LegalizeLietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1999, Nr. 110-3207
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d. (29
straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.):
Nr.
IX-1819,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniu draudimu
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamosiose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys;3) profesinių mokyklų mokiniai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje laikui;4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – šių asmenų darbo laikui;
5) nuteistieji
laisvės atėmimu – šių asmenų darbo laikui.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nurodyti asmenys
draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis. Šio
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys draudžiami valstybės biudžeto
lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas
nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2262,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
15 straipsnis. Ligos pašalpų dydis
Apdraustajam
tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6
straipsnį, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo
uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas
pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Vyriausybės
nutarimu perkeltas poilsio dienas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-668,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)
16
straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai
Ligos pašalpos,
susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga,
už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam
draudimui skirtų lėšų.
18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam
teisę jas gauti
Išmokų sumos,
kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos
asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,
pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.
19 straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
Jeigu
nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų
darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios
dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei
kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu
nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet
mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo
uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu
nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2
dalyje.
Mėnesio
kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų
nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per
paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito
kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos.
Mėnesio
kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti
mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,
ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių
sumos.
Jeigu
apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį
nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už
gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos
skirtumas.
20
straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija
Jeigu
nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau
procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Netekto darbingumo
periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama
kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis),
kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir
mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo
3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.
7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai
1.
Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,
kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami
nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos
ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio
Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai
iš šių aplinkybių:
1) apdraustasis
buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų
ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;
2) apdraustasis
nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas
nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su
administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos
norminių teisės aktų pažeidimus;
3) apdraustasis
sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
4) apdraustasis
sirgo liga, nesusijusia su darbu;
5) apdraustasis
savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
6) prieš
apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję
su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į
darbą ar iš darbo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2262,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
25 straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai
Ligos pašalpa
skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi
ne vėliau kaip per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai NDNT nustato darbingumo netekimą.3. Netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama nuo NDNT darbingumo netekimo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.
Periodinė
draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką
atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią
išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos
apdraustajam mirus kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama
už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jei ši išmoka nebuvo
paskirta nė vienam 26 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų. Kai asmuo, turintis
teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi dėl šios
išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją
gauti, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems
gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis
prašymas, pirmos dienos.
Vienkartinė
draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių
kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį
terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka
skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką,
jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina
išmokos dydį apdraustajam, netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT
iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei darbingumo netekimas dėl draudiminio įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, – kol jiems sukaks 24 metai;2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, – kol šiems sukaks 8 metai;3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);5) kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį
mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai (šio
11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo išmokos
Apdraustajam,
dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso
darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:
1) ligos dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos
pašalpa (toliau – ligos pašalpa);
2) netekto
darbingumo vienkartinė kompensacija;
3) netekto
darbingumo periodinė kompensacija.
Apdraustajam
mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama
vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.
Apdraustajam
mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama
periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.
Laisvės
atėmimu nuteistiems asmenims (šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio
straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš
bausmės atlikimo įstaigos.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei
profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe
socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies
socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų
skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei
nedraudiminius įvykius.
2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais
kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu
apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos
nariams.
Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos
paslaugos kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis Įstatymas
netaikomas asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra
apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių
profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų
mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2262,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1.
Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka
draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.
Apdraustojo
asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba
turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos,
nustatytos šiame įstatyme, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatyme, bei nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal
Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams. Apdraustojo asmens
draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Biudžeto
sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai moka
valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam
draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
studentus bei asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar
profesinei reabilitacijai.
2 dalies redakcija įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).
Darbingumo
netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis,
apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.
Darbo
vieta – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje
sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.
Draudėjas
– darbdavys, kaip nustatyta Darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga bei įmonė, mokantys arba pagal įstatymus
privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų
darbe socialiniam draudimui.
7.
Draudžiamosios pajamos (D) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos.
8.
Kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju yra
apskaičiuojamas pagal formulę k = (K1·S1 + K2·S2)/(S1+S2).
Čia:
1) K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų
koeficientai, taikomi atitinkamai už laikotarpį iki 1994 metų ir nuo 1994 metų,
apskaičiuoti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;
2) S1 – pensijų
draudimo stažo metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;
3) S2 – pensijų draudimo stažo metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.
Kompensavimo koeficientas
(k) nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios
profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų
per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos
užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį,
santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba
susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų
draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant
netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė
profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi
teisės gauti netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos.
Kompensavimo koeficiento (k)
ribos – šio Įstatymo nustatytoms išmokoms apskaičiuoti taikomas
kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.
Nelaimingas
atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,
nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys
– darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas
mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo
atsitikimo darbe.
Nelaimingas
atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį
darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis
kelyje tarp darbovietės ir:
1) gyvenamosios vietos;
2) ne
darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos ne
darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir
pavalgyti metu.
13.
Nukentėjusysis – apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl
draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo arba dėl draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.
Profesinė
liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas
ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta
tvarka pripažintas profesine liga.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2262,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)
Nr. IX-2540,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
Nr.
X-668,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)
5 straipsnis. Draudėjai
Šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų draudėjai yra:
1) pagal darbo
sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;
2)
valstybės ar savivaldybės institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies
draudimu šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis;
3) įmonės ar
įstaigos, kuriose mokiniai, studentai ir darbo biržos siųsti mokytis ar
reabilituotis asmenys atlieka profesinės veiklos praktiką;
4) socialinės
bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;
5) bausmių
vykdymo institucijos ir įstaigos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai
Draudiminiais
įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų
darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba
nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant
visoms šioms sąlygoms:
1) dirbant
draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra
nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo
nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;
2) dirbant darbo
sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą),
taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius
darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;
3) dirbant
darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti
mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Draudiminiais
įvykiais pripažįstami apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5
punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos,
kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms
sąlygoms:
1) dirbant
draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraustajam darbo laikas draudėjo
nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo
nurodymu paskirtu dirbti laiku;
2) dirbant
draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);
3) dirbant
darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti
mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai
nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Biudžeto sandaros
įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.
Draudiminiais
įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad
nukentėjusieji, įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo
draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4
straipsnyje nurodyti asmenys.
Draudiminiais
įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę
nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais
atvejais:
1) papildomų,
specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas
yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2) pakeliui į
darbą ar iš darbo;
3) kai įspėjimo
apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio
3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo;
4)
apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar
piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama
kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų
darbe socialinio draudimo įmokos.
Namudininkams,
dirbantiems pagal darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie
nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio
naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip
pat pats gamybos procesas.
Sprendimus
dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių
ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir
patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir
mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai
skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatais ir kitais teisės aktais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė
Draudėjai
privalo:
1) užtikrinti,
kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų
reikalavimų;
2) užtikrinti
pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos
priežiūros įstaigą;
3) darbuotojų
saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą
atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų
saugos ir sveikatos įstatymo nustatytoms institucijoms bei Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje
teritorijoje yra draudėjas;
4) Vyriausybės
nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo tyrimą bei dalyvauti tiriant profesines ligas;
5) laiku ir
teisingai apskaičiuoti bei mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo įmokas. Šiame punkte nurodytos prievolės draudėjams netaikomos už šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytus asmenis, kurie draudžiami
valstybės biudžeto lėšomis.
Jeigu ištyrus
nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį
susirgimą jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam
profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio
kodekso nustatyta tvarka.
Už šio
Įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės
Teisę į šio
Įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo
profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6
straipsnį.
Apdraustieji turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiams įvykiams apdraustieji ir jų šeimos nariai turi teisę gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių apie šio Įstatymo nustatytų garantijų taikymą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2540,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos
Apdraustieji
asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų
reikalavimų, o nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros
įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
DRAUDIMO IŠMOKOS
12 straipsnis. Ligos pašalpa
Ligos pašalpa skiriama šio Įstatymo 4 straipsnio 1
dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai
nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba
profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.
Ligos pašalpa
skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.
Pagrindas
skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir
draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai.
13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos
pašalpoms apskaičiuoti
1.
Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka
pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį
ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
2 dalies redakcija iki 2006 m. liepos 1 d.:
Mėnesio
kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti
Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo
nedarbingumo nustatymo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.
2 dalies redakcija nuo 2006 m. liepos 1 d.:
*2. Mėnesio
kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti
Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo
nedarbingumo nustatymo mėnesį, penkių dydžių sumos.
Mėnesio kompensuojamasis
uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už ketvirtadalį
Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo
nedarbingumo nustatymo mėnesį.
*Pastaba: Įsigaliojus 13 straipsnio 2
dalies pakeitimui, ligos pašalpos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, perskaičiuojamos vadovaujantis
šio įstatymo nuostatomis nuo jų įsigaliojimo dienos. Ligos pašalpos, kurios
buvo paskirtos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymą ir kurių mokėjimo terminas baigėsi iki nurodytų nuostatų
įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-668,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)
14
straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
Ligos pašalpa mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kai NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustajam
tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų
metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas
nedarbingumo pažymėjimu.
Apdraustajam
tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu
arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią
darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo
nuo darbo laikotarpiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
14 straipsnis.
Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
Ligos pašalpa mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kai NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustajam
tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų
metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas
nedarbingumo pažymėjimu.
Apdraustajam
tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo
atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu
arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią
darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo
nuo darbo laikotarpiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
15
straipsnis. Ligos pašalpų dydis
Apdraustajam
tapus laikinai nedarbingu dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį,
mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio,
taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal
kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
16 straipsnis.
Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai
Ligos pašalpos,
susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga,
už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui
skirtų lėšų.
17
straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama
Laikinai
nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą
gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas
gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu
ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo
dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
išmokų nuostatų nustatyta tvarka.
18
straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti
Išmokų sumos,
kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos
asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,
pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.
19
straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
Jeigu
nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo,
jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10
procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei
kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu
nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet
mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo
uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu
nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2
dalyje.
Mėnesio
kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų
nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per
paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito
kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos.
Mėnesio
kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti
mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,
ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių
sumos.
Jeigu
apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį
nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už
gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos
skirtumas.
17 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama
Laikinai
nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą
gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas
gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu
ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo
dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
išmokų nuostatų nustatyta tvarka.
Jeigu NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.2. Jeigu NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją (šio įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 19 straipsnis), o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.
Jeigu
nukentėjusiojo, gaunančio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas
darbingumas pakartotinai sumažėja iki šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų
dydžių, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą
atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimą profesine liga
mokama šio Įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu nukentėjusiojo, gavusio netekto darbingumo
periodinę ir vienkartinę kompensacijas (ar vienkartinės kompensacijos
skirtumą), netektas darbingumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į
vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir
daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos
sumos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų nustatyta tvarka išskaičiuojama išmokėtos netekto darbingumo
vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių
laikotarpį.
5.
Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių NDNT nustato darbingumo netekimo procentą dėl
kiekvieno įvykio.
6.
Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių, kurių vienas yra nedraudiminis, VMSEK nustato
darbingumo netekimą ir nurodo netekto darbingumo dalį atskirai dėl draudiminių
ir dėl nedraudiminių įvykių.
6 dalis netenka galios nuo 2005 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo
nedarbingumui
22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmėNetekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo
arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo
šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų
draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba
ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam
mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo
šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol
jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų
aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose
skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip
18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis)
ir motina (įmotė).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2262,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
TREČIASIS
SKIRSNIS
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠOS
28
straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos
1.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų
nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą
pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus šiai valstybinio socialinio
draudimo rūšiai įmokų tarifus.
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų ir Biudžeto
sandaros įstatyme nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mokamos šiai
draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir
atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos
lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali
sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato Seimas,
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu
tvirtindamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įmokų tarifą.
Lėšų, skirtų
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką
nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
28 straipsnis.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos
1.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų
nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą
pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus šiai valstybinio socialinio
draudimo rūšiai įmokų tarifus.
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų ir Biudžeto
sandaros įstatyme nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mokamos šiai
draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir
atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos
lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali
sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato
Seimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo
įstatymu tvirtindamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įmokų tarifą.
Lėšų, skirtų
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką
nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičius ir grupių
tarifai tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių
patvirtinimo įstatymu. Draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo įmokų tarifų grupei, atsižvelgdama į traumatizmo ir
profesinio sergamumo rodiklius ir vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtinta metodika, tvirtina Valstybinio socialinio draudimo
fondo taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2561,
2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6311 (2004-11-26)
30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo
įmokų mokėjimo tvarka
Šiame
Įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta
tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Valstybinio
socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 3 punkte, mokamos už tą laiką, kurį jie atlieka profesinės
veiklos praktiką. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius,
nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, mokamos už tą
laiką, kurį jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-475,
2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
31
straipsnis. Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų
Jeigu ištyrus
nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis
įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja
išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja
draudimo kompanijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31 straipsnis.
Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų
Jeigu ištyrus
nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis
įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja
išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja
draudimo kompanijos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo vykdymas
Nelaimingų atsitikimų
darbe socialinį draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai
skyriai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2540,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo
tvarka
Šiame
įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, ir skaičiuojamos, ir mokamos įstatymų
nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius,
nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose, mokamos už tuos
laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
35 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
2.
Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam
įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po
2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniu draudimu.
Žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų
atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos
žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga
laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina nelaimingų
atsitikimų darbe ar profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką.
Vyriausybė tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus.
6.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal praėjusių metų ir einamųjų
metų pirmojo pusmečio nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis
atskirose ekonominės veiklos srityse duomenis parengia ir pateikia Vyriausybei
pasiūlymus dėl kitų metų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų
tarifų atskiroms ekonominės veiklos sritims. Vyriausybė teikia pasiūlymus
Seimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų
atskiroms ekonominės veiklos sritims patvirtinimo.
Asmenims, turintiems teisę gauti šio įstatymo nustatytas
išmokas ir persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos
tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1133,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)
Nr. IX-1591,
2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.
58-1716 (2000 07 19)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
95-2969 (2000 11 08)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.
55-1946 (2001-06-27)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1133,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR
PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1484,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m.
gegužės 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1591,
2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS
ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA
LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-06-16)
autrap@lrs.lt
33 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo
sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.
58-1716 (2000 07 19)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
95-2969 (2000 11 08)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.
55-1946 (2001-06-27)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
64-2325 (2001-07-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1133,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR
PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1484,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1591,
2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS
ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA
LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1819,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis Įstatymas, išskyrus 29 straipsnį,
įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.