Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-04-18
Paskutinį kartą atnaujinta 2002-06-10
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 238
Pakeitimų istorija JSON API

pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei asmenims (keleiviams

ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes.

įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, taikomas nuo 2003 m.

sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

64 straipsnis. Muitinės deklaracijos

taisymas

1.

Jeigu deklarantas pateikia

atitinkamą prašymą, muitinė gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam

tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje negali

pakeisti joje pateiktos informacijos tiek, kad muitinės deklaracija galėtų būti

taikoma tokios rūšies prekėms, kurios joje nebuvo nurodytos.

2.

Muitinės deklaracijos iki jos

įforminimo negalima taisyti, jeigu deklarantas pateikė prašymą ją taisyti po

to, kai muitinė:

1) informavo deklarantą, kad bus atliekama

prekių apžiūra;

2) nustatė, kad tam tikri muitinės

deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi;

3) išleido prekes.

65 straipsnis. Muitinės deklaracijos

pripažinimas negaliojančia

1.

Deklaranto prašymu

muitinė pripažįsta negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės

deklaraciją, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės buvo deklaruotos

muitinės deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai per klaidą arba kad dėl

tam tikrų aplinkybių atlikti muitinės procedūrą, kuriai prekės buvo

deklaruotos, nėra tikslinga. Jeigu deklarantas pateikia prašymą pripažinti

negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją po to, kai

muitinė pareiškė norą apžiūrėti prekes, prašymas gali būti patenkintas tiktai

atlikus prekių apžiūrą.

2.Muitinės deklaracija

negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu prekės yra išleistos, išskyrus šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus.

3.

Muitinės deklaracijos

pripažinimas negaliojančia neatima muitinės teisės taikyti deklarantui

sankcijas už padarytus pažeidimus.

66 straipsnis. Muitinės deklaracijos

priėmimo muitiniam tikrinimui datos taikymas

Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam

tikrinimui data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai deklaruotos

prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką

reglamentuojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas

nenustato ko kita.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

67 straipsnis. Muitinės deklaracijos

tikrinimas

Muitinė, tikrindama muitiniam

tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, turi teisę:

1) patikrinti muitinės deklaraciją

sudarančius ir kartu su ja pateikus dokumentus, reikalauti iš deklaranto

pateikti kitus dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos

informacijos teisingumui patikrinti;

2) patikrinti prekes, paimti jų

pavyzdžių ar mėginių analizei arba detaliam patikrinimui.

68 straipsnis. Prekių tikrinimas

1.

Deklarantas atsako už prekių

nugabenimą į vietas, kuriose jos turi būti patikrinamos ir paimama jų pavyzdžių

arba mėginių, taip pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus, reikalingus

prekėms patikrinti ir jų pavyzdžiams arba mėginiams paimti. Visas su tuo

susijusias išlaidas padengia deklarantas.

2.

Deklarantas turi teisę dalyvauti arba

būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius arba mėginius.

Muitinė prireikus turi teisę reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas

dalyvautų tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius arba mėginius ir suteiktų tokio

tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo metu būtiną pagalbą.

3.

Prekių pavyzdžių arba mėginių ėmimo,

tyrimo ir tyrimo išlaidų padengimo tvarką nustato Muitinės departamentas.

Deklarantui už paimtus prekių pavyzdžius arba mėginius nemokama ir kitaip

nekompensuojama.

4.

Prekių tikrinimas, pavyzdžių arba

mėginių paėmimas atliekamas šio kodekso 47 straipsnio ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis,

būtinomis muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimui

užtikrinti. Tikrintinas prekes bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka

įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

69 straipsnis. Prekių tikrinimo

rezultatų taikymas

1.

Jei patikrinama tiktai

dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių, patikrinimo rezultatai taikomi

visoms toje muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms. Deklarantas turi teisę

reikalauti, kad prekių tikrinimas būtų tęsiamas, jeigu jis mano, kad dalies

prekių patikrinimo rezultatai negali būti taikomi likusiai muitinės

deklaracijoje nurodytų prekių daliai.

2.

Taikant šio straipsnio 1

dalį, kai muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau pavadinimų

prekės, informacija apie kiekvieną iš jų laikoma atskira muitinės deklaracija.

70 straipsnis. Muitinės deklaracijos

tikrinimo rezultatų taikymas

1.

Muitinės deklaracijos

tikrinimo rezultatais remiamasi taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų

nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos

prekės, atlikimo tvarką.

2.

Jeigu muitinės

deklaracija nebuvo patikrinta, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos

remiantis muitinės deklaracijoje pateikta informacija.

71 straipsnis. Prekių identifikavimo

priemonių taikymas

1.

Muitinė imasi būtinų priemonių prekėms

identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai prekės

buvo deklaruotos, atlikimo tvarką reglamentuojančių šio kodekso ir kitų teisės

aktų nuostatų taikymui užtikrinti.

2.

Ant prekių arba transporto priemonių

uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar suardyti tiktai muitinė

arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės leidimu, išskyrus atvejus, kai

juos nuimti arba suardyti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos

jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

72 straipsnis. Prekių išleidimas

1.

Muitinė nedelsdama

išleidžia prekes, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės

deklaracijoje pateikti duomenys (išskyrus šio kodekso 73 straipsnyje nurodytus

atvejus), jeigu laikomasi prekių pateikimo atitinkamai muitinės procedūrai

įforminti sąlygų ir jeigu prekėms nėra taikomi draudimai arba apribojimai.

Muitinė išleidžia prekes ir tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje pateiktų

duomenų neįmanoma patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai toliau

tikrinti prekių nereikia.

2.

Visos vienoje muitinės deklaracijoje

nurodytos prekės išleidžiamos vienu metu. Taikant šią straipsnio dalį, kai

viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės,

duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą

deklaraciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

73 straipsnis. Prekių išleidimas

pateikus garantiją

1.

Jeigu priėmus muitinės deklaraciją

atsiranda skola muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos

tiktai tada, kai skola atlyginta arba pateikta reikalinga garantija.

2.

Jeigu šio kodekso arba jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekant muitinės

procedūrą, kuriai deklaruotos prekės, muitinė reikalauja pateikti garantiją,

prekės neišleidžiamos, kol tokia garantija nepateikiama.

74 straipsnis. Priemonės, taikomos,

kai prekės negali būti išleidžiamos

1.

Muitinė imasi visų būtinų priemonių,

įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu prekės dėl šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių negali būti išleidžiamos arba jeigu

išleistos prekės neišgabenamos per pagrįstai tam reikalingą laiką.

2.

Prekės negali būti išleidžiamos, jeigu:

1) dėl deklaranto kaltės per nustatytą

laiką neįmanoma atlikti jų muitinio tikrinimo;

2) nepateikti muitinės procedūros, kuriai

deklaruotos prekės, taikymui būtini dokumentai;

3) per nustatytą laiką nesumokėti už jas

nustatyti importo arba eksporto muitai ar mokesčiai arba nepateikta garantija;

4) joms taikomos draudimo arba apribojimo

priemonės ir kitais įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

3.

Prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir

realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

75 straipsnis. Supaprastintos

procedūros

1.

Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais muitinė, norėdama

supaprastinti muitinės procedūrų įforminimą ir galėdama užtikrinti tinkamą jų

atlikimo priežiūrą, turi teisę:

1) leisti nepateikti muitinės

deklaracijoje tam tikros informacijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnio 1

dalyje, arba nepateikti kartu su muitinės deklaracija tam tikrų to paties

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų;

2) vietoj muitinės deklaracijos, nurodytos

šio kodekso 61 straipsnyje, priimti prekybos, transporto arba kitus dokumentus,

kurie kartu su prekėmis pateikiami įforminant atitinkamą muitinės procedūrą;

3) laikyti prekes pateiktomis atitinkamai

muitinės procedūrai įforminti, jei informacija apie jas įrašyta į apskaitos

dokumentus.

2.

Supaprastintoje muitinės deklaracijoje,

prekybos arba kituose dokumentuose, pateikiamuose vietoj muitinės deklaracijos,

taip pat apskaitos dokumentų įrašuose turi būti nurodyta informacija, kurios

pakaktų prekėms identifikuoti. Įrašant prekes į apskaitos dokumentus, turi būti

nurodoma įrašymo data.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta

tvarka taikant supaprastintas muitinės procedūras, išskyrus šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, deklarantas privalo pateikti

papildomą muitinės deklaraciją, kuri gali būti periodinės arba suvestinės

muitinės deklaracijos pobūdžio.

4.

Papildomos ir supaprastintos muitinės

deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, laikomos vientisu

dokumentu, įsigaliojančiu nuo supaprastintos muitinės deklaracijos priėmimo

dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais įrašymas į

apskaitos dokumentus turi tą pačią juridinę galią kaip ir šio kodekso 61

straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimas.

76 straipsnis. Kitos muitinės deklaracijos

1.

Jeigu muitinės deklaracija pateikiama

žodžiu ar veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso

60 straipsnio 2 punkte, arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo

techninėmis priemonėmis, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 punkte, šio

kodekso 61–75 straipsniai taikomi laikantis pagrindinių juose išdėstytų

principų šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Jeigu muitinės deklaracija

pateikiama naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis,

muitinė turi teisę leisti šio kodekso 61 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

nepateikti kartu su deklaracija. Tokiu atveju šie dokumentai turi būti laikomi

muitinės žinioje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

77 straipsnis. Muitinės deklaracijų

tikrinimas po jų įforminimo

1.

Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba

deklaranto prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo.

2.

Muitinė, norėdama po prekių išleidimo

įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę

patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus bei duomenis, susijusius su

atitinkamų prekių importu arba eksportu arba su paskesnėmis prekybos šiomis

prekėmis operacijomis, neatsižvelgiant į naudojamas jų laikmenas (įskaitant

kompiuterinę informaciją). Tokie patikrinimai gali vykti deklaranto ar bet

kurio kito asmens, per jo vykdomą komercinę ir ūkinę veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai

susijusio su minėtomis operacijomis arba dėl jo vykdomos komercinės ir ūkinės

veiklos turinčio minėtus dokumentus arba duomenis, patalpose. Muitinė taip pat

turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui.

3.

Jeigu pakartotinai patikrinus

muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą

paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio

kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos neteisingai ar remiantis

neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta

informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių

pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus arba

grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat

kitų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Trečiasis skirsnis

PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI

78 straipsnis. Prekių išleidimo

laisvai cirkuliuoti reikšmė

Ne Lietuvos prekių

išleidimas laisvai cirkuliuoti suteikia joms Lietuvos prekių statusą.

Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti

taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui

taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai.

80 straipsnis. Išleistų laisvai

cirkuliuoti prekių muitinės priežiūra

1.

Jeigu išleidžiamos

laisvai cirkuliuoti prekės dėl jų ypatingos paskirties visai ar iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos.

Muitinės priežiūra prekėms nebetaikoma, kai nebesilaikoma nustatytų

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygų ir prekės eksportuojamos,

sunaikinamos arba sumokėjus nustatytus importo muitus ir mokesčius leidžiama

jas naudoti pagal kitą paskirtį, negu buvo numatyta visai ar iš dalies

neapmokestinant šiais importo muitais ir mokesčiais.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

nurodytoms prekėms taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos.

81 straipsnis. Lietuvos prekių

statuso praradimas išleidus jas laisvai cirkuliuoti

Išleistos laisvai

cirkuliuoti prekės praranda muitinės pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu:

1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti

įforminta muitinės deklaracija pripažinta negaliojančia išleidus prekes;

2) už šias prekes sumokėti importo muitai

ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, kai:

a)

taikoma laikinojo įvežimo perdirbti

procedūra (pagal drobeko sistemą);

b)

vadovaujantis šio kodekso 221 straipsniu

nustatoma, kad prekės turi defektų arba neatitinka sutartyje (kontrakte)

nustatytų sąlygų;

c)

šio kodekso 222 straipsnyje nurodytais

atvejais už prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba

atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus, reeksportavus ar su jomis atlikus

kitus muitinės sankcionuotus veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Ketvirtasis skirsnis

MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS

ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI

NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO

MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR EKONOMINIO

POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS

NUOSTATOS,

TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS)

82 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Ne Lietuvos prekės sąlygiškai

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, kai atliekamos šios muitinės

procedūros:

1) muitinis tranzitas;

2) muitinis sandėliavimas;

3) laikinasis įvežimas

perdirbti,sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais;

4) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

5) laikinasis įvežimas.

2.

Ekonominio poveikio turinčiomis

vadinamos šios muitinės procedūros:

1) muitinis sandėliavimas;

2) laikinasis įvežimas perdirbti;

3) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

4) laikinasis įvežimas;

5) laikinasis išvežimas;

6) laikinasis išvežimas perdirbti.

3.

Įvežtomis prekėmis vadinamos prekės,

pateiktos įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai

neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat prekės, pateiktos

įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant drobeko sistemą),

atlikus išleidimo laisvai cirkuliuoti ir šio kodekso 122 straipsnyje nurodytus

formalumus.

4.

Nepakeisto pavidalo prekėmis vadinamos

įvežtos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti ar muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūra, bet neatlikta jokia jų perdirbimo operacija.

83 straipsnis. Ekonominio poveikio

turinčių muitinės procedūrų reguliavimas

Bet kuri ekonominio

poveikio turinti muitinės procedūra gali būti atliekama tiktai šio kodekso ir

jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės

leidimą.

84 straipsnis. Muitinės leidimų

išdavimo sąlygos

Atsižvelgiant į papildomus specialius

tam tikrų muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reikalavimus, šio kodekso 83

straipsnyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami tiktai tada,

kai:

1)leidimo prašantis asmuo

pateikia garantiją, užtikrinančią, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su

prašyme nurodyta muitinės procedūra;

2) muitinė gali užtikrinti

atitinkamos muitinės procedūros priežiūrą bei kontrolę, ir tam reikalingų

administracijos priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės, palyginti su

šios muitinės procedūros vykdymo ekonominiu tikslingumu.

85 straipsnis. Muitinės procedūrų

atlikimo sąlygos

1.

Kiekvienos muitinės procedūros

atlikimo sąlygos nustatomos šiam tikslui išduotame leidime.

2.

Asmuo, kuriam išduotas leidimas,

privalo informuoti muitinę apie visas po leidimo gavimo susidariusias aplinkybes,

galinčias turėti įtakos šio leidimo pratęsimui arba turiniui.

85(1) straipsnis.

Tolesnis muitinės procedūros, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais,

taikymas prekėms, išgautoms,

pagamintoms arba išgautoms ir

pagamintoms iš prekių, kurioms ši

muitinės procedūra įforminta

Šio kodekso 2 straipsnio 12 punkto a

papunktyje nurodytos prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos

iš kitų prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai

neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, ir toliau laikomos prekėmis,

kurioms taikoma ta pati muitinės procedūra, kol joms neįforminami kiti muitinės

sankcionuoti veiksmai.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

86 straipsnis. Garantijų pateikimas

atliekant muitinės procedūras

Kai prekės pateikiamos

įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę reikalauti garantijos,

užtikrinančios, kad bus atlyginta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti

dėl šių prekių.

87 straipsnis. Muitinės procedūros

baigimas

1.

Ekonominio poveikio

turinti muitinės procedūra, kurią atliekant prekės sąlygiškai neapmokestinamos

importo muitais ir mokesčiais, baigiama pateikus prekes, kurioms ji buvo

taikoma, arba šią muitinės procedūrą atliekant gautus kompensacinius ar

perdirbtuosius produktus kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

2.

Muitinė imasi visų šio

kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai,

susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta muitinės procedūra nebuvo nustatyta

tvarka baigta.

88 straipsnis. Muitinės procedūros

vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas

Ekonominio poveikio

turinčios muitinės procedūros vykdytojo teisės ir pareigos muitinės

nustatytomis sąlygomis gali būti perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems su

šia muitinės procedūra susijusius įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus

laikomasi visų jos vykdymo sąlygų.

Penktasis skirsnis

MUITINIS TRANZITAS

89 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros taikymas

1.

Muitinio tranzito

procedūra taikoma, kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos

į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:

1) ne Lietuvos prekės,

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių

draudimų ir apribojimų;

2) Lietuvos prekės,

gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestintos eksporto muitais

ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.

2.

Pagal šio straipsnio 1

dalies nuostatas prekės gabenamos:

1) taikant muitinio

tranzito procedūrą šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

2) su TIR knygele,

vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su

TIR knygele (Ženeva, 1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis;

3) su ATA knygele,

vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26 d.)

nuostatomis;

4) paštu (įskaitant

siuntinių gabenimą).

3.

Taikant muitinio

tranzito procedūrą prekėms, kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti

muitinės procedūra, vadovaujamasi tokių prekių gabenimo tvarką reglamentuojančiomis

šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatomis.

91 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros taikymas prekėms, gabenamoms per kitos

valstybės teritoriją

Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma prekėms,

gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais atvejais, jeigu:

1) tai yra numatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;

2)

šioms prekėms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti muitinės ir

(arba) transporto dokumentai; tokiu atveju muitinio tranzito procedūros

vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją.

92 straipsnis. Garantijų taikymas

atliekant muitinio tranzito procedūrą

1.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka muitinės procedūros vykdytojas privalo pateikti

garantiją, užtikrinančią, kad skola muitinei, galinti atsirasti dėl prekių,

kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, nepateikimo paskirties muitinės

įstaigai, bus atlyginta.

2.

Garantija gali būti:

1) vienkartinė – taikoma vienai muitinio

tranzito procedūrai;

2) bendroji – taikoma kelioms muitinio

tranzito procedūroms. Ji gali būti taikoma šios muitinės procedūros vykdytojui

gavus muitinės leidimą, kuris išduodamas šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu gabenamos prekės, kurioms

netaikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

3.

Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte

nurodytas leidimas išduodamas asmenims, kurie:

1) turi Lietuvos Respublikos ūkio

subjekto statusą;

2) reguliariai atlieka muitinio tranzito

procedūras arba kurių finansinė būklė, vertinant pagal šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus kriterijus, yra tokia, kad jie gali

įvykdyti su tomis procedūromis susijusius savo įsipareigojimus;

3) nėra padarę šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikšmingų šio kodekso, mokesčių

įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų.

4.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir

tvarka muitinė gali išduoti leidimą gabenant prekes, kurioms netaikomos šio

straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, sumažinti bendrosios garantijos, pateikiamos

atliekant muitinio tranzito procedūras, dydį arba iš viso nepateikti garantijos

asmenims, atitinkantiems šiuos papildomus patikimumo kriterijus:

1) tinkamas muitinio tranzito procedūrų

vykdymas per nustatytą laikotarpį;

2) bendradarbiavimas su muitine;

3) išduodant leidimą nepateikti

garantijos, – finansinė būklė, kuri vertinant pagal šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus kriterijus užtikrina, kad nurodytieji

asmenys įvykdys savo įsipareigojimus, ir rašytinis įsipareigojimas gavus pirmą

rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su šių asmenų atliekama arba

atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokėti teikime (pretenzijoje) nurodytą

pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių įsipareigojimų.

5.

Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi

išduoti leidimai iš viso nepateikti garantijos negalioja tais atvejais, kai

muitinio tranzito procedūrai įforminti pateikiamos prekės, kurios šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų pripažintos keliančiomis didesnę teisės

aktų pažeidimų riziką.

6.

Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi išduotų leidimų sumažinti bendrosios

garantijos, pateikiamos atliekant muitinio tranzito procedūras, dydį galiojimas

gali būti laikinai sustabdytas šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės

aktais.

7.

Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies

2 punktu ir 3 dalimi išduotų leidimų taikyti bendrąją garantiją gabenant

prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, galiojimas tam tikrų

prekių gabenimui laikinai sustabdomas, jeigu šio kodekso taikymą

reglamentuojančiais teisės aktais toks jų gabenimas pripažintas susijusiu su

stambaus masto teisės aktų pažeidimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

93 straipsnis. Atvejai, kai taikant

muitinio tranzito procedūrą garantijos pateikti

nereikia

1.

Išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus,

keliančius didesnę teisės aktų pažeidimų riziką, garantijos pateikti nereikia,

jeigu prekės gabenamos:

1) oro transportu;

2) vamzdynų arba kitu stacionariuoju

transportu;

3) geležinkelių transportu.

2.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka asmenys, gabenantys prekes šio

straipsnio 1 dalyje nurodytu transportu, privalo raštu įsipareigoti, kad gavę

pirmą rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su šių asmenų atliekama

arba atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime (pretenzijoje)

nurodytą pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių

įsipareigojimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

94 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros vykdytojo atsakomybė

1.

Muitinio tranzito procedūros

vykdytojas atsako:

1) už visų prekių pristatymą per nustatytą

terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į

paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba)

identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių

krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis

į paskirties muitinės įstaigą turi būti pristatyta išvykimo muitinės įstaigoje

įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties

įstaigai dokumentai;

2) už šio kodekso ir kitų muitinio

tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų

laikymąsi.

2.

Be muitinio tranzito procedūros

vykdytojo atsakomybės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, prekių vežėjas arba

gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant muitinio

tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas už visų prekių pristatymą per

nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar

apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis

ir (arba) identifikavimo ženklais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

95

straipsnis. Muitinio

tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarkos bei išimčių

nustatymas

1.

Muitinio tranzito procedūros atlikimo

ir įforminimo tvarką bei sąlygas detaliau nustato Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

2.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos prekės gali būti gabenamos

iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai

išvežamos iš nurodytos teritorijos išlaikant jų statusą ir netaikant joms

muitinio tranzito procedūros.

Šeštasis skirsnis

MUITINIS SANDĖLIAVIMAS

96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo

procedūros taikymas

1.

Muitinio sandėliavimo procedūra

įforminama, kai muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos prekes

neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms ekonominių

draudimų bei apribojimų.

2.

Muitinės sandėlis - tai muitinės

nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, kurioje

šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis gali būti saugomos prekės.

3.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo procedūra prekėms gali būti

taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį.

97 straipsnis. Muitinės sandėlių

tipai ir asmenys, atsakingi už muitinio sandėliavimo

procedūros atlikimą

1.

Muitinės sandėliai gali būti atvirieji

arba uždarieji. Atvirajame muitinės sandėlyje prekes gali laikyti visi asmenys,

uždarajame - tiktai muitinės sandėlio savininkas.

2.

Muitinės sandėlio savininkas yra

Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuriam šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės

sandėlį.

3.

Muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į muitinės sandėlį ir, pateikdamas

muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, įsipareigojo

muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra susijusius reikalavimus, arba

asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

98 straipsnis. Muitinės sandėlio

steigimas

1.

Turėti muitinės sandėlį asmuo gali

tiktai gavęs muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio leidimo

nereikia.

2.

Jeigu asmuo pageidauja steigti muitinės

sandėlį, jis turi kreiptis į muitinę su raštišku prašymu, kuriame nurodomas

sandėlio steigimo ekonominis tikslingumas, ir pateikti šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus leidimui gauti reikalingus dokumentus.

Leidime steigti muitinės sandėlį įrašomos nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio

kodekso 107 straipsnyje nurodytos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurias

leidžiama jame atlikti.

3.

Leidimai steigti muitinės sandėlį

išduodami tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą.

99 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko pareigos

Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus šio

kodekso 100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:

1) užtikrinti, kad muitinės sandėlyje

saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos;

2) vykdyti visus įsipareigojimus,

susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra,

saugojimu sandėlyje;

3) laikytis leidime steigti muitinės

sandėlį nurodytų veiklos sąlygų;

4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103

straipsniuose bei jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas

pareigas.

100 straipsnis. Muitinio sandėliavimo

procedūros vykdytojo atsakomybė

1.

Leidime steigti atvirąjį muitinės

sandėlį gali būti nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2

punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas.

2.

Muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros

taikymu prekėms, įvykdymą.

101 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko teisių ir pareigų perdavimas

Jei Muitinės departamentas

sutinka, muitinės sandėlio savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos

kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlį turi pati muitinė.

102 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko garantijos pateikimas

Remiantis šio kodekso 86 straipsniu, jo

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama,

kad muitinės sandėlio savininkas pateiktų šio kodekso 99 straipsnyje nustatytų

sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją.

103 straipsnis. Muitinės sandėlyje

laikomų prekių apskaita

1.

Muitinės sandėlio

savininkas privalo užtikrinti, kad muitinės sandėlyje būtų tvarkoma visų

prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos

tvarką muitinės sandėlio savininkas derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio

apskaitos tvarką nustato Muitinės departamentas.

2.

Taikydama šio kodekso 84 straipsnį, muitinė

neprivalo reikalauti, kad muitinės sandėlio savininkas tvarkytų apskaitą, jeigu

šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2 punktuose nustatyta atsakomybė tenka

tik muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui ir prekės pateikiamos šiai

muitinės procedūrai įforminti deklaruojant raštu ir netaikant supaprastintos

procedūros.

104 straipsnis. Muitinės sandėlio

naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma

muitinio sandėliavimo procedūra

1.

Jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu

tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones, muitinė turi teisę leisti:

1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos

prekes;

2) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis šiai

muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės

formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekant muitinės sandėlyje,

nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai;

3) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis

šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės

formalumai atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą muitinės

sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais

atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma.

3.

Muitinė turi teisę reikalauti, kad šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės būtų įtraukiamos į apskaitą šio kodekso

103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

105

straipsnis. Prekių

įtraukimas į muitinės sandėlio apskaitą

Prekes, kurioms įforminta

muitinio sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį, būtina tuoj pat

įtraukti į šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaitą.

106 straipsnis. Prekių laikymo

muitinės sandėlyje laikas ir uždraudimas sandėliuoti

prekes

1.

Prekių laikymo muitinės sandėlyje

laikas neribojamas. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę

nustatyti muitinio sandėliavimo terminą, iki kurio pabaigos muitinio sandėliavimo

procedūros vykdytojas privalo pateikti prekes kitiems muitinės sankcionuotiems

veiksmams įforminti.

2.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti muitinės sandėlyje

draudžiama, tam tikroms prekėms taikomus muitinio sandėliavimo terminus ir šio

straipsnio 1 dalyje paminėtas ypatingas aplinkybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

107 straipsnis. Prekių tvarkymo

operacijos muitinės sandėlyje

Muitinės sandėlyje

leidžiama atlikti įprastines, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytas jame laikomų prekių tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti

prekių išvaizdą, paruošti jas transportavimui, paskirstymui arba pardavimui.

Šios prekių tvarkymo operacijos ir jų atlikimo sąlygos nurodomos leidime

steigti muitinės sandėlį.

108 straipsnis. Laikinas prekių

išgabenimas iš muitinės sandėlio

1.

Susidarius tam tikroms

aplinkybėms, muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui leidžiama laikinai

išgabenti iš muitinės sandėlio prekes, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo

procedūra. Prekės iš muitinės sandėlio gali būti laikinai išgabenamos tik su

muitinės sutikimu ir nustačius tokio išgabenimo sąlygas.

2.

Su laikinai išgabentomis

iš muitinės sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekamos

šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo operacijos.

109 straipsnis. Prekių perkėlimas iš

vieno muitinės sandėlio į kitą

Jeigu muitinė sutinka, prekės, kurioms

taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno muitinės

sandėlio į kitą.

110 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

muitinės sandėlyje laikomas prekes apskaičiavimas

1.

Jeigu importuojant muitinės

sandėlyje laikytas prekes atsiranda skola muitinei ir jeigu tokių prekių

muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų

suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros muitinės sandėlyje

išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu

jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti

už prekes.

2.

Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje

laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje,

deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir

kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio kodekso 197

straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo

operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista

nustatant, kada importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama remiantis prekių,

kurių tvarkymo operacijos atliktos, rūšimi, muitine verte ir kiekiu.

3.

Jeigu importuotos prekės išleidžiamos

laisvai cirkuliuoti šio kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta

tvarka, laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, kuriais remiamasi

pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, yra tokie,

kokie buvo tada, kai atitinkamoms prekėms buvo įforminta muitinio sandėliavimo

procedūra. Tokiais atvejais skolos muitinei dydis apskaičiuojamas vadovaujantis

importo muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą

dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija atitinkamų prekių muitinio

sandėliavimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių

charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir

kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus atvejus,

kai deklarantas prašo apskaičiuoti skolos muitinei dydį remiantis importo muitų

ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis jos atsiradimo

dieną, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis,

kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo

skolos muitinei atsiradimo momentu, arba kai vadovaujantis šio kodekso 77

straipsniu remiamasi anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo

rezultatais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Septintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

111 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Atsižvelgiant į šio kodekso 112

straipsnio nuostatas, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje atliekant vieną arba kelias perdirbimo operacijas

su:

1) ne Lietuvos prekėmis, skirtomis

reeksportuoti suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, neapmokestinant

šių prekių importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei

apribojimų;

2) išleistomis laisvai cirkuliuoti prekėmis,

už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami arba atsisakoma

juos išieškoti, jeigu šios prekės eksportuojamos suteikus joms kompensacinių

produktų pavidalą;

2.

Nustatant laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) sąlyginio neapmokestinimo sistema -

laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu;

2) drobeko sistema - laikinojo įvežimo

perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir

mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu;

3) perdirbimo operacijos:

a)

prekių apdorojimas, įskaitant jų

surinkimą, montažą arba sujungimą su kitomis prekėmis;

b)

prekių perdirbimas;

c)

prekių remontas, įskaitant jų

restauraciją ir taisymą;

d)

naudojimas šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų prekių, kurių neįmanoma identifikuoti

kompensaciniuose produktuose. Jas naudojant palengvinama kompensacinių produktų

gamyba, net jeigu šios prekės visai ar iš dalies sunaudojamos;

4) kompensaciniai produktai - produktai,

gauti atlikus perdirbimo operacijas;

5) ekvivalentiškos prekės - Lietuvos

prekės, kurios gali būti naudojamos gaminant kompensacinius produktus vietoj

laikinai įvežtų perdirbti prekių;

6) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių.

112 straipsnis. Ekvivalentiškų

prekių naudojimas

1.

Jeigu laikomasi šio straipsnio 2 dalyje

nustatytų sąlygų ir muitinė sutinka, taip pat atsižvelgus į šio straipsnio 4

dalies nuostatas:

1) kompensaciniai produktai gali būti

gauti iš ekvivalentiškų prekių;

2) kompensaciniai produktai, gauti iš

ekvivalentiškų prekių, gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.

2.

Ekvivalentiškos prekės savo kokybe ir

charakteristikomis turi atitikti laikinai įvežtas perdirbti prekes. Tam tikrais

atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų,

ekvivalentiškų prekių gamybos arba perdirbimo stadija gali būti aukštesnė už

laikinai įvežtų perdirbti prekių.

3.

Taikydama šio straipsnio 1 dalį,

laikinai įvežtas perdirbti prekes muitinė laiko ekvivalentiškomis prekėmis, o šias

4.

Šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama

taikyti šio straipsnio 1 dalį, jos taikymas apribojamas arba nustatomos

lengvesnės šios straipsnio dalies taikymo sąlygos.

5.

Jeigu taikomas šio straipsnio 1 dalies

2 punktas ir už kompensacinius produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami arba

reeksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, turėtų būti

mokami eksporto muitai ir (arba) mokesčiai, laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad muitai ir

(arba) mokesčiai bus sumokėti, jeigu laikinai įvežamos perdirbti

(ekvivalentiškos) prekės per nustatytą laikotarpį nebus įvežtos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

113 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai įvežtas prekes išdavimas

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas

prekes išduodamas muitinei prašymą pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas

perdirbimo operacijas arba jų dalį, ar asmeniui, organizuojančiam prekių

perdirbimo procesą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

114 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai įvežtas prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai

įvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo

turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą. Asmenims, neturintiems šio

ūkio subjekto statuso, leidimai gali būti išduodami tik laikinai įvežtoms

prekėms perdirbti nekomerciniais tikslais;

2) laikinai įvežtos

perdirbti prekės, išskyrus nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3

punkto d papunktyje, gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose arba

šio kodekso 112 straipsnyje nurodytais atvejais gali būti patikrinta, kaip

vykdomos ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygos;

3) laikinojo įvežimo

procedūros taikymas sudaro palankias sąlygas kompensaciniams produktams eksportuoti

arba reeksportuoti ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų

interesai, t.y. laikomasi laikinojo įvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų,

kurias nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

115 straipsnis. Laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros laikotarpis

1.

Muitinė nustato laikotarpį, per kurį

kompensaciniai produktai turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba pateikti

kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas

atsižvelgiant į numatomą perdirbimo operacijų ir kompensacinių produktų

išvežimo arba kitų veiksmų su produktais atlikimo trukmę.

2.

Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas nuo

ne Lietuvos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo dienos.

Muitinė išimties tvarka dėl susidariusių ypatingų aplinkybių, kai laikinojo

įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, gali

pratęsti šį laikotarpį. Kad būtų paprasčiau, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nurodytais atvejais ir tvarka gali būti nustatyta,

kad, skaičiuojant einamąjį kalendorinį mėnesį arba ketvirtį prasidedančio

laikotarpio trukmę, jo pabaiga bus ateinančio kalendorinio mėnesio arba

ketvirčio paskutinė diena.

3.

Jeigu taikomas šio kodekso 112

straipsnio 1 dalies 2 punktas, muitinė nustato laikotarpį, per kurį ne Lietuvos

prekės turi būti pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti.

Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai priimta eksporto muitinės

deklaracija, pateikta išvežti kompensaciniams produktams, gautiems iš

atitinkamų ekvivalentiškų prekių.

4.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai gali apriboti laikinojo įvežimo perdirbti laikotarpio trukmę. Šie

apribojimai taikomi atliekant tam tikras perdirbimo operacijas ar perdirbant

tam tikras prekes.

116 straipsnis. Kompensacinių

produktų išeiga

1.

Muitinė nustato

kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo

metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis

atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

2.Tam tikrais atvejais šio

kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti standartinę tam

tikrų kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant perdirbimo

operacijas įprastiniu būdu ir laikantis tiksliai nustatytų techninių sąlygų

naudojamos tas pačias charakteristikas turinčios prekės ir pagaminami tokios

pačios kokybės kompensaciniai produktai.

117 straipsnis. Kompensacinių

produktų išleidimas laisvai cirkuliuoti

Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato atvejus ir sąlygas, kuriomis laikinai

įvežtos perdirbti prekės arba kompensaciniai produktai gali būti išleisti arba

laikomi išleistais laisvai cirkuliuoti.

118 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai įvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas

1.

Jeigu atsiranda skola muitinei, šios

skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir mokesčių

normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta

importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, ir

muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios

reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo

minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje

nurodytus atvejus.

2.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu

laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės atitinka nustatytus lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymo reikalavimus, šioms prekėms gali būti taikomi

lengvatiniai muitai (preferencijos), taikytini tapačioms prekėms, jeigu jas

išleidžiant laisvai cirkuliuoti pateikta importo muitinės deklaracija būtų

priimta tą pačią dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

119 straipsnis. Kompensacinių

produktų apmokestinimas muitais ir mokesčiais,

taikomais importuojant tam tikras

prekes

Išleidžiant

laisvai cirkuliuoti arba pateikiant kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams

įforminti kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir

santykinį kiekį, pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus,

kitaip, negu nustatyta šio kodekso 118 straipsnyje, laikinojo įvežimo

procedūros vykdytojo pageidavimu kompensaciniai produktai gali būti

apmokestinami muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes.

Apskaičiuojant muitus ir mokesčius už šiuos kompensacinius produktus remiamasi

muitinės nustatytomis arba priimtomis šių produktų charakteristikomis, kurios

reikalingos už juos nustatytiems muitams ir mokesčiams apskaičiuoti ir kurias

kompensaciniai produktai turėjo muitinės deklaracijos jų išleidimo laisvai

cirkuliuoti procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui priėmimo

momentu. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu laikinojo įvežimo

procedūros vykdytojas pageidauja, kad muitai ir mokesčiai už kompensacinius

produktus būtų apskaičiuoti vadovaujantis šio kodekso

118 straipsniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

120 straipsnis. Perdirbimas ne

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

1.

Jei muitinė sutinka,

visus kompensacinius produktus arba jų dalį, taip pat nepakeisto pavidalo

laikinai įvežtas perdirbti prekes galima laikinai išvežti iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos toliau perdirbti taikant laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrą.

2.

Jeigu reimportuojant

prekes atsiranda skola muitinei, taikomi:

1) nustatyti už laikinai

išvežtus perdirbti kompensacinius produktus arba už šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas nepakeisto pavidalo prekes importo muitai ir mokesčiai. Jie

apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių nuostatomis;

2) nustatyti už

reimportuojamus ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbtus produktus

importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso

nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarką, tokia pačia tvarka kaip ir apmokestinant laikinai išvežtas

perdirbti prekes, kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti.

121 straipsnis. Drobeko sistemos

taikymas

Drobeko sistema gali būti

taikoma visoms prekėms, išskyrus prekes, kurioms tą dieną, kai priimta importo

muitinės deklaracija išleidimui laisvai cirkuliuoti, taikomi ekonominiai

draudimai ir apribojimai.

122 straipsnis. Drobeko sistemos

taikymas ir informacijos apie leidimą perdirbti

laikinai įvežtas prekes pateikimas

Tai,

kad taikoma drobeko sistema, ir informacija apie leidimą atlikti laikinai

įvežtų prekių perdirbimo operacijas turi būti nurodyta išleidimui laisvai

cirkuliuoti pateiktoje importo muitinės deklaracijoje. Muitinės reikalavimu

nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia muitinės deklaracija.

123 straipsnis. Nuostatos,

netaikomos naudojant drobeko sistemą

Jeigu naudojama drobeko

sistema, netaikomi šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 5 dalys,

115 straipsnio 3 dalis, 117, 118 ir 126 straipsniai.

124 straipsnis. Kompensacinių

produktų laikinasis išvežimas perdirbti, taikant drobeko

sistemą

Kompensacinių produktų

laikinasis išvežimas perdirbti vadovaujantis šio kodekso 120 straipsnio 1

dalimi nelaikomas jų eksportu pagal šio kodekso 125 straipsnio nuostatas,

išskyrus atvejus, kai nurodyti produktai per nustatytą laikotarpį nėra

reimportuojami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

125 straipsnis. Importo muitų ir

mokesčių sugrąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

taikant drobeko sistemą

1.

Laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir

mokesčius arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu

būdu įrodo, kad nepakeisto pavidalo laikinai įvežtos perdirbti prekės,

išleistos laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, arba iš jų gauti

kompensaciniai produktai buvo:

1) negrąžinamai eksportuoti; arba

2) pateikti muitinio tranzito, muitinio

sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant

sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos

reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją zoną.

2.

Taikant šio straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo

sąlygų.

3.

Atliekant muitinės sankcionuotus

veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakeisto pavidalo

prekės ir kompensaciniai produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.

4.

Laiką, per kurį turi būti pateiktas

prašymas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymas atsisakyti juos

išieškoti, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

5.

Jeigu nepakeisto pavidalo prekės arba

kompensaciniai produktai, kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis

buvo įforminta atitinkama muitinės procedūra arba kurie buvo padėti į laisvąjį

sandėlį ar išgabenti į laisvąją zoną, išleidžiami laisvai cirkuliuoti, importo

muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti,

laikomi skola muitinei.

6.

Nustatant sugrąžinamų arba atsisakomų

išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio kodekso 119 straipsnio nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

126

straipsnis. Kompensacinių

produktų neapmokestinimas eksporto muitais ir

mokesčiais

Taikant laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrą, kai naudojama sąlyginio neapmokestinimo sistema, kompensaciniai

produktai neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi

atitinkamoms Lietuvos prekėms.

Aštuntasis skirsnis

MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS

127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymas

Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

leidžiama atlikti ne Lietuvos prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais

bei mokesčiais ir kurioms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai,

perdirbimo operacijas, pakeičiančias prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias

operacijas, gauti produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už šiuos

produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius. Nurodyti produktai, gauti

atlikus perdirbimo operacijas, vadinami perdirbtaisiais produktais.

128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymo atvejai ir sąlygos

Muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymo atvejus ir sąlygas nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

129 straipsnis. Leidimo perdirbti

prekes muitinei prižiūrint išdavimas

Leidimas perdirbti prekes

muitinei prižiūrint išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,

atliekančiam visas muitinės prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį.

130 straipsnis. Leidimo perdirbti

prekes muitinei prižiūrint išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti prekes

muitinei prižiūrint išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2)įvežtos prekės gali būti identifikuotos

perdirbtuosiuose produktuose;

3) perdirbus prekes, neįmanoma ekonomiškai

pagrįstu būdu sugrąžinti joms pavidalo, kokį prekės turėjo pateikimo muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu;

4) muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymas nesukuria prielaidų palankiau taikyti prekių kilmės taisykles

arba kiekybinius apribojimus;

5) taikant nurodytą muitinės procedūrą,

laikomasi gamybinės veiklos skatinimo sąlygų ir nėra pažeidžiami esminiai

Lietuvos Respublikos gamintojų interesai, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų muitinės prižiūrimo perdirbimo

tikslingumo sąlygų.

131 straipsnis. Nuostatos, taikomos

atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

Atliekant muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrą, taikomos šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei

116 straipsnio nuostatos.

132 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint,

apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su nepakeisto pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis, palyginti

su leidime atlikti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą nurodytais

perdirbtais produktais, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir

mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tapačioms

importuojamoms prekėms tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija

muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba

priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei

taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo

momentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

133 straipsnis. Lengvatinių importo

muitų (preferencijų) taikymas perdirbtiesiems

produktams

Jeigu

prekės jų pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu

atitiko nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus ir

jeigu tokie muitai gali būti taikomi prekėms, tapačioms išleidžiamiems laisvai

cirkuliuoti perdirbtiesiems produktams, šiems produktams taikomi lengvatiniai

importo muitai (preferencijos).

Devintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS

134 straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymas

Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos ir naudojamos ne Lietuvos

prekės, kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus

normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Šios prekės

sąlygiškai, visai ar iš dalies, neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais

ir joms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai.

135 straipsnis. Leidimo laikinai

įvežti prekes išdavimas

Leidimas laikinai įvežti

prekes išduodamas jas laikančiam ar naudojančiam asmeniui arba asmeniui,

atsakingam už jų laikymą ar naudojimą.

136 straipsnis. Leidimo laikinai

įvežti prekes išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti laikinojo

įvežimo procedūrą išduodamas tik tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų

arba naudojamų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir reeksportuojamų

laikinai įvežtų prekių identifikavimą. Muitinė taip pat gali leisti taikyti

laikinojo įvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai įvežtų prekių

identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys

sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

137 straipsnis. Laikinojo įvežimo

laikotarpis

1.

Muitinė nustato

laikotarpį, per kurį laikinai įvežtos prekės turi būti reeksportuotos arba

pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis

nustatomas atsižvelgiant į prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko

trukmę, kuri nurodyta leidime laikinai įvežti prekes.

2.

Maksimalus prekių laikinojo įvežimo

laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių, išskyrus šio kodekso 138 straipsnyje

nurodytus atvejus. Muitinė, atsižvelgdama į numatyto prekių laikymo arba

naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir trumpesnį laikinojo įvežimo laikotarpį.

3.

Susidarius ypatingoms aplinkybėms,

muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių

laikymui arba naudojimui reikalingo termino.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

138

straipsnis. Laikinojo

įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejai ir

sąlygos

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato laikinojo įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejus ir sąlygas.

140 straipsnis. Muitų ir mokesčių

mokėjimas už prekes, laikinai įvežtas iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais

1.

Už prekes, kurioms taikoma laikinojo

įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais,

kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms taikoma ši muitinės procedūra, turi

būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų importo muitų ir mokesčių, kurie

turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo

laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.

[1 dalies

redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

1.

Už

prekes, kurioms taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant

importo muitais ir mokesčiais, kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms

taikoma ši muitinės procedūra, turi būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų:

1) importo muitų ir mokesčių, kurie

turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo

laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną, išskyrus šios dalies 2 punkte

nustatytais atvejais;

2) šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais – importo muitų, kurie

turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo

laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.]

2.

Už laikinai įvežtas prekes sumokėtų

importo muitų ir mokesčių suma negali viršyti sumos, kuri būtų sumokėta

išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo

procedūrai įforminti dieną, neįskaitant palūkanų, kurios gali būti nustatytos

vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.

3.

Laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo

teisių ir pareigų perdavimas vadovaujantis šio kodekso 88 straipsniu nelaikomas

šios muitinės procedūros pratęsimu kitiems prekių laikinojo įvežimo

laikotarpiams tomis pačiomis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygomis.

4.

Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu

atveju laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavėjas bei

perėmėjas turi perdavimo mėnesį galiojančius laikinojo įvežimo iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais leidimus, perdavėjas privalo

sumokėti muitus ir mokesčius už visą nurodytą mėnesį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-940,

2002-06-10, Žin., 2002, Nr. 64-2576 (2002-06-26)

141 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai įvežtas prekes apskaičiavimas

1.

Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas remiantis

muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną,

kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai, ir

muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios

reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo

minėtos deklaracijos priėmimo momentu. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu

atveju skolos muitinei dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis

bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikomomis atitinkamoms prekėms šio kodekso 197

straipsnyje nurodytu momentu, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių

charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir

kurias prekės turėjo tuo momentu.

2.

Jeigu skola muitinei, susijusi su

prekėmis, laikinai įvežtomis iš dalies neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais, atsiranda dėl kitos priežasties nei prekių pateikimas nurodytai

muitinės procedūrai įforminti, ši skola bus lygi muitų bei mokesčių sumos,

apskaičiuotos pagal šio straipsnio

1 dalį, ir muitų bei mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio

kodekso 140 straipsniu, skirtumui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Dešimtasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

142 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Atsižvelgiant į šio kodekso 151-156

straipsnių nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių pakeitimo sistemos

taikymą, ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo išvežimo perdirbti procedūra

taikoma, kai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos laikinai išvežamos

numatytos perdirbti Lietuvos prekės ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai

ar iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti

perdirbus šias prekes.

2.

Laikinai išvežamos perdirbti Lietuvos

prekės apmokestinamos už jas nustatytais eksporto muitais ir mokesčiais,joms

taikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję

su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

3.

Nustatant laikinojo išvežimo perdirbti

procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) laikinai išvežamos perdirbti prekės -

prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

2) perdirbimo operacijos - operacijos,

nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto a, b ir c papunkčiuose;

3) kompensaciniai produktai - visi

produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

4) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.

143

straipsnis. Laikinojo

išvežimo perdirbti procedūros netaikymas

1.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra

netaikoma Lietuvos prekėms:

1) kurių išvežimas sąlygoja importo muitų

ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;

2) kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos

laisvai cirkuliuoti, visai neapmokestinant importo muitais ar mokesčiais dėl jų

ypatingos paskirties, kol taikomos tokio neapmokestinimo muitais ir mokesčiais

sąlygos.

2.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai laikinojo išvežimo perdirbti procedūra

gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms prekėms.

144 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai išvežtas prekes išdavimas

Leidimas taikyti laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,

sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo.

145 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai išvežtas prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai

išvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2) įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai

produktai gauti perdirbus laikinai išvežtas prekes. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo

taikyti nebūtina;

3) leidimas taikyti laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrą nepažeidžia Lietuvos Respublikos gamintojų esminių

interesų, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų.

146

straipsnis. Laikinojo

išvežimo perdirbti laikotarpio ir kompensacinių produktų

išeigos nustatymas

1.

Muitinė nustato

laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir kai

laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą,

muitinė išimties tvarka gali šį laikotarpį pratęsti.

2.

Muitinė nustato

kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo

metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis

atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

147 straipsnis. Kompensacinių

produktų neapmokestinimo importo muitais ir

mokesčiais sąlygos

1.

Kompensaciniai produktai visai ar iš dalies

neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio kodekso 148 straipsnyje

nustatytu būdu tiktai tuo atveju, jeigu importo muitinės deklaraciją išleidimui

laisvai cirkuliuoti savo vardu arba per įgaliotą atstovą pateikia:

1) asmuo, kuriam išduotas

leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

2) kitas asmuo, turintis

Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą, gavęs asmens, turinčio leidimą

taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, sutikimą, jeigu laikomasi leidime

nustatytų nurodytos muitinės procedūros atlikimo sąlygų.

2.

Šio kodekso 148

straipsnyje nustatytas visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais

ir mokesčiais netaikomas, jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų, susijusių su

laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymu, išskyrus atvejus, kai muitinei

priimtinu būdu įrodoma, kad pažeidimai neturėjo didesnės įtakos tinkamai

taikyti nurodytą muitinės procedūrą.

148 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

kompensacinius produktus, gautus iš laikinai

išvežtų perdirbti prekių,

apskaičiavimas

1.

Visiškas arba dalinis neapmokestinimas

importo muitais ir mokesčiais, nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje, taikomas

atimant iš importo muitų ir mokesčių sumos, priklausančios sumokėti už

išleidžiamus laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus, importo muitų ir

mokesčių sumą, kurią priklausytų sumokėti pagal tą pačią dieną galiojančias

muitų ir mokesčių normas už laikinai išvežtas perdirbti prekes, jeigu jos būtų

importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš šalies, kurioje buvo

atliktos visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.

2.

Importo muitų ir mokesčių suma, kuri

atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, apskaičiuojama remiantis

atitinkamų prekių kiekiu ir kitomis jų charakteristikomis, buvusiomis eksporto

muitinės deklaracijos laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai priėmimo dieną,

bei muitų ir mokesčių normomis, taikomomis kompensacinių produktų išleidimui

laisvai cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną.

3.

Laikinai išvežtų perdirbti prekių vertė

turi atitikti įskaitytąją į kompensacinių produktų muitinę vertę remiantis šio

kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu arba, jeigu laikinai

išvežtų perdirbti prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti nurodytu būdu,

kompensacinių produktų muitinės vertės ir muitinei priimtinu būdu apskaičiuotų

laikinai išvežtų perdirbti prekių perdirbimo išlaidų skirtumą.

4.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai gali nustatyti tam tikras išlaidas, į kurias neturi būti

atsižvelgiama nustatant importo muitų ir mokesčių sumą, atimamą šio straipsnio

1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu prieš pateikiant prekes laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrai įforminti jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti taikant

sumažintus importo muitus ar mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, kol

taikomos tokio muitų ir mokesčių sumažinimo sąlygos, atimama importo muitų ir

mokesčių suma yra lygi sumai, kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant

laisvai cirkuliuoti.

5.

Jeigu laikinai išvežtos perdirbti

prekės jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti galėjo būti neapmokestintos importo

muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties arba šie mokesčiai dėl

nurodytos priežasties galėjo būti sumažinti, į šį atleidimą arba sumažinimą

atsižvelgiama, jeigu su prekėmis atliktos operacijos atitiko jų ypatingą

paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba

paskutinioji perdirbimo operacija.

6.

Jeigu vadovaujantis Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose numatytas lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams gali būti taikomi

lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie gali būti taikomi prekėms,

pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas perdirbti prekes, tai

apskaičiuojant importo muitų ir mokesčių sumą, kuri atimama šio straipsnio 1

dalyje nurodytu būdu, remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios būtų

taikomos laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, atitinkančioms lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymo reikalavimus.

7.

Taikant šį straipsnį atsižvelgiama į

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, pagal kurias Lietuvos ir

atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje tam tikri kompensaciniai produktai

neapmokestinami arba gali būti neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais.

149 straipsnis. Laikinai išvežtų

nemokamai remontuoti prekių neapmokestinimas

importo muitais ir mokesčiais

1.

Kai laikinai išvežtų prekių perdirbimo

tikslas buvo jų remontas, prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti visai

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, jeigu muitinei priimtinu būdu

įrodoma, kad jos buvo remontuojamos nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar

sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl

gamybos defekto.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu

defektas buvo užfiksuotas anksčiau, t.y. iki prekių išleidimo laisvai

cirkuliuoti.

150 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai išvežtas mokamai remontuoti prekes

apskaičiavimas

Jei laikinai išvežtų prekių perdirbimo

tikslas buvo jų remontas ir už šį remontą mokama sugrąžinus prekes, taikomas

šio kodekso142straipsnyjenustatytasdalinis neapmokestinimas importo muitais ir

mokesčiais. Importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama pagal normas, taikomas

kompensaciniams produktams jų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos importo

muitinės deklaracijos priėmimo dieną. Šių prekių muitine verte laikoma suma,

lygi jų remonto išlaidoms, jeigu šios išlaidos yra vienintelis asmens, kuriam

išduotas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, atlygis už

atliktą remontą ir jeigu šio atlygio dydžiui neturėjo įtakos jokie nurodyto

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).