Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

14

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.

52-1239

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS KODEKSAS

1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

siekdamas susisteminti šiame kodekse

muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir suteikti joms

įstatymo galią;

pripažindamas, kad išsamaus ir svarbiausių

muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų nuostatas

atitinkančio Muitinės kodekso priėmimas išreiškia tiek užsienio prekybos

subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus;

suprasdamas, kad viena iš svarbiausių

Muitinės kodekso funkcijų yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio

prekybos plėtrai;

įsitikinęs, kad suteikiant muitinei

efektyvias tikslaus šio kodekso nuostatų įgyvendinimo galimybes būtina sukurti

palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir

užtikrinti jų teisių apsaugą;

pažymėdamas, kad norint sudaryti palankias

sąlygas užsienio prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ūkio raidai,

būtina kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinės formalumus;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos

Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina laipsniškai priartinti

Lietuvos Respublikos įstatymus prie atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, o

muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai pripažinti viena iš prioritetinių

tokio teisės aktų suartinimo sričių,

priima šį kodeksą.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės

kodekso reguliavimo sritis

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių

muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir mokesčių, taip pat

importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei

Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus.

2 straipsnis. Sąvokos

Šiame kodekse vartojamos sąvokos:

1) asmuo - fizinis arba juridinis asmuo;

2) Lietuvos Respublikos asmuo –

Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba

įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti

įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos

atstovybė, filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos

Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo;

3) Lietuvos Respublikos ūkio

subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga,

organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė,

filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos

Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo, kuris verčiasi komercine,

ūkine, finansine, profesine ar panašia veikla;

4) keleivis - neturintis ūkio subjekto

statuso fizinis asmuo, nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos

Respublikoje, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto,

darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš

jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką tranzitu, arba

laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje ir laikinai

išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį turizmo, sporto, darbo,

profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis

atgal;

5) Lietuvos Respublikos muitų teritorija -

Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena,

išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką

kita;

6) Lietuvos Respublikos muitų siena -

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos

valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys numato ką kita;

7) Lietuvos Respublikos muitinė (toliau -

muitinė) - Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už šio

kodekso, jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir

tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei

mokesčių surinkimą;

8) muitinės įstaiga - muitinės

struktūrinis padalinys, atsakingas už jo kompetencijai priskirtų muitinės

priežiūros priemonių taikymą;

9) muitinės priežiūra - visuma priemonių,

kurias muitinė taiko įgyvendindama tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, už

kurių vykdymą ji atsako;

10) sprendimas – individualus

administracinis aktas, kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės

aktų nuostatų taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes

vienam ar keliems, konkrečiai nurodytiems ar individualiais požymiais

apibrėžtiems asmenims, įskaitant šio kodekso 5(1) straipsnyje

nurodytų privalomosios informacijos aktų išdavimą;

11) prekės – daiktai, galintys

būti užsienio prekybos objektais, išskyrus žemę bei kitus su žeme susijusius ir

pagal jų paskirtį ir prigimtį nekilnojamuosius daiktus, kurių negalima perkelti

iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų

vertės;

12) Lietuvos prekės – prekės:

išgautos ir pagamintos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikantis šio

kodekso 25 straipsnyje nustatytų sąlygų ir kurių sudėtyje nėra prekių,

importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš kitų valstybių arba

teritorijų. Prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos iš kitų

prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais, Lietuvos prekėmis laikomos tik tada, kai

išleidžiamos laisvai cirkuliuoti;

muitų teritoriją iš kitų valstybių arba teritorijų ir išleistos laisvai

cirkuliuoti, įskaitant muitinės prižiūrimas prekes, kurios dėl ypatingos

paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais;

Respublikos muitų teritorijoje tik iš šio punkto

b papunktyje nurodytų prekių arba ir iš a, ir iš b papunkčiuose nurodytų

prekių;

13) ne Lietuvos prekės - prekės,

neturinčios Lietuvos prekių statuso;

14) importas – prekių įvežimas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai;

15) eksportas – prekių išvežimas

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba jų išvežimą sukėlę veiksmai;

16) reimportas - prekių, anksčiau

eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, importas į šią

teritoriją;

17) reeksportas - prekių, anksčiau

importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, eksportas iš šios

teritorijos;

18) tranzitas - ne Lietuvos prekių

gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

19) mokesčio įstatymas - įstatymas,

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurie nustato mokestį ir (arba)

apibrėžia su apmokestinimu arba mokesčių lengvatomis susijusius klausimus;

20) importo muitai ir mokesčiai - muitai

ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už importuojamas prekes arba susiję su

importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

21) eksporto muitai ir mokesčiai - muitai

ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už eksportuojamas prekes arba susiję su

eksportu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

22) skola muitinei - asmens prievolė

sumokėti tam tikrą įstatymų ir kitų teisės aktų už prekes nustatytų importo

muitų ir mokesčių (importo skola) arba eksporto muitų ir mokesčių (eksporto

skola) sumą;

23) skolininkas - asmuo, privalantis

sumokėti skolą muitinei;

24) muitinis tikrinimas - prekių

tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų

dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir

kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės veiksmai, atliekami

norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą

atsako muitinė;

25) muitinės formalumai - asmens ir

muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų ir kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi;

26) muitinės sankcionuoti veiksmai - šie

veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami muitinės sutikimą, atlieka su muitinės

prižiūrimomis prekėmis:

įforminti ir muitinės procedūros vykdymas;

padėjimas į laisvąjį sandėlį;

valstybei;

27) muitinės procedūra - šie muitinės

sankcionuoti veiksmai:

28) muitinės deklaracija - muitinės

nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais

pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija

apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti;

29)deklarantas - asmuo, pateikiantis

muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama;

30) prekių pateikimas muitinei -

nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą

arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą jų muitiniam

tikrinimui;

31) prekių išleidimas - muitinės veiksmas,

kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus

taikant muitinės procedūrą, kuriai įforminti pateiktos prekės;

32) muitinės procedūros vykdytojas -

asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų

įvykdymą;

33) garantija - piniginis užstatas arba

raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei, jeigu skolininkas skolos

muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys netinkamai;

34) garantas - Lietuvos Respublikos ūkio

subjektas, įstatymų nustatyta tvarka prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens

prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo skolos muitinei

nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai;

35)

laisvoji zona – laisvosios ekonominės zonos laisvoji teritorija, laisvasis

uostas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28),

įsigalioja nuo 2002-06-01

Nr. IX-670,

2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)

II SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU

3 straipsnis. Atstovavimas ir

tarpininkavimas

į šio kodekso 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo įstatymų

nustatyta tvarka ir sąlygomis gali suteikti teisę muitinės tarpininkui:

1) atstovauti

jam muitinėje atliekant muitinės formalumus, veikiant atstovaujamojo vardu ir

atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų;

2) tarpininkauti

jam muitinėje atliekant muitinės formalumus, veikiant savo vardu ir asmens,

kuriam tarpininkaujama, arba savo sąskaita bei dėl jo interesų.

tarpininkas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti arba

tarpininkauti kitiems asmenims atliekant muitinės formalumus.

tarpininkas privalo pareikšti muitinei, kad atstovauja arba tarpininkauja kitam

asmeniui, ir pateikti visus jam suteiktas teises patvirtinančius dokumentus.

apdraudęs savo civilinę atsakomybę ne mažesnei kaip penkių šimtų minimalių

gyvenimo lygių (MGL) dydžio pinigų sumai.

1 ir 2 dalyse, šio kodekso 63 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais asmens

atstovas gali būti ir įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis tokią teisę

įgijęs ne Lietuvos Respublikos asmuo. Šis asmuo taip pat privalo vykdyti šio

straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

4 straipsnis. Sprendimai

sprendimą dėl šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė, taikymo, turi pateikti muitinei jos reikalaujamą informaciją

ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti.

sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu

įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti

būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas,

komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės

institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau

kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo

nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų, arba sustabdyti

prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui

priimti būtina papildoma informacija ir muitinė Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio

valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos

pateikimo. Apie sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą ar

sustabdymą pareiškėjui pranešama raštu. Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama

įgyvendina.

kuriuo prašymas atmetamas arba kuris yra nepalankus pareiškėjui, turi būti

nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ir asmens teisė jį apskųsti

vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis.

4.Asmeniui palankus sprendimas

pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis priimtas remiantis netikslia arba

neišsamia informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą pareiškėjas

žinojo arba turėjo žinoti, ir jeigu toks sprendimas negalėjo būti priimtas

remiantis tikslia ir išsamia informacija. Sprendimas netenka galios nuo jo pripažinimo

negaliojančiu. Apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu pranešama raštu

asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą.

galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms

esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu sprendimu

susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba jo pakeitimą

raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. Sprendimo

galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie tai

pareiškėjui dienos. Tačiau išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl teisėtų

asmens, kuriam taikomas atitinkamas sprendimas, lūkesčių, muitinė turi teisę

nustatyti vėlesnę sprendimo galiojimo sustabdymo arba pakeitimo įsigaliojimo

datą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

5 straipsnis. Informavimas

muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės

aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti

nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta arba

numatoma atlikti importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus

muitinės sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito operacija.

nemokamai, tačiau kai informacijos pateikimas susijęs su tam tikromis muitinės

išlaidomis - prekių ekspertize arba analize, jų grąžinimu pareiškėjui paštu,

informacijos paieška, dokumentų kopijavimu ir pan., - pareiškėjas privalo

Muitinės departamento nustatyta tvarka šias išlaidas atlyginti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

5(1) straipsnis.

Privalomosios informacijos aktai

muitinė, vadovaudamasi šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais,

išduoda šiam asmeniui privalomosios tarifinės informacijos aktą, kuriame

pateikta informacija apie jame aprašytų prekių tarifinį klasifikavimą, arba

privalomosios prekių kilmės informacijos aktą, kuriame pateikta informacija

apie jame aprašytų prekių kilmę ir jos įgijimą nulemiančias aplinkybes.

2.

Privalomosios tarifinės informacijos ir privalomosios prekių kilmės

informacijos aktuose pateikta informacija yra privaloma visoms muitinės

įstaigoms, tačiau tik tada, jeigu muitinei prekes pateikia pats asmuo, kuriam

išduotas atitinkamas aktas, arba jo vardu muitinės tarpininkas, ir tik

atliekant tarifinį prekių klasifikavimą arba nustatant jų kilmę. Ji privaloma

muitinės įstaigoms tik tada, jeigu muitinės formalumai su prekėmis, kurioms

pageidaujama taikyti privalomąją informaciją, atliekami po to, kai muitinė jau

yra išdavusi atitinkamą aktą. Privalomoji prekių kilmės informacija naudojama

atliekant muitinės formalumus, susijusius su šio kodekso 24–28 straipsnių

taikymu.

informacijos aktas, arba jo vardu šį aktą pateikęs muitinės tarpininkas privalo

būti pasirengęs įrodyti ir atsako už tai, kad:

1) tarifinio prekių klasifikavimo atveju

– deklaruojamos prekės pagal visus požymius atitinka prekes, apie kurias

pateikta informacija atitinkamame privalomosios tarifinės informacijos akte;

2) prekių kilmės nustatymo atveju –

prekės, kurių kilmė nustatoma, ir jos įgijimą nulemiančios aplinkybės visais

atžvilgiais atitinka prekes ir aplinkybes, apie kurias pateikta informacija atitinkamame

privalomosios prekių kilmės informacijos akte.

aktas galioja 6 metus nuo jo išdavimo dienos, o privalomosios prekių kilmės

informacijos aktas – 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Aktas pripažįstamas

netekusiu galios, jeigu jis išduotas remiantis netikslia arba neišsamia

pareiškėjo pateikta informacija, nežiūrint į tai, ar pareiškėjas apie šios

informacijos netikslumą žinojo, ar ne.

netenka galios:

1) privalomosios tarifinės informacijos:

teisės aktų nustatytais atvejais, kai įsigalioja kombinuotosios muitų tarifų ir

užsienio prekybos statistikos nomenklatūros taikymą reglamentuojantys teisės

aktai, kurių nuostatų privalomosios tarifinės informacijos akte pateikta

informacija neatitinka;

arba pakeičiamas kitu vadovaujantis šio kodekso 4 straipsniu, jeigu apie šio

akto pripažinimą negaliojančiu arba pakeitimą kitu informuojamas asmuo, kuriam

jis išduotas;

teisės aktų nustatyta tvarka šį aktą pripažinus netekusiu galios, jeigu

nustatoma, kad jame pateikta informacija neatitinka kombinuotosios muitų tarifų

ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros taikymą reglamentuojančių teisės

aktų;

sprendimui;

2) privalomosios prekių kilmės

informacijos:

teisės aktų nustatytais atvejais, kai įsigalioja Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys ar kiti prekių kilmės taisyklių taikymą reglamentuojantys

teisės aktai, kurių nuostatų privalomosios prekių kilmės informacijos akte

pateikta informacija neatitinka;

arba pakeičiamas kitu vadovaujantis šio kodekso

4 straipsniu, jeigu apie šio akto pripažinimą negaliojančiu arba pakeitimą kitu

informuojamas asmuo, kuriam jis išduotas;

teisės aktų nustatyta tvarka šį aktą pripažinus netekusiu galios, jeigu

nustatoma, kad jame pateikta informacija neatitinka Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių kilmės

taisyklių taikymą;

sprendimui.

informacijos aktas, netenkantis galios vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 1

punkto a papunkčiu arba 2 punkto a papunkčiu, gali juo naudotis dar šešis

mėnesius nuo atitinkamų teisės aktų įsigaliojimo datos, jeigu jis iki šios

datos remdamasis tokiame akte pateikta informacija yra sudaręs privalomas

vykdyti sutartis (kontraktus) dėl atitinkamų prekių pirkimo arba pardavimo. Šio

straipsnio 5 dalies 1 punkto a papunktyje ir 2 punkto a papunktyje nurodytuose

teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti šios straipsnio dalies nuostatų taikymo

laikotarpiai.

naudojamasi vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi, juose pateikta informacija

galima remtis tik apskaičiuojant importo arba eksporto muitus ir (arba)

mokesčius.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

6 straipsnis. Tikrinimas

Muitinė turi teisę vadovaudamasi įstatymų

ir kitų teisės aktų nuostatomis atlikti muitinį tikrinimą, kad būtų užtikrintas

šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė, vykdymas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės

sutartys nenustato ko kita.

7 straipsnis. Informacijos pateikimas

ir pagalba muitinei

Įgyvendinant

šio kodekso, jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat kitų teisės

aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, nuostatas, kiekvienas asmuo,

susijęs su importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės

sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito operacijomis, privalo muitinės

reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti visą informaciją,

neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas (įskaitant kompiuterinę

informaciją), ir turimus dokumentus, susijusius su nurodytomis importo,

eksporto arba tranzito operacijomis, bei suteikti visą muitinės reikalaujamą

pagalbą, susijusią su nurodytomis operacijomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

8 straipsnis. Informacijos apsauga

kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma tarnybos

paslaptimi, išskyrus informaciją, sudarančią valstybės paslaptį. Muitinė neturi

teisės jos atskleisti be informacijos pateikėjo - asmens arba

valstybės institucijos - sutikimo. Informacija pateikiama nustatyta tvarka,

jeigu muitinė turi teisę arba privalo ją pateikti vadovaudamasi įstatymais ir

kitais teisės aktais.

asmenį ir informacija, sudaranti valstybės arba tarnybos paslaptį, saugomi

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

9 straipsnis. Informacijos saugojimas

Asmenys, susiję su importo (įskaitant su importuotomis

prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito

operacijomis, privalo saugoti šio kodekso 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir

informaciją, neatsižvelgdami į asmenų naudojamas jos laikmenas (įskaitant

kompiuterinę informaciją), kaip apskaitos dokumentus įstatymų nustatyta tvarka,

bet ne trumpiau kaip 6 kalendorinius metus. Šis 6 kalendorinių metų laikotarpis

skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos prekės nustojo būti muitinės priežiūros

objektu, pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

II DALIS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

III SKYRIUS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

10 straipsnis. Muitinės struktūra

Muitinę sudaro:

1) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas);

2) teritorinės muitinės ir muitinės

postai;

3) kitos muitinės įstaigos.

11 straipsnis. Muitinės veiklos

teisinis pagrindas

Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje

statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento

nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

12 straipsnis. Muitinės

departamentas, jo funkcijos ir teisės

1.Muitinės departamentas yra muitinės

veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės departamentas yra juridinis

asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

Muitinės departamento direktorius. Jį skiria ir atleidžia finansų ministras.

Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Muitinės

departamento direktorius.

Muitinės departamento direktorius, suderinęs su finansų ministru.

funkcijas:

1)suderinęs su Finansų

ministerija,steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines bei

muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas;

2) vadovauja teritorinėms muitinėms ir

derina jų veiklą;

3) organizuoja muitinės įstaigų veiklos

apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę;

4) organizuoja, kontroliuoja importo ir

eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų

bei apribojimų taikymą, teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir

administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones;

5) tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir

užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo, eksporto

bei tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka teikia juos atitinkamoms valstybės institucijoms;

6) šio kodekso ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų,

už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą;

7) nagrinėja asmenų prašymus bei skundus

dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems

trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir kaltiems asmenims nubausti;

8) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją,

nustatymą ir tyrimą;

9) taikydamas Operatyvinės veiklos

įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodamas operatyvinės

veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti;

10) jei yra kontrabandos požymių, iškelia

baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka

kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

11) sprendžia muitinės veiklos

organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų profesinio rengimo, ūkinius

ir administracinius klausimus;

12) suderinęs su Finansų ministerija,

steigia muitinės mokymo įstaigas, laboratorijas, informacijos centrus, kitas muitinės

įstaigas, muitinės sandėlius, taip pat įmones ir organizacijas, reikalingas

muitinės veiklai užtikrinti;

13) teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą

reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo Vyriausybei,Finansų

ministerijai,kitoms valstybės institucijoms, rengia nurodytų teisės aktų

projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina;

14) užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų,

dalyvauja rengiant šių sutarčių projektus, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų

valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

15) vykdo kitą veiklą, reikalingą muitinės

įstaigų funkcijoms įgyvendinti.

funkcijas, turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti valstybės

institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus, kaip

taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė;

2) pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip

valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo

įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip

pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

3) duoti asmenims privalomus nurodymus

pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis į

įgaliotas valstybės institucijas dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos

ūkio subjektų veiklos apribojimo;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos,

jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių

subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

5) naudotis kitomis šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką detaliai reglamentuoja Muitinės

departamento nuostatai. Juos tvirtina finansų ministras.

13 straipsnis. Teritorinė muitinė,

jos funkcijos ir teisės

įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė

muitinė yra juridinis asmuo.

teritorinės muitinės viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės

departamento direktorius.

funkcijas:

1) vadovauja jos veiklos zonoje

įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą;

2) atsako už muitinės priežiūros priemonių

įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

3) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų, už

kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir

tyrimą;

4) taikydama Operatyvinės veiklos įstatymo

nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama operatyvinės veiklos

priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus;

5) jei yra kontrabandos požymių, iškelia

baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka

kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

6) renka ir apdoroja importo, eksporto bei

tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos Muitinės

departamentui;

7) vykdo kitas Muitinės departamento jai

pavestas užduotis.

funkcijas, turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti Muitinės

departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo informaciją bei išaiškinimus, kaip

taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė;

2) Muitinės departamento pavedimu

patikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio

subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė, reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos

pažeisti;

3) teikti privalomus nurodymus pašalinti

įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą dėl

pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

4) šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti Lietuvos

Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos,

finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis

muitinės procedūromis;

5) ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų

banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias baudas ir (arba) delspinigius;

6) remiantis Mokesčių administravimo

įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

7) naudotis kitomis šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

14 straipsnis. Muitinės postai ir jų

funkcijos

muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje.

Muitinės postai steigiami valstybės sienos perėjimo vietose, geležinkelio

stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose, taip pat kitose Muitinės

departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių

ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes.

posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius

teritorinės muitinės viršininko teikimu.

kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir

eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės departamento arba

teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą.

15 straipsnis. Pagalba muitinės

įstaigoms

valstybinės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės

įstaigoms visą turimą informaciją apie rengiamus, daromus arba padarytus įstatymų

ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, taip

pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka

dalyvauti muitinės atliekamuose Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės

ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimuose.

organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro, jūrų, upių ir vamzdynų transporto

įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius ir prekių laikinojo

saugojimo vietas eksploatuojančias įmones bei laisvųjų ekonominių zonų valdymo

bendroves, privalo suteikti muitinės įstaigų veiklai reikalingas patalpas.

16 straipsnis. Muitinės įstaigų

pagalba kitoms valstybės institucijoms

pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms visą turimą informaciją apie

teisės pažeidimus, kuriuos jos nustato vykdydamos savo funkcijas, jeigu šių

pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų

kompetencijai.

nuostatas teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamosiose bei

administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose turi teisę įstatymų

nustatyta tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą informaciją apie asmenų

atliekamas importo, eksporto arba tranzito operacijas. Statistiniai duomenys

valstybės institucijoms teikiami Statistikos įstatymo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Muitinės

tarptautiniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas

tarptautinėmis sutartimis ir savo iniciatyva muitinė pagal savo kompetenciją

palaiko ryšius ir bendradarbiauja su atitinkamomis kitų valstybių

institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

susijusius su neteisėtu narkotikų, psichotropinių, nuodingųjų, radioaktyviųjų

medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pinigų, kultūros vertybių gabenimu,

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka taiko

kontroliuojamojo pristatymo metodą. Taikant šį metodą, leidžiama neteisėtai

gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai gabenamomis nurodytų prekių siuntas

įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežti iš jos arba gabenti per

ją tranzitu, kai muitinė bei kitos teisėsaugos institucijos tai žino ir

prižiūri. Kontroliuojamojo pristatymo metodas taikomas tik su generalinio

prokuroro sankcija.

18 straipsnis. Muitinės pareigūnai

ir tarnautojai

darbuotojai, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovo funkcijas arba

turi administracijos įgalinimus. Muitinės pareigūnų teises ir pareigas,

priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos, atestacijos, pareiginių laipsnių

suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, drausminės atsakomybės,

nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių

garantijų tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje

statutas.

darbuotojai, nevykdantys valdžios atstovo funkcijų ir neturintys

administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi darbo santykius

reglamentuojantys įstatymai.

neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

veiksmai gali būti apskųsti šio kodekso IX dalyje, taip pat kituose teisės

aktuose nustatyta tvarka.

III DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS

IMPORTO IR

EKSPORTO MUITAIS BEI

MOKESČIAIS IR TAIKOMI IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO

DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

IV SKYRIUS

MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS,

IMPORTO,

EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

19 straipsnis. Muitai

Muitai yra pagal muitų tarifą nustatyti

mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos prekės.

20 straipsnis. Muitų tarifai

Muitų tarifų įstatymu.

1) kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio

prekybos statistikos nomenklatūra;

2) importo ir eksporto muitų normos,

įskaitant lengvatinių muitų (preferencijų) normas. Lengvatinių muitų

(preferencijų) normos taikomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas

Jeigu atsižvelgiant į muitų tarifų

struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių kilusioms prekėms taikomi mažesni

muitai, įskaitant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus

lengvatinius muitus (preferencijas), kartu su muitinės deklaracija turi būti

pateikti dokumentai, įrodantys tokių muitų taikymą sąlygojančią prekių kilmę.

22 straipsnis. Tarifinis prekių

klasifikavimas

Tarifiniu prekių klasifikavimu laikomas

nustatymas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos

nomenklatūros subpozicijos, kurioje šios prekės turi būti klasifikuojamos

vadovaujantis nurodytos nomenklatūros taikymo taisyklėmis.

23 straipsnis. Kiti importo ir

eksporto mokesčiai, importo, eksporto bei tranzito

draudimai ir apribojimai

taip pat apmokestinamos kitais importo ir eksporto mokesčiais, kurie nustatomi

ir taikomi vadovaujantis Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitais mokesčių

įstatymais.

draudimai ir apribojimai nustatomi ir taikomi vadovaujantis įstatymais bei

kitais teisės aktais.

V SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖ

Pirmasis skirsnis

ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

24 straipsnis. Įprastinės

(nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas

Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė

nustatoma:

1) taikant muitų tarifus, išskyrus

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus

(preferencijas);

2) taikant įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių

kilme;

3) įforminant ir išduodant prekių kilmės

sertifikatus.

25 straipsnis. Prekių kilmės šalis.

Prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir

pagamintos vienoje šalyje

šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos.

arba išgautomis ir pagamintomis vienoje šalyje, laikomos šios prekės:

1) šalies teritorijoje išgautos

mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos;

2) šalyje išaugę augalinės kilmės

produktai;

3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai;

4) produktai, pagaminti iš šalyje

užaugusių gyvūnų;

5) produktai, pagaminti iš šalyje

sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų;

6) jūrų žūklės ir kiti jūros verslų

produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir plaukiojančių su tos šalies

vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina į šalies teritorinius

vandenis;

7) produktai, išgauti arba pagaminti

plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios dalies 6

punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės registruotos toje šalyje ir plaukioja

su tos šalies vėliava;

8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar

podugnio, esančio už teritorinių vandenų ribų, jeigu ta šalis turi išimtines

teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį;

9) gamybos proceso metu susidariusios

atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami tiktai

žaliavoms regeneruoti;

10) prekės, pagamintos ar pradėtos

gaminti toje šalyje vien tik iš šios straipsnio dalies

1–9 punktuose nurodytų produktų arba jų darinių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

26 straipsnis. Prekės, pagamintos

šalyje

vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo atliekamas

baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas perdirbimo arba apdorojimo procesas

tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo

proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos

etapas.

sutartys arba šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato

kriterijus, pagal kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės

pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos etapas - svarbiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

27 straipsnis. Prekių kilmę

įrodančių dokumentų ir kitos informacijos pateikimas

Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais

muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys dokumentai, o jei kyla

abejonių, – taip pat ir kita muitinės reikalaujama informacija, reikalinga

prekių kilmei nustatyti ar patikrinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Antrasis skirsnis

LENGVATINĖ (PREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

28 straipsnis. Lengvatinės (preferencinės)

prekių kilmės nustatymas

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo taisyklės

apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi lengvatiniai muitai.

VI SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

29 straipsnis. Prekių muitinio įvertinimo

tvarkos taikymas

Šiame skyriuje nustatyta prekių

muitinio įvertinimo tvarka vadovaujamasi taikant muitų tarifą, kitus importo

mokesčius, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo draudimus

bei apribojimus, susijusius su prekių verte.

30 straipsnis. Sandorio vertės

metodo taikymas

laikoma sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti

už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją,

prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir 34 straipsnio

nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu:

1) pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis

arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus:

aktų;

geografinę sritį; arba

vertei;

2) prekių pardavimui arba jų kainai turėjo

įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo

sandorio vertei neįmanoma nustatyti;

3) tam tikra dalis pajamų, gautų pirkėjui

toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tiesiogiai

arba netiesiogiai tenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 33

straipsnio nuostatas prekių pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta;

4) pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje

susiję, išskyrus atvejus, kai net pirkėjui ir pardavėjui esant tarpusavyje

susijusiems prekių pardavimo sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine

verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių nuostatomis.

laikoma prekių muitine verte pagal šio straipsnio 1 dalį, faktas, kad pirkėjas

ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, nelaikomas pakankamu pripažįstant

sandorio vertę netinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu įvertinus prekių

pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys

neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė pripažįstama tinkama prekių muitiniam

įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta ar kitu būdu gauta informacija,

turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos

kainai, deklarantas raštu informuojamas apie tokio sprendimo motyvus ir jam

suteikiama galimybė pateikti muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą.

tarpusavyje susiję, sandorio vertė pripažįstama tinkama ir prekių muitinis

įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu

deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo maždaug tuo pačiu metu

(bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) nustatytos:

1) tapačių arba panašių prekių pardavimo

eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjas

ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję;

2) tapačių arba panašių prekių muitinės

vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu;

3) tapačių arba panašių prekių muitinės

vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto nurodytus prekybos sąlygų ir parduodamų

prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33 straipsnyje išvardytas prekių vertės

sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo

nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes

su juo susijusiam pirkėjui.

įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu ir tik prekių vertės palyginimo

tikslais. Remiantis nurodytos dalies nuostatomis, negali būti nustatyta prekių

vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės.

pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai

pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes. Į šią sumą įskaitomi

visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba

pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys importuotų prekių pardavimo

pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant

pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant kitus vertybinius popierius.

paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo sąskaita, nėra laikoma netiesioginiu

apmokėjimu pardavėjui, išskyrus šio kodekso 33 straipsnyje nurodytas išlaidas,

kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių muitinė vertė. Nustatant

importuotų prekių muitinę vertę, nurodytos pirkėjo veiklos išlaidos nėra

pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos, net jeigu

šią veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba jeigu ji vykdoma pagal

sutartį su pardavėju.

pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jei:

1) vienas iš jų yra kito asmens verslo

vadovas arba darbuotojas;

2) jie yra juridiškai pripažįstami verslo

partneriais;

3) jie yra darbdavys ir darbuotojas;

4) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba

netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su

balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;

5) vienas iš jų tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo kitą;

6) abu šie asmenys yra tiesiogiai arba

netiesiogiai valdomi trečiojo asmens;

7) abu šie asmenys tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį;

8) jie yra vienos šeimos nariai arba

giminės, kuriais laikomi: vyras ir žmona, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys,

pusbroliai ir pusseserės, seneliai ir vaikaičiai, dėdės arba tetos ir sūnėnai

arba dukterėčios, įtėviai ir įvaikiai, įbroliai ir įseserės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

31 straipsnis. Kitų prekių muitinio

įvertinimo metodų taikymas

nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 straipsnio nuostatomis, ji turi būti

nustatoma nuosekliai taikant šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus iki

punkto, pagal kurį ši vertė gali būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali

būti taikomos tiktai tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą, laikantis šio

straipsnio 2 dalyje nustatytos eilės tvarkos, prekių muitinės vertės nustatyti

neįmanoma. Deklaranto prašymu šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai gali būti

taikomi atvirkščia tvarka.

vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, laikoma:

1) tapačių prekių pardavimo eksportui į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos

prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu

metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

2) panašių prekių pardavimo eksportui į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos

prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu

metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

3) vertė, nustatyta remiantis prekės

vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už

importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba

panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba

maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi

būti nustatyta;

4) apskaičiuotoji vertė - suma, kurios

dėmenys yra šie dydžiai:

kitokio importuotų prekių apdorojimo išlaidų vertė;

dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms

parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra

tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti

nustatyta;

punkte nurodytų išlaidų vertė.

taikymo sąlygos ir taisyklės detaliau nustatytos šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

32 straipsnis. Prekių muitinis

įvertinimas, kai neįmanoma pritaikyti konkretaus

muitinio įvertinimo metodo

nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, ši vertė

nustatoma remiantis Lietuvos Respublikoje surinktais duomenimis ir naudojant

priemones, kurios atitinka Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų

ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl

muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio ir šio skyriaus

nuostatų bendruosius principus.

šio straipsnio 1 dalį, negalima remtis:

1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių

pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis;

2) sistema, pagal kurią nustatant prekių

muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių verčių;

3) prekių kainomis šalies, iš kurios

prekės eksportuotos, vidaus rinkoje;

4) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir

panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis šio kodekso 31

straipsnio 2 dalies 4 punktu;

5) prekių, parduodamų eksportui į kitas

šalis, kainomis;

6) minimaliomis muitinėmis vertėmis;

7)sutartinėmis arba fiktyviomis

(kontrolinėmis) vertėmis.

33 straipsnis. Išlaidos, kurios

taikant sandorio vertės metodą pridedamos prie pinigų

sumos, sumokėtos arba priklausančios

sumokėti už importuotas prekes

šio kodekso 30 straipsnį, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios

sumokėti už importuotas prekes, pridedama:

1) šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos nėra

įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už prekes:

(brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius;

jeigu šias talpas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi;

įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už darbą;

2) atitinkamu būdu proporcingai

paskirstyta pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis

kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių su importuotų prekių

gamyba ir pardavimu eksportui, vertė. Šioms prekėms ir paslaugoms priskiriamos

(tokiu mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į sumokėtą ar priklausančią sumokėti

pinigų sumą):

komponentai ir panašūs daiktai - sudėtinės importuotų prekių dalys

(priklausiniai);

daiktai, naudoti importuotoms prekėms gaminti;

daiktai, sunaudoti gaminant importuotas prekes,

apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant eskizų ir brėžinių paruošimą,

atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir būtini importuotų prekių

gamybai;

3) mokesčiai už patentus ir licencijas,

susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas privalo

tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas šių prekių pardavimo jam

sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už patentus ir licencijas neįskaityti į

sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą), išskyrus:

importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

arba paskirstyti importuotas prekes, jeigu šis apmokėjimas nėra prekių

pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sąlyga;

4) tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui

tenkanti pajamų dalis, gauta toliau perparduodant, naudojant importuotas prekes

ar kitaip jomis disponuojant;

5) importuotų prekių gabenimo ir draudimo

išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir

tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją.

pridedami prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos tiktai

remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.

sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos nepridedami jokie kiti

dydžiai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje.

komisiniai vadinamas importuotojo atlygis savo agentui už atstovavimą perkant

prekes, kurių muitinė vertė nustatoma.

34

straipsnis. Išlaidos,

neįskaitomos į prekių muitinę vertę

Jeigu nėra įskaitytos į pinigų sumą,

sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių muitinę

vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos:

1) prekių gabenimo išlaidos, atsiradusios

po prekių atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

2) statybos, montažo, surinkimo,

priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, atsiradusios po gamyklų įrangos,

mašinų, įrengimų ar panašių prekių importavimo;

3) palūkanos, sumokėtos pirkėjo pagal

atitinkamą finansinį susitarimą ir susijusios su importuotų prekių pirkimu

neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas, ar kitas asmuo.

Finansinis susitarimas turi būti sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalautas turi

sugebėti įrodyti, kad:

pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti;

įprastinės tokiems sandoriams toje šalyje tuo metu, kai buvo suteiktas

kreditas;

4) apmokėjimas už teisę tiražuoti

importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

5) pirkimo komisiniai;

6) importo muitai ir mokesčiai, mokami

Lietuvos Respublikoje importuojant arba parduodant tam tikras prekes.

35 straipsnis. Automatinio duomenų

apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių

duomenų bei programinės įrangos

muitinės vertės nustatymas

Automatinio duomenų apdorojimo įrangai

skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinė vertė

nustatoma remiantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytomis taisyklėmis.

36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų

užsienio valiuta, perskaičiavimas

Jeigu išlaidos, į kurias atsižvelgiama

nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos

perskaičiuojamos litais ir tokiam perskaičiavimui naudojami lito ir užsienio

valiutų santykiai skelbiami šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

37 straipsnis. Kitų nuostatų,

reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, taikymas

išleistų laisvai cirkuliuoti po to, kai su jomis buvo atliekami kiti muitinės

sankcionuoti veiksmai, šio skyriaus nuostatos taikomos atsižvelgiantį nurodytų

prekių muitinį įvertinimą reglamentuojančias šio kodekso ir kitų teisės aktų

nuostatas.

kurios paprastai tiekiamos pagal konsignacijos sutartis, muitinę vertę,

deklaranto prašymu netaikant šio kodekso 30, 31 ir 32 straipsnių gali būti

taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

IV DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ IR VEIKSMAI

SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO

VII SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ

38 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra

įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės prižiūrimomis. Jos gali

būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne Lietuvos

prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų statusas į Lietuvos

prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje,

kol jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį,

reeksportuojamos arba sunaikinamos vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio

nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

39

straipsnis. Įvežtų į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas

prekes įvežęs asmuo,laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis

muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti:

1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą

muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą;

2) į laisvąją zoną, jeigu prekės

tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant per kitą

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji zona ribojasi su

Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje.

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, atsako už šio straipsnio

1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymąsi.

muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos muitinės pagal atitinkamas Lietuvos

Respublikos tarptautines sutartis, traktuojamos taip pat kaip ir prekės,

įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto siuntų arba mažaverčių siuntų

gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės įgyvendinti būtinas muitinės

priežiūros priemones.

pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per Lietuvos

Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių paskirties jūrų,

upių arba oro uostas yra ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

40 straipsnis. Prekių įvežimas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją susidarius

ypatingoms aplinkybėms

nenugalimos jėgos negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies

nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą, pats arba per kitą asmenį

privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją. Jeigu dėl

nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos prekės nėra visiškai prarastos,

muitinei privalo būti pateikta informacija apie tikslią jų buvimo vietą.

nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5

dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esantį

uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio kodekso

39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, įplukdęs laivą į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją arba nutupdęs šioje teritorijoje orlaivį, pats arba per kitą

asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją.

imtis norint užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių arba šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų laivais ar orlaiviais gabenamų prekių muitinės

priežiūrą. Muitinės nurodymu šios prekės privalo būti nugabentos į muitinės

įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

VIII SKYRIUS

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI

41 straipsnis. Prievolė pateikti

muitinei į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtas

prekes

Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso

39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis atgabenamos į muitinės įstaigą arba

kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą, privalo būti nedelsiant

pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

42 straipsnis. Prekės, kurių

neprivaloma pateikti muitinei

Prekių, įvežtų į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei tik įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais.

43 straipsnis. Pateiktų muitinei

prekių apžiūra

Jeigu muitinė sutinka, pateiktos

muitinei prekės gali būti apžiūrimos ar kitaip patikrinamos (suskaičiuojamos,

pasveriamos, išmatuojamos, atliekami kiti veiksmai, reikalingi prekių

kiekybinėms ar kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imami jų

pavyzdžiai arba mėginiai, jei tai reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems

veiksmams, kuriuos leidžiama atlikti su šiomis prekėmis. Apžiūrėti ar kitaip

patikrinti prekes, imti jų pavyzdžių arba mėginių leidžiama teisę disponuoti

prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą asmeniui arba jo atstovui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

IX SKYRIUS

BENDROSIOS DEKLARACIJOS PATEIKIMAS, PATEIKTŲ MUITINEI

PREKIŲ

IŠKROVIMAS IR LAIKINASIS SAUGOJIMAS

44 straipsnis. Bendrosios

deklaracijos pateikimas

muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti

pateikta bendroji deklaracija, kurioje šios prekės nurodytos, išskyrus šio

kodekso 46 straipsnyje nustatytus atvejus.

deklaracija gali būti pateikta ne vėliau kaip per 1 darbo dieną skaičiuojant

nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

45

straipsnis. Bendrosios

deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti

muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka kaip bendroji

deklaracija gali būti naudojami muitinės, prekybos, transporto ar kiti

dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.

1) asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją;

2) asmuo, kurio įgaliotas veikė šios

straipsnio dalies 1 punkte nurodytas asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

46

straipsnis. Atvejai, kada

muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją

Atsižvelgdama į įstatymų ir kitų teisės

aktų nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų daiktų ir pašto siuntų

įvežimą, muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją, jeigu tai

netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones ir jeigu nesibaigus šio kodekso

44 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui prekės pateikiamos muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti.

49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų

veiksmų įforminimas

Jeigu muitinei pateiktos ne

Lietuvos prekės, turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos

galima atlikti su šiomis prekėmis.

50 straipsnis. Muitinės sankcionuotų

veiksmų įforminimo terminai

deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su

prekėmis, turi būti įforminti:

1) per 45 dienas nuo bendrosios

deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos jūra;

2) per 20 dienų nuo bendrosios

deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne jūra.

aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1

dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 180 dienų

nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina,

atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

51 straipsnis. Laikinai saugomos

prekės

Kol nėra įforminti muitinės

sankcionuoti veiksmai su muitinei pateiktomis prekėmis, jos laikomos laikinai

saugomomis prekėmis.

52 straipsnis. Laikinai saugomų

prekių laikymas

laikomos tiktai muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose,

laikantis muitinės nustatytų sąlygų.

asmuo, laikantis laikinai saugomas prekes, pateiktų garantiją, reikalingą

užtikrinti remiantis šio kodekso 187 arba 188 straipsnių nuostatomis galinčios

atsirasti skolos muitinei atlyginimą.

(laikinojo prekių saugojimo sandėliai), kuriuose Lietuvos Respublikos ir

užsienio asmenims teikiamos laikinojo saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos,

steigiami šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

53 straipsnis. Veiksmai, kuriuos

galima atlikti su laikinai saugomomis prekėmis

Atsižvelgiant į šio kodekso

43 straipsnio nuostatas, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tiktai

tokius veiksmus, kurie reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir

nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų.

55 straipsnis. Laikinai saugomų

prekių sunaikinimas

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais, kai dėl šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priežasčių su muitinei pateiktomis prekėmis negali būti atliekami

muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė turi teisę šias prekes sunaikinti. Apie

tokį prekių sunaikinimą informuojamas jomis disponuojantis asmuo, kuris privalo

apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas.

56 straipsnis. Neteisėtai įvežtos

arba norint išvengti muitinės priežiūros nuslėptos prekės

įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti

muitinės priežiūros, muitinė imasi visų įstatymų nustatytų priemonių, įskaitant

prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, kad būtų sureguliuota su tomis

prekėmis susijusi situacija.

Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros

ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu

nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės

pareiškimą. Pareiškimas paduodamas ne anksčiau kaip suėjus 2 mėnesiams nuo tos

dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. Pareiškimas dėl

greitai gendančių prekių, kurių sąrašas sudaromas šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, paduodamas ne anksčiau kaip

kitą darbo dieną po tos dienos, kai šios prekės buvo paimtos į muitinės

apskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

56(1) straipsnis. Prekių

realizavimas, kai panaikinus sprendimą dėl jų sulaikymo arba

konfiskavimo prekės neatsiimamos

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka

panaikinus sprendimą dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo jų savininkas per

30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą ar

atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės

realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Už realizuotas

prekes gautos lėšos, atskaičius saugojimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos

prekių savininkui.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

V DALIS

MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

X SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis. Prekių deklaravimas

pateikiant jas muitinės procedūrai įforminti

pateikiamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos

konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai.

deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo

perdirbti ar muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo

muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija

pripažįstama negaliojančia.

59 straipsnis. Muitinės įstaigų

kompetencija

Muitinės įstaigų kompetenciją pagal

prekių ir transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar

muitinės procedūros vykdytojų buveinių adresus nustato Muitinės departamentas.

60 straipsnis. Muitinės deklaracijos

pateikimo formos

Muitinės deklaracija gali

būti pateikiama:

1) raštu;

2) žodžiu arba veiksmu, kuriuo asmuo,

turintis disponavimo prekėmis teisę, pareiškia savo norą pateikti jas muitinės

procedūrai įforminti, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali

būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

3) naudojantis automatinio duomenų

apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo

būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka ir šis būtas muitinei yra priimtinas.

Antrasis skirsnis

MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS

61 straipsnis. Įprastinė

(nesupaprastinta) muitinės deklaracijų pateikimo raštu

procedūra

turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės deklaracijose būtina

nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai

muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją. Muitinės

deklaracijos turi būti pasirašytos ir nustatytais atvejais patvirtintos

deklaranto antspaudu arba suderinto su muitine pavyzdžio spaudu. Muitinės

deklaracijos pildomos ir įforminamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka.

būti pateikti visi dokumentai, reikalingi įforminti ir atlikti muitinės

procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

62 straipsnis. Muitinės deklaracijų

priėmimas muitiniam tikrinimui

Muitinės deklaracijos

priimamos muitiniam tikrinimui, jeigu jos atitinka šio kodekso

61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos

muitinei.

*63 straipsnis. Teisė pateikti

muitinės deklaraciją

kodekso 3 straipsnio reikalavimus, muitinės deklaraciją turi teisę pateikti bet

kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis asmuo,

galintis pateikti arba pateikęs muitinės įstaigai prekes ir dokumentus,

reikalingus įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos

prekės.

*2. Deklarantas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą

turintis asmuo, įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, kurį

vadovaudamasis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais tvarko

Muitinės departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

deklaracijos priėmimas suteikia asmeniui tam tikrų įpareigojimų, asmuo muitinės

deklaraciją turi pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu.

netaikoma asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai, taip