vienodi, o vėliau

diferencijuojami atsižvelgiant į įmonių ekonominės veiklos rizikos laipsnį bei

traumatizmo ir profesinio sergamumo lygį.

34

straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokos

už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio

1 dalies 1, 2 punktuose, ir skaičiuojamos, ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka

kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

2.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose, mokamos už tuos laikotarpius, kai

jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

35

straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai

dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

36

straipsnis. Įstatymo taikymas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam

įstatymui įsigaliojus.

3.

Žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir

susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo

nustatyta tvarka.

4.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina nelaimingų atsitikimų darbe ar

profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką.

5.

Vyriausybė tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo išmokų nuostatus.

6.

Po šio įstatymo įsigaliojimo praėjus dvejiems metams, Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba pagal praėjusių metų ir einamųjų metų pirmojo pusmečio

nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis atskirose ekonominės

veiklos srityse duomenis parengia ir pateikia Vyriausybei pasiūlymus dėl kitų

metų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms

ekonominės veiklos sritims. Vyriausybė teikia pasiūlymus Seimui dėl nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms ekonominės veiklos

sritims patvirtinimo.

7.

Asmenims, turintiems teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas ir

persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos

tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 6, 24

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita

Rupšytė (2001-07-02)

anrups@lrs.lt