Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1999, Nr. 110-3207

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m.

sausio 1 d. (29

straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.):

Nr.

IX-1819,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas

nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei

profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe

socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies

socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų

skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei

nedraudiminius įvykius.

2

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais

kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu

apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos

nariams.

paslaugos kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

netaikomas asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra

apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių

profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų

mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka

draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba

turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų

atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos,

nustatytos šiame įstatyme, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatyme, bei nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal Nedarbo

socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams. Apdraustojo asmens

draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Biudžeto

sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai moka

valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam

draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų

studentus bei asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar

profesinei reabilitacijai.

netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas

netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.

vieta – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje

sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

– darbdavys, kaip nustatyta Darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga bei įmonė, mokantys arba pagal įstatymus

privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų

darbe socialiniam draudimui.

7.

Draudžiamosios pajamos (D) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

8.

Kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju yra

apskaičiuojamas pagal formulę k = (K1·S1 + K2·S2)/(S1+S2).

Čia:

1) K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientai, taikomi atitinkamai už laikotarpį iki 1994 metų ir nuo 1994 metų,

apskaičiuoti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;

2)

S1 – pensijų draudimo stažo metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas

K1, skaičius;

3) S2 – pensijų draudimo stažo metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.

(k) nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios

profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos

užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį,

santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų

draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant

netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė

profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą

neturi teisės gauti netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos.

ribos – šio Įstatymo nustatytoms išmokoms apskaičiuoti taikomas

kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

nelaimingo atsitikimo darbe.

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis

kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne

darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir

pavalgyti metu.

13.

Nukentėjusysis – apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl

draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba dėl draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

4

straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

5) nuteistieji

laisvės atėmimu – šių asmenų darbo laikui.

draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis. Šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys draudžiami valstybės biudžeto

lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas

nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

5

straipsnis. Draudėjai

Šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo

sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2)

valstybės ar savivaldybės institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies

draudimu šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis;

3) įmonės ar

įstaigos, kuriose mokiniai, studentai ir darbo biržos siųsti mokytis ar

reabilituotis asmenys atlieka profesinės veiklos praktiką;

4) socialinės

bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;

5) bausmių

vykdymo institucijos ir įstaigos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

6

straipsnis. Draudiminiai įvykiai

įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų

darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba

nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant

visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant

draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra

nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo

nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo

sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą),

taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius

darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti

mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

įvykiais pripažįstami apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5

punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos,

kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms

sąlygoms:

1) dirbant

draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraus­tajam darbo laikas draudėjo

nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo

nurodymu paskirtu dirbti laiku;

2) dirbant

draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti

mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai

nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Biudžeto sandaros

įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad

nukentėjusieji, įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo draudžiami

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4 straipsnyje

nurodyti asmenys.

įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę

nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais

atvejais:

1) papildomų,

specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas

yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į

darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo

apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio

3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo;

4)

apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar

piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama

kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų

darbe socialinio draudimo įmokos.

5.

Namudininkams, dirbantiems pagal darbo sutartį, draudiminiais įvykiais

pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos,

dirbant darbdavio naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo

priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių

ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir

patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir

mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai

skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais

ir kitais teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

7

straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

1.

Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,

kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6

straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių

aplinkybių:

1) apdraustasis

buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų

ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;

2) apdraustasis

nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas

nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu

teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų

pažeidimus;

3) apdraustasis

sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis

sirgo liga, nesusijusia su darbu;

5) apdraustasis

savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

6) prieš

apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję

su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į

darbą ar iš darbo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

8

straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

privalo:

1) užtikrinti,

kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimų;

2) užtikrinti

pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar

ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos

priežiūros įstaigą;

3) darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą

atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų

saugos ir sveikatos įstatymo nustatytoms institucijoms bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje

teritorijoje yra draudėjas;

4) Vyriausybės

nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo tyrimą bei dalyvauti tiriant profesines ligas;

5) laiku ir

teisingai apskaičiuoti bei mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo įmokas. Šiame punkte nurodytos prievolės draudėjams netaikomos už šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytus asmenis, kurie draudžiami

valstybės biudžeto lėšomis.

nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį

susirgimą jis nepripažįs­tamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam

profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio

kodekso nustatyta tvarka.

Įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

9

straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

Įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo

profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6

straipsnį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

10

straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji

asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų

reikalavimų, o nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros

įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IŠMOKOS

11

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos

dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso

darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (toliau – ligos pašalpa);

2) netekto

darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto

darbingumo periodinė kompensacija.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė

draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama

periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

atėmimu nuteistiems asmenims (šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio

straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš

bausmės atlikimo įstaigos.

12

straipsnis. Ligos pašalpa

dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai

nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.

skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai.

13

straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos pašalpoms apskaičiuoti

1.

Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka

pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį

ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo

nedarbingumo nustatymo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už

ketvirtadalį Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,

galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1)

asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas

diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose

institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2)

viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

3)

profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų

profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys,

darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

4)

asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, -

už jų darbo laiką;

5)

nuteistieji laisvės atėmimu - už jų darbo laiką.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 - 5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jei jiems

už darbą mokamas darbo užmokestis.

3.

Savarankiškai dirbantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

gali draustis savanoriškai.

5

straipsnis. Draudėjai

Šio

įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1)

pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2)

valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;

3)

įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka gamybinę praktiką,

bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys persikvalifikuoja ar dirba

viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo sutartys);

4)

socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;

5)

bausmės atlikimo įstaigos.

6

straipsnis. Draudiminiai įvykiai

1.

Draudiminiai įvykiai, susiję su 4 straipsnyje nurodytais apdraustaisiais, yra

įvykiai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingais atsitikimais darbe,

profesinėmis ligomis, nelaimingais atsitikimais pakeliui į darbą ar iš darbo,

tai:

1) nelaimingi atsitikimai

darbe ir profesinės ligos, dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo

administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą (šio įstatymo 5

straipsnio 3–5 punktai), taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku

rengiant ar tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo

procesu susijusius veiksmus, įvykiai, įvykę papildomų, specialių pertraukų ar

pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės

patalpose ar jos teritorijoje;

2) nelaimingi

atsitikimai pakeliui į darbą ir iš darbo;

3) nelaimingi

atsitikimai, kai apdraustieji atlieka teisės aktais nustatytas pareigas ar

darbdavio pavedimu – visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla,

kai už tai mokamas darbo užmokestis.

2.

Sprendžiant nelaimingo atsitikimo priskyrimo draudiminiam įvykiui klausimą,

nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo

atsitikimo darbe priežasties įrodymas yra:

1)

nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys tyrimo aktai;

2)

teismo nuosprendžiai, sprendimai;

3)

darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų

higieninio įvertinimo dokumentai;

4)

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

5)

atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar

ekspertizės išvada, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka;

6)

kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe,

susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe

priežastį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

7

straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

Draudiminiams

įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta,

kad jie įvyko:

1)

dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių

medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2)

nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;

3)

nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo

naudai (ne draudėjo interesais);

4)

nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;

5)

dėl bendro susirgimo.

8

straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

privalo:

1)

organizuoti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo

darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į

sveikatos priežiūros įstaigą;

2)

įstatymų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą

profesine liga Žmonių saugos darbe įstatymo nustatytoms institucijoms bei

valstybinio socialinio draudimo įstaigai;

3) laiku ir teisingai

apskaičiuoti bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2.

Už šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

9

straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

1.

Teisę į šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas draudimo išmokas turi

apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo

profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam 6

straipsnyje.

2.

Apdraustieji taip pat turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie

valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiam

įvykiui - informaciją iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos apie šio

įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.

10

straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos ir atsakomybė

Apdraustieji

asmenys turi laikytis saugos darbe teisės aktų nustatytų reikalavimų bei

gydymo, medicininės, profesinės reabilitacijos rekomendacijų.

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO

IŠMOKOS

11

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys

1.

Apdraustajam, dėl 6 straipsnyje numatyto draudiminio įvykio netekusiam dalies

ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą išmokama:

1)

ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa (toliau

-ligos pašalpa);

2)

netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3)

netekto darbingumo periodinė kompensacija.

2.

Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams, išvardytiems 31

straipsnyje, lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa.

3.

Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis

mokama periodinė draudimo išmoka.

4.

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu (šio įstatymo 4 straipsnio 5 punktas),

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės

atlikimo įstaigos.

12

straipsnis. Ligos pašalpa

1.

Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingu

dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, išskyrus 7 straipsnyje

nurodytus atvejus.

2.

Ligos pašalpa apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, skiriama už vykimo į šią

įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.

13

straipsnis. Teisė į ligos pašalpą

profesine liga apdraustieji (4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) teisę į ligos

pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį (6 straipsnio 2 dalis).

14

straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms

apskaičiuoti

1.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas

tokia pat tvarka, kokia yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti.

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis nelaimingų atsitikimų darbe draudimo

išmokoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su

puse dydžio sumos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

15 straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam

teisę jas gauti

Ligos

pašalpos, negautos iki turėjusio į jas teisę asmens mirties dienos, mokamos

šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

18 straipsnis. Ligos pašalpos besigydantiems sveikatos priežiūros

įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo

trukmė

Paguldžius apdraustąjį į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią

ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama už visą

jame būtą laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

(šio Įstatymo 19 straipsnis), o netekto darbingumo periodinės kompensacijos

mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

1 ir 2 dalių redakcija nuo 2005 m.

liepos 1 d.:

7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe,

kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko:

1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio,

narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2)

nukentėjusiajam darant tyčinę nusikalstamą veiką;

3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant

darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais);

4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų

nelaimingas atsitikimas;

5) dėl bendro susirgimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1484,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)

25 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo

nedarbingumo

laipsniui

iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo

vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė

netekto darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta

tvarka nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo

24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina

išmokos dydį apdraustajam, netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT

iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

25

straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai

skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi

ne vėliau kaip per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką

atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią

išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos

apdraustajam mirus kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama

už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jei ši išmoka nebuvo

paskirta nė vienam 26 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų. Kai asmuo, turintis

teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi dėl šios

išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją

gauti, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems

gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis

prašymas, pirmos dienos.

draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių

kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį

terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka

skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką,

jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

26

straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į

periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo

išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat

mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo

mirties. Išmoka mokama:

1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi

nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo

lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant

amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus

(įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris – kol šiems sukaks 8 metai;

3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių – iki gyvos galvos;

4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);5) kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu.

mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai (šio

23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei darbingumo netekimas dėl draudiminio įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

26 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos

mokėjimo trukmė

Netekto

darbingumo periodinė kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo

netekimo termino pabaigos.

11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo

išmokų rūšys

netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą išmokama:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos

pašalpa (toliau -ligos pašalpa);

2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

išvardytiems 31 straipsnyje, lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa.

lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

straipsnio 5 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos

paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo (toliau - nelaimingų atsitikimų darbe socialinis

draudimas) santykius, nustato asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu

draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius

įvykius.

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis

draudimas

nustatytais atvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės

ligos prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas netaikomas

asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės

lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį

darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu

darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis

darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas

prie nelaimingo atsitikimo darbe.

darbo – įvykis, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbuotojo

darbovietės ir:

1)

gyvenamosios vietos;

2)

ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo

užmokestis;

3)

vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir

pavalgyti metu.

sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo

aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

neturinti įmonė ar fizinis asmuo, privalantys mokėti valstybinio socialinio

draudimo įmokas.

dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo

funkcijas.

darbingumo netekimas (toliau - darbingumo netekimas) dėl nelaimingo atsitikimo

darbe arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas

procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, laikoma,

kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo

atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga procentą nustato Valstybinė

medicininė socialinės ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.

10.

Kompensavimo koeficientas (k) – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų

pajamų per paskutiniuosius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal

nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo

dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, santykis su nelaimingo

atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų

metų draudžiamosiomis pajamomis. Apdraustajam apskaičiuotas kompensavimo

koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3.

asmens draudžiamosios pajamos - visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat šio įstatymo nustatytos ligos

dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, apdraustojo

gautos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei draudimo nuo nedarbo bedarbio

pašalpos, kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra

mokamos asmenims, per paskutinius trejus metus turintiems ne mažesnį kaip 24

mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

Nr. IX-1247, 2002-12-10,

Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

4

straipsnis. Asmenys draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys

narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys

narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo

teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,

kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos

pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento

paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų,

kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai

ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų

pareigūnai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, išskyrus Vidaus

reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų

vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, vidaus tarnybos dalinių karininkus, liktinės

tarnybos puskarininkius ir karius, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų

departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus, krašto apsaugos sistemos

profesinės karo tarnybos karius ir Valstybės saugumo departamento sistemos

pareigūnus;

3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir

aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar

įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba

dirbti viešuosius darbus;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės

reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

jei jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2325 (2001-07-25)

5 straipsnis. Draudėjai

Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2) valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos;

3) įstaigos ir įmonės, kuriose mokiniai ir studentai atlieka

gamybinę praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys

persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos

darbo sutartys);

4) socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;

5) bausmės atlikimo įstaigos.

6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai

nurodytais apdraustaisiais, yra įvykiai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti

nelaimingais atsitikimais darbe, profesinėmis ligomis, nelaimingais

atsitikimais pakeliui į darbą ar iš darbo, tai:

1)

nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos, dirbant pagal darbo sutartį,

atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą

(šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 punktai), taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę

darbo laiku rengiant ar tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus

su darbo procesu susijusius veiksmus, įvykiai, įvykę papildomų, specialių

pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo

vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2)

nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ir iš darbo;

3)

nelaimingi atsitikimai, kai apdraustieji atlieka teisės aktais nustatytas

pareigas ar darbdavio pavedimu – visuomenines pareigas, susijusias su tos

įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.

įvykiui klausimą, nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar

mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymas yra:

1) nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys

tyrimo aktai;

2) teismo nuosprendžiai, sprendimai;

3) darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo

sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai;

4) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

5) atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos

specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

6) kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą

atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo

atsitikimo darbe priežastį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

8 straipsnis.

Draudėjų pareigos ir atsakomybė

privalo:

1) užtikrinti,

kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimų;

2) užtikrinti

pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar

ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos

priežiūros įstaigą;

3) darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą

atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų

saugos ir sveikatos įstatymo nustatytoms institucijoms bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje

teritorijoje yra draudėjas;

4) Vyriausybės

nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo tyrimą bei dalyvauti tiriant profesines ligas;

5) laiku ir

teisingai apskaičiuoti bei mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo įmokas.

nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį

susirgimą jis nepripažįs­tamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam

profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio

kodekso nustatyta tvarka.

Įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

9

straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

Įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo

profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6

straipsnį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

10

straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji

asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų

reikalavimų, o nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros

įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IŠMOKOS

11

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos

dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso

darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (toliau – ligos pašalpa);

2) netekto

darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto

darbingumo periodinė kompensacija.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama

vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama

periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

atėmimu nuteistiems asmenims (šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio

straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš

bausmės atlikimo įstaigos.

12

straipsnis. Ligos pašalpa

dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai

nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.

skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai.

13

straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos pašalpoms apskaičiuoti

1.

Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka

pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį

ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo

nedarbingumo nustatymo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už

ketvirtadalį Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,

galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo

profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam 6

straipsnyje.

apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus

draudiminiam įvykiui - informaciją iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos

apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą pagal šį įvykį.

10 straipsnis.

Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji

asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų

reikalavimų, o nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros

įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IŠMOKOS

11

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos

dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso

darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (toliau – ligos pašalpa);

2) netekto

darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto

darbingumo periodinė kompensacija.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama

vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama

periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

atėmimu nuteistiems asmenims (šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio

straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš

bausmės atlikimo įstaigos.

12

straipsnis. Ligos pašalpa

dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai

nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.

skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai.

13

straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos pašalpoms apskaičiuoti

1.

Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka

pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį

ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo

nedarbingumo nustatymo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už

ketvirtadalį Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,

galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

12 straipsnis. Ligos pašalpa

laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos,

išskyrus 7 straipsnyje nurodytus atvejus.

priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas,

skiriama už vykimo į šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.

13 straipsnis. Teisė į ligos pašalpą

darbe ar susirgę profesine liga apdraustieji (4 straipsnio 1 dalies 1, 2

punktai) teisę į ligos pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio

socialinio draudimo stažą.

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį (6 straipsnio 2 dalis).

14 straipsnis.

Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų

metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas

nedarbingumo pažymėjimu.

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu

arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią

darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo

nuo darbo laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

15

straipsnis. Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam

tapus laikinai nedarbingu dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį,

mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio,

taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal

kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

16 straipsnis.

Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai

Ligos pašalpos,

susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga,

už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui

skirtų lėšų.

17

straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama

Laikinai

nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą

gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas

gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu

ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti

Išmokų sumos,

kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos

asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

19

straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo,

jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10

procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei

kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet

mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo

uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2

dalyje.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų

nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per

paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito

kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti

mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,

ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių

sumos.

apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį

nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už

gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos

skirtumas.

17 straipsnis.

Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama

Laikinai

nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą

gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas

gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu

ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti

Išmokų sumos,

kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos

asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

19

straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų

darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios

dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei

kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet

mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo

uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2

dalyje.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų

nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per

paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito

kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti

mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,

ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių

sumos.

apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį

nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už

gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos

skirtumas.

20 straipsnis.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija

nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau

procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama

kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis),

kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir

mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo

3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.

21

straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo nedarbingumui

21 straipsnis. Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam susižalojus darbe arba susirgus profesine liga,

mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmėNetekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

27 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas

Draudimo išmoką

mokanti valstybinio socialinio draudimo įstaiga turi teisę atitinkamai

sumažinti apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo

profesine liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas

sumažėjo. Jei draudiminis įvykis ir darbingumo netekimo laipsnis buvo

nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju

gali būti atitinkamai sumažinta tik teismine tvarka.

28 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų

nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus šiai valstybinio socialinio

draudimo rūšiai įmokų tarifus.

atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų ir Biudžeto

sandaros įstatyme nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mokamos šiai

draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir

atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos

lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali

sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe

socialinio draudimo lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato

Seimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo

įstatymu tvirtindamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įmokų tarifą.

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką

nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai

Nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičius ir grupių

tarifai tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių

patvirtinimo įstatymu. Draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe

socialinio draudimo įmokų tarifų grupei, atsižvelgdama į traumatizmo ir

profesinio sergamumo rodiklius ir vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtinta metodika, tvirtina Valstybinio socialinio draudimo

fondo taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2561,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6311 (2004-11-26)

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 3 punkte, mokamos už tą laiką, kurį jie atlieka profesinės

veiklos praktiką. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius,

nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, mokamos už tą

laiką, kurį jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

31 straipsnis.

Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų

Jeigu ištyrus

nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis

įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja

išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja

draudimo kompanijos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo vykdymas

Nelaimingų atsitikimų

darbe socialinį draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai

skyriai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, ir skaičiuojamos, ir mokamos įstatymų

nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose, mokamos už tuos

laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

35 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Įstatymo taikymas

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam

įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po

2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų

atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos

žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga

laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

atsitikimų darbe ar profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką.

ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus.

6.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal praėjusių metų ir einamųjų

metų pirmojo pusmečio nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis

atskirose ekonominės veiklos srityse duomenis parengia ir pateikia Vyriausybei

pasiūlymus dėl kitų metų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų

tarifų atskiroms ekonominės veiklos sritims. Vyriausybė teikia pasiūlymus

Seimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų

atskiroms ekonominės veiklos sritims patvirtinimo.

išmokas ir persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos

tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1133,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

Nr. IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2325 (2001-07-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1133,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1484,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m.

gegužės 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS

ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA

LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-06-16)

autrap@lrs.lt

33 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo

sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2325 (2001-07-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1133,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1484,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS

ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA

LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1819,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas, išskyrus 29 straipsnį, įsigalioja

nuo 2004 m. sausio 1 d.