Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas
pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais
deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei asmenims (keleiviams
ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes.
- Pastaba. Nustatytas reikalavimas, kad deklarantas turi būti
įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, taikomas nuo 2003 m.
sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
64 straipsnis. Muitinės deklaracijos
taisymas
Jeigu deklarantas pateikia
atitinkamą prašymą, muitinė gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam
tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje negali
pakeisti joje pateiktos informacijos tiek, kad muitinės deklaracija galėtų būti
taikoma tokios rūšies prekėms, kurios joje nebuvo nurodytos.
Muitinės deklaracijos iki jos
įforminimo negalima taisyti, jeigu deklarantas pateikė prašymą ją taisyti po
to, kai muitinė:
1) informavo deklarantą, kad bus atliekama
prekių apžiūra;
2) nustatė, kad tam tikri muitinės
deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi;
3) išleido prekes.
65 straipsnis. Muitinės deklaracijos
pripažinimas negaliojančia
Deklaranto prašymu
muitinė pripažįsta negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės
deklaraciją, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės buvo deklaruotos
muitinės deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai per klaidą arba kad dėl
tam tikrų aplinkybių atlikti muitinės procedūrą, kuriai prekės buvo
deklaruotos, nėra tikslinga. Jeigu deklarantas pateikia prašymą pripažinti
negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją po to, kai
muitinė pareiškė norą apžiūrėti prekes, prašymas gali būti patenkintas tiktai
atlikus prekių apžiūrą.
2.Muitinės deklaracija
negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu prekės yra išleistos, išskyrus šio
kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus.
Muitinės deklaracijos
pripažinimas negaliojančia neatima muitinės teisės taikyti deklarantui
sankcijas už padarytus pažeidimus.
66 straipsnis. Muitinės deklaracijos
priėmimo muitiniam tikrinimui datos taikymas
Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam
tikrinimui data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai deklaruotos
prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką
reglamentuojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas
nenustato ko kita.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
67 straipsnis. Muitinės deklaracijos
tikrinimas
Muitinė, tikrindama muitiniam
tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, turi teisę:
1) patikrinti muitinės deklaraciją
sudarančius ir kartu su ja pateikus dokumentus, reikalauti iš deklaranto
pateikti kitus dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos
informacijos teisingumui patikrinti;
2) patikrinti prekes, paimti jų
pavyzdžių ar mėginių analizei arba detaliam patikrinimui.
68 straipsnis. Prekių tikrinimas
Deklarantas atsako už prekių
nugabenimą į vietas, kuriose jos turi būti patikrinamos ir paimama jų pavyzdžių
arba mėginių, taip pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus, reikalingus
prekėms patikrinti ir jų pavyzdžiams arba mėginiams paimti. Visas su tuo
susijusias išlaidas padengia deklarantas.
Deklarantas turi teisę dalyvauti arba
būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius arba mėginius.
Muitinė prireikus turi teisę reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas
dalyvautų tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius arba mėginius ir suteiktų tokio
tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo metu būtiną pagalbą.
Prekių pavyzdžių arba mėginių ėmimo,
tyrimo ir tyrimo išlaidų padengimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
Deklarantui už paimtus prekių pavyzdžius arba mėginius nemokama ir kitaip
nekompensuojama.
Prekių tikrinimas, pavyzdžių arba
mėginių paėmimas atliekamas šio kodekso 47 straipsnio ir jo taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis,
būtinomis muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimui
užtikrinti. Tikrintinas prekes bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka
įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
69 straipsnis. Prekių tikrinimo
rezultatų taikymas
Jei patikrinama tiktai
dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių, patikrinimo rezultatai taikomi
visoms toje muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms. Deklarantas turi teisę
reikalauti, kad prekių tikrinimas būtų tęsiamas, jeigu jis mano, kad dalies
prekių patikrinimo rezultatai negali būti taikomi likusiai muitinės
deklaracijoje nurodytų prekių daliai.
Taikant šio straipsnio 1
dalį, kai muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau pavadinimų
prekės, informacija apie kiekvieną iš jų laikoma atskira muitinės deklaracija.
70 straipsnis. Muitinės deklaracijos
tikrinimo rezultatų taikymas
Muitinės deklaracijos
tikrinimo rezultatais remiamasi taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų
nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos
prekės, atlikimo tvarką.
Jeigu muitinės
deklaracija nebuvo patikrinta, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos
remiantis muitinės deklaracijoje pateikta informacija.
71 straipsnis. Prekių identifikavimo
priemonių taikymas
Muitinė imasi būtinų priemonių prekėms
identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai prekės
buvo deklaruotos, atlikimo tvarką reglamentuojančių šio kodekso ir kitų teisės
aktų nuostatų taikymui užtikrinti.
Ant prekių arba transporto priemonių
uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar suardyti tiktai muitinė
arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės leidimu, išskyrus atvejus, kai
juos nuimti arba suardyti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos
jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.
72 straipsnis. Prekių išleidimas
Muitinė nedelsdama
išleidžia prekes, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės
deklaracijoje pateikti duomenys (išskyrus šio kodekso 73 straipsnyje nurodytus
atvejus), jeigu laikomasi prekių pateikimo atitinkamai muitinės procedūrai
įforminti sąlygų ir jeigu prekėms nėra taikomi draudimai arba apribojimai.
Muitinė išleidžia prekes ir tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje pateiktų
duomenų neįmanoma patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai toliau
tikrinti prekių nereikia.
Visos vienoje muitinės deklaracijoje
nurodytos prekės išleidžiamos vienu metu. Taikant šią straipsnio dalį, kai
viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės,
duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą
deklaraciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
73 straipsnis. Prekių išleidimas
pateikus garantiją
Jeigu priėmus muitinės deklaraciją
atsiranda skola muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos
tiktai tada, kai skola atlyginta arba pateikta reikalinga garantija.
Jeigu šio kodekso arba jo taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekant muitinės
procedūrą, kuriai deklaruotos prekės, muitinė reikalauja pateikti garantiją,
prekės neišleidžiamos, kol tokia garantija nepateikiama.
74 straipsnis. Priemonės, taikomos,
kai prekės negali būti išleidžiamos
Muitinė imasi visų būtinų priemonių,
įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu prekės dėl šio
straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių negali būti išleidžiamos arba jeigu
išleistos prekės neišgabenamos per pagrįstai tam reikalingą laiką.
Prekės negali būti išleidžiamos, jeigu:
1) dėl deklaranto kaltės per nustatytą
laiką neįmanoma atlikti jų muitinio tikrinimo;
2) nepateikti muitinės procedūros, kuriai
deklaruotos prekės, taikymui būtini dokumentai;
3) per nustatytą laiką nesumokėti už jas
nustatyti importo arba eksporto muitai ar mokesčiai arba nepateikta garantija;
4) joms taikomos draudimo arba apribojimo
priemonės ir kitais įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais.
Prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir
realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
75 straipsnis. Supaprastintos
procedūros
Šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais muitinė, norėdama
supaprastinti muitinės procedūrų įforminimą ir galėdama užtikrinti tinkamą jų
atlikimo priežiūrą, turi teisę:
1) leisti nepateikti muitinės
deklaracijoje tam tikros informacijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnio 1
dalyje, arba nepateikti kartu su muitinės deklaracija tam tikrų to paties
straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų;
2) vietoj muitinės deklaracijos, nurodytos
šio kodekso 61 straipsnyje, priimti prekybos, transporto arba kitus dokumentus,
kurie kartu su prekėmis pateikiami įforminant atitinkamą muitinės procedūrą;
3) laikyti prekes pateiktomis atitinkamai
muitinės procedūrai įforminti, jei informacija apie jas įrašyta į apskaitos
dokumentus.
Supaprastintoje muitinės deklaracijoje,
prekybos arba kituose dokumentuose, pateikiamuose vietoj muitinės deklaracijos,
taip pat apskaitos dokumentų įrašuose turi būti nurodyta informacija, kurios
pakaktų prekėms identifikuoti. Įrašant prekes į apskaitos dokumentus, turi būti
nurodoma įrašymo data.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta
tvarka taikant supaprastintas muitinės procedūras, išskyrus šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, deklarantas privalo pateikti
papildomą muitinės deklaraciją, kuri gali būti periodinės arba suvestinės
muitinės deklaracijos pobūdžio.
Papildomos ir supaprastintos muitinės
deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, laikomos vientisu
dokumentu, įsigaliojančiu nuo supaprastintos muitinės deklaracijos priėmimo
dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais įrašymas į
apskaitos dokumentus turi tą pačią juridinę galią kaip ir šio kodekso 61
straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimas.
76 straipsnis. Kitos muitinės deklaracijos
Jeigu muitinės deklaracija pateikiama
žodžiu ar veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso
60 straipsnio 2 punkte, arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo
techninėmis priemonėmis, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 punkte, šio
kodekso 61–75 straipsniai taikomi laikantis pagrindinių juose išdėstytų
principų šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu muitinės deklaracija
pateikiama naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis,
muitinė turi teisę leisti šio kodekso 61 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų
nepateikti kartu su deklaracija. Tokiu atveju šie dokumentai turi būti laikomi
muitinės žinioje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
77 straipsnis. Muitinės deklaracijų
tikrinimas po jų įforminimo
Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba
deklaranto prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo.
Muitinė, norėdama po prekių išleidimo
įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę
patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus bei duomenis, susijusius su
atitinkamų prekių importu arba eksportu arba su paskesnėmis prekybos šiomis
prekėmis operacijomis, neatsižvelgiant į naudojamas jų laikmenas (įskaitant
kompiuterinę informaciją). Tokie patikrinimai gali vykti deklaranto ar bet
kurio kito asmens, per jo vykdomą komercinę ir ūkinę veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai
susijusio su minėtomis operacijomis arba dėl jo vykdomos komercinės ir ūkinės
veiklos turinčio minėtus dokumentus arba duomenis, patalpose. Muitinė taip pat
turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui.
Jeigu pakartotinai patikrinus
muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą
paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio
kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos neteisingai ar remiantis
neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta
informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių
pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus arba
grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat
kitų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Trečiasis skirsnis
PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI
78 straipsnis. Prekių išleidimo
laisvai cirkuliuoti reikšmė
Ne Lietuvos prekių
išleidimas laisvai cirkuliuoti suteikia joms Lietuvos prekių statusą.
Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti
taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui
taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai.
80 straipsnis. Išleistų laisvai
cirkuliuoti prekių muitinės priežiūra
Jeigu išleidžiamos
laisvai cirkuliuoti prekės dėl jų ypatingos paskirties visai ar iš dalies
neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos.
Muitinės priežiūra prekėms nebetaikoma, kai nebesilaikoma nustatytų
neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygų ir prekės eksportuojamos,
sunaikinamos arba sumokėjus nustatytus importo muitus ir mokesčius leidžiama
jas naudoti pagal kitą paskirtį, negu buvo numatyta visai ar iš dalies
neapmokestinant šiais importo muitais ir mokesčiais.
Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytoms prekėms taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos.
81 straipsnis. Lietuvos prekių
statuso praradimas išleidus jas laisvai cirkuliuoti
Išleistos laisvai
cirkuliuoti prekės praranda muitinės pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu:
1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti
įforminta muitinės deklaracija pripažinta negaliojančia išleidus prekes;
2) už šias prekes sumokėti importo muitai
ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, kai:
taikoma laikinojo įvežimo perdirbti
procedūra (pagal drobeko sistemą);
vadovaujantis šio kodekso 221 straipsniu
nustatoma, kad prekės turi defektų arba neatitinka sutartyje (kontrakte)
nustatytų sąlygų;
šio kodekso 222 straipsnyje nurodytais
atvejais už prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba
atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus, reeksportavus ar su jomis atlikus
kitus muitinės sankcionuotus veiksmus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Ketvirtasis skirsnis
MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS
ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI
NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO
MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR EKONOMINIO
POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS
NUOSTATOS,
TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS)
82 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Ne Lietuvos prekės sąlygiškai
neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, kai atliekamos šios muitinės
procedūros:
1) muitinis tranzitas;
2) muitinis sandėliavimas;
3) laikinasis įvežimas
perdirbti,sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais;
4) muitinės prižiūrimas perdirbimas;
5) laikinasis įvežimas.
Ekonominio poveikio turinčiomis
vadinamos šios muitinės procedūros:
1) muitinis sandėliavimas;
2) laikinasis įvežimas perdirbti;
3) muitinės prižiūrimas perdirbimas;
4) laikinasis įvežimas;
5) laikinasis išvežimas;
6) laikinasis išvežimas perdirbti.
Įvežtomis prekėmis vadinamos prekės,
pateiktos įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai
neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat prekės, pateiktos
įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant drobeko sistemą),
atlikus išleidimo laisvai cirkuliuoti ir šio kodekso 122 straipsnyje nurodytus
formalumus.
Nepakeisto pavidalo prekėmis vadinamos
įvežtos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti ar muitinės
prižiūrimo perdirbimo procedūra, bet neatlikta jokia jų perdirbimo operacija.
83 straipsnis. Ekonominio poveikio
turinčių muitinės procedūrų reguliavimas
Bet kuri ekonominio
poveikio turinti muitinės procedūra gali būti atliekama tiktai šio kodekso ir
jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės
leidimą.
84 straipsnis. Muitinės leidimų
išdavimo sąlygos
Atsižvelgiant į papildomus specialius
tam tikrų muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reikalavimus, šio kodekso 83
straipsnyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami tiktai tada,
kai:
1)leidimo prašantis asmuo
pateikia garantiją, užtikrinančią, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su
prašyme nurodyta muitinės procedūra;
2) muitinė gali užtikrinti
atitinkamos muitinės procedūros priežiūrą bei kontrolę, ir tam reikalingų
administracijos priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės, palyginti su
šios muitinės procedūros vykdymo ekonominiu tikslingumu.
85 straipsnis. Muitinės procedūrų
atlikimo sąlygos
Kiekvienos muitinės procedūros
atlikimo sąlygos nustatomos šiam tikslui išduotame leidime.
Asmuo, kuriam išduotas leidimas,
privalo informuoti muitinę apie visas po leidimo gavimo susidariusias aplinkybes,
galinčias turėti įtakos šio leidimo pratęsimui arba turiniui.
85(1) straipsnis.
Tolesnis muitinės procedūros, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama
importo muitais ir mokesčiais,
taikymas prekėms, išgautoms,
pagamintoms arba išgautoms ir
pagamintoms iš prekių, kurioms ši
muitinės procedūra įforminta
Šio kodekso 2 straipsnio 12 punkto a
papunktyje nurodytos prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos
iš kitų prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai
neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, ir toliau laikomos prekėmis,
kurioms taikoma ta pati muitinės procedūra, kol joms neįforminami kiti muitinės
sankcionuoti veiksmai.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
86 straipsnis. Garantijų pateikimas
atliekant muitinės procedūras
Kai prekės pateikiamos
įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama
importo muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę reikalauti garantijos,
užtikrinančios, kad bus atlyginta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti
dėl šių prekių.
87 straipsnis. Muitinės procedūros
baigimas
Ekonominio poveikio
turinti muitinės procedūra, kurią atliekant prekės sąlygiškai neapmokestinamos
importo muitais ir mokesčiais, baigiama pateikus prekes, kurioms ji buvo
taikoma, arba šią muitinės procedūrą atliekant gautus kompensacinius ar
perdirbtuosius produktus kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.
Muitinė imasi visų šio
kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai,
susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta muitinės procedūra nebuvo nustatyta
tvarka baigta.
88 straipsnis. Muitinės procedūros
vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas
Ekonominio poveikio
turinčios muitinės procedūros vykdytojo teisės ir pareigos muitinės
nustatytomis sąlygomis gali būti perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems su
šia muitinės procedūra susijusius įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus
laikomasi visų jos vykdymo sąlygų.
Penktasis skirsnis
MUITINIS TRANZITAS
89 straipsnis. Muitinio tranzito
procedūros taikymas
Muitinio tranzito
procedūra taikoma, kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos
į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:
1) ne Lietuvos prekės,
neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių
draudimų ir apribojimų;
2) Lietuvos prekės,
gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestintos eksporto muitais
ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.
Pagal šio straipsnio 1
dalies nuostatas prekės gabenamos:
1) taikant muitinio
tranzito procedūrą šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatyta tvarka;
2) su TIR knygele,
vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su
TIR knygele (Ženeva, 1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis;
3) su ATA knygele,
vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26 d.)
nuostatomis;
4) paštu (įskaitant
siuntinių gabenimą).
Taikant muitinio
tranzito procedūrą prekėms, kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti
muitinės procedūra, vadovaujamasi tokių prekių gabenimo tvarką reglamentuojančiomis
šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatomis.
91 straipsnis. Muitinio tranzito
procedūros taikymas prekėms, gabenamoms per kitos
valstybės teritoriją
Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma prekėms,
gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais atvejais, jeigu:
1) tai yra numatyta
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;
2)
šioms prekėms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti muitinės ir
(arba) transporto dokumentai; tokiu atveju muitinio tranzito procedūros
vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją.
92 straipsnis. Garantijų taikymas
atliekant muitinio tranzito procedūrą
Šio kodekso taikymą reglamentuojančių
teisės aktų nustatyta tvarka muitinės procedūros vykdytojas privalo pateikti
garantiją, užtikrinančią, kad skola muitinei, galinti atsirasti dėl prekių,
kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, nepateikimo paskirties muitinės
įstaigai, bus atlyginta.
Garantija gali būti:
1) vienkartinė – taikoma vienai muitinio
tranzito procedūrai;
2) bendroji – taikoma kelioms muitinio
tranzito procedūroms. Ji gali būti taikoma šios muitinės procedūros vykdytojui
gavus muitinės leidimą, kuris išduodamas šio kodekso ir jo taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu gabenamos prekės, kurioms
netaikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.
Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
nurodytas leidimas išduodamas asmenims, kurie:
1) turi Lietuvos Respublikos ūkio
subjekto statusą;
2) reguliariai atlieka muitinio tranzito
procedūras arba kurių finansinė būklė, vertinant pagal šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytus kriterijus, yra tokia, kad jie gali
įvykdyti su tomis procedūromis susijusius savo įsipareigojimus;
3) nėra padarę šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikšmingų šio kodekso, mokesčių
įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų.
4.
Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir
tvarka muitinė gali išduoti leidimą gabenant prekes, kurioms netaikomos šio
straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, sumažinti bendrosios garantijos, pateikiamos
atliekant muitinio tranzito procedūras, dydį arba iš viso nepateikti garantijos
asmenims, atitinkantiems šiuos papildomus patikimumo kriterijus:
1) tinkamas muitinio tranzito procedūrų
vykdymas per nustatytą laikotarpį;
2) bendradarbiavimas su muitine;
3) išduodant leidimą nepateikti
garantijos, – finansinė būklė, kuri vertinant pagal šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytus kriterijus užtikrina, kad nurodytieji
asmenys įvykdys savo įsipareigojimus, ir rašytinis įsipareigojimas gavus pirmą
rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su šių asmenų atliekama arba
atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokėti teikime (pretenzijoje) nurodytą
pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių įsipareigojimų.
Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi
išduoti leidimai iš viso nepateikti garantijos negalioja tais atvejais, kai
muitinio tranzito procedūrai įforminti pateikiamos prekės, kurios šio kodekso
taikymą reglamentuojančių teisės aktų pripažintos keliančiomis didesnę teisės
aktų pažeidimų riziką.
6.
Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi išduotų leidimų sumažinti bendrosios
garantijos, pateikiamos atliekant muitinio tranzito procedūras, dydį galiojimas
gali būti laikinai sustabdytas šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės
aktais.
Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies
2 punktu ir 3 dalimi išduotų leidimų taikyti bendrąją garantiją gabenant
prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, galiojimas tam tikrų
prekių gabenimui laikinai sustabdomas, jeigu šio kodekso taikymą
reglamentuojančiais teisės aktais toks jų gabenimas pripažintas susijusiu su
stambaus masto teisės aktų pažeidimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
93 straipsnis. Atvejai, kai taikant
muitinio tranzito procedūrą garantijos pateikti
nereikia
1.
Išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus,
keliančius didesnę teisės aktų pažeidimų riziką, garantijos pateikti nereikia,
jeigu prekės gabenamos:
1) oro transportu;
2) vamzdynų arba kitu stacionariuoju
transportu;
3) geležinkelių transportu.
Šio kodekso taikymą reglamentuojančių
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka asmenys, gabenantys prekes šio
straipsnio 1 dalyje nurodytu transportu, privalo raštu įsipareigoti, kad gavę
pirmą rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su šių asmenų atliekama
arba atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime (pretenzijoje)
nurodytą pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių
įsipareigojimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
94 straipsnis. Muitinio tranzito
procedūros vykdytojo atsakomybė
Muitinio tranzito procedūros
vykdytojas atsako:
1) už visų prekių pristatymą per nustatytą
terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į
paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba)
identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių
krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis
į paskirties muitinės įstaigą turi būti pristatyta išvykimo muitinės įstaigoje
įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties
įstaigai dokumentai;
2) už šio kodekso ir kitų muitinio
tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų
laikymąsi.
Be muitinio tranzito procedūros
vykdytojo atsakomybės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, prekių vežėjas arba
gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant muitinio
tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas už visų prekių pristatymą per
nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar
apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis
ir (arba) identifikavimo ženklais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
95
straipsnis. Muitinio
tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarkos bei išimčių
nustatymas
Muitinio tranzito procedūros atlikimo
ir įforminimo tvarką bei sąlygas detaliau nustato Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
Šio kodekso taikymą reglamentuojančių
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos prekės gali būti gabenamos
iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai
išvežamos iš nurodytos teritorijos išlaikant jų statusą ir netaikant joms
muitinio tranzito procedūros.
Šeštasis skirsnis
MUITINIS SANDĖLIAVIMAS
96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo
procedūros taikymas
Muitinio sandėliavimo procedūra
įforminama, kai muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos prekes
neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms ekonominių
draudimų bei apribojimų.
Muitinės sandėlis - tai muitinės
nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, kurioje
šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis gali būti saugomos prekės.
Šio kodekso taikymą reglamentuojančių
teisės aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo procedūra prekėms gali būti
taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį.
97 straipsnis. Muitinės sandėlių
tipai ir asmenys, atsakingi už muitinio sandėliavimo
procedūros atlikimą
Muitinės sandėliai gali būti atvirieji
arba uždarieji. Atvirajame muitinės sandėlyje prekes gali laikyti visi asmenys,
uždarajame - tiktai muitinės sandėlio savininkas.
Muitinės sandėlio savininkas yra
Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuriam šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės
sandėlį.
Muitinio sandėliavimo procedūros
vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į muitinės sandėlį ir, pateikdamas
muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, įsipareigojo
muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra susijusius reikalavimus, arba
asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
98 straipsnis. Muitinės sandėlio
steigimas
Turėti muitinės sandėlį asmuo gali
tiktai gavęs muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio leidimo
nereikia.
Jeigu asmuo pageidauja steigti muitinės
sandėlį, jis turi kreiptis į muitinę su raštišku prašymu, kuriame nurodomas
sandėlio steigimo ekonominis tikslingumas, ir pateikti šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytus leidimui gauti reikalingus dokumentus.
Leidime steigti muitinės sandėlį įrašomos nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio
kodekso 107 straipsnyje nurodytos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurias
leidžiama jame atlikti.
Leidimai steigti muitinės sandėlį
išduodami tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą.
99 straipsnis. Muitinės sandėlio
savininko pareigos
Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus šio
kodekso 100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:
1) užtikrinti, kad muitinės sandėlyje
saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos;
2) vykdyti visus įsipareigojimus,
susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra,
saugojimu sandėlyje;
3) laikytis leidime steigti muitinės
sandėlį nurodytų veiklos sąlygų;
4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103
straipsniuose bei jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas
pareigas.
100 straipsnis. Muitinio sandėliavimo
procedūros vykdytojo atsakomybė
Leidime steigti atvirąjį muitinės
sandėlį gali būti nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2
punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio sandėliavimo procedūros
vykdytojas.
Muitinio sandėliavimo procedūros
vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros
taikymu prekėms, įvykdymą.
101 straipsnis. Muitinės sandėlio
savininko teisių ir pareigų perdavimas
Jei Muitinės departamentas
sutinka, muitinės sandėlio savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos
kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlį turi pati muitinė.
102 straipsnis. Muitinės sandėlio
savininko garantijos pateikimas
Remiantis šio kodekso 86 straipsniu, jo
taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama,
kad muitinės sandėlio savininkas pateiktų šio kodekso 99 straipsnyje nustatytų
sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją.
103 straipsnis. Muitinės sandėlyje
laikomų prekių apskaita
Muitinės sandėlio
savininkas privalo užtikrinti, kad muitinės sandėlyje būtų tvarkoma visų
prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos
tvarką muitinės sandėlio savininkas derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio
apskaitos tvarką nustato Muitinės departamentas.
Taikydama šio kodekso 84 straipsnį, muitinė
neprivalo reikalauti, kad muitinės sandėlio savininkas tvarkytų apskaitą, jeigu
šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2 punktuose nustatyta atsakomybė tenka
tik muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui ir prekės pateikiamos šiai
muitinės procedūrai įforminti deklaruojant raštu ir netaikant supaprastintos
procedūros.
104 straipsnis. Muitinės sandėlio
naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma
muitinio sandėliavimo procedūra
Jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu
tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones, muitinė turi teisę leisti:
1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos
prekes;
2) perdirbti muitinės sandėlyje ne
Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis šiai
muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės
formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekant muitinės sandėlyje,
nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai;
3) perdirbti muitinės sandėlyje ne
Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis
šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės
formalumai atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą muitinės
sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma.
Muitinė turi teisę reikalauti, kad šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės būtų įtraukiamos į apskaitą šio kodekso
103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
105
straipsnis. Prekių
įtraukimas į muitinės sandėlio apskaitą
Prekes, kurioms įforminta
muitinio sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį, būtina tuoj pat
įtraukti į šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaitą.
106 straipsnis. Prekių laikymo
muitinės sandėlyje laikas ir uždraudimas sandėliuoti
prekes
Prekių laikymo muitinės sandėlyje
laikas neribojamas. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę
nustatyti muitinio sandėliavimo terminą, iki kurio pabaigos muitinio sandėliavimo
procedūros vykdytojas privalo pateikti prekes kitiems muitinės sankcionuotiems
veiksmams įforminti.
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys
teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti muitinės sandėlyje
draudžiama, tam tikroms prekėms taikomus muitinio sandėliavimo terminus ir šio
straipsnio 1 dalyje paminėtas ypatingas aplinkybes.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
107 straipsnis. Prekių tvarkymo
operacijos muitinės sandėlyje
Muitinės sandėlyje
leidžiama atlikti įprastines, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytas jame laikomų prekių tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti
prekių išvaizdą, paruošti jas transportavimui, paskirstymui arba pardavimui.
Šios prekių tvarkymo operacijos ir jų atlikimo sąlygos nurodomos leidime
steigti muitinės sandėlį.
108 straipsnis. Laikinas prekių
išgabenimas iš muitinės sandėlio
Susidarius tam tikroms
aplinkybėms, muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui leidžiama laikinai
išgabenti iš muitinės sandėlio prekes, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo
procedūra. Prekės iš muitinės sandėlio gali būti laikinai išgabenamos tik su
muitinės sutikimu ir nustačius tokio išgabenimo sąlygas.
Su laikinai išgabentomis
iš muitinės sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekamos
šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo operacijos.
109 straipsnis. Prekių perkėlimas iš
vieno muitinės sandėlio į kitą
Jeigu muitinė sutinka, prekės, kurioms
taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno muitinės
sandėlio į kitą.
110 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
muitinės sandėlyje laikomas prekes apskaičiavimas
Jeigu importuojant muitinės
sandėlyje laikytas prekes atsiranda skola muitinei ir jeigu tokių prekių
muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų
suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros muitinės sandėlyje
išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu
jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti
už prekes.
Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje
laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje,
deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir
kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio kodekso 197
straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo
operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista
nustatant, kada importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama remiantis prekių,
kurių tvarkymo operacijos atliktos, rūšimi, muitine verte ir kiekiu.
Jeigu importuotos prekės išleidžiamos
laisvai cirkuliuoti šio kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta
tvarka, laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, kuriais remiamasi
pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, yra tokie,
kokie buvo tada, kai atitinkamoms prekėms buvo įforminta muitinio sandėliavimo
procedūra. Tokiais atvejais skolos muitinei dydis apskaičiuojamas vadovaujantis
importo muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą
dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija atitinkamų prekių muitinio
sandėliavimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių
charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir
kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus atvejus,
kai deklarantas prašo apskaičiuoti skolos muitinei dydį remiantis importo muitų
ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis jos atsiradimo
dieną, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis,
kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo
skolos muitinei atsiradimo momentu, arba kai vadovaujantis šio kodekso 77
straipsniu remiamasi anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo
rezultatais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Septintasis skirsnis
LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI
111 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Atsižvelgiant į šio kodekso 112
straipsnio nuostatas, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma Lietuvos
Respublikos muitų teritorijoje atliekant vieną arba kelias perdirbimo operacijas
su:
1) ne Lietuvos prekėmis, skirtomis
reeksportuoti suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, neapmokestinant
šių prekių importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei
apribojimų;
2) išleistomis laisvai cirkuliuoti prekėmis,
už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami arba atsisakoma
juos išieškoti, jeigu šios prekės eksportuojamos suteikus joms kompensacinių
produktų pavidalą;
Nustatant laikinojo įvežimo perdirbti
procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:
1) sąlyginio neapmokestinimo sistema -
laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo
muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu;
2) drobeko sistema - laikinojo įvežimo
perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir
mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu;
3) perdirbimo operacijos:
prekių apdorojimas, įskaitant jų
surinkimą, montažą arba sujungimą su kitomis prekėmis;
prekių perdirbimas;
prekių remontas, įskaitant jų
restauraciją ir taisymą;
naudojimas šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytų prekių, kurių neįmanoma identifikuoti
kompensaciniuose produktuose. Jas naudojant palengvinama kompensacinių produktų
gamyba, net jeigu šios prekės visai ar iš dalies sunaudojamos;
4) kompensaciniai produktai - produktai,
gauti atlikus perdirbimo operacijas;
5) ekvivalentiškos prekės - Lietuvos
prekės, kurios gali būti naudojamos gaminant kompensacinius produktus vietoj
laikinai įvežtų perdirbti prekių;
6) išeiga - kompensacinių produktų kiekis
(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių.
112 straipsnis. Ekvivalentiškų
prekių naudojimas
Jeigu laikomasi šio straipsnio 2 dalyje
nustatytų sąlygų ir muitinė sutinka, taip pat atsižvelgus į šio straipsnio 4
dalies nuostatas:
1) kompensaciniai produktai gali būti
gauti iš ekvivalentiškų prekių;
2) kompensaciniai produktai, gauti iš
ekvivalentiškų prekių, gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.
Ekvivalentiškos prekės savo kokybe ir
charakteristikomis turi atitikti laikinai įvežtas perdirbti prekes. Tam tikrais
atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų,
ekvivalentiškų prekių gamybos arba perdirbimo stadija gali būti aukštesnė už
laikinai įvežtų perdirbti prekių.
Taikydama šio straipsnio 1 dalį,
laikinai įvežtas perdirbti prekes muitinė laiko ekvivalentiškomis prekėmis, o šias
- laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis.
Šio kodekso taikymą
reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama
taikyti šio straipsnio 1 dalį, jos taikymas apribojamas arba nustatomos
lengvesnės šios straipsnio dalies taikymo sąlygos.
Jeigu taikomas šio straipsnio 1 dalies
2 punktas ir už kompensacinius produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami arba
reeksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, turėtų būti
mokami eksporto muitai ir (arba) mokesčiai, laikinojo įvežimo perdirbti
procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad muitai ir
(arba) mokesčiai bus sumokėti, jeigu laikinai įvežamos perdirbti
(ekvivalentiškos) prekės per nustatytą laikotarpį nebus įvežtos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
113 straipsnis. Leidimo perdirbti
laikinai įvežtas prekes išdavimas
Leidimas perdirbti laikinai įvežtas
prekes išduodamas muitinei prašymą pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas
perdirbimo operacijas arba jų dalį, ar asmeniui, organizuojančiam prekių
perdirbimo procesą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
114 straipsnis. Leidimo perdirbti
laikinai įvežtas prekes išdavimo sąlygos
Leidimas perdirbti laikinai
įvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:
1) prašymą pateikęs asmuo
turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą. Asmenims, neturintiems šio
ūkio subjekto statuso, leidimai gali būti išduodami tik laikinai įvežtoms
prekėms perdirbti nekomerciniais tikslais;
2) laikinai įvežtos
perdirbti prekės, išskyrus nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3
punkto d papunktyje, gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose arba
šio kodekso 112 straipsnyje nurodytais atvejais gali būti patikrinta, kaip
vykdomos ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygos;
3) laikinojo įvežimo
procedūros taikymas sudaro palankias sąlygas kompensaciniams produktams eksportuoti
arba reeksportuoti ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų
interesai, t.y. laikomasi laikinojo įvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų,
kurias nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
115 straipsnis. Laikinojo įvežimo
perdirbti procedūros laikotarpis
Muitinė nustato laikotarpį, per kurį
kompensaciniai produktai turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba pateikti
kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas
atsižvelgiant į numatomą perdirbimo operacijų ir kompensacinių produktų
išvežimo arba kitų veiksmų su produktais atlikimo trukmę.
Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas nuo
ne Lietuvos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo dienos.
Muitinė išimties tvarka dėl susidariusių ypatingų aplinkybių, kai laikinojo
įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, gali
pratęsti šį laikotarpį. Kad būtų paprasčiau, šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nurodytais atvejais ir tvarka gali būti nustatyta,
kad, skaičiuojant einamąjį kalendorinį mėnesį arba ketvirtį prasidedančio
laikotarpio trukmę, jo pabaiga bus ateinančio kalendorinio mėnesio arba
ketvirčio paskutinė diena.
Jeigu taikomas šio kodekso 112
straipsnio 1 dalies 2 punktas, muitinė nustato laikotarpį, per kurį ne Lietuvos
prekės turi būti pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti.
Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai priimta eksporto muitinės
deklaracija, pateikta išvežti kompensaciniams produktams, gautiems iš
atitinkamų ekvivalentiškų prekių.
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys
teisės aktai gali apriboti laikinojo įvežimo perdirbti laikotarpio trukmę. Šie
apribojimai taikomi atliekant tam tikras perdirbimo operacijas ar perdirbant
tam tikras prekes.
116 straipsnis. Kompensacinių
produktų išeiga
Muitinė nustato
kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo
metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis
atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.
2.Tam tikrais atvejais šio
kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti standartinę tam
tikrų kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant perdirbimo
operacijas įprastiniu būdu ir laikantis tiksliai nustatytų techninių sąlygų
naudojamos tas pačias charakteristikas turinčios prekės ir pagaminami tokios
pačios kokybės kompensaciniai produktai.
117 straipsnis. Kompensacinių
produktų išleidimas laisvai cirkuliuoti
Šio kodekso taikymą
reglamentuojantys teisės aktai nustato atvejus ir sąlygas, kuriomis laikinai
įvežtos perdirbti prekės arba kompensaciniai produktai gali būti išleisti arba
laikomi išleistais laisvai cirkuliuoti.
118 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
laikinai įvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas
Jeigu atsiranda skola muitinei, šios
skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir mokesčių
normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta
importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, ir
muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios
reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo
minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje
nurodytus atvejus.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu
laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės atitinka nustatytus lengvatinių muitų
(preferencijų) taikymo reikalavimus, šioms prekėms gali būti taikomi
lengvatiniai muitai (preferencijos), taikytini tapačioms prekėms, jeigu jas
išleidžiant laisvai cirkuliuoti pateikta importo muitinės deklaracija būtų
priimta tą pačią dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
119 straipsnis. Kompensacinių
produktų apmokestinimas muitais ir mokesčiais,
taikomais importuojant tam tikras
prekes
Išleidžiant
laisvai cirkuliuoti arba pateikiant kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams
įforminti kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir
santykinį kiekį, pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus,
kitaip, negu nustatyta šio kodekso 118 straipsnyje, laikinojo įvežimo
procedūros vykdytojo pageidavimu kompensaciniai produktai gali būti
apmokestinami muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes.
Apskaičiuojant muitus ir mokesčius už šiuos kompensacinius produktus remiamasi
muitinės nustatytomis arba priimtomis šių produktų charakteristikomis, kurios
reikalingos už juos nustatytiems muitams ir mokesčiams apskaičiuoti ir kurias
kompensaciniai produktai turėjo muitinės deklaracijos jų išleidimo laisvai
cirkuliuoti procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui priėmimo
momentu. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu laikinojo įvežimo
procedūros vykdytojas pageidauja, kad muitai ir mokesčiai už kompensacinius
produktus būtų apskaičiuoti vadovaujantis šio kodekso
118 straipsniu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
120 straipsnis. Perdirbimas ne
Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje
Jei muitinė sutinka,
visus kompensacinius produktus arba jų dalį, taip pat nepakeisto pavidalo
laikinai įvežtas perdirbti prekes galima laikinai išvežti iš Lietuvos
Respublikos muitų teritorijos toliau perdirbti taikant laikinojo išvežimo
perdirbti procedūrą.
Jeigu reimportuojant
prekes atsiranda skola muitinei, taikomi:
1) nustatyti už laikinai
išvežtus perdirbti kompensacinius produktus arba už šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas nepakeisto pavidalo prekes importo muitai ir mokesčiai. Jie
apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių nuostatomis;
2) nustatyti už
reimportuojamus ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbtus produktus
importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso
nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti procedūros
atlikimo tvarką, tokia pačia tvarka kaip ir apmokestinant laikinai išvežtas
perdirbti prekes, kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti.
121 straipsnis. Drobeko sistemos
taikymas
Drobeko sistema gali būti
taikoma visoms prekėms, išskyrus prekes, kurioms tą dieną, kai priimta importo
muitinės deklaracija išleidimui laisvai cirkuliuoti, taikomi ekonominiai
draudimai ir apribojimai.
122 straipsnis. Drobeko sistemos
taikymas ir informacijos apie leidimą perdirbti
laikinai įvežtas prekes pateikimas
Tai,
kad taikoma drobeko sistema, ir informacija apie leidimą atlikti laikinai
įvežtų prekių perdirbimo operacijas turi būti nurodyta išleidimui laisvai
cirkuliuoti pateiktoje importo muitinės deklaracijoje. Muitinės reikalavimu
nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia muitinės deklaracija.
123 straipsnis. Nuostatos,
netaikomos naudojant drobeko sistemą
Jeigu naudojama drobeko
sistema, netaikomi šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 5 dalys,
115 straipsnio 3 dalis, 117, 118 ir 126 straipsniai.
124 straipsnis. Kompensacinių
produktų laikinasis išvežimas perdirbti, taikant drobeko
sistemą
Kompensacinių produktų
laikinasis išvežimas perdirbti vadovaujantis šio kodekso 120 straipsnio 1
dalimi nelaikomas jų eksportu pagal šio kodekso 125 straipsnio nuostatas,
išskyrus atvejus, kai nurodyti produktai per nustatytą laikotarpį nėra
reimportuojami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
125 straipsnis. Importo muitų ir
mokesčių sugrąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti
taikant drobeko sistemą
Laikinojo įvežimo perdirbti
procedūros vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir
mokesčius arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu
būdu įrodo, kad nepakeisto pavidalo laikinai įvežtos perdirbti prekės,
išleistos laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, arba iš jų gauti
kompensaciniai produktai buvo:
1) negrąžinamai eksportuoti; arba
2) pateikti muitinio tranzito, muitinio
sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant
sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos
reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją zoną.
Taikant šio straipsnio 1 dalies 1 ir
2 punktuose nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo
sąlygų.
Atliekant muitinės sankcionuotus
veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakeisto pavidalo
prekės ir kompensaciniai produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.
Laiką, per kurį turi būti pateiktas
prašymas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymas atsisakyti juos
išieškoti, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
Jeigu nepakeisto pavidalo prekės arba
kompensaciniai produktai, kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis
buvo įforminta atitinkama muitinės procedūra arba kurie buvo padėti į laisvąjį
sandėlį ar išgabenti į laisvąją zoną, išleidžiami laisvai cirkuliuoti, importo
muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti,
laikomi skola muitinei.
Nustatant sugrąžinamų arba atsisakomų
išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio kodekso 119 straipsnio nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
126
straipsnis. Kompensacinių
produktų neapmokestinimas eksporto muitais ir
mokesčiais
Taikant laikinojo įvežimo perdirbti
procedūrą, kai naudojama sąlyginio neapmokestinimo sistema, kompensaciniai
produktai neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi
atitinkamoms Lietuvos prekėms.
Aštuntasis skirsnis
MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS
127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo
perdirbimo procedūros taikymas
Muitinės prižiūrimo
perdirbimo procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje
leidžiama atlikti ne Lietuvos prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais
bei mokesčiais ir kurioms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai,
perdirbimo operacijas, pakeičiančias prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias
operacijas, gauti produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už šiuos
produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius. Nurodyti produktai, gauti
atlikus perdirbimo operacijas, vadinami perdirbtaisiais produktais.
128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo
perdirbimo procedūros taikymo atvejai ir sąlygos
Muitinės prižiūrimo perdirbimo
procedūros taikymo atvejus ir sąlygas nustato šio kodekso taikymą
reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
129 straipsnis. Leidimo perdirbti
prekes muitinei prižiūrint išdavimas
Leidimas perdirbti prekes
muitinei prižiūrint išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,
atliekančiam visas muitinės prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį.
130 straipsnis. Leidimo perdirbti
prekes muitinei prižiūrint išdavimo sąlygos
Leidimas perdirbti prekes
muitinei prižiūrint išduodamas tik tuo atveju, jeigu:
1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos
Respublikos ūkio subjekto statusą;
2)įvežtos prekės gali būti identifikuotos
perdirbtuosiuose produktuose;
3) perdirbus prekes, neįmanoma ekonomiškai
pagrįstu būdu sugrąžinti joms pavidalo, kokį prekės turėjo pateikimo muitinės
prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu;
4) muitinės prižiūrimo perdirbimo
procedūros taikymas nesukuria prielaidų palankiau taikyti prekių kilmės taisykles
arba kiekybinius apribojimus;
5) taikant nurodytą muitinės procedūrą,
laikomasi gamybinės veiklos skatinimo sąlygų ir nėra pažeidžiami esminiai
Lietuvos Respublikos gamintojų interesai, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytų muitinės prižiūrimo perdirbimo
tikslingumo sąlygų.
131 straipsnis. Nuostatos, taikomos
atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą
Atliekant muitinės prižiūrimo
perdirbimo procedūrą, taikomos šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei
116 straipsnio nuostatos.
132 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint,
apskaičiavimas
Jeigu atsiranda skola muitinei,
susijusi su nepakeisto pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis, palyginti
su leidime atlikti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą nurodytais
perdirbtais produktais, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir
mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tapačioms
importuojamoms prekėms tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija
muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba
priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei
taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo
momentu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
133 straipsnis. Lengvatinių importo
muitų (preferencijų) taikymas perdirbtiesiems
produktams
Jeigu
prekės jų pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu
atitiko nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus ir
jeigu tokie muitai gali būti taikomi prekėms, tapačioms išleidžiamiems laisvai
cirkuliuoti perdirbtiesiems produktams, šiems produktams taikomi lengvatiniai
importo muitai (preferencijos).
Devintasis skirsnis
LAIKINASIS ĮVEŽIMAS
134 straipsnis. Laikinojo įvežimo
procedūros taikymas
Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai
Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos ir naudojamos ne Lietuvos
prekės, kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus
normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Šios prekės
sąlygiškai, visai ar iš dalies, neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais
ir joms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai.
135 straipsnis. Leidimo laikinai
įvežti prekes išdavimas
Leidimas laikinai įvežti
prekes išduodamas jas laikančiam ar naudojančiam asmeniui arba asmeniui,
atsakingam už jų laikymą ar naudojimą.
136 straipsnis. Leidimo laikinai
įvežti prekes išdavimo sąlygos
Leidimas taikyti laikinojo
įvežimo procedūrą išduodamas tik tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų
arba naudojamų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir reeksportuojamų
laikinai įvežtų prekių identifikavimą. Muitinė taip pat gali leisti taikyti
laikinojo įvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai įvežtų prekių
identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys
sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.
137 straipsnis. Laikinojo įvežimo
laikotarpis
Muitinė nustato
laikotarpį, per kurį laikinai įvežtos prekės turi būti reeksportuotos arba
pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis
nustatomas atsižvelgiant į prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko
trukmę, kuri nurodyta leidime laikinai įvežti prekes.
Maksimalus prekių laikinojo įvežimo
laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių, išskyrus šio kodekso 138 straipsnyje
nurodytus atvejus. Muitinė, atsižvelgdama į numatyto prekių laikymo arba
naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir trumpesnį laikinojo įvežimo laikotarpį.
Susidarius ypatingoms aplinkybėms,
muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių
laikymui arba naudojimui reikalingo termino.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
138
straipsnis. Laikinojo
įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo
muitais bei mokesčiais atvejai ir
sąlygos
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai
nustato laikinojo įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo
muitais bei mokesčiais atvejus ir sąlygas.
140 straipsnis. Muitų ir mokesčių
mokėjimas už prekes, laikinai įvežtas iš dalies
neapmokestinant importo muitais ir
mokesčiais
Už prekes, kurioms taikoma laikinojo
įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais,
kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms taikoma ši muitinės procedūra, turi
būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų importo muitų ir mokesčių, kurie
turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo
laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.
[1 dalies
redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:
Už
prekes, kurioms taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant
importo muitais ir mokesčiais, kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms
taikoma ši muitinės procedūra, turi būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų:
1) importo muitų ir mokesčių, kurie
turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo
laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną, išskyrus šios dalies 2 punkte
nustatytais atvejais;
2) šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais – importo muitų, kurie
turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo
laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.]
Už laikinai įvežtas prekes sumokėtų
importo muitų ir mokesčių suma negali viršyti sumos, kuri būtų sumokėta
išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo
procedūrai įforminti dieną, neįskaitant palūkanų, kurios gali būti nustatytos
vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo
teisių ir pareigų perdavimas vadovaujantis šio kodekso 88 straipsniu nelaikomas
šios muitinės procedūros pratęsimu kitiems prekių laikinojo įvežimo
laikotarpiams tomis pačiomis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygomis.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu
atveju laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavėjas bei
perėmėjas turi perdavimo mėnesį galiojančius laikinojo įvežimo iš dalies
neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais leidimus, perdavėjas privalo
sumokėti muitus ir mokesčius už visą nurodytą mėnesį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-940,
2002-06-10, Žin., 2002, Nr. 64-2576 (2002-06-26)
141 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
laikinai įvežtas prekes apskaičiavimas
Jeigu atsiranda skola muitinei,
susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas remiantis
muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną,
kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai, ir
muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios
reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo
minėtos deklaracijos priėmimo momentu. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu
atveju skolos muitinei dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis
bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikomomis atitinkamoms prekėms šio kodekso 197
straipsnyje nurodytu momentu, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių
charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir
kurias prekės turėjo tuo momentu.
Jeigu skola muitinei, susijusi su
prekėmis, laikinai įvežtomis iš dalies neapmokestinant importo muitais ir
mokesčiais, atsiranda dėl kitos priežasties nei prekių pateikimas nurodytai
muitinės procedūrai įforminti, ši skola bus lygi muitų bei mokesčių sumos,
apskaičiuotos pagal šio straipsnio
1 dalį, ir muitų bei mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio
kodekso 140 straipsniu, skirtumui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Dešimtasis skirsnis
LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI
142 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Atsižvelgiant į šio kodekso 151-156
straipsnių nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių pakeitimo sistemos
taikymą, ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo išvežimo perdirbti procedūra
taikoma, kai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos laikinai išvežamos
numatytos perdirbti Lietuvos prekės ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai
ar iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti
perdirbus šias prekes.
Laikinai išvežamos perdirbti Lietuvos
prekės apmokestinamos už jas nustatytais eksporto muitais ir mokesčiais,joms
taikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję
su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.
Nustatant laikinojo išvežimo perdirbti
procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:
1) laikinai išvežamos perdirbti prekės -
prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;
2) perdirbimo operacijos - operacijos,
nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto a, b ir c papunkčiuose;
3) kompensaciniai produktai - visi
produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;
4) išeiga - kompensacinių produktų kiekis
(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.
143
straipsnis. Laikinojo
išvežimo perdirbti procedūros netaikymas
Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra
netaikoma Lietuvos prekėms:
1) kurių išvežimas sąlygoja importo muitų
ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;
2) kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos
laisvai cirkuliuoti, visai neapmokestinant importo muitais ar mokesčiais dėl jų
ypatingos paskirties, kol taikomos tokio neapmokestinimo muitais ir mokesčiais
sąlygos.
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys
teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai laikinojo išvežimo perdirbti procedūra
gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms prekėms.
144 straipsnis. Leidimo perdirbti
laikinai išvežtas prekes išdavimas
Leidimas taikyti laikinojo
išvežimo perdirbti procedūrą išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,
sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo.
145 straipsnis. Leidimo perdirbti
laikinai išvežtas prekes išdavimo sąlygos
Leidimas perdirbti laikinai
išvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:
1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos
Respublikos ūkio subjekto statusą;
2) įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai
produktai gauti perdirbus laikinai išvežtas prekes. Šio kodekso taikymą
reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo
taikyti nebūtina;
3) leidimas taikyti laikinojo išvežimo
perdirbti procedūrą nepažeidžia Lietuvos Respublikos gamintojų esminių
interesų, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų.
146
straipsnis. Laikinojo
išvežimo perdirbti laikotarpio ir kompensacinių produktų
išeigos nustatymas
Muitinė nustato
laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į Lietuvos
Respublikos muitų teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir kai
laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą,
muitinė išimties tvarka gali šį laikotarpį pratęsti.
Muitinė nustato
kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo
metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis
atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.
147 straipsnis. Kompensacinių
produktų neapmokestinimo importo muitais ir
mokesčiais sąlygos
Kompensaciniai produktai visai ar iš dalies
neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio kodekso 148 straipsnyje
nustatytu būdu tiktai tuo atveju, jeigu importo muitinės deklaraciją išleidimui
laisvai cirkuliuoti savo vardu arba per įgaliotą atstovą pateikia:
1) asmuo, kuriam išduotas
leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;
2) kitas asmuo, turintis
Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą, gavęs asmens, turinčio leidimą
taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, sutikimą, jeigu laikomasi leidime
nustatytų nurodytos muitinės procedūros atlikimo sąlygų.
Šio kodekso 148
straipsnyje nustatytas visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais
ir mokesčiais netaikomas, jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų, susijusių su
laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymu, išskyrus atvejus, kai muitinei
priimtinu būdu įrodoma, kad pažeidimai neturėjo didesnės įtakos tinkamai
taikyti nurodytą muitinės procedūrą.
148 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
kompensacinius produktus, gautus iš laikinai
išvežtų perdirbti prekių,
apskaičiavimas
Visiškas arba dalinis neapmokestinimas
importo muitais ir mokesčiais, nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje, taikomas
atimant iš importo muitų ir mokesčių sumos, priklausančios sumokėti už
išleidžiamus laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus, importo muitų ir
mokesčių sumą, kurią priklausytų sumokėti pagal tą pačią dieną galiojančias
muitų ir mokesčių normas už laikinai išvežtas perdirbti prekes, jeigu jos būtų
importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš šalies, kurioje buvo
atliktos visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.
Importo muitų ir mokesčių suma, kuri
atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, apskaičiuojama remiantis
atitinkamų prekių kiekiu ir kitomis jų charakteristikomis, buvusiomis eksporto
muitinės deklaracijos laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai priėmimo dieną,
bei muitų ir mokesčių normomis, taikomomis kompensacinių produktų išleidimui
laisvai cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną.
Laikinai išvežtų perdirbti prekių vertė
turi atitikti įskaitytąją į kompensacinių produktų muitinę vertę remiantis šio
kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu arba, jeigu laikinai
išvežtų perdirbti prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti nurodytu būdu,
kompensacinių produktų muitinės vertės ir muitinei priimtinu būdu apskaičiuotų
laikinai išvežtų perdirbti prekių perdirbimo išlaidų skirtumą.
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys
teisės aktai gali nustatyti tam tikras išlaidas, į kurias neturi būti
atsižvelgiama nustatant importo muitų ir mokesčių sumą, atimamą šio straipsnio
1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu prieš pateikiant prekes laikinojo išvežimo
perdirbti procedūrai įforminti jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti taikant
sumažintus importo muitus ar mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, kol
taikomos tokio muitų ir mokesčių sumažinimo sąlygos, atimama importo muitų ir
mokesčių suma yra lygi sumai, kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant
laisvai cirkuliuoti.
Jeigu laikinai išvežtos perdirbti
prekės jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti galėjo būti neapmokestintos importo
muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties arba šie mokesčiai dėl
nurodytos priežasties galėjo būti sumažinti, į šį atleidimą arba sumažinimą
atsižvelgiama, jeigu su prekėmis atliktos operacijos atitiko jų ypatingą
paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba
paskutinioji perdirbimo operacija.
Jeigu vadovaujantis Lietuvos
Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose numatytas lengvatinių muitų
(preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams gali būti taikomi
lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie gali būti taikomi prekėms,
pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas perdirbti prekes, tai
apskaičiuojant importo muitų ir mokesčių sumą, kuri atimama šio straipsnio 1
dalyje nurodytu būdu, remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios būtų
taikomos laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, atitinkančioms lengvatinių muitų
(preferencijų) taikymo reikalavimus.
Taikant šį straipsnį atsižvelgiama į
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, pagal kurias Lietuvos ir
atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje tam tikri kompensaciniai produktai
neapmokestinami arba gali būti neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais.
149 straipsnis. Laikinai išvežtų
nemokamai remontuoti prekių neapmokestinimas
importo muitais ir mokesčiais
Kai laikinai išvežtų prekių perdirbimo
tikslas buvo jų remontas, prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti visai
neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, jeigu muitinei priimtinu būdu
įrodoma, kad jos buvo remontuojamos nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar
sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl
gamybos defekto.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu
defektas buvo užfiksuotas anksčiau, t.y. iki prekių išleidimo laisvai
cirkuliuoti.
150 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
laikinai išvežtas mokamai remontuoti prekes
apskaičiavimas
Jei laikinai išvežtų prekių perdirbimo
tikslas buvo jų remontas ir už šį remontą mokama sugrąžinus prekes, taikomas
šio kodekso142straipsnyjenustatytasdalinis neapmokestinimas importo muitais ir
mokesčiais. Importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama pagal normas, taikomas
kompensaciniams produktams jų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos importo
muitinės deklaracijos priėmimo dieną. Šių prekių muitine verte laikoma suma,
lygi jų remonto išlaidoms, jeigu šios išlaidos yra vienintelis asmens, kuriam
išduotas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, atlygis už
atliktą remontą ir jeigu šio atlygio dydžiui neturėjo įtakos jokie nurodyto
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).